Pranešimas - A6-0214/2007Pranešimas
A6-0214/2007

PRANEŠIMAS dėl Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangos 2006 m. ataskaitos

8.6.2007 - (2006/2289(INI))

Užsienio reikalų komitetas
Pranešėjas: Erik Meijer

Procedūra : 2006/2289(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A6-0214/2007

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangos 2006 m. ataskaitos

(2006/2289(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Salonikų Vadovų Tarybos, kurios metu visoms Vakarų Balkanų valstybėms buvo pažadėta, kad jos ilgainiui taps Europos Sąjungos narėmis, pirmininkavimo išvadas,

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimą suteikti Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai ES narystės siekiančios šalies kandidatės statusą ir Europos Vadovų Tarybos 2006 m. birželio 15–16 d. ir 2006 m. gruodžio 14–15 d. susitikimų pirmininkavusios valstybės išvadas,

–   atsižvelgdamas į ES ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos Stabilizacijos ir asociacijos tarybos antrojo susitikimo 2005 m. liepos 18 d. išvadas ir ES ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos trečiojo susitikimo 2006 m. gruodžio 11 d. išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. sausio 30 d. Tarybos sprendimą 2006/57/EB dėl principų, prioritetų ir sąlygų, nurodytų Europos partnerystėje su Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija[1],

–   atsižvelgdamas į 2006 m. Komisijos ataskaitą apie Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangą (SEC(2006)1387),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato dėl plėtros strategijos ir pagrindinių iššūkių 2006–2007 m.[2],

–   atsižvelgdamas į ES ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos jungtinio parlamentinio komiteto 2007 m. sausio 29–30 d. rekomendacijas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A6‑0214/2007),

A. kadangi tolesnė Europos Sąjungos plėtra nėra savaime suprantamas tikslas, nes iš valstybių narių reikalaujama, kad jos griežtai atitiktų Kopenhagos kriterijus, ir kadangi kiekviena šalis kandidatė bus vertinama pagal savo nuopelnus,

B.  kadangi Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija sėkmingai dalyvavo derybose dėl inter alia santykių su Europos Sąjunga, pvz., Stabilizavimo ir asociacijos sutarties (SAS), Vidurio Europos laisvosios prekybos susivienijimo (angl. CEFTA), Europos Sąjungos veiksmų siekiant 2001 m. taikiai išspręsti vidaus nuomonių skirtumų ir rengimosi priimti ES teisyną (acquis) iki 2011 m. klausimus,

C. kadangi nuo to laiko, kai 2005 m. gruodžio 16 d. Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai ES suteikė šalies kandidatės statusą, su ja dar nepradėtos stojimo derybos,

D. kadangi Ochrido pagrindų sutarties principai dabar įtvirtinti konstitucinėje ir teisinėje šalies sistemoje, reikia nuolat stengtis iki galo įgyvendinti jo nuostatas, ypač dėl tolesnio decentralizacijos proceso vykdymo ir teisingo atstovavimo etninėms ir mažumų bendruomenėms valstybės ir vietos lygmenimis,

E.  kadangi 2003 m. birželio 19–20 d. Salonikų Europos Vadovų Taryba dar kartą pareiškė ryžtą išsamiai ir veiksmingai remti Vakarų Balkanų šalių, kurios įvykdžiusios nustatytus kriterijus taps sudedamąja ES dalimi, Europos perspektyvą,

F.  kadangi galutinė ekonominių reformų sėkmė bus užtikrinta tik pirmiau pasiekus politinį sutarimą ir tarpetninį pasitikėjimą,

G. kadangi 2006 m. gruodžio 14–15 d. Briuselio Europos Vadovų Taryba pareiškė, kad ES laikosi plėtros procese dalyvaujančioms šalims duotų įsipareigojimų, ir pakartojo, kad kiekvienos šalies pažanga siekiant narystės Europos Sąjungoje priklauso nuo individualių pastangų atitikti Kopenhagos kriterijus bei Stabilizavimo ir asociacijos proceso sąlygas,

H. kadangi visų Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų ir Vakarų Balkanų šalių užsienio reikalų ministrų vieningai priimtoje 2006 m. kovo 11 d. ES ir Vakarų Balkanų Zalcburgo deklaracijoje dar kartą patvirtinama, kokie svarbūs geri kaimynų santykiai ir kad reikia rasti abiem pusėms priimtinus sprendimus dėl neišspręstų klausimų su kaimyninėmis šalimis,

1.   džiaugiasi Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos nuo tada, kai ji pateikė paraišką tapti Europos Sąjungos nare, padaryta pažanga siekiant atitikti Kopenhagos politinius kriterijus ir įgyvendinant 2005 m. Europos partnerystės rekomendacijas, Stabilizavimo ir asociacijos sutarties nuostatas ir Stabilizavimo ir asociacijos sutarties reikalavimus; pažymi, kad reikia palaikyti reformų spartą ir kad priimtus teisės aktus dabar reikia tinkamai ir greitai įgyvendinti, ypač policijos, teismų, viešojo administravimo ir kovos su korupcija srityse, siekiant sukurti tikrą rinkos ekonomiką, skatinti ekonomikos ir užimtumo augimą ir gerinti verslo sąlygas;

2.   pabrėžia, kad stojimo derybų pradžios data priklausys nuo pažangos, pasiektos šiais aspektais; skatina visas suinteresuotas šalis palaikyti spartą ir pabrėžia, kad vyriausybės ir opozicijos politinės jėgos privalo toliau įgyvendinti reformas, būtinas šalies integracijai į ES;

3.  vertina Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos vyriausybės bendradarbiavimą Bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) ir Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) srityse, ypač dalyvavimą ES misijoje ALTHEA ir norą prisidėti prie ESGP pajėgumų didinimo ir būsimų ES vadovaujamų civilinių ir karinių krizių valdymo misijų;

4.  su pasitenkinimu pažymi, kad po 2001 m. įvykusio vidaus konflikto, glaudžiai bendradarbiaujant su ES, sudarius Ochrido pagrindų sutartį, rastas sprendimas, įgalinantis visus piliečius, neatsižvelgiant į jų etninę kilmę, gyventi kartu lygiateisiškumo ir taikos sąlygomis, didinant mažumų kalbų vartojimą valstybės valdymo ir švietimo srityje, reorganizuojant savivaldą ir taikant dvigubos daugumos principą (Badinterio principas), pagal kurį etninės mažumos saugomos priimant parlamento sprendimus; pažymi, kad 2007 m. pasiektas susitarimas dėl įvairių etninių ir religinių grupių valstybinių švenčių;

5.  pabrėžia, kad Ochrido pagrindų sutartis, kurioje išsamiai atsižvelgiama į daugiatautį ir daugiakultūrį pobūdį, pakeitė šią šalį ir yra politinių ES narystės kriterijų pagrindas; pažymi, kad šaliai siekiant narystės Europos Sąjungoje būtinai reikės laikytis susitarimo teksto ir esmės; dar kartą pabrėžia, kad turi būti be išlygų laikomasi Badinterio principo ir kad visos suinteresuotos šalys turi gerbti šalies įsteigtas demokratines institucijas ir jose dirbti;

6.  pažymi, kad Konstitucijoje įtvirtintas Badinterio mechanizmas turi būti daugiatautės valstybės dialogo ir santarvės priemonė; apgailestauja, kad 2007 m. pradžioje dėl nepasitenkinimo Badinterio principo taikymu didžiausia albanų opozicijos partija nutraukė savo veiklą parlamente; džiaugiasi tuo, kad vyriausybės ir opozicijos derybos baigėsi tuo, kad buvo priimtas susitarimas dėl įstatymų, kuriuos reikėtų priimti taikant Badinterio principą, sąrašo, albanų kalbos vartojimo valstybinėse institucijose, buvusių albanų partizanų socialinio draudimo ir Tarpetninių santykių komiteto sudėties, ir dėl to visi išrinktieji nariai galėjo vėl pradėti eiti savo pareigas parlamente ir parodyti savo politinį atsakingumą; turėdamas tai mintyje, ragina įgyvendinus šį susitarimą kuo greičiau iš tikrųjų pradėti derybas dėl prisijungimo su šia šalimi, kuriai šalies kandidatės statusas buvo suteiktas 2005 m.; be to, ragina visas šalis palaikyti ir stiprinti šią dialogo dvasią sprendžiant savo nesutarimus ir kartu vykdyti numatytas reformas, kurios turi lemiamą reikšmę šalies perspektyvoms Europoje;

7.  apgailestauja dėl parlamento boikotavimo praktikos ir pažymi, kad ši praktika nesuderinama su principu, kuriuo remiantis visos šalys kandidatės ir kitos įstoti į ES siekiančios šalys privalo turėti veikiančią parlamento instituciją;

8.  primena, kad nuosekliai taikant Badinterio principą užtikrinamas nuolatinis etninių grupių bendradarbiavimas ir pasitikėjimu grindžiami visų suinteresuotų šalių santykiai; šiuo atžvilgiu apgailestauja dėl paskutinio atvejo, kai buvo balsuojama dėl Transliavimo įstatymo ir, nors pats įstatymas buvo priimtas remiantis Badinterio principu, daliniai pakeitimai priimti tik paprastąja balsų dauguma; skubiai ragina išsaugoti ir nuosekliai užtikrinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą, nustatytą 2005 m. lapkričio mėn. minėtuoju įstatymu, kuris – skirtingai nuo ankstesnio politinio kišimosi – atitinka Europos žiniasklaidos standartus;

9.  rekomenduoja, kad šalis pasimokytų iš pažangiosios Europos patirties kuriant valdymo ir švietimo sistemą, pagal kurią tinkamai įvertinami tautiniai ir kalbiniai skirtumai; ragina siekti, kad dvi didžiausios etninės bendruomenės ir skirtingos tautinės mažumos galėtų kartu gyventi lygiateisiškumo ir darnos sąlygomis; šiuo aspektu ragina veiksmingai įgyvendinti Konstitucijos nuostatas, skirtas lygiateisiškam daugumai nepriklausančių bendruomenių atstovavimui viešojo administravimo institucijose užtikrinti;

10. atkreipia dėmesį į tai, kad reikia imtis konkrečių skubių priemonių romų padėčiai gerinti pasinaudojant Nacionaline romų strategija, kaip pagrindinį partnerį įtraukiant gerai išvystytą romų pilietinę visuomenę; mano, kad suderintas vyriausybės ir TPS finansavimas – vienas iš būdų pagerinti socialinę romų integraciją Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje;

11. nurodo, kad Europoje yra ir kitų valstybių, kurių pavadinimai sutampa su kaimyninės šalies teritorijų pavadinimais, ir kad kiekviena valstybė turi teisę laisvai pasirinkti pavadinimą; džiaugiasi tuo, kad Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija pakeitė savo nacionalinę vėliavą ir iš dalies pakeitė Konstituciją siekdama patvirtinti, kad kaimyninių šalių atžvilgiu neturi teritorinių pretenzijų; apgailestauja, kad neseniai nacionalinis oro uostas buvo pervadintas Aleksandro Didžiojo vardu;

12. apgailestauja, kad nuo Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos priėmimo į Jungtines Tautas 1993 m., kai buvo nurodyta siekiant tarptautinio pripažinimo vartoti laikiną pavadinimą „Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija“, ir nuo 1995 m. laikinojo susitarimo pasirašymo su kaimynine Graikija nebuvo pasiektas susitarimas; primygtinai ragina Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją ir Graikiją kuo greičiau sėkmingai baigti derybas šiuo klausimu; ragina Tarybą palengvinti šias derybas;

13. pažymi, kad svarbios šalys, pvz., JAV, Rusijos Federacija, Kinija ir kai kurios ES valstybės narės jau pripažino Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos Konstitucijoje įtvirtintą pavadinimą, ir mano, kad pavadinimo klausimas jokiu būdu neturi būti naudojamas kaip kliūtis deryboms pradėti ir narystei ES; mano, kad pavadinimo klausimas nėra ir negali būti šalies narystės ES darbotvarkės sąlyga ir, kaip ir kitų šalių kandidačių atveju, integracija į ES priklausys tik nuo atitikties Kopenhagos kriterijams;

14. pažymi, kad Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija priėmė naujausią Jungtinių Tautų ypatingojo pasiuntinio Matthew Nimitzo 2005 m. spalio 7 d. pasiūlymą kaip klausimo sprendimo pagrindą;

15. pažymi, kad dėl 1995 m. rugsėjo 13 d. Laikinojo susitarimo labai pagerėjo dvišaliai Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Graikijos santykiai ir kad šiame susitarime esama nuostatų dėl Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos narystės tarptautinėse, daugiašalėse ir regioninėse organizacijose ir institucijose;

16. be to, pažymi, kad nuo Laikinojo susitarimo sudarymo 1995 m. labai padidėjo abiejų šalių ekonominių santykių mastas, nes Graikija Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje yra didžiausia užsienio investuotoja, o jų prekybos santykiai taip pat labai suintensyvėjo;

17. džiaugiasi dėl konstruktyvios šalies pozicijos būsimo Kosovo statuso klausimu; apgailestauja, kad numatant būsimą Kosovo statusą nebuvo galima atlikti jokio sienos žymėjimo; tiki, kad šiuo techniniu klausimu bus greitai pasiektas susitarimas, ir pritaria tam, kad ūkininkai galėtų ir toliau dirbti savo žemę, kuri yra kitapus sienos;

18. atkreipia dėmesį į tai, kad būtų pageidautina patvirtinti priemones, kurias taikant būtų galima lengviau pereiti sieną su Kosovu, ir taip plėsti bendradarbiavimą švietimo, kultūros, užimtumo srityje ir išsaugoti šeimos ryšius;

19. ragina Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos valdžios institucijas skatinti regioninį bendradarbiavimą ir gerų kaimyninių santykių kūrimą;

20. šiuo aspektu teigiamai vertina Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos vaidmenį regioninio bendradarbiavimo srityje, įsipareigojimą plėtoti dvišalius santykius ir aktyvų vaidmenį regioninio bendradarbiavimo procesuose, pvz., kuriant Regioninio bendradarbiavimo tarybą, 2006 m. Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimą (angl. CEFTA), Energijos bendrijos steigimo sutartį ir Europos bendrąją aviacinę erdvę;

21. nurodo, kad reikia apsaugoti Vardaro upės, kurios baseinas apima visą šalį ir kuri toliau teka per Graikiją, kaip upė Axiós, vandenis nuo pramonės ir miesto gyvenamųjų rajonų taršos;

22. skubiai reikalauja tobulinti pasienio ežerų: Ochrido (Ohridsko Ezero), Prespos (Prespansko Ezero) ir Doirano (Dojransko Ezero) vandens kokybę ir priežiūrą ir vandens lygį ir siekti veiksmingų susitarimų šiuo klausimu su kaimynėmis Albanija ir Graikija;

23. atkreipia dėmesį į poreikį gerinti bendrą požiūrį į aplinką, inter alia, šalinant nelegalius atliekų sąvartynus palei kelius, upių krantus ir miško pakraščius, ir sukurti surinkimo sistemą, pagal kurią atliekos būtų kuo labiau rūšiuojamos;

24. ragina Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos valdžios institucijas toliau derinti savo teisę su ES aplinkosaugos teisės aktais ir normomis, o priimtus teisės aktus įgyvendinti ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi;

25. pabrėžia, kad reikia atkreipti ypatingą dėmesį į prekybą žmonėmis ir kad kovojant su tarptautiniais organizuoto nusikalstamumo tinklais tampa būtina stiprinti regioninį bendradarbiavimą, inter alia, pasinaudojant Pietryčių Europos bendradarbiavimo iniciatyva;

26. reiškia didelį susirūpinimą, kad nedarbas ir toliau lieka didžiulis, ir ragina vyriausybę atsižvelgiant į milžiniškus šios srities sunkumus sukurti veiksmingas politikos priemones, skirtas kovoti su skurdu ir socialine nelygybe; pabrėžia įvairių profesinių sąjungų susivienijimų poreikį egzistuoti kartu lygiateisiu pagrindu ir nurodo, jog dabartinis reikalavimas profesinėms sąjungoms apimti 33 proc. atitinkamos darbo jėgos, kad taptų sutartiniais partneriais, reiškia, kad suinteresuotosios šalys nuolat reiškia abejones dėl jų narių skaičiaus;

27. mano, kad yra savaime suprantama, jog leidimai veikti užsienio bankams turėtų būti pagrįsti visiems vienodais kriterijais, pvz., dėl teisinių reikalavimų užsienio valiutos operacijoms, mokesčių ir vartotojų apsaugos srityje, ir nepritaria tam, kad būtų teikiamos privilegijos tam tikroms įmonėms arba šalims, kuriose jos registravo savo veiklą;

28. primena, kad pagrindinė viso Pietryčių Europos regiono stabilumo ir klestėjimo skatinimo priemonė ir garantija – modernios tarptautinės infrastruktūros kūrimas, todėl atkreipia dėmesį į geležinkelio tinklo išsaugojimo ir tobulinimo, vietos geležinkelio ir tranzito tarp Graikijos ir daugelio kitų ES valstybių narių svarbą; džiaugiasi, kad buvo atstatytas geležinkelis į Kosovą, ir apgailestauja, kad vis dar nepavyksta sėkmingai atstatyti planuojamo tiesioginio geležinkelio į Bulgariją, bei tikisi tolesnės pažangos kuriant VIII ir X Europos transporto koridorius;

29. mano, kad nepageidautina, jog valstybės tarnautojai prarastų darbą arba būtų skatinami iš jo išeiti keičiantis vyriausybėms, ir mano, kad valstybės tarnautojai, ypač tie, kurie kėlė kvalifikaciją tam, kad tenkintų su ES teisynu susijusius poreikius, turi tęsti savo darbą;

30. dar kartą pažymi, kad iš institucijų tikimasi, jog jos išnagrinės aplinkybes, kuriomis 2003 m. Afganistane buvo pagrobtas Vokietijos pilietis Khaledas El-Masri, ir viešai paskelbs tyrimo rezultatus; ragina nacionalinį parlamentą kuo greičiau įsteigti tyrimo komitetą, kuris ištirtų šį atvejį ir siekdamas nustatyti tiesą glaudžiai bendradarbiautų su šiuo metu Vokietijos parlamento atliekamo tyrimo vykdytojais;

31. džiaugiasi, kad parafuoti supaprastinto vizų režimo ir readmisijos susitarimai su ES, kurie yra pereinamasis etapas siekiant abišalio bevizio režimo, ir todėl ragina Komisiją išdėstyti mobilumo padidinimo gaires, įskaitant aktyvesnį dalyvavimą visą gyvenimą trunkančio mokymosi ir kultūros mainų projektuose, o Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos vyriausybę – toliau laikytis įsipareigojimo siekti atitikti būtinus Europos standartus teisingumo, laisvės ir saugumo srityse; džiaugiasi tuo, kad Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje pradėti išduoti naujo pavyzdžio pasai su biometrinėmis saugumo savybėmis; ragina visas ES valstybes nares skubiai besąlygiškai pripažinti Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pasus ir panaikinti papildomus valstybių narių vizų mokesčius, ypač nuostatas, dėl kurių Graikiją aplankyti sudėtingiau, nei kitas ES valstybes nares;

32. ragina Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją pasinaudoti Slovėnijos ir Kroatijos patirtimi siekiant narystės ES, nes abi šios šalys paveldėjo tuos pačius federalinius įstatymus ir praktinę buvusios Jugoslavijos patirtį;

33. ragina naująsias valstybes nares atlikti aktyvų vaidmenį Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai rengiantis narystei Europos Sąjungoje ir sudaryti jai galimybes pasinaudoti jose vykdytų reformų patirtimi;

34. apgailestauja, kad Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija su JAV pasirašė dvišalį susitarimą dėl neliečiamybės, kuriame atsisakoma JAV piliečiams ir kariniam personalui taikyti Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikciją; pažymi, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas yra tarptautinės teisės pagrindas ir kad ES tvirtai remia Romos statutą; ragina Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos vyriausybę rasti būdų nutraukti šį dvišalį susitarimą, kuris kenkia Tarptautinio baudžiamojo teismo veiksmingumui;

35. primena aiškų Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir visų Vakarų Balkanų šalių tikslą laikantis Salonikų darbotvarkės įstoti į Europos Sąjungą; yra įsitikinęs, kad siekiant regione įtvirtinti stabilumą ir taiką turi būti laikomasi narystės Europos Sąjungoje perspektyvos;

36. mano, kad siekiant tenkinti visuomenės poreikius turi būti tobulinama švietimo ir mokymo sistema, daugiau investuojama į žmogiškuosius išteklius ir gerinamas interneto prieinamumas gyventojams;

37. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos vyriausybei ir parlamentui.

AIŠKINAMOJI DALIS

1. Bendras šalies apibūdinimas

Greta Europos Sąjungos išorės sienos, į šiaurę nuo valstybės narės Graikijos ir į vakarus nuo valstybės narės Bulgarijos, yra Vardaro upės baseinas. Ši sritis ilgus amžius iki pat 1912 m. priklausė Osmanų imperijai, ir jos pagrindinis miestas Skopjė (turkų k. Üsküb, albanų – Škup) buvo Kosovo provincijos („wilayet“), apimančios gretimą sritį šiaurėje, kurios administracinis statusas bus nustatytas ateityje, centras. Pasibaigus Balkanų karui, nuo 1912 iki 1941 m. Vardaro upės baseinas buvo Serbijos sudėtyje ir turėjo Vardarska provincijos statusą. Pasibaigus fašistinei okupacijai, kurios metu administraciniais tikslais provincija buvo padalyta Albanijai ir Bulgarijai pagal etnines ribas, 1945–1991 m. jai buvo suteikta gana didelė autonomija, kaip dalinei respublikai, kuri buvo pavadinta Makedonija. Šis pavadinimas buvo vartojamas dar XIX-ame amžiuje – taip buvo vadinama didžiausia gyventojų grupė, tačiau šis pavadinimas taip pat būdingas Graikijos istorijai ir sutampa su trijų besiribojančių šiaurės Graikijos pasienio provincijų pavadinimu. Atgavus nepriklausomybę nuomonės su pietuose esančia kaimynine Graikija dėl konstitucinio „Makedonijos Respublikos“ pavadinimo išsiskyrė.

Priklausydama Jugoslavijai, iki pat 1991 m. nepriklausomybės ji palaikė glaudžius ryšius su tuometine Europos bendrija. Iš dalies judėti Europoje buvo paprastas, nes nebuvo vizų reikalavimų, esančių šiandien. Kartu su Serbija ir Kroatija ji buvo svarbi tranzito erdvė tarp ES narės Graikijos ir valstybių, kurios vėliau tapo ES narėmis: Austrijos, Vengrijos ir Slovėnijos bei tolimesnių šalių. Kaip šių ilgalaikių glaudžių santykių su dabartine ES pasekmė, vietos viešoji nuomonė, nors ir pasidalijusi dėl kalbos ir pagal politines simpatijas, beveik vieningai pasisako už skubų stojimą į ES.

Tačiau ES ši šalis yra santykinai mažai žinoma, ir netgi dar mažiau žinoma, kad 2004 m. kovo 22 d. pateikusi prašymą tapti ES nare, 2005 m. gruodžio 17 d. ji tapo šalimi kandidate. Daug labiau žinomas ginčas dėl vietos kalbos ir nuomonių skirtumas su Graikija dėl valstybės pavadinimo. Stojant į ES šiems dviems klausimams turėtų būti skiriama mažiausiai tiek pat dėmesio, kiek ir įprastiems administravimo, įstatymų, nusikalstamumo, ekonomikos ir aplinkos klausimams, kuriems buvo skiriama daugiausia dėmesio pagrindiniu Sąjungos plėtros etapu 2004 ir 2007 m.

2. Kultūrinė įvairovė

Po graikų ir ilyrų okupacijos prieš daug amžių didžiausią gyventojų dalį sudarė slavai makedonai, kurių kalba gimininga bulgarų ir serbų kalbai ir kurie taip pat naudoja kirilicos rašmenis. Vakaruose ir šiaurės vakaruose, Vardaro aukštupyje aplink Gostivaro ir Tetovo miestus, dauguma gyventojų yra albanai, rašantys lotyniškais rašmenimis. Labiausiai paplitusios tautinės mažumos yra romai, turkai, valakiečiai ir kitos slavų tautinės grupės, susijusios su makedonais: serbai ir bosniai. Todėl šiai teritorijai visuomet buvo būdinga didelė kalbų ir kultūros įvairovė. Ši įvairovė taip pat būdinga partijų ir politiniams santykiams.

Kadangi ilgą laiką neturėta apsisprendimo teisės, labai sustiprėjo Makedonijos gyventojų nacionalizmas. Iš pradžių nacionalizmas buvo nukreiptas prieš Turkijos valdžią, vėliau – prieš sąjungą su Bulgarija, sudarytą pagal 1878 m. San Stefano taikos sutartį, ir dar vėliau – prieš ilgą buvimą Serbijos sudėtyje. Naudodama simboliką, pasiskolintą iš Graikijai priklausančios Makedonijos istorijos, ji taip pat įsivėlė į konfliktą su Graikija. Be to, ne makedonai, ir ypač didelė albaniškai kalbančių gyventojų grupė, šį nacionalizmą laiko grėsme jų kalbai ir kultūrai. Tai ypač tinka požiūriui, kad turi būti sukurta vienakalbė valstybė, kurioje visi turi vartoti makedonų slavų kalbą kaip vienintelę valdymo ir švietimo sistemos kalbą.

3. Albanų ir kitų gyventojų kalbos vartojimo galimybės

Iki 1912 m. visi albanų kalba kalbantys gyventojai, kurie gyveno teritorijose, dabar priklausančiose Albanijai, ir keturiuose skirtinguose buvusios Jugoslavijos regionuose (Makedonijos vakaruose ir šiaurės vakaruose, Serbijos pietvakariuose, didžiojoje Kosovo, kuris nuo 1999 m. daugiau nėra administruojamas Serbijos, dalyje ir Juodkalnijos pietuose) priklausė Osmanų (Turkijos) imperijai ir buvo valdomi iš Stambulo. 1918–1991 m. laikotarpiu šios teritorijos, išskyrus Albaniją, išliko sujungtos Jugoslavijos sudėtyje. Dėl to susiformavo glaudūs ryšiai tarp dviejų didžiausių albanų kalba kalbančių gyventojų gyvenamų teritorijų Kosove ir Vardaro aukštupyje. Kadangi pastarojoje nebuvo aukštojo mokslo įstaigų, kuriose būtų dėstoma albanų kalba, 1999–2001 m. studentai vykdavo studijuoti į Kosovą, ir šie ryšiai toliau stiprėjo. 2001 m. po smurto aktų tapo aišku, kad per dešimtį nepriklausomybės metų iki šiol nepavyko pasiekti gerų santykių tarp makedonų ir albanų kalba kalbančių gyventojų.

Remiant ir iš dalies tarpininkaujant Europos Sąjungai, kaip išeitis buvo pasirašyta Ochrido sutartis. Šia sutartimi buvo siekiama ne tik baigti neramumus ir savanoriškai nusiginkluoti, bet ir:

1. reorganizuoti vietos valdžios institucijas, suteikiant daugiau galių vietos vyriausybei,

2. nediskriminuojant ir proporcingai atstovauti mažumoms viešojoje administracijoje ir politikoje,

3. pakeisti parlamento procedūras taip, kad balsuojant opiais klausimais (pvz., dėl mažumų teisių, vietos savivaldos ir dėl kai kurių paskyrimų) būtų reikalinga „dviguba dauguma“ (ši Badinterio dauguma iš esmės reiškia, kad dauguma turi būti ne tik parlamente, bet ir tarp mažumų atstovų),

4. pasiekti vienodą kalbų statusą valdymo ir švietimo srityje; bet kokia kalba, kuria kalba mažiausiai 20 proc. gyventojų, yra laikoma oficialiąja kalba, ir valstybė finansuoja universitetinį švietimą šiomis kalbomis,

5. siekti identiteto įvairovės, leidžiant vietos valdžios institucijoms prie visuomeninių pastatų tvirtinti gyventojų daugumą atspindinčius simbolius.

Pagrindų sutartis leido padaryti iš viso 15 Konstitucijos pakeitimų ir parengti naują Konstitucijos preambulę. Iki pat 2006 m. vadovaujantis Ochrido pagrindų sutartimi buvo keičiami įstatymai ir siekiama didesnio darnumo. Šiais metais pasibaigus rinkimams ir suformavus vyriausybę, t. y. didžiajai daliai albaniškai kalbančių gyventojų palikus vyriausybę, kilo ginčų dėl Badinterio daugumos taikymo. Kadangi BDI (DUI) ir PDP partijos boikotavo parlamento veiklą, šiuo metu deramasi siekiant susitarimo.

4. Valstybės pavadinimas ir Graikijos požiūris

1991 m. lapkričio 17 d. Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos parlamentas „Sobranie“ patvirtino naują Konstituciją, kurioje Makedonijos Respublika buvo paskelbta suverenia valstybe. Nors pagal Badinterio kriterijus buvusios Jugoslavijos respublikos galėtų gauti tarptautinį pripažinimą kaip nepriklausomos valstybės, naujoji valstybė iki 1993 m. balandžio 8 d. nebuvo priimta į Jungtines Tautas.

Priežastys, kodėl prieštarauta narystei, yra daugiausia susijusios su Makedonijos pavadinimu, kuris istoriškai žinomas kaip Aleksandro Makedoniečio (356–323 pr.m.e.) sukurtos imperijos, kuri per trumpą laiką išsiplėtė iki pat Pakistano, pavadinimas. Tuometinės šalies kalbos ir kultūros pagrindu pietinė kaimynė Graikija antikinę Makedoniją laiko savo istorijos dalimi ir naudoja Makedonijos pavadinimą šalies viduje. Viešoji nuomonė Graikijoje prieštarauja tam, kad kaimyninė valstybė, turinti kitokią kalbą ir kultūrą, vartotų tą patį pavadinimą. Graikija neneigia šalies teisės į nepriklausomybę arba veiksmingo bendradarbiavimo su šiaurės kaimyne poreikio, tačiau pageidauja, kad vartojant tokias sąvokas kaip Vardaras, Skopjė arba Šiaurė, būtų išreiškiama mintis, kad valstybė, kurios konstitucinis pavadinimas yra Makedonijos Respublika, neapima visos teritorijos, kuri istoriškai laikoma Makedonija.

Pagal laikiną sutartį Jungtinės Tautos 1993 m. pripažino laikiną Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, kurios angliška santrumpa yra FYROM, pavadinimą, kuris visuomenei šalies viduje ir užsienyje nėra gerai suprantamas. Tačiau Jungtinės Amerikos Valstijos, Rusijos Federacija, Kinijos Liaudies Respublika ir net daugybė ES valstybių narių naudoja konstitucinį Makedonijos Respublikos pavadinimą, nenurodydamos į tą administracinę padėtį, kurią atspindi pavadinimas FYROM. Istorinės šios rūšies nuorodos yra neįprastos. Europoje be nepriklausomos Liuksemburgo valstybės yra tokį patį pavadinimą turinti, su ja besiribojanti Belgijos provincija, o štai Moldova vadinama taip pat, kaip ir kaimyninės Rumunijos šiaurės rytų dalis. Azerbaidžanas, geografiniu požiūriu priklausantis Europai, vadinamas taip pat kaip ir dvi su ja besiribojančios Irano provincijos. Visais šiais atvejais toks pakartotinis pavadinimo naudojimas nesudaro jokių sunkumų. Todėl šiuo atveju diskusiją kelia ne tiek pavadinimas, kiek teritorinių pretenzijų baimė.

Šiuo požiūriu telieka apgailestauti, kad tarptautinis oro uostas, esantis į rytus nuo Skopjės, kuris iki 2006 m. gruodžio mėn. buvo žinomas kaip Skopjės arba Petroveco oro uostas, pavadintas Aleksandro Didžiojo (Aleksandr veliki) vardu. Šis pavadinimas painiojamas su oro uosto „Megas Alexandros“, esančio į rytus nuo šiaurinio Graikijos miesto Kavalos ir turinčiu tą pačią reikšmę, pavadinimu. Siekiant stiprinti abipusį pasitikėjimą, svarbu, kad prieš stojant į ES tarp dviejų valstybių būtų sudarytos dvišalės sutartys dėl pavadinimų naudojimo palaikant tarpusavio santykius ir dėl bet kokių nesusipratimų arba susierzinimo dėl simbolių naudojimo ir teritorinių pretenzijų atsisakymo.

5. Kitos aplinkybės

ES Šengeno valstybių vizų režimas ir dar griežtesnės stojimo sąlygos, kurias taiko Graikija, kelia susierzinimą ir izoliuoja jaunąją kartą nuo europinės aplinkos daug labiau negu kadaise jų tėvus. Kol integracija į ES nebuvo spartinama, didėjo orientavimasis į Jungtines Amerikos Valstijas. Be daugelio kitų dalykų, tai atspindi susitarimai neperduoti JAV piliečių Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT) Hagoje ir Vokietijos piliečio Khaledo el-Masrio perdavimas CŽV tyrėjams Afganistane. Dalyvavimas Stabilizavimo ir asociacijos sutartyje ir Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarime (angl. CEFTA), kuris yra susijęs su ES, gali padėti atgaivinti ir stiprinti ekonomiką, kuri patiria sunkumų nuo 1991 m. Teisinis tikrumas šalies viduje šį poveikį padidintų labiau negu dabartinis siekis mažinti mokesčius iki itin mažo 10 proc. lygio.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Pranešimas dėl Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangos 2006 m.

Procedūros numeris

2006/2289(INI)

Atsakingas komitetas
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

AFET

14.12.2006

Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

 

 

 

 

 

Nuomonė (-s) nepareikšta (-os)

  Sprendimo priėmimo data

 

 

 

 

 

 

Pranešėjas (-ai)
  Paskyrimo data

Erik Meijer

13.9.2004

 

Svarstymas komitete

8.5.2007

4.6.2007

 

 

 

Priėmimo data

5.6.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+

-

0

59

4

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Roberta Alma Anastase, Christopher Beazley, Angelika Beer, Panagiotis Beglitis, Bastiaan Belder, André Brie, Elmar Brok, Véronique De Keyser, Giorgos Dimitrakopoulos, Hanna Foltyn-Kubicka, Michael Gahler, Bronisław Geremek, Alfred Gomolka, Klaus Hänsch, Richard Howitt, Anna Ibrisagic, Jelko Kacin, Georgios Karatzaferis, Bogdan Klich, Helmut Kuhne, Vytautas Landsbergis, Francisco José Millán Mon, Pasqualina Napoletano, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Raimon Obiols i Germà, Vural Öger, Cem Özdemir, Ioan Mircea Paşcu, Alojz Peterle, João de Deus Pinheiro, Hubert Pirker, Samuli Pohjamo, Michel Rocard, Raül Romeva i Rueda, Libor Rouček, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Jacek Saryusz-Wolski, György Schöpflin, Hannes Swoboda, István Szent-Iványi, Charles Tannock, Inese Vaidere, Geoffrey Van Orden, Ari Vatanen, Jan Marinus Wiersma, Josef Zieleniec

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Laima Liucija Andrikienė, Alexandra Dobolyi, Árpád Duka-Zólyomi, Kinga Gál, Milan Horáček, Evgeni Kirilov, Jaromír Kohlíček, Erik Meijer, Doris Pack, Athanasios Pafilis, Józef Pinior, Dariusz Rosati, Aloyzas Sakalas, Inger Segelström, Adrian Severin, Csaba Sándor Tabajdi, Marcello Vernola

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

 

Pateikimo data

8.6.2007