Pranešimas - A6-0044/2007Pranešimas
A6-0044/2007

PRANEŠIMAS dėl salų ir gamtinių ir ekonominių apribojimų regioninės politikos kontekste

2.3.2007 - (2006/2106(INI))

Regioninės plėtros komitetas
Pranešėjas: Francesco Musotto

Procedūra : 2006/2106(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A6-0044/2007
Pateikti tekstai :
A6-0044/2007
Priimti tekstai :

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl salų ir gamtinių ir ekonominių apribojimų regioninės politikos kontekste

(2006/2106(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į reglamentus dėl struktūrinių fondų valdymo 2007–2013 m.,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 6 d. Tarybos sprendimą 2006/702/EB dėl Bendrijos sanglaudos politikos strateginių gairių[1],

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 21–22 d. Sevilijoje vykusios Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 14–15 d. Briuselyje vykusios Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 2 d. rezoliuciją dėl struktūriškai nepalankiose sąlygose esančių regionų (salų, kalnuotų vietovių, mažai apgyvendintų regionų) sanglaudos politikos kontekste ir jų institucinių perspektyvų[2],

–    atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 13 d. Regionų komiteto nuomonę dėl salų regionų sunkumų Europos Sąjungos plėtros sąlygomis[3],

–   atsižvelgdamas į 2005 m. liepos 7 d. Regionų komiteto nuomonę dėl valstybės pagalbos regionams gairių persvarstymo[4],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A6‑0044/2006),

A. kadangi Europos Parlamentas ne kartą atkreipė dėmesį į salų, turinčių daug nepatogumų, padėtį ir pabrėžė būtinybę padėti spręsti šiuos sunkumus ir mažinti regioninius skirtumus,

B.  kadangi nereikėtų painioti atokumo ir izoliuotumo sąvokų, nors daug atokių regionų ir yra salos; kadangi specialiąsias EB sutarties 299 straipsnio nuostatas, sudarančias tvirtą teisinį priemonių, kurių reikia imtis siekiant teikti veiksmingą kompensaciją atokiems regionams remti, pagrindą, reikia skirti nuo EB sutarties 158 straipsnio nuostatų ir nuo prie Amsterdamo sutarties pridėtos Deklaracijos dėl salų regionų, kurioms niekada nebuvo taikomos įgyvendinimo nuostatos, todėl iki šiol nėra ekonominės plėtros pusiausvyros tarp žemyninės Sąjungos dalies ir salų jos pakraščiuose,

C. kadangi sanglauda yra vienas pagrindinių Europos Sąjungos tikslų, kuriuo siekiama užtikrinti daugiacentrį ir darnų vystymąsi, mažinti regioninius skirtumus ir šalinti vystymosi kliūtis, įskaitant tas, kurios gali būti susijusios su gamtiniais ir geografiniais trūkumais,

D. kadangi teritorinės sanglaudos principas yra įtvirtintas naujuosiuose reglamentuose dėl struktūrinių fondų 2007–2013 m. ir yra neatskiriama sanglaudos politikos, kuri turėtų būti išlaikyta ir ateityje ir kurios tikslas yra daugiacentrė ES teritorijos integracija siekiant užtikrinti visų regionų ir jų gyventojų lygias galimybes, dalis,

E.  kadangi nelegali imigracija yra viena pagrindinių ES problemų ir pastaraisiais metais migracijos našta prie ES išorinių jūrų sienų ir ypač Viduržemio jūros salose, kurioms tiesiog dėl jų geografinės padėties tenka neproporcingai didelė našta, buvo itin didelė,

F.  kadangi gruodžio 14–15 d. Briuselyje posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba pažymėjo, kad imigracijos klausimą reikia spręsti pasauliniu mastu ir kad ligšiolinės pastangos turėtų būti sustiprintos, ypač kai kuriuose ES salų regionuose, kadangi jie yra Sąjungos jūros siena ir migracijos kelias,

1.  mano, kad salų padėtis yra geokultūros bruožas, turintis ir potencialo, kurį reikia išnaudoti vykdant vystymosi strategiją, ir nuolatinis trūkumas, kuris mažina šių regionų konkurencingumą;

2.  pripažįsta, kad daugelis konkrečių nuostatų, naudingų struktūriškai nepalankioje padėtyje esantiems regionams, buvo įtrauktos į naujuosius reglamentus dėl struktūrinių fondų 2007–2013 m.; tačiau apgailestauja, kad Taryba nepriėmė kitų svarbių Parlamento pasiūlymų, pvz., didinti bendro finansavimo normą toms sritims, kurios turi daugiau nei vieną geografinį ar gamtinį trūkumą;

3.  ragina Komisiją atsižvelgiant į 2007–2013 m. programavimo, susijusio su salų regionų, taip pat ir tų, kurie priskirti prie 2 tikslo, veiksmų programomis, laikotarpį, išeikvoti visas maržas ir taip suteikti šiems regionams galimybę taikyti su labai reikalingais infrastruktūros darbais susijusias priemones;

4.  palankiai vertina tai, kad naujosiose Bendrijos strateginėse gairėse 2007–2013 m. pabrėžiama sanglaudos politikos teritorinė dimensija; ypač pažymi, kad vietovių su gamtiniais trūkumais ekonominio įvairinimo rėmimas yra vienas artimiausio programavimo laikotarpio prioritetų; taigi ragina suinteresuotųjų valstybių narių valdžios institucijas visapusiškai atsižvelgti į šį prioritetą rengiant savo nacionalinius strateginius planus ir veiksmų programas;

5.  ragina Komisiją Ketvirtojoje sanglaudos ataskaitoje ypatingą dėmesį skirti saloms ir kitiems struktūriškai nepalankioje padėtyje esantiems regionams ir spręsti jų padėties klausimą;

6.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į Europos teritorinio planavimo tinklo (angl. ESPON) darbo programą, ypatingą dėmesį skirti regionų, turinčių gamtinių apribojimų ir ypač salų, padėčiai; mano, kad patikima ir išsami informacija apie salų padėtį yra labai svarbi, jei norima tinkamai atsižvelgti į jų ypatybes; ragina valstybes nares sukurti specialias duomenų apie salas, kurie vėliau būtų perduodami ESPON, kaupimo vietos lygmeniu sistemas;

7.  ragina Komisiją atnaujinti statistinius duomenis, kuriuos ji sukaupė atlikdama su salomis susijusius tyrimus 2003 m.; mano, kad atliekant tolesnį darbą turėtų būti siekiama nustatyti statistinius rodiklius, kurie padėtų geriau apibūdinti išvystymo lygį konkrečiuose regionuose, ypač regionuose pasižyminčiuose geografiniais ir gamtos trūkumais, itin sudėtingomis sąlygomis, pvz., kalnynai, salų grupės ir dvigubu izoliuotumu; pabrėžia, kad šie rodikliai taip pat turėtų padėti geriau įvertinti šių regionų ir likusios ES skirtumus; ragina Komisiją nuolat registruoti ir skelbti šiuos rodiklius ir pažangiausios patirties pavyzdžius;

8.  pripažįsta, kad Komisija pabrėžia ypatingą salų ir nutolusių regionų padėtį 2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairėse ir Bendrijos valstybės pagalbos ir rizikos kapitalo gairėse mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms; vis dėlto mano, kad siekiant patenkinamai kovoti su nuolatiniais tokių teritorijų trūkumais, reikėtų daugiau lankstumo taikant esamas ir būsimas valstybės pagalbos politikos kryptis; toks lankstumas neturėtų netinkamai iškreipti ES rinkos; prašo Komisijos persvarstyti savo požiūrį siekiant atsižvelgti į salų poreikį pasinaudoti galimybėmis dalyvauti bendrojoje rinkoje vienodomis su žemyne esančiais regionais sąlygomis; atsižvelgdamas į tai, mano, kad šioje srityje pirmenybę reikėtų teikti transporto ryšių, ypač uostų ir oro uostų, gerinimui;

9.  ragina Komisiją svarstyti galimybę leisti teikti valstybės pagalbą salų regionams, kur kuro ir energijos išlaidos turi aiškų neigiamą poveikį jose gyvenančių bendruomenių konkurencingumui; ypač pažymi, kad dideli kuro kainų svyravimai gali labai apsunkinti transportą tarp salų regionų ir žemyninės Europos; tiki, kad kitose regioninės valstybės pagalbos gairėse veiksmingos paramos mechanizmas labiausiai nutolusiems ir mažiausiai gyventojų turintiems regionams būtų taikomas ir salų, kurios nėra atskiros valstybės arba žemyne esančios salos, regionams;

10. ragina Komisiją, atsižvelgiant į saloms rūpimus klausimus ir siūlant jų sprendimo priemones, nuolat rengti ir teikti Parlamentui vadinamąjį salų regionų specialiųjų poreikių vertinimo tyrimą; mano, kad šiame vertinime ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas regioninės politikos įgyvendinimo salose poveikiui, įskaitant poveikį investicijoms, ekonominės veiklos plitimui, nedarbui, transporto infrastruktūrai (ypač uostų ir oro uostų), aplinkos veiksniams ir bendram ekonominės ir socialinės salų integracijos į bendrąją rinką lygiui;

11. ragina valstybes nares pasitelkiant priemones, pvz., parengiant atitinkamus regioninės plėtros planus ir kontroliuojant statinių planavimo ir statybos veiklą, užtikrinti veiksmingą salų regionų ypatingų aplinkos, kultūros ir socialinių bruožų apsaugą ir, be to, bendradarbiaujant su Komisija, patvirtinti integruotas programas siekiant apsaugoti kultūros ir aplinkos išteklius bei paveldą;

12. pritaria įvairius sektorius apimančiam požiūriui į Bendrijos politikos priemonių įgyvendinimą, kaip tai numatyta Komisijos žaliojoje knygoje „Link Europos Sąjungos būsimos jūrų politikos: Europos vandenynų ir jūrų vizija dėl jūrų politikos“, ir primygtinai reikalauja, kad šis požiūris visų pirma būtų taikomas saloms, kurios yra svarbiausia Europos jūrų dimensijos dalis; ragina Komisiją įvairius sektorius apimantį požiūrį įtraukti į kitas politikos kryptis siekiant tinkamai atsižvelgti į specifines salų regionų sąlygas, taip didinant jų galimybes visiškai integruotis ir naudotis vidaus rinkos ir Lisabonos strategijos privalumais;

13. ypatingą dėmesį atkreipia į salas, esančias toli nuo didelių gyventojų centrų, į kurias dėl to sunku patekti ir kurios turi sunkumų teikiant paslaugas ir patiria didesnių išlaidų, ypač kai tai susiję su transportu, ir tai joms yra konkurencinis trūkumas;

14. skatina pastangas, kuriomis siekiama parengti bendrą Bendrijos jūrų politiką, kuri nebūtų apribota ES teisinėmis sienomis, ir kuri, atsižvelgiant į Bendrijos salų palankią geopolitinę padėtį ir vadovaujantis tarptautine jūrų teise, remiantis abipuse pagarba bei siekiant abipusės naudos, padėtų užmegzti tvirtus prekybinius, ekonominius ir politinius santykius bei techninio bendradarbiavimo ryšius (keitimosi žiniomis ir patirtimi) su kaimyninėmis šalimis;

15. mano, kad salos patiria didesnes nei vidutines išlaidas vienam gyventojui atsižvelgiant į transporto ir aplinkos infrastruktūrą bei savo energijos poreikiams ir dažnai joms sudėtingiau įgyvendinti kai kurias Bendrijos teisyno dalis, kuriose gali būti ne visiškai atsižvelgta į jų ypatumus; taigi ragina Komisiją taikyti lankstesnį požiūrį į salas formuojant politiką ir teisės aktuose, kurių taikymas saloms gali būti itin sudėtingas;

16. prašo Komisijos, atsižvelgiant į esamo tolimiausiems regionams skirto administracinio padalinio struktūrą, Regioninės politikos generaliniame direktorate įsteigti saloms skirtą administracinį padalinį siekiant užtikrinti, kad bus nuolat atsižvelgiama į nepalankioje padėtyje esančių salų regionų ir jų nuolatinių ir sezoninių gyventojų poreikius numatant atitinkamas politikos kryptis, kuriomis būtų siekiama socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos ir įgyvendinant priemones, ypač jūrų transporto, energetikos, adekvataus vandens tiekimo užtikrinimo, regioninių pasienio zonų stebėjimo ir pažeidžiamos salos aplinkos apsaugos srityse;

17. norėtų, kad Komisija, siekdama kaip galima veiksmingiau spręsti didžiausias problemas, kurios ypač aktualios visiems regionams ar salų regionų grupei, toliau naudotųsi EB sutartyje suteikiamomis galimybėmis keisti tas Bendrijos politikos kryptis, kurios daro neigiamą poveikį šių regionų ekonominiam, socialiniam ir teritoriniam vystymuisi;

18. mano, kad reikia skirti ypatingą dėmesį toms ekonominės veiklos sritims, kurios labiau dominuoja salose, ypač žemės ūkiui, žuvininkystei, turizmui ir amatams; taigi ragina Komisiją užtikrinti, kad jos politinėse iniciatyvose būtų atsižvelgiama į specifinius salų poreikius šiose srityse;

19. ragina Komisiją nuspręsti, kaip reikia pataisyti valstybės pagalbai taikomą „rinkos investuotojo“ testą siekiant atsižvelgti į salų ir kitų atokių regionų, kuriuose gali būti neįmanoma rasti rinkos investuotojų ar juos vertinti, nes galbūt jų toje teritorijoje paprasčiausiai nėra, realijas; be to, dėl mažo rinkų dydžio ir jų atokumo labai sunku pasiekti vidutinį tam tikro sektoriaus pelno lygį, todėl atokios salos negalėtų atitikti šio testo reikalavimų;

20. ypač ragina Komisiją išnagrinėti klimato kaitos poveikį salų regionams ir esamų problemų, pvz., sausros, paaštrėjimą ir bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis skatinti atitinkamų technologijų ar kitų šios problemos sprendimo priemonių plėtrą ir taikymą;

21. siekdamas pašalinti kliūtis, susijusias su įsipareigojimais teikti viešąsias paslaugas, skirtas transporto ryšiams su salų regionais pagerinti, ragina Komisiją dar kartą išnagrinėti su transportu susijusių viešųjų sutarčių sąlygas;

22. ragina Komisiją teikti pirmenybę salų energijos saugumui ir projektų plėtrai ir finansavimui tam, kad energija būtų gaminama naujomis atsinaujinančių energijos šaltinių technologijomis ir skatinti veiksmingą energijos naudojimą tuo pačiu apsaugant aplinką ir išsaugant jos natūralų grožį;

23. skatina salų bendruomenes naudoti euroregionus ir panašias struktūras, vykdant tarptautinį bendradarbiavimą, keičiantis pažangiąja patirtimi, taip pat įgyvendinant tarpvalstybinius projektus ir geriau integruojant salų bendruomenes į su jomis susijusias ekonominės veiklos sritis;

24. skatina salų bendruomenes, siekiant išnaudoti esamus regioninės plėtros išteklius ir skatinti mikroįmonių, mažų ir vidutinių įmonių augimą remiant salų ekonomikos įvairinimą ir konkretų jų augimą pasitelkus tvarų vystymąsi, pasinaudoti Jungtinės paramos projektams Europos regionuose programos (angl. JASPERS) ir Jungtinų Europos išteklių mažoms ir vidutinėms įmonėms programos (angl. JEREMIE) teikiamomis finansinėmis ir valdymo priemonėmis; ir toliau ragina vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmeniu taikyti geresnės teisėkūros iniciatyvą, kuria siekiama, inter alia, supaprastinti administracinius reikalavimus, ypač tuos, kurie susiję su paraiškų finansinei paramai gauti teikimu ir vertinimu;

25. pripažįsta, kad atsižvelgiant į praėjusiais metais užgriuvusią migracijos laviną, pirmą kartą Europos lėšų, skirtų sienų kontrolei, ypač Atlanto vandenyno Europos pakrantėje ir tam tikrose Viduržemio jūros centrinėse salose, panaudojimas davė priimtinų galutinių rezultatų, taigi pritaria naujausiam Komisijos pasiūlymui dėl Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento, nustatančio Skubios pasienio pagalbos būrių sudarymo mechanizmą (COM(2006)0401), kurio tikslas – teikti skubią veiksmingą ir techninę paramą jos prašančioms valstybėms narėms; vis dėlto tiki, kad tokių būrių veikla bus veiksminga tik tada, jeigu Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (angl. FRONTEX) nustatys jų kompetenciją; ragina Komisiją ištirti poreikį sukurti Europos pakrantės apsaugos instituciją, kuri lygiagrečiai padėtų šiems regionams ir valstybėms narėms kontroliuoti išorines ES sienas;

26. pakartoja, kad palaiko visas iniciatyvas ir veiklą, kurios ėmėsi Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (angl. FRONTEX), ir prašo, kad ji nuolat stebėtų nelegalios imigracijos poveikį salų bendruomenėms; ragina Komisiją ir FRONTEX skubiai imtis paramos saloms veiksmų, taip atsiliepiant į poreikį nedelsiant spręsti šią problemą, bet tinkamai atsižvelgti ir į žmogaus teises; ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad būtų galima gauti skubiai ir veiksmingai veiklai reikalingus išteklius; be to, pabrėžia stipresnio ir glaudesnio salų bendradarbiavimo svarbą ir aktyvesnio šių regionų dalyvavimo kovojant su nelegalia imigracija poreikį;

27. ragina Komisiją skirti ypač daug dėmesio plačiajuosčiam ryšiui ir šalinti specifinius paslaugų, pvz., sveikatos apsaugos, elektroninių medicinos paslaugų, elektroninio valdymo ir piliečių paslaugų, teikimo salų regionuose sunkumus;

28. mano, kad turizmas daugelyje salų yra kuriamos gerovės šaltinis ir daro tiesioginę įtaką kitų sektorių (žemės ūkio, prekybos, paslaugų, žuvininkystės) augimui ir kad būtina taikyti integruotą politiką, kuri padėtų užtikrinti salų turizmo tvarumą, kartu su šia programa reikėtų vykdyti Europos piliečiams skiriamą didelio masto informacijos kampaniją ir sukurti kokybės ir salų kilmės ženklą, taip pat skubiai vystyti kitus salų veiklos sektorius; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją įvykdyti įvairius sektorius apimančią analizę ir atkreipti ypatingą dėmesį į pagal regionines strategijas skiriamos paramos toli nuo gyventojų centrų esančių salų tvariam turizmui galimybes;

29. siūlo Komisijai ir kitoms institucijoms 2010 metus paskelbti Europos salų metais;

30. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisija.

  • [1]  OL L 291, 2006 10 21, p. 11.
  • [2]  OL C 76 E, 2004 3 25, p. 39.
  • [3]  OL C 192, 2002 8 12, p.42
  • [4]  OL C 31, 2006 2 7, p. 25.

AIŠKINAMOJI DALIS

1. Įžanga.

Plečiantis Sąjungai, jos išorės sienoms nusitęsus nuo Barenco iki Viduržemio jūros ir nuo Indijos iki Atlanto vandenyno, dauguma Bendrijos politikos priemonių išryškino salų svarbą. Vis dėlto, nors teritorinės sanglaudos, išorės santykių, pasienio bendradarbiavimo, turizmo ir kultūros požiūriu saloms tenka ypatingas vaidmuo, Sąjunga nesiėmė veiksmų geriau pritaikyti politikos priemones spręsti klausimus, kurie iškyla daugeliui, o galbūt ir visoms saloms, kad jos galėtų sėkmingai konkuruoti su žemyne įsikūrusiais analogiškais dariniais.

Sunkumai, kuriuos patiria salos, yra dvejopi. Pirmiausia tai pačių salų skirtumai.

Penkiuose salų regionuose[1] gyventojų yra daugiau negu 500 000 (Sicilija, Sardinija, Kanarų salos, Balearų salos ir Rejunjono sala), t. y. 75 proc. visų Europos salų gyventojų[2]. Kitos septynios salos priskiriamos NUTS-III grupei, dar šešiose gyvena mažiau negu 100 000 gyventojų. Santykinis dydis ir geografinė padėtis turi aiškią įtaką jų realios plėtros galimybėms ir veiklos, kurią galima vystyti, bei gamybos pobūdžiui. Vietos gyventojų pasiskirstymas amžiaus grupėse tiesiogiai lemia socialinius mokesčius ir nedarbo statistiką. Pvz., Rejunjono saloje gyventojų daugėja, 35 proc. gyventojų yra jaunesni negu 15 metų, o Šiaurės Egėjo jūros regione 25 proc. gyventojų yra vyresni negu 60 metų. Kai kuriose salose vietos gyventojų daugėja, kitose (pvz., Škotijos vakarų pakrantės salose) sparčiai daugėja migrantų. Geografinė padėtis lemia skirtingas klimato sąlygas ir labai skirtingų žemės ūkio produktų gamybą.

Tad kaip tokiomis skirtingomis sąlygomis pasižyminčios salos gali būti priskiriamos vienai regionų, kuriems turi būti atskirai skiriamas dėmesys, grupei? Tai sunkumai, kuriuos patiria jeigu ne visos, tai bent didžioji dalis šių salų:

Būtų galima paminėti kai kuriuos iš jų:

Ø aukštesnės kainos dėl uždarų rinkų ir papildomų transporto išlaidų,

Ø mažesnis darbo užmokestis dėl didesnės negu paklausa darbuotojų pasiūlos,

Ø prieigos prie bendrosios rinkos sunkumai,

Ø žaliavų (dažnai importuojamų) trūkumas,

Ø didesnės energijos išlaidos,

Ø dažnai sudėtingas reljefas (kalnai),

Ø infrastruktūros trūkumas,

Ø migracija ir imigracija,

Ø ribotas (dažnai tik žemės ūkis, žvejyba, turizmas) veiklos pasirinkimas,

Ø jautrumas rizikos veiksniams (cunamiai, ciklonai, žemės drebėjimai, naftos produktų išsiliejimai, regioniniai konfliktai), kurie turi įtakos turizmui.

Ekonominiai sukrėtimai salas paveikia labiau negu tuos pačius sunkumus patiriančius žemyne esančius regionus. Taip yra todėl, kad salų ekonominę veiklą lemia riboti ištekliai, o jos plėtros galimybės ribotos. Todėl ekonominių pokyčių padariniai gali būti sunkūs arba net katastrofiški. Kitur nuosmukio tam tikrame veiklos sektoriuje galima išvengti pasinaudojant šalia esančių regionų darbo rinkos galimybėmis. Tuo tarpu saloje pagrindinės veiklos krizę atspindi dideli nedarbo statistikos skaičiai ir didėjanti emigracija.

Daugelyje salų, netgi tose, kuriose nedarbas labai didelis, visuomet gali prireikti daugiau žmonių teikti paslaugas, kurių negali suteikti vietos gyventojai. Gydytojai, slaugės, inžinieriai izoliuoto gyvenimo, taip pat mažesnio darbo užmokesčio, sveikatos apsaugos, švietimo įstaigų paslaugų trūkumus turės kompensuoti klimato, aplinkos ir gyvenimo būdo privalumais. Vertindamos privalumus ir trūkumus, įmonės nenori investuoti salose, nes net ir esant mažesniam darbo užmokesčiui arba pigesnei žemei reikia papildomų išlaidų norint pasiekti bendrąją rinką arba palaikyti ryšius su mokslo tyrimų institutais, universitetais ar panašiomis gamybos įmonėmis žemyne.

2. Atokiausi ir kiti regionai.

Būtina skirti priemones, numatytas saloms, ir apskritai priemones atokiausiems regionams. 2002 m. Sevilijos Europos Vadovų Taryba[3] paragino Europos Komisiją taikyti suprantamą ir vienodą požiūrį konkrečioms atokiausių regionų problemoms spręsti (tai atsitiktinai sutapo su Ispanijos ir Portugalijos stojimu į ES)[4]. Struktūrinės politikos persvarstymo po plėtros sąlygomis Komisija išsaugojo tris prioritetines veiksmų sritis: konkurencingumą, prieinamumą ir papildomų išlaidų dėl apribojimų kompensavimą. Todėl, pritariant Europos Parlamentui, šiems regionams naujuosiuose reglamentuose numatyta daugiau intervencijų. 299 straipsnio 2 dalyje apibrėžtas teisinis pagrindas saloms ir atokiausiems regionams, iš kurių net 6 yra salos. Saloms, kurios nėra priskiriamos atokiausiems regionams, nebuvo taikomos Amsterdamo sutarties nuostatos. Atsižvelgiant į tai, Nicos sutartyje buvo dar kartą patvirtintas konkrečių priemonių poreikis salų regionams „atsižvelgiant į turimas biudžeto lėšas“.

Nepaisant šių regioninės politikos priemonių, per pastaruosius dvidešimt metų santykinė salų regionų padėtis klasifikuojant regionų BVP nedaug tepasikeitė. Valstybės narės pripažino specifinį šių teritorijų pobūdį, kurį apibūdina jų politinis ar administracinis statusas. 15 salų regionų suteiktas specifinis salų statusas.

Pirmuoju atveju kai kuriems salų regionams dėl jų ypatingos padėties, numatytos jų šalių konstitucijose, stojant į Europos Sąjungą pavyko išsiderėti ypatingas sąlygas. Taip buvo Prancūzijos, Danijos, Nyderlandų, Ispanijos, Portugalijos, Suomijos arba Britanijos salų atvejais. Kitos valstybės, neturėjusios reikalingų teisinių priemonių, negalėjo daryti įtakos deryboms. Dėl to padėtis šiandien yra nevienalytė ir vienoje valstybėje narėje salų padėtis labai skiriasi.

Reikėtų pritarti 2007–2013 m. valstybės regioninėse pagalbos teikimo gairėse esančioms nuorodoms į salas ir ypač nuostatoms dėl mažųjų (turinčių mažiau negu 5000 gyventojų) salų. Tačiau tenka apgailestauti dėl pagalbos veiklos išlaidoms lankstumo stokos, ypač siekiant kompensuoti su transportu susijusias išlaidas, kai, pvz., mažai apgyvendintiems regionams ši pagalba numatyta.

3. Kitos es politikos priemonės.

A. Transportas ir energetika. Paskutiniame dešimtmetyje pradėtas oro ir jūros transporto liberalizavimas saloms reiškė esminį lūžį. Atitinkamuose įstatymuose buvo konkrečiai atsižvelgta į ypatingą salų padėtį, ypač teikiant viešąsias paslaugas ir atskirais atvejais rengiant konkursus ES lygmeniu. Salų interesams atstovaujančios organizacijos kritikavo atviro konkurso procedūrą kaip pernelyg atvirą ir neužtikrinančią pakankamos vietos pramonės šakų apsaugos[5]. Griežtesnės kritikos sulaukė viešųjų paslaugų pirkimo sutarčių ribojimas 5 metais. Teigiama, kad šis laikotarpis pernelyg trumpas įmonėms atgauti savo investicijas (tačiau tai tinka bet kur kitur). Daugelyje salų vis labiau pastebimi sezoniniai gyventojų skaičiaus svyravimai, reikalaujantys didelių išlaidų tobulinant transporto infrastruktūrą. Tai pripažįstama Komisijos Žaliojoje knygoje dėl jūrų politikos ir buvo vienas svarbiausių argumentų, investuojant, pvz., į Palermo oro uostą.

Tiesioginę įtaką salų ekonomikai turi energetikos išteklių kainų svyravimai. Tai pasakytina ne tik apie transporto išlaidas, kurios turi ribotą įtaką turistų, norinčių atvykti vienais ar kitais metais, skaičiui, bet ir apie su žemyne esančiomis įmonėmis konkuruojančių MVĮ gamybos išlaidas. Nors svyravimai tie patys, salose esančios įmonės patiria didesnių nuostolių. Tai patvirtina ir tai, kad žemyne esančios jėgainės visu pajėgumu veikia beveik 12 mėnesių, o salose esantys įrenginiai visu pajėgumu gali veikti tik turistinio sezono metu. Tačiau kartais šiuos akivaizdžius trūkumus kompensuoja saloms būdingi privalumai. Pvz., Škotijos Orkney ir Shetlando saloms buvo labai naudingas naftos išteklių eksploatavimas Šiaurės jūroje.

Salų privalumai atsinaujinančios energijos srityje apima vėjo energiją, jūros potvynius ir atoslūgius, saulės energiją, kuri gali būti santykinai lengvai ir pigiai tiekiama į žemyną. Vertinant šios rūšies jėgainių privalumus turėtų būti atsižvelgiama į poveikį gamtos grožiui, pvz., į tai, kaip atrodo jėgainė, pastatyta jai skirtoje vietoje, ir kokį poveikį tai gali turėti turizmo verslui.

B. Turizmas ir kultūra. Turizmas yra pagrindinė daugelio Europos salų ekonominė veikla. Kadangi turizmo poveikis vietos ekonomikai (statybos pramonei, infrastruktūros programoms ir turistiniams kurortams, viešbučiams, restoranams, kt.) gali būti tiesioginis arba netiesioginis, neigiamas poveikis gamtos ištekliams[6] ir toms pačioms paslaugoms[7] taip pat yra dvejopas. Naujausios turizmo tendencijos šiandien pasižymi tuo, kad bet kurioje vietoje linkstama apsistoti trumpiau. Dėl to transporto išlaidos tampa svarbiausiu veiksniu pasirenkant kelionės tikslą. Tad viena svarbiausių kelionių į salas konkurencingumo sąlygų yra transporto išlaidų mažinimas. Vienas svarbiausių salų turizmą skatinančių veiksnių yra jų kultūros įvairovė. Tai ne tik lankytojus viliojantys istoriniai paminklai ir unikalūs architektūros šedevrai, bet ir jų žmonių gyvenimo ir mąstymo ar bendravimo būdas, susiformavęs specifinėmis gyvenimo salose sąlygomis. Žinoma, šie ypatingi kultūriniai veiksniai būdingi ir kitiems regionams, tačiau salose šie skirtumai dažnai gerokai ryškesni dėl didesnių atstumų tarp jų ir žemyno. Šiuos skirtumus svarbu tinkamai apsaugoti nuo dažnai visa apimančios įtakos, kuria pasižymi sezoninis lankytojų srautas.

Europos gyventojams senstant, galima įvardyti kitą tendenciją, kuri labai apsunkina teikiamų paslaugų savikainą. Tai galimybė įsigyti antruosius namus. Nors tai vietos bendruomenei naudinga, nes šių namų statyba ir priežiūra kuria naujas darbo vietas, dažniausiai jie priklauso pensinio amžiaus žmonėms. Bendruomenėje daugėjant vyresnio amžiaus žmonių, reikalingos kokybiškos ir prieinamos sveikatos apsaugos paslaugos. Salose sunkiau šiomis išlaidomis dalytis su kaimyninėmis bendruomenėmis.

C. Klimato pokyčiai. Klimato kaita kelia didelę grėsmę visai planetai; tačiau saloms, atsižvelgiant į jų santykinį dydį, geografinę padėtį ir dažnai reljefą, kyla didžiausia grėsmė, kurią sukelia jūros lygio svyravimai, cunamiai, jūros ekosistemų nykimas, potvyniai, laivyba, vandens kultūrų ir inžinerinių jūros projektų, pvz., bangų ir potvynio užtvankų, statybos. Manoma, kad iki 2020 m. išnyks maždaug pusė Europos šlapžemių. Per pastaruosius dešimt metų kranto apsaugos priemonių išlaidos padidėjo 33 proc.[8] 2006 m. Komisija parengė direktyvą dėl potvynių vertinimo ir rizikos valdymo[9], dėl kurio mūsų komitetas pareiškė savo nuomonę.

D. Vidaus saugumo reikalai ir išorės santykiai. Atsižvelgiant į istorijos pamokas, itin svarbu tinkamai įvertinti Europos išorės sienų svarbą. Šiuo aspektu fizinė salų padėtis valstybėms ir Sąjungai itin vertinga. Šiuo metu įgyvendinamas jūros ir oro erdvės stebėjimas siekia žymiai toliau negu Europos žemyno siena. Tai itin svarbu atokiausioms teritorijoms, kurios sudaro galimybę Sąjungai prieiti prie kitų žemynų ir jūrų ir tinkamai pasinaudoti gamtos išteklių (pvz., žvejybos, naftos arba tų pačių atsinaujinančių energetikos išteklių) privalumais.

Kadangi salos faktiškai yra Sąjungos išorės sienos, daugeliui jų tenka reikšmingas vaidmuo kovojant su nelegalia narkotikų, žmonių prekyba, pinigų plovimu. Bet koks mažiausiai apsaugotų regionų ekonominio, socialinio arba politinio pagrindo silpnėjimas būtų iškart juntamas žemyne.

E. Nelegali imigracija. Nelegali imigracija yra vienas sunkiausių klausimų, kurį turi spręsti Sąjunga. Kaip ypač išryškėjo pastaruoju metu, pirmiausia tai būdinga saloms. Lampedusa, Malta, Kanarų salos ir Žaliasis Kyšulys patiria neigiamą nelegalios imigracijos poveikį. Vien šiemet Kanarų salose (Ispanija) registruota per 10 000 migrantų, ir tai dvigubai daugiau negu 2005 m. Žinoma, Sąjunga bando šį klausimą spręsti, rengdama bendrą patruliavimą jūroje, ir galima teigti, kad čia pasiekta nemaža pažanga, kai buvo įgyvendinta kompleksinė ES sienos valdymo sistema, apimanti FRONTEX[10] sukūrimą ir Bendrijos elgesio kodeksą dėl taisyklių, reguliuojančių asmenų judėjimą kertant valstybių sienas. Šiuo metu EB pirmininkaujanti Suomija pasiūlė patvirtinti naują ES sienos valdymo strategiją.

Tačiau sprendžiant šį klausimą tiesioginio spaudimo mažinimas tinkamai laikantis žmogaus teisių ir asmens apsaugos principų yra didelis krūvis gana ribotiems šių salų ištekliams. Pradiniu lygmeniu atsakomybė tenka valstybei narei. Vis dėlto pripažįstama, kad vien tik dėl geografinės padėties atskiroms valstybėms narėms neturėtų tekti visa atsakomybės našta. Ispanijos, Italijos, Graikijos problema yra visos Europos problema, reikalaujanti atsako Bendrijos lygmeniu. Kaip pabrėžė Komisijos pirmininko pavaduotojas Franco Frattini, šiai problemai spręsti reikalingas „veiklus solidarumas“, kuriam būtina skirti dideles lėšas. Šiomis sąlygomis palankiai vertinu Komisijos sprendimą sukurti keturis tinkamai finansuojamus fondus[11] praktiškai įgyvendinant „veiklaus solidarumo“ idėją.

4. Duomenų prieinamumas ir kitų rodiklių be BVP naudojimas.

Linkstama manyti, kad vienam gyventojui tenkančio BVP socialinei ekonominei padėčiai salų regionuose apibūdinti nepakanka. Taip yra todėl, kad BVP skaičiuojamas pagal atskiras NUTS kategorijas, o tai iškraipo duomenis. Ekonominiu požiūriu BVP skaičiuojamas apimant skirtingas teritorijas ir neatspindi padėties mažesniuose regionuose. Be to, jis neleidžia tinkamai įvertinti teritorijų, kuriose yra didelė migracija, pervedamos didelės visuomeninės ir privačios lėšos.

Salų ekonomika labai priklauso nuo viešojoo sektoriaus. Beveik pusėje salų daugiau negu 25 proc. darbo vietų yra viešajameame sektoriuje. Dėl to pagrindinių (sveikatos, švietimo, transporto infrastruktūros) paslaugų išlaidos vienam gyventojui žymiai didesnės. Nors ši padėtis užtikrina sėkmingą pajamų ir turto paskirstymą, ji paprastai trukdo sėkmingai privačiojo sektoriaus plėtrai.

Komisija tai pripažino Žaliojoje knygoje dėl jūrų politikos[12]. Joje teigiama:

„Nors tradiciškai BVP apibūdina gamybos produkciją, tenka pripažinti, kad savaime jo augimas neatspindi socialinės gerovės.“ Toliau teigiama, kad „Komisijos nuomone, turėtų būti atlikta išsami šių rodiklių[13] lyginamoji studija“.

Iki šiol rodiklių, naudojamų salų ekonomikai įvertinti, tikslumas nebuvo diskutuojamas, nes daugelis salų buvo priskiriamos 1 tikslo regionams, kuriems buvo numatyta didžiausia parama. Tačiau Sąjungos plėtra ir su tuo susijęs statistinis poveikis išryškino tikslesnių statistinių rodiklių būtinybę siekiant įvertinti salų regionų poreikius. Informavus apie tai Europos Komisiją, 2003 m. ji užsakė nemažai studijų dėl padėties gamtiniu požiūriu mažiau palankiuose regionuose. Deja, nuo to laiko statistiniai duomenys nebuvo atnaujinami ar kitaip panaudojami. Dėl to pranešėjas rekomenduoja ESPON darbo programoje daugiau dėmesio skirti gamtiniais apribojimais pasižymintiems regionams, ypač saloms. Darbas galėtų būti vykti šiomis kryptimis:

v tinkamesnių statistinių rodiklių, nusakančių realią padėtį atitinkamuose regionuose, ypač pasižyminčiuose sudėtingomis sąlygomis (pvz., kalnų vietovės, archipelagai) nustatymas;

v skirtumų tarp šių regionų ir likusios Bendrijos įvertinimas;

v Bendrijos politikos priemonių poveikio vietos ekonomikai ir visuomenei vertinimas.

5. valdymas.

Sprendžiant ES regionų klausimus, sprendimai dėl veiksmų turi būti priimami įvairiais lygmenimis, pradedant vyriausybėmis, regionais ir baigiant vietos valdžia. Atsižvelgiant į salų izoliaciją ir ribotą jų dydį, jų gebėjimas reaguoti į pokyčius turi būti ypač veiksmingas ir greitas. Pranešėjas džiaugiasi, kad Europos Komisija pripažino, kad sektorinis požiūris, kuriuo ilgą laiką buvo vadovaujamasi įgyvendinant Bendrijos politiką, nėra patenkinamas, ir Žaliojoje knygoje dėl jūrų politikos siekė įgyvendinti daugiasektorinį požiūrį.

Šiomis sąlygomis pranešėjas siūlo sukurti tarpfrakcijinę grupę, atsakingą dėl salų. Ji turėtų spręstų šiuos klausimus:

· politikos priemonių salų regionuose įgyvendinimo tobulinimas;

· veiksmų teikiant pakeitimus įstatymams, atsižvelgiant į specifines salų ypatybes, koordinavimas.

6. Valstybės pagalba.

Bendroji taisyklė – valstybės pagalba ir bendroji rinka yra nesuderinamos. Tačiau, kaip buvo nurodyta anksčiau, pagalba, teikiama tam tikriems regionams, pasižymintiems struktūrinėmis savybėmis, kurios trukdo vystytis, jiems leistų sėkmingai konkuruoti su žemyne esančiais išsivysčiusiais regionais. Jei nepalankios sąlygos yra nuolatinės (nelygi vietovė, didelis nuotolis nuo žemyno, papildomos transporto išlaidos), finansinė parama iš struktūrinių fondų taip pat turėtų būti nuolatinė, o ne laikina, ją laipsniškai mažinant. Kaip pavyzdį galima nurodyti periferinius regionus[14]. Sunkumai, kuriuos patiria atskiros salos, salų grupė arba visos salos turėtų būti vertinami atsižvelgiant į kiekvieną atvejį ir ypač kiekvieną politikos priemonę atskirai. Šiomis sąlygomis būtų naudinga skatinti svarstyti galimybę teikti pagalbą salų ekonomikai transporto ir energetikos sektoriuose, nes energijos kainų svyravimai turi neigiamos įtakos salų produkcijos konkurencingumui. 2007–2013 m. gairėse pripažįstamas svarbus valstybės pagalbos, kurią ji gali teikti regionams, įveikiant nepalankioje padėtyje esančių regionų apribojimus, vaidmuo su sąlyga, kad neiškreipiama konkurencija. Šiomis sąlygomis išryškinama salų padėtis ir jų atitikties reikalavimams sąlygos. Tačiau valstybės pagalba dideliems infrastruktūros projektams suprantama, nors Europos Parlamentas laikosi priešingos nuomonės. Savaime suprantama ir būtinybė teikti šią pagalbą atsižvelgiant į salas tobulinant transporto infrastruktūrą ir susisiekimą.

7. pasienio bendradarbiavimas.

Naujausioje Regioninės plėtros komiteto ataskaitoje dėl euroregionų nurodoma, kad daugeliui Europos salų tenka svarbus vaidmuo plėtojant ES išorės santykius dėl jų geografinės padėties. Tai, pvz., leidžia joms aktyviai dalyvauti tarptautiniuose projektuose Sąjungoje ir už jos ribų. Pranešėjo nuomone, euroregionų steigimas leistų dalyvauti projektuose keičiantis geriausia vietos patirtimi ir plėsti pasienio bendradarbiavimą ir būtų ypač naudingas salų sąlygomis.

  • [1]  Išskyrus salas valstybes.
  • [2]  Šaltinis: Eurisles.
  • [3]  2002 m. birželio 21–22 d.
  • [4]  Tolimiems ir izoliuotiems Bendrijos regionams skirtų galimybių programa (POSEI)
    POSEIDON (1989) POSEICAN (1991).
    Maastrichto sutarties deklaracija dėl atokiausių regionų.
    Amsterdamo sutarties 299 straipsnio 2 dalis.
  • [5]  Šio pobūdžio kritika gali būti teisinga bet kokiam regionui, nepriklausomai nuo to, kur jis yra.
  • [6]  Pvz., geriamasis vanduo.
  • [7]  Ligoninės, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, elektros gamyba, telekomunikacijos, padidėjusi urbanizacija, atliekų šalinimas.
  • [8]  Žaliosios knygos dėl jūrų politikos priemonių išlaidos išaugo nuo 2,5 mlrd. eurų 1986 m. iki 3,2 mlrd. 2006 m.
  • [9]  COM(2006)0015.
  • [10]  Frontex (ES išorės sienų agentūra).
  • [11]  Europos integracijos fondas, Europos grįžimo fondas, Europos pabėgėlių fondas, Europos išorės sienos valdymo fondas.
  • [12]  COM(2006)0275.
  • [13]  Pakrantės linijos aplinkos apsaugos ir socialinės ekonominės statistikos duomenys. Taip pat žr. Komisijos pakrantės zonos politiką.
  • [14]  Žr. Gairių 30 punktą.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Salos ir gamtiniai ir ekonominiai apribojimai regioninės politikos kontekste

Procedūros numeris

2006/2106(INI)

Atsakingas komitetas
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

REGI
18.5.2006

Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai)
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data



 

 

 

Nuomonė(-ės) nepareikšta(-os)
  Nutarimo data


 

 

 

 

Glaudesnis bendradarbiavimas
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data


 

 

 

 

Pranešėjas(-ai)
  Paskyrimo data

Francesco Musotto
2.5.2006

 

Pakeistas (-i) pranešėjas (-ai)

 

 

Svarstymas komitete

6.11.2006

19.12.2006

 

 

 

Priėmimo data

27.2.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+

-

0

41

1

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Stavros Arnaoutakis, Elspeth Attwooll, Tiberiu Bărbuleţiu, Jean Marie Beaupuy, Antonio De Blasio, Gerardo Galeote, Eugenijus Gentvilas, Ambroise Guellec, Pedro Guerreiro, Zita Gurmai, Marian Harkin, Jim Higgins, Filiz Husmenova, Alain Hutchinson, Mieczysław Edmund Janowski, Gisela Kallenbach, Tunne Kelam, Evgeni Kirilov, Constanze Angela Krehl, Jamila Madeira, Mario Mantovani, Sérgio Marques, Miguel Angel Martínez Martínez, Lambert van Nistelrooij, Jan Olbrycht, Maria Petre, Markus Pieper, Bernard Poignant, Elisabeth Schroedter, Stefan Sofianski, Catherine Stihler, Margie Sudre, Oldřich Vlasák

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Brigitte Douay, Den Dover, Emanuel Jardim Fernandes, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Francesco Musotto, Ljudmila Novak, Francisca Pleguezuelos Aguilar

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Simon Busuttil, Wolf Klinz, Thomas Wise

Pateikimo data

2.3.2007

Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)