Procedūra : 2007/2001(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0302/2007

Pateikti tekstai :

A6-0302/2007

Debatai :

PV 05/09/2007 - 14
CRE 05/09/2007 - 14

Balsavimas :

PV 06/09/2007 - 5.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2007)0381

PRANEŠIMAS     
PDF 290kDOC 216k
2007 m. liepos 30 d.
PE 388.697v02-00 A6-0302/2007

dėl dialogo žmogaus teisių klausimais eigos ir konsultacijų su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais

(2007/2001(INI))

Užsienio reikalų komitetas

Pranešėja: Elena Valenciano Martínez-Orozco

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
  Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ
 PROCEDŪRA

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl dialogo žmogaus teisių klausimais eigos ir konsultacijų su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais

(2007/2001(INI))

Europos Parlamentas,

–    atsižvelgdamas į visus susitarimus tarp ES ir trečiųjų šalių, taip pat į šių susitarimų žmogaus teisių ir demokratijos išlygas,

–    atsižvelgdamas į EB sutarties 177, 178, 300 ir 310 straipsnius ir į ES sutarties 3, 6, 11, 19 ir 21 straipsnius,

 atsižvelgdamas į Europos Sąjungos gaires, ypač į 2001 m. gruodžio 13 d. priimtas ES dialogų žmogaus teisių klausimais gaires, ir šių gairių įgyvendinimo įvertinimą, patvirtintą 2004 m. gruodžio 9 d.,

 atsižvelgdamas į savo 2006 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir demokratijos išlygos Europos Sąjungos susitarimuose(1) ir į tolesnes Komisijos priemones šios rezoliucijos atžvilgiu,

 atsižvelgdamas į Tarybos dokumentą dėl žmogaus teisių aspekto įtraukimo į BUSP ir kitas ES politikos sritis, priimtą 2006 m. birželio 7 d.,

 atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Komisijos 2005 m. gegužės 26 d. bendrąjį susitarimą,

 atsižvelgdamas į savo 2002 m. balandžio 25 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Europos Sąjungos vaidmens skatinant žmogaus teises ir demokratizaciją trečiosiose šalyse(2),

 atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje,

 atsižvelgdamas į savo ankstesnes diskusijas ir skubias rezoliucijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų,

 atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1889/2006 dėl finansinės priemonės demokratijai ir žmogaus teisėms visame pasaulyje skatinti nustatymo(3),

 atsižvelgdamas į Žmogaus teisių pakomitečio 2007 m. gegužės 3 d. posėdžio dėl žmogaus teisių Kinijoje ir Uzbekistane ir 2007 m. balandžio 23 d. posėdžio dėl žmogaus teisių Rusijoje metu vykusių diskusijų išvadas,

 atsižvelgdamas į savo 2007 gegužės 10 d. rezoliuciją dėl ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo, kuris vyks 2007 m. gegužės 18 d. Samaroje(4), 2007 m. balandžio 26 d. rezoliuciją dėl jėgos panaudojimo neseniai vykusiose demonstracijose Rusijoje(5), 2007 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl penkių bulgarių medicinos seserų ir palestiniečio gydytojo nuteisimo ir įkalinimo Libijoje(6) 2006 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl Irano(7), 2006 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl Uzbekistano(8) 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos santykių(9),

  atsižvelgdamas į išvadas dėl Centrinės Azijos, padarytas 2796-ajame Išorės santykių tarybos susitikime, vykusiame 2007 m. balandžio 23 d. Liuksemburge; į jau įsigaliojusius partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus su Kirgizija, Kazachija ir Uzbekija; į pasirašytus, bet dar neratifikuotus partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus su Tadžikija ir Turkmėnija; ir į Komisijos strategijos dokumentą dėl Centrinės Azijos 2002–2006 m.,

 atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašyto ir 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge iš dalies pakeisto Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalių grupės ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimo (Kotonu susitarimo) 8, 9, 96 ir 97 straipsnius bei VII priedą,

 atsižvelgdamas į AKR ir ES Jungtinės parlamentinės asamblėjos (AKR ir ES JPA) rezoliucijas, visų pirma į jos 2004 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją (priimtą Hagoje) dėl AKR ir ES politinio dialogo (Kotonu susitarimo 8 straipsnis)(10),

 atsižvelgdamas į dvišalius veiksmų planus, kuriuos Komisija, vadovaudamasi Europos kaimynystės politika (EKP) priėmė kartu su EKP valstybėmis partnerėmis, išskyrus Alžyrą, Baltarusiją, Libiją ir Siriją,

 atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl EKP stiprinimo (COM(2006)0726) ir į savo rengiamą rezoliuciją šiuo klausimu,

–    atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 15 d. rekomendacijas Tarybai dėl derybų įgaliojimo Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Andų bendrijos bei jos valstybių narių asociacijos susitarimui(11) ir Europos Sąjungos valstybių narių ir Centrinės Amerikos šalių asociacijos susitarimui(12),

–    atsižvelgdamas į savo 2006 m. spalio 12 d. rezoliuciją dėl ES ir MERCOSUR šalių ekonominių ir prekybinių santykių, siekiant sudaryti tarpregioninį asociacijos susitarimą(13), ir į 2006 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos tvirtesnės partnerystės(14),

–    atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–    atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A6-0302/2007),

A.  kadangi dialogai žmogaus teisių klausimais yra viena iš priemonių, kurias ES gali naudoti savo žmogaus teisų politikai įgyvendinti ir kurios sudaro esminę dalį Europos Sąjungos bendros strategijos, skirtos skatinti tvarų vystymąsi, taiką ir stabilumą,

B.   kadangi žmogaus teisių – ne tik pilietinių ir politinių, bet ir socialinių, ekonominių, kultūrinių, taip pat teisių į sveiką aplinką – visuotinumas, individualumas ir nedalomumas turi būti palaikomas ir skatinamas, kadangi Europos Sąjunga turi ir toliau kurti tam reikalingas reikšmingas priemones,

C.  kadangi bet koks sprendimas inicijuoti dialogą žmogaus teisių klausimais yra priimamas remiantis tam tikrais Tarybos nustatytais kriterijais, o ši ypač atsižvelgia į pagrindinius didelį ES susirūpinimą žmogaus teisių padėtimi tam tikroje valstybėje keliančius klausimus, į nuoširdų tos valstybės valdžios institucijų įsipareigojimą tokiu dialogu pagerinti žmogaus teisių padėtį ir į teigiamą įtaką, kurią dialogas žmogaus teisių klausimais gali turėti žmogaus teisių padėčiai,

D.  kadangi Europos Sąjungos gairėse dėl žmogaus teisių raginama su žmogaus teisėmis susijusius klausimus spręsti adekvačiai ir sistemiškai bendro politinio dialogo su trečiosiomis šalimis visais lygiais pagrindu,

E.   kadangi Taryba 2004 m. nusprendė du kartus per metus patikrinti bendrąją dialogų padėtį, atlikus apžvalgą ir atnaujinus tvarkaraštį, ir kadangi Taryba taip pat pažymėjo, kad į dialogus turėtų būti įsitraukiama ne neribotam laikui, o nustatant tam tikrą trukmę ir numatant atsitraukimo strategiją,

F.   kadangi dialogams ir konsultacijoms žmogaus teisių klausimais pasitelkiama daugybė įvairių struktūrų, formatų ir procedūrų, nepakankamai atsižvelgiant į būtiną nuoseklumą, o tai gali sumažinti ES žmogaus teisių politikos patikimumą tarptautiniu lygiu, ir kadangi reikėtų didesnio Europos Sąjungos gairių dėl dialogų žmogaus teisių klausimais taikymo skaidrumo ir demokratinės kontrolės,

G.  kadangi pagal šiuo metu Taryboje naudojamą praktiką yra pranešama apie struktūrinių dialogų (konsultacijų) žmogaus teisių klausimais būsimo rato darbotvarkes ir tikslus ir pakviečiamas dalyvauti Parlamento pareigūnas ir nevyriausybinių organizacijų atstovai,

H.  kadangi žmogaus teisės ir demokratija yra Kotonu susitarimo „esminiai elementai“, o geras valdymas – „pamatinis elementas“, ir kadangi 2005 m. susitarimo peržiūra leido išplėtoti intensyvesnį politinį dialogą pagal 8 straipsnį, ypač žmogaus teisių klausimu,

I.    kadangi, jei viena šalis nesilaiko pareigų, kylančių iš pagarbos žmogaus teisėms, demokratijos ir teisinės valstybės principų, kaip nurodyta Kotonu susitarimo 9 straipsnyje, inicijuojama konsultacijų procedūra pagal 96 straipsnį, kad tokia padėtis būtų ištaisyta,

J.    kadangi, nors Kotonu susitarimo 8 straipsnis, kuriame nustatytas politinis dialogas tarp AKR valstybių ir ES, taip pat reguliarus vertinimas, ar laikomasi žmogaus teisių, demokratijos, teisinės valstybės principų ir gero valdymo, yra sveikintinas, lieka nerimas, kad ši nuostata naudojama išvengti konsultacijų procedūros pagal 96 straipsnį, kai pažeidžiamos žmogaus teisės,

K.  kadangi įvairiuose EKP veiksmų planuose rekomenduojama pagal Asociacijos susitarimo 5 straipsnį kaip trumpalaikę priemonę įsteigti pakomitetį, siekiant vystyti struktūrinį politinį dialogą demokratijos ir teisinės valstybės klausimais; kadangi joks pakomitetis neturi sprendimų priėmimo galios, tačiau gali teikti pasiūlymus atitinkamam Asociacijos komitetui arba aukštesnio politinio lygmens organams,

L.   kadangi EKP veiksmų planų vykdymo stebėseną atlieka keli pakomitečiai, ir kadangi vadovaudamasi dvišaliais asociacijos susitarimais ES pradėjo žmogaus teisių, demokratizacijos ir valdymo pakomitečių veiklos išplėtimo į visas EKP šalis procesą; kadangi šiuo metu Marokas, Jordanija ir Libanas pritarė tokių pakomitečių kūrimui, ir jie jau rengia posėdžius, Egiptas taip pat pritarė pakomitečio kūrimui, nors posėdžio dar nėra surengęs, o Tunise vyksta pakomitečio tvirtinimo procesas,

M.  kadangi vykdant išorės pagalbos finansinių priemonių reformą Parlamentas įgijo teisę demokratiškai tikrinti strateginius dokumentus ir kartu jis yra viena iš biudžeto valdymo institucijų,

N.  kadangi moterų ir vaikų teisės yra vientisa ir nedaloma visuotinių žmogaus teisių dalis, kaip nustatyta 1995 m. Pekino deklaracijoje ir veiksmų plane,

A. Didesnio dialogų ir konsultacijų žmogaus teisių klausimais nuoseklumo siekimas

1.   pažymi, kad žmogaus teisių skatinimas yra esminė ES išorės politikos formavimo dalis, ragina Tarybą ir Komisiją sistemingai įtraukti žmogaus teisių klausimus į ES politinių dialogų ir konsultacijų su trečiosiomis šalimis darbotvarkę ir vis labiau žmogaus teisių klausimą įtraukti į visas ES išorės politikos sritis, taip pat į ES vidaus politikos išorės aspektus, ir primygtinai reikalauja siekiant šių tikslų panaudoti visas turimas priemones;

2.   mano, kad žmogaus teisių klausimai turėtų būti sprendžiami aukščiausiu politiniu lygmeniu siekiant jiems suteikti daugiau politinės reikšmės; primena, kad žmogaus teisių skatinimo ir gynimo trečiosiose šalyse neturėtų kontroliuoti geopolitiniai ir geostrateginiai aljansai; pabrėžia, kad vykstant politiniams, ekonominiams ir su prekybos klausimais susijusiems dialogams, pagarba žmogaus teisėms turėtų būti svarbiausias strateginių ir privilegijuotų santykių su ES aspektas;

3.   ragina Tarybą visapusiškai pritaikyti Europos Sąjungos gaires dėl dialogų žmogaus teisių klausimais;

4.   palaiko pirmosios ES žmogaus teisių gynėjų gairių įgyvendinimo peržiūros išvadas, kuriose teigiama, kad žmogaus teisių gynėjų padėtis ir aplinka, kurioje jie veikia, turėtų būti nuolat įtraukiama į ES politinį dialogą su trečiosiomis šalimis, įskaitant dvišalį dialogą, kurį vykdo ES valstybės narės;

5.   džiaugiasi naujai priimtu Tarybos sprendimu parengti ES vaikų teisių gaires, kurios turėtų būti baigtos Portugalijos pirmininkavimo metu 2007 m.; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu būtina užtikrinti šių gairių papildomumą su esamomis gairėmis dėl vaikų padėties ginkluotų konfliktų metu ir atsižvelgti į Paryžiuje priimtus įsipareigojimus saugoti vaikus nuo neteisėto paėmimo į ginkluotąsias pajėgas ar ginkluotas grupes ar jų išnaudojimo šiose struktūrose;

6.   dar kartą ragina Tarybą sistemingai ir nuodugniai taikyti žmogaus teisių ir demokratijos išlygas visuose ES susitarimuose ir santykiuose su trečiosiomis valstybėmis; dar kartą patvirtina savo raginimą nustatyti skaidrią žmogaus teisių padėties vertinimo ir žmogaus teisių nuostatų taikymo procedūrą; ragina nuolat atsižvelgti į tokių vertinimų išvadas dialoguose žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis ir atvirkščiai;

7.   pabrėžia, kad pagrindinis dialogo ir konsultacijų tikslas – skatinti demokratijos, teisinės valstybės principų, gero valdymo ir pagarbos pagrindinėms laisvėms ir žmogaus teisėms įtvirtinimą trečiosiose šalyse, turint mintyje net tik pilietines ir politines, bet ir socialines, ekologines, ekonomines ir kultūrines teises; pabrėžia, kad šių tikslų bus siekiama laikantis bendrųjų principų, nustatytų Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kitų Jungtinėse Tautose priimtų visuotinių žmogaus teisių dokumentų, ir atsižvelgiant į Tūkstantmečio vystymosi tikslus;

8.   teigia, kad dialogas ir konsultacijos žmogaus teisių klausimais su trečiąja šalimi turi būti vykdomas siekiant sistemingai įtraukti žmogaus teisių klausimą į visas ES bendradarbiavimo su šia trečiąja šalimi sritis, įskaitant Bendrijos vystymo politiką, taip pat ekonominį, finansinį ir techninį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis taip, kad dialogas ar konsultacijos žmogaus teisių klausimais neturėtų būti tikslas pats savaime;

9.   džiaugiasi Tarybos pastangomis siekti dialogo ir konsultacijų žmogaus teisių klausimais nuoseklumo, pasitelkiant 2001 m. parengtas ES žmogaus teisių gaires ir 2004 m. atliktą peržiūrą; teigia, kad lankstumas ir pragmatiškumas, būtini dialogo ir konsultacijų veiksmingumui užtikrinti, neturėtų pažeisti nuoseklumo, kurio reikia siekiant išvengti, kad dialogas ir konsultacijos netaptų laisvai pasirenkamu dalyku;

10. pažymi, kad dialogų įvairovė yra labai didelė, visų jų pagrindą sudaro skirtingos struktūros, formatai, periodiškumas ir metodikos, o tai trukdo aiškiai įvertinti padėtį ir sukuria ES veiksmų šioje srityje painiavą; apgailestauja dėl to, kad nepriklausomai nuo turimos informacijos apie susitarimų pagrindu vykdomų dialogų, ad hoc dialogų, dialogų su panašiai mąstančiomis šalimis arba politinių dialogų darbotvarkes, tikslus, lyginamąsias gaires ir rezultatus, ji neapima žmogaus teisių; pažymi, kad nei Komisija, nei Taryba nėra sukūrusios būdo, kaip būtų galima organizuoti ir susisteminti šiuos dialogus, todėl nėra galimybės bendruoju požiūriu apžvelgti jų rezultatų; ragina Komisiją ir Tarybą laikytis sisteminio požiūrio dialoguose žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis, klasifikuojant juos pagal jų metodiką ir temą, siekiant sukurti pagrindą objektyviam žmogaus teisių padėties, proveržių šioje srityje įvertinimui ir stebėsenai ir kt.;

Darnesni institucijų santykiai

11. mano, kad itin svarbu surasti būdą, kaip pagerinti įvairių Europos institucijų (Tarybos, Komisijos ir Parlamento) koordinavimą, įvedant institucijų trišalį dialogą politinių dialogų ir dialogų bei konsultacijų žmogaus teisių klausimais srityse; taip pat ragina nedelsiant ištirti būdus, kaip galima būtų pagerinti šių institucijų tarpusavio vidaus ryšius;

12. pritaria COHOM (Tarybos žmogaus teisių darbo grupės) iniciatyvai, pagal kurią visi ES dialogai žmogaus teisių klausimais būtų periodiškai persvarstomi, siekiant nuolat išlaikyti globalią perspektyvą, atsižvelgiant į dukart per metus rengiamas diskusijas, kurių pagrindą sudaro šiuo metu vedamų dialogų ir konsultacijų žmogaus teisių klausimais atnaujintas bendrasis pagrindas ir tvarkaraščiai; ragina šį persvarstymą atlikti deramai, o informaciją numatyta tvarka perduoti kitoms Tarybos darbo grupėms, Komisijai bei jos delegacijoms trečiosiose šalyse ir Parlamentui, kuris yra viena iš anksčiau minėto institucijų trišalio dialogo šalių;

Rekomendacijos Tarybai

13. ragina Tarybą įgyvendinti COHOM suteiktus įgaliojimus, siekiant užtikrinti dialogų arba konsultacijų ir kitų priemonių, kuriomis ES stengiasi remti žmogaus teises atitinkamose šalyse, darną (nepriklausomai nuo to, ar šie dialogai yra tarptautinių organų darbo rezultatas, ar randasi dėl ES priemonėse nustatytų prievolių);

14. dar kartą ragina Tarybą apsvarstyti galimybę pertvarkyti COHOM į darbo grupę, kurios atstovai dirbtų Briuselyje ir glaudžiai bendradarbiautų su atitinkamu Europos Parlamento komitetu; mano, kad taip būtų sudaromos galimybės daugiau posėdžiauti ir taip užtikrinti geresnį darbo koordinavimą ir galbūt geriau prižiūrėti ES žmogaus teisių politikos įgyvendinimą plačiąja prasme, ypač dialogus ir konsultacijas žmogaus teisių klausimais, bei įtraukti žmogaus teisių klausimą į kitas ES politikos sritis, siekiant užtikrinti didesnę jų darną;

15. ragina Tarybą stiprinti savo Generalinio sekretoriato Žmogaus teisių padalinio vaidmenį, leidžiant jam dalyvauti politiniuose dialoguose, įskaitant bendradarbiavimo susitarimų pagrindu organizuojamus dialogus, už kuriuos atsakinga Komisija, ir Žmogaus teisių padalinyje sukurti nuolatinę koordinavimo sistemą kiekvienam struktūriniam dialogui ar konsultacijai žmogaus teisių klausimais, siekiant užtikrinti dialogų temų naujoviškumą, reikiamų dalyvių atranką ir tęstinumą, vykdomą remiantis tuo, kad toks koordinavimas turėtų padėti sukurti Europos ir atitinkamos šalies organizacijų, institucijų ir mokslo įstaigų dvišalius tinklus, kad galima būtų užtikrinti būtiną žmogaus teisių ir demokratijos klausimų įtraukimą į visas ES politikos sritis, ypač vykdant EB išorės pagalbos finansinių priemonių reformas; tuo tikslu ragina imtis reikiamų priemonių, siekiant sudaryti galimybes šiam padaliniui vykdyti minėtus uždavinius, įskaitant lėšų ir personalo didinimą;

16. ragina Tarybą labiau suderinti dvišalius dialogus žmogaus teisių klausimais, kuriuos vykdo pavienės valstybės narės ir ES, bei stiprinti COHOM vaidmenį koordinuojant valstybių narių ambasadų ir Komisijos delegacijų veiklą;

Rekomendacijos Komisijai

17. ragina Komisiją ir Tarybą į kiekvienos šalies strateginius dokumentus ir kitus strateginius planus įtraukti specialią žmogaus teisių strategiją bei demokratijos padėties apžvalgą bei naudoti juos kai politinio dialogo pagrindą;

18. dar kartą ragina Komisiją į kiekvienos delegacijos, susijusios su trečiąja šalimi, sudėtį įtraukti už žmogaus teises atsakingo ES pareigūno pareigybę ir prašo užtikrinti, kad šią pareigybę turintis asmuo dalyvautų visada, kai tik organizuojamas koks nors dialogas; šiuo tikslu prašo priimti visas priemones, kurių reikia Komisijai šiai užduočiai įvykdyti, įskaitant ir papildomus finansinius bei žmogiškuosius išteklius;

19. ragina Komisiją užtikrinti rinkimų stebėjimo misijų tarpusavio darną (ypač porinkiminės strategijos atžvilgiu) ir dialogo bei konsultacijų žmogaus teisių klausimais procesą; ragina Komisiją kartu su Europos Parlamentu ir atitinkamomis trečiosiomis šalimis sukurti porinkiminį demokratizacijos proceso stebėsenos ir paramos mechanizmą, kuris numatytų pilietinės visuomenės dalyvavimą visuose porinkiminių rekomendacijų įgyvendinimo etapuose;

20. ragina Komisiją taikyti ir naudoti dialogų ir konsultacijų žmogaus teisių klausimais rezultatus rengiant kasmetes strategijas, nustatančias Europos priemonės demokratijai ir žmogaus teisėms remti (EIDHR) projektų įgyvendinimo gaires, ir šias dvi priemones sistemingai derinti;

21. ragina Komisiją ir Tarybą dialogo ir konsultacijų žmogaus teisių klausimais rezultatus įtraukti į projektus ir programas, susijusias su pagalba plėtrai ir bendradarbiavimu techninėje, prekybos ir finansų srityse;

Darnesni santykiai su kitomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis

22. džiaugiasi Tarybos nuostata, kad dvišalis dialogas ir konsultacijos žmogaus teisių klausimais neturėtų reikštis tarptautinio spaudimo, kurį daro ES atsiradus žmogaus teisių atitinkamoje šalyje pažeidimams, sumažėjimu, ir pažymi, kad itin svarbu, kad dialogą visais lygmenimis, apimant Jungtinių Tautų organus, ypač Žmogaus teisių tarybą, paremtų atitinkamas diplomatinis ir politinis spaudimas;

23. ragina Tarybą ir Komisiją analizuoti, remti ES dialogo žmogaus teisių klausimais lyginamųjų gairių nustatymą ir koordinuoti jį su kitų paramos teikėjų ir tarptautinių organizacijų veiksmais, skiriant ypatingą dėmesį esamiems JT mechanizmams (specialiųjų pranešėjų, ekspertų komisijų, generalinio sekretoriaus, Žmogaus teisių tarybos, vyriausiojo Komisijos nario, atsakingo už žmogaus teises, ir kt. pranešimams); mano, kad Taryba ir Komisija, keldamos žmogaus teisių klausimus vykstant politiniam dialogui, turėtų nuolat remtis valstybių narių per JT Žmogaus teisių tarybos rinkimus prisiimtais įsipareigojimais;

24. rekomenduoja numatyti reikiamas priemones, kurios sudarytų sąlygas suderinti rodiklius ir tikslus su kitomis trečiosiomis šalimis ir tarptautiniais organais, vedančiais dialogą žmogaus teisių klausimais su ta pačia šalimi arba šalių grupe; rekomenduoja tokias priemones organizuoti vadovaujantis Berno proceso modeliu, kurį parengė Šveicarija savo santykiams su Kinija, ir kad tuo tikslu butų įkurti neoficialūs forumai, kuriuose galima būtų keistis informacija ir gerąja patirtimi;

B.  Didesnis dialogų ir konsultacijų žmogaus teisių srityje skaidrumas ir viešumas

25. mano, kad dialogas ir konsultacijos žmogaus teisių klausimais turėtų būti vykdomi skaidriau ir labiau koordinuotai, ir ragina ieškoti tinkamesnių priemonių, kurios leistų pasiekti tikslą, nekeliant pavojaus dialogo veiksmingumui;

26. supranta, kad dialoguose reikia laikytis tam tikro lygio konfidencialumo, ir ragina palankiai reaguoti į pageidavimą bendradarbiaujant su Parlamentu sukurti sistemą, pagal kurią atrinktiems Parlamento nariams būtų teikiama informacija apie konfidencialią veiklą, susijusią su dialogu žmogaus teisių klausimais, ir su tuo susijusias procedūras; dar kartą siūlo, kad tokia sistema būtų modeliuojama pagal kriterijus, jau nustatytus 2006 m. lapkričio 20 d. tarptinstituciniame susitarime dėl galimybės susipažinti su įslaptinta Tarybos informacija BUSP srityje;

27. ragina Tarybą užtikrinti, kad prieš nustatant konkrečius ES tikslus, kuriuos reikia pasiekti užmezgus dialogą su atitinkama šalimi, arba prieš nustatant pasiektos pažangos analizavimo, atsižvelgiant į iš anksto nubrėžtas lyginamąsias gaires, kriterijus ir galimos išėjimo iš dialogo strategijos kriterijus, būtina surengti konsultacijas su visomis suinteresuotosiomis šalimis, ypač su Parlamentu ir NVO;

28. mano, kad reikia apibrėžti kiekvieno dialogo konkrečius tikslus ir kad, siekiant nustatyti dialogo ar konsultacijų su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais tikslus ir analizuoti geriausius galimus veiksmus siekiant geriausio rezultato, reikėtų naudotis visais Tarybos, valstybių narių, Komisijos ir Parlamento parengtais dokumentais ir tarptautinių bei vietos žmogaus teisių organizacijų ataskaitomis; mano, kad reikia apibrėžti kiekvieno dialogo konkrečius tikslus ir kad dialogas turi būti vykdomas užtikrinant veiksmingą šių tikslų įgyvendinimą;

29. teigia, kad dialogo tikslai turi būti paremti principu, jog žmogaus teisės yra nedalomos, ir rekomenduoja, kad nustatomi kriterijai turėtų apimti ne tik pilietines ir politines teises, tariau ir ekonomines, socialines ir kultūrines teises;

30. pabrėžia poreikį pasiųsti ES Trejeto delegaciją, sudarytą iš aukšto lygio ekspertų, į nagrinėjamą šalį, siekiant galbūt pradėti dialogą žmogaus teisių klausimais ir po to pateikti šios delegacijos pranešimą COHOM ir Parlamentui;

31. ragina Tarybą nustatyti aiškius kriterijus dialogui arba konsultacijai pradėti, laikinai sustabdyti ar nutraukti, atlikti poveikio įvertinimą prieš pateikiant jų pradėjimo arba laikino sustabdymo motyvus (apimantį numatomą šio sustabdymo laikotarpį ir priemones, kurių numatoma imtis, norint vėl atnaujinti dialogą) ir užtikrinti, kad atitinkamos šalies delegacija nemanytų, kad ES žiūri į dialogą kaip į uždarą procesą, kurį būtina palaikyti bet kokia kaina;

32. ragina Tarybą tais atvejais, kai trečioji šalis atsisako pradėti ar tęsti dialogą ar konsultacijas žmogaus teisių klausimais, svarstyti konkrečius su žmogaus teisėmis ir demokratizacija susijusius veiksmus, ypač paramos pilietinei visuomenei veiksmus;

33. ragina Tarybą ir Komisiją iš anksto skelbti dialogų darbotvarkes, suteikiant visiems suinteresuotiesiems subjektams, ypač Parlamentui ir NVO, pakankamai laiko, kad šie galėtų pateikti savo pasiūlymus;

34. mano, kad, siekiant užtikrinti reikiamą veiksmingumą, į darbotvarkę įtraukiamų dialogų arba konsultacijų temų atranka turi būti aiškiau apibrėžta ir orientuota į turinį, į jų formulavimą įtraukiant abi šalis;  primena Komisijai ir Tarybai, kad dialogai ir konsultacijos pagrįstos abipusiškumo ir abipusės pagarbos principu;

35. ragina Tarybą ir Komisiją reikalauti, kad trečiųjų šalių valdžios institucijos leistų dialoge dalyvauti su dialogo ar konsultacijų žmogaus teisių klausimais darbotvarkės temomis susijusių ministerijų arba kitų valdžios institucijų atstovams;

36. ragina Tarybą ir Komisiją, dalyvaujant Parlamentui ir NVO, kiekvienam atitinkamam tikslui (lyginamajai gairei) parengti rodiklius; mano, kad tokie rodikliai turi būti tikroviški ir orientuoti į praktinius rezultatus, kuriuos galima būtų paremti kitomis ES užsienio politikos priemonėmis; mano, kad svarbu pripažinti, kad dialogų rezultatai turėtų būti vertinami ilgalaikės perspektyvos požiūriu;

37. atkreipia dėmesį į Tarybos pastangas suderinti svarbiausias su ES dialogu žmogaus teisių klausimais susijusias sritis, kad šios sritys būtų pavyzdys vertinant pažangą – siekiant padidinti dialogo žmogaus teisių klausimais ir visų ES žmogaus teisių politikos priemonių susietumą ir suderinamumą;

38. ragina Tarybą ir Komisiją paskelbti dialoguose ir konsultacijose nustatytus tikslus ir lyginamąsias gaires, kad juos galėtų analizuoti ne tik dialogus organizuojančios institucijos, tačiau ir kiti, juose nedalyvaujantys veikėjai – instituciniai ar nevyriausybiniai – tokiu būdu užtikrinant, kad ES viešai atsiskaitytų už šių dialogų rezultatus ir eigą;

39. pabrėžia poreikį sukurti veiksmingus tolesnės tęstinės veiklos mechanizmus, kurių tikslas – spręsti dialogų metu ir galutinėse rekomendacijose iškeltus klausimus; ragina Tarybą ir Komisiją toliau plėtoti dialogų rezultatus, rengiant ir įgyvendinant programas ir projektus, skirtus žmogaus teisių padėčiai gerinti vietoje;

40. ragina Tarybą ir Komisiją neskelbti visų dialogų išvadų arba jų santraukų, jei siekiant veiksmingumo kai kurios procedūros turi būti laikomos konfidencialiomis;

41. mano, kad po kiekvieno dialogo ar konsultacijų ciklo, siekiant užtikrinti didesnį poveikį ir nuoseklumą, turėtų būti išleidžiamas abiejų partnerių bendras viešasis komunikatas;

42. ragina Tarybą ir Komisiją didinti ES ryšių su žmogaus teisėmis susijusių veiksmų srityje skaidrumą ir matomumą ir kartu juos tobulinti, ir šiuo požiūriu išplėsti Europos Sąjungos tinklavietėje skelbiamą informaciją apie COHOM darbą;

43. ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti aktyvų pilietinės visuomenės dalyvavimą įvairiais dialogų žmogaus teisių klausimais rengimo, pratęsimo ir vertinimo etapais; šiuo požiūriu pritaria Tarybos sprendimui į dialogo susitikimų rengimą įtraukti žmogaus teisių gynėjus ir politinio dialogo metu, nustatant žmogaus teisių prioritetus, konsultuotis su vietos žmogaus teisių gynėjais ir NVO; rekomenduoja, kad ekspertų seminarai – struktūrinių dialogų priemonė – turėtų būti naudojama ir kitų formų bei tipų dialoguose;

44. ragina Tarybą ir Komisiją skatinti dialoge ar konsultacijose žmogaus teisių klausimais dalyvaujančių šalių žmogaus teisių gynėjų bendradarbiavimą, kad procedūrų metu, taikant Tarybos gaires ir vykdant moterų žmogaus teisių gynėjų skatinimo kampaniją, jiems būtų suteikta vieta ir balsas;

45. pabrėžia, kad siekiant užtikrinti žodžio laisvę, dalyvaujančias NVO turėtų parinkti ne atitinkamos šalies valdžios institucijos;

46. ragina Komisiją EIDHR (Europos iniciatyva demokratijai ir žmogaus teisėms remti) pagrindu numatyti lėšas pilietinės visuomenės, įskaitant NVO atstovų, dalyvavimui ekspertų seminaruose finansuoti;

C. Europos Parlamento vaidmens stiprinimas

47. ragina Tarybą parengti ir perduoti Parlamentui bei jo atsakingam komitetui duomenų apie žmogaus teises trečiosiose šalyse suvestines bei kiekvieno dialogo ir konsultacijų dukart per metus atliekamus vertinimus; ragina Taryba paaiškinti vertinimo procesą nurodant, kaip turi būti taikomos lyginamosios gairės, nustatomi terminus šioms gairėms įgyvendinti, be to, pabrėžiami ne tiek atskiri rezultatai, kiek tendencijos; pabrėžia, kad jeigu metiniuose vertinimuose pateikiami konfidencialūs rezultatai, jie turi būti pateikiami Parlamentui pagal šios rezoliucijos 26 dalyje nurodytą tvarką;

48. ragina Komisiją reguliariai teikti Parlamentui žmogaus teisių trečiosiose šalyse padėties vertinimą ir informaciją apie politinius dialogus žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis ar regionais, apimančią šių dialogų tvarkaraščius ir derybose iškeltus klausimus, ir, jei ši informacija apima konfidencialią medžiagą, sutinka, kad ši informacija turėtų būti perduodama Parlamentui pagal šios rezoliucijos 26 dalyje nurodytą tvarką;  

49. ragina Tarybą ir Komisiją po kiekvieno dialogo rato surengti konsultacijas ir posėdį, kur būtų atsiskaitoma Europos Parlamento nariams, ir dar kartą ragina Parlamentą dalyvauti priimant sprendimus dėl dialogo tolesnio tęsimo ar laikino sustabdymo;

50. pažymi, kad būtina, jog Parlamentas dalyvautų priimant sprendimą pradėti naują dialogą, ir kad jam būtų suteikiama visa tam būtina informacija; ragina, kad į jo nuomonę būtų atsižvelgiama sprendžiant su numatomu dialogu susijusius klausimus, pvz., įgaliojimų suteikimas, tikslų, formatų, procedūrų nustatymas ir kt.;

51. ragina Tarybą ir Komisiją leisti Parlamento nariams dalyvauti ekspertų seminaruose, susijusiuose su struktūriniais dialogais;

52. ragina Tarybą ir Komisiją panaudoti savo įtaką, siekiant užtikrinti, kad atitinkamos trečiosios šalies nacionalinio parlamento nariai galėtų dalyvauti oficialiame dialoge; mano, kad tai suteiktų dialogui daugiau teisėtumo ir sudarytų galimybes Europos Parlamento nariams aktyviau jame dalyvauti;

53. mano, kad itin svarbu padidinti tarpparlamentinių asamblėjų ir delegacijų vaidmenį dialoguose žmogaus teisių klausimais;

54. rekomenduoja visapusiškai taikyti Europos Parlamento gaires, skirtas trečiosiose šalyse rengiamoms misijoms; atitinkamai ragina nuolat rengti posėdžius, kuriuose būtų atsiskaitoma su parlamentinių delegacijų, tiek nuolatinių, tiek laikinųjų, nariais dėl dialogo su atitinkama trečiąja šalimi žmogaus teisių klausimais, siekiant sumažinti institucijų nedarnos atvejų skaičių ir padidinti derybų poveikį; mano, kad Parlamento nariai turėtų būti kviečiami dalyvauti kelionėse į atitinkamas šalis, susijusiose su tam tikrais oficialiais dialogais;

55. ragina Parlamento departamentus sustiprinti vidinį parlamentinių organų tarpusavio koordinavimą, teikiant atnaujintą informaciją apie žmogaus teisių padėtį trečiosiose šalyse, ir šiuo tikslu ragina Europos Parlamento žmogaus teisių padaliniui suteikti daugiau finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad jis galėtų vykdyti savo funkcijas;

56. prašo, kad Taryba ir Komisija įtrauktų į dialogų ir konsultacijų žmogaus teisių klausimais darbotvarkę Parlamento rezoliucijų ir Europos Parlamento delegacijų rekomendacijas ir išvadas, ypač susijusias su žmogaus teisėmis;

Moterų teisės dialoguose ir konsultacijose dėl žmogaus teisių

57. reikalauja, kad moterų teisės taptų neatsiejama žmogaus teisių dalimi ir primygtinai siūlo Komisijai aiškiai ir sistemingai įtraukti moterų teisių gynimo ir apsaugos aspektą į visus ES dialogus žmogaus teisių klausimais ir į konsultacijas su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais; šiame kontekste pabrėžia poreikį sukurti skaidrų žmogaus teisių, ypač kai tai susiję su moterų teisėmis, išlygos stebėjimo mechanizmą ES išorės susitarimuose ir imtis atitinkamų veiksmų, kai ši išlyga pažeidžiama;

58. atkreipia dėmesį į svarbų pilietinės visuomenės vaidmenį, ypač NVO organizacijų vaidmenį, kurios aktyviai veikia skatindamos moterų teises ir siūlo, kad pilietinė visuomenė aktyviai dalyvautų ES ir trečiųjų šalių dialoguose žmogaus teisių klausimais;

59. ragina Komisiją ir Tarybą skatinti, kad būtų glaudžiau bendradarbiaujama įgyvendinant su lyčių aspektais susijusias ir pilietinės visuomenės iniciatyvas remiantis galiojančiais Europos žmogaus teisių dokumentais ir raginti trečiąsias šalis užtikrinti visų savo žmogaus teisių srityje veikiančių institucijų veiksmų koordinavimą;

60. ragina Komisiją, vystant dialogus žmogaus teisių tema su trečiosiomis šalimis, nuolat prižiūrėti, kaip ratifikuojama ir įgyvendinama Konvencija dėl visų formų diskriminacijos prieš moteris panaikinimo (angl. CEDAW) bei jos neprivalomasis protokolas ir reguliariai apie tai pranešti Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetui; ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad pagal minėtąją konvenciją garantuojamos teisės būtų gerbiamos šiose trečiosiose šalyse, siekiant panaikinti spragą tarp teorinio moterų teisių egzistavimo ir faktinio naudojimosi šiomis teisėmis;

61. rekomenduoja Komisijai sudaryti konkrečių su lytimi susijusių diskriminacijos rūšių sąrašą pagal CEDAW ir žmogaus teisių paktus atsižvelgiant į gamybos ir procesų metodus, kaip nustatyta PPO, siekiant sukurti gaminių ir prekių ženklų, kuriuos ateityje būtų uždrausta įvežti į ES, duomenų bazę;

62. reikalauja, kad moterų teisės būtų aiškiai sprendžiamos dialogų žmogaus teisių klausimais metu, o ypatingas dėmesys būtų skiriamas kovai su visomis diskriminacijos ir prievartos prieš moteris ir mergaites formomis, įskaitant kovą su žalingomis tradicijomis ar papročiais, kaip pvz. moterų lyties organų žalojimas, ankstyvos ar priverstinės vedybos, visos prekybos žmonėmis formos, smurtas šeimoje ir moterų žudymas, išnaudojimas darbe ir ekonominis išnaudojimas;

63. reikalauja, kad moterų teisių aspektas ir lyčių klausimas būtų aiškiai įtraukti į kovos su prekybos žmonėmis, ypač prekybos moterimis ir vaikais veiksmus, kai juos siekiama išnaudoti seksualiai, kaip darbo jėgą, arba norint gauti organų;

64. pabrėžia, kad reikia imtis konkrečių priemonių siekiant skatinti aktyvesnį moterų dalyvavimą darbo rinkoje, ekonomikos srityje, politiniame gyvenime ir priimant sprendimus bei atliekant konfliktų prevenciją ir juos sprendžiant, kuriant taiką ir įgyvendinant pertvarkas; siūlo abiejų lyčių EP nariams aktyviau dalyvauti vertinant iš Europos bendrijos lėšų finansuojamus projektus žmogaus teisių apsaugos srityje ir Europos Parlamentui labiau įsitraukti į dialogus su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais;

65. primygtinai ragina Komisiją rengti mokymus moterų teisių tema visiems Komisijos delegacijų darbuotojams ir pareigūnams, visų pirma tiems, kurių veikla susijusi su žmogaus teisėmis ir humanitarine pagalba;

66. primygtinai ragina Komisiją parengti pasiūlymą dėl Bendrijos institucijų ir įstaigų pareigūnų elgesio kodekso (remiantis JT parengtu panašiu elgesio kodeksu), kuris visų pirma būtų taikomas ES pareigūnams, vykstantiems į komandiruotes į trečiąsias šalis; mano, kad elgesio kodekse turėtų būti aiškiai nepritarta seksualinių paslaugų pirkimui, kitų seksualinio išnaudojimo formų ir lyčių skirtumais grindžiamo smurto, jame turėtų būti nurodytos sankcijos už kodekso nuostatų pažeidimą, o pareigūnai, prieš vykdami į komandiruotes, turėtų išsamiai susipažinti su šio elgesio kodekso turiniu;

67. rekomenduoja priimti priemones, skirtas moterų ir mergaičių, esančių pabėgėlių stovyklose, fiziniam saugumui sustiprinti bei užtikrinti ir apsaugoti perkeltųjų asmenų žmogaus teises;

68. ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti Pekino deklaracijos ir veiksmų plano įgyvendinimą; primygtinai ragina Tarybą ir Komisiją skatinti trečiąsias šalis įtraukti lyčių aspektą į savo nacionalines veiksmų programas bei į vykdomas su žmogaus teisėmis ir lyčių lygybe susijusias politikos sritis;

69. primygtinai ragina Komisiją, vedant dialogą žmogaus teisių tema su trečiosiomis šalimis, užtikrinti, kad būtų rengiamos išsamios mokymo programos žmogaus teisių klausimais siekiant, kad moterys daugiau sužinotų apie savo teises ir kad apskritai būtų didinamas visuomenės sąmoningumas moterų teisių klausimais;

70. primygtinai ragina Tarybą ir Komisiją skatinti trečiąsias šalis į savo įstatymus įtraukti vyrų ir moterų lygybės principą ir užtikrinti, kad to bus pasiekta pasitelkiant atitinkamus teisės aktus ir priemones, taip pat užtikrinti, kad šių teisių būtų laikomasi visose veiklos srityse;

D.  Įvairių formų dialogai ir konsultacijos žmogaus teisių klausimais

1.   Struktūriniai dialogai

-     Struktūrinis dialogas su Kinija

71. pabrėžia poreikį gerokai sustiprinti ir pagerinti ES ir Kinijos dialogą žmogaus teisių srityje; pabrėžia, kad žmogaus teisių padėtis Kinijoje tebekelia rimtą susirūpinimą;

72. mano, kad klausimai, aptariami per dialogo su Kinija raundus, pvz., Jungtinių Tautų tarptautinės konvencijos dėl pilietinių ir politinių teisių ratifikavimas, baudžiamojo teisingumo sistemos reforma, įskaitant mirties bausmę ir perauklėjimą per darbą, žodžio laisvė, visų pirma internete, sąžinės, religijos ir minties laisvė, mažumų padėtis Tibete, Sindziange ir Mongolijoje, suimtųjų per įvykius Tiananmeno gatvėje paleidimas, darbuotojų ir kitos teisės, privalo ir toliau būti keliami, ypač atkreipiant dėmesį į tai, kaip taikomos per ankstesnius dialogus ir seminarus teisės klausimais patvirtintos rekomendacijos; šiuo tikslu ragina Tarybą apsvarstyti galimybę pratęsti dialogo trukmę ir suteikti daugiau laiko iškeltiems klausimams aptarti;

73. ragina Kiniją ir ES sudaryti daugiau galimybių apibusiam keitimuisi informacija ir strategijomis, susijusiomis su žmogaus teisių apsauga ir skatinimu; mano, kad Kinijoje šiuo metu pasireiškia vis didesnis demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms poreikis tarp pačių jos piliečių, ir pabrėžia, kad kai kuriose srityse buvo padaryta nedidelė pažanga, tačiau sunku tiksliai įvertinti, kiek ES ir Kinijos dialogas žmogaus teisių klausimais prisidėjo prie minėtų pokyčių; pabrėžia būtinybę pakeisti dialogo struktūrą taip, kad jis būtų labiau orientuotas į rezultatus ir kad būtų daugiau dėmesio skiriama pagal tarptautinę teisę Kinijos prisiimtų įsipareigojimų vykdymui;

74. pabrėžia, kad, siekiant vertinti ir nustatyti pažangą, Taryba privalo nustatyti ir naudoti specialius visų aštuonių lyginamųjų gairių rodiklius;

75. rekomenduoja, kad dialogas žmogaus teisių klausimais neturėtų būti atskiriamas nuo visų Kinijos ir Europos santykių; tuo tikslu ragina Komisiją užtikrinti, kad jos prekybos santykiai su Kinija būtų susieti su reformomis žmogaus teisių srityje, ir šiuo atžvilgiu ragina Tarybą prieš užbaigiant kokį nors naują Partnerystės ir bendradarbiavimo bendrąjį susitarimą atlikti išsamų padėties žmogaus teisių srityje įvertinimą;

76. apgailestauja dėl to, kad ekspertų seminaras, turėjęs vykti 2007 m. gegužės 10 d. Berlyne, buvo atidėtas, kadangi Kinijos valdžios institucijos nepageidavo, kad jame dalyvautų dviejų ES pakviestų nepriklausomų nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovai; džiaugiasi Komisijos ir Tarybai pirmininkaujančios valstybės Vokietijos atkaklumu reikalaujant, kad šiems atstovams būtų leista visapusiškai dalyvauti seminare, kadangi NVO ir kitų pilietinių veikėjų dalyvavimas turėtų būti laikomas vertingu šaltiniu visoms dialogo šalims;

-     Struktūrinis dialogas su Iranu

77. yra labai susirūpinęs dėl to, kad 2004 m. nutrūko dialogas žmogaus teisių klausimais su Iranu dėl nepakankamo Irano bendradarbiavimo; apgailestauja, kad, anot Tarybos, pažangos nebuvo; ragina Tarybą pranešti Parlamentui apie dialogo žmogaus teisių klausimais vertinimą ir tolesnius veiksmus, kurių reikėtų imtis skatinant demokratiją ir žmogaus teises Irane;

78. ragina Komisiją toliau finansuoti projektus, skirtus remti gerą valdymą, įskaitant žmogaus teisių gynėjų apsaugą, teismų, vaikų ir moterų švietimo programų reformas; taip pat ragina Komisiją įgyvendinti visas pagal EIDHR privalomas priemones, siekiant skatinti ryšius ir bendradarbiavimą su Irano pilietine visuomene, ir toliau remti demokratiją ir žmogaus teises, daugiausia sutelkiant dėmesį į moterų ir vaikų teisių apsaugą ir rėmimą;

2.   Konsultacijos su Rusija

79. atkreipia dėmesį į ES konsultacijų žmogaus teisių klausimais su Rusija tęstinumą; remia Tarybos tikslą plėtoti šias konsultacijas, siekiant užmegzti nuoširdų ir tikrą ES ir Rusijos dialogą žmogaus teisių klausimais; ragina Europos Parlamentą, Europos ir Rusijos NVO dalyvauti šiame procese; atsižvelgdamas į šį tikslą ragina su NVO tartis rengiantis konsultacijoms, kad jos galėtų įvertinti pažangą ir įsitikinti, kad pasiekta praktinių rezultatų;

80. ragina Tarybą ir Komisiją pareikšti pageidavimą, kad konsultacijose dalyvautų Rusijos ministerijų atstovų, kurių reguliuojamos sritys yra susijusios su darbotvarkės klausimais, pareigūnai, primygtinai reikalauti, kad konsultacijos būtų rengiamos Maskvoje ir regionuose, ir pareikšti pageidavimą, kad Rusijos partneris dalyvautų viešajame posėdyje su NVO atstovais;

81. apgailestauja dėl to, kad, pasibaigus konsultacijoms, Rusija, kaip partnerė, paprastai paskelbia savo atskirą komunikatą, ir dar kartą pakartoja raginimą, kad komunikatus turi rengti abi delegacijos kartu;

82. ragina Komisiją gerinti ryšius su Rusijos pilietine visuomene ir padėti didinti jos gebėjimą veikti labai siauromis Rusijos teisės aktų sudarytomis sąlygomis įtraukiant Rusijos regionus ir organizuoti NVO dalyvavimo rotacijos sistemą;

83. dar kartą kartoja, kad reikia sukurti tvirtesnį ir sistemingesnį konsultacijų įtraukimo į visus Rusijos ir Europos santykius mechanizmą; ragina įtraukti konsultacijas į kitus politinius dialogus, derybas ir dokumentus, susijusius su ES ir Rusijos santykiais, ypač tuos, kurie yra siejami su keturiomis bendradarbiavimo „bendrosiomis erdvėmis“ arba vykdomi pagal būsimus partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus; yra įsitikinęs, kad bendra laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė negali būti sukurta, jeigu į šį darbą nebus įtraukti žmogaus teisių klausimai, įskaitant konsultavimosi sistemą;

84. ragina Komisiją ir Tarybą nustatyti aiškias prievoles ir sukurti veiksmingus mechanizmus, padedančius stebėti ir tikrinti, kaip Rusija vykdo prisiimtus įsipareigojimus, be žmogaus teisių nuostatų, kad būtų galima iš tiesų pagerinti susirūpinimą keliančią žmogaus teisių padėtį Rusijoje, ypač susijusią su laisve jungtis į asociacijas, žodžio, spaudos ir žiniasklaidos laisve; ragina laikytis rekomendacijų ir išvadų, kurias pasiūlė tarptautinės ir regioninės institucijos, bei NVO vertinimų, susijusių su tuo, kaip Rusija laikosi pasirašytų pagrindinių žmogaus teisių susitarimų;

3.   Dialogai susitarimų pagrindu

-     Dialogai Kotonu susitarimo pagrindu

85. pabrėžia poreikį politinio dialogo metu sistemingai svarstyti žmogaus teisių ir demokratijos klausimus, kaip numatyta Kotonu susitarimo 8 straipsnyje; pažymi, kad pagal 8 straipsnį reikia sukurti aiškų ir skaidrų politinio dialogo mechanizmą bei kriterijus; išreiškia susirūpinimą tuo, kad nesant tokio mechanizmo kyla reali grėsmė, kad ypatingos žmogaus teisių padėties atveju bus apeinamos 96 straipsnio nuostatos;

86. ragina Tarybą ir Komisiją laikytis savo įsipareigojimų pagal Kotonu susitarimo 8 straipsnį (politinis dialogas), 9 straipsnį (žmogaus teisės, demokratijos ir teisinės valstybės principai, geras valdymas) ir 96 bei 97 straipsnius (konsultacijos). skatina pilietinės visuomenės dalyvavimą dialoguose pagal 8 straipsnį ir neoficialų pilietinės visuomenės dalyvavimą rengiant konsultacijas pagal 96 straipsnį, nes jos turėtų pagerinti padėtį skaidrumo ir demokratinės kontrolės atžvilgiu;

87. ragina Komisiją Parlamentui, AKR ir ES Jungtinei parlamentinei asamblėjai pateikti ataskaitą, kurioje būtų apibrėžta aiški ir skaidri sistema, kuria vadovaujantis būtų galima įvertinti politinio dialogo su AKR šalimis teigiamus rezultatus ir trūkumus;

88. pažymi konsultacijų, numatytų Kotonu susitarimo 96 straipsnyje, proceso teigiamus rezultatus, kurie iš dalies buvo pasiekti dėl jo institucionalizuotos ir skaidrios prigimties ir dėl jo tiesioginio susiejimo su ES pagalba plėtrai, ir pažymi, kad jie yra ypač akivaizdūs tuomet, kai vykdomi konstruktyvūs, dialogo metu numatyti veiksmai, kuriais siekiama padėti AKR šalims įgyvendinti demokratinius standartus ir laikytis žmogaus teisių; kartoja savo raginimą šį pavyzdį taikyti kituose dialoguose;

-     Dialogai su Centrine Azija

89. teigiamai vertina politinio dialogo su Centrinės Azijos šalimis: Kazachstanu, Kirgizijos Respublika, Tadžikistanu, Turkmėnistanu ir Uzbekistanu, stiprinimą ir ragina Komisiją užtikrinti, kad socialiniai ir žmogaus teisių klausimai netaptų menkesni už ekonominius ir finansinius Centrinės Azijos ir Europos Sąjungos interesus energetikos, statybos ir prekybos srityse;

90. teigiamai vertina Europos Vadovų Tarybos 2007 m. birželio mėn. priimtą ES ir Centrinės Azijos strategiją, apimančią žmogaus teisių ir demokratijos kūrimo strategiją, kuri galėtų būti naudojama kaip politinio dialogo gairės;

91. ragina Tarybą ir Komisiją sukurti išsamią ir nuoseklią trumpalaikę ir ilgalaikę Centrinės Azijos regiono ir atskirų šalių koncepciją, apimančią žmogaus teisių ir demokratijos kūrimo strategiją, kuri galėtų būti naudojama kaip politinio dialogo gairės;

92. teigiamai vertina Tarybos prašymą Uzbekistano institucijoms surengti nuolatinį dialogą dėl žmogaus teisių, ir pažymi, kad 2007 m. gegužės 8–9 d. Taškente buvo surengtas pirmasis ratas ir kad Andidžano žudynių tema buvo surengti du ekspertų posėdžiai; mano, kad sukurtas nuolatinis dialogas dar nereikštų, kad galima panaikinti sankcijas;

93. ragina Europos Parlamentą įsitraukti į sprendimą inicijuoti šį dialogą ir jam vykstant atsižvelgti į kitus šiame pranešime pateiktus pasiūlymus;

94. ragina Tarybą sukurti konkrečius rodiklius, orientuotus į dialogo su Uzbekistanu tikslų įgyvendinimą, atkreipiant ypatingą dėmesį į žmogaus teisių gynėjų padėtį;

–    Dialogai, kurių pagrindą sudaro partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimai pagal Europos kaimynystės politiką

95. ragina Tarybą ir Komisiją pasinaudoti dabartinėmis aplinkybėmis – partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų su keletu kaimyninių šalių pabaiga ir derybomis dėl naujų susitarimų siekiant įtraukti žmogaus teises ir veiksmingą dialogą dėl šių teisių į būsimus susitarimus, nepamirštant ir tolesnių veiksmų sistemos;

96. pažymi, kad pagrindinis EKP tikslas – užmegzti privilegijuotus santykius su ES rytų ir pietų kaimynėmis apibusio įsipareigojimo puoselėti bendras vertybes, ypač teisinės valstybės, gero valdymo ir pagarbos žmogaus teisėms srityse, pagrindu; mano, kad ES dialogai galėtų turėti daugiau įtakos reformoms EKP šalyse, atsižvelgiant į tai, kad veikia Žmogaus teisių pakomitetis ir į dialogo su tuo pakomitečių rezultatus; pažymi, kad ne demokratinių režimų arba didelių žmogaus teisių pažeidimų atveju dialogą žmogaus teisių klausimais turėtų papildyti stipresnės reakcijos, pvz., vieša kritika ir kitos atitinkamos priemonės;

97. ragina Komisiją vartoti aiškesnes formuluotes ir veiksmų planuose bei žmogaus teisių pakomitečių įgaliojimuose nustatyti konkrečius, išmatuojamus Viduržemio jūros regiono partnerių įsipareigojimus, ir pabrėžia poreikį, kad Taryba ir Komisija skatintų aktyvesnį pilietinės visuomenės dalyvavimą tiek Europoje, tiek kaimyninėse šalyse partnerėse rengiant EKP veiksmų planus ir vykdant jų priežiūrą; pritaria galimybei teikti finansinę paramą projektams, skirtiems EKP veiksmų planui stebėsenai;  

98. pageidauja, kad Komisija dėtų daugiau pastangų steigiant žmogaus teisių pakomitečius visose EKP šalyse, kur jų vis dar trūksta, ir siekdama, kad būtų taikoma veiksminga veiksmų planuose numatytų žmogaus teisių ir demokratijos tikslų įgyvendinimo ekspertų lygmens stebėjimo procedūra, užtikrintų darbą tų pakomitečių, kurie vis dar neveikia;

99. pažymi, kad žmogaus teisių klausimai tiriami Moldovai ir Ukrainai įkurtuose Teisingumo, laisvės ir saugumo pakomitečiuose, tačiau primena, kad galutinis tikslas – įkurti savarankiškus Žmogaus teisių pakomitečius visoms EKP šalims, įskaitant Pietų Kaukazo šalis; atkreipia dėmesį į nuolatinį žmogaus teisių padėties blogėjimą Azerbaidžane ir todėl pabrėžia, kad pirmiausia reikia kuo greičiau įkurti Žmogaus teisių pakomitetį tai šaliai;

100.     ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti sąžiningą žmogaus teisių pakomitečių bei teisingumo ir vidaus reikalų pakomitečių bendradarbiavimą, nes visi šie aspektai glaudžiai susiję; šiuo atžvilgiu ragina nuolat informuoti Parlamentą apie pasirengimą ir tolesnį procesą šiuo klausimu;

101.     ragina Tarybą ir Komisiją apsvarstyti galimybę sukurti dialogo arba konsultacijų žmogaus teisių klausimais su Libija mechanizmą;

102.     ragina Tarybą, kol nepasirašytas asociacijos susitarimas, apsvarstyti galimybę sukurti dialogo žmogaus teisių klausimais su Sirija mechanizmą;

103. pabrėžia poreikį įsteigti institucionalizuotą žmogaus teisių pakomitetį su Izraeliu, kuris pakeistų dabartinį laikinąjį mechanizmą;

104.     ragina Tarybą informuoti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinę asamblėją, ES ir rytų kaimyninių šalių parlamentinių bendradarbiavimo komitetų delegacijas ir jas įtraukti į procesą;

–    Dialogai su Lotynų Amerikos šalimis

105.     ragina Tarybą ir Komisiją apsvarstyti galimybę įvesti kokį nors konkretų ES susitarimų su Lotynų Amerikos ir Centrinės Amerikos šalimis žmogaus teisių išlygos stebėsenos mechanizmą, pvz., žmogaus teisių išlygas papildyti operatyviniais veiksmų planais (panašiais į EKP veiksmų planus), įsteigti žmogaus teisių pakomitečius, ir šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad reikia išsamiai informuoti atitinkamus bendrus komitetus ir tarybas apie šio dialogo rezultatus siekiant stiprinti žmogaus teisių aspektų integraciją į ES politinį dialogą su šių regionų šalimis;

106.     todėl ragina Komisiją atlikti metinį žmogaus teisių padėties Lotynų Amerikos šalyse įvertinimą remiantis veiksmų planais ir žmogaus teisių pakomitečiais;

107.     ragina Tarybą ir Komisiją į dialogus žmogaus teisių klausimais įtraukti pilietinę visuomenę deramai dalyvaujant pelno nesiekiančiam sektoriui; mano, kad dialogas su Meksika turi būti stiprinamas ir pertvarkytas, kad būtų pavyzdys ir orientyras kitoms Lotynų Amerikos šalims;

108.     ragina Komisiją ir Tarybą įtraukti žmogaus teisių klausimą į šiuo metu vykstančias derybas dėl asociacijų susitarimo su Andų bendrijos, Centrinės Amerikos ir MERCOSUR šalimis ir informuoti Europos Parlamentą apie pažangą šioje srityje;

109.    ragina Tarybą informuoti Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinę asamblėją apie dialogus ir konsultacijas žmogaus teisių klausimais ir įtraukti ją į šį darbą;

– Dialogai, grindžiami prekybos ir bendradarbiavimo susitarimais

110. pažymi, kad ES prekybos ir bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis numatyta, kad įgyvendinimą turėtų nuolat stebėti jungtiniai komitetai; pažymi, kad 2003 m. eksperimentiniu pagrindu su Bangladešu, Vietnamu ir Laosu buvo įkurtos specialiosios jungtinio komiteto darbo grupės žmogaus teisių, gero valdymo, teisinės valstybės principų ir administravimo reformos klausimais;

111.     mano, kad šiuos dialogus, remdamasi vienodais kriterijais, turėtų inicijuoti Taryba ir kad jų rezultatai turėtų būti aptariami politiniame dialoge siekiant didinti ES žmogaus teisių politikos trečiosiose šalyse darną ir nuoseklumą; šiuo atžvilgiu ragina Tarybą ir Komisiją pateikti Parlamentui ataskaitą apie šių dialogų rezultatus;

112. dar kartą ragina žmogaus teisių ir demokratijos išlygą įrašyti į visus naujus Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių, išsivysčiusių ir besivystančių, susitarimus, taip pat ir į sektorių susitarimus dėl žvejybos, žemės ūkio, tekstilės, prekybos ir techninės ar finansinės paramos, kaip tai buvo padaryta susitarime su AKR šalimis;

4.   Ad hoc dialogai

112. ragina Tarybą, ypač Trejetą (Troiką), taikyti šiame pranešime išdėstytas rekomendacijas visuose ad hoc dialoguose žmogaus teisių klausimais, siekiant užtikrinti didesnį jų skaidrumą ir suderinamumą su kitomis ES išorės politikos sritimis, o prieš prasidedant tokiems dialogams ir jiems pasibaigus pateikti informaciją kitoms institucijoms, visų pirma Parlamentui ir NVO;

113. ragina Tarybą šiame pranešime išdėstytas rekomendacijas taikyti dialoguose, kurie buvo pradėti kaip sudėtinė išorinės dimensijos dalis laisvės, saugumo ir teisingumo srityse, ir, siekiant institucijų darnos, informuoti kitas institucijas, ypač Europos Parlamentą ir NVO, apie šių dialogų eigą, jų turinį ir rezultatus;

5.  Dialogai su panašiai mąstančiomis šalimis (Australija, Kanada, Jungtinėmis Valstijomis, Japonija, Naująja Zelandija).

115. ragina Tarybą anksčiau minėtus pasiūlymus taikyti ir Trejeto konsultacijoms su panašiai mąstančiais partneriais ir didinti skaidrumą bei suderinamumą su kitomis ES politikos sritimis; rekomenduoja sprendžiant žmogaus teisių problemas su panašiai mąstančiomis šalimis šiomis konsultacijomis žmogaus teisių klausimais siekti sinergijos ir dalytis patirtimi;

116. pritaria pastarojo meto pastangoms informuoti pilietinę visuomenę apie tų dialogų darbotvarkes ir prašo Tarybos prašo Tarybos laikytis to paties požiūrio Parlamento atžvilgiu; ragina oficialiai pradėti rengti nuolatinius posėdžius, kuriuose Parlamentui būtų atsiskaitoma apie šių dialogų turinį ir rezultatus;

6.   Politiniai dialogai su trečiosiomis šalimis, į kuriuos turi būti įtraukiamas žmogaus teisių klausimas

117. ragina Tarybą anksčiau minėtus pasiūlymus taip pat taikyti visam politiniam dialogui su trečiosiomis šalimis, ypač darbotvarkės ir dialogo turinio atžvilgiu;

o

o        o

118. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai (ypač jos generaliniam sekretoriui, vyriausiajam įgaliotiniui bendrai užsienio ir saugumo politikai Javierui Solanai ir jo nuolatinei atstovei žmogaus teisių klausimais Riinai Koinkai bei COHOM darbo grupės nariams), Komisijai (įskaitant jos delegacijų trečiosiose šalyse vadovus), valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, AKR ir ES Jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams, Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinės asamblėjos pirmininkui ir Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinės asamblėjos pirmininkams, taip pat parlamentinių bendradarbiavimo komitetų, ES ir atitinkamų šalių tarpparlamentinių delegacijų pirmininkams.

(1)

OL C 290 E, 2006 11 29, p. 107.

(2)

OL C 131 E, 2003 6 5, p. 147.

(3)

OL L 386, 2006 12 29, p. 1.

(4)

 Priimti tekstai, P6_TA(2007)0178.

(5)

 Priimti tekstai, P6_TA(2007)0169.

(6)

 Priimti tekstai, P6_TA(2007)0007.

(7)

 Priimti tekstai, P6_TA(2006)0503.

(8)

 Priimti tekstai, P6_TA(2006)0467.

(9)

 OL C 305 E, 2006 12 14, p. 219.

(10)

OL C 80, 2005 4 1, p. 17.

(11)

Priimti tekstai, P6_TA(2007)0080.

(12)

Priimti tekstai, P6_TA(2007)0079.

(13)

Priimti tekstai, P6_TA(2006)0419.

(14)

OL C 296 E, 2006 12 6, p. 123.


Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (26.6.2007)

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl dialogo žmogaus teisių klausimais eigos ir konsultacijų žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis

(2007/2001(INI))

Nuomonės referentė: Feleknas Uca

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi moterų ir vaikų teisės yra vientisa ir nedaloma visuotinių žmogaus teisių dalis, kaip nustatyta 1995 m. Pekino deklaracijoje ir veiksmų plane,

1.  reikalauja, kad moterų teisės taptų neatsiejama žmogaus teisių dalimi ir primygtinai siūlo Komisijai aiškiai ir sistemingai įtraukti moterų teisių gynimo ir apsaugos aspektą į visus ES dialogus žmogaus teisių klausimais ir į konsultacijas su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais; šiame kontekste pabrėžia poreikį sukurti skaidrų žmogaus teisių, ypač kai tai susiję su moterų teisėmis, išlygos stebėjimo mechanizmą ES išorės susitarimuose ir imtis atitinkamų veiksmų, kai ši išlyga pažeidžiama;

2.  atkreipia dėmesį į svarbų pilietinės visuomenės vaidmenį, ypač NVO organizacijų vaidmenį, kurios aktyviai veikia skatindamos moterų teises ir siūlo, kad pilietinė visuomenė aktyviai dalyvautų ES ir trečiųjų šalių dialoguose žmogaus teisių klausimais;

3.  ragina Komisiją ir Tarybą skatinti, kad būtų glaudžiau bendradarbiaujama įgyvendinant su lyčių aspektais susijusias ir pilietinės visuomenės iniciatyvas remiantis galiojančiais Europos žmogaus teisių dokumentais ir raginti trečiąsias šalis užtikrinti visų savo žmogaus teisių srityje veikiančių institucijų veiksmų koordinavimą;

4.  ragina Komisiją, vystant dialogus žmogaus teisių tema su trečiosiomis šalimis, nuolat prižiūrėti, kaip ratifikuojama ir įgyvendinama CEDAW konvencija bei jos neprivalomasis protokolas ir reguliariai apie tai pranešti Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetui; ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad pagal minėtąją konvenciją garantuojamos teisės būtų gerbiamos šiose trečiosiose šalyse, siekiant panaikinti spragą tarp teorinio moterų teisių egzistavimo ir faktinio naudojimosi šiomis teisėmis;

5.  rekomenduoja Komisijai sudaryti konkrečių su lytimi susijusių diskriminacijos rūšių sąrašą pagal Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW) ir žmogaus teisių paktus atsižvelgiant į gamybos ir procesų metodus, kaip nustatyta PPO, siekiant sukurti gaminių ir prekių ženklų, kuriuos ateityje būtų uždrausta įvežti į ES, duomenų bazę;

6.  reikalauja, kad moterų teisės būtų aiškiai sprendžiamos dialogų žmogaus teisių klausimais metu, o ypatingas dėmesys būtų skiriamas kovai su visomis diskriminacijos ir prievartos prieš moteris ir mergaites formomis, įskaitant kovą su žalingomis tradicijomis ar papročiais, kaip pvz. moterų lyties organų žalojimas, ankstyvos ar priverstinės vedybos, visos prekybos žmonėmis formos, smurtas šeimoje ir moterų žudymas, išnaudojimas darbe ir ekonominis išnaudojimas;

7.  reikalauja, kad moterų teisių aspektas ir lyčių klausimas būtų aiškiai įtraukti į kovos su prekybos žmonėmis, ypač prekybos moterimis ir vaikais veiksmus, kai juos siekiama išnaudoti seksualiai, kaip darbo jėgą, arba norint gauti organų;

8.  pabrėžia, kad reikia imtis konkrečių priemonių siekiant skatinti aktyvesnį moterų dalyvavimą darbo rinkoje, ekonomikos srityje, politiniame gyvenime ir priimant sprendimus bei atliekant konfliktų prevenciją ir juos sprendžiant, kuriant taiką ir įgyvendinant pertvarkas; siūlo abiejų lyčių EP nariams aktyviau dalyvauti vertinant iš Europos bendrijos lėšų finansuojamus projektus žmogaus teisių apsaugos srityje ir Europos Parlamentui labiau įsitraukti į dialogus su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais;

9.  primygtinai ragina Komisiją rengti mokymus moterų teisių tema visiems Komisijos delegacijų darbuotojams ir pareigūnams, visų pirma tiems, kurių veikla susijusi su žmogaus teisėmis ir humanitarine pagalba;

10.  primygtinai ragina Komisiją priimti pasiūlymą parengti Bendrijos institucijų ir įstaigų pareigūnų elgesio kodeksą (remiantis JT parengtu panašiu elgesio kodeksu), kuris visų pirma būtų taikomas ES pareigūnams, vykstantiems į komandiruotes į trečiąsias šalis; mano, kad elgesio kodekse turėtų būti aiškiai nepritarta seksualinių paslaugų pirkimui, kitų seksualinio išnaudojimo formų ir lyčių skirtumais grindžiamo smurto, jame turėtų būti nurodytos sankcijos už kodekso nuostatų pažeidimą, o pareigūnai, prieš vykdami į komandiruotes, turėtų išsamiai susipažinti su šio elgesio kodekso turiniu;

11.  rekomenduoja patvirtinti priemones, skirtas saugiai moterų ir mergaičiųs aplinkai bei lygioms mergaičių teisėms į mokslą ir švietimą užtikrinti; siūlo skatinti seksualinės ir reprodukcinės sveikatos apsaugą, įskaitant teisę planuoti šeimą nejaučiant diskriminacijos, prievartos ir spaudimo bei stiprinti moterų galias, nes tai galėtų padėti kovojant su ŽIV / AIDS;

12.  rekomenduoja priimti priemones, skirtas moterų ir mergaičių, esančių pabėgėlių stovyklose, fiziniam saugumui sustiprinti bei užtikrinti ir apsaugoti perkeltųjų asmenų žmogaus teises;

13.  ragina Komisiją kasmet teikti Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetui ataskaitas dėl ES dialogų žmogaus teisių klausimais visose su lyčių aspektu susijusiose srityse;

14.  ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti Pekino deklaracijos ir veiksmų plano įgyvendinimą; primygtinai ragina Tarybą ir Komisiją skatinti trečiąsias šalis įtraukti lyčių aspektą į savo nacionalines veiksmų programas bei į vykdomas su žmogaus teisėmis ir lyčių lygybe susijusias politikos sritis;

15.  primygtinai ragina Komisiją, vystant dialogą žmogaus teisių tema su trečiosiomis šalimis, užtikrinti, kad būtų rengiamos išsamios mokymo programos žmogaus teisių klausimais siekiant, kad moterys daugiau sužinotų apie savo teises ir kad apskritai būtų didinamas visuomenės sąmoningumas moterų teisių klausimais;

16.  primygtinai ragina Tarybą ir Komisiją skatinti trečiąsias šalis į savo įstatymus įtraukti vyrų ir moterų lygybės principą ir užtikrinti, kad to bus pasiekta pasitelkiant atitinkamus teisės aktus ir priemones, taip pat užtikrinti, kad šių teisių būtų laikomasi visose veiklos srityse;

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Dialogo žmogaus teisių klausimais eiga ir konsultacijos žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis

Procedūros numeris

2007/2001(INI)

Atsakingas komitetas

AFET

Nuomonę pateikė
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

FEMM
18.1.2007

Glaudesnis bendradarbiavimas – pranešimo plenarinėje sesijoje data

 

Autorius (-ė)
  Paskyrimo data

Feleknas Uca

20.12.2006

Pakeistas nuomonės referentas

 

Svarstymas komitete

4.6.2007

25.6.2007

 

 

 

Priėmimo data

25.6.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

20

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Edit Bauer, Emine Bozkurt, Esther De Lange, Věra Flasarová, Esther Herranz García, Urszula Krupa, Pia Elda Locatelli, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Zita Pleštinská, Christa Prets, Raül Romeva i Rueda, Amalia Sartori, Eva-Britt Svensson, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Gabriela Creţu, Lena Ek, Anna Hedh, Mary Honeyball, Elisabeth Jeggle, Maria Petre, Feleknas Uca

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

 

Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

...


PROCEDŪRA

Pavadinimas

Pranešimas dėl dialogo žmogaus teisių klausimais eigos ir konsultacijų žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis

Procedūros numeris

2007/2001(INI)

Atsakingas komitetas
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

AFET

18.1.2007

Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

FEMM

18.1.2007

 

 

 

 

Nuomonė (-s) nepareikšta (-os)

  Sprendimo priėmimo data

 

 

 

 

 

Glaudesnis bendradarbiavimas
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

nėra

 

 

 

 

Pranešėjas (-ai)
  Paskyrimo data

Elena Valenciano Martínez-Orozco

8.1.2007

Pakeistas(-i) pranešėjas(-ai)

Richard Howitt

 

Svarstymas komitete

20.3.2007

DROI

3.5.2007

DROI

9.7.2007

DROI

16.7.2007

AFET

 

Priėmimo data

17.7.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+

-

0

41

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Vittorio Agnoletto, Roberta Alma Anastase, Christopher Beazley, Angelika Beer, Colm Burke, Cristian Busoi, Marco Cappato, Véronique De Keyser, Hélène Flautre, Hanna Foltyn-Kubicka, Jas Gawronski, Maciej Marian Giertych, Ana Maria Gomes, Richard Howitt, Metin Kazak, Vytautas Landsbergis, Emilio Menéndez del Valle, Francisco José Millán Mon, Pasqualina Napoletano, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Baroness Nicholson of Winterbourne, Samuli Pohjamo, Ria Oomen-Ruijten, Ioan Mircea Paşcu, Tobias Pflüger, Hubert Pirker, Libor Rouček, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, István Szent-Iványi, Antonio Tajani, Geoffrey Van Orden, Josef Zieleniec

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Mariela Baeva, Árpád Duka-Zólyomi, Milan Horáček, Marie Anne Isler Béguin, Tunne Kelam, Evgeni Kirilov, Miloš Koterec, Aloyzas Sakalas, Anders Samuelsen, Jean Spautz

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

 

Pateikimo data

30.7.2007

Pastabos
(pateikiamos tik viena kalba)

 

Atnaujinta: 2007 m. rugpjūčio 23 d.Teisinis pranešimas