dėl Tarybos sprendimo dėl nuostatų dėl Teisingumo Teismo suderinimo Europos bendrijos steigimo sutarties trečiosios dalies IV antraštinei daliai priklausančiose srityse projekto

(COM(2006)0346 – C6-0304/2006 – 2006/0808(CNS))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą, pridėtą prie Komisijos komunikato (COM(2006)0346 – C6 0304/2006),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 67 straipsnio 2 dalies antrą įtrauką, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0082/2007),

A. kadangi Europos Parlamentas įsipareigojo užtikrinti visapusišką ES piliečių teisinę apsaugą ir kad Bendrijos teisinė sistema Sutarties IV antraštinėje dalyje apibrėžtais klausimais būtų visiškai veiksminga, o Bendrijos teisė būtų vienodai taikoma ir aiškinama.

B.  kadangi Europos Parlamentas remia Sutarties dėl Konstitucijos Europai, kuri galėtų padėti rasti sprendimų šioje srityje, idėją; kadangi be vykstančių diskusijų dėl Konstitucijos vadinamoji perėjimo (tiltelio) nuostata, numatyta Sutarties 67 straipsnyje, suteikia nepakartojamą galimybę pasiekti šių tikslų, nekeliant kliūčių progresui, susijusiam su IV antraštine dalimi,

1.  pritaria Tarybos sprendimo projektui,

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina pradėti derinimo procedūrą pagal 1975 m. kovo 4 d. bendrą deklaraciją, jei Taryba ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  ragina Tarybą užtikrinti, kad būtų greičiau pradėta naudoti perėjimo nuostata siekiant panaikinti Teisingumo Teismo įgaliojimų, susijusių su Sutarties IV antraštine dalimi, apribojimus, ir pažymi, kad Parlamentas jau ragino Tarybą panaikinti šiuos Teismo įgaliojimų apribojimus;

6.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Analizė

Pasak Teisingumo Teismo, prejudicinio sprendimo procedūra būtina siekiant, kad Sutartyje nustatyta teisė išliktų Bendrijos teisė, ir jos tikslas – užtikrinti, kad ši teisė visuomet būtų vienodai taikoma visose Bendrijos valstybėse(1).

Nors pagal 234 straipsnį Teisingumo Teismas turi teisę priimti prejudicinį sprendimą dėl Bendrijos teisės aktų išaiškinimo ir dėl Bendrijos institucijų aktų galiojimo, tačiau pagal 68 straipsnio 1 dalį prašymus priimti prejudicinį sprendimą dėl ES sutarties IV antraštinės dalies (Vizų, prieglobsčio, imigracijos ir kitos su laisvu asmenų judėjimu susijusios politikos sritys) priemonių gali teikti tik teismai, kurių „sprendimai pagal nacionalinę teisę toliau teismine tvarka neskundžiami“. Be to, 68 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad Teisingumo Teismo jurisdikcijai nepriklauso priimti nutarimo dėl priemonių ar sprendimų, nustatytų arba priimtų pagal 62 straipsnio 1 punktą, dėl viešosios tvarkos palaikymo bei vidaus saugumo užtikrinimo; ši nuostata įtvirtinta, atsižvelgiant į Protokolo dėl Šengeno teisyno integravimo į Europos Sąjungos sistemą 2 straipsnio 1 dalies nuostatas. Be to, pagal 68 straipsnio 3 dalį numatyta tam tikra prejudicinio sprendimo priėmimo procedūros rūšis, kurią, siekiant IV antraštinės dalies arba šia dalimi paremtų institucijos teisės aktų išaiškinimo, gali inicijuoti ne nacionaliniai teismai, o Taryba, Komisija ar valstybė narė.

Atsižvelgiant į Teisės reikalų komiteto kompetenciją teisinio bendradarbiavimo civilinių bylų, visų pirma privatinės tarptautinės teisės, srityje, būtina paminėti, kad konvencijų dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose bei teismo sprendimų, susijusių su santuoka, pripažinimo ir vykdymo įtraukimas į Bendrijos atsakomybės sritį priėmus reglamentus Nr. 44/2001 ir 1347/2000 buvo žingsnis atgal, palyginti su ankstesniais šių konvencijų protokolais, kuriuose teisę prašyti priimti prejudicinį sprendimą turėjo ne tik paskutiniosios instancijos teismai, bet ir apeliaciniai teismai(2).

Dabar Komisija siūlo pasinaudoti 67 straipsnio 2 dalies antrąja įtrauka(3), kad 68 straipsnis taptų neveiksmingas. Komisija taip pat siūlo, kad Protokolo dėl Šengeno teisyno integravimo 2 straipsnio 1 dalis nustotų galiojusi.

Taigi tokiu atveju Teismas galėtų taikyti 234 straipsnio bendrąsias nuostatas ir nebūtų jokio apribojimo, kad prašyti priimti prejudicinį sprendimą turi tik paskutinės instancijos teismai.

Pagal šį pasiūlymą būtų:

· užtikrintas vienodas Bendrijos teisės taikymas ir išaiškinimas taip pat ir šioje srityje;

· sudaryta galimybė padidinti teisminę apsaugą srityse, kurios itin opios pagrindinių teisių požiūriu;

· atkurta teisminė apsauga civilinėse bylose, kurioms taikomas 65 straipsnis, kuri sumažėjo dėl Amsterdamo sutarties;

· sudaryta galimybė Bendrijos teisinei sistemai įprastai veikti šioje srityje.

Tiksliau pasakius, pasiūlymas padėtų vienodai aiškinti ir taikyti EB teisės aktus, taigi ir užtikrinti vienodą teisminės apsaugos sistemą, IV antraštinės dalies apibrėžtoje srityje.

Be to, jei prejudicinio sprendimo priėmimo procedūra būtų visapusiškai taikoma IV antraštinei daliai, tai padidintų susijusių asmenų teisminę apsaugą. Šiuo metu asmenys, kurie mano, kad Bendrijos teisės aktas, priimtas pagal minėtąją antraštinę dalį, pažeidžia pagrindines jų teises, gali prašyti Teisingumo Teismo priimti prejudicinį sprendimą tik tuo atveju, jei jie išnaudojo visas nacionalinės teisės galimybes, t. y. jei jie dėl savo bylos turi kreiptis į paskutinės instancijos teismą. Su šia procedūra susijusios išlaidos gali atbaidyti bylos šalis ir dėl to gali nukentėti teisingumas. Taigi abejotina, ar tokia pozicija suderinama su Sąjungos įsipareigojimais, prisiimtais pagal Europos žmogaus teisių konvenciją. Jei pasiūlymas bus priimtas, dėl prejudicinio sprendimo priėmimo galės kreiptis ir šalių pirmosios instancijos teismai.

Reikėtų pažymėti, kad Komisija pabrėžė, jog, padidėjus prašymų priimti prejudicinį sprendimą skaičiui, Teismo darbo krūvis nepagrįstai nepadidės, jei bus pasikliauta priimtų vidaus tvarkos priemonių veiksmingumu ir Nicos sutartimi sukurtomis naujomis galimybėmis, pavyzdžiui, pagreitinta procedūra(4).

Teisingumo Teismas taip pat siūlo parengti naujos rūšies procedūrą – prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą, kurią naudojant būtų suteikta galimybė išnagrinėti bylą per trumpesnį laikotarpį negu leidžiama taikant pagreitintą procedūrą. Šios procedūros metu bylos, kurios turėtų būti išnagrinėtos ypač skubiai, galėtų būti perduotos nagrinėti ypatingajam teismui, kuris taikytų supaprastintą procedūrą, galbūt numatydamas pakartotinio nagrinėjimo galimybę.

Išvados

Atsižvelgiant į išvardytas aplinkybes reikėtų pritarti Komisijos pasiūlymui, o Parlamentui – iš naujo suformuluoti prašymą Tarybai panaikinti Teisingumo Teismui pagal EB sutarties IV antraštinę dalį taikomus apribojimus. Iš tiesų Parlamentas jau paragino Tarybą „skubiai priimti, atsižvelgus į Europos Parlamento nuomonę, sprendimo, grindžiamo EB sutarties 67 straipsnio 2 dalimi, projektą dėl Teisingumo Teismo kompetencijos apribojimo panaikinimo EB sutarties IV antraštinės dalies srityje ir imtis visų priemonių, kad būtų pagreitintas prašymų priimti prejudicinį sprendimą LSTE srityse nagrinėjimas“(5).

Būtina pradėti aktyviai naudotis vadinamosiomis perėjimo (tiltelio) nuostatos galimybėmis, numatytomis 67 straipsnyje, siekiant panaikinti demokratinį trūkumą, kuris vis dar pastebimas laisvės, saugumo ir teisingumo srityje, ir, atsižvelgiant į didesnius Bendrijos institucijų įgaliojimus, išplėsti teisminės apsaugos taikymo sritį bei įtraukti į ją EB sutarties IV antraštinėje dalyje nurodytas opias sritis.

(1) Byla Nr. 166/73, „Rheinmühlen“ prieš „Einfuhr- und Vorratsstelle Getreide“, [1974] Rink. p 33, 2 dalis. (2) ˇr. Lenaerts, Arts, Maselis, Bray (ed.), Procedural Law of the European Union, Sweet & Maxwell, London, 2006, 22-001. (3) 67 straipsnis: 1. Po Amsterdamo sutarties įsigaliojimo pereinamuoju penkerių metų laikotarpiu Taryba teisės aktus priima vieningai, remdamasi Komisijos pasiūlymu arba valstybės narės iniciatyva ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu. 2. Pasibaigus šiam penkerių metų laikotarpiui: – Taryba teisės aktus priima remdamasi Komisijos pasiūlymu; Komisija išnagrinėja kiekvieną valstybės narės prašymą, kad ji pateiktų pasiūlymą Tarybai; – Taryba, balsuodama vieningai ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, priima sprendimą, kad visoms šiai antraštinei daliai priklausančioms sritims arba jų dalims būtų taikoma 251 straipsnyje nurodyta tvarka ir būtų pritaikytos nuostatos dėl Teisingumo Teismo įgaliojimų. .... (4) Prejudicinio sprendimo priėmimo taikant pagreitintą procedūrą metu Europos Teisingumo Teismo pirmininkas, remdamasis nacionalinio teismo prašymu ir vadovaudamasi teisėjo pranešėjo pasiūlymu bei išklausęs generalinį advokatą, gali išimties tvarka nuspręsti taikyti pagreitintą procedūrą, jei dėl minėtų aplinkybių nustatoma, kad sprendimas dėl šio Teismui pateikto klausimo yra neatidėliotinai reikalingas. Pirmininkas nedelsdamas paskiria posėdžio datą, apie kurią pranešama visiems galimiems bylos dalyviams, kurie per ne mažiau kaip 15 dienų gali pateikti faktų išdėstymą arba rašytines pastabas. (5) Žr. P6_TA-PROV(2006)0525, pateikė J.M. Cavada.