PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl maisto fermentų ir iš dalies keičiančio Tarybos direktyvą 83/417/EEB, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1493/1999, Direktyvą 2000/13/EB ir Tarybos direktyvą 2001/112/EB60

11.5.2007 - (COM(2006)0425 – C6‑0257/2006 – 2006/0144(COD)) - ***I

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
Pranešėja: Avril Doyle

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl maisto fermentų ir iš dalies keičiančio Tarybos direktyvą 83/417/EEB, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1493/1999, Direktyvą 2000/13/EB ir Tarybos direktyvą 2001/112/EB

(COM(2006)0425 – C6‑0257/2006 – 2006/0144(COD))

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0425)[1],

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 37 ir 95 straipsnius, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6‑0257/2006),

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl siūlomo teisinio pagrindo,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 ir 35 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A6‑0177/2007),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas	Parlamento pakeitimai
Pakeitimas 1 1 NURODOMOJI DALIS
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 ir 95 straipsnius,	atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 ir 153 straipsnius,
Pagrindimas
Atsižvelgiant į žemės ūkio teisės aktus, fermentų naudojimas yra tik labai mažas siūlomo reglamento aspektas. Taigi 37 straipsnis neturėtų būti teisinis pagrindas.
Pasiūlymo tikslas – suteikti aukšto lygio vartotojų apsaugą, kuri bus pasiekta suderinus valstybių narių teisės aktus vidaus rinkoje. Taigi teisinis pagrindas turėtų būti 153 straipsnis.
Pakeitimas 2 3 konstatuojamoji dalis
(3) Valstybių narių teisės aktais šiuo metu nereglamentuojami fermentai, išskyrus fermentus, naudojamus kaip maisto priedai, arba reglamentuojami kaip pagalbinės perdirbimo medžiagos. Dėl nacionalinių įstatymų, taisyklių ir administracinių nuostatų, susijusių su maisto fermentų leidimų suteikimu, skirtumų gali būti trukdoma jų laisvam judėjimui, sukuriant sąlygas atsirasti nelygiai ir nesąžiningai konkurencijai. Todėl būtina priimti Bendrijos taisykles, suderinančias nacionalines nuostatas, susijusias su fermentų naudojimu maisto produktuose.	(3) Valstybių narių teisės aktais šiuo metu nereglamentuojami fermentai, išskyrus fermentus, naudojamus kaip maisto priedai, arba reglamentuojami kaip pagalbinės perdirbimo medžiagos. Dėl nacionalinių įstatymų, taisyklių ir administracinių nuostatų, susijusių su maisto fermentų leidimų suteikimu, skirtumų trukdoma jų laisvam judėjimui, sukuriant sąlygas atsirasti nelygiai ir nesąžiningai konkurencijai. Todėl būtina priimti Bendrijos taisykles, suderinančias nacionalines nuostatas, susijusias su fermentų naudojimu maisto produktuose.
Pagrindimas
Pakeitimu siekiama teisinio aiškumo. Bendrojoje rinkoje reikia suderintų taisyklių. Pakeitimu sutvirtinamas šio pasiūlymo 95 straipsnio (vidaus rinka) teisinis pagrindas.
Pakeitimas 3 4 konstatuojamoji dalis
(4) Šis reglamentas turėtų apimti tik į maisto produktus dedamus fermentus, siekiant pagerinti technologinę funkciją gaminant, perdirbant, ruošiant, apdorojant, pakuojant, vežant ar laikant tokius maisto produktus, įskaitant fermentus, naudojamus kaip pagalbinės perdirbimo medžiagos („maisto fermentus“). Šio reglamento taikymo sritis neturėtų apimti fermentų, kurių nededama į maisto produktus siekiant pagerinti technologinę funkciją, bet kurie skirti žmonėms vartoti, pavyzdžiui, mitybos tikslais. Maisto produktų gamyboje tradiciškai naudojamos mikrobų kultūros, pavyzdžiui, sūris ir vynas gali turėti fermentų, bet jos nėra specialiai naudojamos gaminant fermentus, todėl jų nereikėtų laikyti maisto fermentais.	(4) Šis reglamentas turėtų apimti tik į maisto produktus dedamus fermentus, siekiant pagerinti technologinę funkciją gaminant, perdirbant, ruošiant, apdorojant, pakuojant, vežant ar laikant tokius maisto produktus, įskaitant fermentus, naudojamus kaip pagalbinės perdirbimo medžiagos („maisto fermentus“). Šio reglamento taikymo sritis neturėtų apimti fermentų, kurių nededama į maisto produktus siekiant pagerinti technologinę funkciją, bet kurie skirti žmonėms vartoti, pavyzdžiui, mitybos ar virškinimo gerinimo tikslais. Maisto produktų gamyboje tradiciškai naudojamos mikrobų kultūros, pavyzdžiui, sūris ir vynas gali turėti fermentų, bet jos nėra specialiai naudojamos gaminant fermentus, todėl jų nereikėtų laikyti maisto fermentais.
Pagrindimas
Reikėtų aiškiai nustatyti, kad šis reglamentas neturėtų būti taikomas fermentams, kurie skirti žmonėms vartoti, pavyzdžiui, fermentams, kurie vartojami mitybos tikslais ar kurie padeda virškinimui.
Pakeitimas 4 6 konstatuojamoji dalis
(6) Maisto fermentai turėtų būti tvirtinami ir naudojami tik tada, jei jie atitinka šiame reglamente nurodytus kriterijus. Naudojami maisto fermentai turėtų būti saugūs, turėtų būti technologinis jų naudojimo poreikis, o jų naudojimas neturėtų klaidinti vartotojo.	(6) Maisto fermentai turėtų būti tvirtinami ir naudojami tik tada, jei jie atitinka šiame reglamente nurodytus kriterijus. Naudojami maisto fermentai turėtų būti saugūs, turėtų būti technologinis jų naudojimo poreikis, o jų naudojimas neturėtų klaidinti vartotojo, bet turėtų būti jam naudingas. Vartotoją gali klaidinti informacija, susijusi su naudojamų ingredientų pobūdžiu, šviežumu ir kokybe, produkto ar gaminimo proceso natūralumu arba produkto maistingumo kokybe, ir kita informacija.
Pagrindimas
Šis pakeitimas reikalingas, kad būtų geriau suprantama frazės „klaidinti vartotoją“ prasmė.
Pakeitimas 5 8 konstatuojamoji dalis
(8) Bendrijoje leidžiamus naudoti maisto fermentus reikėtų įtraukti į Bendrijos sąrašą, kuriame fermentai turėtų būti aiškiai aprašyti, patikslinti jų naudojimą reglamentuojantys reikalavimai ir prie kurio pridėtos specifikacijos, visų pirma maisto fermentų kilmės ir grynumo kriterijai. Jei maisto fermente yra genetiškai modifikuoto organizmo (GMO) arba jis yra iš jo sudarytas, kaip apibrėžta 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1830/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų susekamumo ir ženklinimo ir iš dalies pakeičiančiame Direktyvą 2001/18/EB, į specifikacijas taip pat reikėtų įtraukti pagal tą reglamentą GMO priskirtą unikalųjį identifikavimo kodą.	(8) Bendrijoje leidžiamus naudoti maisto fermentus reikėtų įtraukti į Bendrijos sąrašą, kuriame fermentai turėtų būti aiškiai aprašyti, patikslinti jų naudojimą reglamentuojantys reikalavimai ir prie kurio pridėtos specifikacijos, visų pirma maisto fermentų kilmės ir grynumo kriterijai. Jei maisto fermentas gautas iš genetiškai modifikuoto organizmo (GMO), kaip apibrėžta 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1830/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų susekamumo ir ženklinimo ir iš dalies pakeičiančiame Direktyvą 2001/18/EB, į specifikacijas taip pat reikėtų įtraukti pagal tą reglamentą GMO priskirtą unikalųjį identifikavimo kodą.
Pagrindimas
Komisijos pasiūlymo formuluotė yra klaidinanti. Genetiškai modifikuoti organizmai patys savaime negali būti fermentais, bet gali būti panaudoti juos gaminant.
Pakeitimas 6 9 konstatuojamoji dalis
(9) Siekiant suderinimo, maisto fermentų rizikos įvertinimas ir jų įtraukimas į Bendrijos sąrašą turėtų būti atliekamas laikantis procedūros, nustatytos [...] Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. […], nustatančiame bendrą maisto priedų, maisto fermentų ir maisto kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą.	(9) Siekiant suderinimo, maisto fermentų rizikos įvertinimas ir jų įtraukimas į Bendrijos sąrašą turėtų būti atliekamas laikantis atsargumo principo ir procedūros, nustatytos [...] Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. […], nustatančiame bendrą maisto priedų, maisto fermentų ir maisto kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą.
Pagrindimas
Atsargumo principas turi būti esminis maisto fermentus vertinant rizikos požiūriu.
Pakeitimas 7 11 konstatuojamoji dalis
(11) Į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, taikymo sritį įeinantys maisto fermentai turi būti tvirtinami pirma pagal minėtą reglamentą, o po to – pagal šį reglamentą.	(11) Iš organizmo, kuris patenka į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, taikymo sritį, gauti maisto fermentai turi būti tvirtinami pirma pagal minėtą reglamentą, o po to arba tuo pačiu metu – pagal šį reglamentą.
Pagrindimas
Suprantama, kad pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 tvirtinant genetiškai modifikuotus maisto produktus ir ingredientus būtų taikoma „vienkartinio patvirtinimo“ procedūra. Reikalavimas patvirtinti iš GMO gautą maisto fermentą pagal Reglamentą 1829/2003 ir tik tada vertinti, ar jį galima įtraukti į siūlomame reglamente dėl maisto fermentų numatytą Bendrijos sąrašą, prieštarauja šiam metodui ir gali lemti tai, kad tam pačiam maisto fermentui reikės taikyti dvi atskiras patvirtinimo procedūras. Tuo tarpu praktiškai EFSA gali apsvarstyti iš GMO gautą fermentą atsižvelgdama į abu teisės aktus ir remdamasi gera administravimo patirtimi ir tai būtų gerai numatyti jau iš pat pradžių.
Pakeitimas 8 14 konstatuojamoji dalis
(14) Siekiant visiems pareiškėjams užtikrinti sąžiningas ir vienodas sąlygas, Bendrijos sąrašas turėtų būti parengtas vienu etapu. Šis sąrašas turėtų būti parengtas po to, kai baigiama įvertinti visų maisto fermentų, apie kuriuos pradiniu dviejų metų laikotarpiu buvo pateikta pakankamai informacijos, rizika.	(14) Siekiant visiems pareiškėjams užtikrinti sąžiningas ir vienodas sąlygas, Bendrijos sąrašas turėtų būti parengtas vienu etapu. Šis sąrašas turėtų būti parengtas po to, kai baigiama įvertinti visų maisto fermentų, apie kuriuos pradiniu dviejų metų laikotarpiu buvo pateikta pakankamai informacijos, rizika. Vis dėlto Tarnybos nuomonės turėtų būti paskelbtos, kai tik bus baigtas mokslinis įvertinimas.
Pagrindimas
Reikėtų paaiškinti, kad dėl „vienkartinio patvirtinimo“ principo pavienių fermentų rizikos įvertinimo paskelbimas neužtrunka.
Pakeitimas 9 19 konstatuojamoji dalis
(19) Maisto fermentus reikia nuolat stebėti ir prireikus iš naujo įvertinti, atsižvelgiant į kintančias jų naudojimo sąlygas ir naują mokslinę informaciją.	(19) Maisto fermentus reikia nuolat stebėti ir prireikus iš naujo įvertinti, atsižvelgiant į kintančias jų naudojimo sąlygas ir naują mokslinę informaciją. Vis dėlto bent kas 10 metų turėtų būti atliekamas naujas mokslinis įvertinimas ir klasifikavimas.
Pakeitimas 10 20 konstatuojamoji dalis
(20) Šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės turi būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką1.	(20) Šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės turi būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką1.
OL L 184, 1999 7 17, p. 23.	OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 1).
Pagrindimas
Šis pakeitimas reikalingas tekstui suderinti su naujojo sprendimo dėl komitologijos nuostatomis.
Pakeitimas 11 2 STRAIPSNIO 2 DALIES CA PUNKTAS (NAUJAS)
	(ca) virškinimą gerinančias priemones;
Pagrindimas
Teisinis paaiškinimas. Turėtų būti aišku, kad, kaip pabrėžiama 4 konstatuojamojoje dalyje, šis reglamentas turėtų būti taikomas tik fermentams, kurių dedama į maistą technologinei funkcijai atlikti, o ne fermentams, skirtiems žmonėms vartoti, pvz., fermentams, skirtiems virškinimą gerinančioms priemonėms gaminti.
Pakeitimas 12 2 STRAIPSNIO 4 DALIS
4. Šio reglamento nereikėtų taikyti maisto produktų gamyboje tradiciškai naudojamoms mikrobų kultūroms, kurios gali turėti fermentų, bet kurios nėra specialiai naudojamos fermentams gaminti.	4. Šio reglamento nereikėtų taikyti: a) maisto produktų gamyboje, naudojamoms mikrobų kultūroms, kurios gali atsitiktinai pagaminti fermentų, bet kurios nėra specialiai naudojamos fermentams gaminti. b) fermentams, kurie skirti tiesiogiai žmonėms vartoti, pvz., mitybos tikslais vartojamiems fermentams ar virškinimą lengvinantiems fermentams.
Pagrindimas
Reikėtų aiškiai nustatyti, kad šis reglamentas neturėtų būti taikomas fermentams, kurie skirti žmonėms vartoti, pavyzdžiui, fermentams, kurie vartojami mitybos tikslais ar kurie padeda virškinimui. Tai numatyta Komisijos pasiūlymo 4 konstatuojamojoje dalyje. Vis dėlto, siekiant aiškumo, reikėtų pateikti nuorodą pagrindiniame siūlomo reglamento tekste. Tinkamiausia vieta šiai nurodai pateikti yra 2 straipsnio 4 dalis.
Žodis „tradiciškai“ išbraukiamas siekiant teisinio aiškumo, nes neaišku, ką jis reiškia.
Pakeitimas 13 2 STRAIPSNIO 5 DALIS
5. Prireikus, remiantis 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali būti svarstoma, ar konkreti medžiaga įeina į šio reglamento taikymo sritį.	5. Prireikus, taikant 16 straipsnio 2a dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu gali būti svarstoma, ar konkreti medžiaga įeina į šio reglamento taikymo sritį.
Pagrindimas
Šis pakeitimas reikalingas tekstui suderinti su naujojo sprendimo dėl komitologijos nuostatomis.
Pakeitimas 14 3 STRAIPSNIO 2 DALIS
Taip pat taikomos šios sąvokų apibrėžtys:	Taikomos šios sąvokų apibrėžtys:
	1) „fermentas“ – tai bet koks augalinės, gyvūninės ar mikrobinės kilmės baltymas, kuris proceso metu nepakeisdamas savo struktūros gali katalizuoti specifinę biocheminę reakciją; šiame reglamente ši apibrėžtis taip pat turėtų apimti ir vadinamuosius profermentus, t. y. junginius, kurie yra neaktyvūs arba beveik neaktyvūs fermentų pirmtakai ir gali būti paversti aktyviais fermentais, pritaikius konkrečią katalizavimo procedūrą;
„maisto fermentas“ reiškia produktą, pagamintą ekstrahuojant augalus arba gyvūnus, arba pagamintą fermentacijos būdu, pasinaudojant mikroorganizmais:	2) „maisto fermentas“ – tai produktas, pagamintas ekstrahuojant augalus, gyvūnus, mikroorganizmus ar jų produktus, arba pagamintas fermentacijos būdu, pasinaudojant mikroorganizmais:
a)        kuriuose yra vienas ar keli fermentai, galintys katalizuoti specifinę biocheminę reakciją bei	a)        kuriuose yra vienas ar keli fermentai, galintys katalizuoti specifinę biocheminę reakciją bei
b)        kurie dedami į maisto produktus siekiant pagerinti technologinę funkciją gaminant, perdirbant, ruošiant, apdorojant, pakuojant, vežant ar laikant tokius maisto produktus.	b)        kurie dedami į maisto produktus siekiant pagerinti technologinę funkciją gaminant, perdirbant, ruošiant, apdorojant, pakuojant, vežant ar laikant tokius maisto produktus.
	3) „maisto fermento preparatas“ – tai junginys, kuriame yra vienas arba du maisto fermentai ir į kurį įmaišytos tokios medžiagos, kaip maisto priedai ir (arba) kiti maisto ingredientai, kad būtų lengviau juos saugoti, parduoti, standartizuoti, skiesti ar tirpinti; 4) „pagamintas panaudojant GMO“ – tai gautas panaudojant GMO kaip paskutinį gyvą organizmą gamybos procese, bet neturintis GMO ar iš jo nesudarytas, taip pat nepagamintas iš GMO;
	5) „quantum satis“1 reiškia, kad nenurodytas konkretus kiekis. Vis dėlto priedai naudojami remiantis pažangiąja gamybos praktika tokiais kiekiais, kurie nebūtų didesni nei reikalinga nustatytam tikslui pasiekti, ir su sąlyga, kad vartotojas nebūtų klaidinamas.
	__________________ 1 Direktyvos 94/35/EB 2 straipsnio dalies tekstas.
Pagrindimas
Terminas „fermentas“ gali būti suvokiamas įvairiai. Kai kuriais atvejais ši sąvoka vartojama grynam fermento baltymui apibūdinti, kitais atvejais – ekstrahuojant ar fermentuojant gautam produktui, kuriame yra ne tik fermento baltymo, bet ir šio proceso liekanų. Be to, sąvoka „fermentas“ gali būti vartojama ir apibūdinant prekybai paruoštą produktą, į kurį jau įdėtos kitos sudėtinės dalys. Siekiant teisinio aiškumo ir moksliniu požiūriu teisingo teksto reikia pateikti atskiras apibrėžtis, kuriose būtų atskirti šie trys variantai.
Šis pakeitimas reikalingas siekiant užbaigtumo, kad būtų įtraukta ir galimybė gaminant maistą panaudoti profermentus, kurie nėra fermentai, bet jų pirmtakai.
Reglamentas turėtų būti suderintas su GMO apibrėžtimis, kurios vartojamos kituose aktualiuose teisės aktuose, kad nebūtų supainioti terminai.
Quantum satis: 12 straipsnio f punkte minimos sąvokos „quantum satis“ apibrėžtis turėtų būti įtraukta į šį straipsnį drauge su kitomis apibrėžtimis.
Pakeitimas 15 4 straipsnio 1a PASTRAIPA (NAUJA)
	Joks asmuo nepateikia į rinką maisto fermento ar jokio maisto, kuriame yra tokio maisto fermento, jei šio maisto fermento naudojimas neatitinka šio reglamento.
Pagrindimas
Šia nauja nuostata užtikrinama, kad šis reglamentas apimtų visus leistinus maisto fermentus.
Pakeitimas 16 5 STRAIPSNIS
Maisto fermentas gali būti įtrauktas į Bendrijos sąrašą tik tuomet, jei atitinka šias sąlygas:	Maisto fermentas gali būti įtrauktas į Bendrijos sąrašą tik tuomet, jei atitinka šias sąlygas:
a) remiantis turimais moksliniais įrodymais, jis, jei naudojamas taip, kaip siūloma, nekelia pavojaus vartotojų sveikatos saugai;	a) remiantis turimais moksliniais įrodymais ir atsargumo principu, jis, jei naudojamas taip, kaip siūloma, nekelia pavojaus vartotojų sveikatos saugai;
b) yra pagrįstas technologinis poreikis;	b) yra pagrįstas technologinis poreikis;
c) jų naudojimas yra aiškus vartotojui.	c) jų naudojimas yra aiškus vartotojui. Vartotoją gali klaidinti dalykai, susiję su naudotų sudėtinių dalių pobūdžiu, šviežumu ir kokybe, produkto ar gaminimo proceso natūralumu arba produkto maistingumo kokybe, ir kiti dalykai.
	ca) jį naudodamas vartotojas turi aiškios naudos.
Pagrindimas
Kaip ir dabartiniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose maisto priedus, aiški nauda vartotojui turi būti pagrindinis reikalavimas išduodant leidimus naudoti maisto fermentus.
Šis pakeitimas reikalingas, kad būtų geriau suprantama frazės „klaidinti vartotoją“ prasmė.
Pakeitimas 17 6 STRAIPSNIO 2 DALIES A PUNKTAS
a) maisto fermento pavadinimas;	a) maisto fermento apibrėžtis, įskaitant paplitusį ar rekomenduojamą jo pavadinimą, sisteminį pavadinimą ir sinonimus, jei įmanoma, pagal Tarptautinės biochemijos ir molekulinės biologijos nomenklatūrą, ir, kai kalbama apie sudėtinius fermentus, parenkama pagal fermento veikimą, kuris lemia fermento funkciją;
Pagrindimas
Jei įmanoma, turėtų būti vartojamas tiksliausias fermento pavadinimas pagal Tarptautinės biochemijos sąjungos nomenklatūrą. Kai kalbama apie sudėtinius fermentus, pavadinimas turėtų būti pagrįstas fermento veikimu (aktyvumo principu), kuris nulemia jo funkciją perdirbant maistą.
Pakeitimas 18 6 STRAIPSNIO 2 DALIES B PUNKTAS
b) maisto fermento specifikacijos, įskaitant jo grynumo kriterijus ir kitą būtiną informaciją; jei maisto fermentas patenka į Reglamento (EB) Nr. 1830/2003 taikymo sritį, genetiškai modifikuotam organizmui priskirtas unikalusis identifikavimo kodas pagal tą reglamentą įtraukiamas į specifikacijas;	b) maisto fermento specifikacijos, įskaitant jo grynumo kriterijus ir kitą būtiną informaciją; jei maisto fermentas gautas iš organizmo, kuris patenka į Reglamento (EB) Nr. 1830/2003 taikymo sritį, genetiškai modifikuotam organizmui priskirtas unikalusis identifikavimo kodas pagal tą reglamentą įtraukiamas į specifikacijas;
Pagrindimas
Suprantama, kad pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 tvirtinant genetiškai modifikuotus maisto produktus ir ingredientus būtų taikoma „viekartinio patvirtinimo“ procedūra. Reikalavimas patvirtinti genetiškai modifikuotą maisto fermentą pagal Reglamentą 1829/2003 ir tik tada vertinti, ar jį galima įtraukti į siūlomame maisto fermentų reglamente numatytą Bendrijos sąrašą, prieštarauja šiam metodui ir gali lemti, kad tam pačiam maisto fermentui reikės taikyti dvi atskiras patvirtinimo procedūras. Tuo tarpu praktiškai EFSA gali apsvarstyti iš GMO gautą fermentą atsižvelgdama į abu teisės aktus ir remdamasi gera administravimo patirtimi ir tai būtų gerai numatyti jau iš pat pradžių.
Pakeitimas 19 6 STRAIPSNIO 2 DALIES C–F PUNKTAI
c) prireikus, maisto produktai, į kuriuos gali būti dedamas maisto fermentas;	c) maisto produktai, į kuriuos gali būti dedamas maisto fermentas;
d) prireikus, sąlygos, kuriomis maisto fermentas gali būti naudojamas;	d) sąlygos, kuriomis maisto fermentas gali būti naudojamas;
e) prireikus, visi maisto fermento tiesioginio pardavimo vartotojams apribojimai;	e) prireikus, visi maisto fermento tiesioginio pardavimo vartotojams apribojimai;
f) kai taikoma, specifiniai reikalavimai, susiję su maisto produktų, kuriuose buvo naudoti maisto fermentai, ženklinimu siekiant užtikrinti, kad galutinis vartotojas būtų informuotas apie fizinę maisto produkto būklę ar to produkto specifinį apdorojimo būdą.	f) specifiniai reikalavimai, susiję su maisto produktų, kuriuose buvo naudoti maisto fermentai, ženklinimu siekiant užtikrinti, kad galutinis vartotojas būtų informuotas apie fizinę maisto produkto būklę ar to produkto specifinį apdorojimo būdą.
Pagrindimas
Laidime naudoti maisto fermentą turėtų būti nurodytos visos jo naudojimo sąlygos ir ženklinimo reikalavimai. Taigi šią dalį reikėtų patikslinti.
Pakeitimas 20 7 STRAIPSNIS
Genetiškai modifikuotų fermentų įtraukimas į Bendrijos sąrašą	Fermentų, gautų iš genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) įtraukimas į Bendrijos sąrašą
Maisto fermentas, įeinantis į Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 taikymo sritį, gali būti įtrauktas į Bendrijos sąrašą tik tuomet, jeigu to reglamento 7 straipsnyje nustatyta tvarka jam yra suteiktas leidimas.	Nepažeidžiant šio reglamento 4 straipsnio, maisto fermentas, gautas iš organizmo, kuris patenka į Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 taikymo sritį, gali būti įtrauktas į Bendrijos sąrašą tik tuomet, jeigu to reglamento 7 straipsnyje nustatyta tvarka jam yra suteiktas leidimas.
Pagrindimas
Suprantama, kad pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 tvirtinant genetiškai modifikuotus maisto produktus ir ingredientus būtų taikoma „vieno langelio“ procedūra. Reikalavimas patvirtinti genetiškai modifikuotą maisto fermentą pagal Reglamentą 1829/2003 ir tik tada vertinti, ar jį galima įtraukti į siūlomame maisto fermentų reglamente numatytą Bendrijos sąrašą, prieštarauja šiam metodui ir gali lemti, kad tam pačiam maisto fermentui reikės taikyti dvi atskiras patvirtinimo procedūras. Tuo tarpu praktiškai EFSA gali apsvarstyti iš GMO gautą fermentą atsižvelgdama į abu teisės aktus ir remdamasi gera administravimo patirtimi ir tai būtų gerai numatyti jau iš pat pradžių.
Pakeitimas 21 8 STRAIPSNIS
Galutiniams vartotojams neskirtais parduoti maisto fermentais, kai jie yra parduodami atskirai arba sumaišyti vienas su kitu ir (arba) su kitais komponentais, kaip apibrėžta Direktyvos 2000/13/EB 6 straipsnio 4 dalyje, gali būti prekiaujama tik tuomet, jei ant jų pakuočių ar talpų yra nurodyta šio reglamento 9–12 straipsniuose minima informacija, kuri turi būti lengvai matoma, aiškiai įskaitoma ir neištrinama.	1. Galutiniams vartotojams neskirtais parduoti maisto fermentais ir maisto fermentų preparatais, kai jie yra parduodami atskirai arba sumaišyti vienas su kitu, gali būti prekiaujama tik tuomet, jei ant jų pakuočių ar talpų yra nurodyta šiame straipsnyje minima informacija, kuri turi būti lengvai matoma, aiškiai įskaitoma ir neištrinama.
	2. Ant pakuočių ar talpų turi būti nurodyta tokia informacija:
	a) šiame reglamente nurodytas pavadinimas ir aprašymas pagal Tarptautinės biochemijos ir molekulinės biologijos sąjungos nomenklatūrą; ir
	b) maisto fermento aprašymas, pakankamai tikslus, kad jį būtų galima atskirti nuo kitų produktų, su kuriais tą fermentą galima lengvai supainioti.
	Jei maisto fermentai ar maisto fermentų preparatai parduodami sumaišyti vienas su kitu, a ir b punktuose nurodyta informacija pateikiama apie kiekvieną maisto fermentą mažėjančia pagal svorio procentinę dalį visame produkte tvarka.
	c) grynasis (net) kiekis;
	d) galiojimo data, po kurios maisto fermentas būtų netinkamas naudoti;
	e) užrašas „naudoti maisto produktuose“ arba užrašas „ribotai naudoti maisto produktuose“, arba dar konkretesnė nuoroda dėl numatomo naudojimo maisto produktuose;
	f) jei reikia, konkrečios transportavimo, laikymo ir naudojimo sąlygos.
	3. Be to, ant pakuotės ar talpos arba su siunta susijusiuose dokumentuose, kurie turi būti pateikiami atvežus arba prieš atvežant prekes, nurodoma ši informacija, tačiau tokiu atveju ant aptariamų produktų pakuotės arba talpos matomoje vietoje turi būti užrašas, kad tokie produktai „skirti maisto produktų gamybai, o ne mažmeninei prekybai“:
	a) Bendrijoje įsisteigusio gamintojo, pakuotojo arba pardavėjo vardas, pavardė arba pavadinimas ir adresas;
	b) prekių partiją arba siuntą nurodantis ženklas;
	c) naudojimo nurodymai, jeigu jų nebuvimas užkirstų kelią tinkamam maisto fermento naudojimui;
	d) jei reikia, pakankama informacija apie maisto fermento ar maisto fermento preparato sudėtį, kad vartotojas galėtų taikyti kiekio apribojimus maiste. Kiekio didžiausia riba nurodoma skaičiais arba pagal quantum satis principą; kai fermentai įdedami į maisto produktus, tai turi būti daroma tik tokia doze, kuri yra griežtai reikalinga siekiant tikslo, kuriam fermentai yra naudojami. Taip bus sumažintas praryjamų fermentų kiekis ir geriau apsaugomos jautrios gyventojų grupės;
	e) pakankama informacija, kad vartotojas galėtų laikytis Direktyvos 2000/13/EB, ypač nuostatų, susijusių su alergenų ženklinimu;
	f) šalutinis jų naudojimo pernelyg dideliais kiekiais poveikis.
	4. Šiuo straipsniu neturi būti pažeisti išsamesni ar plačiau apibūdinantys įstatymai, taisyklės ar administracinės nuostatos dėl svorio ir matmenų ar įstatymai, taisyklės ar administracinės nuostatos, taikomos pavojingų medžiagų ar preparatų pateikimui, klasifikavimui, pakavimui ir ženklinimui arba tokių medžiagų pervežimui.
	5. Šiame straipsnyje nurodyta informacija pateikiama pirkėjams lengvai suprantama kalba. Valstybė narė, kurioje yra atliekamas produktų žymėjimas, gali, remdamasi Sutarties nuostatomis, savo teritorijoje nustatyti, kad pareikalavus tokia informacija būtų nurodoma viena ar keliomis Bendrijos oficialiomis kalbomis, kurias ta valstybė narė nustato. Tai nekliudo tokią informaciją pateikti keliomis kalbomis.
Pagrindimas
Šio pakeitimo tikslas – supaprastinti ženklinimą verslo tikslais 8, 9, 10, 12 ir 14 straipsnius pakeičiant vienu straipsniu, kuriame būtų numatyti visi reikalavimai dėl galutiniams vartotojams neskirtų parduoti maisto fermentų ir maisto fermentų preparatų ženklinimo. Taip tekstas taptų logiškesniu, jį būtų lengviau skaityti ir suprasti.
Profesionaliems vartotojams skirtose etiketėse turėtų būti nurodyta tiksli informacija apie fermento pobūdį ir aktyvumą. Maisto gamintojams svarbu žinoti maisto fermentų galiojimo laiką siekiant užtikrinti maisto saugą. Sąlygos, kuriomis tam tikri fermentai, kurie yra jautrūs temperatūros pokyčiams, drėgmės kiekiui ir t. t., transportuojami, gali turėti įtakos galutinio produkto kokybei.
Pateikus informaciją apie galimo fermentų perdozavimo poveikį, vartotojai galėtų būti apsaugoti nuo nepageidaujamų ligų. Pernelyg didelio fermentų kiekio naudojimas yra žalingas žmogaus organizmui.
Pakeitimas 22 9 STRAIPSNIS
9 straipsnis Informacijos reikalavimai, susiję su maisto fermentų identifikavimu	Išbraukta.
1. Jei galutiniams vartotojams neskirti parduoti maisto fermentai parduodami atskirai arba sumaišyti vienas su kitu, ant jų pakuočių ar talpų pateikiama ši informacija apie kiekvieną maisto fermentą:
a) šiame reglamente nurodytas pavadinimas arba
b) jei a punkte minėto pavadinimo nėra – maisto fermento aprašymas, pakankamai tikslus, kad jį būtų galima atskirti nuo kitų produktų, su kuriais tą fermentą galima lengvai supainioti.
2. Jei maisto fermentai parduodami atskirai arba sumaišyti vienas su kitu, 1 dalyje nurodyta informacija pateikiama apie kiekvieną maisto fermentą mažėjančia pagal svorio procentinę dalį visame produkte tvarka.
Pagrindimas
Žr. 8 straipsnio pakeitimą, kuriame yra numatytos visos nuostatos dėl galutiniams vartotojams neskirtų parduoti maisto fermentų ir maisto fermentų preparatų ženklinimo.
Pakeitimas 23 10 STRAIPSNIS
10 straipsnis	Išbraukta.
Reikalaujama pateikti informacija, kai į maisto fermentus yra įterptos kitos medžiagos arba maisto ingredientai
Kai į galutiniams vartotojams neskirtus parduoti maisto fermentus įterpiamos kitos medžiagos arba maisto ingredientai, išskyrus maisto fermentus, kurie padeda saugoti, parduoti, standartizuoti, atskiesti ar ištirpinti, ant pakuočių, talpų arba maisto fermentų lydimuosiuose dokumentuose pateikiama 9 straipsnyje nurodyta informacija ir kiekvienas komponentas nurodomas mažėjančia pagal svorio dalį visame produkte tvarka.
Pagrindimas
Žr. 8 straipsnio pakeitimą, kuriame yra numatytos visos nuostatos dėl galutiniams vartotojams neskirtų parduoti maisto fermentų ir maisto fermentų preparatų ženklinimo.
Pakeitimas 24 11 STRAIPSNIS
Kai galutiniams vartotojams neskirti parduoti maisto fermentai yra sumaišyti su kitais maisto fermentais, ant maisto fermentų pakuočių ar talpų nurodomas visų komponentų sąrašas, pateikiant mažėjančia pagal svorio dalį visame produkte tvarka.	Kai galutiniams vartotojams neskirti parduoti maisto fermentai ar maisto fermentų preparatai yra sumaišyti su kitais maisto fermentais, ant gauto produkto pakuočių ar talpų nurodomas visų komponentų sąrašas, pateikiant mažėjančia pagal svorio dalį visame produkte tvarka.
Pagrindimas
Remiantis 3 straipsnio pakeitime nustatytomis apibrėžtimis, maisto fermentas, sumaišytas su kitomis maisto sudėtinėmis dalimis yra vadinamas maisto fermento preparatu. Sąvoka „maisto fermento preparatas“ apima ir 10 straipsnį „Reikalaujama pateikti informacija, kai į maisto fermentus yra įterptos kitos medžiagos arba maisto ingredientai“, todėl du atskiri straipsniai nebereikalingi. Čia vartojama sąvoka „maisto fermentas“ yra neteisinga ir gali klaidinti. Kai maisto fermentai sumaišomi su kitomis medžiagomis, jie nebegali būti apibūdinami kaip vien tik maisto fermentai. Tikslesnis terminas yra „gautas produktas“.
Pakeitimas 25 12 STRAIPSNIS
12 straipsnis Bendrieji maisto fermentų informacijos reikalavimai	Išbraukta.
1. Ant galutiniams vartotojams neskirtų parduoti maisto fermentų pakuočių ar talpų pateikiama ši informacija:
a) užrašas „naudoti maisto produktuose“ arba užrašas „ribotai naudoti maisto produktuose“, arba dar konkretesnė nuoroda dėl numatomo naudojimo maisto produktuose;
b) jei reikia, konkrečios laikymo ir naudojimo sąlygos;
c) naudojimo rekomendacijos, jeigu jų nebuvimas užkirstų kelią tinkamam maisto fermentų naudojimui;
d) partiją arba siuntą nurodantis ženklas;
e) gamintojo, pakuotojo arba pardavėjo vardas, pavardė arba pavadinimas ir adresas;
f) kai maisto produktuose ribojamas koks nors maisto fermento komponento kiekis – to komponento procentinė dalis maisto fermente arba pakankamai informacijos apie maisto fermento sudėtį, kad pirkėjas galėtų užtikrinti kiekybinių apribojimų maisto produkte laikymąsi; kai tokie patys kiekybiniai apribojimai yra taikomi visai komponentų, vartojamų po vieną ar derinant vieną su kitais, grupei, bendrą procentą galima nurodyti vienu skaičiumi; kiekio didžiausia riba nurodoma skaičiais arba pagal quantum satis principą;
g) grynasis (net) kiekis;
h) prireikus, informacija apie maisto fermentus ir kitas medžiagas, pateikta šio reglamento 9, 10 ir 11 straipsniuose ir išvardyta Direktyvos 2000/13/EB IIIa priede.
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, tos dalies c, d, e, f ir h punktuose nurodyta informacija gali būti paprasčiausiai nurodyta su siunta susijusiuose dokumentuose, kurie turi būti pateikiami atvežus arba prieš atvežant prekes, tačiau tokiu atveju ant aptariamų produktų pakuotės arba talpos matomoje vietoje yra užrašas, kad tokie produktai "skirti maisto produktų gamybai, o ne mažmeninei prekybai".
Pagrindimas
Žr. 8 straipsnio pakeitimą, kuriame yra numatytos visos nuostatos dėl galutiniams vartotojams neskirtų parduoti maisto fermentų ir maisto fermentų preparatų ženklinimo.
Pakeitimas 26 13 STRAIPSNIO 1 DALIES B PUNKTAS
b) 9, 10 straipsniuose ir 11 straipsnio a, b, c, d, e, g ir h punktuose bei 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija.	b) 8 ir 11 straipsniuose nurodyta informacija.
Pagrindimas
Ženklinant galutiniams vartotojams skirtus parduoti maisto fermentus turi būti suteikta galimybė gauti visą informaciją. Ypač nereikėtų pamiršti 8 straipsnio 3 dalies d punkto nuostatų dėl maksimalaus maisto fermentų kiekio galutiniuose maisto produktuose.
Pakeitimas 27 3 SKIRSNIS IR 14 STRAIPSNIS
3 SKIRSNIS KITI ŽYMĖJIMO REIKALAVIMAI	Išbraukta.
14 straipsnis Kiti žymėjimo reikalavimai
1. 8–13 straipsniais neturi būti pažeisti išsamesni ar plačiau apibūdinantys įstatymai ir kitų teisės aktai dėl svorio ir matmenų ar taikomi pavojingų medžiagų ar preparatų pateikimui, klasifikavimui, pakavimui ir ženklinimui arba tokių medžiagų pervežimui.
2. 8–13 straipsniuose nurodyta informacija pateikiama pirkėjams lengvai suprantama kalba.
Valstybė narė, kurioje yra atliekamas produktų žymėjimas, gali, remdamasi sutartimi, savo teritorijoje reikalauti, kad etiketėje tokia informacija būtų nurodoma daugiau negu viena, jos pasirinkta oficialia kalba.
Šios dalies pirmosios ir antrosios pastraipos nuostatos nedraudžia, kad tokia informacija būtų pateikiama keliomis kalbomis.
Pagrindimas
Žr. 8 straipsnio pakeitimą, kuriame yra numatytos visos nuostatos dėl galutiniams vartotojams neskirtų parduoti maisto fermentų ir maisto fermentų preparatų ženklinimo.
Pakeitimas 28 16 straipsnio 2a dalis (nauja)
	2a. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į šio sprendimo 8 straipsnio nuostatas.
Pagrindimas
Šis pakeitimas reikalingas tekstui suderinti su naujojo sprendimo dėl komitologijos nuostatomis.
Pakeitimas 29 18 STRAIPSNIO 4 DALIES AA PUNKTAS (naujas)
	aa) Tarnybai leidžiama nuspręsti dėl pagreitintos leidimų išdavimo tvarkos tiems maisto fermentams, kurie tuo metu yra rinkoje, jei Tarnyba įsitikina, kad jie buvo tinkamai ES ribose įvertinti saugumo požiūriu nacionaliniu ar Bendrijos lygmeniu, kad tokie fermentai galėtų būti tiesiogiai perkelti į Bendrijos maisto fermentų sąrašą;
Pagrindimas
Europos maisto saugos tarnybos ištekliai jau yra riboti ir todėl neturi būti švaistomi atliekant rizikos vertinimus tų maisto fermentų, kurie jau buvo tinkamai įvertinti ES ribose, ypač Danijoje, Prancūzijoje ar Jungtinėje Karalystėje, kur taikoma įsigalėjusi nacionalinė leidimų išdavimo maisto fermentams tvarka.
Pakeitimas 30 18 STRAIPSNIO 5 DALIS
5. Prireikus, 16 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka gali būti priimtos bet kokios tinkamos pagal šį straipsnį pereinamojo laikotarpio priemonės.	5. Prireikus, taikant 16 straipsnio 2a dalyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu, gali būti priimtos bet kokios tinkamos pagal šį straipsnį pereinamojo laikotarpio priemonės.
Pagrindimas
Šis pakeitimas reikalingas tekstui suderinti su naujojo sprendimo dėl komitologijos nuostatomis.
Pakeitimas 31 20A STRAIPSNIS (NAUJAS)
	20a straipsnis Reglamento (EB) Nr. 258/1997 pakeitimai
	Reglamento (EB) Nr. 258/1997 2 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo d punktu: „d) maisto fermentams, patenkantiems į Reglamento (EB) Nr. ... [dėl maisto priedų] taikymo sritį.“
Pagrindimas
Su šiuo pasiūlymu suderina reglamentą dėl naujų maisto produktų.
Pakeitimas 32 22 STRAIPSNIO 2 PUNKTAS 6 straipsnio 6 dalies nauja įtrauka (Direktyva 2001/13/EC)
− fermentai, išskyrus 4 dalies c punkto ii papunktyje paminėtus fermentus, turi būti pavadinti vienos iš II priede išvardytos komponentų grupės pavadinimu, po to nurodant jų specifinį pavadinimą,;	– maisto produkte esantys fermentai turi būti pavadinti vienos iš II priede išvardytos komponentų grupės pavadinimu, po to nurodant jų specifinį pavadinimą ir tai, ar galutiniame produkte jie vis dar aktyvūs, ar ne; ant iš GMO pagamintų fermentų etiketės turi būti pateikta nuoroda „pagaminta iš GMO“;
Pagrindimas
Vartotojas turi žinoti, ar atitinkamame produkte yra aktyvių fermentų. Taip pat reikia patikslinti nuostatas dėl iš GMO pagamintų fermentų. Tai atitinka „paskutinio gyvo organizmo“ koncepciją, vyraujančią Reglamento 1829/2003/EB dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų nustatytas ženklinimo nuostatose. Be to, turėtų būti suteikiama informacija apie visus maisto apdorojime panaudotus fermentus – jei ne etiketėje, tai bent jau kitomis priemonėmis (pageidautina pardavimo vietoje), taip pat tokiu formatu, kad būtų galima ją gauti namuose.

• [1]  OL C ... / Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

AIŠKINAMOJI DALIS

Šiuo metu trūksta Bendrijos lygmeniu suderintų taisyklių, reglamentuojančių fermentų panaudojimo perdirbant maistą kontrolę. Dėl šios priežasties atsiranda ne tik kliūčių prekybai ir teisinio neaiškumo, bet ir skirtingų sveikatos ir vartotojų apsaugos standartų valstybėse narėse.

Fermentai maisto gamyboje naudojami jau šimtus metų, dažniausiai – kepime, sūrių gamyboje, krakmolo apdorojime, taip pat gaminant alų, vaisių sultis ir kitus gėrimus. Fermentai atlieka daug naudingų funkcijų, pavyzdžiui, gerina produkto struktūrą, išvaizdą, suteikia jam maistingumo. Šiuo metu į Direktyvos 89/107/EEB taikymo sritį patenka tik fermentai, naudojami kaip maisto priedai, ir pagal šią direktyvą leidžiama naudoti tik du fermentus – invertazę E 1103 ir lizocimą E1105.

Pastaraisiais metais labai padidėjo maisto fermentų naudojimas maisto gamyboje, o patobulinus technologijas buvo sukurta naujų ir sudėtingesnių fermentų. Dėl to kyla klausimų, susijusių su galima rizika žmonių sveikatai, pavyzdžiui, alergeniškumu, toksiškumu ir likutiniu mikrobiologiniu aktyvumu. Fermentai taip pat gaminami iš genetiškai modifikuotų mikroorganizmų. Taigi kyla aiškus poreikis Europos lygmeniu atlikti įvertinimą saugumo požiūriu, kad būtų užtikrinta veiksminga vartotojų apsauga.

Taigi aš kaip pranešėjas džiaugiuosi Komisijos pasiūlymu ir noriu pažymėti, kad ir pramonė, ir vartotojų asociacijos taip pat pritaria teisės aktų dėl maisto fermentų suderinimo Europos Sąjungoje perspektyvai.

Pakeitimuose didžiausią dėmesį skyriau paaiškinimams ir nuoseklumui, ypač dėl maisto fermentų ir maisto fermentų preparatų apibrėžčių, galutiniams vartotojams neskirtų parduoti produktų ženklinimo reikalavimų ir maisto fermentų, gautų iš genetiškai modifikuotų mikroorganizmų.

Esu susirūpinęs dėl galimos dvigubo leidimų išdavimo sistemos, kuri šiuo reglamentu bus sukurta maisto fermentams, patenkantiems į Reglamento 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, t. y. maisto fermentų, gautų iš genetiškai modifikuotų organizmų, taikymo sritį. Remiantis dabartiniu Komisijos pasiūlymu, maisto fermentams, patenkantiems į Reglamento 1829/2003 taikymo sritį, leidimai turės būti išduodami pagal tą reglamentą. Prieš tai jie galės būti patikrinti, remiantis šiuo reglamentu, dėl įtraukimo į Bendrijos maisto fermentų sąrašą. Taip tokiems fermentams gali būti taikomos dvi skirtingos leidimų išdavimo procedūros, ir todėl tai reikėtų apsvarstyti išsamiau.

Nepaisydamas šio susirūpinimo, manau, kad šis teisės aktas yra geras Europos institucijų, pramonės atstovų ir vartotojų grupių bendradarbiavimo pavyzdys siekiant laisvo prekių judėjimo Europos Sąjungoje ir ES piliečių teisių į vienodai aukštą sveikatos ir vartotojų apsaugos lygį užtikrinimo.

TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ DĖL TEISINIO PAGRINDO

Miroslavui Ouzký'iui

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto

Pirmininkui

BRIUSELIS

Tema:              Nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl maisto fermentų (COM(2006) 0425 – C6-0257/2006 – 2006/0144(COD))^[1]1 teisinio pagrindo

Gerb. Pirmininke,

2007 m. kovo 28 d. laišku Jūs kreipėtės į Teisės reikalų komitetą pagal Darbo tvarkos taisyklių 35 straipsnio 2 dalį, prašydamas apsvarstyti minėtojo Komisijos pasiūlymo teisinio pagrindo pagrįstumą ir tinkamumą.

Komitetas minėtą klausimą apsvarstė 2007 gegužės 2 d. posėdyje.

Komitetas atkreipė dėmesį, kad nors pasiūlymas remiasi dvejopu teisiniu pagrindu – EB sutarties 37 ir 95 straipsniais, pranešėja A. Doyle siūlo išbraukti 37 straipsnį, nes, jos nuomone, 95 straipsniu suteikiamas tinkamas ir pakankamas teisinis pagrindas.

Be to, C. Schlyteris ir B. Staesas, atsižvelgdami į reglamento tikslą užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį, siūlo ne tik panaikinti nuorodą į 37 straipsnį, bet ir pateikti nuorodą į 153 straipsnį, kad teisiniu pagrindu būtų laikomi 95 ir 153 straipsniai.

Aptariamas teisinis pagrindas

37 straipsnis

1. Siekdama nustatyti bendros žemės ūkio politikos gaires, Komisija šiai Sutarčiai įsigaliojus

iškart sušaukia valstybių narių konferenciją, kad galėtų palyginti jų žemės ūkio politiką,

o svarbiausia, parengti jų išteklių ir poreikių apyskaitą.

2. Per dvejus metus po šios Sutarties įsigaliojimo Komisija, pasikonsultavusi su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu ir deramai atsižvelgusi į šio straipsnio 1 dalyje numatytos konferencijos darbo rezultatus, pateikia pasiūlymus dėl bendros žemės ūkio politikos kūrimo ir įgyvendinimo, įskaitant nacionalinių rinkų organizavimo būdų pakeitimą viena iš 34 straipsnio 1 dalyje numatytų bendrų organizavimo formų ir šioje Sutarties antraštinėje dalyje minimų priemonių įgyvendinimą.

Šiuose pasiūlymuose turi būti deramai atsižvelgta į šioje Sutarties antraštinėje dalyje keliamų žemės ūkio klausimų tarpusavio priklausomybę.

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, kvalifikuota balsų dauguma priima reglamentus, leidžia direktyvas arba priima sprendimus, išlaikydama teisę taip pat teikti bet kokias rekomendacijas.

3. Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, gali šio straipsnio 2 dalyje nustatytomis

sąlygomis nacionalines rinkos organizavimo formas pakeisti bendra organizavimo forma, numatyta 34 straipsnio 1 dalyje, jeigu:

(a) bendra organizavimo forma valstybėms narėms, kurios nepritaria šiai priemonei ir kurios

atitinkamai produkcijai turi savą organizavimo formą, suteikia lygiavertes atitinkamų gamintojų užimtumo ir gyvenimo lygio garantijas atsižvelgiant į galimus pertvarkymus ir į specializaciją, kurios ilgainiui prireiks;

(b) tokia organizavimo forma garantuoja Bendrijoje prekybos sąlygas, panašias į esamas nacionalinėje rinkoje.

4. Jei bendra tam tikrų žaliavų organizavimo forma yra nustatoma anksčiau negu bendra

atitinkamų perdirbtų produktų organizavimo forma, žaliavos, naudojamos perdirbtiems produktams, kurie yra skirti eksportui į trečiąsias šalis, gali būti importuojamos į Bendriją iš kitur.

95 straipsnis

1. Nukrypstant nuo 94 straipsnio ir išskyrus tuos atvejus, kai šioje Sutartyje nustatyta kitaip, 14 straipsnyje iškeltiems tikslams pasiekti taikomos toliau dėstomos nuostatos.
Taryba 251 straipsnyje nurodyta tvarka, pasikonsultavusi su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, nustato priemones valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, skirtoms vidaus rinkos sukūrimui ir veikimui, suderinti.

2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma fiskalinėms nuostatoms ir nuostatoms, susijusioms su laisvu asmenų judėjimu bei pagal sutartį dirbančių asmenų teisėmis ir interesais.

3. Komisija savo pasiūlymuose, numatytuose 1 dalyje, dėl sveikatos, saugos, aplinkos apsaugos ir vartotojų apsaugos dėmesį kreipia į aukšto lygio apsaugą ir ypač atsižvelgia į visas mokslo faktais pagrįstas naujoves. Pagal atitinkamą kompetenciją šio tikslo taip pat siekia Europos Parlamentas ir Taryba.

4. Jei Tarybai arba Komisijai nustačius kurią nors suderinimo priemonę valstybė narė mano,

kad 30 straipsnyje nurodytais arba su aplinkos ar darbo aplinkos apsauga susijusiais svarbiais sumetimais reikia išlaikyti nacionalines nuostatas, apie tas nuostatas ir jų išlaikymo motyvus ji praneša Komisijai.

5. Be to, nepažeidžiant 4 dalies, jei Tarybai arba Komisijai nustačius kurią nors suderinimo

priemonę valstybė narė mano, kad dėl jos iškyla jai būdingų problemų ir todėl jai reikia priimti naujais moksliniais įrodymais pagrįstas nacionalines nuostatas, reglamentuojančias aplinkos ar darbo aplinkos apsaugą, apie numatytas nuostatas ir jų priėmimo motyvus ji praneša Komisijai.

6. Komisija per šešis mėnesius nuo 4 ir 5 dalyse nurodytų pranešimų patvirtina arba atmeta

aptartąsias nacionalines nuostatas, patikrinusi, ar jos nėra savavališkos diskriminacijos priemonė arba užslėptas valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimas ir ar jos netrukdo veikti vidaus rinkai.

Komisijai per šį terminą nepriėmus sprendimo, 4 ir 5 dalyse nurodytos nacionalinės nuostatos laikomos patvirtintomis.

Kai klausimas sudėtingas ir nėra pavojaus žmonių sveikatai, Komisija gali atitinkamai valstybei narei pranešti, kad šioje dalyje nurodytas terminas gali būti pratęstas dar vienam iki šešių mėnesių trunkančiam laikotarpiui.

7. Jei pagal 6 dalį valstybei narei leidžiama išlaikyti arba priimti nuostatas, neatitinkančias

suderinimo priemonės nuostatų, Komisija nedelsdama nagrinėja, ar siūlyti pakeisti tą priemonę.

8. Jei valstybė narė iškelia konkrečią visuomenės sveikatos problemą tokioje srityje, kuriai buvo skirtos ankstesnės derinimo priemonės, ji atkreipia į tai Komisijos dėmesį, o ši nedelsdama nagrinėja, ar siūlyti Tarybai atitinkamas priemones.

9. Nukrypdama nuo 226 ir 227 straipsniuose nustatytos tvarkos, Komisija ir kiekviena valstybė narė gali tiesiogiai kreiptis į Teisingumo Teismą, jei mano, kad kita valstybė narė piktnaudžiauja šiame straipsnyje numatytomis galiomis.

10. Pirmiau paminėtos suderinimo priemonės atitinkamais atvejais apima ir apsaugos sąlygą,

leidžiančią valstybėms narės dėl vienos ar kelių 30 straipsnyje nurodytų neekonominių priežasčių imtis laikinų priemonių kartu joms taikant Bendrijos kontrolės tvarką.

153 straipsnis

1. Siekdama remti vartotojų interesus ir užtikrinti vartotojų aukšto lygio apsaugą, Bendrija

padeda užtikrinti vartotojų sveikatą, saugą ir ekonominius interesus, taip pat skatinti jų teisę į

informaciją, šviečiamąją veiklą ir burtis į organizacijas savo interesams ginti.

2. Į vartotojų apsaugos reikalavimus atsižvelgiama nustatant bei įgyvendinant kitas Bendrijos

politikos ir veiklos kryptis.

3. Bendrija šio straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų padeda siekti:

a) priemonėmis, kurios pagal 95 straipsnį priimamos vidaus rinkos sukūrimui užbaigti;

b) priemonėmis, kuriomis remiama, papildoma ir stebima valstybių narių vykdoma politika.

4. Taryba, spręsdama 251 straipsnyje nustatyta tvarka ir pasikonsultavusi su Ekonomikos ir

socialinių reikalų komitetu, imasi šio straipsnio 3 dalies b punkte nurodytų priemonių.

5. Priemonės, kurių buvo imtasi pagal 4 dalį, jokiai valstybei narei nekliudo ir toliau laikytis

apsaugos priemonių arba imtis griežtesnių apsaugos priemonių. Tokios priemonės turi atitikti šią Sutartį. Apie jas pranešama Komisijai.

Reglamento projekto apimtis.

Vadovaujantis aiškinamuoju memorandumu, pasiūlymo dėl reglamento tikslas ir paskirtis yra:

Teisės aktai, kuriais kontroliuojamas fermentų naudojimas maisto perdirbime, ES nėra visiškai suderinti. Nacionalinė valstybių narių reguliavimo sistema, taikoma fermentams, maisto gamyboje naudojamiems kaip apdorojimo medžiagos, labai skiriasi. Tik kelios valstybės narės turi privalomą ar savanorišką leidimų suteikimo procedūrą, daugelis jų tokios procedūros neturi visai. Be to, skiriasi valstybių narių nuomonės dėl fermentų klasifikavimo į maisto priedus arba apdorojimo medžiagas pagal jų funkcijas, atliekamas perdirbant maistą ir galutiniame maiste. Dėl nesuderintų taisyklių Bendrijoje atsirado kliūčių prekiaujant maisto fermentais ir šioje srityje buvo pristabdytas augimas.

Kalbant apie saugą, Europos lygmeniu neatliekamas nei maisto fermentų saugos įvertinimas, nei išduodami leidimai, išskyrus fermentų, kurie laikomi maisto priedais, atvejus. Tradiciškai maisto fermentai nelaikomi toksiškais. Tačiau maisto fermentų pramonė stengiasi nuolat vystyti patobulintas technologijas, o to pasekmė – kiekvienais metais sudėtingesnių ir modernesnių maisto fermentų kūrimas. Gali būti, kad dėl jų cheminio pobūdžio ir šaltinių gali kilti alergeniškumo, su aktyvumu susijusio toksiškumo, likutinio mikrobiologinio aktyvumo ir cheminio toksiškumo pavojai. Todėl visų maisto fermentų, įskaitant fermentus, gautus iš genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), saugos įvertinimas yra esminis dalykas siekiant užtikrinti vartotojų saugumą.

Reglamento turinys gali būti nagrinėjamas taip:

I skyrius – Dalykas, taikymo sritis ir sąvokų apibrėžtys

Pasiūlytas reglamentas bus taikomas fermentams, technologiniais tikslais naudojamiems gaminant, perdirbant, ruošiant, tvarkant, pakuojant, vežant arba saugant maisto produktus, įskaitant fermentus, naudojamus kaip pagalbinės perdirbimo medžiagos („maisto fermentus“). Maisto fermentų sauga vertinama ir jie tvirtinami pasitelkus Bendrijos sąrašą.

II skyrius – Bendrijoje leistinų naudoti maisto fermentų sąrašai

Bus vertinami maisto fermentų ir jų naudojimo maisto produktuose sauga, technologinis poreikis, nauda vartotojams ir tai, ar naudojant tam tikrą fermentą vartotojai nėra klaidinami. Europos maisto saugos tarnyba (EMST) atliks saugos vertinimus laikydamasi sprendimo atskirti rizikos valdymą ir rizikos vertinimą. Remdamasi EMST nuomone ir atsižvelgdama į kitus bendrus kriterijus (technologinį poreikį, su vartotojais susijusius aspektus) Komisija svarstys, ar maisto fermentą įtraukti į Bendrijos sąrašą. Bus nustatytos kiekvieno į leistinų fermentų sąrašą įtraukto maisto fermento specifikacijos, įskaitant grynumo ir maisto fermento kilmės kriterijus.

III skyrius. Žymėjimas

Pasiūlytu reglamentu bus nustatyti gamintojui arba tiesiogiai vartotojui parduodamų maisto fermentų ženklinimo reikalavimai. Ženklinant maisto produktuose naudojamus fermentus, juos reikėtų laikyti ingredientais, panašiai kaip priedus pagal Direktyvą 2000/13/EB dėl maisto produktų ženklinimo, pateikimo ir reklamavimo. Daugeliu atvejų maisto fermentai bus naudojami kaip pagalbinės perdirbimo medžiagos, t. y. maisto produktuose bus likučių forma, arba apskritai nebus, ir galutiniam produktui technologinio poveikio neturės. Atsižvelgiant į tai, kad visų maisto fermentų sauga bus įvertinta, siūloma neženklinti maisto fermentų, naudojamų kaip pagalbinės perdirbimo medžiagos. Maisto fermentai, skirti atlikti technologinę funkciją galutiniame maisto produkte, bus ženklinami nurodant jų funkciją (pvz., stabilizatorius ir kt.) ir konkretų pavadinimą.

IV skyrius – Procedūrinės nuostatos ir įgyvendinimas

Prireikus, visi maisto fermentų gamintojai ir naudotojai bus įpareigoti pranešti Komisijai visą naują informaciją, kuri gali turėti įtakos to maisto fermento saugos įvertinimui.

Reglamente siūlomas priemones įgyvendina Komisija, remdamasi Tarybos sprendime 1999/468/EB nustatyta reglamentavimo tvarka.

V skyrius – Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

Kadangi daug maisto fermentų jau yra Bendrijos rinkoje, reikėtų sklandžiai pereiti prie Bendrijos leistinų medžiagų sąrašo, kad fermentų gamintojai nesusidurtų su nevienodomis sąlygomis. Todėl pasiūlyme numatytas pradinis 24 mėnesių laikotarpis, per kurį galima pateikti paraiškas; jis skaičiuojamas nuo įgyvendinimo priemonių, numatytų bendros procedūros reglamente, taikymo dienos. Bendrijos sąrašas bus parengtas naudojant vieno etapo procedūrą, po to, kai Tarnyba pareikš nuomones dėl visų produktų, apie kuriuos buvo pateikta pakankamai informacijos per 24 mėnesių laikotarpį. Kol bus parengtas Bendrijos sąrašas, maisto fermentai ir maisto produktai, pagaminti naudojant maisto fermentus, gali būti pateikiami į rinką ir naudojami laikantis nacionalinių taisyklių. Taip pat numatytas pereinamasis laikotarpis pasiūlytiems ženklinimo reikalavimams.

Įvertinimas

Visi Bendrijos teisės aktai turi būti teisiškai grindžiami Sutarties (ar kito (pirminio) teisės akto, kurį jie įgyvendina) nuostatomis. Teisiniu pagrindu iš esmės (ratione materiae) apibūdinama Bendrijos kompetencija ir apibrėžiama, kaip ji turi būti įgyvendinama, t. y. kokios teisinės priemonės ar sprendimo priėmimo procedūros turėtų būti taikomos.

Remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, aišku, kad teisinio pagrindo negalima parinkti subjektyviai, ir jis „turi būti grindžiamas objektyviais veiksniais, kuriuos galima patikrinti teismine tvarka“[2], pavyzdžiui, nagrinėjamo teisės akto tikslu ir turiniu[3]. Be to, lemiamas vaidmuo turėtų tekti pagrindiniam teisės akto tikslui[4].

Vadovaujantis Teisingumo Teismo praktika, bendro pobūdžio Sutarties straipsnis yra užtektinai pagrįstas teisinis pagrindas net tuomet, kai nagrinėjamu teisės aktu, be kita ko, siekiama nepagrindinės svarbos tikslo, kurio siekiama tam tikrame Sutarties straipsnyje[5].

Tačiau jeigu teisės aktu tuo pačiu metu siekiama kelių vienas nuo kito neatsiejamų tikslų, kurių nė vienas kito atžvilgiu nėra nei antraeilis, nei netiesioginis, jį būtina pagrįsti atskiromis atitinkamomis Sutarties nuostatomis[6], išskyrus tuos atvejus, kai tai neįmanoma dėl nustatytų sprendimo priėmimo procedūrų nesuderinamumo[7].

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtus faktus, būtina nustatyti, ar siūlomo reglamento teisinis pagrindas turėtų būti ES Sutarties 37 straipsnis kartu su 95 straipsniu, tik 95 straipsnis, ar 95 straipsnis kartu su 153 straipsniu.

Kiek tai susiję su 37 straipsniu, pastebėta, kad net jeigu šis straipsnis minimas pirmoje pasiūlymo dėl reglamento preambulės nurodomojoje dalyje, aiškinamajame memorandume kaip teisinis pagrindas minimas tik 95 straipsnis. Taip pat turint mintyje, kad vienintelė neabejotina užuomina apie žemės ūkio produktus yra iš tiesų neesminė, būtent 7[8] ir 16[9] konstatuojamosiose dalyse, o 4 konstatuojamojoje dalyje paaiškinama, kad „Maisto produktų gamyboje tradiciškai naudojamos mikrobų kultūros, pavyzdžiui, sūris ir vynas gali turėti fermentų, bet jos nėra specialiai naudojamos gaminant fermentus, todėl jų nereikėtų laikyti maisto fermentais“, sunku suprasti kaip 37 straipsnis galėtų būti teisinis pagrindas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad siūlomame reglamente akcentuojama vidaus rinka ir sveikatos apsauga, kaip parodoma 1, 2 ir 3 konstatuojamosiose dalyse[10], manoma, kad 37 straipsnis netinkamas kaip bendras teisinis pagrindas remiantis Teisingumo Teismo praktikoje nustatytais kriterijais.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad 37 ir 95 straipsniai neatrodo suderinami – pirmuoju numatomas vien tik konsultavimasis su Parlamentu, o antruoju numatoma bendro sprendimo procedūra.

Sprendžiant klausimą, ar 153 straipsnį reikėtų prijungti prie 95 straipsnio teisinio pagrindo, nenuginčijama, jog siūlomas reglamentas yra susijęs su vartotojų sveikatos apsauga bei jų socialiniais ir ekonominiais interesais, kurie minimi 153 straipsnyje. Iš tiesų galima manyti, kad vidaus rinkos sukūrimo ir 153 straipsnyje numatytos vartotojų apsaugos tikslai yra lygiaverčiai ir todėl kaip teisinį pagrindą galima naudoti abu straipsnius.

Tačiau, atsižvelgiant į 153 straipsnio 3 dalies a punkto formuluotę, kuria numatoma, kad Bendrija privalo padėti siekti inter alia vartotojų sveikatos ir ekonominių interesų priemonėmis, kurios priimamos vidaus rinkos sukūrimui užbaigti, nėra poreikio svarstyti, ar siūloma priemone siekiama „keleto tikslų tuo pat metu, kurie yra tvirtai susiję tarpusavyje ir yra vienodos svarbos, o nei vienas iš jų nėra tik papildomas kito atžvilgiu“, nes 95 straipsnis gali būti naudojamas kaip teisinis pagrindas remiantis arba to straipsnio 3 dalimi, kurioje numatoma, kad su vartotojų apsauga susijusios vidaus rinkos priemonės turi būti grindžiamos aukšto lygio vartotojų apsauga, arba remiantis aiškia nuoroda į 95 straipsnį, esančia 153 straipsnyje. 95 ir 153 straipsniai yra iš esmės suderinami, o pastarojo straipsnio prijungimas neturėtų jokių procedūrinių ar esminių pasekmių.

Taigi, kai, kaip šiuo atveju, priemone siekiama įgyvendinti vartotojų apsaugos tikslus ir tuo pat metu užbaigti kurti vidaus rinką, ji gali būti užtikrintai grindžiama ir 95, ir 153 straipsniais.

2007 m. gegužės 2 d. posėdyje Teisės reikalų komitetas vienbalsiai[11] nusprendė pateikti tokias rekomendacijas:

a) EB Sutarties 37 straipsnis nėra tinkamas šio pasiūlymo dėl reglamento teisinis pagrindas;

b) tinkamas teisinis pagrindas yra EB Sutarties 95 ir 153 straipsniai.

Pagarbiai

Giuseppe Gargani

• [1] ¹OL dar neskelbta.
• [2]  Byla 45/86, Komisija prieš Tarybą, 1987 m. Rink., p. 1439, 5 punktas.
• [3]  Byla C-300/89, Komisija prieš Tarybą, 1991 m. Rink., p. I-287, 10 punktas, ir byla C-42/97, Europos Parlamentas prieš Tarybą, 1999 m. Rink., p. I-869, 36 punktas.
• [4]  Byla C-377/98, Nyderlandai prieš Europos Parlamentą ir Tarybą, 2001 m. Rink., p. I-7079, 27 punktas.
• [5]  Byla C-377/98, Nyderlandai prieš Europos Parlamentą ir Tarybą, 2001 m. Rink., p. I-7079, 27, 28 punktai; byla C-491/01, British American Tobacco (Investments) ir Imperial Tobacco, 2002 m. Rink., p. I-11453, 93–94 punktai.
• [6]  Byla C-165/87, Komisija prieš Tarybą, 1988 m. Rink., p. 5545, 11 punktas.
• [7]  Žr., pvz., bylą C-300/89 Komisija prieš Tarybą, 1991 m. Rink., p. I-2867, 17–21punktai (Byla dėl titano dioksido), bylą C-388/01 Komisija prieš Tarybą, 2004 m. Rink., p. I-4829, 58 punktas ir bylą C-491/01 British American Tobacco, 2002 m. Rink., p. I-11453, 103–111 punktai.
• [8]  Kai kuriuos maisto fermentus yra leidžiama naudoti specifiniais atvejais, pavyzdžiui, vaisių sultyse ir kituose panašiuose produktuose bei kai kuriuose žmonėms vartoti skirtuose laktoproteinuose, taip pat tam tikruose vynininkystės technologijose ir procesuose. Tokius maisto fermentus reikėtų naudoti laikantis šio reglamento nuostatų ir atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose nustatytų specifinių nuostatų. Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti 2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvą 2001/112/EB dėl žmonių maistui skirtų vaisių sulčių ir tam tikrų panašių produktų, 1983 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvą 83/417/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su tam tikrais žmonėms vartoti skirtais laktoproteinais (kazeinais ir kazeinatais) suderinimo ir 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo.
• [9]  Maisto fermentų E 1103 invertazės ir E 1105 lizocimo, kuriems buvo duotas leidimas kaip maisto priedams pagal 1995 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/2/EB dėl maisto priedų, išskyrus dažiklius ir saldiklius, naudojimą reglamentuojančios sąlygos turėtų būti perkeltos iš Direktyvos 95/2/EB į Bendrijos sąrašą, kai jis bus sudarytas pagal šį reglamentą. Be to, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1493/1999 leidžia naudoti ureazę, beta-gliukanazę ir lizocimą vyne pagal 2000 m. liepos 24 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1622/2000, nustatančiame tam tikras išsamias Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo įgyvendinimo taisykles ir nustatančiame Bendrijos vynininkystės metodų ir procesų kodeksą, nustatytas sąlygas. Šios medžiagos yra maisto fermentai ir joms turėtų būti taikomas šis reglamentas. Jos turėtų būti įrašytos į Bendrijos sąrašą, kai jis bus parengtas, dėl jų naudojimo vyne pagal Reglamentą (EB) Nr. 1493/1999 ir Reglamentą (EB) Nr. 1622/2000.
• [10]  (1)      Laisvas saugių ir sveikų maisto produktų judėjimas yra vienas pagrindinių vidaus rinkos aspektų, labai svarbus gyventojų sveikatai bei gerovei ir jų socialiniams bei ekonominiams interesams.
  (2)         Įgyvendinant Bendrijos politiką, turėtų būti užtikrintas aukštas žmonių gyvenimo ir sveikatos lygis.
  (3)         Valstybių narių teisės aktais šiuo metu nereglamentuojami fermentai, išskyrus fermentus, naudojamus kaip maisto priedai, arba reglamentuojami kaip pagalbinės perdirbimo medžiagos. Dėl nacionalinių įstatymų, taisyklių ir administracinių nuostatų, susijusių su maisto fermentų leidimų suteikimu, skirtumų gali būti trukdoma jų laisvam judėjimui, sukuriant sąlygas atsirasti nelygiai ir nesąžiningai konkurencijai. Todėl būtina priimti Bendrijos taisykles, suderinančias nacionalines nuostatas, susijusias su fermentų naudojimu maisto produktuose.
• [11]  Per galutinį balsavimą dalyvavo: Giuseppe Gargani (pirmininkas), Cristian Dumitrescu, Francesco Enrico Speroni (pirmininko pavaduotojai), Manuel Medina Ortega (draftsman), Sharon Bowles, Mogens N.J. Camre, Carlo Casini, Bert Doorn, Monica Frassoni, Klaus-Heiner Lehne, Eva Lichtenberger, Antonio Masip Hidalgo, Aloyzas Sakalas, Gary Titley, Jaroslav Zvěřina.

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ  (28.3.2007)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl maisto fermentų ir iš dalies keičiančio Tarybos direktyvą 83/417/EEB, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1493/1999, Direktyvą 2000/13/EB ir Tarybos direktyvą 2001/112/EB
(COM(2006)0425 – C6‑0257/2006 – 2006/0144(COD)

Nuomonės referentas: Erna Hennicot-Schoepges

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Tūkstančius metų žmonės naudojo natūraliai atsirandančius mikroorganizmus – bakterijas, mieles ir pelėsius – ir jų gaminamus fermentus siekdami pagaminti maisto produktus, pvz., duoną, sūrį, alų ir vyną. XX a. antrojoje pusėje labai padidėjo fermentų naudojimas perdirbant maisto produktus (pvz., kepinius, vyną ir sultis, alų, pieno produktus, krakmolą ir cukrų) ir dėl vis sudėtingesnių maisto perdirbimo ir paruošimo metodų reikės vis didesnės fermentų įvairovės.

Fermentai labai naudingi maisto pramonėje. Būdami biokatalizatoriai, jie palengvina biochemines reakcijas, kurių metu visos biologinės medžiagos sukaupiamos ir galiausiai suskaidomos. Fermentai gali suskaidyti sudėtingas molekules (pvz., angliavandenius) į smulkesnius vienetus, jie gali sukelti struktūrinius pokyčius vienoje molekulėje (pvz., cukraus izometrizacija) arba prijungti substrato molekules prie kitų molekulių (pvz., baltymų ar ląstelių sienelių medžiagos kūrimas). Be to, fermentai yra labai veiksmingi ir gali patys nepakisdami bent milijoną kartų pagreitinti reakcijas. Palyginti su chemiškai sukeliamomis reakcijomis, fermentų sukeliamos reakcijos teikia didelių pranašumų dėl to, kad sunaudojama mažiau energijos, sukuriama mažiau atliekų ir medžiagos yra biologiškai suskaidomos. Fermentus galima palyginti su raktu konkrečiai spynai atrakinti, o ne su cheminiu kirviu durims išlaužti. Dėl didesnio fermentų naudojimo atsirado vadinamųjų komercinių fermentų, kurie gaminami fermentuojant specialiai pasirinktus mikroorganizmus.

Fermentų naudojimą maisto perdirbimui ES reglamentuojantys teisės aktai šiuo metu nėra visiškai suderinti. Maistui perdirbti naudojami fermentai vertinami kaip maisto priedai arba pagalbinės perdirbimo medžiagos. Maisto priedai iš esmės yra medžiagos, kurių dedama į maistą ir ten jie atlieka technologinę funkciją, o pagalbinės perdirbimo medžiagos iš esmės yra medžiagos, kurių dėl technologinių priežasčių dedama į maistą jo perdirbimo proceso metu ir kurios gali likti maiste, tačiau neatlieka technologinės funkcijos galutiniame maisto produkte.

Fermentų kaip maisto priedų naudojimą reglamentuoja Direktyva 89/107/EEB. Vis dėlto šiuo metu pagal šią direktyvą apimama ir kaip maisto priedus leidžiama naudoti tik du fermentus (lizocimą ir invertazę). Fermentų kaip technologinių priedų naudojimas reglamentuojamas tik nacionaliniu lygmeniu, ir visai nereglamentuojamas Europos lygmeniu. Nacionaliniai įvairių valstybių teisės aktai skiriasi pagal tam tikrai veiklai leidžiamų naudoti fermentų skaičių ir tipą (ar pagaminti genetiškai modifikuotų mikroorganizmų) ir pagal prieš pateikiant į rinką suteikiamo leidimo išdavimo tvarką.

Siekiant sudaryti vienodas sąlygas ir užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, būtina suderinti normas Bendrijos lygmeniu. Pagal šį siūlomą reglamentą siekiama suderinti visų maisto fermentų, įskaitant genetiškai modifikuotų organizmų pagamintus fermentus, saugos vertinimo ir leidimų juos naudoti suteikimo tvarką ir reikalaujama juos ženklinti.

Pranešėja pritaria šiam pasiūlymui, pagal kurį bus nustatyta suderinta fermentų saugos įvertinimo Bendrijos lygmeniu sistema. Vis dėlto siekiant, kad pasiūlymą būtų lengviau įgyvendinti, pranešėja norėtų nustatyti pagreitintą procedūrą maisto fermentams, kurie jau buvo įvertinti ir buvo gauti leidimai juos naudoti valstybėse narėse (pvz., Danijoje, Prancūzijoje ar Jungtinėje Karalystėje). Be to, pranešėja norėtų pasiūlyti keletą pakeitimų siekiant didesnio teisinio aiškumo.

PAKEITIMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Komisijos siūlomas tekstas[1]	Parlamento pakeitimai
Pakeitimas 1 2 STRAIPSNIO 2 DALIES CA PUNKTAS (NAUJAS)
	(ca) virškinimą gerinančias priemones;
Pagrindimas
Teisinis paaiškinimas. Turėtų būti aišku, kad, kaip pabrėžiama 4 konstatuojamojoje dalyje, šis reglamentas turėtų būti taikomas tik fermentams, kurių dedama į maistą technologinei funkcijai atlikti, o ne fermentams, skirtiems žmonėms vartoti, pvz., fermentams, skirtiems virškinimą gerinančioms priemonėms gaminti.
Pakeitimas 2 2 STRAIPSNIO 4 DALIS
4. Šio reglamento nereikėtų taikyti maisto produktų gamyboje tradiciškai naudojamoms mikrobų kultūroms, kurios gali turėti fermentų, bet kurios nėra specialiai naudojamos fermentams gaminti.	4. Šio reglamento nereikėtų taikyti maisto produktų gamyboje naudojamoms mikrobų kultūroms, kurios gali turėti fermentų, bet kurios nėra specialiai naudojamos fermentams gaminti.
Pagrindimas
Teisinis paaiškinimas. Neaišku, ką reiškia žodis „tradiciškai“.
Pakeitimas 3 3 STRAIPSNIO 2 DALIES 1A PASTRAIPA (NAUJA)
	„maisto fermento paruošimas“ – tai maisto fermentas, paruošiamas su medžiagomis, kurios palengvina maisto fermento laikymą, pardavimą, standartizavimą, atskiedimą ar suskaidymą.
Pagrindimas
Šiame pasiūlyme nėra „maisto fermento paruošimo“ sąvokos. Siekiant supaprastinti verslo tikslais naudojamų maisto fermentų ženklinimą, šis terminas pateikiamas 8 straipsnyje.
Pakeitimas 4 6 STRAIPSNIO 2 DALIES A PUNKTAS
a) maisto fermento pavadinimas;	a) maisto fermento apibrėžtis, įskaitant paplitusį ar rekomenduojamą jo pavadinimą, sisteminį pavadinimą ir sinonimus, jei įmanoma, pagal Tarptautinės biochemijos ir molekulinės biologijos nomenklatūrą, ir, kai kalbama apie sudėtinius fermentus, parenkama pagal fermento veikimą, kuris lemia fermento funkciją;
Pagrindimas
Jei įmanoma, turėtų būti vartojamas tiksliausias fermento pavadinimas pagal Tarptautinės biochemijos sąjungos nomenklatūrą. Kai kalbama apie sudėtinius fermentus, pavadinimas turėtų būti pagrįstas fermento veikimu (aktyvumo principu), kuris nulemia jo funkciją perdirbant maistą.
Pakeitimas 5 7 STRAIPSNIO PAVADINIMAS
Genetiškai modifikuotų fermentų įtraukimas į Bendrijos sąrašą	Genetiškai modifikuotų mikroorganizmų pagamintų maisto fermentų įtraukimas į Bendrijos sąrašą
Pagrindimas
Terminas „genetiškai modifikuoti fermentai“ galėtų sukelti nesusipratimų.
Pakeitimas 6 8 STRAIPSNIS
Galutiniams vartotojams neskirtais parduoti maisto fermentais, kai jie yra parduodami atskirai arba sumaišyti vienas su kitu ir (arba) su kitais komponentais, kaip apibrėžta Direktyvos 2000/13/EB 6 straipsnio 4 dalyje, gali būti prekiaujama tik tuomet, jei ant jų pakuočių ar talpų yra nurodyta šio reglamento 9–12 straipsniuose minima informacija, kuri turi būti lengvai matoma, aiškiai įskaitoma ir neištrinama.	Galutiniams vartotojams neskirtais parduoti maisto fermentais ir maisto fermentų preparatais, kai jie yra parduodami atskirai arba sumaišyti vienas su kitu ir (arba) su kitais komponentais, kaip apibrėžta Direktyvos 2000/13/EB 6 straipsnio 4 dalyje, gali būti prekiaujama tik tuomet, jei ant jų pakuočių ar talpų yra nurodyta šio reglamento 9–12 straipsniuose minima informacija, kuri turi būti lengvai matoma, aiškiai įskaitoma ir neištrinama.
Pagrindimas
Siekiama palengvinti verslo tikslais naudojamų maisto fermentų ženklinimą.
Pakeitimas 7 9 STRAIPSNIO 2 DALIS
2. Jei maisto fermentai parduodami atskirai arba sumaišyti vienas su kitu, 1 dalyje nurodyta informacija pateikiama apie kiekvieną maisto fermentą mažėjančia pagal svorio procentinę dalį visame produkte tvarka.	2. Jei maisto fermentai parduodami atskirai arba sumaišyti vienas su kitu, 1 dalyje nurodyta informacija pateikiama apie kiekvieną maisto fermentą.
Pagrindimas
Siekiama palengvinti verslo tikslais naudojamų maisto fermentų ženklinimą.
Pakeitimas 8 12 STRAIPSNIO 1 DALIES GA PUNKTAS (NAUJAS)
	ga) galiojimo data, po kurios maisto fermentas būtų netinkamas naudoti;
Pagrindimas
Maisto gamintojams svarbu žinoti maisto fermentų galiojimo laiką siekiant užtikrinti maisto saugą.
Pakeitimas 9 18 STRAIPSNIO 2 DALIES BA PUNKTAS (NAUJAS)
	ba) Komisija į Bendrijos sąrašą gali įtraukti bet kurį maisto fermentą, kuriam naudoti jau suteiktas leidimas Danijoje, Prancūzijoje arba Jungtinėje Karalystėje ar kurį jau įvertino Jungtinis maisto priedų ekspertų komitetas, ir tam nereikia pateikti paraiškos pagal 2 dalies nuostatas arba gauti Tarnybos nuomonę.
Pagrindimas
Maisto fermentams, kuriuos jau įvertino Jungtinis maisto priedų ekspertų komitetas arba kuriems naudoti jau buvo suteiktas leidimas Danijoje, Prancūzijoje arba Jungtinėje Karalystėje, turėtų būti leidžiama taikyti pagreitintą procedūrą. Tai palengvins Europos maisto saugos tarnybos darbą.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Maisto fermentai
Nuorodos	COM(2006)0425 - C6-0257/2006 - 2006/0144(COD)
Atsakingas komitetas	ENVI
Nuomonę pateikė        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ITRE 5.9.2006
Nuomonės referentas        Paskyrimo data	Erna Hennicot-Schoepges 4.10.2006
Svarstymas komitete	28.11.2006		27.2.2007		27.3.2007
Priėmimo data	27.3.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	47 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jan Březina, Renato Brunetta, Jerzy Buzek, Jorgo Chatzimarkakis, Giles Chichester, Silvia Ciornei, Pilar del Castillo Vera, Den Dover, Lena Ek, Nicole Fontaine, Adam Gierek, Norbert Glante, András Gyürk, Fiona Hall, Rebecca Harms, Erna Hennicot-Schoepges, Mary Honeyball, Ján Hudacký, Romana Jordan Cizelj, Anne Laperrouze, Eugenijus Maldeikis, Angelika Niebler, Reino Paasilinna, Atanas Paparizov, Francisca Pleguezuelos Aguilar, Miloslav Ransdorf, Vladimír Remek, Herbert Reul, Mechtild Rothe, Paul Rübig, Andres Tarand, Britta Thomsen, Radu Ţîrle, Patrizia Toia, Catherine Trautmann, Claude Turmes, Nikolaos Vakalis, Alejo Vidal-Quadras
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Alexander Alvaro, Philip Dimitrov Dimitrov, Avril Doyle, Robert Goebbels, Matthias Groote, Satu Hassi, Eija-Riitta Korhola, Esko Seppänen, Hannes Swoboda, Lambert van Nistelrooij

• [1]  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Maisto fermentai
Nuorodos	COM(2006)0425 - C6-0257/2006 - 2006/0144(COD)
Pateikimo Europos Parlamentui data	28.7.2006
Atsakingas komitetas        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ENVI 5.9.2006
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ITRE 5.9.2006		IMCO 5.9.2006		AGRI 5.9.2006
Nuomonė nepareikšta        Nutarimo data	IMCO 13.9.2006		AGRI 11.9.2006
Pranešėjas(-ai)        Paskyrimo data	Avril Doyle 5.10.2006
Teisinio pagrindo užginčijimas        JURI nuomonės pateikimo data	JURI 3.5.2007
Svarstymas komitete	22.3.2007
Priėmimo data	8.5.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	43 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Adamos Adamou, Georgs Andrejevs, Margrete Auken, Irena Belohorská, Johannes Blokland, John Bowis, Frieda Brepoels, Hiltrud Breyer, Martin Callanan, Dorette Corbey, Chris Davies, Avril Doyle, Mojca Drčar Murko, Jill Evans, Satu Hassi, Gyula Hegyi, Jens Holm, Marie Anne Isler Béguin, Dan Jørgensen, Christa Klaß, Urszula Krupa, Marie-Noëlle Lienemann, Peter Liese, Jules Maaten, Linda McAvan, Alexandru-Ioan Morţun, Roberto Musacchio, Riitta Myller, Péter Olajos, Miroslav Ouzký, Daciana Octavia Sârbu, Karin Scheele, Carl Schlyter, Horst Schnellhardt, Kathy Sinnott, Antonios Trakatellis, Thomas Ulmer, Anja Weisgerber, Åsa Westlund, Anders Wijkman, Glenis Willmott
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Christofer Fjellner, Adam Gierek, Alojz Peterle, Andres Tarand
Pateikimo data	11.5.2007