Procedūra : 2006/2129(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0399/2007

Pateikti tekstai :

A6-0399/2007

Debatai :

PV 28/11/2007 - 22
CRE 28/11/2007 - 22

Balsavimas :

PV 29/11/2007 - 7.31
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2007)0575

PRANEŠIMAS     
PDF 235kDOC 188k
2007 m. spalio 17 d.
PE 382.419v03-00 A6-0399/2007

dėl atnaujintos ES turizmo politikos: glaudesnė partnerystė Europos turizmui skatinti

(2006/2129(INI))

Transporto ir turizmo komitetas

Pranešėjas: Paolo Costa

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ
 Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl atnaujintos ES turizmo politikos: glaudesnė partnerystė Europos turizmui skatinti

(2006/2129(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 17 d. Komisijos komunikatą „Atnaujinta ES turizmo politika: glaudesnė partnerystė Europos turizmui skatinti“ (COM(2006)0134),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl Europos ilgalaikio turizmo naujų perspektyvų ir naujų iššūkių(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Kultūros ir švietimo bei Regioninės plėtros komitetų nuomones (A6-0399/2007),

A.     kadangi turizmas kartą paminėtas EB sutartyje kaip veikla, kuriai gali būti taikomos „priemonės“ (Europos bendrijos steigimo sutarties 3 straipsnis), tačiau ji nėra suprantama kaip ES kompetencija ar politika;

B.     kadangi EB kompetencija vis dėlto yra imtis priemonių siekiant užtikrinti pakankamą vidaus rinkos veikimą, įskaitant turizmo paslaugas (Europos bendrijos steigimo sutarties 95 straipsnis), o vartotojų apsaugos klausimas su tuo yra itin susijęs;

C.     kadangi turizmo sektorius yra daugelio ES politikos sričių, darančių didžiulį poveikį jo veiksmingumui ir gebėjimui prisidėti prie augimo, užimtumo ir socialinės bei teritorinės sanglaudos, kryžkelėje;

D.     kadangi, nors Europos Parlamentas savo pirmiau minėtoje 2005 m. rugsėjo 8 d. rezoliucijoje išdėstė pagrindinius tausaus Europos turizmo politikos principus, reikėtų pabrėžti kai kuriuos atskirus šios politikos aspektus, siekiant, kad jie būtų greičiau įgyvendinami;

E.     kadangi tausaus turizmo ekspertų grupė neseniai paskelbė ataskaitą, kurioje numatomos gairės, kuriomis remsis Komisija, rengdama būsimą Europos tausaus turizmo darbotvarkę (anksčiau vadintą „Darbotvarke 21“);

F.     kadangi nebuvo įmanoma ES lygiu plėtoti nuoseklaus keletą politikos sričių apimančio požiūrio į turizmą ir tai lėmė spragas ir nepakankamą šio sektoriaus plėtrą bei padidino pavojų Europai prarasti savo rinkos dalį;

G.     kadangi siekiant tausumo turi būti ypač pabrėžiamas su aplinkos apsauga susijęs ir socialinis turizmo aspektas;

H.     kadangi kai kurių populiarių Europos turistinių vietų būklė blogėja, jose pasitaiko maištingų ir smurtinių atsitikimų ir dėl to jos tampa mažiau patrauklios;

I.      kadangi šių metų birželio mėn. 21 ir 22 d. Briuselyje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime valstybės narės ėmėsi veiksmų, kad turizmo klausimas būtų įtrauktas į kitą EB sutarties persvarstymą; pabrėžia, kad, siekiant spręsti šio sektoriaus problemas visoje Europoje, reikalingi nauji pirminės teisės pagrindai;

J.      kadangi reikėtų pabrėžti turizmo svarbą skatinant socialiniu požiūriu nepalankiausioje padėtyje esančių gyventojų grupių socialinį įtraukimą ir integraciją;

Turizmas ir ES vizų politika

1.      pabrėžia turizmo, įskaitant turizmą iš trečiųjų šalių reikšmę Europai;

2.      pabrėžia, kad reikia abipusiu pagrindu paprastinti vizų išdavimo procedūras ir mažinti turistinių įvažiavimo į bet kurią valstybę narę vizų kainą;

3.      pabrėžia, kad atitinkamos valstybės narės gali naudotis nauja priemone, skirta skatinti turizmą iš ES nepriklausančių šalių kaimynių – 2006 m. gruodžio 20 d. Reglamentu (EB) Nr. 1931/2006 dėl vietinio eismo per valstybių narių išorines sausumos sienas;

4.      ragina valstybes nares, kurios yra Šengeno sutarties šalys, įkurti bendrus konsulinius vizų išdavimo skyrius vizų prašytojams iš ne ES šalių, užtikrinti, kad šių skyrių darbo metodai būtų vienodi ir skyriai taikytų tuos pačius vizų išdavimo kriterijus, ir pagerinti atvykusiųjų vizų prašytojų aptarnavimo, pvz., vizitų tvarkymo, pokalbio organizavimo, prašymo nagrinėjimo termino požiūriu, kokybę, kadangi tai leistų valstybėms narėms sutaupyti daug biudžeto lėšų;

5.      pabrėžia, kad Bendrijos vizų kodekse reikia persvarstyti dokumentų, kurių reikalaujama iš vizų prašytojo, skaičių ir tipą;

6.      griežtai rekomenduoja, kad visose ES vizų politikos srityse būtų laikomasi daugkartinio įvažiavimo vizų išdavimo prezumpcijos;

7.      pabrėžia, kad ilgalaikių vizų (galiojančių mažiausiai vienus metus) reikia kelionių organizatoriams ir transporto įmonėms, kad jos, siekdamos patenkinti klientų poreikius, galėtų samdyti tinkamus darbuotojus; primygtinai reikalauja išlaikyti ir skatinti vizų grupėms išdavimą;

8.      ragina valstybes nares, kurios yra Šengeno narės, paprastinti Šengeno vizų išdavimo tvarką turistams, kuriems jau yra išduotos ne Šengeno ES valstybių vizos arba kurie jau atvyko į šias valstybes, ir ragina ne Šengeno ES valstybes taip pat elgtis su Šengeno vizos turėtojais;

9.      vis dėlto pripažįsta, kad vizų išdavimų tvarkos supaprastinimas ir suderinimas bei bendras ne ES valstybių turistų iš trečiųjų šalių patekimo į ES palengvinimas turi būti suderintas su saugumo taisyklėmis, siekiant kovoti su neteisėta imigracija, terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, ypač tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu;

Statistika

10.    primena, kad būtinai reikia atitinkamos, vienodos ir naujausios informacijos atitinkamų duomenų apie turizmą tam, kad privačiame sektoriuje būtų galima priimti pagrindinius strateginius ir valdymo sprendimus, ir siekiant užtikrinti, kad Europa išliktų patraukli turistinė vieta, reikia vystyti atitinkamas lydimąsias priemones ir gaires ES mastu;

11.    ragina persvarstyti 1995 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyvą 95/57/EB dėl statistinės informacijos turizmo srityje rinkimo(2), siekiant geresnio valstybių narių nuostatų dėl duomenų rinkimo suderinimo; tai taikoma ir kiekybiniams, ir kokybiniams duomenų aspektams;

12.    pritaria iniciatyvai modernizuoti struktūrą visoje ES įgyvendinant naująjį reglamentą; pabrėžia, kad ši reforma turi būti įvykdyta greitai;

13.    ragina Komisiją siekti, kad valstybės narės įgyvendintų papildomą turizmo duomenų apskaitą (PTDA), kadangi tokie duomenys leidžia tiksliai palyginti turizmą su kitais ekonomikos sektoriais ir gali padėti geriau suprasti tikrąjį turizmo pramonės mastą ir tikrąją vertę;

14.    pabrėžia, kad būtina, jog geriau būtų suvokta turizmo svarba ekonominiam ir regioniniam vystymuisi; ragina valstybes nares visapusiškai taikyti turizmo duomenų apskaitos sistemą (angl. TSA) ir kasmet atrinkti aktualius statistikos duomenis, kad būtų užtikrinta, jog būtų galima pasinaudoti aktualiais ir reikiamais duomenimis remiant visišką ir patikimą turizmo integravimą į ekonomikos ir užimtumo politiką;

15.    ragina Komisiją ištirti poreikį rinkti statistinę informaciją ir kokybinius duomenis, kurie leistų įvertinti turizmo poveikį populiarių turistinių vietų ekonomikai, aplinkai ir gyventojų gyvenimo kokybei;

16.    ragina Komisiją paskelbti ataskaitą, kurioje būtų nagrinėjamos įvairios valstybių narių sistemos, skirtos ypatingų gamtinių ir istorinių vietų apsaugai, įgyvendinamos specialiais teisės aktais dėl miestų planavimo ir statybos, ir kai reikia, skatinti gerąją patirtį šiose vietose skelbiant gaires;

17.    ragina Komisiją parengti suderintą rezultatų vertinimo sistemą, pagal kurią būtų vertinama gamtinių ir istorinių vietų būklė ir ypač turistų poveikis šioms vietoms – siekiant reguliuoti apsilankymų skaičių ir užtikrinti, kad šios vietos būtų tinkamai apsaugotos ir perduotos ateities kartoms;

Turistų apgyvendinimo kokybės standartų suderinimas Europoje

18.    pažymi, kad ES valstybės narės turi skirtingas klasifikavimo schemas, ir mano, kad tokia padėtis trukdo šio sektoriaus patikimumui ir skaidrumui vartotojų atžvilgiu;

19.    pažymi, kad vartotojai klasifikavimo sistemą laiko svarbia priemone, padedančia pasirinkti viešbutį ar kitą apgyvendinimo priemonę; todėl svarbu, kad vartotojams būtų lengvai prieinama tiksli informacija apie skirtingų šalių klasifikavimo reikšmes ir kad būtų atsižvelgiama į jų poreikius;

20.      mano, kad būtų tikslinga ir įmanoma nustatyti bendrus pagrindinius kriterijus, kad klientai, nusprendę keliauti į užsienį, galėtų pasirinkti pagal aiškius ir patikrinamus klasifikacijos kriterijus;

21.      pažymi, kad atsižvelgiant į didžiulį kriterijų skaičių tam tikrose nacionalinėse ir regionų sistemose, supaprastinus dabartinius standartus būtų pasiektas informacijos išaiškinimo ir teikimo palengvinimo vartotojams tikslas ir būtų užtikrintas skaidresnis turistų apgyvendinimas;

22.      ragina Europos apgyvendinimo pramonę:

- toliau vykdyti pagrindinių įvairių klasifikavimo sistemų lyginamąją analizę ir siekti, kad šios sistemos būtų panašesnės, tačiau negriauti esamų sistemų, nes tai pakenktų vartotojams ir pramonei;

- siekti, kad būtų galima lengviau suprasti „žvaigždučių“ reikšmę įvairiose ES valstybėse narėse;

- reguliariai informuoti Bendrijų institucijas apie pasiektą pažangą;

23.      ragina vietos, regionų ir valstybių narių valdžios institucijas, susijusias su klasifikavimo sistemomis, atsižvelgiant į viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę remti šiuo metu Europos apgyvendinimo pramonės vykdomą lyginamąją analizę siekiant esamų klasifikavimo sistemų skaidrumo ir įvertinimo;

24.      supranta, kad atsižvelgiant į viešbučių tipų ir turistų apgyvendinimo priemonių įvairovę, atsirandančią dėl vietos reikalavimų, kultūrų ir tradicijų skirtumų, taip pat atsižvelgiant į labai skirtingas esamų klasifikavimo planų struktūras, bendrą klasifikavimo sistemą Europos lygiu būtų labai sunku sukurti;

25.      vis dėlto mano, kad nustatant visos Europos Sąjungos bendrų ir vienodų standartų gaires reikia atsižvelgti į vartotojų interesus ir aplinkos ir vietos bruožus;

26.      ragina Komisiją bendradarbiaujant su Europos viešbučių ir maitinimo organizacijomis, pvz., Europos viešbučių, restoranų ir kavinių asociacija (angl. HOTREC) sukurti metodologiją tokiems būtiniausiems apgyvendinimo paslaugų saugos ir kokybės standartams nustatyti; pabrėžia, kad tokia metodologija galėtų apimti EB ženklo įvedimą į apgyvendinimo sritį, kuris apimtų visos Europos bendrus kriterijus, suteikiant vartotojams garantiją, kad jie gaus būtiniausio lygio kokybės paslaugas bet kurioje lankomoje ES valstybėje;

Kokybės valdymo sistemos

27.    ragina Europos apgyvendinimo pramonę tęsti darbą nustatant Europos kokybės valdymo sistemų priežiūros sistemą ir reguliariai informuoti Bendrijos institucijas apie pasiektą pažangą;

28.    ragina Europos apgyvendinimo pramonės suinteresuotuosius subjektus toliau tobulinti Europos standartus, siekiant, be kita ko, pagerinti klientų informavimą ir paslaugų teikimo kokybę; tai pat ragina Europos Komisiją ir valstybes nares, kai reikia, remti jų pastangas;

29.    ragina vietos, regionų ir valstybių narių valdžios institucijas, susijusias su kokybės sistemomis, atsižvelgiant į tinkamą viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę, remti šiuo metu Europos apgyvendinimo pramonės vykdomą darbą siekiant nustatyti Europos kokybės valdymo sistemų priežiūros sistemą;

30.    džiaugiasi tuo, kad daugėja aplinkos apsaugos ženklų, bet mano, kad dėl ženklų skaičiaus vietos lygiu didėjimo trikdomi turistai ir blogėja skaidrumas, dėl to reikia išsamesnės informacijos turistams ir dabartinių ženklų suderinimo, kad jie būtų geriau suprantami tarptautiniu lygiu;

31.    su pasitenkinimu pažymi, kad daugėja su aplinkos apsauga susijusių ženklų;

32.    ragina Komisiją, bendradarbiaujant su Europos viešbučių, restoranų ir kavinių asociacija (angl. HOTREC), skatinti ir koordinuoti su turistų apgyvendinimu susijusius ženklinimo procesus, kurių imasi valstybės narės, ir siekiant pagerinti jų matomumą skatinti kokybiškus modelius, kurių veiksmingumas jau įrodytas (pvz., „Qualmark“ ženklinimo sistema Naujojoje Zelandijoje);

33.    ragina Komisiją, valstybes nares ir tarpininkus prisidėti prie tvaraus ženklinimo proceso stiprinimo, pagrįsto aplinkos apsaugos ir socialiniais kriterijais, ir parodyti geriausios praktikos pavyzdžius, dalytis jais bei skatinti pramonės lyderių iniciatyvas;

34.    ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti turizmo infrastruktūroje, vietose ir paslaugų sektoriuje naudoti ekologiškumą žymintį ženklinimą;

Vartotojų apsauga

35.    žino apie faktą, kad vis daugiau turistų užsisako keliones (transportą, nakvynę ir pan.) tiesiogiai, naudodamiesi elektroninėmis priemonėmis, ir išvengia tarpininkų – kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų, kurių rinkos dalis mažėja (nuo 98 proc. 1997 m. iki 60 proc. 2007 m.), tačiau jie vis dar susiduria su teisiniais režimais, pvz., 1990 m. birželio 13 d. Direktyva 90/314/EEC dėl kelionių, atostogų ar organizuotų išvykų paketo; pabrėžia, kad ši nenormali padėtis turi būti ištaisyta į Direktyvą 90/314/EEC įtraukiant visus tinklalapius, kuriuose siūloma parduoti daugiau nei vieną paslaugą, pvz., pigių skrydžių oro bendrovių ar kitų šios rinkos dalyvių paslaugas;

36.    dėl to Parlamentas džiaugiasi 2007 m. liepos 26 d. Komisijos konsultavimosi dokumentu dėl Direktyvos 90/314/EEB dėl organizuotų turistinių kelionių persvarstymo, kuriame aptariami klausimai, susiję su skirtingomis reguliavimo sistemomis, taikomomis tradiciniams kelionių organizatoriams ir skubių kelionių organizatoriams, parduodantiems produktus internete;

37.    pabrėžia, kad turizmo pramonei, ypač turizmo produktų rinkodarai ir kultūros prekių bei renginių kokybės tobulinimui, vis svarbesnės naujosios technologijos;

38.    mano, kad šis spartus informacijos technologijų naudojimo turizmo paslaugų srityje vystymasis verčia sukurti vartotojų ir asmens duomenų apsaugos, susijusios su elektroniniu rezervavimu, sistemą, kuri būtų pagrįsta Komisijos atliktu išankstiniu šios rinkos tyrimu; mano, kad tokia sistema užtikrintų elektroninio ryšio vartotojų teisių ir asmens duomenų apsaugą ir kad informacija, kurią gauna vartotojai, yra teisinga, neklaidinanti, nepasenusi ir nedviprasmė; todėl pataria vartotojų apsaugos tikslais teikti pažymėjimus turistinėms vietoms, apie kurias teikiama elektroninė informacija ir kurių atžvilgiu siūlomos elektroninės turizmo paslaugos (rezervavimas ir mokėjimas);

39.    pabrėžia, kad šiuo aspektu teigiamą vaidmenį vaidina socialinį turizmą skatinančios organizacijos; jų veikla turi būti skatinama ir remiama;

40.    džiaugiasi Komisijos 2007 m. liepos 7 d. pasiūlymu persvarstyti Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą dėl vartotojų apsaugos, susijusios su kai kuriais pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe, ilgalaikiais atostogų produktais, perpardavimo ir keitimosi aspektais, kuria siekiama išplėsti esamos reguliavimo sistemos taikymo sritį ir į ją įtraukti naujus ilgalaikius laisvalaikio produktus, kurie rinkoje pasirodė per kelerius pastaruosius metus ir tam tikrus su pakaitiniu naudojimusi bendra nuosavybe susijusius sandorius – perpardavimą ir keitimąsi; mano, kad pasiūlymu siekiama pagerinti vartotojų apsaugą turizmo sektoriuje ir sukurti vienodas konkurencijos sąlygas, apsaugančias sąžiningus pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe pramonės atstovus nuo nesąžiningos konkurencijos;

41.    apgailestauja dėl to, kad nėra specialios teisinės priemonės, taikomos paslaugų saugumui, kuri būtų labai svarbi turizmo sektoriui, ir ragina Komisiją bei valstybes nares įvertinti galimybę, atsižvelgiant į keliolikos Europos Parlamento narių išreikštą susirūpinimą, spręsti šią problemą;

42.      ragina Komisiją Europos lygmeniu vykdyti saugumo keliuose skatinimo kampaniją, skiriant dėmesį naujoms bendrosios kontrolės priemonėms, skirtoms informuoti turistus apie įvairias valstybėse narėse taikomas taisykles, kurios yra skirtingos nei valstybėje, kurioje jie gyvena;

43.      ragina Komisiją supaprastinti rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) procedūras ir atsižvelgti į mažų įmonių, ypač labai mažų įmonių, interesus;

Sveikatos turizmas

44.    pabrėžia, kad svarbu naudotis visomis Bendrijos programomis, įskaitant antrąją Bendrijos veiksmų programą sveikatos srityje – siekiant skatinti sveikatos turizmą;

45.    pabrėžia, kad draudimo sektoriuje dirbančios įmonės turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį remiant sveikatos turizmą; to, pabrėžia, kad draudimo sektoriuje dirbančioms įmonėms turėtų būti padedama tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje siekiant finansuoti sveikatos turizmą;

46.    atsižvelgdamas į padėties sveikatos turizmo sektoriuje blogėjimą mano, kad reikia patvirtinti specialią Bendrijos direktyvą, kurioje būtų apibrėžtas hidroterminių kurortų pripažinimas ir naudojimas, ir apskritai – sveikatos turizmo ir terminio gydymo vaidmuo įvairių valstybių narių turizmo infrastruktūroje; joje turi būti išnagrinėti sveikatos, socialinės apsaugos ir draudimo aspektai ir siekiant, kad strategiškai svarbus ES valstybių narių ekonomikos sektorius būtų tinkamai vystomas (kad būtų sukurta daug naujų tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų), padidintas tinkamas finansavimas;

Prieinamas turizmas

47.    džiaugiasi iniciatyvomis Europos lygiu koordinuoti informaciją dėl prieinamo turizmo, kuri leistų mažesnio judumo turistams ir jų šeimoms rasti informacijos apie turistinių vietų pasiekiamumą; ragina visas valstybes nares, turizmo paslaugų teikėjus ir šalies bei vietos turizmo organizatorius prisidėti ir (arba) remti tokio tipo iniciatyvas;

48.    taip pat, atsižvelgdamas į Europos turistinėse vietose Europos turistų sukeliamus maištingus ir smurtinius atsitikimus, ragina Komisiją ir valstybes nares svarstyti galimybę parengti Europos turistų teisių ir pareigų chartiją ir Europos turizmo įmonių elgesio kodeksą;

49.    ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti EB ženklo „Prieinama visiems“ iniciatyvą, kuri užtikrintų turizmo priemonių prieinamumą mažo judumo turistams ir paslaugų, pvz., apgyvendinimo, restoranų, pramogų ir gamtos objektų, architektūros, paminklų, muziejų ir pan., pasiūlą;

50.    be to, pabrėžia poreikį saugoti, išlaikyti ir atkurti Europos kultūros paveldą; ragina griežčiau valdyti tokias vietas ir griežtinti jų lankymo sąlygas, taip pat labiau stengtis gerinti prieigą žmonėms su negalia, kurių vis daugiau keliauja laisvalaikio tikslais;

51.    ragina Komisiją parengti komunikato ir tokio ženklo įtvirtinimo veiksmų plano projektą, atsižvelgiant į jau atliktus darbus, patirtį ir geriausios praktikos pavyzdžius šalies ir vietos lygiu bei teikiant reikšmės tam, kas jau pasiekta ES lygiu transporto srityje;

52.    pabrėžia, kad turistinių vietų pasiekiamumas susijęs ir su teikiamomis ar prieinamomis transporto paslaugomis; todėl ragina Komisiją, vykdant naująją Europos turizmo politiką ir rengiant Europos transporto politiką, tinkamai atsižvelgti į pasiekiamumo sunkumus, kurie neigiamai veikia ypatingų gamtinių ar geografinių sąlygų regionus, pvz., atokiausius regionus, salų ir kalnų regionus ir retai apgyvendintus šiauriausius regionus;

Socialinis, ekonominis ir aplinkosauginis taususis turizmas

53.      pabrėžia naujos turizmo politikos poreikį siekiant, kad Europos turizmas taptų ekonomikos, socialiniu, teritoriniu, aplinkos ir kultūros požiūriu tausus; pritaria specialiems veiksmams, kurių Komisija ketina imtis siekdama skatinti ekonominį ir socialinį Europos turizmo tausumą; taip pat džiaugiasi Komisijos iniciatyva parengti Europos turizmo „Darbotvarkę 21“; ir laukia atitinkamo pasiūlymo, kuris turėtų būti pateiktas šiais metais;

54.      džiaugiasi tuo, kad Komisija savo minėtame komunikate primygtinai ragina skatinti tausumą turizmo sektoriuje, ir pabrėžia, kad socialinis, ekonominis ir aplinkosauginis tausumas yra būtina išankstinė bet kokios turizmo veiklos vystymosi ir išlaikymo sąlyga;

55.    pabrėžia, kad būtina remti ir skatinti tausesnę ir socialiai atsakingą veiklą turizmo sektoriuje ir vertinti jos veiksmingumą, kad atnaujintoje Lisabonos strategijoje turizmo pramonei būtų teikiama daugiau reikšmės;

56.    džiaugiasi Komisijos iniciatyva Europos turizmo politikos pagrindu pasiūlyti „Europos darbotvarkę 21“; ragina Komisiją pateikti valstybėms narėms gaires, siekiant pagerinti politikos koordinavimą vystant turizmą valstybių narių, regionų ir vietos lygmeniu ir padidinti turizmo veiklos tausumą;

57.      pabrėžia, kad dėl grėsmės aplinkai, ypač išmetamo anglies dioksido, rengiamoje aplinkos apsaugos politikoje būtina numatyti, kad turizmo pramonė dalyvautų turistų švietime aplinkos apsaugos klausimais;

58.      mano, kad turizmas yra vienas aplinkos taršos veiksnių (dėl didėjančio kelionių skaičiaus), turizmo sektoriaus atstovai turėtų dalyvauti veikloje, susijusioje su aplinkos apsauga, ir šios veiklos planavime;

Keleivių teisės

59.    mano, kad yra pakankamai su keleivių teisėmis susijusių taisyklių, taikomų ES lygiu oro uostų ir oro transporto srityje, kurios skatina prieinamumą ir sudaro geras kompensavimo sąlygas ne tik skrydžių atidėjimo ir atšaukimo, bet ir nelaimingų atsitikimų atvejais;

60.    pabrėžia, kad Parlamentas šiuo metu stengiasi užtikrinti, kad būtų numatyta kuo daugiau papildomų nuostatų, siekiant taip pat sustiprinti geležinkelių ir laivų keleivių teises, kad būtų užtikrinta suderinta schema ES lygiu;

61.      ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti informacijos keleiviams teikimą ir ypač geresnį šių keleivių, ypač oro keleivių, teisių įgyvendinimą ir užtikrinti, kad situacijose, kai užsakomųjų reisų operatorius neatlygina už žalą, valstybės narės galėtų lengvai pasinaudoti arbitražo mechanizmais;

62.      ragina Komisiją pradėti svarstymą dėl tinkamo ES požiūrio į tų keleivių apsaugą, kurie dėl užsakomųjų reisų operatorių, tarpininkų ar pagal tvarkaraštį reisus vykdančių vežėjų bankroto arba tyčinio piktnaudžiavimo šiuo metu lieka nuošaly; siūlo sudaryti tokių ES veikiančių operatorių juodąjį sąrašą, kuris būtų pagrįstas Komisijos aiškiai po konsultacijų su transporto ir (arba) turizmo operatoriais ir vartotojų apsaugos organizacijomis nustatytais kriterijais;

Europos turistinių vietų propagavimas

63.      džiaugiasi tuo, kad pasinaudojus Komisijos skiriamomis lėšomis buvo įsteigti Europos turistinių vietų interneto vartai; ragina Komisiją toliau padėti reklamuoti Europą kaip turistinę vietą ar žemyną, kuriame daug patrauklių turistinių vietų, pvz., nustatant ir reklamuojant „Europos“ ženklą ir organizuojant priemones ir kanalus, skirtus rinkti informaciją apie Europos turistines vietas ir perduoti ją ne Europos turizmo pramonės atstovams;

64.      pritaria iniciatyvai rinkti metų „Geriausią Europos turistinę vietą“, kaip siūloma pirmiau minėtoje 2005 m. rugsėjo 8 d. rezoliucijoje; mano, kad tokia iniciatyva yra vertinga tuo, kad labiau atskleidžia Europos turistinių vietų įvairovę ir gausą; pabrėžia, kad kai tik įmanoma, ES turi reklamuoti mažai žinomas turistines vietas, ypač naujosiose valstybėse narėse;

65.      atsižvelgdamas į poreikį išlaikyti turizmo kokybę populiariose Europos turistinėse vietose, mano, kad ši programa turėtų būti skirta vystyti atsakingą ir tausų turizmą visuose turistų lankomuose ES regionuose;

66.      kadangi Europos turizmo sektoriui būtina tarpvalstybinė infrastruktūra, ragina Komisiją ir valstybes nares šią infrastruktūrą pagerinti, įskaitant rekreacinius (vidaus) vandens kelius;

67.      ragina Komisiją aktyviau propaguoti Europos transporto ir pramonės paveldą;

68.      todėl skatina iniciatyvas, pvz., Europos Tarybos kultūrinio turizmo keliai, kuriomis siekiama suteikti didesnės reikšmės Europos kultūros paveldui ir padaryti jį geriau matomu; plėtojant ir palaikant šią mintį siūlo sukurti Europos paveldo ženklą, kuris padėtų dar labiau atkreipti dėmesį į Europos Sąjungos lankytinų vietų ir paminklų europinį aspektą,

69.      pabrėžia, kad būtina saugoti tradicinę kultūrą, ypač nykstančius liaudies menus, amatus, verslus ir žinias, nes tai būtina siekiant išsaugoti nacionalinę tapatybę ir kaimo vietovių patrauklumą turizmo požiūriu;

70.      ragina Komisiją skatinti Europos turistines keliones į tas šalis, kuriose poilsio sezonas sutampa su Europos nepalankiu poilsiui sezonu, ir ieškoti galimybių pasirašyti susitarimus, pvz., susitarimo memorandumą, su trečiosiomis šalimis siekiant didinti turistų srautus ir kuo geriau juos sezoniškai paskirstyti;

71.      ragina Komisiją pabrėžti Europos turizmo kultūrinį aspektą propaguojant UNESCO pasaulio paveldo vietas Europoje kaip Europos kultūros pavyzdžius;

72.      ragina Komisiją skatinti tarpvalstybinį istorinį turistinį maršrutą po šalis, buvusias kitapus „geležinės uždangos“; tai galėtų būti „minkštojo judumo“ pavyzdys ir Europos susivienijimo simbolis;

Turizmo vystymas

73.    ragina Komisiją, valstybes nares, regionų ir vietos valdžios institucijas bei turizmo pramonę koordinuoti politiką, turinčią tiesioginį ar netiesioginį poveikį turizmui, glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje ir Europos turizmo vystymo tikslais geriau pasinaudoti 2007–2013 m. laikotarpiui skirtomis Europos finansinėmis priemonėmis, didžiausią dėmesį skiriant turizmo pramonės ir turistinių vietų konkurencingumui, turizmo įmonių, paslaugų ir infrastruktūros vystymui, darbo vietų kūrimui, judumui ir profesiniam mokymui turizmo sektoriuje, taip pat ekonomikos įvairinimui ir Europos regionų, ypač mažiau palankioje padėtyje esančių regionų, vystymui;

74.      ragina Komisiją parengti ataskaitą siekiant įvertinti, kokį poveikį veiksmai ir pasiūlymai dėl Bendrijos politikos turės turizmo pramonei;

75.      ragina visus suinteresuotuosius subjektus propaguoti turistines vietas narystės ES siekiančiose šalyse, tačiau pabrėžia, kad būtina susieti bet kokį ES vykdomą turizmo finansavimą su turizmo paslaugų aukšto lygio kokybės standartų skatinimu;

76.      suvokia, kad mažesnes pajamas gaunantiems turistams ir turizmo plėtrai regionuose, kuriuose nėra regioninių oro uostų ar geležinkelio, gali būti naudingos kelionės turistiniais autobusais; atkreipia dėmesį į ypatingą mažų ir vidutinių vežimą turistiniais autobusais vykdančių įmonių padėtį atsižvelgiant į 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo(3), ypač kalbant apie keliones maršrutu pirmyn ir atgal;ragina Komisiją spręsti šią konkrečią problemą ištiriant galimybes atidėti poilsio laikotarpį iki kelionės maršrutu pirmyn ir atgal (kuri trunka ne ilgiau kaip 12 dienų) pabaigos;

77.      pabrėžia, kad MVĮ turėtų labiau dalyvauti su turizmu susijusioje verslo veikloje ir kad turėtų būti supaprastintos ES finansinės paramos gavimo taisyklės; be to, pabrėžia, kad regionuose (ypač tose šalyse, kurios įstojo į ES po 2004 m.) turi būti vykdomi ES finansuojami mokymai ir taikoma pažangioji patirtis;

78.      siūlo Komisijai ištirti galimybę Europos jaunuoliams, gaunantiems stipendijas pagal programas „Erasmus“, „Leonardo da Vinci“ ar „Comenius“ arba ES atliekantiems savanorišką civilinę tarnybą, skirti Jaunimo transporto pasą, kad jie galėtų lengviau keliauti ir susipažinti su juos priimančia šalimi;

79.      pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai, jog programa „Leonardo da Vinci“ daugelio šalių turizmo sektoriuje yra vienintelė tokia programa, šios galimybės turi būti vystomos ir propaguojamos; pabrėžia, kad tai labai pagerintų švietimo programą; pabrėžia, kad reikia ne tik įgyvendinti programą, bet ir įvertinti pasiektus rezultatus;

Kita

80.      atsižvelgdamas į būsimus ES demografinės struktūros pokyčius dar kartą atkreipia dėmesį į poreikį įgyvendinti nesezoninę išėjusiems į pensiją žmonėms skirtą Europos turizmo programą, kuri pagerintų ES vyresnio amžiaus piliečių gyvenimo kokybę, padidintų užimtumą ir Europos ekonomikoje paskatintų didesnę paklausą ir augimą; mano, kad ši programa galėtų būti pavadinta „Odisėjas“;

81.      ragina Komisiją prašyti atlikti sumanymo reguliuoti atostogas Europoje pagal datą ir regionus bendrą poveikio vertinimą;

82.      pabrėžia, kad šalims, kurių turizmo pramonė nukentėjo dėl stichinių nelaimių, reikalinga Bendrijos parama;

83.      pabrėžia, kokia svarbi daugiakalbystė turizmo politikoje, ir skatina informaciją apie lankytinas vietas pateikti kiek įmanoma daugiau ES šalių kalbų.

o

o o

84.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1)

OL C 193 E, 2006 8 17, p. 325.

(2)

OL L 291, 1995 12 6, p. 32.

(3)

OJ L 102, 11.4.2006, p. 1.


Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ (29.03.2007)

pateikta Transporto ir turizmo komitetui

dėl atnaujintos Europos turizmo politikos: glaudesnė partnerystė Europos turizmui skatinti

(2006/2129(INI))

Nuomonės referentė: Marie-Hélène Descamps

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Transporto ir turizmo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, kad turizmas yra ypatingai svarbus visoms valstybėms narėms ir kad jis turi didelę įtaką ekonomikos augimui ir darbo vietų sukūrimui,

2.  pabrėžia, kad tam, jog turizmas būtų perspektyvus, jis turi prisidėti prie vietinių gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo, tausoti aplinką ir palaikyti vietos ekonomiką (remti vietinių produktų gamybą, regiono kultūros paveldą ir t. t.);

3.  be to, pažymi, kad turizmas skatina judumą, Europos integraciją, tautų dialogą ir jų kultūrų pažinimą ir taip prisideda prie Europos pilietybės suvokimo puoselėjimo, ypač tarp jaunimo,

4.  mano, kad būtina populiarinti Europos Sąjungą kaip išskirtinę turistinę vietą, siekiant sustiprinti jos turizmo sektoriaus veiklą ir konkurencingumą pasaulio mastu,

5.  taigi ragina valstybes nares, vietos ir regionų valdžios institucijas vystyti kultūrinį turizmą, kad jų šalys taptų dar patrauklesnės, ir atsižvelgti į naujų turizmo formų, tokių kaip kaimo, žemės ūkio, vyno ir gastronominis, dvasinis ir istorinis, užsienio kalbų mokymusi pagrįstas ir poilsinis turizmas, atsiradimą ir prisitaikyti prie naujo tipo klientų poreikių pabrėžiant Europos turizmui per visus metus teikiamą svarbą.

6.  pabrėžia, kad šalims, kurių turizmo pramonė nukentėjo dėl stichinių nelaimių, reikalinga Bendrijos parama;

7.  džiaugiasi visomis iniciatyvomis, kurių tikslas – suartinti Europos piliečius, pvz., Europos socialinio, kaimo ir kultūros turizmo tinklai, ir prašo, kad šioms iniciatyvoms dar daugiau dėmesio skirtų žiniasklaida;

8.  todėl skatina iniciatyvas, pvz., Europos Tarybos kultūrinio turizmo keliai, kuriomis siekiama suteikti didesnės reikšmės Europos kultūros paveldui ir padaryti jį geriau matomu; plėtojant ir palaikant šią mintį siūlo sukurti Europos paveldo ženklą, kuris padėtų dar labiau atkreipti dėmesį į Europos Sąjungos lankytinų vietų ir paminklų europinį aspektą,

9.  pripažįsta, kokios svarbios turizmui yra Bendrijos programos, pvz., programa „Europos kultūros sostinė“, ir įvairūs kultūros renginiai, tokie kaip muzikos, teatro ir folkloro festivaliai, nes jais padedama stiprinti tautų tapatybę.

10. siūlo sudaryti bendrą Europos paveldo ženklu pažymėtų lankytinų vietų ir paminklų sąrašą, kuris būtų prieinamas visomis galimomis informacijos sklaidos priemonėmis;

11. pabrėžia, kad būtina skubiai užtikrinti kultūrinių tradicijų, ypač liaudies amatų ir menų, nykstančių amatų ir žinių, kurie svarbūs užtikrinant nacionalinį tapatumą ir pritraukiant turistus į kaimus, apsaugą;

12. taip pat primygtinai pabrėžia būtinybę apsaugoti, išsaugoti ir restauruoti Europos kultūros paveldo objektus ir ragina sugriežtinti lankytinų vietų valdymą ir jų lankymo galimybes, taip pat padidinti pastangas, siekiant pagerinti jų prieinamumą neįgaliesiems;

13. mano, kad reikėtų užtikrinti kultūros paveldo ir jo gamtos, kraštovaizdžio ir aplinkos apsaugą;

14. be to, ragina valstybes nares, regionų ir vietos valdžios institucijas vystyti tvarų ir kokybišką turizmą;

15. todėl skatina keistis pažangiąja patirtimi specialistų rengimo klausimais ir ją skleisti ir siūlo suvienodinti viešbučių klasifikavimo sistemas;

16. pabrėžia vis didėjantį naujų technologijų vaidmenį šiame sektoriuje, ypač komercializuojant turizmo produktus, ir vis didesnę reikšmę suteikiant būtent kultūros vertybėms ir kultūriniams renginiams;

17. ta proga džiaugiasi Komisijos sukurtu portalu visiteurope.com, kuris prisidės prie Europos turistinių maršrutų populiarinimo, ir skatina valstybes nares parengti informaciją apie savo kultūros paveldą skaitmenine forma ir pateikti ją internete;

18. mano, kad siekiant skatinti Europos piliečių judumą reikėtų palengvinti jų ryšius, todėl džiaugiasi pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriame numatoma sumažinti tarptinklinio ryšio įkainius Bendrijoje;

19. siūlo sudaryti turizmo sektoriaus dalyviams geresnes sąlygas gauti informacijos apie Europos finansavimo priemones, pvz., struktūrinius fondus, ir apie jų panaudojimo galimybes;

20. pabrėžia, kad būtina gerinti ir stiprinti ekskursijų gidų, gyvenančių kitoje valstybėje narėje, profesinės veiklos koordinavimą tarp visų valstybių narių;

21. ragina valstybes nares pripažinti vis didėjantį nacionalinių ir tarptautinių sportinių renginių vaidmenį turizmo sektoriuje ir plėtoti sportinį turizmą atsižvelgiant į jo svarbą sveikatai;

22. pabrėžia, kokia svarbi daugiakalbystė turizmo politikoje, ir skatina informaciją apie lankytinas vietas pateikti kiek įmanoma daugiau ES šalių kalbų.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Atnaujinta Europos turizmo politika: glaudesnė partnerystė Europos turizmui skatinti

Procedūros numeris

2006/2129(INI)

Atsakingas komitetas

TRAN

Nuomonę pateikė
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

CULT
15.6.2006

Glaudesnis bendradarbiavimas – paskelbimo plenariniame posėdyje data

 

Nuomonės referentas
  Paskelbimo data

Marie-Hélène Descamps

18.12.2006

Pakeistas nuomonės referentas

 

Svarstymas komitete

29.1.2007

27.2.2007

 

 

 

Priėmimo data

22.3.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

28

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Maria Badia I Cutchet, Ivo Belet, Giovanni Berlinguer, Marie-Hélène Descamps, Jolanta Dičkutė, Věra Flasarová, Milan Gaľa, Viorica-Pompilia-Georgeta Moisuc, Vasco Graça Moura, Lissy Gröner, Luis Herrero-Tejedor, Ruth Hieronymi, Bernat Joan i Marí, Sándor Kónya-Hamar, Manolis Mavrommatis, Marianne Mikko, Ljudmila Novak, Zdzisław Zbigniew Podkański, Christa Prets, Pál Schmitt, Gheorghe Vergil Şerbu, Nikolaos Sifunakis, Thomas Wise, Tomáš Zatloukal

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs(-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Giusto Catania, Michael Cramer, Mario Mauro, Nina Škottová

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

 

Pastabos (teikiamos viena kalba)

...


Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (3.7.2007)

pateikta Transporto ir turizmo komitetui

dėl atnaujintos Europos turizmo politikos: siekiant glaudesnės Europos turizmo partnerystės

(2006/2129(INI))

Nuomonės referentas: Stavros Arnaoutakis

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Transporto ir turizmo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

-     atsižvelgdamas į nuostatas dėl 2007–2013 m. struktūrinių fondų,

-     atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 6 d. Tarybos sprendimą dėl Bendrijos sanglaudos politikos 2007–2013 m. strateginių gairių,

A.  kadangi ERPF reglamente, numatytame taikyti 2007–2013 m. planavimo laikotarpiu, ypač pabrėžiamas svarbus turizmo vaidmuo skatinant tvarią, integruotą plėtrą regioniniu ir vietos lygmenimis,

B.   kadangi turizmas yra įvairių sektorių veikla, apimanti įvairiausias paslaugas ir profesijas, ir kadangi turizmo srityje daugiausia veikia šeimos įmonės ir mažos bei vidutinės įmonės,

1.   pabrėžia turizmo sektoriaus galimybes plėtoti augimą ir užimtumą, turizmo sektoriaus tiesioginį poveikį visų valstybių narių ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai ir tai, kad kai kuriuose regionuose (ypač kaimo vietovėse ir atsilikusiuose regionuose, taip pat atokiausiuose regionuose, salose ir pakrančių srityse, ypatingai tose, kurios priklauso nuo žvejybos) turizmo sektorius yra pagrindinis pajamų šaltinis, darantis tiesioginę įtaką kitų sektorių augimui; pabrėžia, kad turizmo sektorius padeda šių regionų ūkio šakoms siekti vidutinio Bendrijos augimo lygio;

2.   džiaugiasi, kad Komisija savo komunikate iškelia poreikį parengti „Europos turizmo darbotvarkę 21“ ir vienareikšmiškai ragina skatinti plėtoti tvaraus turizmo sektorių; pabrėžia, kad tvarumas ir geresnis turizmo plėtros politinis koordinavimas nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis yra pagrindinė veiksmingos turizmo veiklos vystymosi sąlyga, siekiant išvengti per didelės minėtos veiklos koncentracijos;

3.   yra įsitikinęs, kad gamtos, istorijos ir kultūros paveldas kartu su aplinkos apsauga yra labai svarbūs plėtojant Europos konkurencinį pranašumą turizmo srityje ir sykiu užtikrinant tvarią Europos regionų, miestų, kaimo vietovių ir pakrančių regionų plėtrą;

4.   mano, kad Komisija kartu su valstybėmis narėmis turėtų skatinti naujų rūšių turizmą (pvz., ekologinį, kaimo, socialinį, gydomąjį turizmą ir kt.), nes tai padėtų kurti užimtumą, sumažinti sezoniškumo poveikį ir sukurti ekonominį augimą, kurį plėtojant būtų gerbiami regionų ištekliai ir kultūros paveldas; mano, kad reikia skatinti ypatingų rūšių turizmui būtiną infrastruktūrą ir paslaugas, aprūpinant tinkamu ir tvariu susisiekimo tinklu bei integruojant kokybiškus regioninius produktus, kai kuriami ir teikiami į rinką turizmo produktai ir teikiamos paslaugos;

5.   mano, kad produktų ir paslaugų kokybės sertifikavimas, įskaitant bendrus apgyvendinimo klasifikavimo kriterijus ir aukščiausią įmanomą darbo turinio suderinimo lygį, ir kita vertus, siūlomų produktų ir paslaugų įvairinimas yra būtina šio sektoriaus plėtojimo sąlyga, todėl pabrėžia įvairių rūšių turizmo žmogiškojo kapitalo ir profesionalumo svarbą, ypač tais atvejais, kai iškyla kompetencijos slaugos ir medicinos srityje poreikis; aktyviai ragina valstybėse narėse ir regionuose išnaudoti Europos socialinio fondo ir kitų ES bei valstybių narių priemonių siūlomas profesinio mokymo ir tęstinio mokymosi galimybes;

6.   mano, kad naujos ES turizmo politikos sėkmė priklausys nuo suinteresuotųjų asmenų reakcijos ir jų aktyvaus dalyvavimo vykdant šią politiką visais lygmenimis bei nuo to, kaip veiksmingai jie skatins tvarų turizmą ir aktyviai prisidės kuriant veiksmingus teminius tinklus; ragina Komisiją, valstybes nares ir regionus skatinti ir remti keitimosi patirtimi ir pažangiosios patirties pavyzdžiais turizmo srityje tinklų ir partnerystės kūrimą, įsitikinant, kad buvo pasimokyta iš ankstesnių klaidų ir kad ateityje panašių klaidų bus išvengta, bei ragina ieškoti naujų bendradarbiavimo galimybių, pvz., porinių projektų, ir įvertinti galimybę sukurti turimomis Bendrijos iniciatyvomis ir programomis pagrįstą specialų turizmui skirtą švietimo tinklą, kurį įgyvendinant būtų galima sąveikauti su darbo rinka bei žinių tinklą tvariam turizmui, ypač atsižvelgiant į iniciatyvas, pateiktas vykdant projektą „Vietos darbotvarkės 21“;

7.   pabrėžia MVĮ (ypač turizmo veiklą pradedančių įmonių, taip pat įmonių, siūlančių naujų turizmo produktų arba vystančių savo veiklą naujose turizmo vietose ir sektoriuose) vaidmens svarbą ekonominei turizmo sektoriaus plėtrai; pabrėžia, kad būtina supaprastinti MVĮ prieigą prie informacijos, susijusios su tuo, kokios naudos jos gali turėti iš esamų Europos finansavimo priemonių (pvz., 7-osios pagrindų programos, IST programų, Bendrijos fondų programų, Jungtinių Europos išteklių mažoms ir vidutinėms įmonėms (JEREMIE) programos);

8.   pabrėžia viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės (VPP) kaip turizmo sektoriaus plėtros finansavimo priemonės svarbą; ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti aiškesnį VPP Bendrijos teisinį pagrindą; skatina regionines ir vietos valdžios institucijas remti projektų, kurie vietos ir regioniniu lygmenimis būtų finansuojami iš valstybės ir privačių lėšų, rengimą, ir ragina daugiau dėmesio skirti pavienių turizmo pasiūlymų rinkodarai ir reklamai;

9.   pabrėžia, kad būtina, jog geriau būtų suvokta turizmo svarba ekonominiam ir regioniniam vystymuisi; ragina valstybes nares visapusiškai taikyti turizmo duomenų apskaitos sistemą (angl. TSA) ir kasmet atrinkti aktualius statistikos duomenis, kad būtų užtikrinta, jog būtų galima pasinaudoti aktualiais ir reikiamais duomenimis remiant visišką ir patikimą turizmo integravimą į ekonomikos ir užimtumo politiką;

10. mano, kad norint plėtoti naują, visapusę ir konkurencingą turizmo sistemą ir politiką, reikalingas integruotas požiūris ir veiksmingas valstybių narių ir Bendrijos priemonių, turinčių tiesioginį ar netiesioginį poveikį turizmui, laikantis subsidiarumo principo, koordinavimas; ragina valstybes nares gerinti infrastruktūras, lengvinti galimybes gauti finansavimą ir prisidėti prie Europos Sąjungos teisės aktų ir mokesčių suvienodinimo siekiant, kad turizmo sektorius pasaulio lygmeniu taptų tvarus;

11. dar kartą ragina Komisiją pateikti pasiūlymų, kad restoranai ir kitos turizmo paslaugas teikiančios įmonės, kurioms ši priemonė dar nėra taikoma, būtų įtraukti į veiklos sričių, kurioms ilgą laiką taikomas sumažintas PVM tarifas, sąrašą, kad būtų galima skatinti ilgalaikį užimtumą šiose veiklos srityse, modernizuoti profesijas ir pagerinti Europos turizmo padėtį tarptautinių konkurentų atžvilgiu;

12. primena, kad Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje numatyta, jog teisę į poilsį ir laisvalaikį turi visi, ir pabrėžia, kad siekiant užtikrinti, jog visos piliečių grupės (ypač šeimos, pensininkai ir neįgalieji) galėtų pasinaudoti šia teise ir turėtų naudos iš pagerintos infrastruktūros ir apgyvendinimo paslaugų ir geresnio prieinamumo, turi būti rasta tinkamų sprendimų ir būdų skatinti bei teikti informaciją; taigi ragina valstybes nares ir regionines bei vietines institucijas skiriant struktūrinių fondų lėšas gerbti reikalavimą, kad būtų atsižvelgta į neįgaliųjų galimybes naudotis šių formų turizmu;

13. džiaugiasi, kad 2006 m. liepos 6 d. ES ratifikavo Alpių konvencijos Turizmo protokolą, kurio tikslas – imantis specialių priemonių ir remiantis rekomendacijomis skatinti tvarią Alpių regiono plėtrą ir aplinką tausojantį turizmą, atsižvelgiant į vietos gyventojų ir į turistų interesus; mano, kad šis protokolas turėtų būti pavyzdys kitiems regionams;

14. tiki, kad turizmo tvari plėtra priklauso nuo teritorinių strategijų, kurios bus parengtos remiantis tvirta partneryste, kurią palaiko ir viešosios valdžios institucijos, ir pilietinės visuomenės organizacijos; džiaugiasi Europos Komisijos raginimu plėtoti dialogą ir įtraukti partnerius; rekomenduoja, kad Europos Komisija, remdama turizmo iniciatyvas, ypatingą dėmesį skirtų partnerių integracijai.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Atnaujinta Europos turizmo politika: siekiant glaudesnės Europos turizmo partnerystės

Procedūros numeris

2006/2129(INI)

Atsakingas komitetas

TRAN

Nuomonę pateikė
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

REGI
15.6.2006

Glaudesnis bendradarbiavimas – pranešimo plenarinėje sesijoje data

 

Autorius (-ė)
  Paskyrimo data

Stavros Arnaoutakis
11.7.2006

Pakeistas nuomonės referentas

 

Svarstymas komitete

2.5.2007

 

 

 

 

Priėmimo data

26.6.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

40

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Alfonso Andria, Stavros Arnaoutakis, Elspeth Attwooll, Jean Marie Beaupuy, Jana Bobošíková, Bernadette Bourzai, Wolfgang Bulfon, Antonio De Blasio, Bairbre de Brún, Gerardo Galeote, Iratxe García Pérez, Eugenijus Gentvilas, Marian Harkin, Filiz Hyusmenova, Gisela Kallenbach, Evgeni Kirilov, Miloš Koterec, Constanze Angela Krehl, Jamila Madeira, Mario Mantovani, Yiannakis Matsis, Miroslav Mikolášik, Lambert van Nistelrooij, Maria Petre, Markus Pieper, Elisabeth Schroedter, Grażyna Staniszewska, Catherine Stihler, Margie Sudre, Andrzej Jan Szejna, Kyriacos Triantaphyllides, Oldřich Vlasák, Vladimír Železný

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Jan Březina, Brigitte Douay, Den Dover, Ovidiu Victor Ganţ, Zita Pleštinská, Toomas Savi, László Surján, Nikolaos Vakalis

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

 

Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

...


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

09.10.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

33

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gabriele Albertini, Inés Ayala Sender, Etelka Barsi-Pataky, Paolo Costa, Luis de Grandes Pascual, Robert Evans, Emanuel Jardim Fernandes, Francesco Ferrari, Mathieu Grosch, Jaromír Kohlíček, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Sepp Kusstatscher, Jörg Leichtfried, Bogusław Liberadzki, Eva Lichtenberger, Erik Meijer, Robert Navarro, Luís Queiró, Reinhard Rack, Luca Romagnoli, Gilles Savary, Brian Simpson, Renate Sommer, Dirk Sterckx, Ulrich Stockmann, Georgios Toussas, Yannick Vaugrenard, Roberts Zīle.

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Aldis Kušķis, Ioan Mircea Paşcu, Leopold Józef Rutowicz.

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Ovidiu Victor Ganţ. Bilyana Ilieva Raeva, Olle Schmidt.

Atnaujinta: 2007 m. lapkričio 15 d.Teisinis pranešimas