PRANEŠIMAS dėl 2005 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo

11.4.2007 - (SEC(2006)0916 – C6‑0263/2006 – 2006/2070(DEC))(SEC(2006)0915 – C6‑0262/2006 – 2006/2070(DEC))

III skirsnis – Komisija
Biudžeto kontrolės komitetas
Pranešėjas: Salvador Garriga Polledo

1. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl 2005 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija

(SEC(2006)0916 – C6‑0263/2006 – 2006/2070(DEC))

(SEC(2006)0915 – C6‑0262/2006 – 2006/2070(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2005 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą[1],

–   atsižvelgdamas į 2005 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas (I tomas), (SEC(2006)0916 – C6‑0263/2006, SEC(2006)0915 – C6‑0262/2006)[2],

–   atsižvelgdamas į metinę Komisijos ataskaitą biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2004 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimais (COM(2006)0642, COM(2006)0641), ir Komisijos tarnybų darbo dokumentą – priedą prie Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2004 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimais (SEC(2006)1376, SEC(2006)1377),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Politiniai pasiekimai 2005 m.“ (COM(2006)0124),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Komisijos pasiekimų valdymo srityje 2005 m. apibendrinimas“ (COM(2006)0277),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai dėl 2005 m. atlikto vidaus audito (COM(2006)0279),

–   atsižvelgdamas į Komisijos suvestinę ataskaitą „Valstybių narių atsakymai dėl Audito Rūmų 2004 metų metinės ataskaitos“ (COM(2006)0184),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 3 d. Komisijos priimtą Žaliąją knygą dėl Europos skaidrumo iniciatyvos,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų nuomonę Nr. 2/2004 dėl „vieno bendro audito“ modelio (ir pasiūlymo dėl Bendrijos vidaus kontrolės sistemos)[3],

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos plano (COM(2005)0252),

–   atsižvelgdamas į Komisijos veiksmų planą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos (COM(2006)0009),

–   atsižvelgdamas į Komisijos veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos įgyvendinimo pirmąją pažangos ataskaitą (SEC(2006)1001), paskelbtą 2006 m. liepos 19 d.,

–   atsižvelgdamas į Jungtinės Karalystės parlamento Lordų Rūmų Europos Sąjungos komiteto 2006 m. lapkričio 13 d. paskelbtą pranešimą „Finansų valdymas ir sukčiavimas Europos Sąjungoje: įžvalgos, faktai ir pasiūlymai“,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2005 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą[4] bei Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas kartu su audituotų institucijų atsakymais,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir atliktų operacijų teisėtumo bei tvarkingumo patikinimo pareiškimą[5],

–   atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 27 d. Tarybos rekomendaciją (5710/2007– C6‑0081/2007),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 274, 275 ir 276 straipsnius bei Euratomo sutarties 179a ir 180b straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[6], ir ypač į jo 145, 146 ir 147 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų nuomonę Nr. 4/2006 dėl Tarybos reglamento projekto, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002[7],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A6‑0095/2007),

A. kadangi, kaip numatyta EB sutarties 274 straipsnyje, Komisija vykdo biudžetą savo pačios atsakomybe, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus,

1.  suteikia patvirtinimą Komisijai, kad Europos Sąjungos 2005 finansinių metų bendrasis biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Audito Rūmams ir Europos investicijų bankui bei valstybių narių nacionalinėms ir regioninėms audito institucijoms ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje (L serijoje).

• [1]  OL L 60, 2005 3 8.
• [2]  OL C 263, 2006 10 31, p. 1.
• [3]  OL C 107, 2004 4 30, p. 1.
• [4]  OL C 263, 2004 10 31, p. 1.
• [5]  OL C 263, 2006 10 31, p. 1.
• [6]  OL L 248, 2002 9 16, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006 (OL L 390, 2006 12 30, p. 1.).
• [7]  OL C 273, 2006 11 9, p. 2.

2. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl sąskaitų uždarymo, įvykdžius Europos Sąjungos 2005 finansinių metų bendrąjį biudžetą, III skirsnis – Komisija

(SEC(2006)0916 – C6‑0263/2006 – 2006/2070(DEC))

(SEC(2006)0915 – C6‑0262/2006 – 2006/2070(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2005 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą[1],

–   atsižvelgdamas į 2005 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metų sąskaitas (I tomas), (SEC(2006)0916 – C6‑0263/2006, SEC(2006)0915 – C6‑0262/2006)[2],

–   atsižvelgdamas į metinę Komisijos ataskaitą biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2004 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimais (COM(2006)0642, COM(2006)0641), ir Komisijos tarnybų darbo dokumentą – priedą prie Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2004 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimais (SEC(2006)1376, SEC(2006)1377),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Politiniai pasiekimai 2005 m.“ (COM(2006)0124),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Komisijos pasiekimų valdymo srityje 2005 m. apibendrinimas“ (COM(2006)0277),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai dėl 2005 m. atlikto vidaus audito (COM(2006)0279),

–   atsižvelgdamas į Komisijos suvestinę ataskaitą „Valstybių narių atsakymai dėl Audito Rūmų 2004 metų metinės ataskaitos“ (COM(2006)0184),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 3 d. Komisijos priimtą Žaliąją knygą dėl Europos skaidrumo iniciatyvos,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų nuomonę Nr. 2/2004 dėl „vieno bendro audito“ modelio (ir pasiūlymo dėl Bendrijos vidaus kontrolės sistemos)[3],

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos plano (COM(2005)0252),

–   atsižvelgdamas į Komisijos veiksmų planą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos (COM(2006)0009),

–   atsižvelgdamas į Komisijos veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos įgyvendinimo pirmąją pažangos ataskaitą (SEC(2006)1001), paskelbtą 2006 m. liepos 19 d.,

–   atsižvelgdamas į Jungtinės Karalystės parlamento Lordų Rūmų Europos Sąjungos komiteto 2006 m. lapkričio 13 d. paskelbtą pranešimą „Finansų valdymas ir sukčiavimas Europos Sąjungoje: įžvalgos, faktai ir pasiūlymai“,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2005 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą[4] bei Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas kartu su audituotų institucijų atsakymais,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir atliktų operacijų teisėtumo bei tvarkingumo patikinimo pareiškimą[5],

–   atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 27 d. Tarybos rekomendaciją (5710/2007 – C6‑0081/2007),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 274, 275 ir 276 straipsnius bei Euratomo sutarties 179a ir 180b straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[6], ir ypač į jo 145, 146 ir 147 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų nuomonę Nr. 4/2006 dėl Tarybos reglamento projekto, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002[7],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones(A6‑0095/2007),

A. kadangi pagal EB sutarties 275 straipsnį Komisija atsakinga už sąskaitų sudarymą,

1.  pritaria su 2005 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto vykdymu susijusių sąskaitų uždarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Audito Rūmams ir Europos investicijų bankui bei valstybių narių nacionalinėms ir regioninėms audito institucijoms ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

• [1]  OL L 60, 2005 3 8.
• [2]  OL C 263, 2006 10 31, p. 1.
• [3]  OL C 107, 2004 4 30, p. 1.
• [4]  OL C 263, 2006 10 31, p. 1.
• [5]  OL C 263, 2006 10 31, p. 10.
• [6]  OL L 248, 2002 9 16, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006 (OL L 390, 2006 12 30, p. 1).
• [7]  OL C 273, 2006 11 9, p. 2.

3. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2005 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį, III skirsnis – Komisija

(SEC(2006)0916 – C6‑0263/2006 – 2006/2070(DEC))

(SEC(2006)0915 – C6‑0262/2006 – 2006/2070(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2005 finansinių metų bendrąjį biudžetą[1],

–   atsižvelgdamas į 2005 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metų sąskaitas (I tomas), (SEC(2006)0916 – C6‑0263/2006, SEC(2006)0915 – C6‑0262/2006)[2],

–   atsižvelgdamas į metinę Komisijos ataskaitą biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2004 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimais COM(2006)0642, COM(2006)0641), ir Komisijos tarnybų darbo dokumentą – priedą prie Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2004 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimais (SEC(2006)1376, SEC(2006)1377),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Politiniai pasiekimai 2005 m.“ (COM(2006)0124),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Komisijos pasiekimų valdymo srityje 2005 m. apibendrinimas“ (COM(2006)0277),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai dėl 2005 m. atlikto vidaus audito (COM(2006)0279),

–   atsižvelgdamas į Komisijos suvestinę ataskaitą „Valstybių narių atsakymai dėl Audito Rūmų 2004 metų metinės ataskaitos“ (COM(2006)0184),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 3 d. Komisijos priimtą Žaliąją knygą dėl Europos skaidrumo iniciatyvos,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų nuomonę Nr. 2/2004 dėl „vieno bendro audito“ modelio (ir pasiūlymo dėl Bendrijos vidaus kontrolės sistemos)[3],

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos plano (COM(2005)0252),

–   atsižvelgdamas į Komisijos veiksmų planą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos (COM(2006)0009),

–   atsižvelgdamas į Komisijos Veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos įgyvendinimo pirmąją pažangos ataskaitą (SEC(2006)1001), paskelbtą 2006 m. liepos 19 d.,

–   atsižvelgdamas į Jungtinės Karalystės parlamento Lordų Rūmų Europos Sąjungos komiteto 2006 m. lapkričio 13 d. paskelbtą pranešimą „Finansų valdymas ir sukčiavimas Europos Sąjungoje: įžvalgos, faktai ir pasiūlymai“,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2005 finansinių metų biudžeto vykdymo metinę ataskaitą[4] bei Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas kartu su audituotų institucijų atsakymais,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir atliktų operacijų teisėtumo bei tvarkingumo patikinimo pareiškimą[5],

–   atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 27 d. Tarybos rekomendaciją (5710/2007 – C6‑0081/2007),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 274, 275 ir 276 straipsnius bei Euratomo sutarties 179a ir 180b straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[6], ir ypač į jo 145, 146 ir 147 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų nuomonę Nr. 4/2006 dėl Tarybos reglamento projekto, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002[7],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A6‑0095/2007),

A. kadangi pagal EB sutarties 274 straipsnį Komisija vykdo biudžetą savo atsakomybe, vadovaudamasi patikimo finansų valdymo principu ir bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis,

B.  kadangi tikrą ryžtą laikytis skaidrumo ir gero finansų valdymo principų Komisija aiškiausiai išreikštų imdamasi visų priemonių ir palaikydama iniciatyvas, kuriomis siekiama pagerinti finansų valdymo kokybę ir susilaukti teigiamo Europos Audito Rūmų patikinimo pareiškimo (DAS[8]),

kadangi siekį tobulinti Sąjungos finansų valdymą turi remti ir skatinti Komisija ir valstybės narės atidžiai stebėdamos pažangą,

kadangi ES politika įgyvendinama Komisijai ir valstybėms narėms įgyvendinant pasidalijamąjį Bendrijos biudžeto valdymą, o tai reiškia, kad 80 proc. Bendrijos išlaidų valdo valstybės narės,

E.    kadangi valstybės narės, vykdydamos joms tenkančias kontrolės pareigas, susijusias su finansinės informacijos parengimu ir 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo[9] 44 punkte numatytu reikalavimu parengti santrauką apie atliekamus auditus ir pateikiamas deklaracijas, turėtų gerokai prisidėti prie Bendrijos biudžeto valdymo gerinimo, užtikrinti, kad būtų baigta diegti integruota ES vidaus kontrolės sistema, ir padidinti tikimybę sulaukti teigiamo patikinimo pareiškimo,

F.    kadangi Europos Parlamentas savo 2005 m. balandžio 12 d.[10] ir 2006 m. balandžio 27 d.[11] rezoliucijose dėl 2003 ir 2004 m. biudžetų įvykdymo patvirtinimo pasiūlė, kad kiekviena valstybė narė turėtų pateikti ex ante atskleidimo pareiškimą ir kasmetinį ex post patikinimo pareiškimą dėl jų naudojamo ES finansavimo,

G.   kadangi pagrindinis principas, kurį siekia įgyvendinti Europos Parlamentas – kad, kaip numatyta EB sutartyje, būtų prisiimama tiek visa galutinė Komisijos atsakomybė už Bendrijos biudžetą, tiek valstybėms narėms tenkančios patikėtų lėšų valdymo galios,

H.   kadangi ECOFIN Taryba 2005 m. lapkričio 8 d. išvadose atmetė Parlamento pasiūlymą dėl valstybių teikiamų patikinimo pareiškimų[12],

I.     kadangi Tarpinstitucinio susitarimo 44 punkte numatoma, kad valstybių narių institucijos, atsakingos už sąskaitų kontrolę, įvertins, kaip valdymo ir kontrolės sistemos atitinka Bendrijos teisės aktus, ir kad valstybės narės įsipareigoja kasmet parengti atitinkamo nacionalinio lygio santrauką apie atliekamus auditus ir pateikiamas deklaracijas,

J.     kadangi, kaip Komisija siūlo pirmiau minėtame veiksmų plane, vienas iš EB bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento, iš dalies pakeisto reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006, principų yra veiksmingos vidaus kontrolės principas,

K.   kadangi 2005 metų ataskaitoje Audito Rūmai pabrėžė, jog įvedant integruotos vidaus kontrolės sistemą „vienas svarbiausių Komisijos priimtų tikslų yra kontrolės priemonių proporcingumas ir išlaidų efektyvumas“ (2.10 punktas); Audito Rūmai teigė, kad šioje srityje būtų galima daug ką supaprastinti (pvz., dažniau taikyti fiksuoto dydžio arba vienkartinius mokėjimus, supaprastintas viešųjų pirkimų ir dotacijų taisykles), be to, būtų labai pravartu naudoti audito sertifikatus ir už biudžeto vykdymą atsakingų trečiųjų šalių patikinimo pareiškimus,

L.    kadangi minėtose 2005 m. lapkričio 8 d. išvadose ECOFIN Taryba teigia, jog labai svarbu įvesti integruotą vidaus kontrolės sistemą ir supaprastinti kontrolei taikomas teisės normas bei prašo „Komisiją įvertinti kontrolės kainą pagal išlaidų sektorių“ (5 punktas),

M.   kadangi Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto darbai ir konkrečiai biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra yra procesas, kuriuo siekiama: 1) remiantis Sutartimi, užtikrinti visišką Komisijos, atskirų Komisijos narių ir visų kitų svarbių veikėjų atskaitomybę ES finansų valdymo srityje; 2) šioje srityje taikyti atitinkamą metinę procedūrą, kuri būtų naudinga siekiant tikslo ir padėtų Parlamentui užmegzti tiesioginius ryšius su pagrindiniais asmenimis, atsakingais už finansų valdymą; 3) remiantis Audito Rūmų analizės rezultatais, pagerinti ES finansų valdymą ir taip sukurti tvirtesnę sprendimų priėmimo bazę,

N.   kadangi Biudžeto kontrolės komitetas, vykdydamas kitą biudžeto procedūrą, turėtų tinkamai atsižvelgti į 2005 m. finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezultatus ir rekomendacijas,

O.   kadangi 2006 m. gruodžio 13 d. Tarnautojų teismo sprendimu (byla F 17/05 Carvalho) buvo panaikintas Komisijos 2004 m. rugsėjo 22 d. sprendimas pratęsti invalidumą,

HORIZONTALIEJI KLAUSIMAI

Patikinimo pareiškimas

Sąskaitų patikimumas

1.    pastebi, jog, išskyrus keletą pavienių pastabose minimų išimčių, Audito Rūmų mano, kad Europos Bendrijų galutinėse metų sąskaitose tiksliai atspindima Bendrijų finansinė padėtis 2005 m. gruodžio 31 d., iždo operacijų rezultatai ir tą dieną pasibaigusių finansinių metų pinigų srautai (Patikinimo pareiškimo 1 skyriaus V–VIII punktai); prašo Audito Rūmus būsimose metinėse ataskaitose pateikti daugiau pastabų dėl politikos sričių ir valstybių, kurioms buvo padarytas didžiausias poveikis;

2.    ypač džiaugiasi Komisijos tarnybų pastangomis per Finansiame reglamente nustatytą finansinių ataskaitų pateikimo laikotarpį patvirtinti finansinių metų buhalterinius dokumentus;

3.    vis dėlto reiškia susirūpinimą dėl Audito Rūmų pastabų dėl buhalterijos sistemoje klaidingai įvestų sumų (mokėtinų sumų ir bendrų ilgalaikio bei trumpalaikio išankstinio finansavimo sumų padidinimo) ir klaidų kai kurių generalinių direktoratų vietos buhalterinėse sistemose;

4.    prašo Komisiją skubiai ištaisyti Audito Rūmų pastebėtus trūkumus, kad dėl jų nesumažėtų 2006 m. finansinių ataskaitų patikimumas;

5.    džiaugiasi, kad po pakartotinių Parlamento prašymų Finansinio reglamento naujajame 61 straipsnyje teigiama, jog Komisijos apskaitos pareigūnas tvirtina sąskaitas, yra įgaliotas tikrinti gautą informaciją bei pareikšti išlygas; pabrėžia, kad apskaitos pareigūnui reikia aiškių įgaliojimų atlikti šias pareigas, ypač kalbant apie patikrinimus; ragina Komisiją pranešti Biudžeto kontrolės komitetui, kokių organizacinių priemonių ji ėmėsi ar ketina imtis, kad apskaitos pareigūnas galėtų atlikti savo pareigas pagal naująjį 61 straipsnį;

6.    pažymi, kad priėmus 2004 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezoliuciją, Komisija pateikė informaciją apie nežinomas sąskaitas; apgailestauja, kad paskelbus šią informaciją nepadidėjo operacijų su šiomis sąskaitomis skaidrumas; pažymi, kad sąskaitose kredituotos sumos turėtų būti perkeltos atgal į biudžetą kaip kitos pajamos; ragina Komisiją šiuo atžvilgiu paaiškinti, kodėl ne biudžeto sistemoje apskaitomos prekybos centro „Ekonomat“ einamosios sąskaitos vis dar neįtrauktos į biudžetą;

7.    apgailestauja, kad, kaip Audito Rūmai pastebi 2005 metų ataskaitoje (1.49 punkte), apskaitos pareigūnas ne visiškai laikėsi apskaitos taisyklių Nr. 2 ir 12 dėl naujos balanso struktūros ir pateikimo bei persvarstytos pozicijos Bendrijų pensijų įsipareigojimų klausimu; pažymi, kad Komisijos apskaitos pareigūnas 2006 m. spalio mėn. pakeitė apskaitos taisykles Nr. 2 ir 12;

8.   su nerimu pažymi, kad Audito Rūmai pastebėjo klaidų, turėjusių įtakos apskaitytam išankstiniam finansavimui, ir ragina Komisiją skubiai ištaisyti šiuos trūkumus, kad sąskaitos kaip įmanoma tiksliau atspindėtų Bendrijų finansinę padėtį; primena Komisijai jos įsipareigojimą kas pusmetį informuoti biudžeto valdymo instituciją apie išankstinio finansavimo valdymą;

Biudžeto valdymas

9.      reiškia susirūpinimą dėl vėl padidėjusio neįvykdytų įsipareigojimų skaičiaus ir ragina per kitus trejus metus panaudoti didesnę lėšų dalį;

10.    atkreipia dėmesį į tai, kad didžioji dalis anuliuotų asignavimų, kuriems buvo taikoma n+2 metų taisyklė, tenka Europos socialiniams fondams (ESF); ragina valstybes nares užtikrinti, kad mokėjimo prašymai Komisijai būtų pateikiami greičiau, kadangi Europos socialinių fondų lėšomis finansuojamais veiksmais siekiama gerinti užimtumą ir plėtoti žmogiškuosius išteklius, taigi šie veiksmai labai svarbūs norint įgyvendinti Lisabonos tikslus; lėtas lėšų panaudojimas kelia itin didelį nerimą, ypač atsižvelgiant į sukurtą naują Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą ir šio fondo tikslą;

11.    ragina Komisiją ir Audito Rūmus deramai pasirūpinti paramos gavėjais, prašančiais palyginti mažos lėšų sumos projektams įgyvendinti, arba organizacijomis, kurios dėl savo dydžio negali finansuoti būtinų audito arba vertinimo ekspertizės paslaugų, siekiant užtikrinti tinkamą projekto sąnaudų ir audito bei ataskaitų pateikimo išlaidų ir šiam tikslui skiriamų žmogiškųjų išteklių pusiausvyrą;

Atliktų operacijų teisėtumas

12.    atsižvelgia į Audito Rūmų pastabas, kad srityse, kuriose Komisija taiko atitinkamas kontrolės ir stebėjimo sistemas, nebuvo nustatyta reikšmingų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo pažeidimų (Patikinimo pareiškimo 1 skyriaus IX punktas);

13.    tačiau apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmai konstatuoja, jog labai svarbiose Bendrijos biudžeto valdymo srityse (BŽŪP, kurios išlaidoms integruota valdymo ir kontrolės sistema netaikoma, struktūrinių fondų, vidaus politikos, išorės veiksmų, SAPARD) šių stebėjimo ir kontrolės sistemų veiksmingumą reikia didinti, nes vis dar esama trūkumų, trukdančių suteikti teigiamą šių sričių patikinimo pareiškimą (Patikinimo pareiškimo 1 skyriaus IX–XI punktai);

14.    su dideliu nerimu konstatuoja, kad Audito Rūmų nustatyta daug galutinio naudotojo lygmens operacijų klaidų ir pastebi, kad įgyvendinant pasidalijamąjį valdymą, atsakomybė už galutinio naudotojo lygmens operacijų klaidų prevenciją, nustatymą ir ištaisymą tenka valstybėms narėms, o Komisija privalo valstybėms narėms pateikti aiškias, veiksmingas šių klaidų prevencijos, nustatymo ir ištaisymo gaires;

15.    ragina Komisiją toliau gerinti veiksmingą valstybėms narėms patikėtų kontrolės funkcijų priežiūrą; primygtinai reikalauja, kad tada, kai valstybių narių kontrolės sistemų dar nepakankamai gerai veikia, Komisija įpareigotų laikytis aiškių terminų ir tada, kai tų terminų nesilaikoma, taikytų sankcijas;

16.    mano, kad pagrindinis klausimas, susijęs su patikinimo pareiškimais - ar stebėjimo ir kontrolės sistemos tinkamai taikomos ir Bendrijos, ir valstybių lygmenyse, ir ar jos padeda užtikrinti atliktų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą;

17.    mano, kad šiuo požiūriu Audito Rūmai, atlikdami auditą, padės nustatyti pastebėtų trūkumų šaltinį ir juos ištaisyti veiksmingiau negu vien konstatuojant ūkines operacijas trikdančias klaidas;

18.    džiaugiasi persvarstyta pozicija patikinimo pareiškimo klausimu, kurios Audito Rūmai pradėjo laikytis 2002 m., o ypač pastaruoju 2006 m. vasario mėn. patvirtintu[13], jos daliniu pakeitimu, kuri pirmą kartą bus taikomas rengiant 2006 metų ataskaitą;

Nacionalinės valdymo deklaracijos

19.    primena, kad pagal EB sutarties 274 straipsnį, kiekviena valstybė narė turi prisiimti visą atsakomybę už valdymą ir imtis būtinų priemonių, kad kuo labiau sumažintų minėtų operacijų klaidų tikimybę;

20.    džiaugiasi, jog Tarpinstituciniame susitarime įtvirtintas pasiektas sutarimas, kad valstybės narės privalo teikti metines atliktų auditų ir turimų deklaracijų santraukas; šis sutarimas – pirmas žingsnis nacionalinių valdymo deklaracijų link;

21.    pažymi, jog, kaip Parlamentas siūlė rezoliucijose dėl 2003 ir 2004 m. biudžetų įvykdymo patvirtinimo, būtina skubiai nustatyti, kad būtų pradėtos taikyti Bendrijos lėšų, valdomų pagal pasidalijamojo valdymo principą, panaudojimo nacionalinės deklaracijos, kurias rengtų deramo politinio lygmens institucijos;

22.    pažymi Veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos svarbą ir visiškai palaiko Komisijos pasiūlymą dėl šio plano 5 priemonės, t. y., kad „valstybės narės turėtų paskirti kiekvienos politikos srities nacionalinę koordinavimo įstaigą“, kuri galėtų rengti valstybėse narėse vykdomų Bendrijos veiksmų patikimumo apžvalgas;

23.    primena, kad valstybės, o ne regionai, yra ES narės, todėl nepriimtina, kad valstybė narė atsisakytų teikti nacionalines deklaracijas dėl teritorinio organizavimo, ir mano, kad kiekviena valstybė narė turi prisiimti atsakomybę už gautų ES lėšų valdymą ir pateikti vieną bendrą nacionalinę deklaraciją arba keletą deklaracijų pagal nacionalinę sistemą;

24.    mano, kad nacionalinės deklaracijos, kurios, kaip nurodyta 2006 m. vasario 2 d. rezoliucijoje dėl nacionalinių ES lėšų valdymo deklaracijų[14], gali būti pateikiamos ne vienos, o sudarytos iš keleto deklaracijų pagal nacionalinę sistemą, taip pripažįstant kai kurių valstybių narių federalinę ir decentralizuotą politinę sistemą, be abejonės padėtų pagerinti atitinkamų nacionalinių priežiūros ir kontrolės sistemų kokybę, ir nepakenkiant Audito Rūmų nepriklausomumui, padidintų galimybes gauti teigiamą patikimo pareiškimą, kadangi minėtosios deklaracijos nepaprastai svarbios siekiant įgyvendinti ES integruotą vidaus kontrolės sistemą ir būtų reikšmingos suteikiant teigiamą patikinimo pareiškimą;

25.    su dideliu pasitenkinimu žvelgia į Nyderlandų vyriausybės patvirtintą iniciatyvą rengti nacionalinę Bendrijos lėšų valdymo deklaraciją, paremtą sričių, kuriose šios lėšos buvo naudojamos, pamatinėmis deklaracijomis, kurios galutinį variantą Nyderlandų vyriausybės vardu pasirašys Finansų ministras;

26.    taip pat su pasitenkinimu pritaria Jungtinės Karalystės ir Švedijos sprendimui imtis priemonių rengti Bendrijos lėšų nacionalinio valdymo deklaraciją, kurią Jungtinės Karalystės atveju pasirašys atitinkamos srities kompetentingas vyresnysis pareigūnas; be to, pažymi, kad Danijos nacionalinė audito institucija rengiasi pateikti auditorių nuomonę dėl Bendrijos lėšų valdymo vadovaujantis pasidalijamojo valdymo principu;

27.    susirūpinęs konstatuoja, kad, nepaisant šių teigiamų iniciatyvų, dauguma valstybių narių priešinasi tokių nacionalinių deklaracijų įvedimui;

28.    vis dėlto ragina Komisiją iki 2007 m. pabaigos pateikti Tarybai pasiūlymą dėl nacionalinės valdymo deklaracijos, kuri apimtų visas pasidalijamojo valdymo principu valdomas Bendrijos lėšas ir būtų paremta įvairių nacionalinių struktūrų, atsakingų už išlaidų valdymą, pagalbinėmis deklaracijomis; mano, jog siekiant užtikrinti, kad nacionalinė valdymo deklaracija būtų vertinga Komisijai ir Audito Rūmams, reikia bendro požiūrio į nacionalinių valdymo deklaracijų įdiegimą ir sudarymą, tai turėtų būti daroma remiantis vienodais principais ir, jeigu įmanoma, užtikrinant, kad dalyvautų valstybių narių audito institucijos;

29.    prašo, kad Taryba skubiai vėl pradėtų diskusijas šiuo klausimu;

30.    ragina nacionalinius parlamentus (ypač nacionalinius komitetus, atsakingus už viešųjų lėšų kontrolę, ir Europos Sąjungos valstybių parlamentų Bendrijos ir Europos reikalų komitetų konferenciją (COSAC)) apsvarstyti nacionalinių deklaracijų įvedimo galimybę ir pranešti Parlamentui šios diskusijos rezultatus;

Tarpinstitucinio susitarimo 44 punktas

31.    pabrėžia, kad Tarpinstitucinio susitarimo 44 punkte numatoma valstybių narių institucijų, atsakingų už sąskaitų kontrolę, pareiga įvertinti, kaip valdymo ir kontrolės sistemos atitinka Bendrijos teisės aktus, o valstybės narės įsipareigoja kasmet parengti atitinkamo nacionalinio lygio santrauką apie atliekamus auditus ir pateikiamas deklaracijas,

32.    mano, kad institucijos, atsakingos už Tarpinstitucinio susitarimo 44 punkte minimą auditą, turi prisiimti ir atsakomybę už Bendrijos lėšų panaudojimą vietoje ir kad tokia nacionalinio lygmens kontrolė turi tapti nacionalinių valdymo deklaracijų, kurias rengs nacionalinės institucijos, pagrindu;

33.    pabrėžia, kad tik tokiu atveju nacionalinės valdymo deklaracijos turės realią vertę ir kad Parlamento koncepcija pagrįstos deklaracijos turi tapti nacionalinių valdymo ir kontrolės sistemų deramo veikimo garantija;

34.    ragina Komisiją paprašyti valstybes nares pateikti Tarpinstitucinio susitarimo 44 punkte nurodytą informaciją ir ja remiantis parengti dokumentą, kuriame būtų analizuojami kiekvienos valstybės narės Bendrijos lėšų valdymo ir kontrolės sistemų silpnieji ir stiprieji bruožai bei atliktų auditų rezultatai, ir pateikti šį dokumentą Parlamentui bei Tarybai;

35.    mano, kad būtų labai naudinga, kad ECOFIN taryba, remdamasi šiuo Komisijos parengtu galutiniu dokumentu, atliktų valstybėms narėms iš Bendrijos biudžeto skirtų lėšų kontrolės sistemų tinkamumo lyginamąjį vertinimą ir jas apsvarstytų;

Išmokų sustabdymas ir finansinių klaidų ištaisymas

36.    primena 2005 m. birželio 15 d. Komisijos komunikatą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos plano (COM(2005)0252), kurio B punkte teigiama, kad „valstybei narei nepakankamai valdant klaidų riziką, Komisija apsaugos EB biudžetą griežtai taikydama galiojančias nuostatas dėl išmokų sustabdymo ir finansinių klaidų ištaisymo“;

Išmokų sustabdymas

37.    visiškai palaiko Komisijos nuostatą griežtai taikyti įstatymų normas, susijusias su išmokų sustabdymu, ir džiaugiasi, kad jau taikomos lėšų nepervedimo priemonės[15], jeigu Komisija neturi Bendrijos lėšas gaunančių valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemų absoliučių patikimumo garantijų;

38.    mano, kad, turint omenyje atsargų požiūrį į tam tikros valstybės narės išlaidų programas, išmokų sustabdymas kaip spaudimo priemonė padės padidinti valstybių narių suinteresuotumą tinkamai panaudoti gautas Bendrijos lėšas;

39.    ragina Komisiją supaprastinti taisykles, esant būtinybei, taikyti esamas įstatymų normas, kuriomis reglamentuojamas išmokų sustabdymas, ir laiku informuoti Tarybą, Parlamentą ir Audito Rūmus apie tokį išmokų sustabdymą ir jo priežastis;

40.    primygtinai reikalauja tada, kai valstybės narės nesilaiko pagrindinių reikalavimų, visiškai arba iš dalies sustabdyti lėšų mokėjimą, kaip Graikijos atveju, kol Graikijoje nepradės tinkamai veikti integruota valdymo ir kontrolės sistema;

41.    mano, kad jeigu valstybės narės galėtų taikyti skirtingus kontrolės standartus, tai pakenktų ES įvaizdžiui;

Daugiamečių programų finansinių klaidų ištaisymas

42.    mano, kad pasidalijamojo ar decentralizuoto valdymo srityje Komisija privalo taikyti Finansinio reglamento 53 straipsnio 5 dalį, pasak kurios, ji privalo prisiimti EB sutarties 274 straipsnyje numatytą galutinę atsakomybę už biudžeto valdymą, taikydama „sąskaitų tikrinimo procedūras arba finansinių klaidų ištaisymo mechanizmus“;

43.  pabrėžia, kad turint omenyje, kad Bendrijos programų išlaidos daugiametės, šias „sąskaitų tikrinimo procedūras arba finansinių klaidų ištaisymo mechanizmus“, kurių tikslas, jeigu bus pateikta išsami, suprantama dokumentacija dėl programų įgyvendinimo, – a posteriori ištaisyti pastebėtas klaidas, Komisija galės taikyti tiktai daugiamečių ciklų pabaigoje; be to, pažymi, kad finansines klaidas reikia taisyti iškart, kai neištaisytus pažeidimus aptinka valstybės narės, ir nelaukti daugiamečio ciklo pabaigos;

44.    susirūpinęs konstatuoja, kad Audito Rūmai aštriai kritikavo Komisijos taikomus finansinių klaidų ištaisymus, kurie „negali būti laikomi mechanizmais, leidžiančiais užtikrinti klaidų prevenciją, jų savalaikį nustatymą ir taisymą“, nepadeda pakankamai atsižvelgti į nustatytus galutinio naudotojo lygmens operacijų trūkumus ir „neskatina valstybių narių imtis veiksmų, siekiant išvengti pažeidimų arba patobulinti savo valdymo ir kontrolės sistemas“ (Audito Rūmų metinės ataskaitos 1.64 ir 6.35 punktai);

45.    įspėja, kad galutinių ištaisomųjų sprendimų ir priemonių[16] tikslas – iš Bendrijos biudžeto nefinansuoti Bendrijos teisės normų neatitinkančių išlaidų, ir kad šie sprendimai, priimti šiuo klausimu atsakingos Komisijos, turi tapti svarbia kontrolės ir priežiūros sistemų priemone;

46.    pažymi, kad, kaip konstatuoja Audito Rūmai, imantis galutinių ištaisomųjų priemonių, kurios tiesiogiai netaikomos galutinio naudotojo lygio operacijoms, atsakomybė už neteisėtas ir netvarkingas Europos Sąjungos biudžeto operacijas praktiškai perkeliama ant visų valstybių mokesčių mokėtojų, o ne klaidą padariusio galutinio naudotojo pečių (Audito Rūmų metinės ataskaitos 1.65 punktas); todėl pažymi, kad šios ištaisomosios priemonės turi tik nedidelį prevencinį ir atgrasomą poveikį naudotojams bei valdytojams;

47.    dėl to pabrėžia, kad labai svarbu, kad valstybės narės turėtų tinkamas sistemas, kurios padėtų patobulinti galutinių naudotojų lygmens klaidų prevenciją ir nustatymą, kad Komisijai neprireiktų taikyti galutinių korekcinių priemonių;

48.    pažymi, kad remiantis efektyvaus asignavimų naudojimo principu turi būti veiksminga galimybė susigrąžinti išmokas; mano, kad, pagerinus išmokų susigrąžinimo sistemą, būtų įrodytas ES nuobaudų veiksmingumas ir dar labiau padidėtų Europos institucijų patikimumas;

49.    pažymi, kad veiksmingai susigrąžinti išmokas būtų galima tik per valstybių narių vykdymo agentūras; todėl ragina atsižvelgti į tai, kiek lėšų valstybės narės skiria savo vykdymo agentūroms susigrąžinimo funkcijai atlikti;

50.    yra įsitikinęs, kad susigrąžinimo sistemą galima pagerinti paskelbiant skolininkus, kurių atsakomybę nustatė teismai, pateikti apeliaciją galimybės jau nėra, o mokėti jie nenori;

51.    daro išvadą, kad atsižvelgdama į aštrią Audito Rūmų kritiką, Komisija savo ruožtu privalo imtis visų tinkamų priemonių, kad būtų išvengta klaidų bei pažeidimų, ir apgailestauja, kad Komisija akivaizdžiai daugiau dėmesio skiria galutinėms korekcinėms priemonėms, kurios, kaip pažymi Audito Rūmai, turi didelių trūkumų ir negali būti laikomos priemonėmis, galinčiomis užtikrinti, kad klaidų bus išvengta arba jos bus laiku aptiktos ir ištaisytos (Europos Audito Rūmų metinės atskaitos 1.64 dalis);

52.    apgailestauja, kad Komisija kritikuoja Audito Rūmų nuomonę dėl Komisijos 2005 m. atliktų finansinių klaidų taisymų, kuris ypač išryškėjo Audito Rūmams 2006 m. spalio 23 d. pristačius metinę ataskaitą Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komitete, nes piliečių pasitikėjimas Europos institucijų sugebėjimu veikti inter alia grindžiamas užtikrintu Europos Audito Rūmų, kaip išorės audito institucijos, nepriklausomumu;

53.    ragina Komisiją pateikti Parlamentui ir Audito Rūmams termino „finansinių klaidų taisymas“ apibrėžimą, kuriuo būtų išsamiai išaiškintos juo nusakomos sąvokos, ir realių 2005 m. finansinių klaidų ištaisymų sumas;

54.    prašo, kad ateityje Komisija teiktų metines ataskaitas, kuriose būtų išsamiai nurodytos realiai atliktų finansinių klaidų ištaisymų sumos;

Komisijos vidaus kontrolės sistema

Veiksmų planas dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos

55.    džiaugiasi, kad Komisija 2006 m. sausio 17 d, priėmė Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos Audito Rūmams skirta komunikatą „Komisijos veiksmų planas dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos“ (COM(2006)0009 ir SEC(2006)49), kuriame nurodoma 16 konkrečių priemonių, kurių bus imtasi siekiant įgyvendinti veiksmingesnę ES lėšų vidaus kontrolės sistemą;

56.    teigiamai vertina 2006 m. liepos 19 d. Komisijos paskelbtą pirmąją minėto Veiksmų plano įgyvendinimo pusmečio pažangos ataskaitą (SEC(2006)1001), kuri buvo parengta remiantis Parlamento prašymu, išreikštu rezoliucijoje dėl 2004 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo; tikisi, kad antrojo pusmečio pažangos ataskaita bus pateikta Parlamentui iki 2008 m. sausio 1 d.;

57.    vis dėlto apgailestauja dėl to, kad, pasak minėtos ataskaitos, atsiliekama nuo numatyto darbų plano, o kai kurios priemonės (7, 9 ir 10) net nepradėtos įgyvendinti[17];

Kainos ir veiksmingumo santykis. Veiklos išlaidų ir kontrolės sistemų kainų pusiausvyros analizė. Klaidų lygis arba priimtina klaidų rizika

58.    pabrėžia, kad 2005 metų ataskaitoje Audito Rūmai pabrėžė, jog įvedant integruotos vidaus kontrolės sistemą, „vienas svarbiausių Komisijos priimtų tikslų yra kontrolės priemonių proporcingumas ir išlaidų efektyvumas“ (2.9 ir 2.10 punktai);

59.    primena, kad pirmiau minėtame 2005 m. lapkričio 8 d. posėdyje ECOFIN Taryba nusprendė, jog ypač svarbu įgyvendinti integruotą vidaus kontrolės sistemą, ir pareiškė, kad „Taryba, atsižvelgdama į Audito Rūmų nuomonę Nr. 2/2004, mano, kad ji turėtų susitarti su Europos Parlamentu dėl toleruotinos operacijų rizikos, atsižvelgdama į skirtingos politikos kontekste numatytos kontrolės kainą ir pranašumus bei atitinkamą išlaidų sumą“; tikisi, kad Taryba nedelsdama įvykdys savo sprendimą;

60.    primena minėto veiksmų plano 4 priemonę, pagal kurią, remiantis Parlamento rekomendacijomis, siūloma „inicijuoti institucijų dialogą toleruotinos pagrindinių operacijų rizikos tema“;

61.    primena 10 priemonę, kuria siekiama atlikti „kontrolės išlaidų analizę“, kadangi būtina „pasiekti tinkamą kontrolės išlaidų ir naudos pusiausvyrą“, ir kurios rezultatai turėtų būti pateikti 2007 metų pradžioje, bet konstatuoja, kad ši priemonė dar tik pradėta įgyvendinti;

62.    šiuo atžvilgiu pabrėžia Audito Rūmų nuomonės 2/2004 dėl bendro audito modelio svarbą; nuomonėje kalbama apie poreikį užtikrinti, kad atitiktų institucijų, kurios leidžia teisės aktus, skiria finansavimą ir vykdo kontrolę, lygmuo (24 punktas), apie kontrolės sąnaudų ir naudos proporcingumą (25 punktas) ir apie kontrolės skaidrumą (26 punktas);

63.    kartu su Audito Rūmais apgailestauja, kaip konstatuojama jų nuomonėje Nr. 4/2006, kad nenustatyta sąsaja tarp toleruotino rizikos lygio ir audito kontrolės naudingumo ir kad nors „toleruotinas rizikos lygis“ yra viena iš pagrindinių integruotos vidaus kontrolės sąvokų, niekaip nepavyksta nustatyti, kaip jį reikėtų apibrėžti;

64.    atsižvelgdamas į tai mano, kad Komisija, remdamasi kontrolės priemonių proporcingumo ir išlaidų efektyvumo principais, privalo įvertinti sąsają tarp išteklių, kuriuos ji gali panaudoti tam tikroje konkrečioje politikos srityje, tos išteklių dalies, kurią naudoja atitinkamų sričių kontrolės sistemoms, ir galų gale išteklių, kuriuos prarado dėl nustatytų klaidų;

65.    ragina Komisiją išsamiai supažindinti visuomenę su metodais, kuriuos ji taiko nustatydama klaidų skaičių, ir plėtoti tarpinstitucinį dialogą dėl audito metodikos;

66.    mano, kad Komisijai būtina nustatyti patikimas gaires, kaip gauti teigiamą patikinimo pareiškimą;

67.    prašo Komisiją atlikti lyginamąjį tyrimą, kuris taptų vieninteliu pagrindu nustatyti „toleruotiną rizikos lygį“, ir, vadovaujantis ECOFIN Tarybos reikalavimu, perduoti jo rezultatus Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams;

68.    mano, kad kontrolės veikloje naudojamų išteklių ir šios kontrolės rezultato naudingumo sąsaja turi tapti pagrindiniu elementu, į kurį Audito Rūmai turėtų atsižvelgti rengdami patikinimo pareiškimus;

Politinė ir administracinė Komisijos atsakomybė

69.    mano, kad skirtingas tarnybų metinėse veiklos ataskaitose pateikiamos informacijos turinys trukdo vykdyti šią procedūrą; nerimauja dėl Audito Rūmų teiginių, kad kai kuriose ataskaitose vis dar nepateikiama pakankamai įrodymų, kad jie galėtų paskelbti patikinimo pareiškimą (2005 m. metinės ataskaitos 2.15, 2.18 ir 2.19 punktai);

70.    prašo Komisiją užtikrinti, kad metinėse veiklos ataskaitose ir prie jų pridedamuose pareiškimuose būtų pateikiami (jeigu įmanoma, atskirų valstybių narių lygmeniu) išsamesni esamų sistemų vertinimai, nurodomos silpnosios vietos ir jų finansinės pasekmės;

71.    dar kartą prašo Komisijos generalinį sekretorių, kad, rengdamas suvestines ataskaitas, jis pateiktų kiekvieno generalinio direktoriaus pareiškimo patikinimo pranešimą, ypač pabrėždamas jų pagalbą Komisijos nariams rengiant savo poziciją dėl ataskaitos turinio;

Komisijos narių dalyvavimas

72.    ypač svarbiu laiko Komisijos vidaus auditoriaus teiginį vidaus audito metinėje ataskaitoje, jog „visateisis ir aktyvus komisarų dalyvavimas vertinant politinę riziką padėtų pasiekti geresnio bendrojo rizikos valdymo ir tokiu būdu pagerinti planavimą, išteklių skirstymą ir politinių tikslų įgyvendinimą“[18];

73.    išreiškia kritiką, kad Komisijos nariai nepakankamai dalyvauja; prašo Komisiją nurodyti veiksmus, kurių galėtų prireikti siekiant užtikrinti visateisį ir aktyvų komisarų dalyvavimą, kurio reikalauja vidaus auditorius, taip pat išaiškinti generalinių direktorių ir komisarų ryšį, ir prašo apie tai deramai informuoti Parlamentą;

74.    apgailestauja, kad Biudžeto kontrolės komitete Komisijos narių pateiktų pristatymų kokybė labai skiriasi, ir tikisi, kad tai nereiškia, jog Komisijos nariai skirtingai suvokia patikimo savo kompetencijos srities finansų valdymo svarbą; primygtinai reikalauja, kad, išskyrus keletą išimčių, Komisijos nariai geriau pasirengtų svarstymams dėl 2006 m. biudžeto įvykdymo tvirtinimo procedūros;

Profesinė etika

75.    su dideliu pasitenkinimu sutinka minėtą Europos skaidrumo iniciatyvą, kurioje Komisija siūlosi pradėti „diskusijas su kitomis Europos institucijomis apie [...] Europos institucijose dirbančių politinius įgaliojimus turinčių, išrinktų arba paskirtų, darbuotojų profesinės etikos taisykles ir standartus“; ragina greitai pradėti šias diskusijas, kad reikiamos priemonės įsigaliotų 2009 m. birželio mėn., prasidedant naujai Parlamento kadencijai, o 2009 m. lapkričio mėn. – naujai Komisijos kadencijai;

76.    palaiko tokios diskusijos idėją ir prašo Komisiją užpildyti dabartinę spragą ir į privalomą „Komisarų elgesio kodeksą“ įtraukti pamatines etikos normas ir pagrindinius principus, kurių komisarai turėtų laikytis eidami pareigas, visų pirma skirdami darbo kolegas, ypač savo „kabineto“ narius;

Skaidrumas

77.    teigiamai vertina Komisijos skaidrumo iniciatyvą ir tikisi, kad ji bus įgyvendinta imantis praktinių veiksmų bei teikiant teisės aktų leidybos pasiūlymus, kurie užtikrins ES lėšų naudojimo ir valdymo skaidrumą;

78.    tikisi, kad Europos Parlamento administracija, bendradarbiaudama su Biudžeto kontrolės komitetu, dalyvaus tolesniuose svarstymuose, kaip parengti konkrečius teisės aktų leidybos pasiūlymus;

79.    primygtinai ragina Komisiją kuo labiau stengtis skatinti valstybes nares leisti viešai naudotis informacija apie visų ES lėšų, kurioms taikomas bendro valdymo principas, gavėjus ir jomis finansuojamus projektus;

80.    tikisi, kad bus sukurta paprasta ir skaidri sistema, kurią įdiegus visą šią informaciją bus galima gauti centrinėje, lengvai prieinamoje interneto tinklavietėje;

81.    teigiamai vertina Komisijos iniciatyvas, skirtas užtikrinti, kad pagal Bendrijos paramos žemės ūkiui schemas išmokėtos lėšos būtų viešai skelbiamos;

82.    tikisi, kad Komisija kuo greičiau paves valstybėms narėms standartizuoti internete skelbiamą informaciją apie žemės ūkio finansavimą, kad būtų galima palyginti įvairių valstybių narių duomenis;

83.    teigiamai vertina tai, kad Komisija pripažino, jog reikia leisti naudotis informacija apie įvairias Komisijos pasitelkiamas ekspertų grupes;

84.    primygtinai ragina Komisiją iki galo baigti skaidrumo didinimo procesą ir užtikrinti, kad informacija apie tai, kam šios grupės atstovauja ir kokios jų funkcijos, būtų lengvai prieinama;

85.    ragina Komisiją paskelbti šiose grupėse dirbančių asmenų ir specialių konsultantų, kurių paslaugomis naudojosi Komisijos nariai ir (arba) generaliniai direktoratai bei (arba) „kabinetai“, pavardes;

SEKTORIŲ KLAUSIMAI

Pajamos

86.    su pasitenkinimu konstatuoja, kad patikrinimo metu Audito Rūmai nenustatė didelių mokėjimų pažeidimų, susijusių su nuosavais PVM ir BNP ištekliais;

PVM

87.    apgailestauja, kad Audito Rūmai nustatė, jog 2005 m. padaugėjo pasikartojančių pastabų dėl valstybių narių PVM apyskaitų, ir kad nėra jokio instrumento, užtikrinančio, kad valstybės narės teiks tinkamą informaciją, kad Komisija galėtų priimti sprendimus išsaugoti rezervą (metinės ataskaitos 4.13–4.15 punktai);

88.    prašo Komisiją spręsti šį klausimą kartu su valstybėmis narėmis nuosavų išteklių patariamojo komiteto periodiniuose posėdžiuose ir informuoti kompetentingą Parlamento komitetą apie priemones, kurių buvo imtasi ar reikės imtis siekiant panaikinti išlygas;

BNP

89.    apgailestauja, kad Audito Rūmų 2005 metų ataskaitoje rašoma, kad Komisija nepakankamai nuodugniai tikrino šiuos išteklius atspindinčias nacionalines sąskaitas ir, atlikdama su priežiūros ir kontrolės sistemomis susijusias patikras, apsiribojo dokumentų patikrinimu (4.16 punktas);

90.    pažymi, kad, pasak Audito Rūmų, nuo 2005 metų galioja naujos, dar 2002 m. patvirtintos netiesiogiai apskaičiuotų finansinio tarpininkavimo paslaugų skyrimo taisyklės, kurias taikant, anot Eurostato, BNP lygis turėtų išaugti, tačiau apgailestauja, kad Komisija dar nepateikė Tarybai jokio pasiūlymo dėl šių pasikeitimų pritaikymo skaičiuojant nuosavus išteklius (4.20 ir 4.21 punktai);

91.    neigiamai vertina tai, kad netiesiogiai apskaičiuotų finansinio tarpininkavimo paslaugų atveju Komisija akivaizdžiai laikosi kitokio požiūrio, nei tas, pagal kurį nelegalūs veiksmai įtraukiami į BNP (4.19 punktas), į kurias atsižvelgiama apskaičiuojant nuosavus išteklius, nors vienodas taikymas valstybėse narėse anaiptol nėra užtikrintas, todėl Komisija paskelbė išlygas, pagal kurias leidžiama atgaline data pataisyti skaitinius duomenis;

92.    daro prielaidą, kad netiesiogiai apskaičiuotos finansinio tarpininkavimo paslaugos bus savaime įtrauktos į sprendimą dėl nuosavų išteklių siekiant apskaičiuoti BNP nuosavus išteklius, nes 2006 m. kovo 8 d. pasiūlyme dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (COM(2006) 99 galutinis) Komisija dėl to nenumatė ribojančios išlygos;

93.    prašo Komisiją nedelsiant ištaisyti Audito Rūmų nurodytus trūkumus;

Bendroji žemės ūkio politika

94.    labai džiaugiasi, jog Audito Rūmai pripažįsta, kad teisingai taikoma integruota valdymo ir kontrolės sistema gali tapti veiksminga kontrolės sistema, galinčia padėti sumažinti klaidų ar neleistinų išlaidų riziką;

95.    tačiau su nerimu konstatuoja, kad Audito Rūmai dar kartą kritiškai įvertino šiuo metu galiojančią bendrosios žemės ūkio politikos sąskaitų tikrinimo tvarką (tvirtinimo įstaigų ataskaitas ir atitikties sprendimus), pagal kurią, pasak Audito Rūmų, negalima užtikrinti mokėjimo galutiniams naudotojams (žemdirbiams ir prekybininkams) operacijų teisėtumo ir tvarkingumo;

96.    dar kartą teigia, kad valstybės narės privalo bendradarbiauti su Komisija, siekdamos užtikrinti su galutiniais naudotojais susijusių operacijų teisėtumą ir tvarkingumą, ir aktyviai ragina Komisiją suintensyvinti kontrolę po išmokų mokėjimo ir prižiūrėti, kad neteisėtos išmokos būtų susigrąžinamos;

97.    apgailestauja, kad Audito Rūmai vis dar konstatuoja, kad kyla problemų taikant integruotą valdymo ir kontrolės sistemą Graikijoje, visiškai remia veiksmų planą, kuriame numatyti konkretūs terminai ir tikslai, kurį pateikti Komisija paprašė Graikijos valdžios institucijų, kad būtų ištaisytos klaidos, ir palaiko kompetentingam Parlamento komitetui Komisijos išreikštą ketinimą griežtai taikyti esamas įstatymų normas, leidžiančias sustabdyti išmokų mokėjimą, jeigu Graikijos vyriausybė per nurodytus laikotarpius neištaisys esamų problemų;

98.    atkreipia dėmesį į problemas, nustatytas taikant integruotą valdymo ir kontrolės sistemą Audito Rūmų atstovų aplankytose naujosiose valstybėse narėse, kuriose taikomos sistemos dar nepatikimos, ir prašo Komisiją bei tas valstybes nares padaryti viską, kas galima, kad šie trūkumai būtų ištaisyti;

99.    pastebi, kad Audito Rūmai konstatavo didelių trūkumų atlikdami kaimo plėtros, eksporto grąžinamųjų išmokų, o ypač Ispanijos, Graikijos ir Italijos alyvuogių aliejaus gamybos sektoriaus auditą, ir prašo Komisiją iki 2007 m. pabaigos sustiprinti šių sektorių kontrolę bei iki 2006 m. biudžeto įvykdymo tvirtinimo procedūros pradžios pranešti Parlamentui šios kontrolės rezultatus; pažymi, kad dabartinės alyvuogių aliejaus sektoriaus reformos įgyvendinimo galimybės, kartu itin plėtojant ir naudojant valstybių narių gamintojų taikomas žemės ūkio informacijos sistemas, visiškai sumažina bet kokią pagalbos, teikiamos remiantis bendro rinkos organizavimo principu, lėšų išmokėjimo pažeidimų riziką;

100.  mano, kad Komisija tinkamai ištaisė finansines klaidas, susijusias su parama alyvuogių aliejaus gamintojams, siekiant sumažinti Bendrijos biudžetui daromą žalą, ir remia Komisijos Tarybai pateiktą pasiūlymą dėl šios tvarkos supaprastinamo;

Struktūrinė veikla, užimtumas ir socialiniai reikalai

101.  pareiškia, jog yra labai patenkintas tuo, kad, remiantis Europos iniciatyva skaidrumo srityje bei vadovaujantis naujais struktūrinius fondus 2007−2013 m. reglamentuojančiais teisės aktais, valstybės narės yra įpareigotos pateikti informaciją, susijusią su Bendrijos finansavimo gavėjais, ir kad Komisija privalo paskelbti šią informaciją; ragina Komisiją paskelbti šią informaciją ir informaciją apie visų kitų Sąjungos politikos priemonių naudos gavėjus taip, kad su ja lengvai galėtų susipažinti taip pat ir visa visuomenė, ir užtikrinti, kad būtų galima palyginti įvairių valstybių narių informaciją;

102.  atkreipia dėmesį ir džiaugiasi naujais pirmiau minėtais teisės aktais dėl 2007−2013 m. struktūrinių fondų, remiantis kuriais Komisija neatlygins turėtų išlaidų tol, kol iš nepriklausomos institucijos negaus rašytinio pareiškimo, patvirtinančio gerai veikiančių, Bendrijos taisykles atitinkančių nacionalinių valdymo ir kontrolės sistemų buvimą[19];

103.  apgailestauja, kad Audito Rūmai dar kartą konstatavo nacionalinių kontrolės sistemų trūkumus bei didelį skaičių klaidų, kurios kompromituoja valstybių narių pateikiamų galutinių išlaidų deklaracijų patikimumą (metinės ataskaitos 6.26 ir 6.29 punktai); taip pat apgailestauja dėl to, kad, Audito Rūmų teigimu, Komisija veiksmingai neprižiūri kontrolės, deleguotos valstybėms narėms, ir prašo jos nedelsiant to imtis;

104.  primena, kad geram finansiniam valdymui bei patikinimo pareiškimui (DAS) svarbu ne tiek nustatytos klaidos, kiek tinkamos stebėjimo sistemos, leidžiančios Komisijai kontroliuoti kokią riziką jos kelia Bendrijos biudžetui bei atlikti reikiamus finansinių klaidų ištaisymus, egzistavimas;

105.  apgailestauja, kad nedidelėje valstybių narių grupėje išlieka žinomų problemų, kurios lemia dažnas pastabas, ir primygtinai prašo Komisijos atidžiai stebėti nacionalinių valdžios institucijų vykdomas priemones, įsitikinti, kad šios priemonės yra tinkamos, bei laiku informuoti atsakingą Parlamento komitetą apie atliktą pažangą;

106.  taip pat apgailestauja, kad, anot Audito Rūmų, valstybės narės nevisiškai laikėsi savo pareigos reguliariai pateikti Komisijai informaciją apie anuliuotus konkursus bei grąžintinas sumas (metinės ataskaitos 6.36 punktas);

107.  prašo Komisijos imtis visų jos žinioje esamų priemonių, kad valstybės narės tinkamai vykdytų pareigą informuoti ir neatlikti jokių mokėjimų tol, kol nacionalinės valdžios institucijos nepateiks reikalaujamos informacijos;

108.  pabrėžia, kad 2004-2006 metais Komisija ėmėsi veiksmų, kad kai kurioms valstybėms narėms[20], kuriose dėl nustatytų klaidų buvo dažni atidėjimai, būtų laikinai sustabdytas finansavimas iš ERPF ir ESF, ir palaiko tokius veiksmus;

109.  prašo Komisijos, kuriai tenka galutinė atsakomybė už gerą finansinį Bendrijos fondų valdymą, kad, vadovaujantis šios rezoliucijos 38 ir paskesnėmis dalimis, tuomet, kai valstybė narė nesuteikia reikiamų garantijų, būtų taikomos Bendrijos normos, reglamentuojančios mokėjimų sustabdymą[21];

Vidaus politika

110.  apgailestauja, kad, anot Audito Rūmų, nors veiksmus, susijusius su vidaus politika, valdo tiesiogiai Komisija, išlieka tokių pačių problemų, kaip ir ankstesniais metais (klaidos atlyginant išlaidas, taikomų taisyklių kompleksiškumas bei veiksmingo sankcijų taikymo mechanizmo nebuvimas), ir prašo Komisijos toliau stengtis paprastinti ir aiškiau išdėstyti pasidalytų išlaidų programų taisykles, ypač kalbant apie dokumentacijai tvarkyti reikalingo laiko registravimą (Audito Rūmų 2005 m. metinės ataskaitos 7.29 punktas), plėtojant deramą dialogą su finansinės paramos gavėjais padaryti kiek įmanoma aiškesnes taikomas nuostatas, vadovus ir formas bei stebėti, kad egzistuojantis sankcijų mechanizmas būtų veiksmingai ir tinkamai taikomas kiekvienu atveju, kai tai yra būtina, o esant reikalui, pasiūlyti reikiamus pakeitimus, kad būtų padidintas jų veiksmingumas; be to, prašo padidinti nacionalinių agentūrų sistemų auditų taikymo sritį, kokybę ir pagerinti atlikus šiuos auditus įgyvendinamas priemones – geriau keistis informacija ir atlikti abipusius mainus (Audito Rūmų 2005 m. metinės ataskaitos 7.29 punktas ir pakeistų Finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklių 35a straipsnio (naujo) Parlamento pakeitimas[22]); ragina Komisiją biudžeto valdymo institucijai pasiūlyti konkrečių priemonių ir paaiškinti, kaip ji per dabartinę kadenciją ketina gauti besąlyginį patikinimo pareiškimą tiesioginio valdymo srityje;

Transportas ir turizmas

111.  pažymi, kad galutinai priimtame ir per metus pataisytame 2005 m. biudžete transporto politikai vykdyti skirta 917 200 000 mln. EUR įsipareigojimų asignavimams ir 931 800 000 mln. EUR buvo galima panaudoti mokėjimų asignavimams; atkreipia dėmesį į šias bendras sumas:

-     Transeuropiniams transporto tinklams (TEN-T) plėsti skirta 671 400 000 mln. EUR įsipareigojimų asignavimams ir 747 900 000 mln. EUR mokėjimų asignavimams,

-     transporto saugumo srityje buvo skirta 15 900 000 mln. EUR įsipareigojimų asignavimams ir 18 100 000 mln. EUR mokėjimų asignavimams,

-     Marco Polo programai vykdyti buvo skirta 30 500 000 mln. EUR įsipareigojimų asignavimams ir 8 200 000 mln. EUR mokėjimų asignavimams,

-     transportavimo agentūroms 69 000 000 mln. EUR buvo skirta įsipareigojimų asignavimams ir 62 000 000 mln. EUR mokėjimų asignavimams,

112.  džiaugiasi, kad nuolat panaudojama didelė dalis, beveik 100 proc., ir įsipareigojimų, ir mokėjimų asignavimų, kurie numatyti Transeuropinių transporto tinklų (TEN-T) projektams vykdyti, tačiau apgailestauja, kad nepaisant to projektai ir toliau įgyvendinami lėtai ir nepatenkinamai, nors paprastai transporto infrastruktūros projektai baigiami vykdyti per kelerius metus;

113.  yra susirūpinęs, kad visiems projektams įgyvendinti nėra nustatyta aiškios ES indėlių ribos, kadangi Finansiniame reglamente nenurodoma, ar 10 proc. ES finansavimo riba taikoma šiuo metu turimoms išlaidoms, ar visai numatomai projekto kainai; pažymi, kad dėl šios priežasties Audito Rūmai padarė pastabą, jog pereikvota 146 mln. EUR; džiaugiasi, kad Komisija jau pasirinko aiškią poziciją, ir pritaria, kad procentinę ribą reikėtų skaičiuoti nuo galutinių projekto įgyvendinimo išlaidų;

114.  džiaugiasi, kad Transporto ir energetikos generalinis direktoratas (DG TREN) šiuo metu atlieka 49 proc. TEN-T projektų bendrų išlaidų auditą, tačiau skatina prie šios pažangos prisidėti atliekant 20 proc. visų projektų išlaidų auditą;

115.  išreiškia susirūpinimą dėl klaidingų mokslinių tyrimų kontraktų transporto srityje duomenų procento, kuris viršija vidutinį klaidų procentą, ir skatina taisyti padėtį šioje srityje; ragina Audito Rūmus šį faktą dar kartą patikrinti rengiant savo 2006 m. metinę ataskaitą;

116.  susirūpinęs pažymi, kad transporto saugumo srityje panaudota tik 74 proc. numatytų mokėjimų asignavimų; be to, yra susirūpinęs dėl to, kad Marco Polo programai vykdyti apytikriai panaudota 53 proc. mokėjimų asignavimų; mano, kad siekiant pagrindinių Baltojoje knygoje dėl transporto nustatytų tikslų nepriimtinas toks asignavimų panaudojimo dydis ir ypač nepriimtinas staigus mokėjimų asignavimų panaudojimo sumažėjimas;

117.  ragina Komisiją kasmet teikti Parlamentui ir Tarybai kur kas detalesnį, nei pateikiamas biudžeto eilučių išlaidų paaiškinimuose, išlaidų pagal kiekvieną biudžeto eilutę aprašą;

Aplinka, visuomenės sveikata ir maisto sauga

118.  mano, kad biudžeto vykdymo rezultatai aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos sektoriuose iš esmės patenkinami;

119.  ragina Komisiją toliau imtis priemonių, skatinant pagalbą pareiškėjams, dalyvaujantiems daugiametėse programose; pritaria pastangoms, kuriomis siekiama daugiau dėmesio skirti kvietimų teikti pasiūlymus rengimui ir kuriomis siekiama daugiau padėti paraiškų teikėjams, siekiant, kad nebūtų teikiamos paraiškos dėl projektų, kurie yra akivaizdžiai netinkamos ar blogos kokybės; pažymi, kad norint pasiekti patenkinamų rezultatų, būtina toliau dirbti; kviečia Komisiją išnagrinėti įvairius įgyvendinimo etapus, siekiant pagerinti įgyvendinimą per visus metus;

120.  pažymi, kad ir aplinkos, ir sveikatos, ir maisto saugos srityse mokėjimų lygis buvo mažesnis nei 80 proc.; pripažįsta, kad Komisijai sudėtinga planuoti mokėjimų asignavimų poreikį, nes daug kas priklauso nuo to, kaip greitai paramos gavėjai ir rangovai pateikia sąskaitas; tačiau ragina Komisiją ir toliau tobulinti savo procedūras, nuo kurių priklauso mokėjimų asignavimų panaudojimas;

121.  tikisi, kad pagal naująją finansinę programą sukurtas modelis, t. y. įvairaus pobūdžio veikla įtraukiama į vienos politikos srities bendrą programą ir finansuojama pagal vieną biudžeto eilutę, padidins veiksmingą turimų asignavimų panaudojimą;

Kultūra ir švietimas

122.  mano, kad būtina labiau supaprastinti reikalavimus, kuriuos privalo atitikti paraiškų teikėjas pagal naujas daugiametes programas, pvz., „Veiklus jaunimas“, „Piliečių Europa“ ir „Kultūra 2007“, nes tai yra būtinas žingsnis piliečiams draugiškesnės Sąjungos link, ir tikisi, kad Komisija ištirs tokias galimybes atsižvelgdama į persvarstytą Finansinį reglamentą;

123.  mano esant reikalinga, kad Komisija, laikydamasi Finansinio reglamento nuostatų, išnagrinėtų, ar tikslinga suvienodinti sutarčių skyrimo procedūrą naudojant vienodus tarifus ir vadovaujantis Komisijos sprendimais programoms finansuoti;

124.  ragina Komisiją imtis tolesnių žingsnių stebint kiekvienos iš 99 nacionalinių agentūrų, dalyvaujančių valdant programas, darbą, nes keletu atvejų jose buvo rasta didelių trūkumų taikant audito procedūras;

125.  tikisi, kad vykdomosios švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros agentūros veikla padės sukurti tobulesnes veiklos procedūras; pabrėžia, kad į šios agentūros veiklos sritį patenkančios organizacijos ypač priklauso nuo patikimos ir laiku suteikiamos informacijos, susijusios su parama projektams; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį, kad šie paraiškų teikėjai dažnai yra labai mažos organizacijos arba fiziniai asmenys, kuriems trūksta lėšų arba kompetencijos profesionaliam auditui atlikti;

126.  atkreipia dėmesį, kad vietoje atliekamo projekto audito išlaidos būna ypač didelės; vis dėlto mano, kad atsižvelgiant į tikslą kiek įmanoma sumažinti klaidų riziką, reikia, jog atliktų patikrų sąnaudos būtų proporcingos jų efektyvumui siekiant optimalaus išteklių, panaudotų Bendrijos politikai įgyvendinti, ir išteklių, skirtų patikroms atlikti, santykio;

127.  pageidauja užtikrinti, kad informuojant apie paramą, t. y. rengiant informacines kampanijas, kurios vykdomos bendradarbiaujant valstybėms narėms ir Komisijai, būtų vadovaujamasi papildomumo principu, ir prašo Komisijos reikalauti, kad valstybės narės pateiktų patvirtinimus, jog finansinė parama nebūtų naudojama tiesiog pakeisti valstybės narės finansinei paramai, teikiamai nacionalinio masto priemonėms ES informacijos politikos srityje finansuoti;

128.  ragina Komisiją užtikrinti, kad nacionalinės agentūros, skirstydamos paramai skirtas lėšas, nenukryptų nuo bendrų reikalavimų, kaip tai įvyko Lenkijoje vykdant projektą su homoseksualios orientacijos jaunimu, ir atsižvelgtų į EB Sutarties 13 straipsnį, o nusižengus programos reikalavimams, galėtų būti svarstomas ES lėšų susigražinimo klausimas;

Moterų teisės ir lyčių lygybė

129.  pažymi, kad pagal EB sutarties 3 straipsnio 2 dalies nuostatas vyrų ir moterų lygybė – tai pagrindinis ES principas ir tikslas, kurio svarbu siekti daugelyje įvairių Bendrijos veiklos ir politikos sričių; pakartoja savo reikalavimą deramą dėmesį skirti tam, kad planuojant biudžetą pirmenybė būtų teikiama lyčių lygybės klausimų įtraukimui į pagrindines veiklos sritis vadovaujantis lyčių lygybės klausimų finansavimo įtraukimo į biudžetą principu, ir ragina Komisiją pateikti vertinimui reikalingus duomenis;

130.  pakartoja reikalavimą, kad į pranešimus apie biudžeto įvykdymą būtų įtraukiama informacija apie lyčių lygybės klausimų įtraukimą į pagrindines veiklos sritis ir konkretūs duomenys lyčių lygybės klausimais; apgailestauja, kad Komisija nepateikė šios informacijos;

131.  nerimaudamas atkreipia dėmesį į mažą mokėjimų, skirtų programai Daphne vykdyti, panaudojimą (58 proc.); atsižvelgia į Komisijos argumentus, pateikiamus siekiant išlaikyti projektų kokybės standartus, bet pažymi, kad buvo atsisakyta finansiškai remti daugelį kokybiškų projektų; todėl džiaugiasi tuo, kad programos Daphne trečiuoju etapu buvo skirta daugiau lėšų, bet yra susirūpinęs dėl nepakitusių administravimo pajėgumų; taigi prašo atlikti tyrimą, kuriuo būtų siekiama tiksliau išsiaiškinti galimas šio mažo mokėjimo panaudojimo priežastis;

132.  atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta duomenų apie lyčių lygybės skatinamąją veiklą, kuri remiama iš Struktūrinio fondo lėšų, ir ragina Komisiją taisyti šią padėtį;

133.  mano, kad daugiau dėmesio reikia skirti tam, kad būtų skatinamas moterų dalyvavimas žinių visuomenėje, taigi ir tam, kad būtų skatinamas moterų aukštos kokybės mokymas ir užimtumas informacinių ir ryšių technologijų srityje;

134.  džiaugiasi pažymėtina pažanga, kurią pasiekė Komisija, vykdydama metinį moterų įdarbinimo ir skyrimo į vadovų bei kitus A*/AD lygio postus Komisijos administracijoje planą; ragina Komisiją toliau dėti pastangas šioje srityje.

Piliečių laisvės, teisingumas ir vidaus reikalai

135.  džiaugiasi tuo, kad buvo pasiekta tam tikros pažangos vykdant biudžeto įsipareigojimus, susijusius su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve; apgailestauja dėl to, jog vis labiau mažėja mokėjimų vykdymo lygis (Audito Rūmų duomenimis 2005 m. – 79,8 proc., 2004 m. – 83,8 proc.); pažymi, kad šis lygis Komisijoje yra vienas žemiausių; ragina Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinį direktoratą pagerinti biudžeto vykdymą ateityje.

Moksliniai tyrimai ir plėtra

136.  apgailestauja, kad, anot Audito Rūmų, Komisijai iki šiol vis dar nepavyko užtikrinti patikimos personalo išlaidų mokslinių tyrimų srityje registravimo sistemos; mano, kad „svarbiausia, jog susitarimuose dėl dotacijų būtų pateikiamas aiškus reikalavimas dėl su veikla susijusio personalo darbo laiko pagrindimo“ (metinės ataskaitos 7.7 punktas)[23];

137.  su susirūpinimu pabrėžia, jog audito sertifikatų sistema, nepaisant jos brangumo, 2005 m. dar nedavė numatytų garantijų, atsižvelgiant į Audito Rūmų personalo išlaidų ir atitinkamų pridėtinių išlaidų deklaracijose, kurioms buvo pateiktas besąlyginis audito sertifikatas, konstatuotas klaidas; tačiau pažymi, kad paskelbus audito sertifikatams taikomus reikalavimus šių sertifikatų kokybė pagerėjo; ragina Komisiją toliau gerinti tinkamus audito sertifikatų kriterijus, siekiant padidinti jų naudingumą;

138.  ragina Komisiją pagreitinti pirmiau minėtame veiksmų plane numatytų veiksmų įgyvendinimą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos, ypač 7 priemonę (skatinti geriausią praktiką didinant projektų auditų ekonominę naudą);

139.  ragina Komisiją įgyvendinti 7-sios bendrosios programos dalyvavimo taisyklėse inter alia įtvirtintą reikalavimą įvesti fiksuoto finansavimo procedūrą ir per laikotarpio vidurio patikrinimą apie tai pranešti atsakingam komitetui;

140.  apgailestauja, kad, anot Audito Rūmų, išlieka neužtikrintumas dėl per daug apibendrintų ir nepakankamai aiškių sutartinių nuostatų, ypač kalbant apie tinkamumo kriterijus ir už sertifikavimą atsakingų auditorių nepriklausomumą, ir atkreipia dėmesį į Komisijos prisiimtą įsipareigojimą[24] supaprastinti Bendrijos teisės aktus bei pritaikyti audito sertifikatus;

141.  taip pat pabrėžia, jog Komisijos vidaus audito tarnyba mano, kad dėl veiksmingos kontrolės sistemos nebuvimo egzistuoja rizika, vykdant biudžetinius įsipareigojimus, nepastebėti nepagrįstai atliktų mokėjimų, todėl ragina Komisiją imtis reikiamų šios problemos pašalinimo priemonių;

Išorės veiksmai

142.  atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai, tikrindami mokėjimo pavyzdžius delegacijų lygmeniu, nenustatė jokių klaidų, tačiau jie nustatė klaidų tikrindami kvietimų teikti paraiškas pavyzdžius, taip pat institucijų, atsakingų už įgyvendinimą, atliktas operacijas;

143.  mano, jog pirmiausia būtina užtikrinti Bendrijos politikos, turinčios įtakos besivystančioms šalims, darną, todėl mano, kad reikia aiškiau paskirstyti darbą tarp įvairių generalinių direktoratų, valdančių išorės veiksmus;

144.  su susirūpinimu pastebi, kad, anot Audito Rūmų, EuropeAid atliktoje rizikos analizėje neatsižvelgta į už projektų įgyvendinimą atsakingų organizacijų finansinę riziką (NVO, tarptautinės organizacijos, vyriausybinės organizacijos ir t. t.) arba naudojamo finansavimo metodo turinį (dotacijos, biudžetinė parama, patikos fondas ir t. t.); ragina Komisiją teikiant įvairias ataskaitas suteikti aiškesnės informacijos apie paramos priemonių veiksmingumą; kalbant apie pagalbą besivystančioms šalims, siūlo apsvarstyti galimybę įdiegti etapų sistemą, kurios tikslas būtų pirmuoju etapu, teikiant paramą projektams įgyvendinti, nustatyti ir pagrindines išankstines biudžeto paramos teikimo sąlygas, t. y. sukurti tam tikrą demokratinę biudžeto kontrolę ir nepriklausomas audito struktūras;

145.  ypač apgailestauja dėl to, kad EuropeAid patikrinimai deramai neapima projektus įgyvendinančių organizacijų atliktų operacijų, todėl juos galima tik ribotai naudoti bendram patikinimui dėl sistemų ir procedūrų bei operacijų teisėtumo ir tvarkingumo užtikrinti (metinės ataskaitos 8.12 punktas);

146.  ragina EuropeAid įgyvendinti kontrolės programą, skirtą projektus įgyvendinančioms organizacijoms, ir dėti visas pastangas atliekant įvairių NVO, su kuriomis ji bendradarbiauja, ex-post auditą;

147.  laiko keliančiu nerimą tai, kad, kalbant apie TACIS programai skirtus asignavimus, Komisija, anot Audito Rūmų, iki 2005 m. pabaigos negalėjo nustatyti TACIS programos indėlio į saugos gerinimą atskirose atominėse elektrinėse (metinės ataskaitos 8.36 punktas); laiko šią kritiką ypač rimta, nes ji iškelia į viešumą pagrindinio ir prioritetinio Bendrijos veiklos aspekto, tai yra ekonominės naudos, užtikrinimo nebuvimą;

148.  atsižvelgia į Audito Rūmų kritiką dėl bendros RELEX informacinės sistemos (CRIS), iš kurios gaunama finansinė informacija, jog ji yra nepakankama arba nenuosekli, kad būtų galima atlikti detalesnę rizikos analizę (metinės ataskaitos 8.6 punktas); ragina Komisiją nedelsiant pašalinti CRIS sistemos trūkumus ir panaudoti visą šios priemonės potencialą, kad kontrolės sistema galėtų gauti visą reikiamą informaciją;

149.  atkreipia dėmesį į iš Komisijos gautą informaciją (atsakymą į klausimą raštu E‑4481/06), kad, kalbant apie sukčiavimo ir papirkimo atvejį, susijusį su Lesoto aukštumų vandens projektu, Lesoto aukščiausiasis teismas skyrė baudas trims ES paramą gavusioms įmonėms: Schneider Electric SA (Prancūzija), Impregilo Spa (Italija) ir Lahmeyer International GmbH (Vokietija);

150.  kritiškai vertina tai, kad Lesoto aukštumų vandens projekto atveju Komisija akivaizdžiai nepriėmė jokio sprendimo pagal Finansinio reglamento 93 straipsnio 1 dalies e punktą (draudimas sudaryti sutartį); tikisi, kad Komisija vėliausiai iki 2007 m. birželio mėn. priims bei paskelbs reikiamus sprendimus ir vėliausiai iki 2007 m. rugsėjo mėn. šiuo klausimu pateiks Parlamentui bei (taip pat dalyvaujančiam) Europos investicijų bankui išsamią ataskaitą ir paaiškins, kokių veiksmų buvo imtasi siekiant susigrąžinti pinigus;

Vystymasis

151.  džiaugiasi tuo, kad sveikatos apsaugai ir pagrindiniam lavinimui skirtų ES biudžeto lėšų dalis buvo padidinta nuo 4,98 proc. iki 6,83 proc.; tačiau apgailestauja, kad šis rodiklis dar toli gražu nesiekia 2005 m. biudžete numatytų 20 proc.; nepritaria tam, kad Komisija kaip pasiteisinimą dėl nedidelių investicijų į minėtuosius sektorius nurodo pagrįstą ir būtiną tikslą geriau koordinuoti paramos teikėjų veiksmus ir užduočių pasidalijimą tarp jų, ir ragina Komisiją nedelsiant imtis priemonių, kad būtų pasiektas 20 proc. rodiklis, ir bent du kartus per metus raštu pranešti Parlamentui apie pažangą įgyvendinant šias priemones ir apie veiksnius, į kuriuos atsižvelgiama atliekant apskaičiavimus;

152.  apgailestauja, kad Komisija iki šiol kartu su paramą gaunančiomis valstybėmis neparengė bendrosios strategijos, pagal kurią sveikatos priežiūros ir švietimo sektoriai taptų prioritetinėmis sritimis naujuose nacionalinės strategijos dokumentuose;

153.  dar kartą apgailestauja, kad priešingai, nei patikino Komisija, šiuo metu rengiamuose šalių strategijos dokumentuose nėra aiškaus tūkstantmečio vystymosi tikslų aprašymo, jau neminint konkrečių uždavinių ir grafikų kiekvienam tūkstantmečio vystymosi tikslui įgyvendinti, ir deramai neatsižvelgiama į Bendrijos indėlį siekiant šių tikslų;

154.  palankiai vertina tai, kad Komisija parengė pareiškimus dėl nepakankamo tam tikrų biudžeto eilučių, ypač skirtų Bendrijos dalyvavimui nevyriausybinių organizacijų veiksmuose besivystančiose šalyse (21 02 03 straipsnis), aplinkai besivystančiose šalyse (21 02 05 straipsnis), kovai su skurdo sukeliamomis ligomis besivystančiose šalyse (21 02 07 02 punktas), demografinės politikos paramai ir reprodukcinei sveikatai (21 02 07 03 punktas) ir decentralizuotam bendradarbiavimui (21 02 13 straipsnis), įgyvendinimo; tačiau ragina dar labiau pasistengti iki galo įgyvendinti biudžetą;

155.  ragina Komisiją atidžiau stebėti masinę kvalifikuotos darbo jėgos iš besivystančių šalių emigraciją į Europos Sąjungos valstybes nares ir pasiūlyti tinkamų priemonių, kurios padėtų kvalifikuotiems asmenims iš besivystančių šalių jose pasilikti arba į jas grįžti, kad paramos teikėjų veikla, ypač sveikatos apsaugos ir švietimo srityje, ilgainiui veiksmingai padėtų kovoti su skurdu besivystančiose šalyse;

156.  džiaugiasi Audito Rūmų išvada, kad patobulėjo Komisijos kontrolės ir priežiūros sistemos; tačiau apgailestauja, kad to negalima pasakyti apie vykdomųjų institucijų priežiūrą, kontrolę ir auditą; mano, kad nepriimtina tai, jog dėl šios spragos, esančios svarbiausioje Europos mokesčių mokėtojus ir paramą gaunančias besivystančias šalis jungiančios grandinės vietoje, vis dar padaroma tiek daug materialinių pasekmių turinčių klaidų; ragina Komisiją ypač užtikrinti, kad būtų įvykdytos nustatytos viešųjų pirkimų procedūros ir kad nepasitaikytų dvigubų įrašų;

157.  ragina Komisiją siekti suteikti galimybę Audito Rūmams veiksmingai kontroliuoti ES finansinius išteklius, skirtus tarptautinių organizacijų, ypač JT agentūrų, vykdomai veiklai remti;

158.  tikisi, kad Komisija savo delegacijoms į paramą gaunančias šalis duos nurodymus ataskaitose visada pateikti konkrečius ES lėšų panaudojimo rezultatus, kad Komisija galėtų įvertinti ir viešai skelbti ES vystomojo bendradarbiavimo rezultatus;

159.  ragina Komisiją periodiškai kontroliuoti savo delegacijų veiklos finansų panaudojimą ir veiklos krypčių suderinamumą su Europos Sąjungos prioritetais;

160.  džiaugiasi Komisijos pastangomis įgyvendinti aplinkosaugos integravimo į vystomąjį bendradarbiavimą strategiją ir ragina Komisiją toliau siekti įtraukti aplinkosaugos aspektą į vystymosi politiką, įskaitant reikalavimą užtikrinti aplinką tausojančios energijos tiekimą;

161.  džiaugiasi, kad Komisijos humanitarinė pagalba, skirta nuo cunamio nukentėjusioms šalims, buvo apskritai tinkamai panaudota; tačiau apgailestauja, kad skubios pagalbos priemonės nebuvo pakankamai gerai koordinuojamos; ragina Komisiją, pirma, aiškiau apibrėžti Humanitarinės pagalbos generalinio direktorato ir Aplinkos generalinio direktorato (Bendrijos apsaugos nuo katastrofų procedūros) funkcijas ir, antra, išplėtoti paramos teikimo nelaimės ištiktiems regionams, kai koordinuojami įvairių paramos teikėjų veiksmai, metodus; džiaugiasi Komisijos pasiryžimu reguliariai raštu pranešti Parlamentui apie pasiektą pažangą;

162.  dar kartą teigia, kad Europos plėtros fondo įtraukimas į ES biudžetą suteiktų daugiau nuoseklumo Europos vystomajam bendradarbiavimui, užtikrintų didesnį skaidrumą ir veiksmingumą bei sudarytų sąlygas vykdyti demokratinę kontrolę;

Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystė

163.  džiaugiasi, kad pagal Audito Rūmų vertinimą Komisija padarė žymią pažangą MEDA programos valdymo srityje; ragina Komisiją dirbti dar efektyviau ir rezultatyviau siekiant užtikrinti, kad būtų sklandžiai pereita prie naujų finansinių priemonių; primygtinai reikalauja, kad Komisija informuotų Parlamentą apie tikslų, nustatytų strategijos dokumentuose ir preliminariose programose, kurias apima naujosios priemonės, įgyvendinimą;

164.  ragina Komisiją pateikti pažangesnę visų su išorine parama susijusių išlaidų vertinimo sistemą, kuri parodytų aiškesnį ryšį tarp išlaidų ir politinių rezultatų arba jo nebuvimą, kad Europos Parlamentas galėtų efektyviai vykdyti savo, kaip biudžeto valdymo institucijos, prerogatyvas ir pareigas;

Rytinės kaimyninės valstybės

165.  džiaugiasi dėl Komisijos pastangų toliau gerinti TACIS projektų valdymą Rusijoje ir kitose paramą gaunančiose šalyse; pripažįsta, kad Komisija pašalino daugelį trūkumų, nurodytų specialiojoje Audito Rūmų ataskaitoje Nr. 2/2006;

166.  susidomėjęs laukia, kaip bus įvertintas pagal 2006 m. Komisijos pradėtą vykdyti TACIS programą atliktas darbas siekiant pagerinti įvairių branduolinių jėgainių saugą;

167.  pakartoja savo prašymą, kad Komisija su Jungtinių Tautų agentūromis išsiaiškintų, kokios yra Audito Rūmų prieigos prie šių agentūrų valdomų projektų teisės;

168.  prašo Komisijos kreipti ypatingą dėmesį į Europos Sąjungos tarptautinėms organizacijoms, kaip antai Jungtinės Tautos ir Pasaulio Bankas, suteiktų dotacijų atsekamumą ir į tai, kaip tos dotacijos valdomos, bei perduoti šią informaciją Parlamentui;

169.  mano, kad Europos Sąjungos įnašą reikia padaryti geriau matomą; ragina Komisiją ir Tarybą toliau svarstyti, kokiomis komunikacijos priemonėmis užtikrinti geresnį Europos Sąjungos išorės politikos skaidrumą ir kaip padaryti ją geriau matomą.

Pasirengimo narystei strategija

170.  atkreipia dėmesį į tai, kad, anot Audito Rūmų, jo audituotose SAPARD operacijose buvo aptikta reikšmingų klaidų, ir nors Komisijos priežiūros ir kontrolės sistemos pagerėjo, nacionaliniu lygmeniu buvo konstatuota rimtų trūkumų (9.10 ir 9.19 punktai);

171.  todėl rekomenduoja Komisijai pagerinti nacionalinių sistemų bendrą priežiūrą, skirti ypatingą dėmesį galutinėms programų išlaidų deklaracijoms, ypač SAPARD programose atidžiai stebėti mokėjimo agentūras;

172.  yra susirūpinęs, kad dėl vėlavimo akredituoti Išplėstinę decentralizuoto įgyvendinimo sistemą (ang. EDIS) pagal PHARE ir ISPA programas Bulgarijoje nepavyko užbaigti šio proceso iki šalies narystės ES pradžios; pažymi, kad Bulgarijai pratęstas parengiamasis laikotarpis ir kad ji padarė pažangą, tačiau dar turi pagerinti priežiūros ir kontrolės sistemas bei administravimo pajėgumus, kurie būtini norint laiku ir veiksmingai įgyvendinti projektus; ragina Komisiją toliau bendradarbiauti su Bulgarijos ir Rumunijos valdžios institucijomis siekiant padėto joms prisitaikyti prie EDIS reikalavimų;

173.  džiaugiasi, kad Audito Rūmų vertinimu įvestas decentralizuotas CARDS projektų valdymas Kroatijoje nesukėlė problemų; ragina Komisiją toliau dirbti su nacionalinėmis įgyvendinimo agentūromis siekiant stiprinti jų valdymo pajėgumus;

174.  nors pripažįsta, kad svarbu bendradarbiauti su tarptautinėmis finansinėmis institucijomis, primygtinai reikalauja, kad Komisija nuspręstų dalyvauti bendruose projektuose tik tais atvejais, kai įgyvendinant projektus užtikrinamas veiksmingas lėšų panaudojimas; tvirtina, kad ES parama reikalinga siekiant sukurti akivaizdžią pridėtinę vertę, ir reikalauja, kad Komisija atidžiai stebėtų bendrų projektų eigą;

175.  ragina Komisiją toliau dirbti, kad būtų sėkmingai įgyvendintos Finansiniame ir administraciniame pagrindų susitarime numatytos tikrinimo sąlygos ir kad būtų laikomasi gairių dėl susitarto informacijos lygio, kai JT agentūros pateikia projektų įgyvendinimo ataskaitas, taip apsaugant ES finansinius interesus ir Audito Rūmų prerogatyvas;

Administracinės išlaidos

176.  su pasitenkinimu pažymi, jog Audito Rūmų atlikto audito metu nebuvo nustatyta jokių didelių administracinių išlaidų teisėtumo klaidų;

177.  ragina Komisiją iki 2007 m. pranešti Parlamentui, kokią pažangą padarė naujosios valstybės narės, ypač Rumunija ir Bulgarija, priimdamos kovos su korupcija teisės aktus; apgailestauja, kad teisingumo ministro atstovaujamos Rumunijos vyriausybės pasiūlytus kovos su korupcija teisės aktus Rumunijos Parlamentas atmetė; visiškai palaiko vyriausybės pastangas patvirtinti ir pradėti taikyti šiuos teisės aktus;

178.  reiškia susirūpinimą dėl didėjančių išlaidų invalidumo pensijoms ir mano, kad nepriimtina naudoti privalomų invalidumo pensijų, skiriamų atsižvelgiant į psichikos sutrikimus, konfliktinių santykių su Komisijos darbuotojais problemoms spręsti;

Agentūros

179.  mano, kad nuolat didėjantis agentūrų skaičius ne visada atspindi tikruosius Sąjungos ir jos piliečių poreikius; todėl ragina Komisiją prieš kuriant bet kokią naują agentūrą pateikti sąnaudų ir naudos tyrimą, o Audito Rūmus – prieš Parlamentui priimant sprendimą, pateikti nuomonę dėl šio sąnaudų ir naudos tyrimo;

180.  ragina Komisiją kas penkerius metus pateikti tyrimą dėl kiekvienos esamos agentūros teikiamos pridėtinės vertės; jeigu agentūros teikiama pridėtinė vertė įvertinama neigiamai, ragina visas atitinkamas institucijas imtis reikiamų veiksmų performuluoti tos agentūros įgaliojimus arba ją panaikinti;

181.  apgailestauja, kad, kaip savo metinėje ataskaitoje pabrėžė Audito Rūmai, šiemet dar kartą buvo konstatuota darbuotojų samdymo ir sutarčių sudarymo procedūrų trūkumų ir kad agentūrose nebuvo įdiegta veiklos rūšimi grindžiama valdymo sistema;

182.  pažymi, kad Vidaus audito tarnyba (angl. IAS) savo metinėje 2005 m. veiklos ataskaitoje pateikė pastabą, jog ji turi per mažai darbuotojų, kad galėtų tinkamai atlikti finansiniame reglamente įtvirtintą pareigą vykdyti metinį šių agentūrų auditą; ragina vidaus auditorių biudžeto valdymo institucijai kuo greičiau paaiškinti, kokių papildomų darbuotojų tam reikia;

183.  mano, jog, atsižvelgiant į augantį reguliavimo agentūrų skaičių, vis labiau iškyla būtinybė aiškiai apibrėžti įvairių Europos Bendrijos institucinių veikėjų atsakomybės, susijusios su agentūromis, sritis bei parengti aiškias šios srities taisykles, įskaitant taisykles dėl atsakomybės sričių paskirstymo kontrolės srityje;

184.  apgailestauja, kad Komisijai nepavyko padaryti pažangos derybose dėl tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos reguliavimo agentūrų sistemos, priimto 2005 m. vasario mėn. (COM(2005)0059);

185.  pažymi, kad, padedamos Vidaus audito tarnybos, agentūros pradėjo kurti savo pačių vidaus kontrolės tarnybas ir kad ateityje Vidaus audito tarnyba atliks periodines šių tarnybų patikras; be to, mano, kad Vidaus audito tarnyba turi pradėti agentūrų vidaus kontrolės sistemų tinkamo funkcionavimo patikrinimą ir apie šį patikrinimą ir padarytą pažangą informuoti Parlamentą;

186.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę atlikti kiekvienos ES agentūros auditą siekiant patikrinti jų veiklą, ypač išsiaiškinti žmogiškųjų išteklių valdymo, biudžeto klausimus ir tai, ar jos įgyvendino joms priskirtas užduotis;

187.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis agentūrų įsteigė vadinamąją Bendrąją pagalbos tarnybą (angl. Common Support Service arba CSS), kurios tikslas – pritaikyti finansų valdymo informacines sistemas, kad šios atitiktų Komisijoje naudojamas sistemas; pabrėžia, jog skirtas lėšas Bendroji pagalbos tarnyba valdė netaikydamos agentūrų biudžeto sistemų (2005 m. metinės ataskaitos 10.27 punktas); kaip ir Audito Rūmai, mano, kad šiame bendradarbiavime turėtų būti laikomasi biudžeto vientisumo ir skaidrumo principų ir kad agentūrų Bendrajai pagalbos tarnybai mokami įnašai būtų prilyginti asignuotoms pajamoms, įtrauktoms į agentūrų biudžeto sistemas;

188.  ragina Audito Rūmus skirti metinėje ataskaitoje papildomą skyrių agentūroms, kad būtų galima susidaryti daug aiškesnę nuomonę apie tai, kaip agentūros naudoja ES lėšas;

Europos mokyklos

189.  pažymi teigiamą Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos mokyklų metinių finansinių ataskaitų; vis dėlto konstatuoja, kad, anot Audito Rūmų, mokyklų vidaus kontrolės sistema neatitinka leidimus teikiančio pareigūno ir apskaitos pareigūnų funkcijų atskyrimo principo ir kad leidimus teikiančio pareigūno funkcijos vykdomos skiriant du skyriaus vadovus kiekvienai biudžeto eilutei, be jokių finansinių apribojimų; tikisi, kad nauju 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Europos mokyklų finansiniu reglamentu bus panaikinti Audito Rūmų nurodyti trūkumai; tikisi, kad ateityje Komisija už tvarią mokyklų politiką prisiims didesnę atsakomybę, atitinkančią jos skiriamą Europos mokyklų finansavimo dalį, o ne vien naudosis formalia balsavimo teise aukščiausiuose sprendimus priimančiuose organuose, ir sieks ilgalaikės, suinteresuotų subjektų atžvilgiu patikimos politikos, kad būtų galima užtikrintai planuoti; ragina vidutiniu laikotarpiu balsavimo teises suderinti su finansavimo dalimi;

Bendrijos pastatų klausimai

190.  atkreipia dėmesį į Briuselio infrastruktūros ir logistikos biuro generalinio direktoriaus metinėje veiklos ataskaitoje pateikiamas pastabas dėl struktūrinio deficito, kurį lėmė Berlaymont‘o pastato išlaikymo po jo renovacijos išlaidos[25], taip pat į daugelį apskaitos ir valdymo problemų; mano, kad nurodytos struktūrinio deficito problemos turi būti nedelsiant išspręstos ir ragina Komisiją imtis reikiamų priemonių ir apie tai informuoti Parlamentą;

191.  sugrįš ir prie kitų Berlaymont‘o pastato klausimų, kai tik Europos Audito Rūmai paskelbs specialiąją ataskaitą dėl pastatų politikos, apie kurią buvo pranešta;

192.  atkreipia dėmesį į Komisijos 2007 m. vasario 21 d. ataskaitas dėl liftų ir eskalatorių kartelio, kurio nariams buvo skirta baudų daugiau kaip už 990 000 000 EUR; tikisi, kad iki 2007 m. rugsėjo mėn. Komisija pateiks ataskaitą, iš kurios bus matyti, kiek įgyvendindamos įvairius statybų projektus nuo šio kartelio nukentėjo Bendrijos institucijos ir kokių veiksmų buvo imtasi teikiant ieškinius dėl nuostolių;

IŠVADOS DĖL SPECIALIŲJŲ AUDITO RŪMŲ ATASKAITŲ

Specialioji ataskaita Nr. 6/2005 dėl transeuropinio transporto tinklo (TEN-T)

193.  pabrėžia, jog naujoji 2007‑2013 m. finansinė perspektyva turės didelės reikšmės transeuropiniam transporto tinklui, kadangi patvirtintų asignavimų dydis yra maždaug 40 proc. mažesnis nei buvo pradiniame Komisijos pasiūlyme; mano, kad todėl projektų pasirinkimas ir suskirstymas pagal svarbą taps dar svarbesnis;

194.  mano, kad dabartiniame finansiniame kontekste pirmenybę būtina teikti prioritetinių projektų tarpvalstybinėms dalims, įtraukiančioms daugiau nei vieną valstybę narę;

195.  ragina valstybes nares pritarti požiūriui, kuriuo vadovaujantis būtų siekiama Europos pridėtinės vertės, užuot kovojus, kad būtų taikomas vadinamasis teisingos dalies principas;

196.  mano, kad Komisija turi dar labiau pagerinti bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis nacionaliniu ir Bendrijos lygmeniu atrenkant prioritetinius projektus;

197.  atsižvelgiant į tai, yra labai susirūpinęs dėl lėto prioritetinių TEN-T projektų įgyvendinimo ir primygtinai ragina Komisiją bei valstybes nares pagerinti ES transporto infrastruktūros finansavimo valdymą metinėse ir daugiametėse programose;

198.  ragina Komisiją ir toliau dėti pastangas, siekiant parengti aiškius teisės aktus bei procedūras, taip pat užtikrinti griežtą projektų ir programų kontrolę bei išsamų jų įvertinimą ir sudaryti išsamų aiškių kriterijų sąrašą, kuris leistų skaidriai suskirstyti projektus pagal svarbą;

199.  ragina Komisiją kuriant sistemą, kuria būtų reglamentuojamas koordinatorių pranešimų turinys, užtikrinti didesnį Europos koordinatorių skyrimo procedūros aiškumą;

200.  ragina Komisiją aiškiai ir skaidriai paskirstyti institucijų atsakomybės sritis, nustatyti veiklos koordinavimo tarp Regioninės politikos generalinio direktorato ir Energetikos ir transporto generalinio direktorato tvarką, siekiant išvengti dvigubo identiškų projektų finansavimo;

201.  pažymi, jog Audito Rūmai pirmąją vykdomosios įstaigos įkūrimo ekonominės naudos analizę įvertino kaip paviršutinišką; ragina Audito Rūmus įvertinti antrąją 2005 m. liepos mėnesį baigtą analizę, kad atsakingas komitetas parengtų pranešimą savo iniciatyva;

202.  pažymi, kad 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 58/2003, nustatančio vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus[26], 3 straipsnio 1 dalyje reikalaujama prieš steigiant vykdomąją įstaigą atlikti ekonominės naudos analizę, kurioje būtų atsižvelgiama į įvairius veiksnius; apgailestauja, kad Komisija nesugebėjo iš anksto pateikti Europos Audito Rūmams tinkamos analizės, kokią ekonominę naudą duotų vykdomosios agentūros įsteigimas; ir toliau drauge su Europos Audito Rūmais abejoja, ar pataisytas ekonominės naudos, kurią duotų Bendrijos finansinės paramos, skirtos TEN-T tinklams finansuoti, valdymo perdavimas išorės subjektams, analizės variantas kokybiškas; ragina Komisiją ateityje prieš perduodant biudžeto valdymo institucijoms prašymą steigti vykdomąją agentūrą sulaukti teigiamos Europos Audito Rūmų nuomonės apie ekonominės naudos analizę;

203.  mano, jog Komisija turi pasiūlyti padidinti Bendrijos biudžeto asignavimus, skirtus TEN-T tinklų tarpvalstybiniams projektams; todėl džiaugiasi tuo, kad buvo sudarytas bendradarbiavimo susitarimas su Europos investicijų banku;

Specialioji ataskaita Nr. 1/2006 apie ESF indėlį kovojant su ankstyvu pasitraukimu iš švietimo sistemos

204.  ypatingą svarbą teikia efektyviam ir atsakingam ES biudžeto panaudojimui ir principo, pagal kurį sunkiai patikrinamos iniciatyvos neturi būti finansuojamos iš šio biudžeto, laikymuisi, apgailestauja, kad nebuvo nustatyta jokio aiškaus ryšio tarp ankstyvo pasitraukimo iš švietimo sistemos ir Bendrijos finansavimo;

205.  pripažįsta, jog Komisija turi reikiamą priežiūros ir kontrolės sistemą, kad galėtų patikrinti, ar laikomasi patikimo finansų valdymo principų, tačiau pabrėžia, kad ji turi būti pagerinta, atsižvelgiant į tai, ką pati Komisija išsakė; todėl ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl to, ką ji ketina šioje srityje daryti;

206.  ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir jų nacionalinėmis statistikos tarnybomis, kad būtų nustatyti ir įvertinti ankstyvo pasitraukimo iš švietimo sistemos mastai, ir ragina keistis informacija ir geriausia praktika tarp vietos ir nacionalinių organizacijų, atsakingų už kovą su ankstyvu pasitraukimu iš švietimo sistemos;

207.  kviečia ieškoti bendro 27 valstybėms narėms požiūrio dėl su ankstyvo pasitraukimo iš švietimo sistemos problema susijusių priemonių ir sąvokų reglamentavimo, kad būtų galima palyginti nacionalinius duomenis, ir dėl kokybės, reikalingos siekiant nustatyti, ar veiksmingai laikomasi Lisabonos strategijoje įtvirtintų šios srities prioritetų;

208.  ragina Komisiją naujosiose valstybėse narėse, kai tik tai bus įmanoma ir kiek galima anksčiau, atlikti išsamų vertinimą, kad, esant reikalui, būtų galima imtis panašių korekcinių priemonių; ragina Audito Rūmus naujosiose valstybėse narėse lygiagrečiai atlikti panašų auditą, kokį jie neseniai atliko 15 valstybių narių, dėl finansavimo, susijusio su ankstyvu pasitraukimu iš švietimo sistemos, poveikio;

Specialioji ataskaita Nr. 2/2006 dėl pagal TACIS programą finansuojamų projektų vykdymo Rusijos Federacijoje

209.  pabrėžia, kad, nepaisant daugelyje sričių pasiektų gerų rezultatų, bendras TACIS programos poveikis vis dar nebuvo toks veiksmingas ir ilgalaikis, kaip buvo numatyta; pažymi, kad pagrindiniai Audito Rūmų nustatyti pažeidimai – Komisija netinkamai valdė programavimo procesą;

210.  ragina Komisiją toliau plėtoti dialogą su Rusijos vyriausybe, siekiant tiksliai nustatyti šalies poreikius bei kryptį, kurios ji turi laikytis, taip pat pasistengti apibrėžti bei nustatyti įgyvendinamų veiksmų prioritetus ir tikslus; mano, kad Komisija turėtų nepamiršti ekonominės naudos principo, todėl ragina Komisiją apdairiau ir atidžiau stebėti bei vertinti šią programą;

211.  ragina Komisiją sutelkti savo pasirinktus prioritetus į ribotą sektorių ir programų skaičių ir pereiti nuo metodo, pagrįsto projektais, prie metodo, pagrįsto programomis, nes pirmasis per dažnai riboja dialogą, valdymą bei lankstumą ir lemia tai, kad vykdomi nepriklausomi projektai, kurie turi mažai galimybių įgyvendinti plačius ilgalaikius tikslus, numatytus galiojančiuose partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimuose;

212.  ragina Komisiją imtis reikiamų priemonių, siekiant pasiūlyti tokią teisinę bazę, kuri leistų panaudoti TACIS lėšas bendro finansavimo su Rusijos Federacija forma, ir mano, kad labai svarbus vietos ir regioninių veikėjų bei socialinių partnerių finansinis dalyvavimas ir didesnis privataus sektoriaus dalyvavimas;

213.  ragina Komisiją pasirūpinti, kad projektai būtų dažnai vertinami ir po jų užbaigimo, kad būtų galima pasimokyti iš juos įgyvendinat gautos patirties ir užtikrinti aiškios informacijos apie vykdomus projektus ir įvairias programas pateikimą, siekiant, kad visuomenė galėtų lengviau gauti informacijos, bei padidinti atvirumą ir skaidrumą lėšų panaudojimo ir sprendimų priėmimo procese;

Specialioji ataskaita Nr. 3/2006 dėl Europos Komisijos humanitarinės pagalbos po cunamio

214.  palankiai vertina Audito Rūmų pateiktą teigiamą bendrą Humanitarinės pagalbos generalinio direktorato po cunamio suteiktos humanitarinės pagalbos įvertinimą;

215.  ragina Komisiją, siekiant užtikrinti nuoseklius veiksmus, naudojantis Civilinės saugos mechanizmu, aiškiau išdėstyti Humanitarinės pagalbos generalinio direktorato ir Aplinkos generalinio direktorato vaidmenį reaguojant į humanitarinius poreikius;

216.  ragina Komisiją sustiprinti Humanitarinės pagalbos generalinio direktorato vaidmenį ir tęsti jo koordinavimo veiklos ir gebėjimo ateityje reaguoti į humanitarinių katastrofų aukų poreikius gerinimą, taip pat įvertinti trumpalaikės humanitarinės pagalbos susiejimą su daugiau ilgalaike reabilitacija ir rekonstrukcija; konstatuoja, kad kol kas šiedu etapai yra susiję su skirtingais generaliniais direktoratais, procedūromis ir įgaliojimais;

217.  pabrėžia tinkamo finansų valdymo svarbą ir mano, jog išsamios finansinės informacijos pateikimas yra būtinas, siekiant užtikrinti efektyvią projektų įgyvendinimo priežiūrą;

218.  pabrėžia Audito Rūmų rekomendaciją, pagal kurią Humanitarinės pagalbos generalinis direktoratas turi sustiprinti savo priežiūros sistemą;

219.  supranta, jog prekių kainų bei išlaidų darbo jėgai padidėjimas išimtinėmis aplinkybėmis gali būti neišvengiamas; todėl ragina Komisiją numatyti priemones, skirtas kiek įmanoma kontroliuoti ir prižiūrėti išlaidas;

220.  reiškia susirūpinimą, kurį jam kelia kova, vykstanti tarp pagalbos teikėjų, siekiančių susikurti gerą įvaizdį ir tapti žinomais, pasinaudojant humanitarinėmis katastrofomis, kurios pritraukia didžiulį žiniasklaidos dėmesį; toks elgesys daro neigiamą poveikį humanitarinės pagalbos koordinavimui bei katastrofų aukų nuomonei apie humanitarinę pagalbą;

221.  ragina Komisiją aiškiai apibrėžti, kas yra NVO;

Specialioji ataskaita Nr. 4/2006 dėl PHARE investicinių projektų Bulgarijoje ir Rumunijoje

222.  apgailestauja dėl Komisijos taikomos praktikos, pagal kurią būtinybė finansuoti kai kuriuos projektus per Phare nebuvo nustatyta iš pat pradžių ir nebuvo laikomasi teisėtumo bei taisyklingumo principų;

223.  rekomenduoja Komisijai paskatinti Bulgarijos ir Rumunijos valdžios institucijas bendradarbiauti, siekiant tiksliau nustatyti abiejų šalių poreikius ir galimybes ir pasistengti nustatyti ir apibrėžti prioritetus ir siekiamus tikslus;

224.  pažymi, kad, siekiant išspręsti nepakankamų administravimo pajėgumų klausimą, pašalinti sutarčių teisės taikymo trūkumus ir užtikrinti, kad būtų laikomasi bendro finansavimo reikalavimų, buvo imtasi tam tikrų veiksmų, bet vis dar reikia dėti pastangas;

225.  ragina Komisiją skirti ypatingą dėmesį administracinių struktūrų ir informacinių sistemų, kurias pasitelkus būtų galima valdyti ir kontroliuoti iš Europos gaunamą finansavimą, sukūrimui ir stebėti administravimo institucijų, atsakingų už šių lėšų investavimą, reorganizaciją;

226.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų teikiama aiški informacija apie vykdomus projektus ir skirtingas programas, taip pat apie bendrus Rumunijos ir Bulgarijos administravimo institucijų valdymo ir savarankiškus administracinės kontrolės gebėjimus, ir padidinti lėšų panaudojimo ir sprendimų priėmimo šioje srityje atvirumą ir skaidrumą;

227.  ragina Komisiją gauti nepriklausomą nuomonę apie Rumunijos ir Bulgarijos administravimo institucijų gebėjimus užtikrinti patikimą Bendrijos lėšų finansinį valdymą;

Specialioji ataskaita Nr. 6/2006 apie Komisijos vykdomo vystymo bendradarbiavimo aplinkos aspektus

228.  rekomenduoja Komisijai, remiantis 2005 m. gruodžio mėn. patvirtinta nauja vystymosi politika, parengti išsamią aplinkos strategiją, susijusią su vystomuoju bendradarbiavimu;

229.  mano, kad šioje strategijoje turėtų būti pripažįstama, jog svarbu ne tik į visas vystymosi programas ir projektus įtraukti aplinkos aspektą, bet ir padaryti aplinkos apsaugą prioritetine išlaidų sritimi;

230.  mano, jog mokymai apie aplinkos aspektų įtraukimą turėtų būti privalomi pareigūnams, užimantiems postus svarbiausiuose sektoriuose; primygtinai ragina Komisiją kiek įmanoma greičiau užbaigti aplinkos aspekto įtraukimą į vadovo rengimą;

231.  ragina Komisiją užsitikrinti, kad ji turėtų pakankamai aplinkos srities vidaus ekspertų, kad būtų nustatytos aiškios aplinkos aspekto įtraukimo procedūros ir kad jų būtų laikomasi;

232.  ragina Komisiją daugiau pasinaudoti kompetencija, įgyta nacionalinių valdžios institucijų ir privačių įmonių, turinčių patikimos patirties aplinkosaugos projektų valdymo srityje, įgytos bendradarbiaujant su valdžios institucijomis įgyvendinant nacionalinius vystomojo bendradarbiavimo projektus;

233.  pabrėžia, kad projektai turi būti planuojami remiantis detaliomis specifikacijomis, esant aiškiai nustatytiems tikslams, ir kad turi būti pasitelkiami išorės ekspertai, kurie įvertintų kiekvienas projekto pasisekimo laipsnį ir aiškiai nustatytų visus jų trūkumus bei silpnąsias vietas;

Specialioji ataskaita Nr. 7/2006 dėl investicijų į kaimo plėtrą: ar jos padeda efektyviai spręsti problemas kaimo vietovėse?

234.  džiaugiasi, kad buvo paskelbta ši ataskaita, bei ragina Komisiją atsižvelgti į joje nurodytus trūkumus, kurie neminimi naujajame kaimo plėtros reglamente arba išsamios jo įgyvendinimo taisyklėse, ypač tvirtinant nacionalines programas;

235.  ypač ragina Komisiją parengti aiškesnes, su konkrečiais tikslais susijusias strategijas ir, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, dirbti, siekiant pagerinti tikslų, gavėjų ir vietovių nustatymą bei užtikrinti, kad būtų išrinkti tinkamiausi projektai, ir įtraukti šiuos aspektus į 2007‑2013 m. programavimo dokumentus;

236.  mano, kad Komisijai nustatytas nacionalinių programų patvirtinimo terminas galėtų būti truputį pratęstas, siekiant sudaryti galimybę atlikti išsamią analizę, turint galvoje tai, jog nacionalinių programų kokybė didžiąja dalimi lems, ar asignavimai, skirti regionams ir gavėjams, kuriems jie labiausiai reikalingi, bus tinkamai pagrįsti ir ar ateityje bus galima geriau įvertinti investicijų veiksmingumą;

237.  dar kartą patvirtina efektyvaus ir atsakingo ES biudžeto lėšų panaudojimo ir principo, pagal kurį sunkiai patikrinamos iniciatyvos neturi būti finansuojamos iš šio biudžeto, laikymosi svarbą; mano, kad nacionalinėse programose būtina tiksliai nustatyti tikslus ir aiškias strategijas;

238.  mano, jog dvigubo investicijų tikslo – struktūrinio ir žemės ūkio – įgyvendinimas turėtų būti vykdomas taikant vienu metu tinkamai subalansuotus sektorinį metodą (žemės ūkiui) ir teritorinį metodą (ekonominei ir socialinei sanglaudai);

239.  mano, jog antrasis BŽŪP ramstis yra labai svarbi priemonė ES kaimo vietovių vystymosi požiūriu ir ragina Komisiją paskatinti valstybes nares išanalizuoti investicijų projektų sėkmės priežastis ir pasidalyti gerąja patirtimi;

240.  ragina Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, pagerinti kontrolės ir vertinimo sistemas, pvz., nustatant kokybinius kriterijus, leidžiančius valstybėms narėms ir Komisijai nustatyti, ar priemonės yra veiksmingos ir ar tikslai yra pasiekti;

241.  džiaugiasi, kad diskusija dėl šios specialiosios ataskaitos vyko tuo pačiu metu kaip ir pirmasis įvadinis 2008 m. įsigaliosiančio Komisijos pasiūlymo dėl vaisių ir daržovių sektoriaus reformos pristatymas;

Specialioji ataskaita Nr. 8/2006 „Ar esama didesnės pažangos? Europos Sąjungos paramos vaisių ir daržovių augintojų veiklos programoms veiksmingumas“

242.  primena savo įsipareigojimą pritarti Bendrijos paramai ES vaisių ir daržovių sektoriui, kuri yra būtina, siekiant pagerinti šio sektoriaus konkurencingumą ir gyvybingumą;

243.  pabrėžia, kad gamintojų organizacijos yra bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo pagrindas, todėl pritaria Komisijai, skatinančiai augintojus burtis į gamintojų organizacijas ir remiančiai šį vienijimąsi;

244.  pritaria minčiai atsisakyti intervencinių priemonių, tokių kaip antai pasitraukimas iš rinkos arba parama perdirbtiems produktams ir, atsižvelgdamas į vaisių ir daržovių sektoriui nustatytus tikslus, vertina kaip neveiksmingas;

245.  mano, jog paramos veiklos programoms sistemos, skirtos vaisių ir daržovių gamintojų organizacijoms, priešingai nei intervencinės priemonės, yra žymiai tinkamesnė priemonė;

246.  pažymi ir džiaugiasi, kad 2009 m. numatyta atlikti vertinimo tyrimą ir ragina Komisiją sukurti tinkamą priežiūros ir kontrolės mechanizmą vaisių ir daržovių sektoriui, siekiant užtikrinti patikimo finansų valdymo principų laikymąsi;

247.  pritaria Komisijos pareiškimui, kuriame ji nurodo ketinanti pagerinti savo gebėjimus rinkti duomenis ir nustatyti kiekybinius ir kokybinius rodiklius, kad būtų galima įvertinti efektyvumą ir pajėgumą; mano, kad šie rodikliai turėtų apimti didesnį programų teikiamų privalumų skaičių ir kad programos turėtų būti kontroliuojamos daugiau apibendrinant duomenis; be to, siūlo Komisijai artimiausiu metu iš naujo apsvarstyti esamų statistinių rodiklių tinkamumą ir tikslumą;

248.  sutinka su Audito Rūmais, jog dabartinė sistema turėtų būti iš esmės peržiūrėta, siekiant pagerinti jos efektyvumą ir pajėgumą; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares griežtai kontroliuoti bei padidinti augintojams skirtų veiklos programų sistemos efektyvumą ir pajėgumą, išanalizuoti pasiektų geriausių rezultatų sėkmės faktorius ir galiausiai padaryti išvadas, siekiant nustatyti geresnę tvarką Bendrijos lygmeniu ir užtikrinti geresnį įgyvendinimą valstybių narių lygmeniu, ypač prasčiau organizuotuose regionuose;

249.  todėl pritaria Audito Rūmų rekomendacijai patikslinti ir supaprastinti tinkamumo kriterijus, siekiant padidinti skaidrumą ir sumažinti mokėjimo sistemų lemiamas administravimo išlaidas;

250.  prašo Komisiją pagalbos sistemų procedūras ir taisykles suderinti su Kaimo plėtros fondo procedūromis ir taisyklėmis bei išsiaiškinti, kada jos vienos kitas papildo, o kada – vienos kitoms prieštarauja;

251.  ragina Komisiją atidžiai stebėti ir kontroliuoti sistemos įgyvendinimą naujosiose valstybėse narėse;

Specialioji ataskaita Nr. 9/2006 dėl Komisijos, Parlamento ir Tarybos vertimo raštu išlaidų

252.  pabrėžia, kad bendros visų Europos Sąjungos institucijų kalbos tarnybų išlaidos vertimams raštu ir žodžiu sudaro apie 1 proc. viso ES biudžeto;

253.  yra nustebintas to, kad institucijos iki šiol nėra paskaičiavusios nei bendrų vertimų raštu išlaidų[27], nei vieno puslapio kainos; pažymi, kad 2005 m. vertimų raštu apimtys siekė 1 324 000 puslapių Komisijoje (1 450 vertėjų raštu), 1 080 000 puslapių Parlamente (550 vertėjų raštu) ir 475 000 puslapių Taryboje (660 vertėjų raštu); be to, pažymi, kad Audito Rūmai nurodė, jog 2003 m. bendros vertimų raštu išlaidos sudarė 414 200 000 EUR: 214 800 000 EUR Komisijoje, 99 000 000 EUR Parlamente ir 100 400 000 EUR Taryboje; tais pačiais metais vidutinės išlaidos vienam puslapiui buvo 166 370 000 EUR: 150 200 000 EUR – Komisijoje, 149 700 000 EUR – Parlamente ir 251 800 000 EUR – Taryboje;

254.  ragina institucijas imtis reikiamų priemonių, kad būtų padidintas ES kalbos tarnybų produktyvumas, palyginus su privačiu sektoriumi;

255.  ragina išaiškinti priežastis, kodėl Parlamento nepriklausomiems vertėjams mokama kaina yra vidutiniškai 12 proc. didesnė už Komisijos mokamą kainą;

256.  džiaugiasi tuo, kad Komisijai ir Tarybai pavyko sumažinti vertimų raštu apimčių augimą po 10 naujų valstybių narių priėmimo, taip sumažinant išlaidų augimą;

257.  ragina visas tris institucijas, vadovaujantis vienodais kriterijais ir taikant tuos pačius skaičiavimo metodus, nustatyti vertimo išlaidas metams; mano, jog gauti skaičiai turėtų būti naudojami ne tik biudžeto tikslais, bet ir informuojant naudotojus apie išlaidas;

258.  sveikina Komisijos sprendimą išnagrinėti leidimo suteikimo ir prašymų atlikti vertimą atrankos procedūrą 2006 metais; džiaugiasi tuo, kad 2003 metais Taryba sudarė svarbiausių dokumentų sąrašą, taip apribodama kitų dokumentų vertimą;

259.  rekomenduoja padidinti apribojimus, taikomus dokumentų ir rašytinių santraukų dydžiui;

260.  ragina Parlamento komitetus ir delegacijas pateikti tekstus tik narių ir pakaitinių narių kalbomis ir mano, jog variantai kitomis kalbomis galėtų būti pateikiami specialiu prašymu;

261.  apskritai mano, jog institucijos turi imtis reikiamų priemonių, kad užtikrintų aukštą vertimų raštu kokybę; todėl ragina Tarybą, Parlamentą ir Komisiją 2006 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros metu pateikti ataskaitą Audito Rūmams ir Biudžeto kontrolės komitetui apie priemones, kurių buvo imtasi, siekiant sukontroliuoti ir pagerinti vertimų raštu kokybę;

262.  ragina institucijas pagerinti turimą vertimo proceso kontrolei naudojamą informaciją, atsižvelgiant į Audito Rūmų pasiūlytus veiklos rodiklius[28];

263.  ragina Tarybą, Parlamentą ir Komisiją veiksmingai ir efektyviai vidaus ir išorės priemonėmis, tokiomis kaip duomenų bazės, vertimas kompiuteriu, darbas namuose ir užsakomosios paslaugos;

264.  ragina kiekvieną instituciją, prieš atliekant vertimus, išsiaiškinti neišnaudotus kitų dviejų institucijų vertimo pajėgumus;

Specialioji ataskaita Nr. 10/2006 dėl 1994–1999 m. 1 ir 3 tikslo programų (struktūriniai fondai) ex post įvertinimų

265.  ragina Komisiją paaiškinti, kokia apimtimi ex ante vertinimo metodologija, vertinimo įpusėjus laikotarpiui ir ex post vertinimo metodologija buvo konsoliduotos, siekiant vykdant 2000-2006 m. ex post įvertinimus kiek įmanoma vengti aiškinimo klaidų, kurios buvo konstatuotos specialiojoje Audito Rūmų ataskaitoje;

266.  siūlo išplėsti bendradarbiavimo tarp Regioninės politikos generalinio direktorato ir Užimtumo generalinio direktorato apimtis, kalbant apie bendrus vertinimo metodų klausimus;

267.  konstatuoja, kad dabartinė metodologija, pagrįsta HERMIN modeliu, kelia didelių problemų; reiškia susirūpinimą dėl to, kad dabartinė metodologija neleidžia pakankamai gerai atsižvelgti į paslaugų sektoriaus, pavyzdžiui, turizmo, svarbą kai kurioms ekonomikoms; bijo, kad neiškiltų didelių sunkumų vertinant struktūrinius fondus šalyse, kurios tapo narėmis 2004 metais, dėl specifinių aplinkybių, susijusių su jų jaunomis rinkos ekonomikomis; ragina Komisiją, prieš pradedant 2000-2006 m. biudžeto vykdymo vertinimą, informuoti, kokius metodologijos pakeitimus ji atliko, kad būtų atsižvelgta į šią kritiką;

268.  taip pat ragina į metodologiją įtraukti naujus elementus, kad būtų įvertintas mikroekonominis efektas; mano, kad privačios investicijos yra svarbios struktūrinių fondų poveikiui ilgalaikėje perspektyvoje bei darbo vietų kūrimui; reikalauja, kad į jas būtų atsižvelgta vykdant 2000-2006 m. ex post įvertinimus;

269.  norėdamas užtikrinti nuoseklų požiūrį vertinant struktūrinius fondus, ragina atsižvelgti į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą būsimuose ex ante vertinimuose, vertinimuose įpusėjus laikotarpiui ir ex post vertinimuose 2000‑2006 m., 2007‑2013 m. programavimo laikotarpiuose ir tolimesniuose laikotarpiuose;

270.  palaiko mintį, jog struktūrinių fondų įvertinimas turėtų būti tęstinis procesas, nuolat pateikiant įvairių biudžeto vykdymo ex ante vertinimo, vertinimo įpusėjus laikotarpiui ir ex post įvertinimų išvadas; kviečia įtraukti į šį procesą valstybes nares ir ragina Komisiją paaiškinti, kaip ji artimiausiu metu įgyvendins šias idėjas;

271.  mano, kad, siekiant parodyti piliečiams struktūrinių fondų pridėtinę vertę, būsimuose įvertinimuose turėtų būti atskleidžiamas ir netiesioginis fondų poveikis;

272.  ragina Komisiją, kad 2000-2006 m. ex post įvertinimo iniciatyvinė grupė pasinaudotų glaudesnio bendradarbiavimo su akademiniu pasauliu galimybėmis, įskaitant ir išorės ekspertų nuomones, partnerystę su specializuotomis institucijomis bei tyrimus specifiniais klausimais;

273.  mano, jog toks bendradarbiavimas leistų pagerinti įvertinimą ir pabrėžti potencialią struktūrinių fondų naudą; ragina Komisiją eiti šiuo keliu, siekiant sukurti pavyzdinį ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos priemonių įvertinimo modelį, kuris būtų išskirtinai Europos modelis, tačiau galėtų būti pavyzdys ir pasauliniu lygmeniu.

• [1]  OL L 60, 2005 3 8.
• [2]  OL C 263, 2006 10 31, p. 1.
• [3]  OL C 107, 2004 4 30, p. 1.
• [4]  OL C 263, 2006 10 31, p. 1.
• [5]  OL C 263, 2006 10 31, p. 10.
• [6]  OL L 248, 2002 9 16, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006 (OL L 390, 2006 12 30, p. 1).
• [7]  OL C 273, 2006 11 9, p. 2.
• [8]  Termino pranc. k. „Déclaration d'assurances“ santrumpa.
• [9]  OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
• [10]  OL C 33 E, 2006 2 9, p. 169.
• [11]  Priimti tekstai, P6_TA(2006)0157.
• [12]  ECOFIN Tarybos 2005 m. lapkričio 8 d. posėdžio išvadas žr. adresu:
  http://ue.eu.int/ueDocs/cms_Data/docs/pressData/fr/ecofin/86942.pdf.
• [13]  Audito Rūmų 2005 metų ataskaitos 1.59 punktas.
• [14]  Priimti tekstai, P6_TA(2006)0043.
• [15]  Kaip nurodyta komisarės D. Hübner atsakyme raštu kompetentingam Parlamento komitetui, „2006 metais, laukiant pataisos priemonių audito rezultatų, buvo sustabdytos išmokos Ispanijai iš Europos regioninės plėtros fondo. Kiti pavyzdžiai – 2005 metais buvo sustabdytos Europos socialinio fondo išmokos visoms programoms įgyvendinti Anglijoje, 3 tikslo (Objective 3) programoms ir kai kurioms regioninėms programoms Prancūzijoje bei Italijos Kalabrijos ir Sicilijos regionuose, o 2006 metais – EQUAL programai Ispanijoje ir Italijoje“.
• [16]  Sąskaitų tikrinimas pagal Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo garantijų normas, struktūrinių fondų veiklos programų baigimas ir išorės veiksmų decentralizuoto valdymo baigiamasis auditas.
• [17]  7 priemonė – skatinti geriausią praktiką didinant projektų auditų ekonominę naudą; 9 priemonė – parengti veiksmingas priemones keistis audito ir kontrolės rezultatais bei skatinti bendrą audito metodą; 10 priemonė – sudaryti kontrolės išlaidų pradinę sąmatą ir analizę.
• [18]  2005 m. vidaus audito metinės ataskaitos biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai (pagal Finansinio reglamento 86 straipsnio 4 dalį) 2.1 punktas, 4 puslapis.
• [19]  Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 71 straipsnis.
• [20]  Pasak komisarės D. Hübner atsakymo raštu kompetentingam Parlamento komitetui, „2006 metais, laukiant pataisos priemonių audito rezultatų, buvo sustabdytos išmokos Ispanijai iš Europos regioninės plėtros fondo. Kiti pavyzdžiai – 2005 metais buvo sustabdytos Europos socialinio fondo išmokos visoms programoms įgyvendinti Anglijoje, 3 tikslo programoms ir kai kurioms regioninėms programoms Prancūzijoje bei Italijos Kalabrijos ir Sicilijos regionuose, o 2006 metais – EQUAL programai Ispanijoje ir Italijoje“.
• [21]  Finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklių 106 straipsnio 4 dalis ir reglamento Nr. 1260/1999 dėl struktūrinių fondų specialios 38 straipsnio 5 dalies bei 39 straipsnio 2 dalies sektorinės taisyklės.
• [22]  PE 382.446v01-00.
• [23]  Taip pat žiūrėti nuomonę Nr. 1/2006 dėl septintosios bendrosios mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programos.
• [24]  Savo komunikate „Komisijos pasiekimų valdymo srityje 2005 m. apibendrinimas“.
• [25]  Ataskaitos dėl Briuselio infrastruktūros ir logistikos biuro veiklos, pavadintos „rizikų valdymas“ 2.2.1.2 punktas, 23 puslapis.
• [26]  OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
• [27]  Anot Audito rūmų, į bendras išlaidas įeina etatiniai vertėjai, sekretoriai, valdymas, vertimo raštu tarnybų darbuotojai, planavimas, pastatai, informacinės technologijos ir žmogiškųjų išteklių valdymas (tai yra mokymas).
• [28]  Žr. Audito Rūmų ataskaitos 53 ir 88 punktus.

Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ  (14.3.2007)

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl 2005 finansinių metų bendrojo Europos Sąjungos biudžeto įvykdymo patvirtinimo
(SEC(2006)0916 – C6-0263/2006 – 2006/2070(DEC))(SEC(2006)0915 – C6-0262/2006 – 2006/2070(DEC))III skirsnis. Komisija

Nuomonės referentas: José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystė

1.  džiaugiasi, kad pagal Audito Rūmų vertinimą Komisija padarė žymią pažangą MEDA programos valdymo srityje; ragina Komisiją dirbti dar efektyviau ir rezultatyviau siekiant užtikrinti, kad būtų sklandžiai pereita prie naujų finansinių priemonių; primygtinai reikalauja, kad Komisija informuotų Parlamentą apie tikslų, nustatytų strategijos dokumentuose ir preliminariose programose, kurias apima naujosios priemonės, įgyvendinimą;

2.  ragina Komisiją pateikti pažangesnę visų su išorine parama susijusių išlaidų vertinimo sistemą, kuri parodytų aiškesnį ryšį tarp išlaidų ir politinių rezultatų arba jo nebuvimą, kad Europos Parlamentas galėtų efektyviai vykdyti savo, kaip biudžeto valdymo institucijos, prerogatyvas ir pareigas;

Pasirengimo narystei pagalba

3.  yra susirūpinęs, kad dėl vėlavimo akredituoti Išplėstinę decentralizuoto įgyvendinimo sistemą (IDIS) pagal PHARE ir ISPA programas Bulgarijoje nepavyko užbaigti šio proceso iki šalies narystės ES pradžios; pažymi, kad Bulgarijai pratęstas parengiamasis laikotarpis ir kad ji padarė pažangą, tačiau dar turi pagerinti priežiūros ir kontrolės sistemas bei administravimo pajėgumus, kurie būtini norint laiku ir veiksmingai įgyvendinti projektus; ragina Komisiją toliau bendradarbiauti su Bulgarijos ir Rumunijos valdžios institucijomis siekiant padėto joms prisitaikyti prie IDIS reikalavimų;

4.  džiaugiasi, kad Audito Rūmų vertinimu įvestas decentralizuotas CARDS projektų valdymas Kroatijoje nesukėlė problemų; ragina Komisiją toliau dirbti su nacionalinėmis įgyvendinimo agentūromis siekiant stiprinti jų valdymo pajėgumus;

5.  nors pripažįsta, kad svarbu bendradarbiauti su tarptautinėmis finansinėmis institucijomis, primygtinai reikalauja, kad Komisija nuspręstų dalyvauti bendruose projektuose tik tais atvejais, kai įgyvendinant projektus užtikrinamas veiksmingas lėšų panaudojimas; tvirtina, kad ES parama reikalinga siekiant sukurti akivaizdžią pridėtinę vertę, ir reikalauja, kad Komisija atidžiai stebėtų bendrų projektų eigą;

6.  ragina Komisiją toliau dirbti, kad būtų sėkmingai įgyvendintos Finansiniame ir administraciniame pagrindų susitarime numatytos tikrinimo sąlygos ir kad būtų laikomasi gairių dėl susitarto informacijos lygio, kai JT agentūros pateikia projektų įgyvendinimo ataskaitas, taip apsaugant ES finansinius interesus ir Audito Rūmų prerogatyvas;

Rytinės kaimyninės valstybės

7.  džiaugiasi dėl Komisijos pastangų toliau gerinti TACIS projektų valdymą Rusijoje ir kitose paramą gaunančiose šalyse; pripažįsta, kad Komisija pašalino daugelį trūkumų, nurodytų specialiojoje Audito Rūmų ataskaitoje;

8.  susidomėjęs laukia, kaip bus įvertintas pagal 2006 m. Komisijos pradėtą vykdyti TACIS programą atliktas darbas siekiant pagerinti įvairių branduolinių jėgainių saugą;

9.  pakartoja savo prašymą, kad Komisija su Jungtinių Tautų agentūromis išsiaiškintų, kokios yra Audito Rūmų prieigos prie šių agentūrų valdomų projektų teisės;

10.  prašo Komisijos kreipti ypatingą dėmesį į Europos Sąjungos tarptautinėms organizacijoms, kaip antai Jungtinės Tautos ir Pasaulio Bankas, suteiktų dotacijų atsekamumą ir į tai, kaip tos dotacijos valdomos, bei perduoti šią informaciją Parlamentui;

11.  mano, kad Europos Sąjungos įnašą reikia padaryti geriau matomą; ragina Komisiją ir Tarybą toliau svarstyti, kokiomis komunikacijos priemonėmis užtikrinti geresnį Europos Sąjungos išorės politikos skaidrumą ir kaip padaryti ją geriau matomą.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Europos Sąjungos 2005 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimas. III skirsnis. Komisija
Procedūros numeris	2006/2070(DEC)
Atsakingas komitetas	CONT
Nuomonę pateikė   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	AFET 26.9.2006
Glaudesnis bendradarbiavimas – pranešimo plenariniame posėdyje data
Nuomonės referentas   Paskyrimo data	José Ignacio Salafranca Sįnchez-Neyra 13.9.2006
Pakeistas nuomonės referentas
Svarstymas komitete	27.2.2007		12.3.2007
Priėmimo data	12.3.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	63 1 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Vittorio Agnoletto, Roberta Alma Anastase, Robert Atkins, Christopher Beazley, Angelika Beer, Panagiotis Beglitis, Bastiaan Belder, André Brie, Marco Cappato, Véronique De Keyser, Giorgos Dimitrakopoulos, Hélène Flautre, Hanna Foltyn-Kubicka, Michael Gahler, Jas Gawronski, Bronisław Geremek, Maciej Marian Giertych, Ana Maria Gomes, Klaus Hänsch, Jelko Kacin, Ioannis Kasoulides, Joost Lagendijk, Vytautas Landsbergis, Emilio Menéndez del Valle, Willy Meyer Pleite, Francisco José Millán Mon, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Raimon Obiols i Germà, Cem Özdemir, Janusz Onyszkiewicz, Justas Vincas Paleckis, Alojz Peterle, Tobias Pflüger, Bernd Posselt, Raül Romeva i Rueda, Libor Rouček, Katrin Saks, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Jacek Saryusz-Wolski, György Schöpflin, István Szent-Iványi, Antonio Tajani, Charles Tannock, Josef Zieleniec
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Laima Liucija Andrikienė, Maria Badia I Cutchet, David Casa, Giulietto Chiesa, Alexandra Dobolyi, Árpád Duka-Zólyomi, Glyn Ford, Lilli Gruber, Tunne Kelam, Evgeni Kirilov, Jaromír Kohlíček, Antonio López-Istúriz White, Sarah Ludford, Doris Pack, Antonyia Parvanova, Lapo Pistelli, Frédérique Ries, Aloyzas Sakalas, Anders Samuelsen, Adrian Severin, Csaba Sándor Tabajdi, Luis Yañez-Barnuevo García
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

Vystymosi komiteto NUOMONĖ  (1.3.2007)

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl Europos Sąjungos 2005 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo
(SEC(2006)0916 - C6-0263/2006 - 2006/2070(DEC))(SEC(2006)0915 - C6-0262/2006 - 2006/2070(DEC)III skirsnis. Komisija

Nuomonės referentas: Ralf Walter

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  džiaugiasi tuo, kad sveikatos apsaugai ir pagrindiniam lavinimui skirtų ES biudžeto lėšų dalis padidėjo nuo 4,98 proc. iki 6,83 proc.; tačiau apgailestauja, kad šis rodiklis dar toli gražu nesiekia 2005 m. biudžete numatytų 20 proc.; nepritaria tam, kad Komisija kaip pasiteisinimą dėl nedidelių investicijų į minėtuosius sektorius nurodo pagrįstą ir būtiną tikslą geriau koordinuoti paramos teikėjų veiksmus ir užduočių pasidalijimą tarp jų, ir ragina Komisiją nedelsiant imtis priemonių, kad būtų pasiektas 20 proc. rodiklis, ir bent du kartus per metus raštu pranešti Parlamentui apie pažangą įgyvendinant šias priemones ir apie veiksnius, į kuriuos atsižvelgiama atliekant apskaičiavimus;

2.  apgailestauja, kad Komisija iki šiol kartu su paramą gaunančiomis valstybėmis neparengė bendrosios strategijos, pagal kurią sveikatos priežiūros ir švietimo sektoriai taptų prioritetinėmis sritimis naujuose nacionalinės strategijos dokumentuose;

3.  dar kartą apgailestauja, kad priešingai, nei patikino Komisija, šiuo metu rengiamuose šalių strategijos dokumentuose nėra aiškaus tūkstantmečio vystymosi tikslų aprašymo, jau neminint konkrečių uždavinių ir grafikų kiekvienam tūkstantmečio vystymosi tikslui įgyvendinti, ir deramai neatsižvelgiama į Bendrijos indėlį siekiant šių tikslų;

4.  sveikina Komisiją parengus pareiškimus dėl nepakankamo tam tikrų biudžeto eilučių, ypač skirtų Bendrijos dalyvavimui nevyriausybinių organizacijų veiksmuose besivystančiose šalyse (21 02 03 straipsnis), aplinkai besivystančiose šalyse (21 02 05 straipsnis), kovai su skurdo sukeliamomis ligomis besivystančiose šalyse (21 02 07 02 punktas), demografinės politikos paramai ir reprodukcinei sveikatai (21 02 07 03 punktas) ir decentralizuotam bendradarbiavimui (21 02 13 straipsnis), įgyvendinimo; tačiau ragina dar labiau pasistengti iki galo įgyvendinti biudžetą;

5.  ragina Komisiją atidžiau stebėti masinę kvalifikuotos darbo jėgos iš besivystančių šalių emigraciją į Europos Sąjungos valstybes nares ir pasiūlyti tinkamų priemonių, kurios padėtų kvalifikuotiems asmenims iš besivystančių šalių jose pasilikti arba į jas grįžti, kad paramos teikėjų veikla, ypač sveikatos apsaugos ir švietimo srityje, ilgainiui veiksmingai padėtų kovoti su skurdu besivystančiose šalyse;

6.  džiaugiasi Audito Rūmų išvada, kad patobulėjo Komisijos kontrolės ir priežiūros sistemos; tačiau apgailestauja, kad to negalima pasakyti apie vykdomųjų institucijų priežiūrą, kontrolę ir auditą; mano, kad nepriimtina tai, jog dėl šios spragos, esančios svarbiausioje Europos mokesčių mokėtojus ir paramą gaunančias besivystančias šalis jungiančios grandinės vietoje, vis dar padaroma tiek daug materialinių pasekmių turinčių klaidų; ragina Komisiją ypač užtikrinti, kad būtų įvykdytos nustatytos viešųjų pirkimų procedūros ir kad nepasitaikytų dvigubų įrašų;

7.  prašo, kad Komisija parengtų ir taikytų globalų požiūrį į vykdomųjų institucijų priežiūrą, kontrolę ir auditą bei užtikrintų, kad pastarosios taikytų teisingas sutartines procedūras, nes iki šiol daugeliu atveju to nebuvo daroma;

8.  ragina Komisiją toliau plėtoti tarnybos EuropeAid atliekamą rizikos vertinimą, remiantis projektų vidaus ir išorės audito išvadomis, ir šio proceso metu išskirti įvairius vykdomųjų institucijų ir finansavimo metodų tipus;

9.  ragina Komisiją siekti suteikti galimybę Audito Rūmams veiksmingai kontroliuoti ES finansinius išteklius, skirtus tarptautinių organizacijų, ypač JT agentūrų, vykdomai veiklai remti;

10. tikisi, kad Komisija savo delegacijoms į paramą gaunančias šalis duos nurodymus ataskaitose visada pateikti konkrečius ES lėšų panaudojimo rezultatus, kad Komisija galėtų įvertinti ir viešai skelbti ES vystomojo bendradarbiavimo rezultatus;

11. ragina Komisiją periodiškai kontroliuoti savo delegacijų veiklos finansų panaudojimą ir veiklos krypčių suderinamumą su Europos Sąjungos prioritetais;

12. džiaugiasi Komisijos pastangomis įgyvendinti aplinkosaugos integravimo į vystomąjį bendradarbiavimą strategiją ir ragina Komisiją toliau siekti įtraukti aplinkosaugos aspektą į vystymosi politiką, įskaitant reikalavimą užtikrinti aplinką tausojančios energijos tiekimą;

13. džiaugiasi, kad Komisijos humanitarinė pagalba, skirta nuo cunamio nukentėjusioms šalims, buvo apskritai tinkamai panaudota; tačiau apgailestauja, kad skubios pagalbos priemonės nebuvo pakankamai gerai koordinuojamos; ragina Komisiją, pirma, aiškiau apibrėžti Humanitarinės pagalbos generalinio direktorato ir Aplinkos generalinio direktorato (Bendrijos apsaugos nuo katastrofų procedūros) funkcijas ir, antra, išplėtoti paramos teikimo nelaimės ištiktiems regionams, kai koordinuojami įvairių paramos teikėjų veiksmai, metodus; džiaugiasi Komisijos pasiryžimu reguliariai raštu pranešti Parlamentui apie pasiektą pažangą;

14. dar kartą teigia, kad Europos plėtros fondo įtraukimas į ES biudžetą suteiktų daugiau nuoseklumo Europos vystomajam bendradarbiavimui, užtikrintų didesnį skaidrumą ir veiksmingumą bei sudarytų sąlygas vykdyti demokratinę kontrolę;

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Europos Sąjungos 2005 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimas. III skirsnis. Komisija
Procedūros numeris	2006/2070(DEC)
Atsakingas komitetas	CONT
Nuomonę pateikė   Paskelbimo per plenarinį posėdį data	DEVE 26.9.2006
Išplėstinis bendradarbiavimas - paskelbimo per plenarinį posėdį data
Nuomonės pranešėjas(ja)   Paskyrimo data	Ralf Walter 6.11.2006
Pakeistas nuomonės referentas:
Svarstymas komitete	30.1.2007
Priėmimo data	28.2.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	30 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Margrietus van den Berg, Josep Borrell Fontelles, Danutė Budreikaitė, Marie-Arlette Carlotti, Corina Creţu, Nirj Deva, Koenraad Dillen, Hélène Goudin, Filip Kaczmarek, Glenys Kinnock, Maria Martens, Luisa Morgantini, José Javier Pomés Ruiz, Miguel Portas, Horst Posdorf, Toomas Savi, Pierre Schapira, Frithjof Schmidt, Jürgen Schröder, Feleknas Uca, Luis Yañez-Barnuevo García, Anna Záborská.
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai(-ės)	Fiona Hall, Alain Hutchinson, Jan Jerzy Kułakowski, Miguel Angel Martínez Martínez, Manolis Mavrommatis, Atanas Paparizov, Anne Van Lancker, Ralf Walter.
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis)	Elena Valenciano Martínez-Orozco
Pastabos (teikiamos tik viena kalba)

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ  (1.3.2007)

pateiktas Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2005 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo (SEC(2006)0916 - C6-0263/2006 - 2006/2070(DEC))
(SEC(2006)0915 - C6-0262/2006 - 2006/2070(DEC))III skirsnis. Komisija

Nuomonės referentė: Ria Oomen-Ruijten

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

3 skyrius. Biudžeto valdymas

1. reiškia susirūpinimą dėl vėl padidėjusio neįvykdytų įsipareigojimų skaičiaus ir ragina per kitus trejus metus panaudoti didesnę lėšų dalį;

2. atkreipia dėmesį į tai, kad didžioji dalis anuliuotų asignavimų, kuriems buvo taikoma n+2 metų taisyklė, tenka Europos socialiniams fondams; ragina valstybes nares užtikrinti, kad mokėjimo prašymai Komisijai būtų pateikiami greičiau, kadangi Europos socialinių fondų lėšomis finansuojamais veiksmais siekiama gerinti užimtumą ir plėtoti žmogiškuosius išteklius, taigi šie veiksmai labai svarbūs norint įgyvendinti Lisabonos tikslus; lėtas lėšų panaudojimas kelia itin didelį nerimą, ypač atsižvelgiant į sukurtą naują Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą ir šio fondo tikslus;

3. ragina Komisiją ir Audito Rūmus deramai pasirūpinti paramos gavėjais, prašančiais palyginti mažos lėšų sumos projektams įgyvendinti, arba organizacijomis, kurios dėl savo dydžio negali finansuoti būtinų audito arba vertinimo ekspertizės paslaugų, siekiant užtikrinti tinkamą projekto sąnaudų ir audito bei ataskaitų pateikimo išlaidų ir šiam tikslui skiriamų žmogiškųjų išteklių pusiausvyrą;

6 skyrius. Struktūriniai veiksmai

4. pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad atsižvelgiant į programų ir projektų įvairovę bei jų valdymo procese dalyvaujančių institucijų gausą būtina užtikrinti, kad valstybėse narėse būtų vykdoma griežtesnė ir išsamesnė kontrolė, kurią atidžiai prižiūrėtų Komisija, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės tinkamai įgyvendintų pagal bendro valdymo principą, numatytą atitinkamuose teisės aktuose, prisiimtų įsipareigojimų dalį;

5. tikisi, kad Komisijos veiksmų planas dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos (COM(2006)0009) padės sumažinti minėtąją būdingą riziką ir gerinti Komisijos ir valstybių narių vykdomą bendrą lėšų valdymą; prašo valstybių narių kasmet pateikti nacionalinę deklaraciją, kurioje būtų patvirtinama, kad ES skirtos biudžeto lėšos buvo tinkamai panaudotos;

6. nusivylęs, kad Audito Rūmai, patikrinę programas, visose rado esminių klaidų, susijusių su nurodytomis projektų išlaidomis, bet atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijai nuolat atliekant tikrinimą galima būtų pagerinti padėtį;

7. pritaria Komisijos nuomonei, kad kontrolės ir valdymo sistemų veiksmingumas įgyvendinant reglamentų reikalavimus įvairiose valstybėse narėse skiriasi (kai kuriose valstybėse narėse šios sistemos veiksmingos, daugelyje valstybių narių jos veikia gerai, tačiau dar reikėtų jas patobulinti, o keletoje valstybių narių šios sistemos veikia negerai); tikisi, kad Komisija dės didesnes pastangas ir skirs daugiau specialių pagalbos priemonių atitinkamoms valstybėms narėms, kad šios valstybės galėtų geriau įgyvendinti savo įsipareigojimus;

8. pabrėžia, kad valstybės narės nenuosekliai įgyvendina savo įsipareigojimus laikytis struktūriniams fondams nustatytų procedūrų, t. y. pateikti nepagrįstų išlaidų grąžinimo ir finansinių klaidų ištaisymo ataskaitas; atsižvelgdamas į tai, tikisi, kad Komisijos nuo 2006 m. taikomos priemonės duos rezultatų; kitu atveju ragina persvarstyti audito procedūrą;

9. atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmų kritikuotas nedidelis bendrųjų finansinių pataisų kiekis nėra vienintelis rodiklis, pagal kurį būtų galima vertinti sėkmingą Komisijos kontrolės veiklą, kadangi pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 39 straipsnio 1 dalies nuostatas bendrosios finansinės pataisos daromos tik tais atvejais, kai valstybė narė nesiima jokių veiksmų;

7 skyrius. Vidaus politikos sritys

10. pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad kalbant apie pagrindinių operacijų teisėtumą ir tvarkingumą esminė būdinga rizika yra tai, kad paramos gavėjai savo ataskaitose gali nurodyti per dideles išlaidas; taip pat kritikuoja nepakankamai gerą sankcijų sistemą, dažną patikimos trukmės nustatymo sistemos trūkumą, Komisijos klaidas taikant specialias programoms skirtas taisykles ir neaiškią vykdomos kontrolės derinimo strategiją;

11. atsižvelgdamas į tai, reikalauja, kad Komisija atliktų griežtesnę išlaidų struktūros kontrolę ir taikytų atitinkamas sankcijas tais atvejais, kai sąskaitose nurodoma per didelė suma;

12. prašo, kad Audito Rūmai atidžiau patikrintų išlaidas socialinių reikalų ir užimtumo srityse, kadangi tikrindami atsitiktinai pasirinktus projektus Audito Rūmai nustatė, jog 63 proc. tikrintų projektų turėjo trūkumų.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Europos Sąjungos 2005 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimas. III skirsnis. Komisija
Procedūros numeris	2006/2070(DEC)
Atsakingas komitetas	CONT
Nuomonę pateikė   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	EMPL 26.9.2006
Glaudesnis bendradarbiavimas – pranešimo plenarinėje sesijoje data
Autorius (-ė)   Paskyrimo data	Ria Oomen-Ruijten 22.11.2006
Pakeistas nuomonės referentas
Svarstymas komitete	24.1.2007		28.2.2007
Priėmimo data	28.2.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: -: 0:	36 1 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jan Andersson, Emine Bozkurt, Philip Bushill-Matthews, Milan Cabrnoch, Alejandro Cercas, Christina Christova, Derek Roland Clark, Proinsias De Rossa, Harlem Désir, Harald Ettl, Richard Falbr, Carlo Fatuzzo, Joel Hasse Ferreira, Ilda Figueiredo, Stephen Hughes, Ona Juknevičienė, Jan Jerzy Kułakowski, Jean Lambert, Bernard Lehideux, Elizabeth Lynne, Thomas Mann, Ana Mato Adrover, Maria Matsouka, Csaba Őry, Siiri Oviir, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Pier Antonio Panzeri, Jacek Protasiewicz, Elisabeth Schroedter, José Albino Silva Peneda, Jean Spautz, Gabriele Stauner, Anne Van Lancker
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Edit Bauer, Françoise Castex, Donata Gottardi, Jamila Madeira
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)	...

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ  (1.3.2007)

pateiktas Biudžeto kontrolės komitetui

dėl 2005 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo
(SEC(2006)0916 - C6-0263/2006 - 2006/2070(DEC))(SEC(2006)0915 - C6-0262/2006 - 2006/2070(DEC))III skirsnis – Komisija

Nuomonės referentė: Jutta Haug

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. mano, kad biudžeto vykdymo rezultatai aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos sektoriuose iš esmės patenkinami;

2. ragina Komisiją toliau imtis priemonių, skatinant pagalbą pareiškėjams, dalyvaujantiems daugiametėse programose; pritaria pastangoms, kuriomis siekiama daugiau dėmesio skirti kvietimų teikti pasiūlymus rengimui ir kuriomis siekiama daugiau padėti paraiškų teikėjams, siekiant, kad nebūtų teikiamos paraiškos dėl projektų, kurie yra netinkamos ar blogos kokybės; pažymi, kad norint pasiekti patenkinamų rezultatų, būtina toliau dirbti; kviečia Komisiją išnagrinėti įvairius įgyvendinimo etapus, siekiant pagerinti įgyvendinimą per visus metus;

3. pažymi, kad ir aplinkos, ir sveikatos, ir maisto saugos srityse mokėjimų lygis buvo mažesnis nei 80 proc.; pripažįsta, kad Komisijai sudėtinga planuoti mokėjimų asignavimų poreikį, nes daug kas priklauso nuo to, kaip greitai paramos gavėjai ir rangovai pateikia sąskaitas; tačiau ragina Komisiją ir toliau tobulinti savo procedūras, nuo kurių priklauso mokėjimų asignavimų panaudojimas;

4. tikisi, kad pagal naująją finansinę programą sukurtas modelis, t. y. įvairaus pobūdžio veikla įtraukiama į vienos politikos srities bendrą programą ir finansuojama pagal vieną biudžeto eilutę, padidins veiksmingą turimų asignavimų panaudojimą;

5.  remdamasis turima informacija, mano, kad Komisijai galima suteikti 2005 m. biudžeto, susijusio su išlaidomis aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos srityse, įvykdymo patvirtinimą.

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Šioje nuomonėje nagrinėjamas 2005 finansinių metų biudžeto vykdymas aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos srityse.

APLINKOS APSAUGA

Aplinkos biudžeto eilutėse, susijusiose su vidaus politika, numatytų įsipareigojimų įgyvendinimo lygis buvo labai aukštas ir vidutiniškai siekė beveik 97 proc. Tai daugiausia lėmė aukštas Forest Focus ir LIFE programų, sudariusių daugiau nei du trečdalius biudžeto šioje politikos srityje, įsipareigojimų lygis. Be to, asignavimų įsipareigojimai pagrindiniam NVO finansavimui buvo beveik visiškai įvykdyti.

Kaip ir praėjusiais metais, dviejų mažesnių programų, susijusių su civiline sauga ir jūros taršos problemomis, įgyvendinimas buvo kur kas sunkesnis. Asignavimų įsipareigojimų civilinei saugai vykdymas šiek tiek padidėjo nuo 75 proc. 2004 m. iki 81 proc. 2005 m., nes Komisija dėjo daugiau pastangų, siekdama informuoti apie kvietimus teikti pasiūlymus. Programai, susijusiai su jūros taršos problemomis, skiriami asignavimai padvigubėjo (nuo 800 000 eurų iki 1 900 000 eurų), tačiau tik 58 proc. jų buvo panaudota. Abi sritys yra pakankamai specializuotos, todėl pareiškėjų nėra daug. Jūros taršos klausimams spręsti Taryba savo sprendime nustatė nedidelę bendro finansavimo ribą ir taip dar labiau apribojo bendrą lėšų panaudojimą.

Lėšos, kurios skiriamos pagal biudžeto eilutes „Teisėkūra, visuomenės ugdymas ir kiti veiksmai” ir „Teisės aktai aplinkos srityje“, yra naudojamos įvairaus pobūdžio priemonėms, kurių imasi Aplinkos GD norėdamas įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir plėtoti naujas politikos iniciatyvas. 6-oji Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programa nustato šios veiklos pagrindus. Lėšos panaudojamos kviečiant teikti pasiūlymus paramai gauti už atliekamus tyrimus ir kviečiant teikti pasiūlymus viešųjų pirkimų procedūrose tiekimo sutartims pasirašyti. Komisija atrenka ekonomiškai vertingiausius pasiūlymus, o siūlomos kainos dažnai būna mažesnės nei būdavo numatyta išleisti. Tokių lėšų panaudojimas padidėjo nuo 81 proc. 2004 m. iki 87 proc. 2005 m.

Vykdant tarptautinę veiklą aplinkos srityje, įskaitant LIFE (Europos aplinkos finansinė priemonė) dalyvaujančias trečiąsias šalis, lėšų panaudojimo lygis buvo daug didesnis nei prieš metus – 96 proc. Komisijos pastangos pagerinti kvietimų teikti pasiūlymus rengimą ir geriau apie tai informuoti davė tam tikrų rezultatų, kurie gauti šiek tiek užtrukus.

Tačiau bendra padėtis yra kiek prastesnė, kai kalbama apie mokėjimus. Vidutinis mokėjimų lygis buvo 78 proc., t.y. beveik toks pat kaip ir 2004 m. 2004 m. įsipareigojimų problemos tapo 2005 m. mokėjimų problemomis. Reiktų pažymėti, kad Komisija gali kontroliuoti ir pagerinti padėtį tik iki tam tikros ribos, nes mokėjimų dydžiai daugiausia priklauso nuo rangovų ir paramos gavėjų pateikiamų sąskaitų.

VISUOMENĖS SVEIKATA

2005 m. buvo tretieji daugiametės Visuomenės sveikatos programos (2003–2008) metai. Pagal programą pateikiamos paraiškos ir toliau buvo pakankamos kokybės, taigi didžioji dalis asignavimų (94 proc.) buvo panaudoti.

Pastangos siekti programinio planavimo, leidžiančio anksčiau priimti sprendimus lėšų klausimais, buvo sėkmingos: mokėjimų vertė 2005 m. padidėjo 21 proc. Be to, kvietimas teikti pasiūlymus buvo geriau parengtas ir specializuotas, todėl sumažėjo pateiktų pasiūlymų, o jiems vertinti sugaišta mažiau laiko. Vis dėlto keli veiksniai sumažino kai kurių pasiekimų teigiamą poveikį. Individualių įsipareigojimų įvykdymas 2004 m. buvo perkeltas į 2005 m. Reikėjo didelių išteklių Visuomenės sveikatos programos vykdomajai agentūrai įsteigti ir naujosios Visuomenės sveikatos ir vartotojų apsaugos programoms rengti. Remiantis Sveikatos ir vartotojų apsaugos GD duomenimis, visa tai lėmė, kad buvo vėluojama vykdyti individualius įsipareigojimus pagal paramos, kuri skiriama 2005 m. atrinktiems projektams, susitarimus. Todėl liko nepanaudotų mokėjimo kreditų, kurie leido Sveikatos ir vartotojų apsaugos GD paprašyti gerokai sumažinti (17,6 mln. eurų) jo mokėjimo kreditus.

Sveikatos ir vartotojų apsaugos GD ir toliau valdo pusę Tabako fondo, kita pusė lieka Žemės ūkio ir kaimo plėtros (AGRI) GD žinioje. Lėšos buvo naudojamos Bendrijos mastu vykdomai „Padėkite“ (angl. – „Help“) kampanijai prieš rūkymą remti. Perėjimas nuo ankstesniojo modelio, kai buvo rengiami keli mažesni projektai, prie vienos išsamios daugiametės kampanijos pagerino bendrą Tabako fondo veiklos įgyvendinimą, tačiau dėl tokio perėjimo buvo nuolat vėluojama vienus metus vykdyti mokėjimus kaip buvo įsipareigota.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Europos Sąjungos 2005 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimas. III skirsnis. Komisija
Procedūros numeris	2006/2070(DEC)
Atsakingas komitetas	CONT
Nuomonę pateikė   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ENVI 26.9.2006
Glaudesnis bendradarbiavimas – pranešimo plenariniame posėdyje data
Nuomonės referentė   Paskyrimo data	Jutta Haug 14.9.2006
Pakeistas nuomonės referentas
Svarstymas komitete	22.1.2007
Priėmimo data	27.2.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	45 1 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Adamos Adamou, Georgs Andrejevs, Pilar Ayuso, Irena Belohorská, Johannes Blokland, John Bowis, Frieda Brepoels, Hiltrud Breyer, Martin Callanan, Chris Davies, Avril Doyle, Mojca Drčar Murko, Jill Evans, Anne Ferreira, Karl-Heinz Florenz, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Satu Hassi, Jens Holm, Dan Jørgensen, Christa Klaß, Holger Krahmer, Urszula Krupa, Jules Maaten, Linda McAvan, Alexandru-Ioan Morţun, Roberto Musacchio, Riitta Myller, Péter Olajos, Antonyia Parvanova, Frédérique Ries, Guido Sacconi, Daciana Octavia Sârbu, Karin Scheele, Carl Schlyter, Richard Seeber, Bogusław Sonik, María Sornosa Martínez, Thomas Ulmer, Anja Weisgerber, Åsa Westlund, Anders Wijkman
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Kathalijne Maria Buitenweg, Christofer Fjellner, Hélène Goudin, Jutta Haug, Henrik Lax
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Elisa Ferreira, Catherine Stihler
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ  (1.3.2007)

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl 2005 finansinių metų bendrojo Europos Sąjungos biudžeto įvykdymo patvirtinimo
(SEC(2006)0916 – C6-0263/2006 – 2006/2070(DEC))(SEC(2006)0915 – C6-0262/2006 – 2006/2070(DEC))III skirsnis. Komisija

Nuomonės referentas: Michael Cramer

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad galutinai priimtame ir per metus pataisytame 2005 m. biudžete transporto politikai vykdyti skirta 917,2 mln. eurų įsipareigojimų asignavimams ir 931,8 mln. eurų buvo galima panaudoti mokėjimų asignavimams. Toliau atkreipia dėmesį į šias sumas:

-     Transeuropiniams transporto tinklams (TEN-T) plėsti skirta 671,4 mln. eurų įsipareigojimų asignavimams ir 747,9 mln. eurų mokėjimų asignavimams,

-     transporto saugumo srityje buvo skirta 15,9 mln. eurų įsipareigojimų asignavimams ir 18,1 mln. eurų mokėjimų asignavimams,

-     Marco Polo programai vykdyti buvo skirta 30,5 mln. eurų įsipareigojimų asignavimams ir 8,2 mln. eurų mokėjimų asignavimams,

-     transportavimo agentūroms 69 mln. eurų buvo skirta įsipareigojimų asignavimams ir 62 mln. eurų mokėjimų asignavimams,

2.  džiaugiasi, kad nuolat panaudojama didelė dalis, beveik 100 proc., ir įsipareigojimų, ir mokėjimų asignavimų, kurie numatyti Transeuropinių transporto tinklų (TEN-T) projektams vykdyti, tačiau apgailestauja, kad nepaisant to projektai ir toliau įgyvendinami lėtai ir nepatenkinamai, nors paprastai transporto infrastruktūros projektai baigiami vykdyti per kelerius metus;

3.  yra susirūpinęs, kad visiems projektams įgyvendinti nėra nustatyta aiškios ES indėlių ribos, kadangi Finansiniame reglamente nenurodoma, ar 10 proc. ES finansavimo riba taikoma šiuo metu turimoms išlaidoms, ar visai numatomai projekto kainai; pažymi, kad dėl šios priežasties Audito Rūmai padarė pastabą, jog pereikvota 146 mln. eurų; džiaugiasi, kad Komisija jau pasirinko aiškią poziciją, ir pritaria, kad procentinę ribą reikėtų skaičiuoti nuo galutinių projekto įgyvendinimo išlaidų;

4.  džiaugiasi, kad Transporto ir energetikos generalinis direktoratas (DG TREN) šiuo metu atlieka 49 proc. TEN-T projektų bendrų išlaidų auditą, tačiau skatina prie šios pažangos prisidėti atliekant 20 proc. visų projektų išlaidų auditą;

5.  išreiškia susirūpinimą dėl klaidingų mokslinių tyrimų kontraktų transporto srityje duomenų procento, kuris viršija vidutinį klaidų procentą, ir skatina taisyti padėtį šioje srityje; ragina Audito Rūmus šį faktą dar kartą patikrinti rengiant savo 2006 m. metinę ataskaitą;

6.  susirūpinęs pažymi, kad transporto saugumo srityje panaudota tik 74 proc. numatytų mokėjimų asignavimų; be to, yra susirūpinęs dėl to, kad Marco Polo programai vykdyti apytikriai panaudota 53 proc. mokėjimų asignavimų; mano, kad siekiant pagrindinių Baltojoje knygoje dėl transporto nustatytų tikslų nepriimtinas toks asignavimų panaudojimo dydis ir ypač nepriimtinas staigus mokėjimų asignavimų panaudojimo sumažėjimas;

7.  ragina Komisiją kasmet teikti Parlamentui ir Tarybai kur kas detalesnį, nei pateikiamas biudžeto eilučių išlaidų paaiškinimuose, išlaidų pagal kiekvieną biudžeto eilutę aprašą;

8.  siūlo Biudžeto kontrolės komitetui suteikti patvirtinimą, kad 2005 m. įvykdytas tų sričių, už kurias atsakingas Transporto ir turizmo komitetas, biudžetas.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Europos Sąjungos 2005 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimas. III skirsnis. Komisija
Procedūros numeris	2006/2070(DEC)
Atsakingas komitetas	CONT
Nuomonę pateikė   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	TRAN 26.9.2006
Glaudesnis bendradarbiavimas - pranešimo plenariniame posėdyje data
Autorius(-ė):   Paskyrimo data	Michael Cramer 27.9.2006
Pakeistas nuomonės referentas (-ė)
Svarstymas komitete	22.1.2007		27.2.2007
Priėmimo data	27.2.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	37 1 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Gabriele Albertini, Etelka Barsi-Pataky, Paolo Costa, Michael Cramer, Arūnas Degutis, Christine De Veyrac, Petr Duchoň, Saïd El Khadraoui, Luis de Grandes Pascual, Mathieu Grosch, Stanisław Jałowiecki, Georg Jarzembowski, Dieter-Lebrecht Koch, Jaromír Kohlíček, Sepp Kusstatscher, Bogusław Liberadzki, Eva Lichtenberger, Erik Meijer, Josu Ortuondo Larrea, Willi Piecyk, Luís Queiró, Luca Romagnoli, Gilles Savary, Brian Simpson, Renate Sommer, Dirk Sterckx, Ulrich Stockmann, Silvia-Adriana Ţicău, Georgios Toussas, Yannick Vaugrenard, Marta Vincenzi, Lars Wohlin, Corien Wortmann-Kool, Roberts Zīle
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Johannes Blokland, Zita Gurmai, Jeanine Hennis-Plasschaert, Anne E. Jensen, Aldo Patriciello,
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Thijs Berman
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ  (27.2.2007)

pateiktas Biudžeto kontrolės komitetui

dėl 2005 finansinių metų bendrojo Europos Sąjungos biudžeto įvykdymo patvirtinimo
(SEC(2006)0916 – C6-0263/2006 – 2006/2070(DEC))(SEC(2006)0915 – C6-0262/2006 – 2006/2070(DEC))III skirsnis. Komisija

Nuomonės referentė: Helga Trüpel

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.    mano, kad būtina labiau supaprastinti reikalavimus, kuriuos privalo atitikti paraiškų teikėjas pagal naujas daugiametes programas, pvz., „Veiklus jaunimas“, „Piliečių Europa“ ir „Kultūra 2007“, nes tai yra būtinas žingsnis piliečiams draugiškesnės Sąjungos link, ir tikisi, kad Komisija ištirs tokias galimybes atsižvelgdama į persvarstytą Finansinį reglamentą;

2.    mano esant reikalinga, kad Komisija, laikydamasi Finansinio reglamento nuostatų, išnagrinėtų, ar tikslinga suvienodinti sutarčių skyrimo procedūrą naudojant vienodus tarifus ir vadovaujantis Komisijos sprendimais programoms finansuoti;

3.    ragina Komisiją imtis tolesnių žingsnių stebint kiekvienos iš 99 nacionalinių agentūrų, dalyvaujančių valdant programas, darbą, nes keletu atvejų jose buvo rasta didelių trūkumų taikant audito procedūras;

4.    tikisi, kad Vykdomosios švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros agentūros veikla padės sukurti tobulesnes veiklos procedūras; pabrėžia, kad į šios agentūros veiklos sritį patenkančios organizacijos ypač priklauso nuo patikimos ir laiku suteikiamos informacijos, susijusios su parama projektams; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį, kad šie paraiškų teikėjai dažnai yra labai mažos organizacijos arba fiziniai asmenys, kuriems trūksta lėšų arba kompetencijos profesionaliam auditui atlikti;

5.    atkreipia dėmesį, kad vietoje atliekamo projekto audito išlaidos būna ypač didelės; vis dėlto mano, kad atsižvelgiant į tikslą kiek įmanoma sumažinti klaidų riziką, reikia, jog atliktų patikrų sąnaudos būtų proporcingos jų efektyvumui siekiant optimalaus išteklių, panaudotų Bendrijos politikai įgyvendinti, ir išteklių, skirtų patikroms atlikti, santykio;

6.    pageidauja užtikrinti, kad informuojant apie paramą, t. y. rengiant informacines kampanijas, kurios vykdomos bendradarbiaujant valstybėms narėms ir Komisijai, būtų vadovaujamasi papildomumo principu, ir prašo Komisijos reikalauti, kad valstybės narės užtikrintų, jog finansinė parama nebūtų naudojama tiesiog pakeisti valstybės narės finansinei paramai, teikiamai nacionalinio masto priemonėms ES informacijos politikos srityje finansuoti;

7.  ragina Komisiją užtikrinti, kad nacionalinės agentūros, skirstydamos paramai skirtas lėšas, nenukryptų nuo bendrų reikalavimų, kaip tai įvyko Lenkijoje vykdant projektą su homoseksualios orientacijos jaunimu, ir atsižvelgtų į EB Sutarties 13 straipsnį, o nusižengus programos reikalavimams, galėtų būti svarstomas ES lėšų susigražinimo klausimas.

AIŠKINAMOJI DALIS

1.   Tinkamas finansinių taisyklių traktavimas ir paprastesnės galimybės pasinaudoti ES lėšomis gali vienas kitam prieštarauti. Nuomonės referentė remia bet kokį pagrįstą procedūrų supaprastinimą kultūros, jaunimo, informacijos priemonių ir švietimo srityse, nes jose daugelis paraiškų teikėjų yra nedidelės organizacijos ar netgi fiziniai asmenys, kurie neturi reikiamų žinių arba pajėgumų taikyti sudėtingas finansinės kontrolės sistemas. Be to, paprastai skiriamos gana nedidelės sumos, taigi administravimo veiksmai turi būti proporcingi. Paprastesnės procedūros ir mažesnis vėlavimas atrenkant pasiūlymus padės priartinti Europą prie jos piliečių.

Naujos kartos daugiametėse programose, skirtose įgyvendinti 2007–2013 m. laikotarpiu, atsižvelgiama į pastabas, pateiktas per daugelį metų, kad programas reikia supaprastinti. Persvarstytas finansinis reglamentas ir jo įgyvendinimo taisyklės sudaro sąlygas ir skatina taikyti paprastesnes procedūras, kurios labiau tiktų šioje srityje aktyviai veikiantiems piliečiams ir organizacijoms, pvz., dažniau naudotis vienkartinėmis išmokomis, skelbti kvietimus teikti paraiškas dėl veiklos išmokų tais metais, kurie eina prieš biudžetinius metus, bei per atitinkamų metų pirmą (-as) savaitę (-es) patvirtinti dviejų etapų procedūras, kad pirmuoju etapu būtų paprasčiau pateikti paraišką.

Nuomonės referentė pabrėžia, kad Audito Rūmų rekomendacijos plačiau naudotis finansavimu skiriant vienkartines išmokas (pvz., nustatant vidutines išlaidas personalui) šiek tiek neatitinka Audito Rūmų kritikos, kad faktinės išlaidos skiriasi nuo vidutinių išlaidų. Komisijos atsakymas atrodo pagrįstas: vidutiniai dydžiai turi būti apskaičiuojami vadovaujantis nuoseklia metodika, kurią naudojant nebūtų leidžiama, kad vidutinės išlaidos dėsningai didėtų (7.6 pastraipa).

2.   Programų dalys įgyvendinamos padedant nacionalinėms agentūroms. Daugiau nei 60 proc. Švietimo ir kultūros generalinio direktorato biudžeto nukreipiama gavėjams per nacionalines agentūras. Iš viso ES yra 99 tokios agentūros. Pastebėta didelių trūkumų, susijusių su kai kurių iš šių agentūrų apskaitos sistemomis. Švietimo ir kultūros generalinio direktoratas savo metiniame veiklos pranešime teigia, kad 75-iose iš 99-ių nacionalinių agentūrų iki 2005 m. pabaigos buvo atliktas auditas, o visų agentūrų auditas turėtų būti atliktas iki 2006 m. pabaigos. Tačiau pranešime reiškiama abejonių, susijusių su tuo, kad programas administruoja nacionalinės agentūros. Audito Rūmai, rekomenduodami Komisijai labiau išplėsti nacionalinių agentūrų kontrolę (7.29 pastraipa), netiesiogiai patvirtina, kad reikia gerinti šių agentūrų atliekamą kontrolę. Persvarstytame finansiniame reglamente taip pat labiau pabrėžiama valstybių narių atsakomybė už bendrai administruojamas programas, susijusi su rezultatyviomis ir veiksmingomis kontrolės sistemomis ir lėšų susigrąžinimu. Siekiant reaguoti į šiuos trūkumus, galiausiai galėtų būti numatyta dar kartą apsvarstyti galimybę perduoti užduotis nacionalinėms agentūroms, jeigu per kelerius metus šios nacionalinės agentūros negalėtų užtikrinti geresnio biudžeto įgyvendinimo bei kontrolės.

3.   2005 m. įvyko vidinė Švietimo ir kultūros generalinio direktorato pertvarka ir dalį jo užduočių buvo pavesta atlikti Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos generaliniam direktoratui. Be to, buvo įsteigta Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji agentūra (angl. EACEA), ir dėl to reikėjo apsvarstyti 7 000 potencialių kandidatų ir perleisti 13 000 sutarčių. Šis sudėtingas procesas, be abejo, turėjo įtakos minėtojo generalinio direktorato veiklai.

4.   Sąnaudų ir naudos analizė bei Komisijos pranešimas apie vykdomosios agentūros veiklą iki šiol buvo teigiami, atsižvelgiant į galutinių terminų laikymąsi, ir juose pranešama tik apie kai kurias neesmines problemas, susijusias su galimu daliniu užduočių sutapimu ir dubliavimusi. Tai rodo, kad sutaupoma ES lėšų, palyginti su vidiniu sprendimu arba funkcijų perleidimu.

5.   Nuomonės referentė pastebi tam tikrą prieštaravimą tarp Audito Rūmų pastabų, kad reikia atlikti išlaidas mažinančius patikrinimus (7.11 pastraipa), ir tuo pat metu pateikiamos pastabos, kad Komisijos priežiūros ir kontrolės sistemos nesuteikia garantijų, susijusių su vidaus politikos srityje sudaromų pagrindinių sandorių teisėtumu bei taisyklingumu (7.28 pastraipa). Komisija atsakė, kad atsižvelgdama į pernelyg dideles išlaidas atliekant kiekvieno projekto auditą vietoje, Komisija privalo toleruoti tam tikrą klaidų buvimo riziką, su sąlyga, kad rizikos lygis atitiktų teikiamos paramos pobūdį.

Atsižvelgiant į tai metiniame Švietimo ir kultūros generalinio direktorato veiklos pranešime teigiama, kad per trejus metus atliktų audito procedūrų išvadų analizė rodo, kad vidutinis klaidų kiekis yra 9 proc., ir klaidos daugiausia susijusios su tomis programos dalimis, kurios kelia didesnį pavojų, pvz., su tarptautinėmis programomis. Ypač tokių klaidų pasitaiko programose, susijusiose su didelėmis išlaidoms personalui. Dažnai atlikus auditą dalis išlaidų nėra kompensuojama, nes trūksta įrodymų, pvz., darbo laiko grafikų (šią problemą taip pat pažymėjo Audito Rūmai 7.29 pastraipoje). Taigi sunku pateikti klaidų kiekį atsižvelgiant į konkrečias sumas.

6.   Komunikacijos generalinio direktorato veiklos 2005 m. klausimu reikėtų pabrėžti, kad Komisijos ir nacionalinių institucijų bendradarbiavimas administruojant turėtų papildyti informavimą valstybėse narėse. Komisija privalo išvengti Vokietijoje susidariusios padėties, kai nacionalinės lėšos, skirtos ES informacinėms priemonėms, buvo labai sumažintos pradėjus bendradarbiauti.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Europos Sąjungos 2005 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimas. III skirsnis. Komisija
Procedūros numeris	2006/2070(DEC)
Atsakingas komitetas	CONT
Nuomonę pateikė   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	CULT 26.9.2006
Glaudesnis bendradarbiavimas – pranešimo plenarinėje sesijoje data
Autorius (-ė)   Paskyrimo data	Helga Trüpel 12.9.2006
Pakeistas nuomonės referentas
Svarstymas komitete	29.1.2007		27.2.2007
Priėmimo data	27.2.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	20 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Marie-Hélène Descamps, Věra Flasarová, Milan Gaľa, Ovidiu Victor Ganţ, Vasco Graça Moura, Lissy Gröner, Luis Herrero-Tejedor, Ruth Hieronymi, Sándor Kónya-Hamar, Manolis Mavrommatis, Ljudmila Novak, Zdzisław Zbigniew Podkański, Karin Resetarits, Pál Schmitt, Gheorghe Vergil Şerbu, Nikolaos Sifunakis, Helga Trüpel, Thomas Wise
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Rolf Berend, Erna Hennicot-Schoepges, Jaroslav Zvěřina
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)	...

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ  (20.3.2007)

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl 2005 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo
(SEC(2006)0916 - C6-0263/2006 - 2006/2070(DEC))(SEC(2006)0915 - C6-0262/2006 - 2006/2070(DEC))III skirsnis. Komisija.

Nuomonės referentė: Bárbara Dührkop Dührkop

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  džiaugiasi tuo, kad buvo pasiekta tam tikros pažangos vykdant biudžeto įsipareigojimus, susijusius su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve; apgailestauja dėl to, jog vis labiau mažėja mokėjimų vykdymo lygis (Audito Rūmų duomenimis 2005 m. – 79,8 proc., 2004 m. – 83,8 proc.); pažymi, kad šis lygis Komisijoje yra vienas žemiausių; ragina Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinį direktoratą pagerinti biudžeto vykdymą ateityje.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Europos Sąjungos 2005 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimas. III skirsnis. Komisija
Procedūros numeris	2006/2070(DEC)
Atsakingas komitetas	CONT
Nuomonę pateikė   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	LIBE 26.9.2006
Glaudesnis bendradarbiavimas – pranešimo plenarinėje sesijoje data
Autorius (-ė)   Paskyrimo data	Bįrbara Dührkop Dührkop 19.12.2006
Pakeistas nuomonės referentas
Svarstymas komitete	27.2.2007		20.3.2007
Priėmimo data	20.3.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	39 0 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Alexander Alvaro, Mihael Brejc, Kathalijne Maria Buitenweg, Giuseppe Castiglione, Giusto Catania, Jean-Marie Cavada, Mladen Petrov Chervenyakov, Carlos Coelho, Fausto Correia, Panayiotis Demetriou, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Giovanni Claudio Fava, Kinga Gál, Patrick Gaubert, Lilli Gruber, Jeanine Hennis-Plasschaert, Lívia Járóka, Ewa Klamt, Magda Kósáné Kovács, Barbara Kudrycka, Henrik Lax, Kartika Tamara Liotard, Sarah Ludford, Edith Mastenbroek, Dan Mihalache, Claude Moraes, Javier Moreno Sánchez, Athanasios Pafilis, Martine Roure, Luciana Sbarbati, Inger Segelström, Søren Bo Søndergaard, Adina-Ioana Vălean, Manfred Weber
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Simon Busuttil, Gérard Deprez, Ignasi Guardans Cambó, Tchetin Kazak, Witold Tomczak, Rainer Wieland
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Edit Bauer, Johannes Blokland
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)	.

Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ  (28.2.2007)

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl 2005 finansinių metų bendrojo Europos Sąjungos biudžeto įvykdymo patvirtinimo
(SEC(2006)0916 – C6-0263/2006 – 2006/2070(DEC)) (SEC(2006)0915 – C6-0262/2006 – 2006/2070(DEC))III skirsnis. Komisija

Nuomonės referentė: Lissy Gröner

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad pagal EB sutarties 3 straipsnio 2 dalies nuostatas vyrų ir moterų lygybė – tai pagrindinis ES principas ir tikslas, kurio svarbu siekti daugelyje įvairių Bendrijos veiklos ir politikos sričių; pakartoja savo reikalavimą deramą dėmesį skirti tam, kad planuojant biudžetą pirmenybė būtų teikiama lyčių lygybės klausimų įtraukimui į pagrindines veiklos sritis vadovaujantis lyčių lygybės klausimų finansavimo įtraukimo į biudžetą principu, ir ragina Komisiją pateikti vertinimui reikalingus duomenis;

2.  pakartoja reikalavimą, kad į pranešimus apie biudžeto įvykdymą būtų įtraukiama informacija apie lyčių lygybės klausimų įtraukimą į pagrindines veiklos sritis ir konkretūs duomenys lyčių lygybės klausimais; apgailestauja, kad Komisija nepateikė šios informacijos;

3.  nerimaudamas atkreipia dėmesį į mažą mokėjimų, skirtų programai Daphne vykdyti, panaudojimą (58 proc.); atsižvelgia į Komisijos argumentus, pateikiamus siekiant išlaikyti projektų kokybės standartus, bet pažymi, kad buvo atsisakyta finansiškai remti daugelį kokybiškų projektų; todėl džiaugiasi tuo, kad programos Daphne trečiuoju etapu buvo skirta daugiau lėšų, bet yra susirūpinęs dėl nepakitusių administravimo pajėgumų; taigi prašo atlikti tyrimą, kuriuo būtų siekiama tiksliau išsiaiškinti galimas šio mažo mokėjimo panaudojimo priežastis;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta duomenų apie lyčių lygybės skatinamąją veiklą, kuri remiama iš Struktūrinio fondo lėšų, ir ragina Komisiją taisyti šią padėtį;

5.  mano, kad daugiau dėmesio reikia skirti tam, kad būtų skatinamas moterų dalyvavimas žinių visuomenėje, taigi ir tam, kad būtų skatinamas moterų aukštos kokybės mokymas ir užimtumas informacinių ir ryšių technologijų srityje;

6.  džiaugiasi pažymėtina pažanga, kurią pasiekė Komisija, vykdydama metinį moterų įdarbinimo ir skyrimo į vadovų bei kitus A*/AD lygio postus Komisijos administracijoje planą; ragina Komisiją toliau dėti pastangas šioje srityje.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Europos Sąjungos 2005 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimas. III skirsnis. Komisija
Procedūros numeris	2006/2070(DEC)
Atsakingas komitetas	CONT
Nuomonę pateikė   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	FEMM 26.9.2006
Glaudesnis bendradarbiavimas – pranešimo plenarinėje sesijoje data
Autorius (-ė)   Paskyrimo data	Lissy Gröner 11.12.2006
Pakeistas nuomonės referentas
Svarstymas komitete	23.1.2007		27.2.2007
Priėmimo data	27.2.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	20 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Edit Bauer, Emine Bozkurt, Hiltrud Breyer, Ilda Figueiredo, Věra Flasarová, Lissy Gröner, Zita Gurmai, Esther Herranz García, Lívia Járóka, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Urszula Krupa, Siiri Oviir, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Marie-Line Reynaud, Teresa Riera Madurell, Amalia Sartori, Eva-Britt Svensson, Britta Thomsen, Corien Wortmann-Kool, Anna Záborská
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Marusya Ivanova Lyubcheva
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)	...

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Europos Sąjungos 2005 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimas. III skirsnis. Komisija
Nuorodos	SEC(2006)0916– C6‑0263/2006 – 2006/2070(DEC) SEC(2006)0915 – C6‑0262/2006 – 2006/2070(DEC)
Teisinis pagrindas	EB sutarties 274, 275, 276 straipsniai ir Euratomo sutarties 179a, 180b straipsniai
Pagrindas Darbo tvarkos taisyklėse	70 straipsnis ir V priedas
Galutinės metų sąskaitos perduotos … (data)	26.7.2006
Audito Rūmų metų pranešimas perduotas … (data)	31.10.2006
Tarybos rekomendacija   Perdavimo data	5710/2007 – C6-0081/2007 27.2.2007
Atsakingas komitetas   Kreipimosi data	CONT 26.9.2006
Nuomones teikiantys komitetai   Kreipimosi data	Visi 26.9.2006
Pranešėjas (-ai)   Paskyrimo data	Salvador Garriga Polledo 20.4.2006
Pakeistas pranešėjas	Jan Mulder
Svarstymas komitete	1.3.2007	26.3.2007
Priėmimo data	26.3.2007
Galutinio balsavimo rezultatai
1.   Pasiūlymas dėl sprendimo patvirtinti biudžeto įvykdymo patvirtinimą	Už: 18			Prieš: 1			Susilaikė: 1
2.   Pasiūlymas dėl sprendimo uždaryti sąskaitas	Už: 18			Prieš: 1			Susilaikė: 1
3.   Pasiūlymas dėl rezoliucijos su pastabomis	Už: 24			Prieš: 2			Susilaikė: 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jean-Pierre Audy, Inés Ayala Sender, Herbert Bösch, Paul van Buitenen, Paulo Casaca, Christofer Fjellner, Ingeborg Gräßle, Dan Jørgensen, Nils Lundgren, Marusya Ivanova Lyubcheva, Hans-Peter Martin, Edith Mastenbroek, Ashley Mote, Jan Mulder, Francesco Musotto, Ovidiu Ioan Silaghi, Bart Staes
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Richard Corbett, Valdis Dombrovskis, Salvador Garriga Polledo, Cristina Gutiérrez-Cortines, Edit Herczog, Véronique Mathieu, Bill Newton Dunn, Petre Popeangă, Margarita Starkevičiūtė, Ralf Walter
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis)
Pateikimo data – A6	11.4.2006