Procedūra : 2007/2203(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0040/2008

Pateikti tekstai :

A6-0040/2008

Debatai :

PV 24/04/2008 - 5
CRE 24/04/2008 - 5

Balsavimas :

PV 24/04/2008 - 7.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0182

PRANEŠIMAS     
PDF 246kDOC 176k
2008 m. vasario 19 d.
PE 396.669v02-00 A6-0040/2008

dėl žaliosios knygos dėl rinkos priemonių, taikomų aplinkosaugos ir susijusiais politikos tikslais

(2007/2203(INI))

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas

Pranešėja: Anne Ferreira

Nuomonės referentas (*):

John Purvis, Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

(*) Darbas su susijusiais komitetais. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis.

ERRATA/ADDENDA
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ
 Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikoskomiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl žaliosios knygos dėl rinkos priemonių, taikomų aplinkosaugos ir susijusiais politikos tikslais

(2007/2203(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į žaliąją knygą dėl rinkos priemonių, taikomų aplinkosaugos ir susijusiais politikos tikslais (COM(2007)0140),

–   atsižvelgdamas į Briuselio Europos Vadovų Tarybos (2007 m. kovo 8–9 d.) pirmininkaujančios valstybės narės išvadas, ypač I priedą „Europos energetikos politika“,

–   atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros ataskaitą „Naudojimasis rinka siekiant ekonomiškesnės aplinkos politikos“ (Nr. 1/2006)

–   atsižvelgdamas į EB steigimo sutarties 2 ir 6 straipsnius, pagal kuriuos, siekiant skatinti aplinką tausojančią ekonominės veiklos plėtrą, įvairiuose ES politikos sektoriuose turi būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugos reikalavimus,

–   atsižvelgdamas į EB steigimo sutarties 175 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1998 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 2179/98/EB dėl Europos bendrijos politikos ir veiksmų, susijusių su aplinka ir tvaria plėtra, programos „Tvarumo link“(1) persvarstymo,

–   atsižvelgdamas į ES tvaraus vystymosi strategijos peržiūrą,

–   atsižvelgdamas į Šeštąją ES aplinkosaugos veiksmų programą,

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento rezoliucijas dėl tausaus gamtinių išteklių naudojimo(2), miesto aplinkos(3), atliekų prevencijos ir perdirbimo(4) ir tausiojo pesticidų(5) naudojimo teminių strategijų,

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl pasaulio klimato kaitos apribojimo iki 2 laipsnių Celsijaus. Pasirengimas Balyje vyksiančiai konferencijai klimato kaitos klausimais ir tolesniems veiksmams(6),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos, Ekonomikos ir pinigų politikos, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetų nuomones (A6-0040/2008),

Europos Sąjungos aplinkos apsaugos tikslai ir aplinkybės

A. kadangi atsižvelgiant į duomenis apie klimato kaitą reikia veikti energingai, siekiant apriboti šio reiškinio poveikį, ir kadangi Europos Vadovų Taryba nustatė tikslą iki 2020 m. 20 proc. ir iki 2050 m. 60 proc. sumažinti į aplinką išmetamo CO2 kiekį, kadangi Europos Vadovų Taryba nustatė tikslą, kad atsinaujinančių energijos šaltinių energija sudarytų 20 proc. sunaudojamos energijos ir kad iki 2020 m. būtų 20 proc. pagerintas efektyvus energijos naudojimas,

B.  kadangi minėtoje 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas pabrėžia, kad pramoninės šalys turi įsipareigoti, palyginti su 1990 m. lygiu, iki 2020 m. išmetamų dujų kiekį sumažinti bent 30 proc., o iki 2050 m. – 60–80 proc.,

C. kadangi didėja įvairi tarša ir kyla pavojus išnaudoti gamtos šaltinius,

D. kadangi didėja daugelio rūšių gyvūnų ar augalų išnaikinimo pavojus ir kadangi Europos Sąjunga nustatė tikslą iki 2010 m. sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimą,

E.  kadangi Europos Sąjungoje vis daugėja kelių transporto, ypač gabenančio prekes, ir dėl to išauga energijos naudojimas,

F.  kadangi rinkos priemonės sudarytos iš svarbių elementų, skirtų įgyvendinti principą „teršėjas moka“ ir apskritai ekonomiškai atsižvelgti į nematomas gamybos ir vartojimo sąnaudas, kylančias dėl žmonių sveikatos ir aplinkos blogėjimo;

G. kadangi valstybių narių aplinkos mokesčiai (skirtingose valstybėse narėse jie sudaro nuo 2 iki 5 proc. BVP) ir rinkos priemonės labai skiriasi ir kadangi aplinkos mokesčių dalis valstybių narių BVP per penkis metus sumažėjo,

H. kadangi vidutiniškai 76 proc. su aplinka susijusių mokesčių sudaro energijos mokesčiai, o transporto – 21 proc.,

I.   kadangi namų ūkiams tenka didžioji aplinkos mokesčių dalis, nors visų didžiausi energijos, vandens ir transporto naudotojai yra kiti ekonomikos sektoriai,

J.   kadangi aplinkai kenksmingos veiklos subsidijų reforma gali prisidėti sprendžiant klimato kaitos problemas, skatinant tvarų vystymąsi ir saugant tarptautinį ES konkurencingumą;

K. kadangi prognozės, susijusios su visuotiniu klimato kaitos poveikiu, neturi skatinti atotrūkio tarp ekonomikos augimo, gamybos būdų ir vartojimo, bet turėtų padėti keisti mūsų vystymosi socialinį ekonominį modelį,

L.  kadangi dabartiniai ekonominiai BVP rodikliai jau nebepakankami norint tinkamai įvertinti socialines, ekonomines ir ekologines realijas, ir kadangi juos skaičiuojant neatsižvelgiama į žmogaus veiklos padarinius aplinkai, su kuriais turime kovoti, norint geriau atsižvelgti į tokius pokyčius skaičiuojant sukurtą turtą, reikėtų nustatyti naujų aplinkosaugos rodiklių,

Pastabos dėl žaliosios knygos

1.  džiaugiasi, kad primenamas principas „teršėjas moka“, bet apgailestauja, kad šis principas menkai siejamas arba visiškai nesiejamas su esamos aplinkosaugos politikos priemonių rengimu ir pritaikymu; pabrėžia, kad principas „teršėjas moka“ padeda nustatyti tikrąją gaminio kainą, įskaitant aplinkos valymo ir atkūrimo po gamybos išlaidas, pabrėžia, kad įskaičiavus visas išorines išlaidas, gamybos ar taršių produktų lemiamos išlaidos galų gale bus didesnės, nes prevencija kainuoja mažiau negu atkūrimas ar sanavimas;

2.  apgailestauja, kad nebuvo išsamiai ištirti į vartotoją orientuotų rinkos priemonių diferenciacijos pranašumai gamintojui;

3.  pabrėžia, kad principo „teršėjas moka“ negalima apriboti priverčiant mokėti galutinį vartotoją, t. y. namų ūkius;

4.  apgailestauja, kad žaliojoje knygoje pagrindinis dėmesys skiriamas atmosferos taršai ir klimato atšilimui ir nepakankamai įvertinamas visas neigiamas kitų gamybos, paskirstymo ir vartojimo būdų poveikis aplinkai;

5.  pritaria Komisijos nuomonei dėl rinkos priemonių įvairovės bei mokesčių ir rinkliavų skirtumo, kadangi pastarosios paprastai reiškia aiškiai apibrėžtos paslaugos ar išlaidų apmokėjimą; pabrėžia, kad norint pasiekti aplinkos ir sveikatos apsaugos bei tvaraus vystymosi strategijos tikslus, būtinos tiek skatinamosios, tiek atgrasomosios priemonės;

6.  apgailestauja, kad per mažas dėmesys skiriamas tarptautiniam lygmeniui ir kad ne visuomet imamasi priemonių siekiant maksimaliai sumažinti regionų ir pramonės sektorių konkurencijos iškraipymus;

Priemonės

7.  pritaria žaliajai knygai; ragina Komisiją parengti aiškią strategiją, kaip naudoti rinkos priemones siekiant įkainoti aplinkos žalą ir ištaisyti su tuo susijusius rinkos trūkumus, apimančius apmokestinimą, ES dujų išmetimo leidimų prekybos sistemos (ILPS) peržiūrą, prekybą ir technologijų politiką;

8.  ragina Komisiją, rengiant savo rinkos priemonių įgyvendinimo strategiją, apsvarstyti ir parengti išsamią šiuo metu ES naudojamų aplinkosaugos reguliavimo priemonių veiksmingumo ataskaitą, siekiant nustatyti, kuriose srityse tiktų esamus teisės aktus pakeisti rinkos priemonėmis;

9.  prašo Komisiją pasinaudoti esamų rinkos priemonių lyginamuoju tyrimu, siekiant įvertinti šių priemonių veiksmingumą ir paskatinti keitimąsi gerąja patirtimi tarp valstybių narių;

10. ragina Europos Sąjungą atskirti ekonominę gerovę „bruto“ vienam gyventojui nuo ekonominės, socialinės ir ekologinės gerovės „neto“, pvz., tikrojo pažangos rodiklio (TPR); todėl ragina Europos Komisiją ir valstybes nares: nuodugniau išnagrinėti galimybę įvertinti Europos augimą, naudojantis „žaliaisiais“ rodikliais(7), atsižvelgiant į prarastą turtą, susijusį su aplinkai padaryta žala;

11. pripažįsta, kad visų aplinkosaugos išlaidų įskaičiavimas yra pagrindinė išankstinė sąlyga siekiant sukurti sąžiningą konkurenciją tarp įvairių įmonių ir padauginti ekonominių paskatų skatinti švarią gamybą ir švarų vartojimą bei raginti diegti naujoves švaresnių technologijų srityje;

12. pripažįsta, kad nesugebėjimo įtraukti aplinkosaugos išlaidų reiškia aplinkai kenksmingos veiklos rėmimą;

13. pabrėžia, kad ES valstybėse narėse teikiama daug subsidijų aplinkai kenksmingai veiklai, todėl didėja taršos mastas ir smarkiai pažeidžiamas principas „teršėjas moka“;

Principai

14. pabrėžia, kad principas „teršėjas moka“ yra vienas iš ES aplinkosaugos politikos ramsčių, jo išorinės išlaidos įskaičiuojamos į rinkos kainas, kad atspindėtų realias gamybos išlaidas ar aplinkai bei sveikatai padarytą žalą; pažymi, kad principas „teršėjas moka“ daugumoje valstybių narių taikomas toli gražu nepakankamai;

15. pažymi, kad rinkos priemonės apima daug būdų konkretiems tikslams siekti – perduodamus leidimus, kuriais siekiama sumažinti taršą (pavyzdžiui, išmetamą CO2 kiekį); ekologinius mokesčius, kuriais siekiama pakeisti kainas ir atitinkamai gamintojų ir vartotojų elgesį; ekologines rinkliavas, skirtas aplinkosaugos tarnybų išlaidoms padengti; aplinkosaugos subsidijas, skirtas švaresnių technologijų plėtrai remti, ir kt.;

16. pripažįsta, kad aplinkosaugos tikslams remti skirtos rinkos priemonės yra veiksmingiausias būdas, kaip galima pasiekti aplinkosaugos tikslų už prieinamą kainą; pabrėžia, kad šios priemonės turi būti papildytos kitomis, pvz., efektyvumo standartai, taršos mažinimo tikslai ir kt.;

17. pažymi, kad rinkos priemonės atliks svarbų vaidmenį siekiant, kad iki 2020 m. atsinaujinančios energijos dalis sudarytų 20 proc. bendro sunaudojamos energijos kiekio;

18. pripažįsta, kad aplinkosaugos tikslams remti skirtos rinkos priemonės yra būdas, kaip galima pasiekti aplinkosaugos tikslų už prieinamą kainą; pabrėžia, kad šios priemonės negali pakeisti aplinkosaugos teisės aktų, kuriuose nustatyti tikslai, kurių siekiama, ir normų, kurių privaloma laikytis, ir kad tų priemonių veiksmingumas priklauso nuo to, kaip jos derinamos su kitomis priemonėmis, ir nuo abipusės jų darnos;

19. mano, kad siekiant su tvariu vystymusi ir ekonomika be anglies dioksido susijusių pokyčių reikia derinti įvairias atgrasomąsias priemones (pvz., mokesčius, kitas rinkliavas) ir skatinamąsias priemones (pvz., prekybos sistemas);

20. pabrėžia, kad sukūrus priemonių derinius taps lengviau optimaliai naudotis rinkos priemonėmis; šiuo atžvilgiu mano, kad RP gali labai padėti siekti Lisabonos darbotvarkės tikslų;

21. mano, kad energetikos ir klimato politikos priemonės, dėl kurių, remiantis bendrąja koncepcija, sprendžiama ES ir valstybių narių lygmeniu, turi būti suderintos su tikslais, dėl kurių buvo susitarta Lisabonoje ir Geteborge;

22. mano, kad rinkos priemonės – tinkamas ir veiksmingas būdas išorės poveikiui įtraukti – turėtų būti naudojamos gerokai dažniau, tačiau jos neturėtų pakeisti administracinių priemonių, o tik jas papildyti;

23. pabrėžia, kad rinkos priemonių taikymas siekiant sumažinti taršą ir neigiamus jos padarinius aplinkai turi, būti pagrįstas veiksmingumu; mano, kad dėl rinkos priemonių taikymo atsiradusius socialinius padarinius galima būtų atitaisyti specifinėmis priemonėmis, pvz., nustatant mažiausias kainas nedideles pajamas gaunantiems namų ūkiams, teikiant jiems subsidijas ir kt.; mano, kad būtina priimti priemones, pagal kurias būtų skiriamos nuobaudos už pernelyg didelį vartojimą;

24. ragina, kad pajamos, gautos naudojant rinkos priemones, būtų reinvestuojamos į programas, pagal kurias remiami aplinkos tikslai ir mažinamas bet koks pavojus konkurencingumui ar socialinis pavojus; įsitikinęs, kad ES ILPS aukciono pajamos galėtų būti pagrindinis ES finansavimo šaltinis ateityje;

25. remia 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvoje 2003/96/EB, pakeičiančioje Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą(8), (Energijos mokesčių direktyva) numatyta, jog tam tikromis aplinkybėmis apmokestinimas gali būti visiškai arba iš dalies pakeistas alternatyviomis rinkos priemonėmis, įskaitant ir ES ILPS;

26. pabrėžia, kad svarbų vaidmenį, siekiant aplinkos apsaugos tikslų, atlieka aplinkos mokesčiai; dėl to ragina Komisiją iki 2008 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl teisės akto dėl minimalaus Bendrijos CO2 dujų mokesčio;

27. mano, kad ES rinkos priemonės neturi būti apribotos vien tik išmetamųjų teršalų leidimų arba kvotų prekybos sistemomis ir kad reikia numatyti kitų galimų modelių, kaip antai anglies dioksido mokesčio įvedimas sumažinant subsidijas iškastinių energijos šaltinių sektoriui;

28. pabrėžia, kad su aplinkosauga susiję mokesčiai visų pirma turėtų būti laikomi ne mokesčių įplaukų didinimo, o priimtinos kainos priemone užkirsti kelią bet kokiai kenksmingai taršai aplinkos būklės blogėjimui, taigi drauge ir priemone didinti visuomenės gerovę; pabrėžia, kad neigiamų veiksnių, pvz., taršos, apmokestinimas turėtų būti kompensuojamas sumažinant mokesčius, taikomus teigiamiems veiksniams, pvz., darbui;

29. primena, kad, nepaisant vienbalsiškumo principo mokesčių srityje, sutartyse taip pat numatyta glaudesnio bendradarbiavimo galimybė ir kad taikomas atviro koordinavimo metodas; todėl ragina valstybes nares priimti sprendimus aplinkos mokesčių srityje Europos lygmeniu, kad būtų išvengta bet kokio mokesčių dempingo;

30. pažymi, kad didesnis ES aplinkos mokesčių koordinavimas ir dalijimasis geriausiąja patirtimi palengvintų reformą; ypač remia pasiūlymus leisti valstybėms narėms mažinti PVM tarifus arba siūlyti mokesčių lengvatas už energiją taupančius produktus; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų nuspręsti, kas labiausiai tinka jų mokesčių sistemoms;

31. atkreipia dėmesį į aplinkos mokesčių reformų naudą; ragina valstybes nares inter alia įgyvendinti reformas, skirtas energijos stygiui mažinti ir mažai anglies dioksido išskiriančioms technologijoms ir energijos taupymo, efektyvaus energijos naudojimo bei atsinaujinančių energijos šaltinių technologijoms remti;

32. remia nuostatą dėl darbo mokesčių sumažinimo nacionaliniu lygmeniu, tačiau pabrėžia, kad šis sumažinimas susijęs ne tik su aplinkos mokesčių reforma;

33. mano, kad kainų keitimas yra viena iš priemonių gamybos ir vartojimo būdams paveikti ir paskatinti vartotojus rinktis aplinką tausojančias transporto priemones (pvz., mažinti viešojo transporto priemonių naudojimo kainas); mano, kad bet koks kainų kilimas dėl rinkos priemonių naudojimo turi būti iš anksto numatytas ir turi būti atsižvelgta į konkrečias kiekvienos valstybės narės aplinkybes; tačiau pabrėžia, kad tokios priemonės poveikis gali būti ribotas dėl mažo kai kurių sektorių ir kai kurių vartotojų kategorijų lankstumo;

34. pabrėžia, kad būtina turėti tikslius duomenis apie viso produktų ir paslaugų būvio ciklo aplinkos ir socialines sąnaudas; ragina Komisiją pasiūlyti šių sąnaudų įvertinimo metodų;

35. džiaugiasi neseniai Komisijos, Europos Parlamento, ESBO, Pasaulio gamtos fondo ir Romos klubo surengta konferencija tema „Ne tik BVP“ ir pagrindinėmis jos išvadomis; pabrėžia, kad siekiant išmatuoti mūsų visuomenės gerovę ir pažangą, be BVP, svarbu remtis ir kitais rodikliais, ypač susijusiais su ekonomikos augimo poveikiu atmosferai ir ekosistemoms;

36. mano, kad rinkos priemonės gali padėti skatinti ekologijos srities mokslinius tyrimus ir naujovių diegimą, kadangi aplinkai kenksmingų arba ekologijos standartų neatitinkančių gaminių ir paslaugų apmokestinimas gamintojams taps akstinu investuoti į energetikos požiūriu veiksmingesnių gaminių ir paslaugų mokslinius tyrimus;

Kokios priemonės kuriam sektoriui?

37. pripažįsta, kad dabartinės formos ES prekybos šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų teršalų leidimais sistemos (ILPS) taikymo sritis per siaura turint mintyje šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių ir dalyvaujančių sektorių įvairovę ir tai, kad Komisija ir valstybės narės turi atlikti tobulinimo darbus, būtinus optimizuoti šią sistemą projekto trečiuoju etapu, prasidėsiančiu 2013 m.;

38. ragina Komisiją stiprinti ES ILPS palaipsniui mažinant viršutinę ribą ir išplėsti sistemą įtraukiant pirmosios pakopos teršėjus – tai būtų pagrindinės priemonės siekiant 2020 m. tikslų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

39. pabrėžia, kad būtina skubiai persvarstyti Bendrijos išmetimo leidimais prekybos sistemą (ILPS), siekiant veiksmingai ištaisyti per bandomąjį laikotarpį nustatytus trūkumus, įskaitant netikėtai didelį įmonių pelną, gautą dėl nemokamų CO2 dujų išmetimo leidimų, išduotų atsižvelgiant į jų ilgalaikį turtą (pvz., dideli elektros energijos gamintojai). pabrėžia, kad dėl Europos Sąjungos tvaraus vystymosi strategijoje reiškiamo stipraus pritarimo principui „teršėjas moka“ ILPS sistema būtų pagrįsta prekyba visų išmetamųjų teršalų leidimais aukcionuose ir būtų užtikrinama bendra viršutinė riba, atitinkanti tikslą iki 2020 m. sumažinti ES išmetamų teršalų kiekį 30 proc., įskaitant kiekybinius bei kokybinius reikalavimus, susijusius su kreditais, skiriamais projektams finansuoti pagal bendro įgyvendinimo ar švarios plėtros mechanizmą;

40. šiuo atžvilgiu pabrėžia, kaip svarbu skatinti kurti pasaulinę anglies dioksido išmetimo leidimų prekybos rinką siekiant ekonomiškai ir iš esmės sumažinti teršalų išmetimą;

41. mano, kad padidėjęs rinkos priemonių naudojimas transporto sektoriuje ypač svarbus į kainą įskaičiuojant visų rūšių transporto aplinkosaugos ir socialines sąnaudas; konkrečiai mano, kad tai, kad į kainą įskaičiuojama nedidelė automobilių eismo išlaidų dalis, turi neigiamų padarinių kitų rūšių transporto, pvz., geležinkelio, konkurencingumui bei veiksmingiausių ir švariausių technologijų rėmimui;

42. džiaugiasi Komisijos pasiūlymu aviacijos sektorių įtraukti į Bendrijos sistemą ETS, bet mano esant būtina priimti lygiagrečių ir papildomų priemonių, kaip antai žibalo mokestį ir azoto oksidų (NOx) išmetimo mokesčius, siekiant atsilaikyti prieš klimato kaitos padarinius;

43. primygtinai ragina Komisiją iki 2009 m. pateikti teisėkūros projektą dėl jūrų transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, kadangi jūrų transportui netaikomos jokios šios srities Bendrijos ar tarptautinės teisės normos;

44. mano, kad energijos apmokestinimas turi likti antrinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo priemonė, skirta toms išlakoms , kurių tiesiogiai ar netiesiogiai negali paveikti ES ILPS;

45. primena, kad transporto ir statybų sektoriuose sunaudojama daug energijos ir išmetama CO2 dujų ir kad jie dar nėra įtraukti į prekybos išmetimo leidimais sistemą;

46. mano, jog vienu metu ir skubiai turėtų būti persvarstyti Energijos mokesčių direktyva ir sunkiųjų krovininių transporto priemonių(9) (Eurovinjetės direktyva) apmokestinimą reglamentuojantys Bendrijos teisės aktai, siekiant išvengti tuo pačiu tikslu taikomų priemonių dvejinimo, ir keisti aplinkos mokesčius siekiant, kad įvairių ekonomikos sektorių veiksmai dėl aplinkos mokesčių, ypač išorinių išlaidų įskaičiavimu į kainą, būtų greitai pakeisti aplinką tausojančiu elgesiu;

47. mano, kad Eurovinjetės direktyvos taikymą būtina padaryti privalomą visose valstybėse narėse ir ją iš dalies pakeisti, siekiant infrastruktūrų, ypač automobilių transporto, tarifais išorės išlaidas įskaičiuoti į kainą; mano, kad, norint išvengti transporto nukreipimo tais keliais, kurie neįtraukti į Eurovinjetės direktyvą, direktyva turėtų būti taikoma visam kelių tinklui;

48. pabrėžia, kad būtina taikyti geresnio reglamentavimo principus, nustatant kaip naudoti rinkos priemones, ir vengti iš dalies sutampančių ir sudėtingų priemonių; pritaria Energijos mokesčių direktyvos pakeitimui, kuriuo būtų užtikrinama, kad ES ILPS dalyviai, vykdant prekybą ir taikant mokesčius, nemokės du kartus už savo dujų išmetimą;

49. mano, kad, persvarstant energetikos produktų apmokestinimą reguliuojančius teisės aktus, turėtų būti padidintas minimalus transporto, naudojamo pramoniniais ar komerciniais tikslais, mokesčių dydis; remia nuostatą, atsižvelgiant į CO2 dujų išmetimo lygį, padalyti apmokestinimo lygius į pavienius energetikos ir aplinkosaugos elementus;

50. ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti Energetikos produktų mokesčių direktyvoje numatytas išimtis ir mokesčių lengvatas ir ištirti, koks iškastinės energijos šaltinis ateityje turėtų būti neapmokestinamas, laikantis direktyvos taikymo srities ir dvasios bei stengiantis, kad dėl kitų apmokestinimo arba prekybos sistemų taikymo operatoriams netektų per didelė prievolių našta;

51. ragina aktyviau naudoti rinkos priemones bendriems aplinkosaugos politikos tikslams valstybėse narėse ir Europos Sąjungoje pasiekti ir ypač išorės sąnaudoms įtraukti; tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad dėl valstybių narių taikomų mokesčių dydžio nebūtų iškraipoma konkurencija; siūlo, pavyzdžiui, panaudoti labiau su rinka susietas priemones pastatų energetiniam efektyvumui ir šiluminiam izoliavimui skatinti;

52. ragina valstybes nares sustiprinti savo politines iniciatyvas, orientuotas į statybos sektorių, siekiant sumažinti energijos poreikį ir taršą CO2 dujomis; pabrėžia, kad būtina remti tausiojo būsto, kuriame naudojama gamtos teikiama energija, vystymą;

53. siūlo, kad pagal Kioto protokole numatytas priemones kompensavimo sistemos būtų taikomos efektyvaus energijos naudojimo gerinimo darbams būsto sektoriuje ir miesto transporto išmetamo anglies dioksido kiekio matavimui finansuoti bei kad jas būtų galima pasitelkti taikant skatinamąsias finansines priemones;

54. siūlo, kad pagal Kioto protokole numatytas priemones kompensavimo sistemos būtų taikomos efektyvaus energijos naudojimo gerinimo darbams socialinių būstų sektoriuje finansuoti;

Priemonės ir išskirtiniai sektoriai

55. mano, kad aplinkai kenksmingos veiklos subsidijų reforma neturi apsiriboti vien tik BŽŪP; mano, kad šioje srityje transporto, ypač automobilių, sektoriuje reikia imtis skubių ir ryžtingų veiksmų; prašo Komisiją skubiai pasiūlyti gaires, kaip laipsniškai, bet greitai panaikinti aplinkai kenksmingas subsidijas, vadovaujantis Europos Vadovų Tarybos sprendimu dėl ES tvaraus vystymosi strategijos peržiūros;

56. pritaria Komisijai, kad subsidijų aplinkai kenksmingai veiklai pašalinimas yra būtina priemonė tvariam vystymuisi, ypač ES valstybių ir vyriausybių vadovų patvirtintiems integruotos klimato kaitos mažinimo ir energetikos darbotvarkės tikslams pasiekti;

57. tikisi, kad Komisija, persvarstydama Bendrijos valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gaires, realiai įvertins būtinybę keisti gamybos, eismo, transporto ir vartojimo būdus ir sumažinti atliekų kiekį;

58. primena Bendrijos nuostatas dėl atliekų tvarkymo, bet apgailestauja, kad jomis nebuvo siekiama išspręsti atliekų kiekio Europos Sąjungoje problemą; ragina Europos Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti teisės aktų dėl atliekų apmokestinimo gaires, siekiant vykdyti atliekų susidarymo prevenciją ir per vidutinės trukmės laikotarpį sumažinti Sąjungoje susidarančių atliekų kiekį;

59. džiaugiasi, kad pabrėžiamas rinkos priemonių vaidmuo įgyvendinant Vandens pagrindų direktyvą (VPD)(10), ir mano, kad visų svarbiausia į nustatomą vandens kainą įskaičiuoti išlaidas, susijusias su paviršinio vandens išsiurbimu, vandens kokybės prastėjimu ir valymo stotimis; pabrėžia, kad Vandens pagrindų direktyva gali tapti gaire siekiant apibrėžti aplinkosaugos tikslams remti skirtas rinkos priemones; primygtinai ragina Komisiją išnagrinėti šios direktyvos taikymą valstybėse narėse ir tiriant bei skatinant geriausiąją patirtį naudotis Bendrijos vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimo strategija bei bandomaisiais upių baseinais; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant tinkamai įgyvendinti Vandens pagrindų direktyvą, ypač siekiant užtikrinti, kad bet kokiam vandens vartojimui būtų taikomas ekonominis vertinimas, kuris apimtų išteklių naudojimo ir aplinkosaugos sąnaudas, kad pasitelkus šiuos kriterijus būtų galima nustatyti vandens mokesčius;

60. ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti mokesčių ir prievolių sistemą, kuria būtų siekiama sumažinti pesticidų naudojimą ir naudoti ne tokius toksiškus ir mažiau kenksmingus aplinkai bei sveikatai pesticidus;

61. mano, kad, siekiant realios naudos vartotojams, turi būti nustatytas iš tiesų mažesnis PVM už ekologiškus produktus, taip pat turi būti taikomos pagalbinės priemonės, pvz., ekologinis ženklas, siekiant įdiegti sistemą, kurią naudojant būtų galima lengvai palyginti produktus;

62. pripažįsta sunkumus, susijusius su rinkos priemonių diegimu siekiant didinti arba išsaugoti biologinę įvairovę ir su ekosistemomis susijusias tarnybas bei vietos lygmeniu spręsti aplinkosaugos problemas; ragina Komisiją toliau svarstyti biologinės įvairovės praradimo sąnaudų vertinimą ir galimą rinkos priemonių panaudojimą, būtinai pripažįstant, kad biologinės įvairovės išsaugojimas ar didinimas tam tikroje zonoje dėl vietos poveikio negali sukelti biologinės įvairovės praradimo kitoje;

63. šiomis aplinkybėmis su susidomėjimu atkreipia dėmesį į prekybos NOx ir SO2 dujų leidimais sistemas, kai kurių valstybių narių įgyvendinamas siekiant rentabiliausiu būdu išspręsti šio tipo atmosferos teršalų keliamas problemas; pabrėžia, kad diegiant bet kokią prekybos leidimais sistemą NOx ir SO2 dujų srityje reikia atsižvelgti į vietos sąlygas ir ją taikyti tiktai iš anksto apibrėžtose geografinėse zonose;

64. ragina Komisiją numatyti savo iniciatyvose remti šiuo metu valstybių narių priimtas atsinaujinančių energijos šaltinių vystymo priemones; pabrėžia, kad prieš finansiškai skatinant biokuro gamybą, reikia reikalauti atlikti papildomus vertinimus, siekiant nustatyti, ar jo gamybos metu tausojama aplinka;

65. pabrėžia, kad rinkos priemonės turėtų būti kuriamos taip, kad nenukentėtų tarptautinio masto pramonės, pvz., daug energijos naudojančių pramonės sričių, konkurencingumas, siekiant išvengti pardavimo mažėjimo („nutekėjimo“) dėl importo bei galimo gamybos perkėlimo ir padarinių aplinkai už Europos Sąjungos ribų;

66. prašo Komisiją parengti fizinių asmenų ir MVĮ „CO2 kortelės“, kurioje būtų nurodomas sunaudojamos energijos ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, įvedimo galimybių studiją;

67. džiaugiasi, kad kuriamos apmokestinimą ir išmetimo leidimų prekybos sistemas papildančios finansinės priemonės – vis plačiau taikomos ekologinės ir (arba) etinės investicijos, ekologinės obligacijos, kuriomis skatinamas sąmoningumas ir rinkoje investuotojams sudaroma galimybė pasirinkti;

68. pripažįsta, kad rizikos kapitalas ir privataus kapitalo įmonės atlieka svarbų vaidmenį investuojant į mažai anglies junginių išmetančių technologijų sritį;

Tarptautinė dimensija

69. pažymi, kad Europos ekonomika sudaro daugiau nei 35 proc. pasaulio ekologinių prekių rinkos ir kad Europos įmonių padėtis gera ir jos gali pasinaudoti pasauline ekologine ekonomika – tai kompensuos bent dalį poveikio bendrajam vidaus produktui;

70. pritaria tam, kad būtų nustatytas pasienio mokesčių koregavimo mechanizmas, kurį naudojant bus galima išvengti galimų „anglies dioksido nuotekų“, kurios galėtų sugriauti prievolę sumažinti išmetamą CO2 dujų kiekį ir išsaugoti ekonominį ES konkurencingumą; ragina Komisiją, remiantis kai kuriose valstybėse narėse atliktais tyrimais, parengti pranešimą Europos Parlamentui galimo tokio mechanizmo nustatymo klausimu; vis dėlto pabrėžia, kad pasienio mokesčių koregavimo priemonės turėtų būti diegiamos tik tuo atveju, jeigu žlugtų pastangos tarptautiniu mastu susitarti dėl privalomo CO2 dujų išmetimo mažinimo;

71. mano, jog siekiant, kad šis mechanizmas būtų priimtinas tarptautiniu mastu, jis turi būti nustatytas remiantis geriausiomis turimomis technologijomis ir būti palankus trečiosioms šalims, ypač besivystančioms šalims;

72. pripažįsta, kad būtų geriau ne derinti pasienio mokesčius prekybos partnerių konkurencijos iškraipymui kompensuoti, o nustatyti privalomus tarptautinius atskaitos rodiklius ir įsipareigojimus, apimančius visus konkurencijai jautrius sektorius;

o

o o

73. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

(1)

OL L 275, 1998 10 10, p. 1.

(2)

2007 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tausiojo pesticidų naudojimo teminės strategijos (Priimti tekstai, P6_TA(2007)0154).

(3)

2006 m. rugsėjo 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl teminės miesto aplinkos strategijos (OL C 306 E, 2006 12 15, p. 182).

(4)

2007 m. vasario 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl teminės atliekų perdirbimo strategijos (OL C 287 E, 2007 11 29, p. 168).

(5)

2007 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tausiojo pesticidų naudojimo teminės strategijos (Priimti tekstai, P6_TA(2007)0467).

(6)

Priimti tekstai, P6_TA(2007)0537.

(7)

Aplinkosaugos rodikliai arba rodikliai, nustatomi atsižvelgiant į aplinkosaugą: ilgalaikės gerovės indeksai (IGI), tikrosios pažangos rodiklis (TPR).

(8)

 OL L 283, 2003 10 31, p. 51.

(9)

1993 m. spalio 25 d. Tarybos direktyvą 93/89/EEB dėl mokesčių už tam tikras transporto priemones, naudojamas prekėms gabenti keliais, ir rinkliavų bei naudotojo mokesčių už naudojimąsi tam tikromis infrastruktūromis taikymo valstybėse narėse (OL L 279, 1993 11 12, p. 32).

(10)

2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).


AIŠKINAMOJI DALIS

Europos Sąjunga yra ypač aktyvi aplinkos apsaugos srityje ir ėmėsi iniciatyvos apsvarstyti savo teritorijoje bei tarptautiniu mastu įgyvendinamus veiksmus, pvz., pagal Kioto protokolą. Jos istorija, pramoninis ir ekonominis vystymasis skatina atsakomybę ir ragina būti pavyzdžiu bei imtis svarbaus vaidmens aplinkos apsaugos politikoje.

Todėl reikia džiaugtis, kad Europos Parlamentas įsteigė Laikinąjį klimato kaitos komitetą.

Šiandien reikalavimai aplinkos apsaugos srityje yra išaugę, kovojant su klimato kaita reikia dar rimtesnių veiksmų nei tie, kurie buvo iki šiol įgyvendinami.

Taigi mums būtina suprasti, kad mūsų visuomenės veikia kurdamos gerovę pagal ekonominės ir socialinės pažangos modelį. Gerovės augimas visada priklausė nuo vis didėjančio žaliavų ir energijos kiekio.

Pasirodo, kad ši pusiausvyra nuo šiol nebeturi pagrindo: vis didesnis gamtos išteklių trūkumas, kuris pasireikš trumpalaikėje, vidutinio laikotarpio ar ilgalaikėje perspektyvoje, kels nuolatinį jų išgavimo ar panaudojimo išlaidų didėjimą ir išaugs jų paklausa tarptautiniu lygiu.

Taip pat būtina kovoti dėl biologinės įvairovės atstatymo, šios kovos tikslas nėra apsaugoti „gyvąjį muziejų“, bet išsaugoti ar atstatyti ekologinių sistemų mums teikiamas gyvybines „paslaugas“. Būtina susirūpinti ir žemės ūkio derliaus, oro, vandens, dirvožemio ir t. t. kokybe.

Šiuo metu mažai arba beveik visai nėra atsižvelgiama į žmogaus veiklos, ypač pramoninės ir ekonominės veiklos, aplinkosaugos išlaidas, kitaip sakant, išorines aplinkosaugos išlaidas.

Europos Sąjunga, apsisprendusi geriau valdyti žmogaus veiklos poveikį aplinkai, gerai suprato būtinybę naudoti įvairius veikimo būdus, kad galėtų pasiekti tuos tikslus, kuriuos ji pati sau iškėlė.

Taigi, Europos Sąjunga, nepaisant to, kad priėmė nemažai teisės aktų, iškėlė sau siektinų tikslų ir nustatė standartus, ėmėsi įgyvendinti ir kitas priemones, kurių pagalba būtų galima dar labiau prisidėti prie aplinkos apsaugos. Tarp šių papildomų priemonių galima paminėti finansinę paramą, teikiamą subsidijų forma, 7-osios pagrindų programos, skirtos moksliniams tyrimams ir ekologinėms technologijoms, biudžeto dalį tvariam vystymui skatinti, taip pat informavimo kampanijas ir prevencinius veiksmus.

Be to, ES jau naudoja rinkos priemones, joms šiuo metu turėtų būti skirtas ypatingas dėmesys ir turėtų būti ieškoma naujų pasiūlymų.

ES, turinti nemažai patirties, sukauptos kai kuriose valstybėse narėse, yra šiandien pasiruošusi pasiūlyti atitinkamus veiksmus Bendrijos lygmeniu aplinkos apsaugos srityje, skatindama imtis naujų priemonių ir keistis valstybėms narėms gerąja patirtimi. Be abejo, šiai Bendrijos politikai turėtų pritarti visos valstybės narės ir reikėtų stengtis įveikti kai kurių valstybių narių atsargų požiūrį į mokesčių suderinimą, arba, jei neįmanoma rasti kito sprendimo, – pasinaudoti glaudesniu valstybių narių bendradarbiavimu.

Pagrindinės priemonės, apie kurias bus kalbama atsižvelgiant į veiklos sektorių, yra finansinės paskatos ir mokesčiai. Pranešėja supranta būtinybę labiau gilintis į tokius klausimus, kaip atliekos, vandens politika, dirvožemis ir t. t., tačiau ji siekė labiau sutelkti dėmesį į prioritetinius sektorius ir pagrįsti rinkos priemonių taikymą juose, siekiant aplinkosaugos ir susijusių politikos tikslų.

Šiuo metu viena iš retai taikomų rinkos priemonių Bendrijos lygmeniu yra prekyba išmetamų CO2 dujų leidimais; ateityje ši sistema turėtų būti peržiūrėta, siekiant pagerinti jos efektyvumą.

Reikia pripažinti, kad aplinkos mokesčių sistema yra labai skirtinga valstybėse narėse, be to, mokesčiai vis mažėja. 2004 m. pajamos, gaunamos iš aplinkos mokesčių sudarė vidutiniškai 2,9 proc. BVP penkiolikoje ES sudarančių valstybių narių, ir nors šis procentinis dydis buvo pakankamai mažas, jis dar sumažėjo 6,5 proc. 1999–2004 m. Taigi, būtina didinti šio dydžio vidurkį ir mažinti skirtumus tarp valstybių narių.

Pranešėja sutinka, kad balsuojant dėl mokesčių labai svarbus yra vienbalsiškumas, tačiau pabrėžia, kad egzistuoja tam tikras neatitikimas tarp visų valstybių narių aplinkai kylančio pavojaus pripažinimo ir status quo išlaikymo aplinkos mokesčių srityje Bendrijos lygmeniu.

Tokia padėtis sudaro galimybę priimti nacionalinius sprendimus ir kelia pavojų, kad atsiras konkurencinių iškraipymų tarp įmonių ir valstybių narių. Turint omeny konkurencingumą, ši padėtis taip pat skatina nesąžiningą konkurenciją ir daromas spaudimas nuolat mažinti mokesčių normas, todėl kyla pavojus, kad bus prarastas pasitikėjimas viešaisiais finansais ir viešosios politikos parama, ypač aplinkos apsaugos srityje.

Jeigu nėra galimybės priimti sprendimų mokesčių srityje, tai galima panaudoti išmetamųjų teršalų leidimų arba kvotų sistemas, kaip vieninteles įmanomas Bendrijos priemones. O jei prekybos išmetamų CO2 dujų leidimais sistema neleidžia pasiekti tikslo, t. y. sumažinti CO2 dujų išmetimą, tai reikėtų suabejoti tokios sistemos taikymu ir jos efektyvumu kituose sektoriuose. Be to, tarša kai kuriomis išmetamomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis arba kitomis orą teršiančiomis NOx ir SO2 dujomis, priklauso nuo vietinių sąlygų. Kalbant apie biologinę įvairovę, biologinės įvairovės kompensavimo sistema neatrodo priimtina. Kadangi siūloma sukurti ex nihilo išskirtinę natūralią zoną, sunaikinant ar neapsaugant kitos zonos, kurioje būtų įgyvendinamas ekonominis ar gyvenamųjų būstų statybos projektas. Ši kompensavimo sistema atrodo iliuzinė, nes negali būti lygybės tarp šių dviejų zonų.

Kad rinkos priemonės būtų efektyvios, jos turi papildyti viena kitą ir būti suderintos su kitomis priemonėmis, taip pat jų svarbą turi suprasti piliečiai ir joms pritarti; kad jos nebūtų suprastos vien tik kaip ES primestas dar vienas papildomas suvaržymas.

Skatinant europiečius gyventi ir vartoti taip, kad būtų tausojama aplinka ir būtų sumažintas neigiamas žmogaus veiklos poveikis ekologinėms sistemoms, reikia užsitikrinti, kad piliečiai turi galimybę tai padaryti. Negalima, pvz., bausti darbuotojo už tai, kad į darbą atvyksta nuosavu automobiliu, jei jam nėra sudaryta galimybė naudotis kolektyviniu transportu.

Be to, kad pastangos būtų socialiai priimtinos, jos turi būti nuoseklios ir dėl jų neturėtų nukentėti sunkioje finansinėje padėtyje esančios šeimos. Jeigu, siekiant apmokestinti produktus ir paslaugas, reikia tam tikro atsargumo, tai gal būt yra įmanomi kiti sprendimai, pvz., bendros mokesčių sistemos derinimas, remiantis solidarumo ir socialinio teisingumo principais, kad būtų pasiekti ES aplinkos apsaugos tikslai. Iš tikrųjų, tenka konstatuoti, kad didžioji įmonių ir kapitalo pajamų mokesčių dalis buvo perkelta ant namų ūkių, be to, didesnius mokesčius moka mažesnes pajamas gaunantys asmenys.

Vis dėlto rinkos priemonės nėra apribotos vien tik mokesčių taikymu, valstybės narės taiko ir kitas priemones, pvz., energetinio naudingumo sertifikatus arba žaliųjų sertifikatų sistemą. Taigi, egzistuoja ir kitos galimybės, kurių poveikis aplinkos apsaugai, socialiniam ir ekonominiam sektoriui dar turės būti ištirtas.

Turint omeny ES ir jos valstybių narių konkurencingumą, būtina pabrėžti, kad kai kurios politikos, ypač krovinių pervežimo transporto srityje, būtų dar efektyvesnės, jei jos būtų taikomos Europos lygmeniu. Galima pastebėti, kad kai kuriose valstybėse narėse kelių transportui nustatyti mokesčiai, nepadėjo sumažinti prekių srauto Europos lygmeniu, bet paskatino nukreipti transportą tais keliais, kurie nėra apmokestinti. Atsižvelgdama į vidaus rinką, ES turi iš naujo įvertinti savo požiūrį į laisvąją konkurenciją ir savo pastangas labiau nukreipti į aplinkos apsaugos sritį, nei į rinką.

ES suvokia, kokia užduotis jos laukia, sprendžiant klimato kaitos problemas, ir yra pakankamai įspėta, kad galėtų numatyti galimas nesėkmes ir jų išvengti, įgyvendindama savo šiuo metu nustatytą politiką. Amerikos mokslininkai neseniai atliko tyrimą, kurio metu buvo nustatyta, kad, palyginti su 1990 m., CO2 dujų išmetimas padidėjo 35 proc., jei šie duomenys būtų oficialiai patvirtinti, tai būtų labai blogas ženklas, siekiant užsibrėžto tikslo, t. y. iki 2012 m. sumažinti CO2 dujų išmetimą 5 proc., laikantis Kioto protokolo tikslų.

Pranešėja suvokia, kokie sunkumai kyla, siekiant priimti tarptautiniu lygmeniu sprendimus, kurie padėtų efektyviai kovoti su klimato kaita. Europos Sąjunga turi derinti savo pastangas, mažindama CO2 dujų išmetimą, siekdama mažinti išmetamųjų dujų taršą tarptautiniu lygmeniu ir atsižvelgti į tarptautines prekybos taisykles, ypač nediskriminuoti savo komercinių partnerių. Pasienio mokesčių koregavimo mechanizmas, kurį jau numatė kai kurios valstybės narės ir kuriam pritariama pranešime, yra priimtinas sprendimas, taigi, jam turėtų pritarti visos valstybės narės ir Komisija. Šis mokestis gali neatitikti kai kurių Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) principų nuostatų, todėl Komisija turi atsižvelgti į PPO nuostatus. PPO nuostatuose teigiama, kad valstybėms narėms leidžiama imtis apsaugos priemonių, taip pat ir protekcionistinių, kurios būtinos norint užtikrinti žmogaus, gyvūnų ar augalų gyvybės ar sveikatos apsaugą ar susijusios su senkančių gamtos išteklių apsauga.

Prognozės, susijusios su visuotiniu klimato kaitos poveikiu, taip pat bendrai su žmogaus veiklos įtaka gamtai, tuo pačiu ir žmogaus sveikatai, neturi skatinti atotrūkio tarp ekonomikos augimo, išteklių naudojimo, gamybos būdų ir vartojimo, bet turėtų padėti keisti mūsų vystymosi modelį. Šis teiginys turėtų paskatinti mus pereiti prie kitokio mūsų vakarietiškos visuomenės egzistavimo modelio.

Taigi, mums turėtų kilti tokie klausimai: kokį kitą modelį, kitokią politiką reikėtų įgyvendinti, siekiant mūsų aplinkosaugos tikslų? Ar įmanoma nepakeitus mūsų gyvenimo būdo, nesimažinus gamybos nei


Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ (20.12.2007)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl Žaliosios knygos dėl rinkos priemonių, taikomų aplinkosaugos ir susijusiais politikos tikslais

(2007/2203(INI))

Nuomonės referentas(*): John Purvis

(*) Darbas su susijusiais komitetais. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis.

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi rinkos priemonės sudarytos iš svarbių elementų, skirtų įgyvendinti principą „teršėjas moka“ ir apskritai ekonomiškai atsižvelgti į nematomas gamybos ir vartojimo sąnaudas, kylančias dėl žmonių sveikatos ir aplinkos blogėjimo;

B.  kadangi subsidijų aplinkai kenksmingai veiklai reforma gali prisidėti sprendžiant klimato kaitos problemas, skatinant tvarų vystymąsi ir saugant tarptautinį ES konkurencingumą;

1.  mano, kad atsižvelgiant į 2007 m. pavasarį Briuselyje vykusios Europos Vadovų Tarybos priimtą susitarimą iki 2020 m. bent 20 %, palyginti su 1990 m. rodikliais(1), sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų reikės, kad 27 ES valstybės narės skirtų papildomų bendrų lėšų, kurios, kaip suskaičiuota, turėtų sudaryti nuo –0,19 iki –0,24 proc. BVP per metus;

2.  pažymi, kad Europos ekonomika sudaro daugiau nei 35 proc. pasaulio ekologinių prekių rinkos ir kad Europos įmonių padėtis gera ir jos gali pasinaudoti pasauline ekologine ekonomika – tai kompensuos bent dalį poveikio bendrajam vidaus produktui;

3.  pažymi, kad rinkos priemonės apima daug būdų konkretiems tikslams siekti – perduodamus leidimus, kuriais siekiama sumažinti taršą (pavyzdžiui, išmetamą CO2 kiekį); ekologinius mokesčius, kuriais siekiama pakeisti kainas ir atitinkamai gamintojų ir vartotojų elgesį; ekologines rinkliavas, skirtas aplinkosaugos tarnybų išlaidoms padengti; aplinkosaugos subsidijas, skirtas švaresnių technologijų plėtrai remti, ir kt.;

4.  pažymi, kad iš pastarųjų metų patirties galima spręsti, jog dabar svarbu ne „kokia priemonė geriausia“, o „koks priemonių derinys geriausias“;

5.  pabrėžia, kad sukūrus priemonių derinius taps lengviau optimaliai naudotis rinkos priemonėmis; šiuo atžvilgiu mano, kad RP gali labai padėti siekti Lisabonos darbotvarkės tikslų;

6.  primena, kad Komisijai atlikus tyrimus nustatyta, kad Kioto tikslų siekimas gali kainuoti apie 6,8 mlrd. eurų, tačiau naudojant ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo leidimų prekybos sistemą (ILPS) metines išlaidas įmanoma sumažinti iki 2,9–3,7 mlrd. eurų;

7.  mano, kad energetikos ir klimato politikos priemonės, dėl kurių, remiantis bendrąja koncepcija, sprendžiama ES ir valstybių narių lygmeniu, turi būti suderintos su tikslais, dėl kurių buvo susitarta Lisabonoje ir Geteborge;

8.  primena, kad energijos mokesčių direktyvoje numatyta, jog tam tikromis aplinkybėmis apmokestinimas gali būti visiškai arba iš dalies pakeistas alternatyviomis rinkos priemonėmis, įskaitant ir ES ILPS;

9.  mano, kad rinkos priemonės – tinkamas ir veiksmingas būdas išorės poveikiui įtraukti – turėtų būti naudojamos gerokai dažniau, tačiau jos neturėtų pakeisti administracinių priemonių, o tik jas papildyti;

10. ragina aktyviau naudoti rinkos priemones aplinkosaugos tikslams atskirose valstybėse narėse ir visoje Europos Sąjungoje pasiekti, tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad dėl valstybių narių taikomų mokesčių dydžio nebūtų iškraipoma konkurencija;

11. pabrėžia, kad atsižvelgiant į mažą paklausos elastingumą apmokestinant sunaudojamą kurą reikėtų didinti politiškai probleminę mokesčių naštą vartotojams, norint akivaizdžiai sumažinti išmetamųjų dujų kiekį(2);

12. sutinka su Komisijos analize, kad ES išmetimo leidimų prekybos sistema yra rentabiliausia, jautri paklausai ir objektyvi, rinka paremta priemonė, sukurta šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui sumažinti ir nustatyta Tarybos(3);

13. taigi ragina Komisiją stiprinti ES ILPS palaipsniui mažinant viršutinę ribą ir išplėsti sistemą įtraukiant pirmosios pakopos teršėjus – tai būtų pagrindinės priemonės siekiant 2020 m. tikslų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

14. mano, kad energijos apmokestinimas turi likti antrinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo priemonė, skirta toms išlakoms , kurių tiesiogiai ar netiesiogiai negali paveikti ES ILPS;

15. džiaugiasi, kad kuriamos apmokestinimą ir išmetimo leidimų prekybos sistemas papildančios finansinės priemonės – vis plačiau taikomos ekologinės ir (arba) etinės investicijos, ekologinės obligacijos, kuriomis skatinamas sąmoningumas ir rinkoje investuotojams sudaroma galimybė pasirinkti;

16. pripažįsta, kad rizikos kapitalas ir privataus kapitalo įmonės atlieka svarbų vaidmenį investuojant į mažai anglies junginių išmetančių technologijų sritį;

17. pritaria Komisijai, kad subsidijų aplinkai kenksmingai veiklai pašalinimas yra būtina priemonė tvariam vystymuisi, ypač ES valstybių ir vyriausybių vadovų patvirtintiems integruotos klimato kaitos mažinimo ir energetikos darbotvarkės tikslams pasiekti;

18. mano, kad reikia apsvarstyti Komisijos rengiamą ES ILPS poveikio įvertinimą, ir yra įsitikinęs, kad bendra ES mastu nustatyta viršutinė riba, Komisijai kas trejus metus iki 2020 m. rengiant išmetamųjų dujų leidimų aukcioną, yra viena iš galimybių, kurią reikia atidžiau panagrinėti deramai apsvarsčius, kaip panaudoti leidimų aukciono pajamas (ŠESD išmetimui sumažinti, moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai finansuoti ir kt.), užtikrinant, kad perskirstymas būtų palankus valstybėms narėms, kurios ėmėsi veiksmų ŠESD išmetimui sumažinti ir todėl dabar teršia mažiau, ir deramai atsižvelgiant į valstybės pagalbos taisykles;

19. šiuo atžvilgiu pabrėžia, kaip svarbu skatinti kurti visuotinę anglies junginių išmetimo leidimų prekybos rinką siekiant ekonomiškai ir iš esmės sumažinti teršalų išmetimą, ir teigia, kad pabrėžiant ES ILPS viršutinę ribą kaip svarbiausią Europos priemonę teršalų išmetimo mažinimo tikslams pasiekti bus daroma įtaka šios visuotinės rinkos kūrimui Europos Sąjungoje – panašios kaip sėkmingai veikiančios finansų rinkos;

20. mano, kad svarbu skatinti ES prekybos partnerius imtis veiksmingų priemonių ŠESD išmetimui sumažinti ir abipusiu sutarimu nustatyti palyginamas normas, tačiau jeigu negalima pasiekti tokio susitarimo, ragina Komisiją sukurti reikiamas paskatas, pavyzdžiui, anglies junginių išmetimo vienodinimo sistemas; pripažįsta, kad būtų geriau ne derinti pasienio mokesčius prekybos partnerių konkurencijos iškraipymui kompensuoti, o nustatyti privalomus tarptautinius atskaitos rodiklius ir įsipareigojimus, apimančius visus konkurencijai jautrius sektorius;

21. ragina Komisiją inicijuoti išsamią esamų mokesčių ir subsidijų apžvalgą siekiant įvertinti jų veiksmingumą mažinant ŠESD išmetimą;

22. ragina aktyviau naudoti rinkos priemones bendriems aplinkosaugos politikos tikslams visoje Europos Sąjungoje pasiekti ir ypač išorės sąnaudoms įtraukti; siūlo, pavyzdžiui, panaudoti labiau su rinka susietas priemones pastatų energetiniam efektyvumui ir šiluminiam izoliavimui skatinti;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

19.12.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

26

2

7

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Mariela Velichkova Baeva, Zsolt László Becsey, Pervenche Berès, Slavi Binev, Sebastian Valentin Bodu, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Jill Evans, Elisa Ferreira, José Manuel García-Margallo y Marfil, Donata Gottardi, Gunnar Hökmark, Karsten Friedrich Hoppenstedt, Guntars Krasts, Kurt Joachim Lauk, Andrea Losco, Astrid Lulling, Gay Mitchell, John Purvis, Alexander Radwan, Bernhard Rapkay, Heide Rühle, Antolín Sánchez Presedo, Olle Schmidt, Peter Skinner, Margarita Starkevičiūtė, Cornelis Visser, Sahra Wagenknecht

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Daniel Dăianu, Jorgo Chatzimarkakis, Werner Langen, Gianni Pittella, Bilyana Ilieva Raeva, Andreas Schwab

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Theodor Dumitru Stolojan

(1)

1990 m. duomenimis, buvo 4266,4 mln. tonų CO2 ekv. (ES 15) ir 1104,4 mln. tonų CO2 ekv. (ES 10).

(2)

Su aplinkos apsauga susijusių mokesčių ekonomika, 3.1 lentelė „Benzino ir dyzelino pardavimas ir mokesčiai EBPO šalyse 1994–2004 m.“.

(3)

Pavyzdžiui, energijos sritis išlieka pagrindiniu sektoriumi, kuriame reikia mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. ši sritis apima 66 proc. viso pasaulinio sumažinimo, palyginti su pradiniais duomenimis iki 2030 m. Daugiausia CO2 išlakų atsiranda gaminant elektros energiją, ir į tai atsižvelgta nustatant ES ILPS. Kitos priemonės, pvz., elektros rinkos liberalizavimas, įskaitant tai, kad naudotojas gali pasirinkti tiekėją, prisidėtų prie to paties tikslo.


Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikoskomiteto NUOMONĖ  (25.1.2008)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl žaliosios knygos dėl rinkos priemonių, taikomų aplinkosaugos ir susijusiais politikos tikslais

(2007/2203(INI))

Nuomonės referentė: Neena Gill

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pritaria žaliajai knygai; ragina Komisiją parengti aiškią strategiją, kaip naudoti rinkos priemones siekiant įkainoti aplinkos žalą ir ištaisyti su tuo susijusius rinkos trūkumus, apimančius apmokestinimą, ES dujų išmetimo leidimų prekybos sistemos (ILPS) peržiūrą, prekybą ir technologijų politiką;

2.  ragina Komisiją, rengiant savo rinkos priemonių įgyvendinimo strategiją, apsvarstyti ir parengti išsamią šiuo metu ES naudojamų aplinkosaugos reguliavimo priemonių veiksmingumo ataskaitą, siekiant nustatyti, kuriose srityse tiktų esamus teisės aktus pakeisti rinkos priemonėmis;

3.  pažymi, kad rinkos priemonės atliks svarbų vaidmenį siekiant, kad iki 2020 m. atsinaujinančios energijos dalis sudarytų 20 proc. bendro sunaudojamos energijos kiekio;

4.  pabrėžia, kad būtina taikyti geresnio reglamentavimo principus, nustatant kaip naudoti rinkos priemones, ir vengti iš dalies sutampančių ir sudėtingų priemonių; pritaria 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/96/EB, pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą,(1) (Energijos mokesčių direktyva), pakeitimui, kuriuo būtų užtikrinama, kad ES ILPS dalyviai, vykdant prekybą ir taikant mokesčius, nemokės du kartus už savo dujų išmetimą;

5.  ragina, kad pajamos, gautos naudojant rinkos priemones, būtų reinvestuojamos į programas, pagal kurias remiami aplinkos tikslai ir mažinamas bet koks pavojus konkurencingumui ar socialinis pavojus; įsitikinęs, kad ES ILPS aukciono pajamos galėtų būti pagrindinis ES finansavimo šaltinis ateityje;

6.  atkreipia dėmesį į aplinkos mokesčių reformų naudą; ragina valstybes nares inter alia įgyvendinti reformas, skirtas energijos stygiui mažinti ir mažai anglies dioksido išskiriančioms technologijoms ir energijos taupymo, efektyvaus energijos naudojimo bei atsinaujinančių energijos šaltinių technologijoms remti;

7.  pažymi, kad didesnis ES aplinkos mokesčių koordinavimas ir dalijimasis geriausiąja patirtimi palengvintų reformą; ypač remia pasiūlymus leisti valstybėms narėms mažinti PVM tarifus arba siūlyti mokesčių lengvatas už energiją taupančius produktus; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų nuspręsti, kas labiausiai tinka jų mokesčių sistemoms;

8.  ragina Komisiją išsamiau išnagrinėti pasienyje renkamų mokesčių naudojimo klausimą siekiant paskatinti ES prekybos partnerius mažinti dujų išmetimą ir spręsti vienašalių ES pastangų poveikio konkurencingumui klausimą; įsitikinęs, kad turėtų būti rimtai svarstoma galimybė nuo 2012 m. pasienyje rinkti mokesčius, jeigu derybomis nepasiekiama išsamaus tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.1.2008

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

43

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Šarūnas Birutis, Jan Březina, Renato Brunetta, Philippe Busquin, Jerzy Buzek, Pilar del Castillo Vera, Dragos Florin David, Den Dover, Adam Gierek, Norbert Glante, Fiona Hall, Rebecca Harms, Erna Hennicot-Schoepges, Mary Honeyball, Romana Jordan Cizelj, Werner Langen, Anne Laperrouze, Pia Elda Locatelli, Eugenijus Maldeikis, Eluned Morgan, Angelika Niebler, Reino Paasilinna, Atanas Paparizov, Francisca Pleguezuelos Aguilar, Anni Podimata, Miloslav Ransdorf, Vladimír Remek, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Mechtild Rothe, Paul Rübig, Andres Tarand, Britta Thomsen, Catherine Trautmann, Nikolaos Vakalis, Alejo Vidal-Quadras, Dominique Vlasto

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Neena Gill, Lambert van Nistelrooij, Pierre Pribetich, Vittorio Prodi, John Purvis, Esko Seppänen, Vladimir Urutchev

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

 

(1)

OL L 283, 2003 10 31, p. 51.


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

29.1.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

51

2

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Adamos Adamou, Georgs Andrejevs, Margrete Auken, Pilar Ayuso, Johannes Blokland, Frieda Brepoels, Hiltrud Breyer, Dorette Corbey, Magor Imre Csibi, Avril Doyle, Mojca Drčar Murko, Anne Ferreira, Karl-Heinz Florenz, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Satu Hassi, Gyula Hegyi, Jens Holm, Caroline Jackson, Dan Jørgensen, Christa Klaß, Eija-Riitta Korhola, Holger Krahmer, Urszula Krupa, Linda McAvan, Roberto Musacchio, Riitta Myller, Péter Olajos, Miroslav Ouzký, Vladko Todorov Panayotov, Vittorio Prodi, Frédérique Ries, Guido Sacconi, Daciana Octavia Sârbu, Karin Scheele, Carl Schlyter, Kathy Sinnott, María Sornosa Martínez, Antonios Trakatellis, Evangelia Tzampazi, Thomas Ulmer, Marcello Vernola, Anders Wijkman, Glenis Willmott

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Iles Braghetto, Kathalijne Maria Buitenweg, Niels Busk, Antonio De Blasio, Duarte Freitas, Milan Gaľa, Johannes Lebech, Miroslav Mikolášik, Bart Staes, Lambert van Nistelrooij

Atnaujinta: 2008 m. vasario 29 d.Teisinis pranešimas