Procedūra : 2007/2146(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0518/2007

Pateikti tekstai :

A6-0518/2007

Debatai :

PV 15/01/2008 - 5
CRE 15/01/2008 - 5

Balsavimas :

PV 15/01/2008 - 10.2
CRE 15/01/2008 - 10.2
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0009

PRANEŠIMAS     
PDF 261kWORD 217k
2007 m. gruodžio 20 d.
PE 393.990v02-00 A6-0518/2008

dėl 2007-2012 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijos

(2007/2146(INI))

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas

Pranešėja: Glenis Willmott

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 APLINKOS, VISUOMENĖS SVEIKATOS IR MAISTO SAUGOS KOMITETO NUOMONĖ
 PRAMONĖS, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR ENERGETIKOS KOMITETO NUOMONĖ
 MOTERŲ TEISIŲ IR LYČIŲ LYGYBĖS KOMITETO NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl 2007-2012 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijos

(2007/2146(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą (COM(2007)0062) „2007–2012 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija: gerinti darbo kokybę ir našumą“ ir į susijusius Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SEC(2007)0214), (SEC(2007)0215), (SEC(2007)0216),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį ir ypač jos 2, 136, 137, 138, 139, 140, 143 ir 152 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją(1) ir ypač į jos 27, 31 ir 32 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į TDO konvencijas ir rekomendacijas sveikatos ir saugos darbo vietoje klausimais,

–   atsižvelgdamas į Tarybos 1989 m. birželio 12 d. direktyvą 89/391/EEB dėl priemonių, skirtų gerinti darbuotojų saugos ir sveikatos sąlygas, diegimo (pagrindų direktyvą)(2) ir į atskiras Tarybos direktyvas,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/54/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su biologinių veiksnių poveikiu darbe(3),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/30/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 89/391/EEB, ir į atskiras direktyvas ir Tarybos direktyvas 83/477/EEB, 91/383/EEB, 92/29/EEB ir 94/33/EB, siekiant praktinio įgyvendinimo ataskaitų supaprastinimo ir racionalizavimo.(4)

–   atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 8 ir 9 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–   atsižvelgdamas į Parlamento 2002 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl 2002–2006 m. Bendrijos strategijos dėl sveikatos ir saugos darbe(5),

–   atsižvelgdamas į Parlamento 2005 m. vasario 24 d. rezoliuciją dėl sveikatos ir saugos darbe skatinimo(6),

–   atsižvelgdamas į Parlamento 2006 m. birželio 6 d. rezoliuciją dėl Europos sveikatos priežiūros darbuotojų apsaugos nuo per kraują perduodamų virusų susižalojus adatomis(7),

–   atsižvelgdamas į Parlamento 2007 m. balandžio 26 d. rezoliuciją dėl praktinio įgyvendinimo ataskaitų supaprastinimo ir racionalizavimo(8), susijusią su darbuotojų sveikatos ir saugos sritimi,

–   atsižvelgdamas į Parlamento 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl padoraus darbo visiems skatinimo(9),

–   atsižvelgdamas į Parlamento 2007 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl Bendrijos visuomenės sveikatos ir darbuotojų sveikatos ir saugos statistikos(10),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 29 d. pareiškimą dėl hepatito C(11),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A6-0518/2007),

A. kadangi yra teigiama sąsaja tarp sveikatos ir saugos darbo vietoje standartų kokybės ir finansinių rodiklių, turint mintyje bendruosius veiklos rezultatus, neatvykimus į darbą, personalo kaitos rodiklius, darbuotojų motyvaciją, geresnį bendrovės įvaizdį ir našumą,

B.  kadangi konkurencingiausių ekonomikų profesinės sveikatos ir saugos (angl. OHS) rodikliai geriausi, o aukštas sveikatos apsaugos ir saugos lygis daro teigiamą poveikį viešiesiems finansams, turint mintyje sutaupytas socialinės apsaugos lėšas ir didesnį našumą; kadangi sveikatos apsauga ir sauga ne tik didina našumą, rezultatus ir darbuotojų gerovę, bet ir sumažina visos ekonomikos ir visuomenės sąnaudas,

C. kadangi reikia daugiau kai kurios darbinės veiklos ilgalaikio poveikio sveikatai mokslinių tyrimų siekiant geriau apsaugoti darbuotojus, nes kai kurios ligos pasireiškia tik praėjus keletui metų po to, kai buvo vykdoma jas sukelianti veikla,

D. susirūpinęs, kad nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų sumažėjimas pasiskirstęs nevienodai, kadangi tam tikrų kategorijų darbuotojai (pvz., migrantai, pagal neužtikrintas sutartis dirbantys darbuotojai, moterys, jaunesnio ir pagyvenusio amžiaus darbuotojai), tam tikrose įmonėse (ypač MVĮ ir labai mažose įmonėse), tam tikruose veiklos sektoriuose (ypač statybos, žvejybos, žemės ūkio, transporto) ir tam tikrose valstybėse narėse dirbantys darbuotojai patiria daugiau nelaimingų atsitikimų darbe ir dažniau suserga, negu matyti iš ES vidurkio,

E.  kadangi profesinės sveikatos apsaugos ir saugos užtikrinimo priemonės turėtų būti nuosekli verslo kultūros dalis ir kadangi jos turėtų būti vykdomos kartu su visą gyvenimą trunkančiu darbuotojų ir vadovų mokymu,

F.  kadangi nuosekliai diegiama profesinės sveikatos apsaugos ir saugos užtikrinimo kultūra galėtų padėti nebiurokratiškai įgyvendinti OHS procedūras ir taip užtikrinti veiksmingą apsaugą,

G. kadangi poilsio laikotarpiai svarbiausi siekiant aukštų darbuotojų sveikatos apsaugos ir saugos standartų,

H. kadangi TDO apskaičiavo, kad Europos Sąjungoje maždaug 167 000 žmonių 2006 metais mirė dėl nelaimingų atsitikimų darbe arba dėl su darbu susijusių ligų, ir kadangi pagal Komisijos paskaičiavimus kasmet maždaug 300 000 darbuotojų patiria įvairaus laipsnio neįgalumą,

I.   kadangi patikima darbuotojų sveikatos ir saugos strategija turėtų būti grindžiama šiomis tinkamai suderintomis priemonėmis: pakankamomis visų subjektų žiniomis, specialiu švietimu ir mokymu, pakankamomis prevencijos paslaugomis ir kampanijomis, socialiniu dialogu ir darbuotojų dalyvavimu, deramais teisės aktais ir jų įgyvendinimu, specialiu dėmesiu konkrečioms grupėms, veiklos sektoriams ir konkrečių tipų įmonėms, veiksmingais patikrinimais ir veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasančiomis nuobaudomis,

J.   kadangi senstantys darbuotojai turėtų kuo ilgiau išsaugoti sveikatą, galimybę dirbti ir įsidarbinti ir kadangi reikėtų imtis atitinkamų priemonių,

K. kadangi inspekcija atlieka svarbų vaidmenį – priverčia laikytis esamų teisės aktų, užkerta kelią visų formų išnaudojimui darbo vietoje ir taip padeda diegti padoraus darbo koncepciją; kadangi valstybių narių inspekcijoms glaudžiau bendradarbiaujant ir keičiantis informacija turi būti sustiprintas inspektorių vaidmuo ir įgaliojimai, o jų darbo sąlygos – pagerintos,

L.  kadangi rizikos vertinimas įmonės lygmeniu negali būti laikomas vienkartine veikla – jis turi būti atliekamas periodiškai ir pritaikomas naujoms aplinkybėms ir (arba) naujai rizikai; kadangi jo neatlikimas arba netinkamas atlikimas yra įstatymų pažeidimas ir viena pagrindinių nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų priežasčių,

M. kadangi nėra statistinių duomenų apie neigiamą gaisrų poveikį darbuotojų sveikatai ir saugai,

N. kadangi sveikatos apsaugos darbuotojams kyla pavojus užsikrėsti daugiau negu 20 gyvybei pavojingų virusų, įskaitant hepatitą B, hepatitą C ir ŽIV/AIDS,

O. kadangi Lisabonos strategijoje siekiama, kad iki 2010 m. bendras užimtumo lygis būtų 70 proc., moterų užimtumo lygis – 60 proc., o pagyvenusių darbuotojų užimtumo lygis – 50 proc. ir kadangi lėtinėmis arba ilgalaikėmis ligomis sergantys darbuotojai daugeliu atvejų į darbą negrįžta, nors ir laikomi tinkamais dirbti, ir kadangi tie, kurie sugrįžta, dažnai įvairiai diskriminuojami, pvz., sumažinant jų pajamas; kadangi tai ypač pasakytina apie sergančius vėžiu asmenis, nes, naujausių tyrimų duomenimis, penktadalis anksčiau krūties vėžiu sirgusių pacienčių negrįžta į darbą, nors ir galėtų tai padaryti,

P.  kadangi vadinamosios juodojoje darbo rinkoje be jokio draudimo įdarbinama daugiau moterų nei vyrų, ir tai akivaizdžiai turi dideles pasekmes jų sveikatos ir saugumo sąlygoms darbe,

Q. kadangi moterys ir vyrai nesudaro vienalytės grupės ir todėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo strategijos bei priemonės turi būti konkrečiai pritaikytos tam tikroms darbo vietoms, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie veiksniai gali daryti skirtingą įtaką moterims ir vyrams,

1.  džiaugiasi dideliu Komisijos tikslu Europos Sąjungoje sumažinti nelaimingų atsitikimų darbo vietoje skaičių vidutiniškai 25 proc.; pripažįsta, kad įvairiose šalyse šis rodiklis gali skirtis, nes ne visų vienoda pradinė padėtis, bet mano, kad vis tiek svarbu nustatyti kryptingas priemones ir tvarkaraštį bei finansinius įsipareigojimus, kuriuos vėliau būtų galima išmatuoti ir įvertinti; atsižvelgdamas į minėtuosius trūkumus, ragina Komisiją įsipareigoti pateikti Europos Parlamentui strategijos įgyvendinimo ataskaitą jos vykdymo laikotarpio viduryje;

2.  ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai atsižvelgti ne tik į skirtumus tarp valstybių narių, bet ir į skirtumus valstybių narių viduje ir įsipareigoti juos sumažinti;

3.  pažymi Komisijos siūlymus daugiausia naudoti neprivalomas priemones, kai privalomosios priemonės nėra galimos ar tinkamos, sudarant valstybėms narėms lanksčias galimybes nuspręsti, kaip konkrečiomis jų aplinkybėmis pasiekti geriausių sveikatos ir saugos rezultatų;

4.  teigiamai vertina tai, kad Komisija daugiau dėmesio skiria reguliavimo supaprastinimui ir administravimo naštos mažinimui, ir pažymi, kad supaprastinimas piliečiams teikia didesnę naudą, o darbdaviai ir darbuotojai gali daugiau pajėgumų skirti praktiniam sveikatos ir saugos klausimų sprendimui siekiant geresnių sveikatos ir saugos rezultatų; mano, kad ypač svarbu, kad šis supaprastinimas jokiu būdu nesumažintų darbuotojams suteikiamos apsaugos lygio;

5.  ragina Komisiją strategijoje pirmenybę teikti ypač rizikingai veiklai ir (arba) pramonės sritims (pvz., metalo apdirbimo, statybos, elektros energijos, miškininkystės ir kt.);

6.  ragina Komisiją į šį procesą glaudžiau įtraukti Bilbao veikiančią Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūrą ir pirmiausia paprašyti jos pateikti analizę, kuriose pramonės šakose didžiausia nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų rizika ir kaip veiksmingai ją pašalinti;

7.  mano, kad didelis Komisijos dėmesys pagalbai MVĮ, kad šios įvykdytų savo įsipareigojimus sveikatos ir saugos srityje, yra puikus ir visapusiškai remia šį Komisijos požiūrį;

8.  apgailestauja, kad Komisija nekalba apie tikslus, susijusius su profesinių ligų mažinimu, bet supranta, kad sunku nustatyti profesines ligas; taigi ragina Komisiją toliau plėtoti reikiamas statistines priemones, taikyti būtinas priemones ir užtikrinti, kad būtų vykdomi reikiami moksliniai tyrimai, siekiant, jog profesinės ligos, ypač vėžys, būtų teisingai nustatomos ir įvertinamos, nustatant jų mažinimo tikslus; todėl siūlo, kad Komisija apsvarstytų galimybę perkelti ES rekomendacijas dėl profesinių ligų į direktyvą;

9.  ragina Komisiją išplėsti Bendrijos strategijos taikymo sritį siekiant greta nelaimingų atsitikimų darbo vietoje ir profesinių ligų įtraukti socialinius veiksnius, kadangi asmens sveikatos būklę lemia skirtingi su darbu susiję veiksniai, pvz., sutarties tipas, darbo sąlygos ir įdarbinimo galimybės; pabrėžia, kad darbo santykių pokyčiai ir mažėjantis darbo vietos užtikrintumas kelia ekologinio, psichologinio ir socialinio pobūdžio problemų, kurias būtina spręsti;

10. pabrėžia būtinybę sprendžiant sveikatos ir darbo saugos problemas įtraukti lyčių aspektą ir teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą raginti parengti unikalius sveikatos ir darbo saugos poveikio vertinimo metodus, kuriuose būtų atsižvelgiama į lyčių specifiškumą; vis dėlto kritiškai vertina tai, kad nei Komisijos komunikate, nei iškeliant 2007–2012 m. Bendrijos strategijos tikslus, nei jos poveikio vertinimuose(12) nebuvo tinkamai atsižvelgta į tai, kad reikia įtraukti lyčių aspektą;

11. ragina Komisiją įvertinti pagal lytis suskirstytų statistikos duomenų apie mirtinas ir nemirtinas ligas, susijusias su darbu, prieinamumą Bendrijos lygmeniu;

12. ragina valstybes nares įgyvendinti esamas direktyvas dėl sveikatos ir darbo saugos labiau atsižvelgiant į lyčių aspektą, įvertinti, kokį poveikį lytims turi šios direktyvos;

13. pabrėžia, kad darbuotojų po ligos ar įvykio darbe reabilitacija ir reintegracija labai svarbios, ir pritaria tam, kad nacionalinėse strategijose ypatingas dėmesys būtų skiriamas reabilitacijai ir integracijai, kaip ir raginama; svarbu, kad vyriausybės savo sveikatos ir saugos strategijose užtikrintų pareigą išsaugoti darbo vietą (surengiant mokymą, perskirstant funkcijas ir kt.) asmenims, profesiniame gyvenime susirgusiems fizine arba psichine liga;

14. ragina Komisiją surinkti daugiau skaičių – duomenų apie lėtinėmis ligomis sergančius darbuotojus, išnagrinėti jų darbo sąlygas ir parengti vėžiu ir kitomis lėtinėmis ligomis sergančių asmenų teisių darbo vietoje apsaugos chartiją siekiant nustatyti įmonėms pareigą sergantiems asmenims sudaryti galimybes toliau dirbti ir grįžti į darbo rinką baigus gydymą;

15. reiškia didelį susirūpinimą, kad daug nelaimingų atsitikimų tarp darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas, laikinas sutartis ar turinčių žemą kvalifikacijos lygį, ir šis skaičius kai kuriose valstybėse narėse dvigubai didesnis nei tarp nuolatinių darbuotojų, pripažįstant sąryšį tarp šių užimtumo kategorijų ir jų užimtumo tokiose didesnės rizikos pramonės srityse kaip statyba; pabrėžia, kad 1991 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 91/383/EEB, pateikiančia papildomas priemones, skatinančias gerinti terminuotuose arba laikinuose darbo santykiuose esančių darbuotojų saugą ir sveikatą darbe, nustatoma bendra taisyklė, kad laikinieji darbuotojai turi tokias pačias profesinės sveikatos teises kaip ir kiti darbuotojai, bet direktyvoje nenustatytos konkrečios priemonės, kuriomis šis principas būtų paverčiamas veiksmingu praktiškai; ragina Komisiją nedelsiant atkreipti dėmesį į šiuos trūkumus;

16. taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad didėja netipinių darbo sutarčių skaičius ir pabrėžia, kad jose negali būti numatyta sąlygų, kurios keltų pavojų darbuotojų ir sutarties dalyvių sveikatai ir saugumui;

17. prašo parengti priemones, skirtas stebėti, ar užtikrinamos moterų teisės į saugą ir sveikatą netipiškose darbo vietose, pvz., slaugant namuose ligonius;

18. ragina Komisiją ir valstybes nares iki galo įvertinti demografinių pokyčių reikšmę darbuotojų sveikatai ir saugai; kviečia juos vykdyti konkrečias prevencines priemones ir priimti priemones, skirtas fiziniams apribojimams kompensuoti, ypač taikant ergonominius sprendimus, darbo vietos dizainą, priemones ir lengvatas, skirtas senstančių darbuotojų motyvacijai, gebėjimams ir sveikatai išsaugoti;

19. pažymi, kad moksliškai įrodytas ryšys tarp didesnio streso darbo vietoje ir jo sukeliamų ligų, ypač chroniškų ligų, kraujagyslių ligų, raumenų ir stuburo sistemos sutrikimų;

20. mano, kad ypač svarbu užtikrinti geresnį esamų teisinių priemonių, susijusių su profesine sveikata ir sauga, taikymą, taigi ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti visais įmanomais būdais, kad tai būtų pasiekta; reikėtų apsvarstyti šias priemones:

a)      minimalius prevencinių paslaugų ir darbo inspekcijos kokybės reikalavimus,

b)     griežtesnes sankcijas,

c)      tinkamesnius įstatymų įgyvendinimo vertinimus,

d)     dalijimąsi pažangiausia patirtimi,

e)      prevencijos kultūros ir ankstyvo įspėjimo sistemų stiprinimą, tarp jų didesnes visuomenės galimybes gauti informaciją apie darbuotojų ir saugos darbo vietoje sąlygas,

f)      didesnį atitinkamose darbo vietose dirbančių darbuotojų dalyvavimą;

g)      darbdavių skatinimą vykdant savo įsipareigojimus darbuotojų saugos ir sveikatos darbe srityje,

h)      socialinio dialogo susitarimų naudojimo didinimą,

21. mano, kad Komisijai labai trūksta išteklių tam, kad ji galėtų tinkamai tikrinti priimtų direktyvų dėl darbuotojų saugos veiksmingą perkėlimą į nacionalinę teisę ir jų įgyvendinimą; mano, kad ji turėtų tam panaudoti visas savo turimas priemones, taip pat naudoti teisės aktų pažeidimo procesą;

22. pažymi, kad OHS apsauga turėtų būti vienodai taikoma visiems darbuotojams Europos Sąjungoje, kad OHS apsauga galiausiai yra pagrįsta pagrindine teise į fizinį žmogaus vientisumą ir bet koks atsisakymas laikytis OHS apsaugos įstatymų kelia pavojų darbuotojų sveikatai ir vienodoms galimybėms ir gali tapti nuosmukio pradžia;

23. ragina Komisiją taip pat įsipareigoti nuolat atlikti poveikio sveikatai ir saugai darbo vietoje vertinimą kartu su poveikio aplinkai vertinimais;

24. mano, kad darbo inspekcija sudaro svarbiausią sveikatos ir saugos įstatymų įgyvendinimo dalį ir reiškia susirūpinimą dėl Komisijos ketinimo sumažinti Vyresniųjų darbo inspektorių komiteto (VDIK) narių skaičių; taigi ragina Komisiją:

a)      suteikti VDIK būtinų lėšų, kurios reikalingos siekiant užtikrinti, kad šis komitetas veiktų efektyviai,

b)     toliau plėtoti dalijimosi žiniomis sistemas, siekiant užtikrinti veiksmingas reakcijas į prašymus suteikti informacijos ir bendradarbiauti,

c)      pradėti inspekcijos veiklos efektyvumo ir poveikio vertinamuosius tyrimus, kaip siūlo VDIK, siekiant įgyvendinti bendruosius kiekybinius ir kokybinius inspekcijos tikslus, todėl panaudoti inspekcijas kaip pagalbininkus, kurių pagalba darbo vietose būtų kuriama efektyvi ir veiksminga sveikatos kultūra,

d)     nustatyti nacionalinių inspekcijos sistemų vertinimo būdus ir priemones, o būtent rengti suvestines,

ir ragina valstybes nares:

e)      aprūpinti savo nacionalines inspekcijas atitinkamu personalu ir piniginiais ištekliais,

f)      padidinti darbo inspektorių skaičių, užtikrinant, kad 10000 darbuotojų tektų bent 1 inspektorius, kaip reikalaujama pagal TDO rekomendacijas,

g)      pagerinti darbo inspektorių kokybę, pasitelkus išplėstą daugiadalykinį mokymą, pvz., psichologijos, ergonomikos, higienos, aplinkos rizikos veiksnių ir toksikologijos sričių,

h)      didžiausią dėmesį skirti prioritetinių sričių, sektorių ir įmonių su didele nelaimingų atsitikimų rizika inspekcijoms, kuriose dirba daug pažeidžiamoms grupėms priskiriamų asmenų, pvz., migrantų, pagal laikinas sutartis dirbančių darbuotojų, žemos kvalifikacijos, jaunų ir senyvų darbuotojų , inspekcijoms;

25.          pripažįsta, kad prevencijos svarba yra didžiausia, ir ragina Komisiją įgyvendinti šias strategijos priemones:

a)      užtikrinti, kad darbdaviai įsipareigoja pasirūpinti, jog visose darbo vietose būtų teikiamos privalomosios prevencinės paslaugos, taip pat pripažįstant, kad ir darbuotojai darbe turėtų rūpintis savo sveikata ir sauga,

b)     skatinti, kad prevencinės paslaugos būtų visiškai daugiadisciplininės ir atspindėtų hierarchiją priemonių, nustatytų pagrindų Direktyvoje 89/391/EEB,

c)      pabrėžti, kad rizikos vertinimas turėtų būti tęstinis ir nuolat vykstantis procesas, o ne vienkartinė pareiga, kuriame darbuotojas turėtų visapusiškai dalyvauti,

d)     pagal galimybes užtikrinti, kad prevencinė veikla būtų vykdoma bendrovės viduje,

e)      užtikrinti, kad sveikatos priežiūra būtų vykdoma kartu su profilaktika;

f)      sveikatos ir saugos darbe įstatymus pritaikyti atsižvelgiant į technologijų pažangą;

26. pabrėžia valstybių narių reikšmę užtikrinant galimybę naudotis techniniais dokumentais ir normomis dėl sveikatos ir saugos darbo vietoje nacionaliniu lygiu nemokamai;

27. džiaugiasi Komisijos pasiūlymu dėl švietimo ir mokymo, pateiktu Komisijos komunikate, ir mano, kad tai bus svarbiausias veiksnys vystant prevencinę kultūrą ir kad, be to, tai turėtų būti tęstinis ir nuolatinis procesas, pritaikytas prie naujų technologinių sąlygų darbo vietoje, kuris taip pat taikomas tiems darbuotojams, kurie grįžta į darbą po ligos arba pertraukos darbe dėl šeimos priežiūros įsipareigojimų;

28. mano, kad darbuotojams ir jų atstovams sveikatos ir saugos klausimais darbo vietoje turėtų būti parengtos tinkamos profesinio mokymo ir pakartotinio mokymo programos, susijusios su darbuotojų sveikatos ir saugos sritimi, kuriose daugiausia dėmesio būtų skirta subrangos, laikino darbo, dalinio darbo, taip pat moterų ir migrantų darbo sritims; šiuo atžvilgiu turi būti toliau naudojami nacionaliniai ir ES fondai;

29. mano, kad darbdaviai visų pirma privalo sudaryti sąlygas pasitikrinti sveikatą padieniams darbininkams ir darbuotojams, sudariusiems darbo ne visą darbo dieną sutartis;

30. ragina Komisiją visiškai panaudoti veikiančius Bendrijos fondus (pirmiausia ESF), įgyvendinant programas, susijusias su darbuotojų sveikatos ir saugos sritimi (prevencijos priemonėms ir prevencijos kultūros kūrimui, sąmoningumo kėlimui, profesiniam mokymui, mokymuisi visą gyvenimą, taip pat darbuotojų, patyrusių gamybinę traumą arba sirgusių profesine liga, reabilitacijai ir reintegracijai), daugiausia dėmesio skiriant MVĮ; profesinių ligų mokslo tyrimams turėtų būti skirta kitų Bendrijos fondų (pvz., 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų veiklos programos) ir nacionalinių fondų lėšų;

31. mano, kad atsižvelgiant į didesnę riziką, kurią patiria kalnakasybos, metalų gavybos, geležies ir plieno pramonės, laivų statybos sektoriuose dirbantys darbuotojai, svarbu, kad valstybės narės ir Komisija skirtų pakankamai lėšų investicijoms, reikalingoms darbų saugai ir sveikatos apsaugai darbe užtikrinti;

32. prašo valstybių narių ir Komisijos užtikrinti, kad rengiant nacionalines ir Europos darbuotojų saugos ir sveikatos strategijas bei renkant duomenis, atliekant nuomonės tyrimus ir mokslinius tyrimus darbuotojų saugos ir sveikatos srityje būtų nuolat atsižvelgiama į lyčių aspektą ir ragina valstybes nares ir Komisiją pasinaudoti finansavimo galimybėmis pagal programą „PROGRESS“, ypač jos skyrių ėl lyčių lygybės;

33. ragina valstybes nares įvertinti finansinių paskatų remti sveikatą ir saugą darbo vietoje, o būtent mokesčių nuolaidų ir pirmenybės teikimo saugioms įmonėms ir sveikatos ir saugos pažymėjimus turinčioms įmonėms, kai kviečiama dalyvauti konkursuose, vadinamosios bonus-malus sistemos taikymas draudimo strategijų ir socialinio draudimo įmokų srityse, ir finansinių paskatų pakeisti pasenusius arba nesaugius įrengimus, priėmimą;

34. be to, siūlo valstybėms narėms apsvarstyti galimybę įtraukti tam tikrus sveikatos ir saugos standartus renkantis, su kuo sudaryti viešųjų pirkimų sutartis;

35. atsižvelgdamas į vykstančius socialinius bei ekonominius pokyčius, kurie padaro įtaką darbo rinkai ir ją keičia, ragina Komisiją skatinti pažangią įdarbinimo politiką ir padorias darbo sąlygas bei skatinti darbdavius propaguoti sveiką gyvenseną darbo vietoje rengiant sveikatos darbo vietoje skatinimo kampanijas, laikantis rūkymo draudimo darbo vietoje ir padedant rūkantiems darbuotojams mesti rūkyti ir užtikrinti atsakomybę ir suderinamumą su kitomis politikos sritimis, ypač visuomenės sveikatos;

36. ragina Komisiją pradėti Tarybos direktyvos 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo, persvarstymą;

37. mano, kad dėl kenksmingo asbesto poveikio kylančios sveikatos problemos gerai žinomos ir kad Europos teisės aktų dėl asbesto nuostatos yra tinkamos; pabrėžia, kad, remiantis prognozėmis, susirgimų dėl kenksmingo asbesto poveikio Europoje skaičius dar daugelį metų išliks labai didelis; dėl to ragina Komisiją surengti klausymus, kurių metu būtų apsvarstytos galimybės milžiniškoms PSS srities problemoms, kylančioms dėl asbesto, vis dar esančio pastatuose ir įrengimuose (pvz., laivuose, traukiniuose ir mechanizmuose), išspręsti; taip pat ragina valstybes nares parengti nacionalinius veiksmų planus dėl palaipsnio asbesto pašalinimo, į kuriuos būtų įtrauktas įpareigojimas sudaryti asbesto pasiskirstymo pastatuose planus ir užtikrinti asbesto pašalinimo saugumą;

38. apgailestauja, kad, nepaisydama pakartotinių specifinių Europos Parlamento užklausų, Komisija vis dar nėra pateikusi pasiūlymo dėl dalinio Direktyvos 2000/54/EC pakeitimo, kad jos nuostatose būtų atsižvelgiama į medicinos darbuotojų susižeidimų adatomis ir kitais aštriais medicininiais įrankiais pavojų; ragina Komisiją nedelsiant (t. y. iki 20009 m. kadencijos pabaigos) užbaigti poveikio įvertinimą, naudojant konkursą (2007/S 139-171103) ir tikisi, kad derami pakeitimai būtų suderinti su Europos Parlamento rezoliucija T6-305/2006; ragina Komisiją įgyvendinti atitinkamas prevencijos ir kontrolės priemones, kad būtų sumažinta per kraują perduodamų ligų, pvz., hepatito C, rizika;

39. ragina Komisiją imtis iniciatyvos ir parengti ES praktikos kodeksą dėl infekcijų, susijusių su sveikatos priežiūra, prevencijos;

40. ragina Komisiją patobulinti sveikatos ir saugos nuostatas dėl sveikatos priežiūros patalpų, įskaitant slaugos namus, t. y. parengti priemones, kurios sudarytų prielaidas įprastiniams sveikatos priežiūros darbuotojų patikrinimams, kad anksti nustačius ir pradėjus atitinkamą gydymą būtų galima sumažinti darbe gautų arba darbe perduodamų infekcijų (pvz., MRSA);

41. džiaugiasi valstybių narių reikalavimu parengti nacionalines strategijas; pabrėžia, kad šios strategijos turėtų apimti tą patį laikotarpį ir prasidėti tais pačiais metais, kad būtų lengviau palyginti nacionalines strategijas bei šių strategijų rezultatus, taip pat kad minėtosiose strategijose turėtų būti nurodomi aiškūs ir išmatuojami tikslai ir ypatingas dėmesys būtų skiriamas MVĮ bei pažeidžiamų asmenų grupėms, pvz., darbuotojams migrantams, jauniems ir senyviems darbuotojams, moterims, pagal laikinas sutartis dirbantiems darbuotojams ir neįgaliems darbuotojams;

42. pabrėžia, kad ypač svarbu, jog darbo vieta būtų atitinkamai pritaikyta ir taptų prieinama ir saugi neįgaliems darbuotojams, kad jiems būtų pateikta speciali, individualius poreikius atitinkanti įranga, teikiamos neįgaliems darbuotojams ypač dėl jų negalios reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos, įskaitant paslaugas, kurios sumažintų pavojų arba užkirstų kelią kitoms negalioms išsivystyti;

43. ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai taikyti ir vykdyti pagrindų direktyvą ir esamas sveikatos ir saugos nuostatas(taip pat iš dalies pakeisti galiojančių teisės aktų nuostatas, susijusias su tam tikromis darbuotojų rizikos grupėmis, jei nuostatos nėra veiksmingos) visiems darbuotojams,(nepriklausomai nuo jų teisinės padėties) įskaitant darbuotojus, į kuriuos dažnai neatsižvelgiama, pvz., ūkininkų darbininkus, sveikatos priežiūros srities darbuotojus, vairuotojus profesionalus, namų darbininkus ir dirbančiuosius namie, ir, jei reikia, kariuomenei; taip pat užtikrinti, kad būtų taikoma ir vykdoma direktyva, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (Direktyva 2000/78/EB); taip pat ragina jas apsvarstyti visas prieinamas galimybes išplėsti ES sveikatos ir saugos nuostatų taikymą dirbantiems savo pačių įmonėje ir neįgaliems darbuotojams, kuriems suteiktos užimtumo garantijos;

44. ragina valstybes nares rimtai apsvarstyti įvairų pavojų, susijusį su darbuotojų moterų ir vyrų sauga ir sveikata, bei numatyti įvairią socialinę ir fizinę infrastruktūrą siekiant kovoti su šiuo pavojumi;

45. pabrėžia, kad poreikis analizuoti moterims ir vyrams gresiantį pavojų ir imtis atitinkamų priemonių nereiškia, kad reikia iš naujo parengti prevencinę išskyrimo politiką ar kad reikia sukurti skirtingas darbo vietas moterims ir vyrams;

46. mano, kad darbdavio įsipareigojimus saugos srityje turėtų sudaryti ne tik teisiškai privalomi pagal įdarbinimo sutartį įsipareigojimai, bet ir pagal subrangos santykius atsirandantys įsipareigojimai, ir todėl valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybes riboti subrangos sekos grandžių skaičių, taip pat taikyti pagrindiniam rangovui kolektyvinę atsakomybę dėl subrangovų įsipareigojimų savo darbuotojams;

47. laukia konsultacijų su socialiniais partneriais dėl raumenų ir griaučių sistemos sutrikimų antrojo etapo rezultatų ir ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pateikti pasiūlymą dėl direktyvos, atsižvelgiant į augantį raumenų ir griaučių sistemos sutrikimų atvejų skaičių ir į tai, kad dabartinių įstatymų gali nepakakti, nes juose neatsižvelgiama į visas situacijas darbe ir neapimama visa rizika, susijusi su dėl darbo kylančiais raumenų ir griaučių sistemos sutrikimais; pažymi, kad mokslo principų turi būti griežtai laikomasi ir visuose kituose teisės aktuose;

48. laukia konsultacijų su socialiniais partneriais dėl 2004 m. kancerogenų direktyvos antrojo etapo rezultatų ir mano, kad reikėtų iš dalies pakeisti šią direktyvą, įtraukiant toksiškas reprodukcijai medžiagas, taip pat pasiūlyti persvarstyti privalomas profesinio poveikio ribines vertes kancerogenams ir mutagenams, išvardytiems direktyvoje, ir nustatyti naujas kai kurių kancerogenų, mutagenų ir reprotoksinų, dar neįtrauktų į direktyvą, teikiant pirmenybę kristaliniam silicio dioksidui, privalomas profesinio poveikio ribines vertes;

49. primena, kad grėsmė darbuotojų sveikatai ir saugai kyla ne vien tik dėl fizinio darbo; ragina atidžiau nustatyti profesinių ligų pavojų visuose sektoriuose; ragina daugiau dėmesio skirti psichinių ligų priežastims ir psichinei sveikatai, žalingiems įpročiams psichologiniams pavojams darbo vietoje, pvz., stresui, priekabiavimui, patyčioms (angl. mobbing), taip pat smurtui; toliau ragina daugiau dėmesio skirti darbdavių politikai, pagal kurią skatinama fizinė ir psichinė sveikata;

50. mano, kad reikia geriau koordinuoti veiklą su nauja Helsinkyje esančia Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) ir patikslinti tam tikrus klausimus, kylančius dėl 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų. registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) ir kitų direktyvų, susijusių su sveikata darbo vietoje, sąsajų;

51. ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai atsižvelgti į vienalaikį Bendrijos strategijos ir REACH reglamento įgyvendinimą: strategijos tikslas turėtų būti papildyti REACH(13) reglamentą siekiant apsaugoti nuo rizikos, susijusios su cheminėmis medžiagomis, ir pasinaudoti REACH įgyvendinimu siekiant sustiprinti prevencijos priemones, skirtas apsaugoti nuo rizikos, kylančios dėl cheminių medžiagų darbo vietoje;

52. džiaugiasi sudarytais socialinių partnerių pamatiniais susitarimais dėl streso darbe ir priekabiavimo ir smurto darbo vietoje; vis dėlto apgailestauja, kad paskutinis susitarimas neapima tiksliai trečiosios šalies smurto klausimų; taigi ragina socialinius partnerius sudaryti daugiasektorinį susitarimą šiuo klausimu, o jei šio susitarimo nepavyktų pasiekti, ragina Komisiją pateikti pasiūlymų; pastebi, kad tyrimai rodo, jog darbuotojai, dirbantys pagal terminuotas ir laikinas sutartis, ypač dažnai tampa priekabiavimo ir smurto darbo vietoje aukomis; taigi ragina, kad susitarimuose į šias grupes būtų atkreiptas ypatingas dėmesys;

53. akcentuoja daugelio krovininio transporto vairuotojų, dalyvaujančių kelių eisme Europoje, sunkias darbo sąlygas dėl nepakankamų galimybių pasinaudoti tinkamomis poilsio vietomis; Reglamento 561/2006 12 straipsnyje dėl vairavimo ir poilsio laiko aiškiai pripažįstama pakankamo saugių ir patikimų poilsio vietų, skirtų profesionaliems ES transporto kelių tinklu besinaudojantiems vairuotojams, skaičiaus svarba; todėl ragina Komisiją vykdyti Europos Parlamento inicijuotą bandomąjį projektą dėl saugių sustojimo vietų atsižvelgiant į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonėje TEN/290-CESE dėl saugių ir patikimų stovėjimo vietų siūlomas priemones;

54. ragina Komisiją atlikti reikalavimo visuose naujuose pastatuose, skirtuose darbo vietoms, įrengti automatines gesinimo sistemas įgyvendinamumo ir naudos sveikatos ir saugos darbe sričiai ir visai visuomenei mokslo tyrimus;

55. pabrėžia nenutrūkstamo dialogo tarp visų suinteresuotųjų šalių, įskaitant valstybės valdžios institucijas, darbdavius, darbuotojus, jų atstovus ir pilietinę visuomenę, svarbą, nes tai svarbiausia veiksmingo aukštų sveikatos ir saugos standartų plėtojimo priemonė; šis dialogas turėtų padėti geriau pažinti tikruosius pavojus darbuotojų sveikatai ir saugumui bei tam tikrų darbuotojų grupių specifinius poreikius ir darbo sąlygas įmonės ir sektoriaus lygmenimis ir keistis pažangiąja patirtimi;

56. ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą moterų atstovavimą priimant sprendimus, susijusius su visų lygmenų darbuotojų sveikata ir sauga;

57. mano, kad Įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) yra viena veiksmingiausių priemonių siekiant didesnio konkurencingumo, geresnės darbo saugos, geresnės darbo aplinkos ir, atsižvelgdamas į tai, ragina keistis geromis praktikomis vietos, nacionaliniu ir Europos lygiais tarp valstybių narių bei visame pasaulyje daugianacionaliniu lygiu ir toliau taikyti ĮSA laisvanoriškai, tačiau kaip neatsiejamą įmonių plėtros programos dalį;

58. mano, kad darbuotojų atstovavimas ypač svarbus bet kurios darbo vietos sveikatos ir saugos politikai; mano, kad negalima pervertinti teigiamo ryšio tarp atstovų sveikatos ir saugos klausimais darbo vietoje buvimo ir geresnio darbo, ir ragina Komisiją ir valstybes nares propaguoti šį bendradarbiavimo požiūrį ir užtikrinti, kad kuo daugiau darbuotojų galėtų susisiekti su atstovais sveikatai ir saugai;

59. pabrėžia, kad nuolatinis užimtumas yra svarbus papildomas veiksnys užtikrinant sveikatą ir darbo saugą;

60. mano, kad viršvalandžiai ir nepakankamas poilsio laikas – pagrindinis veiksnys, dėl kurio kyla daugiau nelaimingų atsitikimų darbo vietose ir susirgimų, ir ragina siekti tinkamos darbo ir šeimyninio gyvenimo pusiausvyros;

61. sveikina Bilbao agentūrą ir Dublino fondą dėl iki šiol atlikto darbo ir mano, kad turi būti visapusiškai panaudota šių institucijų patirtis ir galios; joms ir toliau turėtų būti skirtos šios funkcijos: sąmoningumo didinimas, informacijos rinkimas ir analizė, keitimasis informacija, keitimasis patirtimi, naujų galinčių kilti pavojų tyrimas ir prognozė, įskaitant jų sąsajas su socialinės kaitos ar techninių inovacijų sritimis;

62. mano, kad labai svarbu tinkamu laiku nustatyti ir stebėti naujus ir kylančius pavojus, pvz., nanotechnologijos ir psichosocialiniai pavojai; taigi skatina Bilbao agentūros rizikos observatoriją išplėsti darbą dėl apsaugos nuo pavojų ir jų prevencijos (dėl informacijos srauto) ir tikisi, kad Komisija imsis veiksmų, atsižvelgdama į tai, ką nustatę minėtoji agentūra, ir pateiks būtinų pasiūlymų, nes atsiranda vis naujų pavojų, ir kai tie nauji pavojai atsiranda;

63. rekomenduoja valstybėms narėms imtis reikiamų priemonių, kad darbai sunkiomis arba pavojingomis sąlygomis būtų siejami su atitinkamomis socialinės apsaugos teisėmis, kuriomis atitinkami darbuotojai galėtų pasinaudoti ir dirbdami, ir išėję į pensiją;

64. rekomenduoja, kad Bilbao agentūra atliktų konkrečius atskirų problemų ir pavojų, su kuriais susiduria laikini ir institucijų darbuotojai, taip pat subrangovinių įmonių darbuotojai, tyrimus, kad padėtų Komisijai ir valstybėms narėms nugalėti patiriamus pavojus ir tinkamai įgyvendinti esamus įstatymus, susijusius su šiomis darbuotojų grupėmis; vis dėlto pripažįsta, kad tokios rūšies darbas (pvz., statybų), kuriam samdomos šios grupės tam tikrose valstybėse narėse, dėl jo pobūdžio yra labiau susijęs su nelaimingais atsitikimais;

65. mano, kad pasaulio mastu būtina bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis (PPO, PSO, TDO) ir užtikrinti, kad visos šalys priimtų profesinės sveikatos ir saugos konvencijas ir susitarimus bei juos įgyvendintų; mano, kad tai svarbus veiksnys, siekiant išlaikyti ES konkurencingumą ir išvengti ES įmonių perkėlimo už ES ribų ieškant sveikatos ir saugos klausimais daugiau leidžiančios teisinės aplinkos; be to, mano, kad šis klausimas – tai žmogaus teisių apsaugos klausimas, todėl į jį turėtų būti atsižvelgiama derantis su trečiosiomis šalimis;

66. taigi ragina valstybes nares laikytis tarptautinių nuostatų sveikatos ir saugos klausimais ir ypač ratifikuoti TDO konvenciją C-187 ir įgyvendinti rekomendaciją R-197;

67. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1)

OL C 364, 2000 12 18, p. 1.

(2)

OL L 183, 1989 6 29, p. 1.

(3)

OL L 262, 2000 10 17, p. 21.

(4)

OL L 165, 2007 6 27, p. 21.

(5)

OL C 300, 2003 12 11, p. 165.

(6)

OL C 304, 2005 12 1, p. 278.

(7)

OL C 303 E, 2006 12 13, p. 654.

(8)

OL L 165, 2007 6 27, p. 21.

(9)

Priimti tekstai, P6_TA(2007)0206.

(10)

(11)

P6_TA(2007)0102.

(12)

           SEC(2007)0214, 0215, 0216.

(13)

OJ L 396, 2006 12 30, p. 1.


AIŠKINAMOJI DALIS

Komisijos komunikatas „2007-2012 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija“

Reikia džiaugtis Komisijos komunikatu ir palankiai jį vertinti dėl to, kad Komunikate didelis dėmesys skiriamas nelaimingiems atsitikimams darbe (nustatant tikslą 25 proc. sumažinti šių atsitikimų skaičių visoje ES) ir įsipareigojama padėti MVĮ įgyvendinti esamą teisinę sistemą. Taip pat labai gerai, kad Komunikate didelis dėmesys skiriamas švietimui ir profesiniam mokymui, finansinių paskatų naudojimui ir siūlomoms nacionalinėms strategijoms. Vis dėlto pranešėja mano, kad, deja, Komisija skiria nepakankamai dėmesio profesinėms ligoms ir vėžiniams susirgimams, kurie yra pavojingesni ir dažnesni kaip nelaimingi atsitikimai ir turi didesnės įtakos darbuotojų sveikatai, verslui, našumui ir visai visuomenei. Pranešėja taip pat išreiškia nusivylimą, kad Komunikate nepateikiama tikrų detalių, susijusių su tuo, kaip Komisija ketina įgyvendinti dokumente nustatytus tikslus ir norus. Reikia išsamaus veiksmų plano, kuriame būtų finansiniai ir terminų įsipareigojimai, pagal kurį būtų galima matuoti ir stebėti pažangą. Nors mažai kas prieštarautų teiginiui, jog Komunikate reiškiami geri ketinimai, šie ketinimai bus beprasmiai, jei nebus imamasi tikrų veiksmų.

Įgyvendinimas ir vykdymo priežiūra

Negalima skirti per mažai dėmesio veiksmingam įgyvendinimui ir vykdymo priežiūrai bei poreikiui labai patobulinti, nors pranešėja mano, kad skiriant didelis dėmesį minėtiesiems dalykams neturėtų būti atmetamos naujos iniciatyvos, ypač susijusios su naujais ir kylančiais pavojais. Būtina geriau derinti griežtesnę ir geresnę inspekciją, veiksmingą prevenciją, tinkamas paskatas ir sankcijas, kartu keičiantis pažangiausia patirtimi ir didinant darbuotojų dalyvavimą.

Didelės rizikos grupės ir įmonės

Nerimą kelia tai, kad pagal statistiką profesinių ligų ir su darbu susijusių susirgimų atvejai nevienodai pasiskirstę tarp darbuotojų. Tarp kai kurių grupių darbuotojų, pvz., darbuotojų migrantų, laikinųjų agentūrų darbuotojų, moterų, jaunų ir vyresnio amžiaus darbuotojų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų skaičius daug didesnis už ES vidurkį.

Taip pat kai kuriose įmonėse, pvz., MVĮ ir mikroįmonėse, ir sektoriuose, pvz., žuvininkystės, žemės ūkio ir transporto, rodikliai daug didesni, ir šie rodikliai didesni kai kuriose valstybėse narėse. Pranešėja mano, kad šių lengvai nustatomų sričių problemas reikėtų spręsti pirmiausia.

Problema ypač didelė tam tikrose pažeidžiamų darbuotojų grupėse, kaip minėta ankstesnėje pastraipoje. Šios grupės darbuotojai dažnai įdarbinami dirbti netipiškais būdais, pvz., dirbti namuose, dirbti pagal trumpalaikio įdarbinimo sutartis, arba susiduria su didesne rizika dėl neapibrėžtos atsakomybės, kuri dažnai neapibrėžta, kai pasitelkiami rangovai arba subrangovai. Dauguma šios grupės darbuotojų dažnai gauna mažiausią atlyginimą, palyginti su atlyginimų skale, ir patiria didesnę riziką dėl apmokymo trūkumo arba dėl to, kad nežino savo teisių ir su savo darbu susijusių pavojų.

Valstybės narės turėtų visapusiškai atsižvelgti į didelės rizikos darbuotojų grupes ir sektorius savo nacionalinėse strategijose ir sutelkti dėmesį į problemas, susijusias su netipiškomis darbo sutartimis.

Be to, kadangi dabartinė sveikatos ir saugos darbe pagrindų direktyva neapima visų didelės rizikos grupių darbuotojų, pranešėja mano, kad direktyva turėtų apimti kuo daugiau darbuotojų ir reikėtų tinkamos direktyvos vykdymo priežiūros siekiant, kad visi darbuotojai turėtų vienodas profesinės sveikatos ir saugos teises.

Taip pat būtina įsipareigoti saugoti nėščias moteris ir šiuo metu reikėtų peržiūrėti direktyvą dėl nėščių darbuotojų.

Naujos iniciatyvos

Šiais klausimais šiuo metu Komisija vykdo dvi konsultacijas su socialiniais partneriais dėl raumenų ir griaučių sistemos sutrikimų ir dėl kancerogenų. Pranešėja mano, kad abiems sritims trūksta teisinio pagrindo, taigi mano, kad būtini veiksmai, atsižvelgiant į Komisijos pasirinktą veiksmų kryptį, nurodytą antrojo etapo konsultacijų su socialiniais partneriais dokumentuose.

Tarptautinė perspektyva

Tarptautinio bendradarbiavimo nauda neabejotinai labai svarbi ir palankiai veikia ES valstybes nares, nes jos priverstos gerinti savo šalyse sveikatos ir saugos darbe sąlygas, taip pat tarptautinis bendradarbiavimas svarbus siekiant užtikrinti, kad mūsų prekybos partneriai ir kaimynai nesiektų trumpalaikio (bet aiškiai duodančio priešingą rezultatą) privalumo, atsirandančio taikant žemesnius standartus ir sumažinant sąnaudas, ir nenumušinėtų kainų, susidariusių dėl aukštų sveikatos ir saugos darbe standartų laikymosi. Vis dėlto pagrindinė problema turėtų būti visų darbuotojų visose šalyse orumas ir pagarba jiems, ir ES tvirtai laikosi pozicijos, kad tai reikia užtikrinti, pasitelkus derybas dėl prekybos, paramos ir tokio patrauklaus tikslo kaip narystė ES.

Kiti klausimai

Šiame pranešimo projekte jokiu būdu neapimami visi klausimai ir punktai, kuriuos pranešėja mano esant svarbiais, bet kurių negalima įtraukti dėl dokumento glaustumo reikalavimų. Tačiau šiems klausimams turėtų būti skirta dėmesio galutinėje Europos Parlamento rezoliucijoje.


APLINKOS, VISUOMENĖS SVEIKATOS IR MAISTO SAUGOS KOMITETO NUOMONĖ (22.11.2007)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl 2007–2012 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijos

(2007/2146(INI))

Nuomonės referentas: Georgs Andrejevs

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  ragina Komisiją atidžiai stebėti Bendrijos teisės aktų dėl darbuotojų sveikatos ir saugos įgyvendinimą ir imtis atitinkamų priemonių, jei šių aktų nuostatų nesilaikoma, taip pat nustatyti, kokiose srityse esama trūkumų ir reikia parengti naujas teisėkūros priemones arba persvarstyti esamas, siekiant išvengti netolygumų valstybėse narėse;

2.  ragina valstybes nares parengti nacionalines strategijas ir nustatyti kiekybinius pažangos sveikatos ir saugos srityje vertinimo tikslus, jei to dar nepadarė; toliau ragina valstybes nares reguliariai vertinti šias strategijas ir pranešti apie rezultatus Komisijai;

3.  primygtinai ragina Komisiją panaudoti struktūrinius fondus, ypač Socialinį fondą, ir kitas turimas priemones ekonomiškai skatinti įmones, ypač mažas ir vidutines įmones, padaryti daugiau nei tiesiog laikytis darbuotojų sveikatos ir saugos nuostatų;

4.  be to, siūlo valstybėms narėms apsvarstyti galimybę įtraukti tam tikrus sveikatos ir saugos standartus renkantis, su kuo sudaryti viešųjų pirkimų sutartis;

5.  primena, kad grėsmė darbuotojų sveikatai ir saugai kyla ne vien tik dėl fizinio darbo; ragina atidžiau nustatyti profesinių ligų pavojų visuose sektoriuose; ragina daugiau dėmesio skirti psichinių ligų priežastims ir psichinei sveikatai, žalingiems įpročiams psichologiniams pavojams darbo vietoje, pvz., stresui, priekabiavimui, patyčioms (angl. mobbing), taip pat smurtui; toliau ragina daugiau dėmesio skirti darbdavių politikai, pagal kurią skatinama fizinė ir psichinė sveikata;

6.  ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti technologinei, organizacinei ir ekonominei raidai, pvz., greitam naujų technologijų diegimui ir naujoms darbo formoms, dėl kurių darbuotojų sveikatai ir saugai gali kilti naujų pavojų;

7.  atsižvelgdamas į vykstančius socialinius bei ekonominius pokyčius, kurie padaro įtaką darbo rinkai ir ją keičia, ragina Komisiją skatinti pažangią įdarbinimo politiką ir padorias darbo sąlygas bei skatinti darbdavius propaguoti sveiką gyvenseną darbo vietoje rengiant sveikatos darbo vietoje skatinimo kampanijas, laikantis rūkymo draudimo darbo vietoje ir padedant rūkantiems darbuotojams mesti rūkyti ir užtikrinti atsakomybę ir suderinamumą su kitomis politikos sritimis, ypač visuomenės sveikatos;.

8.  ragina Tarybą ir Komisiją nustatyti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų ir mutagenų poveikiu darbe(1), persvarstymo grafiką siekiant įtraukti toksiškas reprodukcijai medžiagas ir nustatyti privalomas kancerogenų, mutagenų ir toksiškų reprodukcijai medžiagų, kurias vis dar sunku apriboti, ribines vertes;

9.  mano, kad reikia geriau koordinuoti veiklą su nauja Helsinkyje esančia Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) ir patikslinti tam tikrus klausimus, kylančius dėl 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų. registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) ir kitų direktyvų, susijusių su sveikata darbo vietoje, sąsajų;

10. ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai atsižvelgti į vienalaikį Bendrijos strategijos ir REACH reglamento įgyvendinimą: strategijos tikslas turėtų būti papildyti REACH(2) reglamentą siekiant apsaugoti nuo rizikos, susijusios su cheminėmis medžiagomis, ir pasinaudoti REACH įgyvendinimu siekiant sustiprinti prevencijos priemones, skirtas apsaugoti nuo rizikos, kylančios dėl cheminių medžiagų darbo vietoje;

11. reikalauja, kad Komisija pripažintų darbuotojų atstovų dalyvavimo įgyvendinant nelaimingų atsitikimų darbo vietoje prevencijos politiką svarbą ir tinkamai atsižvelgti į 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvą 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo(3), pagal kurią buvo pasiekta žymių rezultatų saugumo ir prevencijos srityse tose įmonėse, kuriose buvo geriausiai atstovaujama darbuotojams;

12. mano, kad taip pat būtina įsipareigoti nuolat atlikti poveikio sveikatai ir saugai darbo vietoje vertinimą kartu su poveikio aplinkai vertinimais;

13. mano, kad Komisija ir valstybės narės turėtų ir toliau dėti pastangas siekdamos nustatyti ne vien tik didele rizika pasižyminčius gamybos sektorius, nes tai jau buvo padaryta, bet ir pažeidžiamas gyventojų grupes, pvz., imigrantai, jauni žmonės, vyresnio amžiaus darbuotojai;

14. ragina Komisiją išplėsti Bendrijos strategijos taikymo sritį siekiant greta nelaimingų atsitikimų darbo vietoje ir profesinių ligų įtraukti socialinius veiksnius, kadangi asmens sveikatos būklę lemia skirtingi su darbu susiję veiksniai, pvz., sutarties tipas, darbo sąlygos ir įdarbinimo galimybės; pabrėžia, kad darbo santykių pokyčiai ir mažėjantis darbo vietos užtikrintumas kelia ekologinio, psichologinio ir socialinio pobūdžio problemų, kurias būtina spręsti;

15. ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai atsižvelgti ne tik į skirtumus tarp valstybių narių, bet ir į skirtumus valstybių narių viduje ir įsipareigoti juos sumažinti;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

21.11.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

27

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Georgs Andrejevs, Margrete Auken, Irena Belohorská, Johannes Blokland, Avril Doyle, Mojca Drčar Murko, Edite Estrela, Jill Evans, Cristina Gutiérrez-Cortines, Satu Hassi, Jens Holm, Marie Anne Isler Béguin, Dan Jørgensen, Eija-Riitta Korhola, Linda McAvan, Roberto Musacchio, Riitta Myller, Miroslav Ouzký, Dimitrios Papadimoulis, Dagmar Roth-Behrendt, Karin Scheele, Carl Schlyter, Richard Seeber, Antonios Trakatellis, Thomas Ulmer

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Kathalijne Maria Buitenweg, Philip Bushill-Matthews, Milan Gaľa, Karsten Friedrich Hoppenstedt, Alojz Peterle

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

 

(1)

OJ L 158, 2004 4 30, p. 50.

(2)

OJ L 396, 2006 12 30, p. 1.

(3)

OL L 183, 1989 6 29, p. 1.


PRAMONĖS, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR ENERGETIKOS KOMITETO NUOMONĖ (27.11.2007)

teikiama Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl 2007–2012 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijos

(2007/2146(INI))

Nuomonės referentas: Romano Maria La Russa

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad, nors iš turimų statistikos duomenų ir matyti, jog mirtinų ar sunkių nelaimingų atsitikimų skaičius Europos Sąjungoje ir toliau mažėja, didelė dalis ES darbuotojų vis dar mano, kad darbas kelia grėsmę jų sveikatai ir saugumui;

2.  taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad didėja netipinių darbo sutarčių skaičius ir pabrėžia, kad jose negali būti numatyta sąlygų, kurios keltų pavojų darbuotojų ir sutarties dalyvių sveikatai ir saugumui;

3.   mano, kad darbdaviai visų pirma privalo sudaryti sąlygas pasitikrinti sveikatą padieniams darbininkams ir darbuotojams, sudariusiems darbo ne visą darbo dieną sutartis, ir, antra, dalyvauti visų kategorijų darbuotojams darbų saugos ir nelaimingų atsitikimų prevencijos darbo vietoje mokymuose;

4.  mano, kad atsižvelgiant į didesnę riziką, kurią patiria kalnakasybos, metalų gavybos, geležies ir plieno pramonės, laivų statybos sektoriuose dirbantys darbuotojai, svarbu, kad valstybės narės ir Komisija skirtų pakankamai lėšų investicijoms, reikalingoms darbų saugai ir sveikatos apsaugai darbe užtikrinti;

5.  palankiai vertina Komisijos pasiūlytą tikslą iki 2012 m. sumažinti ES nelaimingų atsitikimų darbe procentą iki 25 proc.;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares siekti, kad visi darbuotojai, įskaitant darbuotojus, kurie dirba neoficialiosios ekonomikos sektoriuje, ne visą darbo dieną, pagal sutartis, ir nepriklausomus pagal sutartis dirbančius darbuotojus, būtų apdrausti visuotiniu sveikatos ir saugos draudimu;

7.  primena tikslą padidinti dirbančių moterų skaičių ir pabrėžia, kad būtina apsvarstyti darbo trukmės, laiko ir planavimo klausimus siekiant užtikrinti palankesnes sąlygas derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą; ragina Komisiją ir valstybes nares teikti pirmenybę investicijoms į vaikų lopšelius ir darželius, kuriose vaikai būtų prižiūrimi ne visą arba visą darbo dieną, kad jauni tėvai galėtų suderinti šeiminį gyvenimą ir profesinę veiklą;

8.  pabrėžia, kad mažosios ir vidutinės įmonės yra svarbūs darbdaviai, kadangi jose dirba daugiau kaip 65 proc. darbingų ES gyventojų; su nerimu pažymi, kad tie sektoriai, kuriuose darbą dažniausiai siūlo MVĮ, yra laikomi pavojingais; taigi ragina dėti didesnes pastangas siekiant padėti mažoms ir vidutinėms įmonėms darbuotojų sveikatos ir darbų saugos klausimais; dėl to palankiai vertina informacijos sklaidos ir techninės pagalbos teikimo iniciatyvas, bet ir toliau tvirtina, kad MVĮ turėtų būti teikiama finansinė parama; ragina visas valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti Jungtinių Tautų konvenciją dėl migruojančių darbuotojų ir jų šeimos narių teisių ir imtis suderintų veiksmų siekiant pagerinti darbuotojų, ypač ne visą darbo dieną ir laikinai dirbančių, profesinio mokymo galimybes, kad jie galėtų rasti nuolatinę darbo vietą;

9.  ragina valstybes nares priimti teisės aktus siekiant, kad draudimo įmonės, draudžiančios nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, teiktų mažosioms ir vidutinėms įmonėms finansinę paramą;

10. ragina valstybes nares patvirtinti reglamentuojamuosius teisės aktus, pagal kuriuos ekonominiai subjektai būtų įpareigojami teikti darbuotojams psichologines paslaugas; taigi rekomenduoja MVĮ pasinaudoti specialistų paslaugomis ir numatyti, kad daugiau kaip 500 darbuotojų turinčioje įmonėje 500 darbuotojų turėtų tekti vienas specialistas (psichologas, terapeutas, sielovadininkas);

11. ragina Komisiją ir valstybes nares parengti strategiją ir priemones, padėsiančias į darbo rinką integruoti neįgaliuosius, kurie gali ir nori dirbti; mano, kad šios priemonės turėtų apimti ir neįgaliųjų tęstinio profesinio mokymo priemones;

12. rekomenduoja valstybėms narėms imtis reikiamų priemonių, kad darbai sunkiomis arba pavojingomis sąlygomis būtų siejami su atitinkamomis socialinės apsaugos teisėmis, kuriomis atitinkami darbuotojai galėtų pasinaudoti ir dirbdami, ir išėję į pensiją;

13. pritaria tam, kad būtų aktyviai skatinama dalyvauti Europos profesinių sąjungų veikloje, ir ragina Komisiją parengti teisinį pagrindą siekiant skatinti socialinius partnerius derėtis dėl tarpvalstybinių kolektyvinių sutarčių; ragina Komisiją ir valstybes nares finansuoti darbuotojų atstovų, kurie siekia, kad būtų saugomos darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe teisės ir skatinama jų laikytis, profesinį mokymą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

22.11.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

35

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Březina, Jerzy Buzek, Pilar del Castillo Vera, Giles Chichester, Den Dover, Nicole Fontaine, Adam Gierek, Norbert Glante, Umberto Guidoni, András Gyürk, David Hammerstein, Erna Hennicot-Schoepges, Ján Hudacký, Romana Jordan Cizelj, Werner Langen, Anne Laperrouze, Eluned Morgan, Angelika Niebler, Reino Paasilinna, Miloslav Ransdorf, Vladimír Remek, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Paul Rübig, Andres Tarand, Radu Ţîrle, Catherine Trautmann, Claude Turmes, Nikolaos Vakalis, Alejo Vidal-Quadras

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Joan Calabuig Rull, Neena Gill, Lambert van Nistelrooij, Vladimir Urutchev

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Umberto Pirilli


MOTERŲ TEISIŲ IR LYČIŲ LYGYBĖS KOMITETO NUOMONĖ (20.11.2007)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl 2007–2012 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijos

(2007/2146(INI))

Nuomonės referentė: Edit Bauer

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi nebuvo pakankamai įvertintas su darbu susijęs pavojus, kylantis moterų sveikatai ir saugumui, jei palygintume su pavojumi, kylančiu vyrų sveikatai ir saugumui, ir jo buvo nepaisoma prevencijos ir mokslinių tyrimų požiūriu(1),

B.   kadangi vadinamosios juodojoje darbo rinkoje be jokio draudimo įdarbinama daugiau moterų nei vyrų, ir tai akivaizdžiai turi dideles pasekmes jų sveikatos ir saugumo sąlygoms darbe,

C.  kadangi, remiantis tyrimais ir apskaičiavimais, didžiausias pavojus sveikatai ir saugumui darbo vietoje kyla moterims, dirbančioms sektoriuose, kuriems būdingas darbo intensyvumas ir tinkamų ergonomikos taisyklių nebuvimas,

D.  kadangi didžiausios moterų sveikatos problemos, kylančios dėl darbo sąlygų, yra raumenų ir griaučių sistemos sutrikimai bei psichologinės problemos,

E.   kadangi Europos darbuotojų saugumo ir sveikatos direktyvų sistema yra neutrali lyčių požiūriu, ir todėl negalima skirti pakankamai dėmesio tam tikram pavojui, gresiančiam darbuotojų moterų saugai ir sveikatai,

F.   kadangi daugeliui darbuotojų vyrų ir moterų visoje ES tenka susidurti su įvairiu pavojumi darbo vietose: cheminiais, biologiniais ir fiziniais veiksniais, kenksmingomis ergonominėmis sąlygomis, įvairiu avarijų pavojumi ir rizika saugai, taip pat įvairiais psichologinės ir socialinės rizikos veiksniais,

G.  kadangi moterys ir vyrai nesudaro vienalytės grupės ir todėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo strategijos bei priemonės turi būti konkrečiai pritaikytos tam tikroms darbo vietoms, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie veiksniai gali daryti skirtingą įtaką moterims ir vyrams,

H.  kadangi darbuotojoms moterims darbo vietoje kylantis pavojus labai skiriasi nuo pavojaus, kuris kyla darbuotojams vyrams: pirmiausia todėl, kad iš tikrųjų moterys dažniau įdarbinamos tam tikrose moteriškomis vadinamose darbo vietose, taip pat todėl, kad dėl padidėjusios atsakomybės darbe ir kitur atsiranda papildoma našta, kyla pavojus jų psichinei ir fizinei sveikatai,

I.    kadangi reikia atsižvelgti į 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvą 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo ir į 1986 m. gruodžio 11 d. Tarybos Direktyvą dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris, kurie verčiasi savarankiška darbo veikla, įskaitant žemės ūkyje, principo taikymo, ir dėl savarankiškai dirbančių moterų apsaugos nėštumo ir motinystės metu,

J.    kadangi statistikos duomenys apie avarijas ir ligas galėtų būti tiesioginis rodiklis, kuriuo remiantis būtų galima palyginti pavojų, su kuriuo tenka susidurti moterims ir vyrams,

K.  kadangi politikos poveikį galima pagerinti tik atsižvelgiant į moterų ir vyrų sveikatos skirtumus,

1.  pabrėžia būtinybę sprendžiant sveikatos ir darbo saugos problemas įtraukti lyčių aspektą ir teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą raginti parengti unikalius sveikatos ir darbo saugos poveikio vertinimo metodus, kuriuose būtų atsižvelgiama į lyčių specifiškumą; vis dėlto kritiškai vertina tai, kad nei Komisijos komunikate, nei iškeliant 2007–2012 m. Bendrijos strategijos tikslus, nei jos poveikio vertinimuose(2) nebuvo tinkamai atsižvelgta į tai, kad reikia įtraukti lyčių aspektą;

2.  apgailestaudamas pažymi, kad paprastai ne visada pranešama apie avarijas ir ligas, o oficialūs pranešimo reikalavimai neapima visų kategorijų darbininkų, pvz., tų, kurie dirba neoficialiame ekonomikos sektoriuje, iš kurių dauguma yra moterys;

3.  ragina Komisiją įvertinti pagal lytis suskirstytų statistikos duomenų apie mirtinas ir nemirtinas ligas, susijusias su darbu, prieinamumą Bendrijos lygmeniu;

4.  ragina valstybes nares įgyvendinti esamas direktyvas dėl sveikatos ir darbo saugos labiau atsižvelgiant į lyčių aspektą, įvertinti, kokį poveikį lytims turi šios direktyvos, ir ratifikuoti 2006 m. TDO konvenciją dėl darbuotojų sveikatos ir saugos programos;

5.  ragina valstybes nares rimtai apsvarstyti įvairų pavojų, susijusį su darbuotojų moterų ir vyrų sauga ir sveikata, bei numatyti įvairią socialinę ir fizinę infrastruktūrą siekiant kovoti su šiuo pavojumi;

6.  ragina valstybes nares skatinant vyresnių darbuotojų užimtumą patvirtinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones, kurios būtų pritaikytos vyresnių darbuotojų poreikiams ir konkrečiai moterims ir vyrams;

7.  ragina valstybes nares užtikrinti veiksmingos tikrinimo tarnybos darbą siekiant pagerinti teisės aktų dėl sveikatos ir darbo saugos taikymą, ypatingą dėmesį skiriant moterims ir motinystei;

8.  pabrėžia, kad nuolatinis užimtumas yra svarbus papildomas veiksnys užtikrinant sveikatą ir darbo saugą;

9.  pabrėžia poreikį tirti įrangos naudojimo ir darbo aplinkos poveikį nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims;

10.  ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą moterų atstovavimą priimant sprendimus, susijusius su visų lygmenų darbuotojų sveikata ir sauga;

11.  ragina Komisiją užtikrinti, kad moterys dalyvautų Vyresniųjų darbo inspektorių komiteto veikloje, siekiant, kad būtų labiau atsižvelgiama į jų išskirtines ir specifines teises bei poreikius sveikatos ir darbo saugos požiūriu;

12.  ragina valstybes nares, laikantis holistinio požiūrio į darbuotojų saugą ir sveikatą, tobulinti dėl darbo pablogėjusios sveikatos ir profesinio pavojaus prevenciją, ypatingą dėmesį skirti darbuotojų informavimui ir mokymams, taip pat profesinio ir privataus gyvenimo pusiausvyros klausimą priskirti prie darbuotojų saugos ir sveikatos klausimų siekiant atsižvelgti į tai, kad moterims tenka dvigubas darbo krūvis, ir toliau užtikrinti šią pusiausvyrą; mano, kad atliekant šį darbą taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad daugiau moterų, o ne vyrų darbo rinkoje patenka į nesaugias darbo vietas;

13.  pažymi, kad galimybės naudotis visomis sveikatos priežiūros paslaugomis užtikrinimas yra svarbiausias ir būtiniausias motinystės apsaugos būdas; ragina valstybes nares imtis reikalingų priemonių, kad motinoms, kurios neapdraustos dirba neoficialiame ekonomikos sektoriuje, ir toms, kurios dirba neatlyginamą darbą namuose būtų užtikrintos visos galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis vienodomis sąlygomis;

14.  pabrėžia, kad poreikis analizuoti moterims ir vyrams gresiantį pavojų ir imtis atitinkamų priemonių nereiškia, kad reikia iš naujo parengti prevencinę išskyrimo politiką ar kad reikia sukurti skirtingas darbo vietas moterims ir vyrams;

15.  prašo valstybių narių ir Komisijos užtikrinti, kad rengiant nacionalines ir Europos darbuotojų saugos ir sveikatos strategijas bei renkant duomenis, atliekant nuomonės tyrimus ir mokslinius tyrimus darbuotojų saugos ir sveikatos srityje būtų nuolat atsižvelgiama į lyčių aspektą ir ragina valstybes nares ir Komisiją pasinaudoti finansavimo galimybėmis pagal programą „PROGRESS“, ypač jos skyrių ėl lyčių lygybės;

16.  ragina valstybes nares ir Komisiją daugiau dėmesio skirti naujiems rizikos veiksniams, pvz., klientų vykdomam priekabiavimui, prievartai ir bauginimams darbo vietoje, valstybės tarnybos sektoriuose, kuriuose daugiausia dirba moterys;

17.  ragina valstybes nares imtis specialių priemonių siekiant užtikrinti sėkmingą asmenų, kurie turėjo laikinai išeiti iš darbo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, grąžinimą į darbą; pabrėžia, kad nors apskritai moterims gresia mažiau pavojų nei vyrams, jos dažniau turi sveikatos problemų, pvz., raumenų ir griaučių sistemos sutrikimų;

18.  prašo parengti priemones, skirtas stebėti, ar užtikrinamos moterų teisės į saugą ir sveikatą netipiškose darbo vietose, pvz., slaugant namuose ligonius;

19.  atkreipia dėmesį į tai, kad darbuotojų higienos sąlygos mažose ir vidutinėse įmonėse gali būti prastesnės nei didelėse įmonėse, net turint mintyje tą pačią ar panašią pramonės šaką; taigi ragina valstybes nares parengti tinkamas priemones siekiant paskatinti ir paremti darbuotojų saugą ir sveikatą mažose ir vidutinėse įmonėse ir užtikrinti pagal subrangos sutartis dirbančių darbuotojų, kurių dauguma moterys, aukšto lygio apsaugą;

20.  pabrėžia būtinybę į mokyklų programas ir švietimo sistemas apskritai įtraukti pavojaus, rizikos ir prevencijos sąvokas, kurios padėtų veiksmingai kurti tvirtą ir darnią prevencinę saugos ir sveikatos kultūrą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

20.11.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

23

0

0

Posėdyje per galutinį balsz`avimą dalyvavę nariai

Edit Bauer, Hiltrud Breyer, Ilda Figueiredo, Věra Flasarová, Lívia Járóka, Piia-Noora Kauppi, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Esther De Lange, Roselyne Lefrançois, Siiri Oviir, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Zita Pleštinská, Anni Podimata, Christa Prets, Teresa Riera Madurell, Eva-Britt Svensson, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Jill Evans, Iratxe García Pérez, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Donata Gottardi, Anna Hedh, Filiz Hakaeva Hyusmenova

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

 

(1)

Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra, pagrindiniai duomenys 42.

(2)

           SEC(2007)0214, 0215, 0216.


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

18.12.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

40

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Andersson, Edit Bauer, Emine Bozkurt, Iles Braghetto, Philip Bushill-Matthews, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Derek Roland Clark, Luigi Cocilovo, Jean Louis Cottigny, Proinsias De Rossa, Richard Falbr, Carlo Fatuzzo, Ilda Figueiredo, Joel Hasse Ferreira, Roger Helmer, Stephen Hughes, Karin Jöns, Jean Lambert, Raymond Langendries, Elizabeth Lynne, Thomas Mann, Jan Tadeusz Masiel, Jiří Maštálka, Ana Mato Adrover, Maria Matsouka, Elisabeth Morin, Csaba Őry, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Rovana Plumb, Bilyana Ilieva Raeva, José Albino Silva Peneda, Kathy Sinnott, Ewa Tomaszewska, Anne Van Lancker, Gabriele Zimmer

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Françoise Castex, Sepp Kusstatscher, Claude Moraes, Ria Oomen-Ruijten, Thomas Ulmer, Glenis Willmott

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

 

Atnaujinta: 2008 m. sausio 8 d.Teisinis pranešimas