Procedūra : 2006/2109(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0016/2007

Pateikti tekstai :

A6-0016/2007

Debatai :

PV 13/02/2007 - 11
CRE 13/02/2007 - 11

Balsavimas :

PV 15/02/2007 - 6.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2007)0049

PRANEŠIMAS     
PDF 334kDOC 276k
2007 m. sausio 29 d.
PE 374.352v02-00 A6-0016/2007

dėl bendro vyno rinkos organizavimo reformos

(2006/2109(INI))

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas

Pranešėjas: Katerina Batzeli

ERRATA/ADDENDA
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ
 Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ
 PROCEDŪRA

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl bendro vyno rinkos organizavimo reformos

(2006/2109(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 22 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Tvaraus Europos vyno sektoriaus link“ (COM(2006)0319),

–   atsižvelgdamas į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo(1),

–   atsižvelgdamas į 1999 m. balandžio 14 d. poziciją(2) dėl kainų rinkodaros 1999–2000 m., 1999 m. vasario 11 d.(3) ir 1999 m. gegužės 6 d.(4) pozicijas dėl bendro vyno rinkos organizavimo darbotvarkės 2000 m. ir 2001 m. gruodžio 11 d.(5) ir 2005 m. lapkričio 15 d.(6) rezoliucijas, iš dalies keičiančias Reglamentą (EB) Nr. 1493/1999,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. vasario mėn. Komisijos darbo dokumentus „Dėl bendro vyno rinkos organizavimo“ ir „Vynas: Sektoriaus ekonomika“,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 16 d. Komisijos organizuoto seminaro „Europos vynų iššūkiai ir galimybės“ išvadas(7),

–   atsižvelgdamas į išorės studijas, parengtas Komisijos(8) ir Europos Parlamento(9) užsakymu,

–   atsižvelgdamas į nuomones, pateiktas per 2006 m. liepos 12 d. Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete surengtą klausymą dėl tvaraus Europos vyno sektoriaus ir vykusias diskusijas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A6-0016/2006),

A. kadangi vynuogių auginimu, kuris yra viena svarbiausių Europos daugiafunkcinio žemės ūkio modelio sudedamųjų dalių, verčiasi daugiau kaip 1,6 milijono ūkių, apimančių 3,4 milijono hektarų žemės, kur pagaminama 5,4 proc. visos ES žemės ūkio produkcijos, ir kuriam tenka tik 2,5 proc. Europos žemės ūkio garantijų fondo (EAGF) išlaidų; kadangi iš esmės vynuogių auginimas turi teigiamą įtaką aplinkai, ypač kadangi tai apsaugo dirvą nuo erozijos ir kad tai apskritai yra platus gamtos išteklių naudojimo būdas,

B. kadangi Europos vynuogininkystė išlieka svarbi eksporto dalis, sudaranti 60 proc. pasaulinės gamybos;

C. kadangi šio sektoriaus eksporto gyvybingumas remiasi pasaulyje pripažinta kokybės tradicija;

D. kadangi Europos Sąjunga yra pirmoji vyno gamintoja, pirmoji vartotoja ir pirmoji eksportuotoja pasaulyje,

E. kadangi tiek svarbūs bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) pokyčiai, tiek tarptautinės sutartys ir derybos, visų pirma Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sistemoje, kuriose dalyvauja Europos Sąjunga nuo paskutinės radikalios bendro rinkos organizavimo (BRO) reformos Reglamento Nr. 1493/1999 pagrindu, ir padėtis rinkoje bei šios tvarkos įgyvendinimo patirtis rodo, kad būtina prisitaikyti prie naujų sąlygų ir jokių kitų išankstinių išmokų iš Europos Sąjungos negalima reikalauti,

F. kadangi vyno sektoriaus reforma vynuogių augintojams turi būti užtikrinama saugi BRO ateitis ir stabilumas, be to, būtina užtikrinti, kad reforma nekeltų abejonių Dohos raundo derybose, ypač kalbant apie vidaus paramą,

G. kadangi Europos Sąjungos vyno sektoriui reikia tvirto Sąjungos politinio sprendimo siekiant didinti vyno ir vyno sektoriaus svarbą mūsų visuomenėje kuriant tikrą Europos vyno politiką pasitelkus BRO,

H. kadangi Komisija turėtų dėti pastangas, kad sektoriaus reforma leistų sukurti Bendrijos vyno politiką, kuri prisidėtų prie gamybos, perdirbimo ir, svarbiausia, pardavimo struktūrų gerinimo Europos Sąjungoje, taip pat prie naujų rinkų plėtros, tuo pat metu plečiant ir stiprinant tradicines rinkas;

I.  kadangi pirmiau minėtame Komisijos komunikate pripažįstama, kad atliekant BRO reikia atsižvelgti į savitumus, ir siūloma esminė dabartinio BRO reforma,

J. kadangi remiantis minėtu Komisijos komunikatu ir pateiktais tyrimais ir dokumentais pasiūlymas dėl kompleksinės vyno BRO reformos gali būti rengiamas remiantis alternatyviais scenarijais, kuriuos išnagrinėjo Komisija, nesilaikant iki galo nė vieno iš minėtų scenarijų, ir nuodugnios vyno rinkos organizavimo reformos, kuri apimtų esminius pasiūlytų priemonių pakeitimus, galimybė turi būti atitinkamai peržiūrima,

K. kadangi pagrindinis Europos vynuogininkystės sektoriaus reformos uždavinys turėtų būti šio sektoriaus dinamiškumo ir konkurencingumo tarptautinėse rinkose didinimas, neprarandant rinkos dalies, atsižvelgiant į Europos vyno gamintojų ir vartotojų interesus, pagarbą Europos vynuogininkystės tradicijoms, taip pat į Europos vynų kokybę ir autentiškumą;

L. kadangi negalima pasiekti rinkos stabilizavimo kontroliuojant gamybos kiekį ir politinę intervenciją,

M. kadangi vynuogių auginimo sektoriaus padėtis yra tokia, kad reikia vykdyti tinkamą ir daug apimančią reformą, kurią nuodugniai suderinus su BRO būtų užtikrinama, kad Europos vynuogių auginimas turėtų tikrą ateitį, nepažeidžiant gamybos potencialo,

N. kadangi vykdant šią daug apimančią reformą turi būti teikiami pakankami ištekliai, kurių užtektų ir pakeitimams, daromiems modernizuojant vyno sektoriaus BRO finansuoti, ir galimiems socialiniams padariniams kompensuoti,

O. kadangi Komisijos pasirinktas esminės BRO reformos scenarijus turi trūkumų, ypač atsižvelgiant į tai, kad:

i)   Komisijos pagrindinė analizė yra neteisinga: vidaus vartojimo sumažėjimas yra pervertintas (žr. Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos (angl. International Organisation of Vine and Wine – OIV) duomenis) ir laikomas pagrindine pramonės sunkumų priežastimi; rekomenduojami sprendimai, ypač masinio mažinimo priemonės, yra netinkami ir neatitinka pagrindinio pramonei iškilusio uždavinio t. y. konkurencingumo; vienas iš sprendimų, skirtų Europos pramonei padėti nugalėti sunkumus, yra didinti vidaus paklausą įsitvirtinant Europos ir pasaulio rinkose;

ii)    jos rekomenduojamas masinis neapgalvotas vynuogynų naikinimas yra nepagrįstas išpuolis prieš Europos vynuogių auginimo paveldą, ypač pažeidžiamiausiose srityse, ir netinkamas būdas išvengti produkcijos pertekliaus ir stiprinti sektoriaus konkurencingumą besiplečiančioje pasaulio rinkoje;

iii)   visapusiškai liberalizuoti potencialą yra pavojinga, nes tai gali kenkti pastangoms atkurti pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą ir privesti prie vynuogių auginimo veiklos iškėlimo; tikroji problema, susijusi su vynuogių sodinimo teisėmis valstybėse narėse, nebuvo svarstoma,

iv) iš esmės Komisijos pasiūlymais siekiama laipsniškai švelninti priemones, skirtas reguliuoti rinką ir remti vyno augintojus ir gamintojus, perkeliant lėšas iš pirmojo į antrąjį BŽŪP ramstį, t. y. – į kaimo plėtrą;

v)  Europos piliečiai yra nepalankios nuomonės apie sektoriaus plėtrą, šios tvarkos taikymą ir komercines Europos vyno galimybes, o iš „Naujojo pasaulio“ importuojamo vyno įvaizdis yra labai geras,

vi) nėra pasiūlyta atitinkamų priemonių dėl būtinybės gerinti vartotojų informavimą dėl vyno kokybės ir naudingo vyno poveikio sveikatai jį vartojant protingais kiekiais;

vii)  Komisijos prioritetai taip pat turi apimti reklamos stiprinimą ir pastangas rasti naujų vartotojų ir įsitvirtinti naujose rinkose, ypač atsižvelgiant į eksportą ir naujai atsirandančias rinkas, naudojantis aktyvia ir ambicinga išorės prekybos strategija, kuriai būtų skirtos atitinkamos priemonės ir ištekliai,

viii) Komisija numato Europos vynuogių auginimo restruktūrizavimą, kuris sutelks gamybą keliose didelėse vynuogių auginimo įmonėse, ir gaminamų vynų standartizavimą, kuris sukels pavojų Europos vynų įvairovei ir daugelio Europos regionų ekonominei, socialinei ir kultūrinei gerovei,

P. kadangi, siekiant reaguoti į agresyvią „Naujojo pasaulio“ prekybos politiką, BRO turi būti stiprinamas siekiant didesnio Bendrijos vyno sektoriaus konkurencingumo ir padėti jam prisitaikyti prie pokyčių pasaulio rinkoje, nepaverčiant jo pasaulio rinkos „saugumo sklende“;

Q. kadangi BRO reforma yra unikali galimybė atkurti Europos vyno sektoriaus konkurencingumą didėjant tarptautinei konkurencijai,

R. kadangi BRO peržiūra turi būti siekiama stabilizuoti vyno auginimo ir gamybos regionus ir visą sektorių, veiksmingai ir kompleksiškai reguliuoti pasiūlą ir paklausą laikantis Europos vyno auginimo tradicijų ir saugant kokybę bei Europos vynų autentiškumą, įtikinti vartotojus Europoje ir visame pasaulyje, kad Europos vynai skiriasi kokybės požiūriu bei parodyti, kad tai užtikrinama kompleksiniais ir skaidriais Bendrijos įstatymais, kuriuose tinkamai atsižvelgiama į skirtingas kultūrines sąlygas,

S. kadangi Bendrijos vyno sektoriui yra būdingos savitos auginimo metodų ir gamybos bei prekybos struktūrų ypatybės ir tai jį išskiria iš kitų žemės ūkio sektorių; kadangi dėl šių priežasčių atsieta bendrosios išmokos sistema neturi būti taikoma šiam sektoriui,

T. kadangi sisteminės informavimo ir skatinimo priemonės gali padaryti vyno sektorių konkurencingesnį, kad būtų galima atsikovoti Bendrijos rinkos dalį ir įsitvirtinti kitose rinkose besivystančiose šalyse; kadangi turi būti sudaryti profesinių ir gamybos šakos organizacijų, asociacijų atskirų produktų apsaugai arba visuomeninio regioninio vystymosi agentūrų valdomi reklamos fondai teikti finansavimą šiai skatinimo veiklai,

Bendrieji reformos principai

1. mano, kad būtina skatinti BRO reformą, kuri būtų pagrįsta šiais pagrindiniais principais:

a)      teisinių priemonių supaprastinimu ir suderinimu, pripažįstant, kad sektorius turi išskirtinių bruožų;

b)     Europos vyno sektoriaus konkurencingumo stiprinimu ir gerinimu didėjant tarptautinei konkurencijai,

c)      parama vyno BRO reformai ir jai numatytam pagal pirmąjį BŽŪP ramstį skirtam Bendrijos biudžetui;

d)     vyno sektoriaus suderinamumu su BŽŪP priemonėmis, siekiant gyvybingos BRO reformos;

e)      teritoriniu požiūriu, kai atsižvelgiama į gamtos išteklius užtikrinant, kad vyno sektoriuje būtų laikomasi kompleksinės paramos teikimo taisyklių ir taikomi tinkami žemės ūkio metodai, t. y. nustatomos skatinamosios priemonės, kurios turėtų padėti pereiti prie gamybos būdų, kuriais būtų prisidedama prie to, kad daugiau ir geriau būtų kontroliuojama gamyba ir būtų saugoma aplinka siekiant galutinio tikslo – išlaikyti tinkamą vynuogių augintojų pajamų lygį ir pagerinti produktų kokybę;

f)      bendrų taisyklių išsaugojimu BRO, kartu su išplėstomis struktūrinės paramos programomis, skirtomis stiprinti Europos vynuogių auginimo sektoriaus konkurencingumą ir tvarumą,

g)      subsidiarumu, įgyvendinant naująją tvarką valstybėse narėse, remiantis nacionalinių vyno sektoriaus paramos ir plėtros programų, į kurias turi būti įtrauktos Bendrijos politikos priemonės ir priemonės, kurioms galima skirti vyno sektoriaus BRO, t. y. pagal pirmąjį ramstį skirtus asignavimus, įgyvendinimu,

h)      laipsnišku naujo BRO įgyvendinimu dviem etapais, sudarant sąlygas įvertinti rezultatus po pirmojo etapo ir atlikti galimus Bendrijos politikos priemonių pakeitimus, kuriuos pasirinktų valstybės narės ir kurie būtų įtraukti į nacionalines vyno sektoriaus paramos ir plėtros programas, tačiau niekaip nekeičiant BRO biudžeto asignavimų paskirstymo valstybėms narėms,

i)       didesniu sektoriaus gamintojų organizacijų ir kitų profesinių organizacijų vaidmeniu ir bendra atsakomybe bei vynuogynų registro pataisymu,

j)      konkrečių reklamos kampanijų rengimu siekiant atgauti rinkos dalį ir atverti naujas rinkas Europos Sąjungoje ir už jos ribų, ir vartotojų informavimo kampanijų rengimu siekiant skatinti atsakingą ir saikingą vyno vartojimą Europoje;

2. pabrėžia, kad vykdant reformą taip pat turėtų būti atsižvelgta į:

a)      būsimą Europos Sąjungos plėtrą, narėmis tapus Bulgarijai ir Rumunijai, kurios turi reikšmingus vyno sektorius ir kurios turės prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų, intervencijos priemonių ir naujos kontrolės ir stebėjimo tvarkos;

b)     tarptautinę padėtį, kur konkurencija didėja ir gamybos, ir vartojimo atžvilgiu,

c)      stabiliai besiplečiančią Kinijos rinką, kurioje, be viso kito, pradėta aktyvi vyno gamyba, ir padidėjusią kitų naujų valstybių gamintojų, pvz., Australijos, JAV, Kanados ir Pietų Amerikos, gamybą,

d)     prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis poveikį;

e)      tarptautines PPO Dohos raundo derybas, per kurias jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti suabejotą reformos principais, kurie turėtų būti įtraukti į šio raundo įsipareigojimus, ypač susijusius su vidaus parama;

f)      BŽŪP perspektyvas, ypač dėl būsimo finansavimo ateityje, dėl kurio diskusijos prasidės 2009 m.;

Vyno bendro rinkos organizavimo (BRO) reguliavimo atsisakymas. Vienodos Bendrijos politikos priemonės

3. mano, kad vykdant BRO reformą reikėtų nustatyti tikslus ir padidinti vykdomos politikos nuoseklumą, rinkos pusiausvyrą, sustiprinti struktūrinės intervencijos priemones ir vyno ženklinimo ir klasifikavimo taisykles ir tai reikėtų padaryti apibrėžiant BRO tikslus ir nustatant politiką, kurią reikia vykdyti siekiant šių tikslų; mano, kad bendras nuoseklumas turi būti grindžiamas subsidiarumo principu siekiant gerbti nacionalinius ir regioninius skirtumus ir duodant ženklą, kad Europos Sąjungos koordinuojamomis politikos priemonėmis siekiama įsitvirtinti rinkose ir pelnyti vartotojų pasitikėjimą;

4. mano, kad lėšų perkėlimas iš pirmojo į antrąjį BŽŪP ramstį, bendrai finansuojant žemės ūkio plėtros programas, nėra logiškas ir turi būti atmestas, kad būtų galima skirti finansinius išteklius nacionalinėms finansinėms struktūroms ir naudojantis Komisijos paskelbtomis priemonėmis bei remiantis nacionalinėmis finansinėmis struktūromis būtų užtikrinta gyvybinga sektoriaus ateitis;

5. primena, kad Bendrijos lėšų skirstymas kituose reformuotuose naujosios BŽŪP sistemos žemės ūkio sektoriuose sudarant nacionalinius paketus buvo atliktas remiantis požiūriu, kuris yra pagrįstas visišku arba daliniu Bendrijos paramos atsiejimu nuo gamybos apimčių; pabrėžia, kad vyno sektoriaus naujasis BRO turi būti pagrįstas vienodomis priemonėmis, kurios yra bendros visoms valstybėms narėms, ir priemonėmis, kurioms yra taikomas subsidiarumo principas, leidžiantis atsižvelgti į specifinius sektoriaus poreikius visose valstybėse narėse ir gamybos regionuose; priduria, kad kiekviena valstybė narė turi, bendradarbiaudama su regionine ir nacionaline administracija, sektoriams (gamybos, prekybos, profesiniam, gamybos regionų, t. t.) nustatyti tam tikras programas ir naudojant vieną arba kelias priemones iš šios grupės gamybą pritaikyti prie rinkos; mano, kad priemonės, kurioms taikomas subsidiarumo principas, turi būti apibrėžtos ir tikrinamos Europos lygiu siekiant užkirsti kelią konkurencijos iškraipymui, ir joms visos lėšos turi būti skiriamos iš Bendrijos biudžeto;

Dviejų etapų reforma (2008–2011 m. ir 2012–2015 m.)

6. mano, kad, norint pasiekti reformos tikslus, ji turi vykti dviem etapais: pirmuoju etapu (2008–2011 m.) siekiama suderinti, pertvarkyti rinką ir didinti jos skaidrumą, paremti gamintojus ir vyno regionus, laipsniškai įgyvendinant vienodas Bendrijos priemones ir parengiant Europos vyno sektorių agresyviau atverti rinkas, laipsniškai perkeliant iš distiliavimo gautus išteklius konkurencingumui ir vystymuisi skirtai paramai;

7.   pabrėžia, kad atsižvelgiant į galimą reformos padarinių svarbą, jos sudėtingumą ir būtinybę ją įgyvendinti laipsniškai, neišvengiamai reikės parengti laikotarpio vidurio vertinimą po pirmojo etapo paskelbiant vienerius metus trunkantį tarpinį etapą, per kurį būtų vertinamos pirmosios pasekmės ir galimai patikslinamos jau naudojamos priemonės ir priemonės, kurios nebuvo numatytos siekiant pradinių tikslų;

8. pabrėžia, kad dėl susiklosčiusios padėties būtina imtis skubių priemonių siekiant išspręsti Europos vynuogių auginimo sektoriaus problemas, kurti politikos kryptis reformai paremti – ir iš dabartinio Bendrijos biudžeto, ir prireikus jį didinant – kai kurios iš šių priemonių turi būti įgyvendinamos didėjančia apimtimi, pvz., prekybos skatinimas ir kokybės gerinimas, o kitos mažėjančia apimtimi, pvz., kišimosi į rinką politika;

Esminė reforma bendro rinkos organizavimo (BRO) vyno gamybos sektoriuje. Suderinamumas su naująja Bendrąja žemės ūkio politika (BŽŪP)

9. pabrėžia, kad iš principo vynuogynų auginimas turi teigiamą įtaką aplinkai, visų pirma apsaugant dirvą nuo erozijos, ir todėl, kad tai apskritai yra ekstensyvus gamtos išteklių naudojimo būdas; mano, kad dėl šių priežasčių ir siekiant, kad ši tvarka labiau atitiktų naujosios BŽŪP dvasią, nekenksmingų aplinkai žemės ūkio technologijų finansavimas galėtų būti remiamas ir numatytas BRO biudžete Bendrijos lygiu;

Gamybos kontrolės priemonės kokybei, poveikiui aplinkai ir rinkos pusiausvyrai stebėti

10. pabrėžia, kad nustačius stalo vyno gamybos metodo pagrindus būtų aiškesnės jų prekybos sąlygos ir vynų skirstymas pagal geografinius požymius, kuriems taikomos griežtesnės gamybos sąlygos ir kurie yra saugomi vietos ir regioniniu lygiu;

11. mano, kad vynuogių augintojai privalo laikytis atitinkamų žemės ūkio technologijų, aplinkos, augalų sveikatos ir kitų standartų ir prisidėti prie aplinkos apsaugos, pirminės gamybos stebėjimo, potencialaus derlingumo ribojimo, mažinant perprodukciją ir gerinant vyno kokybę, taip mažinant distiliuojamo vyno kiekį;

12. taip pat mano, kad yra tinkama skatinti alternatyvų fermentuoto alkoholio ir šalutinių produktų naudojimą pasinaudojant biologinės energijos politikos kryptimis, kurios gali teisėtai prisidėti prie kovos su gamybos pertekliumi;

Distiliavimas. Krizių valdymo ir rinkos stabilizavimo, aplinkos apsaugos ir kokybės stiprinimo mechanizmas

13. pabrėžia, kad Komisijos pasiūlymai naudoti distiliavimą arba perdirbti šalutinius produktus nesuteikiant papildomo finansavimo neturi pagrindo, nes distiliavimas, nors ir yra vyno gamintojų reikalas, vykdomas alkoholio įmonėse, todėl faktiškai priemonė taptų neveiksminga; taip pat pabrėžia, kad Komisijos pasiūlymas dėl kontroliuojamo vyno gamybos produktų šalinimo sukeltų didžiausiuose vyno gamybos regionuose didelių aplinkos apsaugos problemų; pažymi, kad, atsisakius dvejopos paskirties distiliavimo, daug vyno būtų pagaminama fermentavimo būdu ir taip būtų pažeidžiama regionų ir Europos rinkos pusiausvyra ir sukeliama problemų regionuose; nurodo, kad, kaip numatyta Komisijos pasiūlyme, nesugebėjimas panaudoti esamos perprodukcijos smarkiai paveiktų rinką ir vynuogių augintojų pajamas;

14. pabrėžia, kad iš pradžių vyno distiliavimas buvo įdiegtas tik kaip skubos priemonė, bet dabar tapo brangiausia ir labiausiai abejotina vyno BRO dalimi; dėl to distiliavimo sistemos turi būti palaipsniui mažinamos atitinkamu pereinamuoju laikotarpiu, kuris vynininkams suteiktų galimybių sustiprinti tvarios gamybos metodus ir kokybišką vyno gamybą arba pereiti prie jos; šiuo pereinamuoju laikotarpiu vynininkams, kurie naudojo distiliavimą, turi būti leista įsitvirtinti kokybės rinkose naudojantis mažinimo sistemomis, savanoriškomis tiekimo valdymo ir kaimo plėtros priemonėmis, skirtomis geresnės vyno kokybės ir įvairesnio vyno prekybai;

15. nepritaria idėjai skubiai panaikinti distiliavimo mechanizmą ir kitas rinkos paramos priemones; mano, kad, nors tikėtina, kad šių priemonių planavimą ir naudojimą galima gerinti, yra netinkama jas panaikinti be pereinamojo laikotarpio, siekiant pasinaudoti kai kurių iš šių priemonių teikiamais privalumais; pabrėžia, kad pereinamuoju laikotarpiu turi būti laipsniškai mažinamos sumos, skirtos rinkos intervenciniams mechanizmams, ir kartu įtraukiamos priemonės, skirtos gerinti kokybę, skatinti ir parduoti Europos vyną;

16. mano, kad būtų naudinga pradiniu reformos etapu keturias šiuo metu naudojamas distiliavimo priemones sujungti į dvi:

    a)   privalomą distiliavimą, kuris veiktų kaip saugumo priemonė ir leistų laipsniškai reorganizuoti rinką, užtikrinant atitinkamus aplinkos apsaugos tikslus ir kokybę;

    b)   savanorišką vyno alkoholio distiliavimą, kuris leistų sektorių pritaikyti prie tam tikruose vyno produktuose (likeriui, brendžiui) naudojamo vyno alkoholio arba kaip vyno atsvarą;

17. mano, kad reikia toliau remti vyno pagrindu pagamintus produktus siekiant išlaikyti Europos vyno kokybę ir vengti bet kokios žalos aplinkai, kurią sukeltų šių produktų šalinimas; be to, mano, kad tęstinė parama turi būti taikoma geriamojo alkoholio distiliavimui, atsižvelgiant į tai, kad tai yra vienintelė distiliavimo forma, kuri yra tikrai realizuojama rinkoje;

18.  mano, kad šalutinių produktų distiliavimo įgyvendinimas turi būti persvarstytas, siekiant sumažinti išlaidas Bendrijos lygiu, ypač leidžiant kai kurį alkoholį parduoti kitose realizavimo rinkose, pvz., geriamojo alkoholio;

19. mano, kad būtina sukurti naują krizių valdymo mechanizmą, kuris būtų naudojamas specialiais, rimtais ir realiais atvejais, kurie būtų nustatomi pagal iš anksto Bendrijos lygiu apibrėžtus objektyvius kriterijus;

20. mano, kad turėtų būti atsisakyta visuomeninio alkoholio saugojimo, o krizės atveju vykdomo distiliavimo metu gauto alkoholio pardavimas turėtų būti pakeistas neatidėliotinu tiesioginių pardavimų organizavimu, kviečiant dalyvauti konkursuose;

21. pabrėžia poreikį užtikrinti paramą vynuogių sultims gaminti naudojamos misos gamybai, siekiant paremti kitoms nei vyno gamyba reikmėms naudojamą produktą, kuris yra svarbus sektoriui ir padeda išlaikyti rinkos pusiausvyrą;

Vynuogynų plotų mažinimas pagal kriterijus

22. pabrėžia, kad minėtame Komisijos komunikate vynuogynų naikinimas numatytas kaip gamybos ir darbuotojų poreikio sektoriuje mažinimo, o ne skatinamoji gamybos kontrolės priemonė, reguliuojanti pasiūlą ir paklausą; mano, kad, priešingai negu tvirtina Komisija, įgyvendinant šią politiką, nepavyktų sustiprinti vyno sektoriaus konkurencingumo; teigia, kad subsidiarumo didinimas negali būti pretekstas beatodairiškai atsisakyti reguliavimo, nes tai sudarytų nevienodas konkurencijos sąlygas net pačioje Europos Sąjungoje;

23. mano, kad pasitraukimas iš vyno gamybos ilgalaikėje perspektyvoje neturėtų būti pagrindinis BRO reformos klausimas, o tik vienas iš BRO biudžeto per nacionalines finansines sistemas finansuojamos struktūrinės intervencijos, kuria siekiama atkurti vynuogynų auginimo potencialą ir padėti vyno sektoriui laipsniškai prisitaikyti prie rinkos reikalavimų, kriterijų;

24. mano, kad iniciatyva pasitraukti iš vynuogynų auginimo verslo ilgalaikėje perspektyvoje turėtų priklausyti nuo gamintojo, valstybėms narėms patvirtinant arba atmetant šį sprendimą, vadovaujantis nacionaliniais ir (arba) regioniniais aplinkos ir socialiniais kriterijais, suderinamais su objektyviomis sąlygomis, iš anksto nustatytomis Bendrijos lygmeniu; mano, kad būtina numatyti, jog kiekviena valstybė narė ir regionas turėtų galimybę nustatyti lanksčią didžiausią leistiną vynuogynų rovimo kiekviename regione ribą ir kad turėtų galimybę pasirinkti, kokiam vynui teikti pirmenybę vykdant vynuogynų rovimo programą;

25. mano, kad objektyvūs Bendrijos kriterijai, ribojantys gamybos atsisakymą ilgalaikėje perspektyvoje regionuose, gali būti taikomi: a) kalnų, pakrančių ir salų regionų vynuogynams, kuriuose daugiausia gaminamas vynas su geografine nuoroda; b) vynuogynams šlaituose, kuriuose būtina užkirsti kelią dirvos erozijai ir biologinės įvairovės praradimui, arba tradiciniuose regionuose, turinčiuose istorinę svarbą; c) vynuogynams, kuriuose gaminamas komercinei realizavimo rinkai skirtas vynas; d) vynuogynams, kurių per didelis mažinimas keltų grėsmę viso auginimo ploto egzistavimui arba registruotam kilmės pavadinimui; e) vynuogynams, kuriems pagal įvairias programas numatyta struktūrinė Bendrijos parama; f) vynuogynams, kuriuose atsisakius vynuogių auginimo kiltų pavojus aplinkai;

26. mano, kad objektyvūs Bendrijos kriterijai, kuriais siekiama bendresnio gamybos ir žmogiškojo potencialo restruktūrizavimo kaimo vietovėse, supaprastinant galimybę atsisakyti gamybos ilgalaikėje perspektyvoje, turėtų apimti turinčius tam tikrus pavyzdinius požymius: a) labai mažo produktyvumo ir neturinčius perspektyvos ateityje atkurti potencialą vynuogynus; b) atvejus, kai vynuogių augintojai dalyvauja ankstyvo pasitraukimo iš gamybos programoje; c) vynuogynus, kurie netinkami kokybiško arba paklausaus vyno gamybai;

27. rekomenduoja, kad būtų pradėta vykdyti ne tik pasitraukimo iš vyno gamybos visam laikui programa, bet ir taikomas laikinas išrovimas, kiekvienai valstybei narei apsisprendžiant, ar patogu būtų pradėti jį taikyti; mano, kad dėl laikino vynuogynų išrovimo vynuogių augintojai galėtų gauti tam tikrą finansinę paramą, nes vynuogynų auginimo teisės būtų sustabdytos keletui metų, kuriems pasibaigus vynuogių augintojai galėtų atsodinti vynuogyną, atsisakyti jo auginimo teisių arba kreiptis dėl galimybės pradėti vynuogyno išrovimo visam laikui etapą, jeigu valstybė narė yra pradėjusi vykdyti šią programą;

28. tvirtina, kad plotai, kuriuose išrauti vynuogynai ir už kuriuos bus mokamos fiksuoto dydžio išmokos, galėtų būti laikomi plotais, už kuriuos gali būti suteikta teisė gauti vienodai susietą paramą; mano, kad nustatant priemokas už išnaikinimą ir vienkartinę išmoką reikėtų atsižvelgti į minimalius aplinkos apsaugos reikalavimus siekiant išvengti kaimo vietovių smukimo; mano, kad kiekviena valstybė narė turėtų turėti galimybę vynuogynų rovimo programoje dalyvaujantiems vynuogių augintojams teikti papildomą paramą iš vyno sektoriaus paramos ir plėtros programos arba taikyti svyravimų mechanizmą ir (arba) perskirstyti teises gauti lėšų iš vienkartinių išmokų nacionalinio rezervo, kad parama gamintojams galėtų pasiekti nacionalinių arba regioninių tiesioginių nuo gamybos atsietų išmokų lygį; pažymi, kad kompensacijų negalima mokėti už neteisėtai pasodintus vynuogynus;

Draudimas sodinti naujus vynuogynus. Laipsniškas naujų vynuogynų sodinimo liberalizavimas

29. mano, kad būtina vadovautis tinkama ir skaidria procedūra laipsniškai perskirstant teises sodinti naujus vynuogynus, siekiant užkirsti kelią tam, kad nekontroliuojamas ES vyno gamybos potencialo didėjimas turėtų neigiamos įtakos rinkai; valstybės narės turėtų pateikti programas, apimančias tikslinį sodinimo kiekį, pažangą perskirstant naująsias teises, kiekviename regione auginamas rūšis ir įgyvendinimo tvarkaraštį; tvirtina, kad naujos teisės sodinti vynuogynus turėtų būti skirtos pirmiausia jauniems ūkininkams, kokybiško vyno gamintojams ir savininkams vynuogynų, kurie įtraukti į kokybės ir reklamos programas ir kurie taip pat turėtų būti įtraukti į pataisytą vynuogynų registrą; mano, kad kiekviena valstybė narė, prieš perskirdama teises sodinti naujus vynuogynus, bendradarbiaudama su regiono institucijomis, šios gamybos šakos organizacijomis ir gamintojų asociacijomis turėtų įvertinti programą ir pažangą raunant vynuogynus; mano, kad prieš skiriant teises sodinti naujus vynuogynus reikėtų įvertinti neįteisintų ir neteisėtai pasodintų vynuogynų padėtį;

30. pažymi, kad patartina, jog sprendimus dėl leidimo sodinti vynuogynus vietovėse, kuriose gaminamas geografines nuorodas turintis vynas, priimtų regioninės valdžios institucijos, atsižvelgiant į poreikį apsaugoti vynuogių augintojų vietovėse, kuriose gaminamas geografines nuorodas turintis vynas, investicijas, užkirsti kelią tam, kad nuvertėtų atitinkamos geografinės nuorodos, ir užtikrinti tęstinę produktų kokybės kontrolę;

31. mano, kad naujų vynuogynų sodinimas negali būti laikomas vienu iš finansuojamų veiksmų, tokių kaip žemės ūkio auginimo metodų restruktūrizavimas, kompleksinė parama ir krizių valdymas, tačiau, kita vertus, jis gali būti įtrauktas į bendrus gamintojų organizacijų ir gamybos šakos organizacijų veiksmus, kuriais siekiama įgyvendinti vartojimo skatinimo, vartotojų informavimo priemones, rinkos tyrimus ir kompensuoti dėl stichinių nelaimių padarytus nuostolius ir kurie numatyti nacionalinėse vyno sektoriaus paramos ir plėtros programose;

Vynuogynų registras. Veiksminga bendro vyno rinkos organizavimo (BRO) kontrolės ir valdymo priemonė

32. VN registruos vynuogynus, pažymėdamos kiekviename iš jų sodinamų vynuogių rūšis ir kiekį (laikantis Reglamento Nr. 2392/86(10));

33. pabrėžia, kad vynuogynų registras yra pagrindinė priemonė kontroliuoti, kaip laikomasi gamybos apimčių;

Sodrinimas

34. yra žinoma, kad sodrinimas daro tiesioginį poveikį gamybos lygiui, nes jis gali sukelti vienam hektarui pagaminto kiekio didėjimą; nepaisant to, pabrėžia, kad pagalbos koncentruotai vynuogių misai ar rektifikuotai koncentruotai misai taikymo arba panaikinimo klausimas yra glaudžiai ir neatsiejamai susijęs su sodrinimo naudojant sacharozę panaikinimu arba taikymu, be to, turint omenyje cukraus kainų sumažėjimą dėl BRO cukraus reformos, įvairias valstybių narių vyno gamybos tradicijas, tokios technologijos naudojimo apribojimo iki konkrečių tikslių maksimalių kiekių protingumą ir techninį ekonominį pagrįstumą, taip pat galimą alternatyvinę misos paskirtį, kuri darytų teigiamą poveikį vyno perprodukcijos mažinimui;

35. mano, kad sodrinimo naudojant cukrų patvirtinimas valstybių narių gali būti siejamas su tokiomis sąlygomis kaip priemonių patikrinimai, siekiant pagerinti kokybę (pvz., išeigos ribų atitikimas), ir su klimatinėmis sąlygomis;

36  sodrinimas turi būti leidžiamas visiems vyno gamybos regionams, kuriuose jis buvo naudojamas tradiciškai ir kuriuose nėra struktūrinio pertekliaus; mano, kad Komisijos pasiūlymas dėl maksimalaus sodrinimo lygio sumažinimo yra nepagrįstas; dabartinės taisyklės turi likti galioti;

37. mano, kad vyno sodrinimui neturėtų būti draudžiama naudoti cukraus, nes priešingu atveju būtų diskriminuojamos valstybės narės tose ES dalyse, kuriose yra sunkiau gaminti vyną dėl mažiau palankaus klimato; be to, mano, kad šio klausimo sprendimą verčiau reikėtų palikti gamintojams, o ne daryti įtaką naudojant Bendrijos teisės nuostatas;

38. mano, kad sodrinimo pridedant koncentruotos misos atveju misa turėtų būti tiekiama iš to paties gamybos rajono;

39 pabrėžia, kad 1991 m. atlikta sodrinimą naudojant cukrų su vyno perprodukcija Europos Sąjungoje siejanti studija nebeatspindi dabartinių rinkos sąlygų ir bet kuriuo atveju neteikia prasmingų duomenų;

Viešoji intervencija į alkoholio sritį. Privatus vyno ir misos saugojimas

40. mano, kad turėtų būti svarstoma galimybė išlaikyti privataus vyno ir misos saugojimo galimybę, bent pirmuoju reformos etapu (2008–2011 m.), atsižvelgiant į siūlomus apribojimus distiliavimui ir atsisakant viešojo saugojimo;

Profesinės organizacijos ir gamybos šakos organizacijos

41. pabrėžia, kad gamybos šakos organizacijos gali imtis iniciatyvų toliau išvardintose srityse, jei tik Bendrijos leidimų išdavimo sistema yra sukurta, kurios, pvz., gali apimti: geresnį gamybos potencialo naudojimą, vartotojų informavimą apie saikingą vyno vartojimą, skatinant produktų, kurie yra geriau pritaikomi prie vidaus ir eksporto rinkos poreikių, gamybos mokslinius tyrimus, būtinas prekybos investicijas, naujų būdų, ribojančių augalų apsaugos priemonių naudojimą, paiešką, ekologinį ūkininkavimą, kt.;

42. ragina Komisiją savo pasiūlyme pademonstruoti apsisprendimą reformuoti vyno gamybos sektorių, ypač efektyviomis Bendrijos politikos priemonėmis, siekiančiomis skatinti Europos vyną, tam numatant atitinkamus finansinius įsipareigojimus;

43. mano, kad reikėtų sukurti specialų fondą, skirtą Europos vynų pardavimui skatinti, pasinaudojant profesinėmis organizacijomis bei gamybos šakos organizacijomis, apsaugos asociacijomis arba teritorinės plėtros viešosiomis agentūromis;

44. mano, kad Komisija turėtų nustatyti kai kurias Europos vynų pardavimo skatinimo veiklos gaires, kurios būtų grindžiamos saikingu ir atsakingu vyno vartojimu ir lydimos būtino finansavimo;

Ženklinimas ir Europos vyno skatinimas

45. laikosi nuomonės, kad Europos Sąjunga privalo sąmoningai siekti konkrečios geografinės kilmės vyno padėties stiprinimo, pripažinimo ir apsaugos; nurodo, kad šis vynas būtų lengviau atpažįstamas, jei būtų supaprastintas jo ženklinimas;

46. mano, kad nepakanka tradiciniais būdais pagaminti rūšinį vyną ir jį atitinkamai paženklinti, jei jis nėra tinkamai remiamas pasaulio rinkoje, siekiant užtikrinti, kad būtų išlaikytas arba padidintas jo poreikis. Šiuo požiūriu mano, kad būtina nustatyti konkrečias, tinkamai finansuojamas priemones didinti galimybes tinkamai pristatyti rūšinį Europos vyną pasaulio rinkose;

47. mano, kad, atsižvelgiant į naujausią nuostatų dėl ženklinimo apibrėžimą, kuris nustatomas Komisijos reglamentais (EB) Nr. 1991/2004(11) ir (EB) Nr. 1427/2004(12), prieš darant tolesnius pakeitimus turi būti atliktas jau padarytų pakeitimų poveikio vertinimas;

48. pabrėžia, kad vyno gamybos būdai, nenaudojami ES, turi būti aiškiai pažymėti importuojamų gėrimų etiketėse, pateikiant atitinkamas nuorodas;

49. mano, kad Europos Sąjungos vynų ženklinimas yra itin svarbus; tačiau mano, kad jis neturėtų būti sudėtingesnis negu vynų iš trečiųjų šalių ženklinimas;

50. ragina suderinti valstybių narių taisykles dėl kalbos vartojimo etiketėse, siekiant užtikrinti, kad operatoriai neverstų tam tikros informacijos iš vienos kalbos į kitą tais atvejais, kai paskirties valstybėje naudojamas terminas yra labai panašus ir todėl nėra pavojaus suklaidinti vartotojus;

Dinamiška ir drąsi ES vynų išorės prekybos politika. Pagrindinis BRO ramstis

51.  nurodo, kad sunkumai, kuriuos patiria vyno sektorius, daugiausia kyla dėl didėjančio vyno importo iš trečiųjų šalių ir dėl vis didėjančių vyno atsargų, kurios viršija vienų metų gamybos kiekį, ir mažai tikėtina, kad jos bus realizuotos, neigiamai veikia kainas ir vyno gamintojų pajamas, todėl reikėtų juos pašalinti nustatant keletą pagrindinių prioritetų, į kuriuos neatsižvelgta minėtame Komisijos komunikate, įskaitant saikingo ir sąmoningo vartojimo skatinimą, biudžeto išteklių perskirstymą, kuris leistų pasiekti naujus vartotojus bei užimti naujas, ar netgi atgauti turėtas, rinkas, taip pat kokybės ir tyrimų skatinimą;

53.  mano, jog derybose su PPO ir derybose dėl daugiašalių susitarimų būtina pasiekti geresnę saugomų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugą, kadangi tai yra pagrindinė kokybiško vyno gamybos, susijusios su vietos žeme ir metodais, išsaugojimo sudedamoji dalis;

54.  pabrėžia, kad siekiant sustiprinti šio sektoriaus konkurencingumą tarptautinėse rinkose, būtina, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos gamintojams atstovaujančiomis organizacijomis, nustatyti Europos vynų išorės prekybos politiką, kuri būtų kryptinga, ambicinga bei pagrįsta nauju biudžeto išteklių ir reikiamų priemonių panaudojimu;

55. pabrėžia, kad būtina šios Europos vynų išorės prekybos politikos srityje sudaryti dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis dėl prekybos vynu, vadovaujantis abipusiu pripažinimu ir geografinių nuorodų apsauga;

56. primena, kad Europos Sąjunga įsipareigojo iki 2013 metų palaipsniui nutraukti savo eksporto subsidijas; ragina Komisiją sušvelninti subsidijų sumažinimo padarinius pagerinant išteklių, skirtų vyno gamintojų pajamoms įvairinti, prieinamumą bei nustatant tinkamą vyno gaminių patekimą į rinką tiek, kiek tai būtina siekiant išlaikyti Europos vyno rinkos pusiausvyrą;

57. ragina įtraukti vyną į jautrių produktų PPO sąrašą;

58. mano, kad, atsižvelgiant į galiojančios geografinių vyno nuorodų tvarkos ypatybes, galėtų būti svarstoma galimybė 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų (13), apsaugos nuostatas, atitinkamai pakeitus, įtraukti į naująjį vyno sektoriaus BRO jau pirmuoju reformos etapu (2008–2011 m.); pažymi, kad antruoju reformos etapu (2012–2015 m.), kai laipsniškas vienodas vyno registravimas Bendrijos ir nacionaliniu lygiu bus įgyvendintas jau pirmuoju etapu, turėtų būti persvarstyta galimybė į Reglamentą (EB) Nr. 510/2006 įtraukti naujojo reglamento dėl vyno sektoriaus BRO nuostatas, susijusias su geografinėmis nuorodomis;

59. pabrėžia susirūpinimą keliančius su prekyba nesusijusius klausimus PPO; ragina Komisiją sukurti ženklinimo sistemą importuojamiems alkoholiniams vyno pagrindu pagamintiems gėrimams, kurie neatitinka Europos vyno gamybos technologijų ir todėl neturėtų būti ženklinami kaip vynas;

60. atkreipia dėmesį į tai, kad atsisakius draudimo fermentuoti naudojant importuotą misą kils pavojus, kad vyno produkcija bus klastojama, rinka iškraipoma ir Bendrijos gamybos apimtys sumažės, todėl Komisija PPO turėtų siekti, kad šio draudimo nebūtų atsisakyta;

61. mano, kad pagal Bendrijos teisės aktus turėtų būti draudžiama fermentuoti importuojamą misą arba maišyti ją su Bendrijoje pagaminta misa, nes šios procedūros nėra suderinamos su kitomis Komisijos siūlomomis priemonėmis, kaip, pavyzdžiui, vynuogynų plotų mažinimas arba finansavimo atsisakymas, jei alkoholio stiprumui didinti naudojama koncentruota misa;

62. pabrėžia, kad nėra įsipareigojimų derėtis su PPO dėl galimybės maišyti iš trečiųjų šalių importuojamą produkciją su Bendrijos vynu, todėl prieštarauja šiai galimybei, nes tai sudarytų didelių sunkumų identifikuojant produkciją, jos gamybos ir kilmės vietą ir turėtų įtakos Europos valstybėse gaminamo vyno kokybei;

63. mano, kad siekiant apsaugoti Europos vynų kokybę ir reputaciją, būtina, kad Europos vynams gaminti būtų leidžiama naudoti tik Europos Sąjungoje pagamintą vyną ir misą;

Tarptautinė vynuogių ir vyno organizacija. Dvišalės prekybos sutartys

64. tiki, kad Europos Sąjungai dalyvaujant sudėtingose derybose PPO ir sudarant dvišales sutartis, apsaugančias Europos maisto produktus, produktus su geografinėmis nuorodomis, ekologinę produkciją ir kt., Taryba – konsultuodamasi su Europos Parlamentu – turėtų būti institucija, kuri būtų atsakinga tvirtinant naujas vyno gamybos technologijas, nes perdavus jos kompetenciją Komisijai kiltų pavojus Europos Sąjungos rūšinio vyno žymėjimo ir klasifikavimo tvarkai; mano, kad šios vyno gamybos technologijos turėtų būti įtrauktos į teigiamų Bendrijos technologijų sąrašą, kuris galėtų būti peržiūrimas, pasikeitus vartojimo tendencijoms;

65. ragina Komisiją siekti visomis galimomis priemonėmis išvengti apgavysčių ir piktnaudžiavimo, kai trečiosiose šalyse nurodoma geografinės kilmės vieta;

66. mano, kad nereikėtų atsisakyti visų finansinių priemonių, kurios skiriamos Bendrijos bendro vyno rinkos organizavimui Europos lygiu jas perkeliant į antrąjį BŽŪP ramstį ir grįžtant prie nacionalinės priemonių kompetencijos, tokiu būdu atveriant kelią rinkos iškraipymams ir diskriminavimui tarp gamybos ir rinkodaros struktūrų ir tarp valstybių narių;

67. mano, kad vyno gamybos technologijomis nereikėtų klaidinti vartotojų, klastoti kokybės arba sudaryti nesąžiningą konkurenciją; pabrėžia, kad leidžiami naudoti vyno gamybos būdai negali būti automatiškai patvirtinti ir leidžiami naudoti ES net ir tuomet, kai vynai yra skirti eksportui į regionus, kur šios technologijos nėra draudžiamos;

68. mano, kad visų vyno gamybos technologijų sujungimas tarptautinėje vyno ir vyno gamybos organizacijoje (OIV) yra žingsnis tinkama kryptimi, jei šios technologijos yra vertinamos ir kuriamos remiantis moksliniais ir technologijų tyrimais, kartu užtikrinant tinkamą maisto ir visuomenės sveikatos apsaugą;

Informavimas apie saikingą ir atsakingą vyno vartojimą ir jo skatinimas

69. pažymi, kad Europoje vis mažėja vyno vartojimas, ypač tradiciškai vyną vartojančiose šalyse, ir tai yra viena iš struktūrinio vyno pertekliaus priežasčių; pažymi, kad pastaraisiais metais vyno eksportas nekito, o importas greitai augo ir jog dėl šios priežasties būtina, kad Europos vyno sektorius didintų savo konkurencingumą; ragina Komisiją nedelsiant parengti pranešimą, paaiškinantį paskutiniais metais konstatuotą Europos vynų eksporto sumažėjimą bei nuolatinį importo iš trečiųjų šalių augimą, kuriame, svarbiausia, būtų nurodyta, kaip laikomasi dvišalių prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis, kaip buvo paisoma teisėtų Europos Sąjungos prekybos interesų ir galiausiai, ar buvo taikomi numatyti bendros prekybos politikos mechanizmai, skirti šioms problemoms spręsti;

70. nurodo, kad siekiant tvaraus Europos vyno sektoriaus vystymosi, reikšmingą biudžeto lėšų dalį BRO sistemoje būtina skirti saikingam ir atsakingam vyno vartojimui skatinti; tendencijos saikingo ir atsakingo vyno vartojimo didinimo link įtvirtinimas yra svarbus teigiamas indėlis į Europos vartotojų ir visuomenės sveikatos apsaugą; šios priemonės turėtų būti kuriamos nustatant veiksmingus Bendrijos, valstybių narių, regionų ir paties vyno sektoriaus, kuriam tenka pagrindinis vaidmuo, partnerystės ryšius;

71. ragina Komisiją taikyti dinamišką prekybos politiką, siekiant gerinti Europos vynų kokybę ir apsaugoti Europos vyno gamybos technologiją;

72. mano, kad būtina didinti ir skirti finansavimą informuojant vartotojus apie vyno, gaminamo Europoje, laikantis tradicinių ir kontroliuojamų vyno gamybos technologijų, kokybės ypatybes, siekiant apsaugoti vartotojus nuo abejotinos kokybės importuojamų produktų, ir skatinti Europos vynų vartojimą vidaus ir pasaulio rinkose;

Nacionaliniai paketai. Vienoda bendrijos politika paramos vyno sektoriui ir jo vystymo programų (SDPW) pagrindu

73.  nurodo poreikį išlaikyti Bendrijos biudžetą ir neperkelti lėšų iš pirmojo BŽŪP ramsčio į antrąjį, susijusį su kaimo plėtra, kadangi tai gali sumažinti vyno sektoriui skiriamas lėšas; reikalauja, kad priemonės, kurias galima finansuoti, būtų aiškiai apibrėžtos, siekiant užtikrinti, kad asignavimai tikrai būtų naudojami vyno sektoriui;

74. rekomenduoja, kad, siekiant įgyvendinti gyvybingą ir konkurencingą BRO reformą, būtų numatyta Bendrijos sistema, kuri galėtų būti įgyvendinama nacionaliniu (regioniniu) lygiu, tarp jų finansavimo priemonėmis pagal pirmąjį ramstį, t. y., lėšomis, skirtomis BRO; mano, kad tai galėtų būti šios politikos priemonės: vynuogynų restruktūrizavimas, priemonės, skirtos tobulinti registravimo ir rinkodaros struktūras, žemės ūkio technologijos ir aplinkos standartai kokybės valdymo sistemoje, krizės valdymo mechanizmai, gamybos ir produkcijos rinkodaros tobulinimo moksliniai tyrimai, stichinių nelaimių padarinių likvidavimas, vartotojų skatinimas ir informavimas ir vynuogynų išrovimo priemonės ir – pereinamuoju etapu – privatus saugojimas, distiliavimo priemonės ir kiti patvirtinti rinkos mechanizmai;

75. pabrėžia, kad persvarstant vyno BRO reformą pirmenybę reikėtų teikti politikos priemonėms, kurios prisidėtų prie Europos vynų konkurencingumo didinimo ir kokybės gerinimo; tvirtina, kad Bendrijos lėšos turėtų būti skiriamos nacionalinėms vyno sektoriaus paramos ir plėtros programoms, vadovaujantis bendraisiais kriterijais, kad būtų išvengta netolygumų tarp valstybių narių arba regionų;

76. pabrėžia, kad pasirenkant Bendrijos lėšų skirstymo kiekvienai nacionalinei vyno sektoriaus paramos ir plėtros programai būdą turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad rinkos intervencijos priemonėms – kurios valstybių narių yra naudojamos labai skirtingai – tektų reikšminga dabartinių BRO lėšų dalis;

77. mano, kad nustačius santykį tarp vyno gamybos ir vynuogynų ploto kiekvienoje valstybėje narėje, pvz., 2001–2005 m. laikotarpiu, lėšos nacionaliniams paketams gali būti numatytos iš anksto, įgalinant kiekvieną valstybę narę naudoti pakete esančias priemones, kurias ji pati pasirinko kaip tinkamas pagal reglamentavimo sistemą, nustatytą iš anksto Bendrijos lygiu, remiantis objektyviais kriterijais, užtikrinančiais priemonių visumą, kuri leistų teikti vienodą paramą visoms valstybėms narėms;

78. tačiau mano, kad tinkamas sprendimas taip pat galėtų būti sistema, pagrįsta atitinkamomis apimtimis kiekvienoje valstybėje narėje dabartiniu BRO laikotarpiu arba nustatant formulę ir (arba) sudėtinį kriterijų, kuriuo būtų atsižvelgiama į istorinius duomenis, vynuogynų dydį ir kiekvienoje valstybėje narėje pagaminamos ir parduodamos produkcijos kiekį, tokiu būdu užtikrinant reformos tikslus atitinkančią išmokų sistemą;

79. mano esant būtina, kad kai valstybė narė mano, kad būtina papildoma parama jos struktūrinėms intervencijos priemonėms vyno sektoriuje tobulinti, ji galėtų finansuoti jas BŽŪP antrojo ramsčio reikalavimus atitinkančių priemonių atveju; šie veiksmai labiausiai susiję su struktūrine intervencija ir ankstyvu išėjimu į pensiją bei politikos priemonėmis remiant jaunuosius ūkininkus ir moteris ūkininkes;

80. mano, kad naujų vynuogynų sodinimas negali būti laikomas viena finansuojamų priemonių;

81. pažymi, kad bet kokia vyno BRO reforma turėtų apsaugoti ir stiprinti Europos vynų gamintojų konkurencingumą; pabrėžia, kad šiuo požiūriu svarbiausi yra naujovių pajėgumo ir dinamizmo didinimo aspektai;

o

o o

82. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL L 179, 1992 7 14, p. 1. (Reglamentas (EB) Nr. 2165/2005, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1493/1999, OL L 345, 2005 12 28, p. 1).

(2)

OL C 219, 1999 7 30, p. 199.

(3)

OL C 150, 1999 5 28, p. 289.

(4)

OL C 279, 1999 10 1, p. 385.

(5)

OL C 177, 2002 7 25, p. 50.

(6)

Priimti tekstai, P6_TA(2005)0421.

(7)

http://europa.eu.int/comm/agriculture/capreform/wine/index_en.htm.

(8)

'Ex-post evaluation of the Common Market Organisation for Wine'

http://europa.eu.int/comm/agriculture/eval/reports/wine/index_en.htm.

(9)

'Reform of the CMO wine' (IPOL/B/AGRI/ST/2006-22).

(10)

1986 m. liepos 24 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2392/86 dėl Bendrijos vynuogininkystės registro įsteigimo (OL L 208, 1986 7 31, p. 1). Reglamentas pakeistas reglamentu (EEB) Nr. 3597/90 (OL L 353, 1990 12 17, p. 23).

(11)

2004 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1991/2004, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 753/2002, nustatantį tam tikras Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 nuostatų dėl kai kurių vyno sektoriaus produktų aprašymo, pavadinimo, pateikimo ir apsaugos taikymo taisykles (OL L 344, 2004 11 20, p. 9).

(12)

2004 m. rugpjūčio 9 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1427/2004, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1622/2000, nustatantį tam tikras išsamias Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo įgyvendinimo taisykles ir nustatantį Bendrijos vynininkystės metodų ir procesų kodeksą (OL L 263, 2004 8 10, p. 3).

(13)

OL L 93, 2006 03 31, p. 12.


AIŠKINAMOJI DALIS

Aiškinamąją dalį ir rezoliuciją sudaro šios dalys:

I.         Dabartinė padėtis ES vyno rinkoje: įvairių ekonomikos, prekybos ir sektoriaus padėties Bendrijoje aspektų apibūdinimas;

II.        Pagrindiniai klausimai, kuriuos būtina spręsti, siekiant, kad vyno sektorius būtų gyvybingas ir konkurencingas: pagrindinių bendro vyno rinkos organizavimo (BRO) reformos principų, išdėstytų Komisijos pasiūlymuose, apibūdinimas; kritika ir klausimai ir galutiniai pasiūlymai dėl naujosios bendro rinkos organizavimo (BRO) reformos. Naujosios bendro vyno rinkos organizavimo (BRO) reformos pasiūlymas, palyginti su Komisijos komunikatu, pagrįstas toliau nurodytomis politikos priemonėmis, kurios pateiktos šiose dalyse:

A.       Vyno bendro rinkos organizavimo (BRO) reguliavimo atsisakymas. Vienoda Bendrijos politika;

B.        Dviejų etapų reforma (2008–2011 m. ir 2012–2015 m.);

C.       Esminė reforma bendro rinkos organizavimo (BRO) vyno gamybos sektoriuje. Suderinamumas su naująja Bendrąja žemės ūkio politika (BŽŪP);

D.       Gamybos kontrolės priemonės kokybei, poveikiui aplinkai ir rinkos pusiausvyrai stebėti;

E.        Distiliavimas. Krizių valdymo ir rinkos stabilizavimo, aplinkos apsaugos ir kokybės stiprinimo mechanizmas;

F.        Neribotas vynuogynų naikinimas. Vynuogynų plotų mažinimas pagal kriterijus;

G.       Draudimas sodinti naujus vynuogynus. Laipsniškas naujų vynuogynų sodinimo liberalizavimas;

H.       Vynuogynų registras. Veiksminga bendro vyno rinkos organizavimo (BRO) kontrolės ir valdymo priemonė;

I.         Sodrinimas;

J.         Viešoji alkoholio intervencija. Privatus vyno ir misos saugojimas;

K.       Gamintojų organizacijos. Gamybos šakos organizacijos;

L.        Ženklinimas;

M.       Prekyba ir derybos Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO). Taisyklių redakcija;

N.       Tarptautinė vynuogių ir vyno organizacija. Dvišalės prekybos sutartys;

III.      Nacionaliniai paketai. Vienoda bendrijos politika paramos vyno sektoriui ir jo vystymo programų (SDPW) pagrindu: pagrindinių politikos priemonių vykdymo ir finansavimo Bendrijos ir nacionaliniu lygiu apibūdinimas;

I.         DABARTINĖ PADĖTIS ES VYNO RINKOJE

Vyno rinkai šiandien būdingi šie svarbiausi bruožai:

a)        Dabartinis BRO itin sudėtingas, palyginti su kitomis rinkos organizavimo formomis; šią padėtį dar labiau sunkina skirtumai nacionaliniu lygiu tokiais klausimais kaip pasiūlos ir paklausos reguliavimas, restruktūrizavimas, vynuogynų plotų mažinimas, skatinimo politika, distiliavimas, sodinimo įteisinimas, gamintojų ir gamybos šakos organizacijų vaidmuo, ženklinimas, klasifikavimas ir vynų kontrolės priemonės. Dėl to jo įgyvendinimas tampa fragmentiškas ir yra visiškai nesuprantamas vartotojams, sudėtingas reikalavimų besilaikantiems gamintojams ir tarpininkaujančioms institucijoms, ir, be viso to, našta kompetentingoms visuomeninėms institucijoms, atsižvelgiant į jų dideles finansines ir administracines išlaidas.

b)        Ženklinimo sudėtingumas, kokybės sertifikavimas ir prekybos taisyklės ES, siekiant atsispirti agresyvioms prekybos strategijoms, kurias vykdo „Naujojo pasaulio“ valstybių gamintojai, turintys lankstesnes taisykles.

c)        Laipsniškas vyno produkcijos, visų pirma stalo vyno, vartojimo sumažėjimas pasaulyje maždaug 0,65 proc.

d)        Konkurencija importuojamo vyno vidaus rinkoje dėl išaugusios globalizacijos ir ES dvišalių prekybos sutarčių. Nuo 1996 m. vyno importas kasmet didėjo 10 proc., t. y. žymiai greičiau negu jo eksportas ir 2005 m. buvo 11,8 milijono hektolitrų. Žinoma, importuojama produkcija sudaro tik 56 proc. visos Bendrijos gamybos.

e)        Didesnė konkurencija tarptautinėje rinkoje, atsižvelgiant į tai, kad didžiausia Europos rūšinio vyno komercinė skvarba apima išsivysčiusias valstybes, kuriose perkamoji galia didelė, o stalo vynas, nepaisant paramos, kurią jis gauna subsidijuojant eksportą į tam tikras komercinės paskirties vietas, konkuruoja su „Naujojo pasaulio“ vynu arba nukreipiamas į rinkas, kuriose perkamoji galia yra nedidelė.

f)         Gamybos ciklo perprodukcija, kuri vis labiau pasižymi struktūriniais požymiais, jau dabar sudaro beveik 15 milijonų hektolitrų, t. y. 8.4 proc. visos pasiūlos, neatsižvelgiant į geriamojo alkoholio gamybos apimtis.

g)        Didelės Europos produkcijos dalies nesugebėjimas prisitaikyti prie platesnių, skirtingais kultūriniais ir vartojimo standartais pasižyminčių vartotojų poreikių, esant didesniam pasirinkimui, daugiausia dėl prekybos tinkluose siūlomo asortimento.

h)        Rinkos krizės, kylančios dėl nepalankių kainų ir pajamų, gaunamų iš vynuogynų, tendencijų; nepaisant didžiulių skirtumų tarp regionų ir gaminamų vyno rūšių, šios kainos nuo 1999 m., kai gamintojo kainos buvo itin aukštos iki 2003 m., kai derlius buvo itin didelis, sumažėjo vidutiniškai 12 proc. Šis mažėjimas gali būti laikomas struktūriniu, tačiau, neįvertinus pasiūlos ir paklausos svyravimų, siekiant užtikrinti stabilumą artimiausioje perspektyvoje, sukeltų rimtų socialinių ir ekonominių sunkumų vyno gamybos regionuose.

II.       Pagrindiniai klausimai, kuriuos reikėtų spręsti siekiant, kad vyno sektorius būtų gyvybingas ir konkurencingas

A.       Vyno bendro rinkos organizavimo (BRO) reguliavimo atsisakymas. Vienodos Bendrijos politikos priemonės

Komisijos pasiūlymais bendro vyno rinkos organizavimo (BRO) finansinių intervencijų priemonės iš esmės pakeičiamos à la carte struktūrinės intervencijos priemonėmis ir rinkos mechanizmais, neviršijant nacionalinių įstatymų rinkinių, ir antruoju Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ramsčiu: žemės ūkio plėtra.

Tačiau lėšų perkėlimas iš I BŽŪP ramsčio į II ramstį ir bendras finansavimas naudojant nacionalinius išteklius per kaimo plėtros programas, rinkos stabilizavimo priemonės ir vyno sektoriaus gamybos potencialo mažinimas prieštarauja požiūriui, kuriuo siekiama užtikrinti gyvybingą sektoriaus ateitį ir sukurti pagrindinius Bendrijos teisės principus atitinkančias konkurencijos taisykles. Komisijos pasiūlymu iš esmės siekiama laipsniškai atsisakyti I ramsčio ir vienodų politikos priemonių, taip mažinant ir atsisakant viso vyno sektoriaus reguliavimo. Be to, esama rizikos, kad skiriant lėšas atskiriems kaimo plėtros programų sektoriams kiltų sunkumų nacionaliniu lygiu, nes kai kurie žemės ūkio sektoriai neteks lėšų, finansuojant tam tikrą dalį struktūrinių vyno sektoriaus intervencijų. Būtina aiškiai nurodyti, kad sektoriaus destabilizavimas viename vyno gamybos regione netiesiogiai sudarytų sunkumų išlaikant pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą ir skatinant vyno gamybą kituose vyno gamybos regionuose.

B. Dviejų etapų reforma (2008–2011 m. ir 2012–2015 m.)

Vyno sektoriui būdingi dideli skirtumai, įgyvendinant Bendrijos politikos priemones, ypač tokiais klausimais kaip pasiūlos ir paklausos reguliavimas, restruktūrizavimas, vynuogynų rovimas, vyno klasifikavimas ir ženklinimas, skatinimo politika, distiliavimas, neįteisintų vynuogynų egzistavimas bei gamintojų ir gamybos šakos organizacijų vaidmuo. Jei pirmuoju reformos etapu nepavyktų pasiekti pusiausvyros tarp paklausos ir pasiūlos Bendrijos lygiu, sunkumai rinkoje ir toliau turės įtakos vyno gamybai visuose regionuose. Be nacionalinių ir regioninių ypatybių, kurios, be kita ko, suteikia Europos vynui ir kultūrinę reikšmę, būtina jau iš pradžių nustatyti šių horizontalių politikos priemonių uždavinius, siekiant išsaugoti vyno regionų stabilumą ir suderinti pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą ir nenacionalizuoti bendro vyno rinkos organizavimo (BRO), įgyvendinus uždarą požiūrį į valdymą.

Naujoji bendrojo vyno rinkos organizavimo (BRO) reforma turi būti įgyvendinama dviem etapais: pirmojo etapo (2008–2011 m.) uždavinys yra pertvarkyti rinką ir laipsniškai pritaikyti bendrą vyno rinkos organizavimą (BRO) prie paprastesnės ir konkurencingesnės sistemos, daugiausia dėmesio skiriant vienodos politikos priemonėms; antrajame etape (2012–2015 m.) siekiama visiškai įgyvendinti Paramos ir plėtros programas vyno sektoriuje (SDPW) nacionaliniu ir regioniniu lygiu, siekiant išlaikyti stabilias rinkas ir įgyvendinant pagrindinį principą: stiprinti Europos vyno konkurencingumą.

Taip pat būtina siekti laipsniško naujų vynuogynų sodinimo liberalizavimo, o tai, žinoma, negali būti įgyvendinta atskirai nuo neteisėtų vynuogynų tikrinimo procedūrų, atsižvelgiant į mažėjančią kontrolės priemonių riziką ir šio proceso įtaką visai vyno rinkai. Laipsniškas leidimų sodinti naujus vynuogynus procesas turi būti susietas su laipsnišku krizių valdymo mechanizmo apimties mažinimu, bent pirmajame reformos etape (2008–2011 m.).

C. Esminė vyno bendro rinkos organizavimo (BRO) reforma vyno sektoriuje. Suderinamumas su naująja Bendrąja žemės ūkio politika (BŽŪP)

Kadangi nei dabartinis bendras vyno rinkos organizavimas (BRO), nei priemonių įgyvendinimas nacionaliniu arba regioniniu lygiu nenumato jokios tiesioginės paramos vynuogių augintojams, turi būti sukurta vynuogių augintojų paramos politika, kuri būtų suderinama su naująja Bendrąja žemės ūkio politika (BŽŪP) taip, kad bendrasis vyno rinkos organizavimas (BRO) atitiktų pagrindinius jos principus. Komisija mano, kad ūkininkų pajamos, visiškai atsiejant jas nuo gamybos apimčių, didės tik vidutinės trukmės laikotarpiu, laipsniškai mažėjant gamybos apimtims ir nykstant komerciniams interesams, o to nepageidauja Komisija, kaip tai aiškėja iš komentarų dėl trečiojo scenarijaus. Tačiau Komisija kaip gamybos mažinimo priemonę ypač palankiai vertina vynuogynų šalinimo skatinimo programą, kuri nėra siūloma jokiam kitam Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) sektoriui. Net cukraus atveju pasiūlymas dėl cukrinių runkelių gamybos mažinimo yra susietas su parama kainų mažinimo ir restruktūrizavimo iniciatyvoms steigiant cukraus pramonės restruktūrizavimo fondą.

Siekiant gyvybingos sektorių plėtros, svarbu, kad dalis Bendrijos lėšų, kurios iki šiol buvo naudojamos distiliavimui, būtų skirtos tiesioginiams veiksmams, pvz., gamybos būdams, kompleksinei paramai, vyno pasiūlos kontrolei ir vyno kokybės gerinimo priemonėms finansuoti. Vynuogynų šalinimas, siekiant sumažinti pasiūlą, negali būti Bendrijos prioritetas, ypač jei tam reikės didelių Bendrijos lėšų.

D. Gamybos kontrolės priemonės kokybei, poveikiui aplinkai ir rinkos pusiausvyrai stebėti

Privalomas viršutinės derliaus ribos nustatymas konkrečiuose regionuose pagaminto rūšinio vyno gamybai (rūšinis vynas pkr) negali būti veiksmingai reguliuojamas, nes nėra atitinkamo Bendrijos apribojimo stalo vynui; tai reiškia, kad tam tikrais atvejais to paties vynuogyno derlius gali būti naudojamos daugiau negu vienos kategorijos vynui gaminti. Todėl svarbu, kad žemės ūkio ir gamybos technologijų apribojimai vyno su geografinėmis nuorodomis gamybai būtų taikomi ir stalo vynui, kurio ženklinimas pasikeis ir kurio komercinė vertė išaugs, taip didinant vyno gamintojų pajamas. Gamybos sąlygų kontrolė yra tinkamas sprendimas daugeliui vynuogynų, atsižvelgiant į perprodukciją ir žemą produkcijos kokybę. Moksliniai tyrimai rodo, kad didelis derlingumas daugeliu atveju yra atvirkščiai proporcingas iš šio derliaus pagaminamo vyno kokybei, nes mažėja cukraus kiekis, aromatinės savybės ir polifenolinių medžiagų santykis. Esant šioms sąlygoms, laikinosios gamybos atsisakymo programos (išankstinis derliaus nuėmimas arba kekių šalinimas iki joms sunokstant) ir derlingumo iš hektaro mažinimas turėtų būti alternatyvus sprendimas vynuogynams šalinti. Ši paskutinė programa galėtų būti pagrįsta žemiausių arba didžiausių derlingumo ribų nustatymu atskiriems vynuogynams arba vyno naujo klasifikavimo pagrindu.

Derlingumo mažinimo arba kontroliavimo – žinoma, neviršijant nustatytos žemiausios gamybos ribos, nes tai sudarytų pavojų sektoriaus konkurencingumui – gali būti siekiama skatinant naujas ūkininkavimo technologijas, pvz., leidžiant augti kitai augmenijai (vynuogių augintojai leidžia tarp vynuogienojų augti augmenijai, kuri stabdo vynuogienojų augimą), iš dalies pašalinant ūglius (šalinant naujus derlingus ūglius) arba nuimant derlių iki jam sunokstant (atskirų kekių šalinimas iki joms sunokstant). Šie būdai papildomai leidžia mažinti augalų sveikatos intervencijas, tręšimą ir drėkinimą ir gali net pagerinti rūšių atranką. Šios priemonės finansavimas galėtų būti taip pat supaprastintas, įgyvendinant geros praktikos kodeksus, kurie būtų nustatyti, bendradarbiaujant su profesinėmis ir gamintojų organizacijomis, kiekviename regione.

E. Distiliavimas. Krizės valdymo ir rinkos stabilizavimo, aplinkos apsaugos ir kokybės stiprinimo mechanizmas

Distiliavimo mechanizmas, kaip ir kiti mechanizmai, kurie egzistavo kitiems žemės ūkio produktams iki paskutinės BŽŪP peržiūros, iki šiol buvo laikomas viešosios intervencijos vyno rinkoje priemone. Distiliavimas atlieka ypatingą vaidmenį dabartinėje bendro vyno rinkos organizavimo (BRO) sistemoje, nes ji apima maždaug 10 proc. visos metinės vyno gamybos, stalo vyno distiliavimas siekia iki 30 proc. kiekvienam gamintojui, o rūšinio vyno distiliuojama labai mažai. Metinis distiliavimo biudžetas yra apytiksliai 500 milijonų eurų, o bendros alkoholio saugojimo išlaidos siekia 237 milijonus eurų: todėl distiliavimui tenka 45 proc. visų Bendrijos lėšų bendro vyno rinkos organizavimo (BRO) sistemoje. Reikėtų pabrėžti, kad Komisijos pasiūlymas remti distiliavimą arba šalinti šalutinius produktus be papildomo finansavimo neturi pagrindo, nes distiliavimas, nors ir susijęs su vyno gamintojais, yra vykdomas alkoholio įmonėse: finansinių paskatų trūkumas pastarosioms padarytų distiliavimą arba šalinimą neveiksmingą. Komisijos pasiūlymas dėl kontroliuojamo vyno gamybos šalutinių produktų šalinimo atsisakymo sukeltų rimtų sunkumų aplinkos apsaugos srityje didžiausiuose vyno gamybos regionuose. Tačiau atsisakius dvejopos paskirties distiliavimo, būtų fermentuojami dideli vyno kiekiai, taip pažeidžiant regionų ir Europos rinkos pusiausvyrą ir sukeliant sunkumų regionuose. Nesugebėjimas laipsniškai panaudoti esamos perprodukcijos (padėtis, kurios Komisija savo pasiūlyme nenumato) ne tik sukeltų sumaištį rinkoje, bet ir neigiamai paveiktų vyno augintojų ir gamintojų pajamas.

Bendrijos intervencijos priemonės rinkos valdymo mechanizmo pavidalu pereinamuoju pirmuoju reformos etapu (2008–2011 m.) išlieka būtinos siekiant pertvarkyti rinkas ir apsaugoti rūšinį vyną; naudojant šias laikinos distiliacijos priemones būtina įvertinti ir tai, ar perprodukcija atsiranda kaip gamybos ciklo padarinys, ar yra struktūrinio pobūdžio, pripažinti techninių atsargų svarbą ir pagaliau daugiau dėmesio skirti alkoholio rinkai.

F. Neribotas vynuogynų naikinimas. Vynuogynų plotų mažinimas pagal kriterijus

Komisijos argumentai, kad rinkos pusiausvyrą galima atkurti automatiškai, be jokių kriterijų įgyvendinant rovimo procedūrą, pašalinant beveik 12 proc. visų Europos vynuogynų, kartu išlaikant draudimą sodinti naujus vynuogynus iki 2013 m., negali būti gyvybingos ir konkurencingos viso Europos vyno sektoriaus, kuris susiduria su atviros ir globalizuotos rinkos iššūkiais, plėtros pagrindas. Šis modelis ne tik padarytų nepataisomą žalą Europos vyno konkurencingumui, suardytų socialinę ir ekonominę kaimo vietovių infrastruktūrą, aplinkos apsaugos srityje sukurtų daug sunkumų, kurie kai kuriuose regionuose turėtų nepataisomų padarinių, bet ir skatintų „Naujojo pasaulio“ vyno gamybą, kuri vidutinės trukmės laikotarpiu neleistų Europos vynui išsikovoti vietos pasaulio rinkose.

Kartu Komisijos pasiūlymas sukeltų didelių sunkumų naikinant vynuogynus, ypač dėl kompensacijų, priklausomai nuo derlingumo, kurias iki šiol nustatydavo valstybės narės, bent jau konkrečiuose regionuose pagamintam rūšiniam vynui (rūšinis vynas pkr), šių priemonių apimties, pvz., ar jos turėtų būti taikomos pagrindinėms vyno kategorijoms, tik konkrečiuose regionuose pagamintam rūšiniam vynui (rūšinis vynas pkr) ar stalo vynui ir pagaliau dėl to, kas yra atsakingas už planavimą ir ar galima užtikrinti, kad bendro vyno rinkos organizavimo (BRO) lėšų pakaktų kompensacijoms tuo atveju, jei vyno gamintojai pradėtų masiškai reikalauti kompensacijų už vynuogynų rovimą.

G. Draudimas sodinti naujus vynuogynus. Laipsniškas naujų vynuogynų sodinimo liberalizavimas

Vyno gamybos apribojimai ir kontrolė negali remtis, kaip siūloma Komisijos komunikate, tik tokiomis dviem gamybos stabilizavimo priemonėmis kaip pasitraukimas iš gamybos arba draudimas iki 2013 m. sodinti naujus vynuogynus. Atsižvelgiant į nuolatinį gamybos mažėjimą, Europos vyno gamybos sektorius gali patekti į nepalankią padėtį, palyginti su importu iš „Naujojo pasaulio“ šalių, ypač žinant, kad reikia mažiausiai ketverių metų, kol nauji vynuogynai duos derlių, o tai reiškia, kad pirmojo naujos vynuogynų kartos derliaus sulauksime tik 2014–2017 m. Todėl naujų vynuogynų sodinimas turėtų būti laipsniškai liberalizuojamas nuo to laiko, kai bus pradėta įgyvendinti naujoji tvarka, t. y. nuo 2008 m., tačiau tik taip, kad nesumažėtų vyno gamyba Europoje, tinkamai derinant ją su vynuogynų šalinimo ir restruktūrizavimo programomis.

H. Vynuogynų registras. Veiksminga bendro vyno rinkos organizavimo (BRO) kontrolės ir valdymo priemonė

Valstybių narių vynuogynų registras turi būti pertvarkytas siekiant kontroliuoti vynuogynų ploto ir pagaminamos vyno produkcijos santykį ir kontroliuoti ženklinimą pagal naująją vyno klasifikaciją. Ši horizontali Bendrijos priemonė sudarytų sąlygas: a) stebėti vynuogių auginimą (viso kokybiško vyno gamybos eigą ir procesą); b) didinti skaidrumą, nurodant geografinę vyno kilmės vietą ir jo vietos ypatybes; c) galimybei vykdyti maisto grandinės stebėjimą ir kontrolę, pvz., atsekamumą, kt.; d) veiksmingai ir viešai suvienodinti vyno kategorijas ir užtikrinti tinkamą distiliacijos valdymą krizės atveju; e) išsamiai informuoti vartotojus.

Vyno registrą atnaujina valstybės narės, finansuoja Europos žemės ūkio garantijų fondas (EAGF) ir stebi Komisija.

I. Sodrinimas

Sodrinti naudojamos misos subsidijavimas leido dirbtinai išplėsti priemonę ir dėl to suaktyvinti ūkininkavimą kai kuriuose vynuogynuose. Cukraus kainos mažėjimas neišvengiamai didina subsidijas misai, todėl galima išlaikyti pusiausvyrą tarp įvairių alkoholio koncentracijos didinimo technologijų. Komisijos pasiūlymas vienu metu atsisakyti sacharozės ir misos subsidijavimo (jam skiriama 13 proc. viso vyno gamybos biudžeto) yra žingsnis tinkama kryptimi. Draudimas naudoti sacharozę taip pat padėtų išlaikyti rinkos pusiausvyrą ir supaprastintų jos kontrolę.

J. Viešoji alkoholio intervencijos priemonė. Privatus vyno ir misos saugojimas

Privatus vyno ir misos saugojimas yra laikina laipsniško atsisakymo priemonė, leidžianti stabilizuoti kainas, išlaikant jas atitinkamo lygio per sutartyse numatytus mėnesius. Tyrimai rodo, kad nors ši priemonė yra labai brangi (jai tenka maždaug 5 proc. visų bendro vyno rinkos organizavimo (BRO) išlaidų), praeityje ji leido absorbuoti ir realizuoti didelę produkcijos dalį ir atsisakyti prastos kokybės vyno saugojimo distiliacijos tikslais.

K. Gamintojų organizacijos. Gamybos šakos organizacijos

Bendras vyno rinkos organizavimas (BRO) reikalauja gamybos kontrolės pirminiu lygiu ir veiksmingų gamybos koncentravimo ir vyno rinkodaros koordinavimo sistemų siekiant sukurti prekybos mechanizmus, dydžiu palyginamus su „Naujojo pasaulio“ prekybos tinklais: todėl turėtų būti skiriama atitinkama parama vyno sektoriaus gamintojų organizacijų įmonių ir gamybos šakos organizacijų dalyvavimui. Reikėtų pažymėti, kad skatinimo politikos priemonių sėkmė labiausiai priklauso nuo to, kaip kontroliuojama ir koordinuojama gamyba pirminiu lygiu.

L. Prekyba ir derybos Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO). Taisyklių redakcija

Derybose Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) sudėtingoje padėtyje atsiduria kai kurios BŽŪP priemonės, ypač tos, kurios yra susijusios su „Gintaro dėže“. Pasaulio prekybos organizacijos „Gintaro dėžė“ iš principo apima paramos vyno sektoriui priemones (tarp jų distiliavimą ir viešąjį vyno saugojimą), kurioms per metus numatyta maždaug 45 proc. Bendrijos lėšų, skirtų bendram vyno rinkos organizavimui (BRO) (maždaug 735 milijonai eurų). Todėl ypač pageidautina, kad bent reikšminga šių Bendrijos lėšų dalis būtų nukreipta į politikos priemones, kurių ES tarptautiniai partneriai nekritikuotų, pvz., rinkos intervencijos priemones, kurios prisidėtų prie racionalaus vyno sektoriaus valdymo. Ypač būtų įdomu išnagrinėti netiesioginių rinkos ir paramos priemonių rinkos krizių atvejais modelį, kurį jau taiko „Naujojo pasaulio“ šalys.

Galiojanti kokybės ir geografinių nuorodų politikos priemonių ir ženklinimo nuostatų reglamentavimo sistema mūsų tarptautinių prekybos partnerių yra kritikuojama, remiantis tuo, kad ji sudaro technines kliūtis judėjimo laisvei, tačiau ši kritika faktiškai kilo dėl vyno importo iš „Naujojo pasaulio“ bangos. Kita vertus, siekiant apskritai stiprinti vyno sektoriaus padėtį Bendrijos politikoje, geriau apsaugant produktus su geografinėmis nuorodomis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sistemoje, turėtų būti kuriama kompleksinė politika, kuri užtikrintų nacionalinių ir regioninių skirtumų apsaugą ir apsaugotų ir išryškintų tarptautinę Bendrijos politiką ir strategiją, skatinant aukštos kokybės ir saugios produkcijos, tarp jų ir vyno, gamybą.

Reikėtų turėti mintyje, kad atsisakius draudimo fermentuoti naudojant importuotą misą (pagal sutartis PPO, kurių Komisija turėtų siekti išvengti) esama pavojaus, kad vyno produkcija bus padirbama, rinka iškraipoma ir Bendrijos gamybos apimtis sumažės. Taip pat verta svarstyti, kodėl Komisija savo pasiūlymuose iškėlė šį klausimą, nors nebuvo jokios atskiros užklausos iš trečiųjų šalių.

Reikėtų pažymėti, kad Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) nėra privaloma svarstyti klausimo dėl trečiųjų šalių vyno importo ir šio vyno maišymo su Bendrijos vynu. Atvirkščiai, būtina kuo labiau vengti sudaryti tokias sutartis, nes tai sukeltų labai daug sunkumų vartotojams juos pasiekiančio vyno kilmės ir identifikacijos klausimais.

M. Ženklinimas

Vienas klausimų, kurį reikėtų tinkamai apsvarstyti ir į jį atsižvelgti, yra vyno klasifikacija. Iki šiol vartotojams buvo siūlomas konkrečiuose regionuose pagamintas rūšinis vynas (rūšinis vynas pkr) ir stalo vynas, o šiandien, vartotojų nuostatoms pasikeitus, išsiplėtus komerciniams prekybos tinklams ir išaugus importui iš „Naujojo pasaulio“ šalių, vynas skirstomas pagal konkrečius regionus (rūšinis vynas pkr) ir pagal vynuogių, iš kurių vynas buvo pagamintas, rūšį. Todėl Bendrijos lygiu būtina pasirūpinti, kad stalo vyno etiketėse būtų nurodyta vynuogių rūšis ir derliaus metai tam, kad produkcija būtų geriau atpažįstama rinkoje ir išvengta neteisėtos konkurencijos tarp įvairių vyno kategorijų Bendrijos rinkoje.

III.     NACIONALINIAI PAKETAI. VIENODA BENDRIJOS POLITIKA PARAMOS VYNO SEKTORIUI IR JO VYSTYMO PROGRAMŲ (SDPW) PAGRINDU

Norint užtikrinti veiksmingą, nuoseklų ir kontroliuojamą rinkos priemonių taikymą ir vykdyti struktūrinę intervenciją nacionaliniu ir regioniniu lygiu, turi būti sukurtos paramos vyno sektoriui ir jo vystymo programos (PSDW), nustatančios vienodomis Bendrijos politikos priemonėmis pagrįstus nacionalinius prioritetus. Jei valstybės narės renkasi nacionalinės intervencijos priemones, nesant vienodos Bendrijos reguliavimo sistemos, tai yra ženklas nacionalizuoti sektorių arba netiesiogiai – ir pačią Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), o to kaip tik ir siekiama išvengti.


Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ  (2006 11 27)

pateikta Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui

dėl bendro vyno rinkos organizavimo reformos

(2006/2109(INI))

Nuomonės referentas: Béla Glattfelder

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   mano, kad būtina pripažinti, jog vynas nėra vien tik produktas, bet ir Europos, ypač Viduržemio jūros regiono, kultūros dalis, ir kad Europos Sąjungos institucijų prioritetas turėtų būti Europos vyno gamybos apsauga ir rėmimas, o ne jos griovimas;

2.   primena, kad Europos vynuogininkystė išlieka svarbi eksporto dalis, sudaranti 60 proc. pasaulinės gamybos;

3.   primena, kad šio sektoriaus eksporto gyvybingumas remiasi pasaulyje pripažinta kokybės tradicija;

4.   mano, kad pagrindinis Europos vynuogininkystės sektoriaus reformos uždavinys turėtų būti šio sektoriaus dinamiškumo ir konkurencingumo tarptautinėse rinkose didinimas, neprarandant rinkos dalies, atsižvelgiant į Europos vyno gamintojų ir vartotojų interesus, pagarbą Europos vynuogininkystės tradicijoms, taip pat į Europos vynų kokybę ir autentiškumą;

5.   mano, kad reforma neturėtų būti sutelkta į vynuogynų rovimą, kadangi ES gamybos potencialo praradimas, siekiant sureguliuoti pasiūlą ir paklausą, nulėmė tai, kad ES rinkos dalį užėmė išorės konkurentai, ir kad ji neprisideda prie Europos vynų konkurencingumo didinimo tarptautinėse rinkose;

6.   ragina Komisiją dėti pastangas, kad sektoriaus reforma leistų sukurti Bendrijos vyno politiką, kuri prisidėtų prie gamybos, perdirbimo ir, svarbiausia, pardavimo struktūrų gerinimo ES, taip pat prie naujų rinkų plėtros, tuo pat metu stiprinant tradicines rinkas;

7.   pažymi, kad Europoje vis mažėja vyno suvartojimas, ypač tradiciškai vyną vartojančiose šalyse, ir tai yra viena iš struktūrinio vyno pertekliaus priežasčių; pažymi, kad pastaraisiais metais vyno eksportas nekito, o importas greitai augo ir jog dėl šios priežasties būtina, kad Europos vyno sektorius didintų savo konkurencingumą; ragina Komisiją nedelsiant parengti pranešimą, paaiškinantį paskutiniais metais konstatuotą Europos vynų eksporto sumažėjimą bei nuolatinį importo iš trečiųjų šalių augimą, kuriame, svarbiausia, būtų nurodyta, kaip laikomasi dvišalių prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis, kaip buvo paisoma teisėtų Europos Sąjungos prekybos interesų ir galiausiai, ar buvo taikomi numatyti bendros prekybos politikos mechanizmai, skirti šioms problemoms spręsti;

8.   ragina Komisiją taikyti dinamišką prekybos politiką, siekiant skatinti Europos vynų kokybę ir apsaugoti Europos vyno gamybos technologiją;

9.   ragina Komisiją dėti visas pastangas, kad sustiprintų geografinių nuorodų apsaugą, nustatant aukštesnius kriterijus bei bendrą šių nuorodų tvarką Europos ir dviejų regionų bei daugiašaliu lygmeniu, ypač PPO ir TRIPS susitarimuose siekiant sukurti daugiašalį vynų ir stipriųjų gėrimų registrą, ir kad kovotų su Europos geografinių nuorodų bei tradicinių pavadinimų padirbinėjimu ir visomis piktnaudžiavimo jais formomis;

10. mano, jog derybose su PPO ir derybose dėl daugiašalių susitarimų būtina pasiekti geresnę saugomų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugą, kadangi tai yra pagrindinė kokybiško vyno gamybos, susijusios su vietos žeme ir metodais, išsaugojimo sudedamoji dalis;

11. pabrėžia, kad siekiant sustiprinti šio sektoriaus konkurencingumą tarptautinėse rinkose, būtina, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos gamintojams atstovaujančiomis organizacijomis, nustatyti Europos vynų išorės prekybos politiką, kuri būtų kryptinga, ambicinga bei pagrįsta nauju biudžeto išteklių ir reikiamų priemonių panaudojimu;

12. pabrėžia, kad būtina šios Europos vynų išorės prekybos politikos srityje sudaryti dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis dėl prekybos vynu, vadovaujantis abipusiu pripažinimu ir geografinių nuorodų apsauga;

13. primena, kad ES įsipareigojo palaipsniui iki 2013 metų nutraukti savo eksporto subsidijas; ragina Komisiją sušvelninti subsidijų sumažinimo padarinius pagerinant išteklių, skirtų vyno gamintojų pajamoms įvairinti, prieinamumą bei nustatant tinkamą vyno gaminių patekimą į rinką tiek, kiek tai būtina siekiant išlaikyti Europos vyno rinkos pusiausvyrą;

14. ragina Komisiją parengti vyno gamybos metodų ir ženklinimo taisykles, kurios Europos vyno produkciją padarytų konkurencingesnę; į šias priemones turėtų būti įtrauktas ženklinimo normų supaprastinimas ir vyno populiarinimas; pabrėžia, kad minėtos taisyklės turėtų būti vienodai taikomos nacionalinei ir importuotai produkcijai;

15. primena Komisijai, kad PPO nereikalauja derėtis dėl vynų importo ne iš Europos bei jų skiedimo su Europos vynais; pabrėžia, kad Komisija neturi nustatyti prievolių, kurių nereikalauja PPO;

16. ragina Komisiją neleisti gaminti vyno iš importuotų vynuogių sulčių bei maišyti Europos Sąjungos vynus su išorės vynais; mano, kad Bendrijos teisės aktai neturėtų leisti gaminti vyno iš importuotų vynuogių sulčių ir maišyti jų su Bendrijos vynuogių sultimis, kadangi šie metodai neatitiktų kitų Komisijos siūlomų gamybos kontrolės priemonių, pvz., vynuogynų rovimo bei paramos koncentruotų vynuogių sulčių naudojimui, siekiant padidinti alkoholio koncentraciją, panaikinimo;

17. ragina įkurti Europos vyno observatoriją, kurios pareiga būtų koordinuoti duomenis apie    vynuogynus (gamybos potencialas, jų sudėties raida) ir užtikrinti, kad Europos kokybiniai   tyrimai būtų atliekami vyno vartojimo, vynuogynų auginimo bei vyno gamybos metodų   raidos klausimais.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Bendro vyno rinkos organizavimo reforma

 

Procedūros numeris

2006/2109(INI)

Atsakingas komitetas

AGRI

Nuomonę pateikė –
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

INTA
7.9.2006

Nuomonės referentas:

  Paskyrimo data

Béla Glattfelder
11.7.2006

Svarstymas komitete

11.9.2006

Priėmimo data

22.11.2006

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Kader Arif, Jean-Pierre Audy, Enrique Barón Crespo, Jean-Louis Bourlanges, Daniel Caspary, Françoise Castex, Christofer Fjellner, Béla Glattfelder, Jacky Henin, Syed Kamall, Caroline Lucas, Erika Mann, Helmuth Markov, David Martin, Georgios Papastamkos, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Tokia Saïfi, Gianluca Susta

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Panagiotis Beglitis, Harlem Désir, István Szent-Iványi, Mauro Zani


Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ  (2007 01 23)

pateikta Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui

dėl bendro vyno rinkos organizavimo reformos

(2006/2109(INI))

Nuomonės referentė: Iratxe García Pérez

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.      pažymi, kad daugelyje regionų vynuogynai ir vyno gamyba turi ne tik tiesioginę ekonominę, bet ir kultūrinę, turistinę bei ekologinę reikšmę, atlieka labai svarbų kaimo plėtros variklio vaidmenį bei saugo daugelį regionų nuo dykumėjimo, taip pat yra kultūros paveldo bei Europos Sąjungos kraštovaizdžio dalis ir atspindi daugelį vietos tradicijų; mano, kad ES, siekdama pakoreguoti vyno sektoriaus reglamentavimą, be kita ko, turėtų rimtai atsižvelgti į tai, kad vis mažėjantis gyventojų skaičius turi įtakos socialiniams ir ekonominiams bei aplinkosaugos aspektams daugelyje Europos regionų, ypač tose vietovėse, kuriose nepalankios gamtos sąlygos, ir mažose salose;

2.      nurodo, kad sunkumai, kuriuos patiria vyno sektorius, daugiausia kyla dėl didėjančio vyno importo iš trečiųjų šalių ir dėl vis didėjančių vyno atsargų, kurios viršija vienų metų gamybos kiekį, ir mažai tikėtina, kad jos bus realizuotos, neigiamai veikia kainas ir vyno gamintojų pajamas, todėl reikėtų juos pašalinti nustatant keletą pagrindinių prioritetų, į kuriuos neatsižvelgta 2006 m. birželio 22 d. Komisijos komunikate „Tvaraus Europos vyno sektoriaus link“ (COM(2006)0319): saikingo ir sąmoningo vartojimo skatinimas, biudžeto išteklių perskirstymas, kuris leistų pasiekti naujus vartotojus bei užimti naujas, ar netgi atgauti turėtas, rinkas, taip pat kokybės ir tyrimų skatinimas;

3.      pažymi, kad šie vis didėjantys sunkumai ir neigiami padariniai vyno sektoriuje verčia keisti reglamentavimą, siekiant pagerinti tiek šio sektoriaus tvarumą, tiek ir konkurencingumą, išlaikant specifinius bendro vyno rinkos organizavimo mechanizmus (BRO); mano, jog atsižvelgiant į ES vyno sektoriaus padėtį reikia, kad Europos Sąjunga laikytųsi tvirtos politinės pozicijos, kuri leistų įtvirtinti vyno ir vyno sektoriaus padėtį mūsų visuomenėje parengiant BRO grindžiamą tikrą skatinimo, informacijos ir rinkodaros politiką;

4.      mano, kad vykdant bet kokią reformą turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į tai, kad nuo vyno sektoriaus labiausiai priklauso užimtumas ir gerovė daugelyje ES regionų, ir į tai, kad ES vyno kokybė yra geriausia pasaulyje; mano, kad reforma turėtų skirti daugiau dėmesio tam, kad būtų išsaugota dominuojama ES vyno gamintojų padėtis; taip pat mano, kad visomis priemonėmis turėtų būti siekiama išvengti tolesnio BŽŪP nacionalizavimo nacionalinių paketų forma, kaip numatyta 2006 m. birželio 22 d. Komisijos komunikate;

5.      nurodo poreikį išlaikyti Bendrijos biudžetą ir nepervesti lėšų iš pirmojo BŽŪP ramsčio į antrąjį, susijusį su kaimo plėtra, kadangi tai gali sumažinti vyno sektoriui skiriamas lėšas; reikalauja, kad priemonės, kurias galima finansuoti, būtų aiškiai apibrėžtos, siekiant užtikrinti, kad asignavimai tikrai būtų naudojami vyno sektoriuje;

6.      mano, kad, kaip nurodoma 2006 m. birželio 22 d. Komisijos komunikate, vynuogynų plotų mažinimas labai pakenktų ekonominei ir socialinei ES regionų padėčiai bei paskatintų gamybos perkėlimą į trečiąsias šalis ir prieštarautų ekonominės ir socialinės sanglaudos tikslui, numatytam Europos bendrijos steigimo sutartyje; siūlo įtraukti kokybinius kriterijus kartu su kompetentingų, regioninių arba nacionalinių institucijų, sutarus su profesinėmis organizacijomis, nustatytais vynuogynų išrovimo planais; nurodo, kad Bendrijos tikslas yra vykdyti „veiklą, padedančią stiprinti jos ekonominę ir socialinę sanglaudą“ (EB sutarties 158 straipsnio 1 dalis), ypač pabrėžiant būtinybę „mažinti regionų plėtros lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų arba salų, įskaitant kaimo vietoves, atsilikimą“ (EB sutarties 158 straipsnio 2 dalis);

7.      ragina Komisiją siūlyti priemones, padėsiančias modernizuoti Europos vyno gamybos technologijas, rinkodaros būdus ir ženklinimą ir didinti vartotojų paklausą; mano, kad, turint mintyje vyno gamybos praktikos liberalizavimą, kurį, atsižvelgdama į ES tarptautinius įsipareigojimus, siūlo Komisija, sodrinimo cukrumi uždraudimas Bendrijos gamintojams prieštarautų siekiui didinti ES vyno sektoriaus konkurencingumą bei lemtų nesuprantamą ES vynuogių augintojų diskriminaciją;

8.      mano, kad padidinti ES vyno sektoriaus konkurencingumą, siekiant susigrąžinti rinkos dalį Bendrijoje, gali padėti sistemingos informavimo ir skatinimo kampanijos, kurių metu būtų ne tik akcentuojama Europos vynų kokybė, jų įvairovė bei tradicinė ir kultūrinė vertė, bet ir būtų parodoma saikingo vyno vartojimo nauda sveikatai; mano, kad tai leistų BRO remti kultūrinį ir komercinį vynuogynų naudojimą pasitelkiant priemones, skirtas vyno turizmui skatinti;

9.      mano, kad po pakeitimų reikėtų išsaugoti vyno distiliavimo tvarką, leidžiančią kovoti su sudėtingomis krizinėmis situacijomis, taip pat kitą rinkai skirtos distiliavimo tvarką, siekiant užtikrinti spiritinių gėrimų pramonės aprūpinimą vyno alkoholiu; pabrėžia svarbų geriamojo alkoholio distiliavimo vaidmenį išlaikant kai kurių Europos Sąjungos regionų gamybos tinklą;

10.    siūlo bet kokią reformą įgyvendinti palaipsniui, nustatant pereinamuosius laikotarpius, taip pat nuolat vertinant reformos poveikį ekonominei ir socialinei padėčiai ES regionuose;

11.    mano, kad, prieš priimant bet kokį sprendimą dėl sodinimo teisių liberalizavimo, reikėtų įvertinti pirmojo reformos pereinamojo laikotarpio, ypač savanoriško vynuogynų išrovimo priemonių, rezultatus, o po to – rinkos koncentracijos riziką, kuri gali kilti dėl tokio liberalizavimo; pabrėžia, jog vietovių, naudojančių kilmės vietos nuorodą, atveju galutinį sprendimą turi priimti regioninės vadžios arba atsakingos reguliavimo institucijos;

12.    pabrėžia, kad suteikdamos sodinimo teises valstybės narės bei jų regionai turėtų teikti pirmenybę naujiems ūkininkams, kokybiškiems vynams bei ūkiams, įsipareigojusiems pagerinti savo vyno kokybę bei rinkodarą;

13.    prašo Komisijos savo pasiūlyme dėl BRO reformos atsižvelgti į tai, kad vyno sektorius yra kaimo plėtros strategijos dalis, užtikrinanti darnų regionų vystymąsi, o dauguma vyno sektoriuje sukuriamų darbo vietų yra kaimo vietovėse; todėl prašo nustatyti aiškų pagal BRO finansuojamos veiklos, susijusios su kaimo plėtra vynuogininkystės sektoriuje, sąrašą, siekiant išvengti, kad šios lėšos nebūtų naudojamos kitiems tikslams, jei išvengiama dvigubo finansavimo.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Bendro vyno rinkos organizavimo reforma

Nuorodos

2006/2109(INI)

Atsakingasis komitetas

AGRI

Nuomonę pateikė:
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

REGI

29.11.2006

Glaudesnis bendradarbiavimas – paskelbimo plenariniame posėdyje data

 

Nuomonės referentė:
  Paskyrimo data

Iratxe García Pérez
6.11.2006

Pakeistas nuomonės referentas(-ė)

 

Svarstymas komitete

19.12.2006

 

 

 

 

Priėmimo data

23.1.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

40

0

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Alfonso Andria, Stavros Arnaoutakis, Elspeth Attwooll, Jean Marie Beaupuy, Rolf Berend, Bernadette Bourzai, Antonio De Blasio, Vasile Dincu, Gerardo Galeote, Iratxe García Pérez, Eugenijus Gentvilas, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Ambroise Guellec, Pedro Guerreiro, Jim Higgins, Mieczysław Edmund Janowski, Jamila Madeira, Yiannakis Matsis, Miroslav Mikolášik, Alexandru Ioan Mortun, Francesco Musotto, Lambert van Nistelrooij, Jan Olbrycht, Maria Petre, Elisabeth Schroedter, Stefan Sofianski, Markus Pieper, Francisca Pleguezuelos Aguilar, Bernard Poignant, Grażyna Staniszewska, Catherine Stihler, Dimitar Stoyanov, Margie Sudre, Oldřich Vlasák, Vladimír Železný

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Thijs Berman, Jan Březina, Brigitte Douay, Věra Flasarová, Louis Grech, Ljudmila Novak, László Surján

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

 

Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

 


PROCEDŪRA

Pavadinimas

Bendro vyno rinkos organizavimo reforma

Procedūros numeris

2006/2109(INI)

Atsakingas komitetas

AGRI

Paskelbimo apie suteikiamus įgaliojimus plenariniame posėdyje data (45 str.)

18.05.2006

Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

INTA
7.9.2006

REGI

29.11.2006

 

 

 

Pranešėjas(-ai)
  Paskyrimo data

Katerina Batzeli
21.3.2006

 

Svarstymas komitete

12.7.2006
18.12.2006

12.9.2006
24.1.2007

2.10.2006

13.11.2006

21.11.2006

Priėmimo data

24.1.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

33

2

6

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marie-Hélène Aubert, Peter Baco, Katerina Batzeli, Thijs Berman, Niels Busk, Luis Manuel Capoulas Santos, Giuseppe Castiglione, Dumitru Gheorghe Mircea Coşea, Joseph Daul, Albert Deß, Gintaras Didžiokas, Carmen Fraga Estévez, Duarte Freitas, Jean-Claude Fruteau, Ioannis Gklavakis, Lutz Goepel, Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf, Esther Herranz García, Elisabeth Jeggle, Heinz Kindermann, Albert Jan Maat, Diamanto Manolakou, Jean-Claude Martinez, Mairead McGuinness, Rosa Miguélez Ramos, Radu Podgorean, María Isabel Salinas García, Agnes Schierhuber, Willem Schuth, Czesław Adam Siekierski, Brian Simpson, Csaba Sándor Tabajdi, Marc Tarabella, Witold Tomczak, Janusz Wojciechowski, Andrzej Tomasz Zapałowski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Pilar Ayuso, Christa Klaß, Anne Laperrouze, Vincenzo Lavarra, Astrid Lulling, Markus Pieper, Zdzisław Zbigniew Podkański, Karin Resetarits, Armando Veneto

Pateikimo data

29.1.2007

Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

...

Atnaujinta: 2007 m. vasario 5 d.Teisinis pranešimas