Procedūra : 2006/2233(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0089/2007

Pateikti tekstai :

A6-0089/2007

Debatai :

PV 21/05/2007 - 16
CRE 21/05/2007 - 16

Balsavimas :

PV 22/05/2007 - 9.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2007)0195

PRANEŠIMAS     
PDF 290kDOC 218k
2007 m. kovo 28 d.
PE 378.721v02-00 A6-0089/2007

dėl biologinės įvairovės mažėjimo sustabdymo iki 2010 m.

(2006/2233(INI))

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas

Pranešėjas: Adamos Adamou

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ
 Žuvininkystės komiteto NUOMONĖ
 PROCEDŪRA

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl biologinės įvairovės mažėjimo sustabdymo iki 2010 m.

(2006/2233(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Biologinės įvairovės mažėjimo sustabdymas iki 2010 m. ir jos išsaugojimas ateityje. Ekosistemų funkcijų išsaugojimas žmonių gerovei“ (COM(2006)0216),

–   atsižvelgdamas į savo 1998 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Europos bendrijos biologinės įvairovės strategijos(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2002 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui dėl biologinės įvairovės veiksmų planų natūralių išteklių išsaugojimo, žemės ūkio, žuvininkystės ir vystymo bei ekonominio bendradarbiavimo srityse(2),

–   atsižvelgdamas į savo 1993 m. birželio 25 d. nuomonę dėl Tarybos sprendimo, susijusio su Biologinės įvairovės konvencijos sudarymu, pasiūlymo(3),

–   atsižvelgdamas į 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvą 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (Paukščių direktyvą)(4) ir savo 2001 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių apsaugos (Buveinių direktyvos) įgyvendinimo(5),

–   atsižvelgdamas į savo 2001 m. gegužės 31 d. poziciją dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, nustatančio Šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą (2001–2010), pasiūlymo(6) ,

–   atsižvelgdamas į ES tvaraus vystymosi strategijos persvarstymą ir į persvarstytą strategiją(7),

–   atsižvelgdamas į aštuntojo Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos posėdžio (COP 8) ir trečiojo Kartagenos protokolo dėl biosaugumo šalių posėdžio (MOP 3) rezultatus,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikos komiteto pranešimą ir į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto bei Žuvininkystės komiteto nuomones (A6-0089/2007),

A. kadangi dabartinis susirūpinimą keliantis biologinės įvairovės mažėjimo tempas tikriausiai įgaus pagreitį ir nenutrūks, jei nebus imtasi plataus masto priemonių,

B.  kadangi yra keletas atitinkamų rodiklių, kurie leidžia veiksmingai nustatyti, kiek įvairių politikos sričių vykdymas atitinka su biologine įvairove susijusius poreikius, iš kurių vienas žinomiausių yra bendrasis ūkių žemių paukščių indeksas;.

C. kadangi biologinei įvairovei tenka esminis vaidmuo užtikrinant gyvenimo ir pragyvenimo šaltinių tvarumą, ekonominį ir socialinį vystymąsį, žmonių gerovę ir siekiant 2015 m. Tūkstantmečio vystymosi tikslų,

D. kadangi, remiantis 2005 m. JT Tūkstantmečio ekosistemos įvertinimu, nyksta du trečdaliai visų ekosistemų skaičiuojant nuo 1960 m.,

E.  kadangi pagrindiniai biologinės įvairovės mažėjimo veiksniai – klimato kaita, aplinkos blogėjimas, intensyvių ūkininkavimo metodų naudojimas ir netinkamas miškų bei vandens išteklių valdymas;

F.   kadangi žemės ūkyje naudojamasi biologine įvairove, jis turi atlikti svarbų vaidmenį ją valdant ir išlaikant; mano, kad nuo šiol vykdant bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) turi būti skatinami tvarūs gamybos modeliai, kurie būtų ekonomiškai perspektyvūs ir kurie sudarytų sąlygas imtis su aplinka susijusių priemonių bei priemonių, kurios padėtų atkurti kuo didesnio gyvūnų, augalų ir mikrobų rūšių skaičiaus biologinę įvairovę ir padidinti jos vertinimą;

G. kadangi reikia skubiai imtis aktyvių ir koordinuotų veiksmų, kad vėliausiai iki 2010 m. būtų sustabdytas biologinės įvairovės mažėjimas,

1.  teigiamai vertina Komisijos komunikatą dėl jo konceptualumo, jame nustatytų prioritetinių tikslų 2007–2008 m. bei pagrindinių paramos priemonių ir laiko jį gera pradžia norint geriau susitelkti siekiant 2010 m. biologinės įvairovės tikslo; pritaria sprendimui daugiausia dėmesio skirti geresniam esamos politikos ir esamų priemonių įgyvendinimui;

2.  pabrėžia pačios biologinės įvairovės vertę ir kad reikia neatidėliotinai imtis apsaugos nuo tolesnio jos mažėjimo dėl žmogaus įtakos ir kišimosi, įskaitant naudojimą, klimato pokyčius ir buveinių nykimą, bet tuo neapsiribojant;

3.  išreiškia didelį susirūpinimą dėl nuolatinio biologinės įvairovės mažėjimo ir susijusio ekosistemų funkcijų nykimo;

4.  pripažįsta, kad sveikos ekosistemos yra gyvybiškai svarbios, siekiant užtikrinti klestėjimą ir gerovę Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje;

5.  pažymi, kad klimato kaita ir biologinės įvairovės mažėjimas yra glaudžiai susiję ir yra vienodai svarbūs;

6.  pakartoja, kad reikia skubiai imtis veiksmų, siekiant įvykdyti įsipareigojimus sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimą Europos Sąjungoje iki 2010 m. (remiantis 2001 m. Geteborgo Europos Vadovų Tarybos susitikimu, Tvaraus vystymosi strategija ir Šeštąja aplinkosaugos veiksmų programa); pabrėžia, kad reikia skubiai intensyvinti ir koordinuoti pastangas stabdant šią mažėjimo tendenciją, ypač atsižvelgiant į tai, kad įsipareigojimams įvykdyti iki 2010 m. liko nedaug laiko; remia Komisijos komunikate siūlomą požiūrį, kad gamtos įvairovės mažėjimo sustabdymas turėtų sudaryti visų atitinkamų ES politikos sričių dalį;

7.  pripažįsta galimą nepaprastą naujos ekosistemų funkcijų koncepcijos, kaip priemonės, leidžiančios sujungti biologinės įvairovės ekonominę vertę su kitomis politikos sritimis, svarbą, kaip nurodoma Komisijos komunikate, ir siūlo, kad ekosistemų funkcijų išsaugojimas taptų pagrindiniu visų horizontaliųjų ir pagal sektorius suskirstytų politikos sričių tikslu; vis dėlto perspėja, kad prieštarauja biologinės įvairovės vertės mažinimui siekiant naudos, kurią žmonės gali gauti iš to, arba žiūrėjimui į biologinės įvairovės mažėjimą tik kaip į ekonominį interesą;

8.  tačiau dėl likusio riboto įgyvendinimui skirto laiko reikia, kad Komisija užtikrintų, jog reikalingos struktūros būtų paruoštos, kad būtų galima skubiai ir veiksmingai įgyvendinti priemones Bendrijos ir valstybių narių lygmenimis; pripažįsta, kad veiksmų plano nepakanka siekiant užtikrinti ilgalaikį biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų išsaugojimą;

9.  pripažįsta, kad veiksmų plano nepakanka siekiant užtikrinti ilgalaikį biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų išsaugojimą; palankiai vertina visus pasiūlymus pradėti diskusijas ES lygmeniu dėl ilgalaikės vizijos, kuri būtų ilgalaikės politikos pagrindas; kviečia Komisiją pradėti kurti ilgalaikę ES biologinės įvairovės viziją, kad ji būtų tolesnės vystymosi politikos pagrindas;

10. šioje plotmėje ragina Komisiją ištirti ir pateikti pasiūlymus dėl praktinių priemonių, siekiant įtraukti biologinės įvairovės mažėjimo kainą į veiklos sritis, turinčias didelį neigiamą poveikį biologinei įvairovei;

11. laikosi požiūrio, kad visą ES visuomenę, įskaitant verslo ir švietimo sektorius, reikia aktyviai įtraukti į biologinės įvairovės apsaugos procesą;

BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ IR ES

Svarbiausios buveinės ir rūšys (1 tikslas)

12. pažymi nepaprastai svarbų Paukščių ir Buveinių direktyvų vaidmenį, apsaugant ES biologinę įvairovę, pripažįsta, kad svarbu baigti kurti sausumos ir jūros teritorijų tinklą „Natura 2000“, šį tinklą veiksmingai valdyti ir atitinkamai finansuoti, planuoti žemės naudojimą, atsižvelgiant į išvardytus dalykus, stiprinti tinklo darnumą, vidaus ryšius ir atsparumą, ypač atsižvelgiant į klimato kaitą;

13. pabrėžia, kad svarbu įtraukti į „Natura 2000“ tinklą užjūrio kraštų ir teritorijų , kuriuos valdo ES valstybės narės suvereniomis teisėmis, sritis;

14. pabrėžia papildomų priemonių, pagal kurias didžiausias dėmesys būtų skiriamas nykstančioms rūšims, svarbą ir šiuo aspektu pripažįsta, kad reikia išplėsti rūšims atkurti skirtus veiksmų planus; pabrėžia, kad buveinių ir rūšių, kurių apsaugos reikalaujama direktyva, apsaugos būklę reikėtų persvarstyti moksliškai reguliariais laiko tarpais;

15. pabrėžia, kad reikia kurti tikslines priemones, skirtas biologinei įvairovei naujosiose ES valstybėse narėse skatinti, ir pabrėžia, kad su ekosistema susijusios paslaugos, pvz., kraštovaizdžio išsaugojimas, ir ekonominė veikla, pvz., turizmas, yra viena nuo kitos priklausomos;

16. pažymi, kad selektyvios žvejybos metodų skatinimas yra prioritetas, nes sumažinus atsitiktinai sugautų žuvų kiekį bus galima išlaikyti žuvininkystės tvarumą ir biologinę įvairovę; 17.  pabrėžia didelės atokiausių regionų biologinės įvairovės svarbą ir ragina remiantis gamtos direktyvomis nustatyti jai išsaugoti ir tausiai naudoti reikalingas priemones;

18. pripažįsta, kad, nors gyvų gyvūnų gaudymas bei prekyba jais ir toliau kelia grėsmę biologinei įvairovei, Europa taip pat turi tam tikrą skaičių zoologinių institucijų ir kitų organizacijų, kurios veisimo ir vietoje taikomomis apsaugos programomis rodo galinčios atlikti savo vaidmenį kai kurių nykstančių rūšių išlikimo rėmimo srityje;

19. džiaugiasi Komisijos ketinimu vykdyti bendrąją jūrų apsaugos politiką, pagrįstą visapusiu požiūriu į vandenynus, ir atkreipia dėmesį į tai, kad būtina išsaugoti vandenynų ekologiją ir aplinką siekiant, kad būtų užtikrintas ekonominis tam tikrų sektorių, pvz., žuvininkystės, turizmo ir kt., vystymasis;

Kitos kaimo ir jūrų vietovės (2 ir 3 tikslai)

20. pripažįsta, kad žemės naudojimo planavimas ir laukinių rūšių eksploatavimas (medžiojant ir žvejojant) yra svarbiausi veiksniai, darantys poveikį biologinei įvairovei ir ekosistemų funkcijoms; ypač pabrėžia pavojų gamtos požiūriu vertingoms ūkių žemėms ir miškams, kylantį dėl jų intensyvaus naudojimo ir apleidimo; pripažįsta pavojus, kylančius žuvų ištekliams, nepagrindinėms žvejojamoms rūšims ir jūrų buveinėms dėl ekologiškai netausios žvejybos praktikos, įskaitant nelegalią žvejybą ir žvejybą, naudojant pragaištingas ir neatrankines technologijas;

21. pažymi, kad išlaikyti Europos kaimo gamtovaizdžių įvairovę būtina siekiant ne tik sudaryti sąlygas toliau teikti tvariai ūkininkaujant siūlomas paslaugas, bet ir išlaikyti genų srautus tarp laukinių gyvūnų ir augalų;

22. pabrėžia reformuotos Bendrosios žvejybos politikos įgyvendinimo svarbą tvariai vystant žuvininkystės išteklius ir užkertant kelią tam, kad nebūtų išgaudoma per daug žuvų, nes tai kelia grėsmę jūrų gyvūnijai;

23. ragina Komisiją parengti specialią veiksmų programą, pagal kurią būtų kovojama su neteisėta, nedeklaruota ir nereguliuojama (NNN) žvejyba, dėl kurios ypač gali sumažėti žuvų ištekliai;

24. pritaria Europos Sąjungos ir valstybių narių pasiūlymui jūrų ir upių ekosistemas įtraukti į vertingiausių gamtos teritorijų tinklą NATURA 2000, taip pat kviečia atkreipti ypatingą dėmesį į žuvų veisimosi vietas;

25. ragina Komisiją išplėsti NATURA 2000 teritorijų tinklą ir įtraukti į jį dešimt naujųjų valstybių narių, į ES įstojusių 2004 m, taip pat Bulgariją ir Rumuniją, nes šioms dviem šalims įstojus į ES Juodoji jūra tapo Bendrijos vandenų dalimi;

26. ragina valstybes nares pasinaudoti visomis įmanomomis galimybėmis, kurias suteikia BŽŪP ir BŽP, siekiant paremti su biologine įvairove susijusius tikslus tinklui „Natura 2000“ nepriklausančiose kaimo vietovėse ir jūrose; ragina imtis tolesnės biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų poreikių integracijos į bendrąją žėmės ūkio politiką ir į bendrąją žvejybos politiką ir ypač išsiaiškinti galimybes, kurias šiuo požiūriu suteikia 2008–2009 m. biudžeto persvarstymas;

27. reiškia susirūpinimą dėl poveikio biologinei įvairovei atsiradus egzotiškoms rūšims ir galbūt genetiškai modifikuotoms žuvims patekus į jūrų ekosistemas bei ragina Komisiją toliau tirti šį pavojų;

28. ragina Komisiją skatinti ir remti tyrimus, susijusius su naujų rūšių žuvų, ypač tokių, kurios gaudomos per gausiai, veisimu nelaisvėje, kad būtų galima patenkinti rinkos paklausą, kuri galbūt nepatenkinama dėl mažesnio sugaunamų žuvų kiekio;

29. yra susirūpinęs mažėjančia auginamų gyvūnų ir augalų rūšių įvairove; todėl ragina nedelsiant perkelti į nacionalinę teisę Tarybos direktyvą 98/95/EB(8), suteikiančią teisinį pagrindą, kuris pagal teisės aktų dėl prekybos sėklomis sistemą leistų vietoje, ūkyje, išsaugoti veisles, kurioms gresia genetinis išnykimas;

30. pabrėžia, kad pastaraisiais dešimtmečiais BŽŪP, su ja susijusi vystymosi dinamika, lėmusi, viena, intensyvesnį ir labiau specializuotą žemės naudojimą, o kita – jos marginalizaciją ir nepakankamą panaudojimą, prisidėjo prie smarkaus biologinės įvairovės sumažėjimo;

31. pažymi žemės ūkio pasėlių ir gyvulių rūšių bei genų įvairovę ir ragina ją išsaugoti ir stiprinti;

32. ragina Komisiją persvarstyti tam tikrų žuvų rūšių valdymo ir atkūrimo planus, kurie dažnai neatitinka tinkamos šių rūšių stebėsenos; ragina Komisiją taikyti specialesnes priemones, suderintas su atitinkamose biogeografinėse zonose naudojamais žvejybos įrankiais ir būdais;

33. pabrėžia, kad svarbu laiku ir veiksmingai įgyvendinti Vandens pagrindų direktyvą, kad būtų pasiekta gera gėlųjų vandenų ekologinė būklė, ir vadovautis integruoto pakrančių zonos tvarkymo rekomendacija; ragina valstybes nares pasinaudoti finansinėmis priemonėmis, teikiamomis pagal Vandens pagrindų direktyvos 5 ir 9 straipsnius, siekiant suteikti skatinimo priemonę, leidžiančią rūpestingai naudoti šiuos menkus išteklius ir užtikrinti tvirtą finansinį pagrindą, kad būtų galima įgyvendinti upių baseinų valdymo planus; pabrėžia plačių užmojų Jūros pagrindų direktyvos įgyvendinimo svarbą, siekiant gerų jūrų vietovių aplinkos sąlygų; mano, kad ypač svarbu, jog naujoje Jūrų strategijoje biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų išsaugojimas būtų vienas iš pagrindinių tikslų;

34. ragina Komisiją atidžiau tikrinti, kaip laikomasi Bendrijos teisės aktų, susijusių su kova su jūrų ekologinių sistemų tarša ir nykimu;

35. pripažįsta didelę žalą ES ekosistemoms, kurią padarė teršalai, ypač daugiausia pasklidieji rūgštinantieji ir eutrofizaciniai teršalai, įskaitant amonį iš ūkių; pabrėžia, kad svarbu mažinti šių teršalų poveikį, ypač „Natura 2000“ teritorijose ir šalia jų esančiose bei kitose gamtiniu požiūriu vertingose vietovėse; pabrėžia galimybę nagrinėti šiuos klausimus vykdant būsimą Nacionalinių išmetimo ribų direktyvos persvarstymą ir laiku įgyvendinus teminę oro kokybės strategiją;

36. pripažįsta tam tikrų pesticidų, antipirenų ir kitų patvarių, bioakumuliacinių ir toksiškų cheminių medžiagų ekosistemoms keliamą grėsmę; pabrėžia, kad šiuo aspektu svarbu veiksmingai įgyvendinti REACH direktyvą; pabrėžia, kad reikia stebėti tokių teršalų bioakumuliaciją, stebint aukščiausios pakopos plėšrūnus, gyvenančius sausumoje, gėluosiuose vandenyse ir jūrų vietovėse; taip pat mano, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pesticidų naudojimo pavojams, kadangi pesticidai sukurti būti toksiški, bet naudojami aplinkoje; pažymi, kad naujieji Europos pesticidų teisės aktai – pasiūlymas dėl reglamento dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (COM(2006)03882006/0136(COD)); pasiūlymas dėl pagrindų direktyvos dėl tausaus pesticidų naudojimo (COM(2006)03722006/0132(COD)); Teminė tausaus pesticidų naudojimo strategija (COM(2006)03732007/2006(INI)) – turėtų užtikrinti, kad Europos biologinės įvairovės mažėjimas nesustiprėtų dėl pesticidų naudojimo;

37.  pažymi, kad skatinimas teikti saugomų kilmės vietų nuorodas ir saugomų geografinių vietų nuorodas turi atlikti pagrindinį vaidmenį išsaugant specifinius regionų produktus, visą su jais susijusią kaimo kultūrą ir atitinkamus senuosius ūkininkavimo metodus, leidžiančius išlaikyti kaimą ir kaimo ūkininkavimo sistemas kaip daugelio laukinių rūšių buveinių garantą;

38. pažymi, kad 1992 m. buvo duotas pradinis impulsas integruoti biologinės įvairovės apsaugą į BŽŪP ir kad 2003 m. reformos metu numatyti kompleksinis paramos susiejimas, bendroji išmoka ūkiui (atsiejimas) ir kaimo plėtra, kurie skatina biologinę įvairovę;

39. siūlo biologinę įvairovę padaryti vienu iš pagrindinių BŽŪP patikimumo tikrinimo, kurį planuojama atlikti 2008 m., principų ir mano, kad 2008 m. patikimumo tikrinimą reikia panaudoti siekiant įvertinti įvairių su biologine įvairove susijusių priemonių, įskaitant konkrečias miškininkystės sektoriaus priemones, veiksmingumą ir deramai šalinti šios srities trūkumus;

40. atkreipia dėmesį į naująjį Kaimo plėtros reglamentą (2007–2013 m. programavimo laikotarpis), kuriame numatyta Natura 2000 tinklo parama, nurodytos agrarinės aplinkosaugos priemonės ir priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti genetinius žemės ūkio išteklius bei remti tvarią miškotvarką, ir paliktos išmokos vietovėms, kuriose yra gamtinių kliūčių;

41. ragina skatinti (vietos ir regionines) žemės savininkų ir naudotojų, gamtosaugos organizacijų, vyriausybių ir kompetencijos centrų partnerystę, kad jos galėtų dirbti kartu ir naudodamos metodą „nuo atskira prie bendra“ rasti vietinių biologinės įvairovės problemų sprendimus;

42.  ragina biomasės gamybą ir naudojimą kurui ir energijai gaminti suvokti kaip galimybę padidinti žemės ūkio biologinę įvairovę ; mano, kad tai turėtų atsispindėti finansuojant pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą atliekamus mokslinius tyrimus ir kad neturėtų būti leidžiama, kad dėl biomasės gamybos mažėtų biologinė įvairovė ir Europos Sąjungos viduje, ir už jos ribų;

Regioninė ir teritorinė plėtra (4 tikslas)

43. pripažįsta didėjantį ekosistemų susiskaidymą dėl infrastruktūrų, pramonės ir būsto sektoriaus augimo; teigia, kad atsakingas planavimas gali padėti labai sumažinti žalą ekosistemoms ir išryškinti ekosistemoms naudingas galimybes; ragina valstybes nares užtikrinti, kadį gyvendinant iš sanglaudos ir struktūrinių fondų finansuojamus projektus nebūtų daroma žalos biologinei įvairovei ir ekosistemų funkcijoms, o optimizuojami biologinei įvairovei naudingi rezultatai; ragina, kad valstybės narės pirmenybę teiktų biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų išsaugojimui ir atkūrimui vykdant teritorijų planavimą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis; ir ragina atitinkamai atsižvelgti į biologinės įvairovės klausimą rengiant strateginius aplinkos vertinimus (SAV) and poveikio aplinkai vertinimus (PAV);

Invazinės svetimos rūšys ir svetimi genotipai (5 tikslas)

44. pripažįsta, kad invazinės svetimos rūšys – tai vienas iš pagrindinių pavojų biologinei įvairovei, o invazinių svetimų rūšių paplitimą didina augantis žmonių ir prekių judėjimas; ragina paruošti plataus masto visuomenės atsaką į šią problemą, įskaitant ansktyvojo perspėjimo sistemą, teisės aktų spragų užpildymą ir ES strategijos dėl invazinių svetimų rūšių kūrimą;

45. pabrėžia, kad imuninė kontracepcija gali atlikti lemiamą vaidmenį žinduolių invazinių svetimų rūšių kontrolės srityje, ir pažymi šiuo metu šioje srityje vykdomų mokslinių tyrimų svarbą; ragina Komisiją skirti finansavimą Europos moksliniams tyrimams, nukreiptiems į imuninę kontracepciją, ir kviesti teikti projekto pasiūlymus; pažymi, kad LIFE + programa yra vienintelė esama sistema, kurią galima panaudoti, siekiant geresnio poveikio, leidžiančio paskatinti veiksmus dėl invazinių svetimų rūšių;

46. ragina Komisiją imtis priemonių, kad būtų pasiūlyti teisės aktai, kuriais Europos Sąjungoje būtų apribota svetimų rūšių introdukcija ir kad būtų kontroliuojamas CITES konvencijos įgyvendinimas;

47. atkreipia dėmesį į kartais pražūtingus padarinius, kai į jūrų ekosistemas patenka egzotiškų organizmų; ragina nedelsiant imtis priemonių, kad su balastiniu vandeniu nebūtų pernešami svetimi organizmai, ir ragina valstybes nares įgyvendinti Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) tarptautinę konvenciją dėl laivų balastinio vandens ir nuosėdų kontrolės ir tvarkymo;

48. ragina Komisiją imtis veiksmingos balastinio vandens išleidimo į Europos Sąjungos vandenis kontrolės;

49. pabrėžia, kad svarbu iki galo įgyvendinti ES teisės aktus dėl genetiškai modifikuotų organizmų; pažymi galimus pavojus, kylančius biologinei įvairovei dėl genetiškai modifikuotų javų pramoninio masto gamybos, ir prašo Komisijos įvertinti jų poveikį Europos ekosistemoms;

50. išreiškia susirūpinimą, kad genetiškai modifikuotos žuvys gali patekti į jūrų ekosistemas ir pradėti veistis kartu su vietos rūšimis; tai galėtų pakenkti ekosistemų biologinei įvairovei; ragina EK uždrausti, kad genetiškai modifikuotos žuvys, skirtos ES maisto grandinei, patektų į Europos Sąjungą;

51. džiaugiasi Komisijos pareikštu ketinimu parengti specialius ekologinio žuvų ženklinimo teisės aktus ir ragina Komisiją kuo greičiau pateikti atitinkamą teisėkūros pasiūlymą;

ANTROJI POLITIKOS SRITIS. ES IR BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ

Tarptautinis valdymas (6 tikslas)

52. aktyviai remia veiksmingą Biologinės įvairovės konvencijos (BĮK) įgyvendinimą ir ragina, kad šiuo aspektu ES imtųsi vadovavimo; pabrėžia Biologinės įvairovės konvencijos darbo programų įgyvendinimo, įskaitant saugomose regionuose, svarbą; pabrėžia, kad reikia užbaigti darbus nustatant tarptautinį režimą, susijusį su naudojimusi genetiniais ištekliais ir dalijimusi nauda; pabrėžia, kad reikia padidinti tarptautinių aplinkosaugos susitarimų tarpusavio atitikimą ir sinergiją; siūlo, kad trečiosios šalys, gaunančios ES subsidijų, turėtų laikytis biologinės įvairovės politikos;

53. pripažįsta grėsmę biologinei įvairovei atviroje jūroje; ragina įgyvendinti sutartį dėl biologinės įvairovės apsaugos atviroje jūroje pagal JT konvenciją dėl jūrų teisės; ragina ES ir toliau imtis vadovaujamo vaidmens šioje srityje;

54. mano, kad siekiant išsaugoti bendras jūrų zonas būtina skatinti rengti ES ir trečiųjų šalių susitarimus ir veiksmų planus;

55. pabrėžia biologinei įvairovei keliamą grėsmę dėl dugninių tralų giliuose vandenyse naudojimo ir kitos netausios žvejybos praktikos; atsižvelgia į naują sprendimą šiuo klausimu JT Generalinėje Asamblėjoje; ragina Komisiją kaip galima greičiau pateikti teisės aktų pasiūlymų dėl žvejybos dugniniais tralais atvirojoje jūroje; ragina Komisiją bendradarbiauti su JT ir atitinkamomis regioninėmis žuvininkystės valdymo organizacijomis ten, kur jos yra, siekiant priimti ir įgyvendinti priemones, leidžiančias tvarkyti visą žvejybą, kuri vykdoma atviroje jūroje, įskaitant tralais; toliau ragina Komisiją dirbti,, siekiant skubiai įgyvendinti priemones, skirtas giliavandenių rūšių žuvų buveinių apsaugai nuo pragaištingų žvejybos technologijų, įskaitant dugninių tralų naudojimą atvirojoje jūroje;

56. visiškai pritaria Paryžiaus konferencijos dėl biologinės įvairovės vykdant Europos vystomąjį bendradarbiavimą „Paryžiaus pranešimo“ išvadoms (2006 m. rugsėjo 19–21 d.); ragina Komisiją ir atitinkamas valstybes nares užtikrinti tinkamą su aplinkosauga ir biologine įvairove susijusių veiksmų ES užjūrio šalyse ir teritorijose finansavimą ir pagerinti galimybes vietos institucijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms pasinaudoti Europos programomis bendradarbiaujant su vietos valdžios institucijomis;

57. negalima kenkti Bendrijos produktų konkurencingumui konkurentų ne iš valstybių narių produktų atžvilgiu; apgailestauja, kad dvišaliuose ir daugiašaliuose prekybos susitarimuose biologinės įvairovės aspektams skiriama mažai dėmesio; ragina įtraukti biologinės įvairovės aspektą į tarptautinę prekybą ir į visuotines pastangas pakeisti netvarius gamybos ir vartojimo modelius;

Išorinė pagalba (7 tikslas)

58. pritaria Audito Rūmų pateiktoje aplinkos aspektų integravimo į vystomąjį bendradarbiavimą ataskaitoje išreikštam dideliam susirūpinimui ir ES biologinės įvairovės politikos persvarstymo išvadoms (2004), kad biologinės įvairovės veiksmų plano vykdant ekonominį ir vystomąjį bendradarbiavimą įgyvendinimo laipsnis yra labai žemas; palankiai vertina ES konsensuse dėl vystymosi išsakytą raginimą numatyti daugiau lėšų biologinės įvairovės reikmėms ir labiau integruoti biologinės įvairovės aspektą į vystomąjį bendradarbiavimą;

59. nurodo, kad, nepaisant šių raginimų, Bendrijos ir valstybių narių išorės pagalbos programose biologinės įvairovės reikmėms numatyta skirti labai ribotai lėšų; palankiai vertina Pasaulio aplinkos fondo 4-ąjį papildymą, bet apgailestauja, kad biologinės įvairovės reikmių finansavimas realiai nepadidėjo; nurodo, kad labai svarbu įsipareigoti ribotą kiekį biologinės įvairovės reikmėms numatytų lėšų skirti biologinės įvairovės prioritetiniams sektoriams trečiosiose šalyse;

60. pabrėžia, kad gyvybiškai svarbu veiksmingai integruoti biologinės įvairovės aspektus į Bendrijos ir valstybių narių išorės pagalbos programas (įskaitant biudžetinės paramos priemones) siekiant užtikrinti, kad jos nepadarytų žalos biologinei įvairovei ir ekosistemų funkcijoms; pabrėžia, kad dėl šios priežasties paramą gaunančiose šalyse svarbu sutelkti pajėgumus, kad biologinės įvairovės aspektus būtų galima integruoti į nacionalines vystymosi strategijas (įskaitant skurdo mažinimo strategijas);

61. išreiškia didelį susirūpinimą, kad, nepaisant politinių siekių, realiai yra iškilęs didelis pavojus, jog naujos kartos nacionalinuose ir regionų strateginiuose dokumentuose ir toliau nebus atsižvelgiama į biologinės įvairovės reikmes, jei Komisija ir paramą gaunančios šalys nesiims aktyvesnių veiksmų šiuo klausimu;

Prekyba (8 tikslas)

62. pripažįstą ES prekybos poveikį ekologijai, biologinei įvairovei ir ekosistemų funkcijoms trečiosiose šalyse; ragina Komisiją ir valstybes nares identifikuoti didžiausią poveikį biologinei įvairovei ir ekosistemų funkcijoms sukeliančius prekybos aspektus, ypač įvertinant poveikį tvarumui ir tausumui; pabrėžia, kad svarbu imtis priemonių, mažinančių globalizacijos poveikį ekologijai, vykdant daugiašalius, regioninius ir dvišalius laisvosios prekybos susitarimus; pabrėžia, kad Europos politikos kryptys neturi paskatinti biologinės įvairovės mažėjimo trečiosiose šalyse.;

63. išreiškia didelį susirūpinimą dėl tam tikrų ES importuojamų prekių, įskaitant medieną, palmių aliejų, sojų pupeles, nes tai skatina atogrąžų miškų nykimą; išreiškia susirūpinimą dėl to, kad didėjantis susidomėjimas biokuru gali sustiprinti poveikį atogrąžų miškams; ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai imtis veiksmų ir patvirtinti priemones, siekiant užkirsti kelią tokios prekybos neigiamam poveikiui atogrąžų miškams arba sumažinti jį iki minimumo, įskaitant dvišalius susitarimus, remiantis miškų teisės aktų vykdymo, valdymo ir prekybos programa (angl. FLEGT); ragina Komisiją kaip galima greičiau išanalizuoti, kokius kitus teisės aktų pasiūlymus dėl nelegaliai nukirstos medienos importo sustabdymo būtų galima pateikti;

64. ragina valstybes nares suintensyvinti pastangas kovojant su nelegalia prekyba Konvencijoje dėl tarptautinės prekybos nykstančiomis laukinių gyvūnų ir augalų rūšimis (CITES) nurodytomis rūšimis ir ragina valstybes nares ir Komisiją parengti koordinuotą atsaką ir veiksmus, susijusius su CITES įgyvendinimu;

65. išreiškia susirūpinimą, kad ankstesni partnerystės susitarimai dėl žuvininkystės sustiprino neigiamą poveikį žuvų ištekliams, nepagrindinėmis žvejojamomis rūšimis ir jūrų buveinėmis trečiųjų šalių vandenyse; pabrėžia, kad yra nepaprastai svarbu užtikrinti, kad partnerystės susitarimai dėl žuvininkystės garantuotų, kad būtų palaikomi tokie žuvų ištekliai, kurie leistų užtikrinti maksimaliai tvarų prieaugį, ir kad iki minimumo bus mažinamas poveikis nepagrindinėmis žvejojamomis rūšimis ir jūrų buveinėmis; skatina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad ES žvejybiniai laivai laikytųsi šių susitarimų;

TREČIOJI Politikos sritis. Biologinė įvairovė ir klimato kaita

Klimato kaita (9 tikslas)

66. pripažįsta, kad prasidėjo neišvengiamos klimato kaitos laikotarpis, kuris turės didelį poveikį ES ir pasaulio ekosistemoms; pabrėžia, kad daugybę klimato kaitos poveikio visuomenei ir ekonomikai veiksnių bus galima pajusti keičiantis ekosistemoms; pripažįsta, kad jau galima matyti ekosistemų pokyčius ir poveikį rūšims; pabrėžia nepaprastą ekosistemų prisitaikymo prie klimato kaitos metodų svarbą, ypač su žemės, vandens ir jūrų naudojimu susijusiose politikos srityse; ragina ES toliau aktyviai tarptautiniu mastu vadovautų veiksmams, kuriais siekiama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančias emisijas visame pasaulyje;

67. pabrėžia, kad yra svarbu užtikrinti, kad būtų įvertintos klimato kaitos sušvelninimo priemonės, pavyzdžiui, atsinaujinančių energijos šaltinių vystymas, siekiant garantuoti, kad jos tinkamai atsižvelgia į galimus neigiamus poveikius biologinei įvairovei ir kad tokiam poveikiui būtų užkirstas kelias arba jis sumažintas iki minimumo, ypač vėjo jėgainių ūkių ir biokuro atvejais;

68. pripažįsta, kad klimato kaita padaryspapildomą stiprų poveikį ES ekosistemoms; pabrėžia nepaprastą didelio ir bendrai saugomo teritorijų tinklo (ypač „Natura 2000“ teritorijų) bei jam nepriklausančios sveikos aplinkos svarbą, siekiant sustiprinti ekosistemų atstatomąsias galias, atsižvelgiant į klimato kaitą; taigi pabrėžia poreikį mažinti tradicinį poveikį ekosistemos (suskaldymą, pereikvojimą, taršą, invazines svetimas rūšis); poreikį ieškoti papildomų priemonių, kurios būtų atsakas į papildomą klimato kaitos poveikį; taip pat poreikį skubiai įvertinti tas buveines ir rūšis, kurioms gresia didžiausias pavojus dėl klimato kaitos;

KETVIRTOJI POLITIKOS SRITIS. Žinių bazė

Žinios (10 tikslas)

69. pripažįsta didžiulį iššūkį, susijusį su būtinybe suprasti biologinę įvairovę; išreiškia didžiulį susirūpinimą, kad biologinės įvairovės ir ekosistemų tyrimams skirtos lėšos yra gerokai per mažos, atsižvelgiant į biologinės įvairovės nepaprastą svarbą mūsų gerovei ir klestėjimui; ragina pirmenybės tvarka teikti finansavimą biologinės įvairovės tyrimams pagal Bendrijos (FP7) ir nacionalines programas;

70. pripažįsta veiksmingesnio mechanizmo poreikį, kad būtų galima su biologine įvairove ir ekosistemų funkcijomis susijusią įrodymų bazę labiau integruoti Bendrijos, valstybių narių ir tarptautinės politikos srityse; šiuo tikslu pritaria pasiūlymui parengti naują ES mechanizmą dėl nepriklausomų, patikimų konsultacijų, atsižvelgiant į esamas priemones; ragina Komisiją parengti tyrimus ir vertinimus dėl atsinaujinančios energijos gamybos poveikio biologinei įvairovei ir dėl biologinės įvairovės kitimo miestų vietovėse, įskaitant ne tik teigiamą, bet ir neigiamą miestų vietovėse atsirandančių naujų rūšių poveikį;

71. yra susirūpinęs, kad sumažėjo daugelio rūšių žuvų ir kad nustatant didžiausią kasmet leidžiamą sugauti kiekį neatsižvelgiama arba tik iš dalies atsižvelgiama į mokslines Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (angl. ICES) ataskaitas; pripažįsta, kad mokslinės ataskaitos – tai ne politinis diktatas, tačiau mano, kad reikia turėti svarbių priežasčių ir svarių argumentų norint nesilaikyti mokslinių rekomendacijų; mano, kad tokiu atveju Komisija ir Taryba taip pat turėtų pateikti argumentų, įrodančių, kad ES iš tikrųjų taiko didžiausio tausojamąją žvejybą užtikrinančio sužvejotų žuvų kiekio principą;

72. ragina Komisiją finansuoti jūrų ekosistemų tyrimus, ypač tų vietų, kur yra didelė biologinė įvairovė ir vyksta intensyvi žvejyba;

pagalbinės priemonės

Finansavimas

73. išreiškia didelį susirūpinimą dėl paramos, skirtos „Natura 2000“ tinklui ir kitai su biologine įvairove susijusiai veiklai pagal ES veiksmų planą iki ir po 2010 m., finansinių apribojimų, kurie yra sprendimų dėl finansinės programos rezultatas;

74. pabrėžia valstybėms narėms tenkančią atsakomybę pasinaudoti visomis įmanomomis galimybėmis, kurias teikia BŽŪP, BŽP, sanglaudos ir struktūrinių fondai, „Life+“ ir septintoji bendroji programos, ir skirti nacionalinų lėšų; ragina labiau atsižvelgti į finansinius poreikius vykdant 2008–2009 m. biudžeto persvarstymą, kurio metu turėtų būti įvertintas ES lėšų biologinės įvairovės reikmėms, ypač „Natura 2000“ tinklui, pakankamumas ir galėjimas jomis pasinaudoti;

75. vis dėlto apgailestauja, kad Parlamento remiamas Komisijos pasiūlymas pagal 2007–2013 m. finansinę programą skirti kaimo plėtros politikai 20 mlrd. eurų daugiau Taryboje nebuvo priimtas, juolab kad šiuos pinigus būtų buvę galima konkrečiai panaudoti toliau plečiant ir tobulinant biologinės įvairovės išsaugojimo priemones;

76. apgailestauja dėl to, kad esamo EŽŪFKP finansavimo visiškai nepakanka, palyginti su tuo, kiek lėšų reikėtų norint padaryti pageidaujamą poveikį tinklo Natura 2000 valdymui žemės ūkio ir miškininkystės požiūriu, o parama, skiriama žinioms ir priežiūrai tobulinti, itin menka;

77. atkreipia dėmesį į tai, kad vietos bendruomenėms, patyrusioms pajamų nuostolių dėl specialių veiksmų, skirtų jūrų aplinkai išsaugoti, reikėtų skirti pinigines kompensacijas;

78. atkreipia dėmesį į Atsakomybės už žalą aplinkai direktyvos, taikomos „teršėjas moka“ principui, galimybes ir ragina valstybes nares pasinaudoti šiomis galimybėmis, kad būtų galima finansuoti priemones, padedančias pasiekti aplinkosaugos tikslus, įskaitant Buveinių ir Paukščių direktyvų tikslus;

Sprendimų priėmimo proceso gerinimas

79. palankiai vertina pasiūlymą pradėti diskusiją ES lygiu dėl ilgalaikės vizijos, susijusios su biologine įvairove ir ekosistemų funkcijomis, kuri būtų politikos pagrindas; pabrėžia, kad šios diskusijos turi būti tiesiogiai susietos su diskusijomis apie Europos ateitį; ragina, kad šios diskusijos būtų kuo platesnės, ir ypač kad jose dalyvautų regionai; ragina, kad su gamta susijusios Europos vertybės (Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje) būtų pirmininkaujančios Vokietijos siūlomos Europos vertybių deklaracijos svarbi dalis;

80. pripažįsta aukštą politikos poveikio įvertinimų, susijusių su Bendrijos aplinkos politikos iniciatyvomis, kokybę; apgailestauja, kad aplinkos dimensija yra dažnai silpnai akcentuojama politikos poveikio vertinimuose, susijusiuose su politinėmis iniciatyvomis kituose sektoriuose; ragina Komisiją ir valstybes nares peržiūrėti visas naujas politikos iniciatyvas dėl galimo reikšmingo negatyvaus poveikio biologinei įvairovei ir užtikrinti, kad, nustačius tokį galimą poveikį, atliekant poveikio įvertinimus būtų atsižvelgta į biologinės įvairovės klausimus, įskaitant poveikį ekosistemų funkcijoms;

81. pabrėžia, kad yra svarbu, kad veiksmai Bendrijos ir valstybių narių lygiu vienas kitą papildytų; pripažįsta išskirtinį ES veiksmų plano iki ir po 2010 m., kaip priemonės papildymo veiksmams sustiprinti, vertigumą; ragina valstybes nares derinti savo veiklą su veiksmų planu; ragina valstybes nares plėsti derinimo veiksmus regioniniu ir vietos lygmeniu;

82. pabrėžia Paukščių ir Buveinių direktyvų nuostatų visiško ir nuoseklaus įgyvendinimo bei laikymosi svarbą; primygtinai reikalauja, kad Komisija ir valstybės narės šiam uždaviniui skirtų pakankamus išteklius ir dėmesį;

83. pabrėžia teritorijų planavimo svarbą, atsižvelgiant į biologinę įvairovę ir ekosistemų funkcijas; siekiant išsaugoti biologinę įvairovę ir ekosistemų funkcijas, skatina valstybes nares plėtoti būdus ir metodus regioniniu ir vietos lygmeniu, įskaitant papildomą „Natura 2000“ taikymą, upių baseinų valdymo planavimą, kaimo plėtros priemones, o jūrose taikyti ekosistemoms skirtus metodus, kaip nurodyta Jūrų strategijos direktyvoje;

84. ragina Komisiją daryti spaudimą asmenims, dėl kurių kaltės nuolat vėluojama sudaryti žvejybos regionines patariamąsias tarybas, kurios būtinos siekiant geriau stebėti ir saugoti žuvų išteklius;

Partnerystė

85. palankiai vertina raginimą stiprinti partnerystę tarp biologinės įvairovės interesams atstovaujančių ir svarbiausių suinteresuotų šalių grupių; pabrėžia partnerystės tarp pagrindinių sausumos, vandenų ir jūros išteklių savininkų ir naudotojų svarbą; ypač remia medžiotojų, žvejų bendruomenės, ūkininkų, miškininkų ir verslo bei finansų sektoriaus partnerystę; pripažįsta šiuo požiūriu svarbų „Countdown 2010“ iniciatyvos vaidmenį;

Švietimas, sąmoningumas ir dalyvavimas

86. pabrėžia, kad svarbu didinti visuomenės supratimą apie biologinės įvairovės ir ekosistemų svarbą klestėjimui ir gerovei; ragina Komisiją ir valstybes nares žymiai sustiptinti programas ir veiksmus visuomenei šviesti ir informuoti, formuoti politinį poreikį veikti, stiprinti visuomenės aktyvų dalyvavimą vykdant išsaugojimo priemones; pabrėžia galėjimo naudotis informacija ir teisingumo sistema svarbą šiuo aspektu;

87. pažymi, kad daugelis žmonių jaučiasi emociškai prisirišę prie kraštovaizdžių bei laikui bėgant žmogaus jiems suteiktų bruožų ir vertina jų grožį; apgailestauja, kad plataus masto žemės ūkis sunaikino biologinę įvairovę ir kraštovaizdžių grožį; mano, kad kraštovaizdžio, pvz., gyvatvorių tarp pievų, atkūrimui būtų plačiai pritarta ir jis padėtų atkurti biologinę įvairovę;

88. pažymi, kad kiekvienais metais Europos zoologijos sodus ir akvariumus aplanko daugiau negu 100 mln. žmonių, ir pripažįsta, kad šios institucijos turi atlikti svarbų vaidmenį didinant visuomenės ekologinį sąmoningumą;

89. ragina Komisiją rengti visuomenės sąmoningumo ugdymo kampanijas, skirtas žuvų išteklių ir atitinkamų ekosistemų išsaugojimo problemoms spręsti;

Priežiūra, vertinimas ir persvarstymas

90. pabrėžia rodiklių, kurie informuotų visuomenę ir sprendimus priimančius asmenis apie pažangą, svarbą; palankiai vertina siūlomus pagrindinius biologinės įvairovės rodiklius; ragina priimti biologinės įvairovės rodiklius ir naudotis jais kaip struktūriniais rodikliais ir tvaraus vystymosi rodikliais;

91. pabrėžia, kad gyvybiškai svarbu stiprinti ilagalaikius priežiūros pajėgumus ir metodus, siekiant papildyti rodiklių duomenis ir turėti platesnius informacijos šaltinius apie biologinės įvairovės padėtį, poveikį biologinei įvairovei ir politinio atsako veiksmingumą; pabrėžia poreikį, kad šia informacija būtų galima plačiai naudotis pasitelkus bendrą informacinę sistemą;

92. teigiamai vertina aiškų ketinimą imtis veiksmų išsaugoti biologinę įvairovę pasaulio mastu, ypač vystomojo bendradarbiavimo srityje; remia esamus projektus, pagal kuriuos kuriami objektyvūs biologinės įvairovės stebėjimo ir vertinimo rodikliai, ir ragina Komisiją užtikrinti Europos Sąjungos pagal Biologinės įvairovės konvenciją prisiimtų įsipareigojimų laikymąsi, t. y. tvarų biologinės įvairovės naudojimą ir išsaugojimą, sąžiningą ir teisingą dalijimąsi jos teikiama nauda siekiant, kad informacija apie rūšis ir veisles būtų saugoma Biologinės įvairovės konvencijos šalyse narėse, ir suderinti turimą informaciją bei pasinaudoti esamais tinklais;

93. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą Tarybai ir Parlamentui teikti vidurio laikotarpio (iki 2008 m. pabaigos) ir galutinį (iki 2010 m. ir 2013 m.) veiksmų plano pažangos, siekiant Komisijos komunikate nurodytų tikslų, vertinimus; pabrėžia, kad šių vertinimų išvadomis bus remiamasi vykdant politikos ir biudžeto persvarstymą, įskaitant 2008–2009 m. biudžeto persvarstymą ir politikos bei biudžeto persvarstymą laikotarpiui nuo 2013 m.; ragina Komisiją pateikti išsamią ilgalaikę biologinės įvairovės strategiją nuo 2010 m.

94. mano, kad esami reikalavimai teikti ataskaitas turėtų būti racionalizuoti ir supaprastinti, o ataskaitų teikimas ateityje neturėtų kelti papildomos administracinės naštos;

0

0 0

95. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1)

OL C 341, 1998 11 9, p. 41.

(2)

OL C 047, 2003 2 27, p. 575.

(3)

OL C 194, 1993 7 19, p. 401.

(4)

OL L 103, 1979 4 25, p.1.

(5)

OL C 262, 2001 9 18, p. 132.

(6)

OL C 47 E, 2002 2 21, p. 113.

(7)

Tarybos dokumentas 10117/06, 2006 06 09.

(8)

OL L 25, 1999 2 1, p. 1.


AIŠKINAMOJI DALIS

Kas yra biologinė įvairovė?

Tai yra bendras terminas visų gyvybės rūšių įvairovei ir natūraliems procesams žemėje apibūdinti.

Biologinės įvairovės konvencija ją apibrėžia kaip „visų rūšių gyvų organizmų [...] kompleksus [...], ši sąvoka jungia rūšių, tarprūšinę, rūšių ir ekosistemų įvairovę“(1).

Faktai ir skaičiai

Žmonijos vystymosi pažanga per paskutiniuosius dešimtmečius siejama su natūralių sistemų įvairovės ir jų kiekio, taigi biologinės įvairovės mažėjimu. Šis biologinės įvairovės mažėjimas, mažėjant ekosistemos, rūšių ir genų įvairovei, kelia rūpestį ne tik dėl didžiulės pačios gamtos vertės, bet ir dėl to, kad netenkama natūralių sistemų atliekamų „ekosistemų funkcijų“. Šios funkcijos – tai maisto, kuro, pluošto ir vaistų gamyba, vandens, oro ir klimato reguliavimas, dirvožemio derlingumo palaikymas, maistinių medžiagų apytaka.

2005 m. kovo mėn. Tūkstantmečio ekosistemų įvertinime (TEĮ – MA) nurodoma, kad dėl žmogaus veiklos planetoje masiškai nyksta tam tikros rūšys, o tai kelia grėsmę mūsų pačių gerovei. Pavyzdžiui, dabar nustatyti mažėjimo rodikliai nuo 100 iki 1 000 kartų viršija natūralų foninį lygį. Tūkstantmečio ekosistemų įvertinime ypatingas dėmesys skiriamas ekosistemų funkcijų indėliui žmonių gerovei užtikrinti ir daroma išvada, kad žmonijos ateitis priklauso nuo sveikų ekosistemų. Keletas ypatingų skaičių:

- Rūšių įvairovė 1970 m. – 2000 m. sumažėjo 40 proc.

- Nuo 2000 m. kasmet parandami 36 milijonai hektarų pirmykščio miško.

- Karibų jūros regione kietųjų koralų danga sumažėjo 80 proc.

- Tik per 20 metų prarasta 35 proc. mangrovių.

2010 m. biologinės įvairovės tikslai

Šiuo aspektu ES padarė keletą svarbių deklaracijų. 2001 m. ES valstybių ir vyriausybių vadovai susitarė „sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimą [ES] iki 2010 m“.(2) ir „atkurti buveines ir natūralias sistemas“(3). 2002 m. jie prisijungė prie maždaug 130 pasaulio valstybių vadovų ir susitarė „iki 2010 m. smarkiai apriboti biologinės įvairovės mažėjimą [pasaulyje]“(4).

Biologinės įvairovės mažėjimo sustabdymas iki 2010 m. yra kelių svarbių tarptautinių susitarimų objektas. Kiekvienas pripažįsta spartų ekosistemų ir buveinių mažėjimą, didėjančią grėsmę daugeliui rūšių populiacijų ir būtinybę greitai imtis veiksmų, kurie sustabdytų nepakeičiamų natūralių šaltinių nykimą.

Pirmą kartą buvo patvirtintas bendras išsaugojimo tikslas, o ne bendrai suformuluoti uždaviniai, kuriuose gali būti numatytas arba nenumatytas pageidaujamas išsaugojimo siekis. Be to, atsižvelgiant į spartų biologinės įvairovės mažėjimą Europoje ir visame pasaulyje, į daugybę didėjančių ir intensyvėjančių žmogaus veiklos rūšių, tikslas sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimą iki 2010 m. pareikalaus beprecedentinių pastangų pritaikant mūsų veiklą prie natūralių sistemų poreikių.

Pranešėjo pozicija

Pranešėjas pabrėžia, kad terminas 2010 m. biologinės įvairovės tikslui įgyvendinti yra labai trumpas. Ruošiamas susitarimas, ką būtina per artimiausius metus padaryti, kad būtų išsaugota biologinė įvairovė:

1.  Rūšims ir ekosistemoms reikia erdvės, kad jos galėtų vystytis ir atsigauti. Komisijos komunikate propaguojamas ekosistemų funkcijų išsaugojimas turi tapti pagrindiniu ES horizontaliųjų ir sektorinių politikos sričių tikslu.

2.  75 procentai visų žūklės rajonų yra iki galo eksploatuojami arba pereikvojami. Tokioms rūšims žuvų, kaip menkės, juodalopės menkės ir otai, jau gresia išnykimas. Jei mes nepradėsime tausiai naudotis ištekliais, mūsų anūkams žuvies jau nebeliks. Pranešėjas pripažįsta pavojus, kylančius žuvų ištekliams, nepagrindinėms žvejojamoms rūšims ir jūrų buveinėms dėl ekologiškai netausios žvejybos praktikos, įskaitant nelegalią žvejybą.

3.  Tiesiant kelius, statant gamyklas, būstus, naikinamos gyvūnų ir augalų buveinės. Jei vykdant kaimo ir miesto plėtrą, bus ir toliau ignoruojama gamta, tai mūsų aplinkos pagrindinis akcentas bus betonas ir teršalai.

4.  Klimato kaita laikytina didžiausiu iššūkiu žmonijai. Keičiantis sąlygoms, taip pat kis ekosistemos ir buveinės. Pranešėjas pabrėžia nepaprastą ekosistemų prisitaikymo prie klimato kaitos metodų svarbą, ypač su žemės, vandens ir jūros naudojimu susijusiose politikos srityse. Privalu kovoti su klimato kaita ir užtikrinti, kad rūšys galėtų migruoti arba prisitaikyti prie naujos aplinkos.

5.  Jei tam tikra rūšis bus perkelta už jai įprastų buveinės ribų, ji gali tiesiog išmirti. Kitais atvejais vadinamosios invazinės svetimos rūšys suklestėjo ir sunaikino vietinius augalus ir gyvūnus. Kadangi niekuomet nėra aišku, kaip gali pakrypti įvykiai, yra būtina mažinti tokias invazijas. Šiuo aspektu pranešėjas pabrėžia, kad invazinių svetimų rūšių paplitimą didina augantis žmonių ir prekių judėjimas, ir ragina paruošti plataus masto visuomenės atsaką į šią problemą, įskaitant ansktyvojo perspėjimo sistemą, teisės aktų spragų užpildymą, ES strategijos dėl invazinių svetimų rūšių kūrimą.

6.  Biologinė įvairovė – tai tvaraus vystymosi pamatas. Jos ekosistemų funkcijos yra visų ekonominės veiklos rūšių pagrindas. Taigi biologinės įvairovės klausimai turi būti integruoti į visas politikos formavimo sferas. Priemonės – tai su rinka susijusios paskatos, plėtros pagalba, biologinės įvairovės tausojamoji prekyba ir tarptautinio valdymo procesai.

7.  Valstybės narės privalo pasinaudoti visomis įmanomomis galimybėmis, kurias teikia BŽŪP, BŽP, sanglaudos ir struktūrinių fondai, „Life+“ ir Septintoji bendroji programos, ir skirti nacionalinų lėšų. Be to, didesnys dėmesys turi būti teikiamas finansiniams poreikiams vykdant 2008–2009 m. biudžeto persvarstymą, kurio metu turėtų būti įvertintas ES lėšų biologinės įvairovės reikmėms, ypač „Natura 2000“, pakankamumas ir galėjimas jomis pasinaudoti.

8.  Be to, bet tai nėra nereikšmingiausias dalykas, pranešėjas pripažįsta, kad ES veiksmų planas iki ir po 2010 m. yra gyvybiškai svarbi priemonė ir paskutinė galimybė suvienyti dalyvių pagrindinius veiksmus Bendrijos ir valstybių narių lygmenimis, siekiant įvykdyti 2010 m. įsipareigojimus. Tačiau dėl likusio riboto įgyvendinimui skirto laiko reikia, jog Komisija užtikrintų, kad reikalingos struktūros būtų paruoštos, kad būtų galima skubiai ir veiksmingai įgyvendinti priemones Bendrijos ir valstybių narių lygmenimis.

(1)

Biologinės įvairovės konvencijos 2 straipsnis.

(2)

Pirmininkaujančios valstybės narės išvados, Europos Vadovų Tarybos susitikimas Geteborge 2001 m. birželio 15 ir 16 d.

(3)

COM(2001)0264.

(4)

Pasaulio šalių vadovų susitikimas dėl tvariosios plėtros, Įgyvendinimo planas.


Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ  (19.12.2006)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl biologinės įvairovės mažėjimo sustabdymo iki 2010 m.

(2006/2233(INI))

Nuomonės referentas: Thijs Berman

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  teigiamai vertina Komisijos komunikatą, laiko jį gera pradžia norint geriau susitelkti siekiant 2010 m. biologinės įvairovės tikslo ir pritaria sprendimui daugiausia dėmesio skirti geresniam esamos politikos ir esamų priemonių įgyvendinimui;

2.  pabrėžia, kad pastaraisiais dešimtmečiais bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP), su ja susijusi vystymosi dinamika, lėmusi, viena, intensyvesnį ir labiau specializuotą žemės naudojimą, o kita – jos marginalizaciją ir nepakankamą panaudojimą, prisidėjo prie smarkaus biologinės įvairovės sumažėjimo;

3.  pažymi žemės ūkio pasėlių ir gyvulių rūšių bei genų įvairovę ir ragina ją išsaugoti ir stiprinti;

4.   pažymi, kad žemės ūkio produktų tiekimas į rinką ne visiškai atspindi rūšių ir veislių įvairovę, ir ragina tiesioginius prekiautojus bei prekybos bendradarbiaujant su mažmenininkais ir perdirbimo pramone vykdytojus skatinti tiekti įvairius žemės ūkio produktus;

5.   pažymi, kad žemės ūkio sektoriaus gamintojams ir regioninių kultūrų augintojams turi būti užtikrintas su gamyba ir prekyba susijęs teisinis aiškumas; todėl ragina nedelsiant perkelti į nacionalinę teisę Direktyvą 98/95/EB, kurioje raginama sukurti teisinį pagrindą, kuris, atsižvelgiant į teisės aktus dėl prekybos sėklomis, leistų išsaugoti veisles, kurioms gresia genetinis nuskurdimas, naudojant jas vietoje (in situ) ir ūkyje;

6.   mano, kad pagrindiniai biologinės įvairovės mažėjimo veiksniai – klimato kaita, aplinkos blogėjimas, intensyvių ūkininkavimo metodų naudojimas ir netinkamas miškų bei vandens išteklių valdymas;

7.   pažymi, kad išlaikyti Europos kaimo gamtovaizdžių įvairovę būtina siekiant ne tik sudaryti sąlygas toliau teikti tvariai ūkininkaujant siūlomas paslaugas, bet ir išlaikyti genų srautus tarp laukinių gyvūnų ir augalų;

8.   pažymi, kad skatinimas teikti saugomų kilmės vietų nuorodas ir saugomų geografinių vietų nuorodas turi atlikti pagrindinį vaidmenį išsaugant specifinius regionų produktus, visą su jais susijusią kaimo kultūrą ir atitinkamus senuosius ūkininkavimo metodus, leidžiančius išlaikyti kaimą ir kaimo ūkininkavimo sistemas kaip daugelio laukinių rūšių buveinių garantą;

9.   pažymi, kad 1992 m. buvo duotas pradinis impulsas integruoti biologinės įvairovės apsaugą į BŽŪP ir kad 2003 m. reformos metu numatyti kompleksinis paramos susiejimas, bendroji išmoka ūkiui (atsiejimas) ir kaimo plėtra, kurie skatina biologinę įvairovę;  

10. atkreipia dėmesį į naująjį Kaimo plėtros reglamentą (2007–2013 m. programavimo laikotarpis), kuriame numatyta Natura 2000 tinklo parama, nurodytos agrarinės aplinkosaugos priemonės ir priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti genetinius žemės ūkio išteklius bei remti tvarią miškotvarką, ir paliktos išmokos vietovėms, kuriose yra gamtinių kliūčių;

11. pažymi, kad 2007–2013 m. finansinėje programoje pagal Kaimo plėtros fondo (EŽŪFKP), Sanglaudos fondo, struktūrinių fondų ir Life+ programą visų pirma numatyta galimybė pirmenybės tvarka finansuoti biologinės įvairovės išsaugojimo priemones ir tinklą Natura 2000;

12. vis dėlto apgailestauja, kad Parlamento remiamas Komisijos pasiūlymas pagal 2007–2013 m. finansinę programą skirti kaimo plėtros politikai 20 mlrd. eurų daugiau Taryboje nebuvo priimtas, juolab kad šiuos pinigus būtų buvę galima konkrečiai panaudoti toliau plečiant ir tobulinant biologinės įvairovės išsaugojimo priemones;

13. apgailestauja dėl to, kad esamo EŽŪFKP finansavimo visiškai nepakanka, palyginti su tuo, kiek lėšų reikėtų norint padaryti pageidaujamą poveikį tinklo Natura 2000 valdymui žemės ūkio ir miškininkystės požiūriu, o parama, skiriama žinioms ir priežiūrai tobulinti, itin menka;

14. siūlo biologinę įvairovę padaryti vienu iš pagrindinių BŽŪP patikimumo tikrinimo, kurį planuojama atlikti 2008 m., principų;

15. mano, kad 2008 m. patikimumo tikrinimą reikia panaudoti siekiant įvertinti įvairių su biologine įvairove susijusių priemonių, įskaitant konkrečias miškininkystės sektoriaus priemones, veiksmingumą ir deramai šalinti šios srities trūkumus;

16. mano, kad, kadangi žemės ūkyje naudojamasi biologine įvairove, jis turi atlikti svarbų vaidmenį ją valdant ir išlaikant; mano, kad nuo šiol vykdant BŽŪP turi būti skatinami tvarūs gamybos modeliai, kurie būtų ekonomiškai perspektyvūs ir kurie sudarytų sąlygas imtis su aplinka susijusių priemonių bei priemonių, kurios padėtų atkurti kuo didesnio gyvūnų, augalų ir mikrobų rūšių skaičiaus biologinę įvairovę ir padidinti jos vertinimą;

17. ragina skatinti (vietos ir regionines) žemės savininkų ir naudotojų, gamtosaugos organizacijų, vyriausybių ir kompetencijos centrų partnerystę, kad jos galėtų dirbti kartu ir naudodamos metodą „nuo atskira prie bendra“ rasti vietinių biologinės įvairovės problemų sprendimus;

18. pabrėžia, kad reikia kurti tikslines priemones, skirtas biologinei įvairovei naujosiose ES valstybėse narėse skatinti, ir pabrėžia, kad su ekosistema susijusios paslaugos, pvz., kraštovaizdžio išsaugojimas, ir ekonominė veikla, pvz., turizmas, yra viena nuo kitos priklausomos;

19.  ragina biomasės gamybą ir naudojimą kurui ir energijai gaminti suvokti kaip galimybę padidinti žemės ūkio biologinę įvairovę ; mano, kad tai turėtų atsispindėti finansuojant pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą atliekamus mokslinius tyrimus ir kad neturėtų būti leidžiama, kad dėl biomasės gamybos mažėtų biologinė įvairovė ir Europos Sąjungos viduje, ir už jos ribų;

20. ragina Komisiją apsvarstyti, kaip biologinės įvairovės aspektus būtų galima įtraukti į ekologinį sertifikatą, atsižvelgiant į šias išlygas: turi būti įvertinta, ar ateityje bus įmanoma taikyti ekologinius sertifikatus; negalima pažeisti bendrosios rinkos taisyklių iškreipiant valstybių narių produktų konkurenciją; negalima kenkti Bendrijos produktų konkurencingumui konkurentų ne iš valstybių narių produktų atžvilgiu;

21. apgailestauja, kad dvišaliuose ir daugiašaliuose prekybos susitarimuose biologinės įvairovės aspektams skiriama mažai dėmesio; ragina įtraukti biologinės įvairovės aspektą į tarptautinę prekybą ir į visuotines pastangas pakeisti netvarius gamybos ir vartojimo modelius; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares visų pirma teikti pirmenybę siekiui, kad vykstančiose PPO derybose būtų pripažinti su prekyba nesusiję reikalai;

22. teigiamai vertina aiškų ketinimą imtis veiksmų išsaugoti biologinę įvairovę pasaulio mastu, ypač vystomojo bendradarbiavimo srityje;

23. remia esamus projektus, pagal kuriuos kuriami objektyvūs biologinės įvairovės stebėjimo ir vertinimo rodikliai, ir ragina Komisiją užtikrinti Europos Sąjungos pagal Biologinės įvairovės konvenciją prisiimtų įsipareigojimų laikymąsi, t. y. tvarų biologinės įvairovės naudojimą ir išsaugojimą, sąžiningą ir teisingą dalijimąsi jos teikiama nauda siekiant, kad informacija apie rūšis ir veisles būtų saugoma Biologinės įvairovės konvencijos šalyse narėse, ir suderinti turimą informaciją bei pasinaudoti esamais tinklais;

24. atkreipia dėmesį į poreikį teikti visuomenei informaciją apie ES veiksmus siekiant apsaugoti biologinę įvairovę ir apie ekonominę bei socialinę šios apsaugos naudą;

25. mano, kad esami reikalavimai teikti ataskaitas turėtų būti racionalizuoti ir supaprastinti, o ataskaitų teikimas ateityje neturėtų kelti papildomos administracinės naštos;

26. laikosi požiūrio, kad visą ES visuomenę, įskaitant verslo ir švietimo sektorius, reikia aktyviai įtraukti į biologinės įvairovės apsaugos procesą;

27. teigiamai vertina ketinimą kasmet Parlamentui ir Tarybai teikti pažangos įgyvendinant Biologinės įvairovės veiksmų planą ataskaitas.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Biologinės įvairovės mažėjimo sustabdymas iki 2010 m.

Procedūros numeris

2006/2233(INI)

Atsakingas komitetas

ENVI

Nuomonė pateikta
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

AGRI
28.9.2006

Autorius (-ė)
  Paskyrimo data

Thijs Berman
11.9.2006

Pakeista nuomonės referentė

-

Svarstymas komitete

21.11.2006

19.12.2006

 

 

 

Priėmimo data

19.12.2006

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

36

-

-

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Vincenzo Aita, Marie-Hélène Aubert, Katerina Batzeli, Thijs Berman, Niels Busk, Luis Manuel Capoulas Santos, Giuseppe Castiglione, , Joseph Daul, Albert Deß, Gintaras Didžiokas, Carmen Fraga Estévez, Duarte Freitas, Jean-Claude Fruteau, Ioannis Gklavakis, Lutz Goepel, Bogdan Golik, Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf, Esther Herranz García, Heinz Kindermann, Albert Jan Maat, Diamanto Manolakou, Mairead McGuinness, María Isabel Salinas García, Agnes Schierhuber, Willem Schuth, Czesław, Adam Siekierski, Brian Simpson, Csaba Sándor Tabajdi, Marc Tarabella, Witold Tomczak, Kyösti Virrankoski, Janusz Wojciechowski, Andrzej Tomasz Zapałowski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Pilar Ayuso, Bernadette Bourzai, Astrid Lulling

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

-

Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

.-


Žuvininkystės komiteto NUOMONĖ  (25.1.2007)

pateiktas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl biologinės įvairovės mažėjimo sustabdymo iki 2010 m.

(2006/2233(INI))

Nuomonės referentas: Ioannis Gklavakis

PASIŪLYMAI

Žuvininkystės komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia reformuotos Bendrosios žvejybos politikos įgyvendinimo svarbą tvariai vystant žuvininkystės išteklius ir užkertant kelią tam, kad nebūtų išgaudoma per daug žuvų, nes tai kelia grėsmę jūrų gyvūnijai;

2.  pabrėžia pasiūlymo dėl Jūrų strategijos direktyvos (COM(2005)0505) svarbą ir primena, kad būtina, jog valstybės narės parengtų nacionalinius planus, skirtus su jūrų aplinka susijusiems biotiniams ir abiotiniams ištekliams išsaugoti;

3.  mano, kad siekiant išsaugoti bendras jūrų zonas būtina skatinti rengti ES ir trečiųjų šalių susitarimus ir veiksmų planus;

4.  džiaugiasi Komisijos ketinimu vykdyti bendrąją jūrų apsaugos politiką, pagrįstą visapusiu požiūriu į vandenynus, ir atkreipia dėmesį į tai, kad būtina išsaugoti vandenynų ekologiją ir aplinką siekiant, kad būtų užtikrintas ekonominis tam tikrų sektorių, pvz., žuvininkystės, turizmo ir kt., vystymasis;

5.  ragina Komisiją parengti specialią veiksmų programą, pagal kurią būtų kovojama su neteisėta, nedeklaruota ir nereguliuojama (NNN) žvejyba, dėl kurios ypač gali sumažėti žuvų ištekliai;

6.  primena Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos svarbą ir būtinybę laikyti žuvininkystę bei tausųjį vandenynų naudojimą strateginiais prioritetais siekiant išsaugoti jūrų aplinką;

7.  ragina Komisiją persvarstyti tam tikrų žuvų rūšių valdymo ir atkūrimo planus, kurie dažnai neatitinka tinkamos šių rūšių stebėsenos; ragina Komisiją taikyti specialesnes priemones, suderintas su atitinkamose biogeografinėse zonose naudojamais žvejybos įrankiais ir būdais;

8.  pažymi, kad selektyvios žvejybos metodų skatinimas yra prioritetas, nes sumažinus atsitiktinai sugautų žuvų kiekį bus galima išlaikyti žuvininkystės tvarumą ir biologinę įvairovę;

9.  ragina Komisiją geriau tikrinti, kaip laikomasi Bendrijos teisės aktų, susijusių su kova su jūrų ekologinių sistemų tarša ir nykimu;

10. Pritaria Europos Sąjungos ir valstybių narių pasiūlymui jūrų ir upių ekosistemas įtraukti į vertingiausių gamtos teritorijų tinklą NATURA 2000, taip pat kviečia atkreipti ypatingą dėmesį į žuvų veisimosi vietas.

11. ragina Komisiją išplėsti NATURA 2000 teritorijų tinklą ir įtraukti į jį dešimt naujųjų valstybių narių, į ES įstojusių 2004 m, taip pat Bulgariją ir Rumuniją, nes šioms dviem šalims įstojus į ES Juodoji jūra tapo Bendrijos vandenų dalimi;

12. reiškia susirūpinimą dėl poveikio biologinei įvairovei atsiradus egzotiškoms rūšims ir galbūt genetiškai modifikuotoms žuvims patekus į jūrų ekosistemas bei ragina Komisiją toliau tirti šį pavojų.

13. išreiškia susirūpinimą, kad genetiškai modifikuotos žuvys gali patekti į jūrų ekosistemas ir pradėti veistis kartu su vietos rūšimis; tai galėtų pakenkti ekosistemų biologinei įvairovei; ragina EK uždrausti, kad genetiškai modifikuotos žuvys, skirtos ES maisto grandinei, patektų į Europos Sąjungą;

14. ragina Komisiją skatinti ir remti tyrimus, susijusius su naujų rūšių žuvų, ypač tokių, kurios gaudomos per gausiai, veisimu nelaisvėje, kad būtų galima patenkinti rinkos paklausą, kuri galbūt nepatenkinama dėl mažesnio sugaunamų žuvų kiekio;

15. ragina Komisiją finansuoti jūrų ekosistemų tyrimus, ypač tų vietų, kur yra didelė biologinė įvairovė ir vyksta intensyvi žvejyba;

16. džiaugiasi Komisijos pareikštu ketinimu parengti specialius ekologinio žuvų ženklinimo teisės aktus ir ragina Komisiją kuo greičiau pateikti atitinkamą teisėkūros pasiūlymą;

17. ragina Komisiją imtis veiksmingos balastinio vandens išleidimo į Europos Sąjungos vandenis kontrolės;

18. ragina Komisiją daryti spaudimą asmenims, dėl kurių kaltės nuolat vėluojama sudaryti žvejybos regionines patariamąsias tarybas, kurios būtinos siekiant geriau stebėti ir saugoti žuvų išteklius;

19. ragina Komisiją rengti visuomenės sąmoningumo ugdymo kampanijas, skirtas žuvų išteklių ir atitinkamų ekosistemų išsaugojimo problemoms spręsti;

20. atkreipia dėmesį į tai, kad vietos bendruomenėms, patyrusioms pajamų nuostolių dėl specialių veiksmų, skirtų jūrų aplinkai išsaugoti, reikėtų skirti pinigines kompensacijas.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Biologinės įvairovės mažėjimo sustabdymo iki 2010 m.

Procedūros numeris

2006/2233(INI)

Atsakingas komitetas

ENVI

Nuomonę pateikė
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

PECH
28.9.2006

Glaudesnis bendradarbiavimas – pranešimo plenariniame posėdyje data

 

Nuomonės referentas (-ė)
  Paskyrimo data

Ioannis Gklavakis
27.9.2006

Pakeistas nuomonės referentas (-ė)

 

Svarstymas komitete

20.11.2006

20.12.2006

 

 

 

Priėmimo data

25.1.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

23

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

James Hugh Allister, Stavros Arnaoutakis, Elspeth Attwooll, Marie-Hélène Aubert, Iles Braghetto, Niels Busk, Luis Manuel Capoulas Santos, David Casa, Zdzisław Kazimierz Chmielewski, Carmen Fraga Estévez, Ioannis Gklavakis, Pedro Guerreiro, Ian Hudghton, Heinz Kindermann, Albert Jan Maat, Rosa Miguélez Ramos, Philippe Morillon, Seán Ó Neachtain, Willi Piecyk, Dirk Sterckx, Catherine Stihler, Daniel Varela Suanzes-Carpegna, Thomas Wise

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Duarte Freitas, James Nicholson

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

 

Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

...


PROCEDŪRA

Pavadinimas

Biologinės įvairovės mažėjimo sustabdymas iki 2010 m.

Procedūros numeris

2006/2233(INI)

Atsakingas komitetas
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ENVI
28.9.2006

Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

PECH
28.9.2006

AGRI
28.9.2006

ITRE
28.9.2006

DEVE
28.9.2006

 

Nuomonė nepareikšta
  Sprendimo priėmimo data

ITRE
4.10.2006

DEVE
3.10.2006

 

 

 

Glaudesnis bendradarbiavimas
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

 

 

 

 

 

Pranešėjas (-ai)
  Paskyrimo data

Adamos Adamou
13.7.2006

 

Pakeistas (-i) pranešėjas (-ai)

 

 

Svarstymas komitete

30.1.2007

 

 

 

 

Priėmimo data

21.3.2006

Galutinio balsavimo rezultatai

+

-

0

50

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Adamos Adamou, Georgs Andrejevs, Margrete Auken, Liam Aylward, Pilar Ayuso, Johannes Blokland, John Bowis, Frieda Brepoels, Dorette Corbey, Chris Davies, Avril Doyle, Mojca Drčar Murko, Edite Estrela, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Satu Hassi, Gyula Hegyi, Jens Holm, Caroline Jackson, Dan Jørgensen, Aldis Kušķis, Peter Liese, Jules Maaten, Linda McAvan, Marios Matsakis, Alexandru-Ioan Morţun, Riitta Myller, Miroslav Ouzký, Dimitrios Papadimoulis, Antonyia Parvanova, Vittorio Prodi, Guido Sacconi, Richard Seeber, Kathy Sinnott, Bogusław Sonik, María Sornosa Martínez, Antonios Trakatellis, Evangelia Tzampazi, Thomas Ulmer, Marcello Vernola, Anja Weisgerber, Åsa Westlund, Glenis Willmott

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Alfonso Andria, Giovanni Berlinguer, Iles Braghetto, Henrik Lax, Jiří Maštálka, Stefan Sofianski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Radu Podgorean

Pateikimo data

28.3.2007

Pastabos
(pateikiamos tik viena kalba)

 

Atnaujinta: 2007 m. balandžio 18 d.Teisinis pranešimas