Procedūra : 2007/2204(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0074/2008

Pateikti tekstai :

A6-0074/2008

Debatai :

PV 09/04/2008 - 22
CRE 09/04/2008 - 22

Balsavimas :

PV 10/04/2008 - 11.2
CRE 10/04/2008 - 11.2
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0122

PRANEŠIMAS     
PDF 246kWORD 177k
2008 m. kovas 13 d.
PE 398.365v02-00 A6-0074/2008

dėl tarpinės šeštosios aplinkosaugos veiksmų programos peržiūros

(2007/2204(INI))

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas

Pranešėja: Riitta Myller

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 NUOMONĖ Tarptautinės prekybos komiteto
 NUOMONĖ Regioninės plėtros komiteto
 NUOMONĖ Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl tarpinės šeštosios Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programos peržiūros

(2007/2204(INI))

Europos Parlamentas,

–    atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1600/2002/EB, nustatantį šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą(1),

–    atsižvelgdamas į savo 2006 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl Teminės jūrų aplinkos apsaugos ir išsaugojimo strategijos(2),

–    atsižvelgdamas į savo 2006 m. lapkričio 14 d. pirmojo svarstymo poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos direktyva)(3),

–    atsižvelgdamas į savo 2007 m. balandžio 25 d. rezoliuciją dėl tausaus gamtinių išteklių naudojimo teminės strategijos(4),

–    atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 26 d. rezoliuciją dėl teminės miesto aplinkos strategijos(5),

–    atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl dirvožemio apsaugos teminės strategijos(6),

–    atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 14 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios dirvožemio apsaugos sistemą ir iš dalies keičiančios Direktyvą 2004/35/EB(7),

–    atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 26 d. rezoliuciją dėl Teminės oro taršos strategijos(8),

–    atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 26 d. poziciją dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje(9),

–    atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 13 d. rezoliuciją dėl teminės atliekų perdirbimo strategijos(10),

–    atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 13 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl atliekų(11),

–    atsižvelgdamas į savo 2007 m. spalio 23 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo(12),

–    atsižvelgdamas į savo 2007 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl tausiojo pesticidų naudojimo teminės strategijos(13),

–    atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką(14),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą, Tarptautinės prekybos komiteto, Regioninės plėtros komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A6-0074/2008),

A.  Europa kol kas dar nepasuko tikrai darnaus vystymosi keliu,

B.  kadangi Komisija pripažįsta, kad pažanga, padaryta sprendžiant svarbiausius klausimus – integruoti aplinkos apsaugos klausimus į kitas politikos sritis ir patobulinti Bendrijos teisės aktų taikymo kontrolę – labai nedidelė,

C. kadangi Komisija pažymi, kad daugelis aplinkos apsaugos problemų šiuo metu darosi vis sunkesnės: pasaulyje didėja šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekis, sparčiau nyksta biologinė įvairovė, tarša vis dar daro didelę įtaką visuomenės sveikatai, didėja ES šalyse susidarančių atliekų kiekis, o mūsų „ekologinis pėdsakas“ nuolatos auga; kadangi kyla didelis klausimas, ar kitos pagrindinės ES politikos priemonės neduoda aplinkai kenksmingų rezultatų,

D. kadangi netikėtina, kad tvarus vystymasis kada nors bus pasiektas, kol aplinkos apsaugos klausimai nebus išsamiai integruoti į visas pagrindines politikos sritis;

E.   kadangi švari ir sveika aplinka yra būtina sąlyga žmogaus gerovei ir geroms socialinėms sąlygoms užtikrinti,

F.  kadangi tinkamai parengta aplinkos apsaugos politika gali padėti įgyvendinti ir kitus tikslus: didinti konkurencingumą, skatinti ekonomikos augimą, naujoves, kurti daugiau darbo vietų ir kuriant naujas, saugias technologijas skatinti mokslo pažangą,

1.  apgailestauja dėl to, kad tarpinę šeštosios aplinkosaugos veiksmų programos peržiūrą vėluojama atlikti beveik metais ir dėl to, kad, priešingai nei savo tarpinėje peržiūroje teigia Komisija, Europos Sąjunga apskritai atsilieka įgyvendindama veiksmų programoje numatytas priemones; primena, kad, kitaip nei ankstesnioji, šeštoji aplinkosaugos veiksmų programa buvo priimta pagal EB sutarties 251 straipsnyje apibrėžtą bendro sprendimo procedūrą; ragina ES daryti viską, ką gali, kad pasiektų šeštojoje aplinkosaugos veiksmų pagal programą susitartų tikslų, nes jų nepasiekus būtų pakenkta ES patikimumui, inter alia, dėl aplinkos būklės susirūpinusių piliečių akyse;

2.   pažymi, kad kaip naują procedūros priemonę pasitelkus temines strategijas padidėjo parengiamojo teisėkūros etapo proceso svarba, atsirado papildomų galimybių įtraukti suinteresuotus subjektus ir įtvirtinti strategiškesnę ES teisėkūros politikos koncepciją; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad dėl teminių strategijų pailgėjo aplinkos apsaugos politikos kūrimo trukmė, nes konkretūs politikos pasiūlymai rengiami ir su jais susijusios priemonės priimamos vėliau;

3.   mano, kad itin svarbu sustiprinti šeštosios aplinkosaugos veiksmų programos, kaip ES darniojo vystymosi strategijos aplinkos apsaugos aspekto, vaidmenį;

4.  pažymi, kad teminės strategijos nenaudingos, jeigu jos pagal laiką sutampa su didžiaisiais teisiniais dokumentais; jos naudingos arba prieš atsirandant šiems atitinkamiems teisiniams dokumentams, arba tada, kai jos taikomos vienos;

5.   pabrėžia, kad žmonių aplinka ir sveikata tiesiogiai susijusios; ragina Komisiją, siekiant įgyvendinti Europos Sąjungoje paskelbtą koncepciją „Sveikata visose politikos srityse“, parengti tyrimus, iš kurių būtų matyti priežastinis žmonių sveikatos būklės pokyčių ir aplinkos kokybės pokyčių ryšys;

Teminės strategijos

6.   mano, kad ES veikė nuosekliai siekdama šeštojoje aplinkosaugos veiksmų programoje nustatytų su klimatu susijusių diplomatinių tikslų; tačiau primena, ES nepavyko įvykdyti visų įsipareigojimų, susijusių su tikslais ir prioritetiniais veiksmais klimato kaitos sustabdymo srityje; yra labai susirūpinęs dėl transporto išmetamų teršalų kiekio padidėjimo ir dėl to, kad priemonės, kuriomis siekiama padidinti energijos naudojimo efektyvumą, įgyvendinamos lėtai; primena Komisijai paskelbti komunikatą dėl tvariai transporto sistemai nustatytų kiekybiškai išreikštų tikslų aplinkos apsaugos srityje; tikisi, kad valstybės narės pasieks Kioto protokole atskiroms šalims nustatytus šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų sumažinimo tikslus iki 2012 m.;

7.  apgailestauja dėl to, kad tikslas iki 2010 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą tikriausiai bus nepasiektas ir kad siūlytos jūrų aplinkos ir dirvožemio apsaugos strategijos iki 2012 m. neduos konkrečių su aplinkos apsauga susijusių rezultatų; pažymi, kad reikia sustiprinti pastangas įtraukti biologinės įvairovės politiką į kitas politikos sritis; atkreipia dėmesį į tai, kad Natura 2000 tinklui ir kitiems artimai su juo susijusiems prioritetiniams tikslams reikia skirti tinkamą finansavimą;

8.  pažymi, kad cheminių medžiagų klausimo požiūriu 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, yra žingsnis pirmyn siekiant sumažinti cheminių medžiagų žmonėms ir aplinkai keliamą pavojų, nors šis reglamentas ne visais atžvilgiais atitinka šeštosios aplinkosaugos veiksmų programos tikslus; apgailestauja dėl to, kad labai vėluojama parengti tausiojo pesticidų naudojimo teminę strategiją, ir kad priemonės, kurių imtasi siekiant pagerinti oro kokybę ir miesto aplinką ir sumažinti triukšmą, toli gražu neatitinka aplinkosaugos veiksmų programos tikslų; ragina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl persvarstytos direktyvos dėl išmetamų teršalų kiekio apribojimo nacionaliniu mastu; yra įsitikinęs, kad reikia užtikrinti visapusišką Aplinkos triukšmo direktyvos įgyvendinimą;

9.  atsižvelgdamas į patalpų oro kokybės poveikį sveikatai, ragina Komisiją ir valstybes nares remti Pasaulio sveikatos organizacijos darbą patalpų oro kokybės klausimais ir prašo Komisiją kuo greičiau pasiūlyti konkrečias teisines priemones dėl patalpų oro kokybės;

10. pažymi, kad šeštojoje aplinkosaugos veiksmų programoje nustatyti konkretūs vandens apsaugos tikslai neturi didesnių trūkumų; vis dėlto ragina Komisiją užtikrinti visapusišką Vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimą ir iš naujo įvertinti ES vandens apsaugos tikslų integravimą į kitas politikos sritis; be to, ragina Komisiją kuo greičiau parengti pasiūlymą dėl direktyvos dėl fosforo teršalų žemės ūkyje ir, remiantis 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 648/2004 dėl ploviklių(15) 16 straipsniu, plovikliuose sumažinimo;

11. mano, kad būtina parengti naują vandens politiką, pagal kurią būtų siekiama taupyti ir tvariai valdyti vandens išteklius;

12. apgailestauja dėl to, kad gamtos išteklių ir atliekų teminės strategijos susilpnino šeštojoje aplinkosaugos veiksmų programoje nustatytus tikslus; apgailestauja dėl to, kad ES mastu nenustatyta jokių konkrečių tikslų siekiant atsieti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo pereinant prie tvaraus gamybos ir vartojimo modelio; pritaria, kad reikia imti tolesnių su biologinėmis atliekomis susijusių veiksmų, kuriais būtų skatinama ir toliau siekti mažinti sąvartynų naudojimą, ir užtikrinti, kad atliekos būtų apdorojamos geriausiais, pvz., klimato kaitos sušvelninimu grindžiamais, būdais; be to, ragina remti ekologiškas atliekų tvarkymo formas ir priemones, kuriomis būtų griežtinamos aplinką teršiančio sąvartynų naudojimo pasekmės;

13. ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti visas priemones, kurios sudarytų sąlygas gamtinius išteklius naudoti tikslingai, veiksmingai ir nekeliant pavojaus biologinei įvairovei;

Esamų teisės aktų įgyvendinimas ir vykdymas

14. primena, kad pagrindinis prioritetas yra visapusiškai ir teisingai įgyvendinti esamus teisės aktus, ir mano, kad norint išspręsti su aplinkos apsauga susijusias problemas labai svarbu laikytis privalomų teisės aktų; ragina Komisiją stiprinti savo, kaip Sutarties sergėtojos, veiklą; todėl prašo ES biudžeto valdymo institucijų suteikti Komisijai visus reikiamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kad ji galėtų užtikrinti, jog visose valstybėse narėse būtų vykdoma kuo veiksmingesnė esamų teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo stebėsena;

15. pabrėžia, kad reikia veiksmingai ir tiksliai įgyvendinti Bendrijos aplinkosaugos teisės aktus, ir rekomenduoja patvirtinti specialias paramos priemones regionams, kuriems sunku įgyvendinti šį Bendrijos teisyno aspektą; ragina valstybių narių institucijas parengti perkėlimo strategijas ir jose aiškiai apibrėžti nacionalinio, regiono ir vietos lygmens institucijų pareigas ir atsakomybę tinkamai perkeliant ir įgyvendinant Bendrijos aplinkosaugos teisės aktus;

16. vis dėlto yra susirūpinęs dėl įvairių subjektų siūlymų sumažinti bendrų teisės aktų skaičių ir sumažinti jų svarbą, pakeičiant juos savanoriškais susitarimais arba kitomis neprivalomojo pobūdžio priemonėmis; todėl dar kartą pabrėžia, kad siekiant užtikrinti geresnį reguliavimą reikia susitelkti į nedviprasmiškas ir skaidrias taisykles ir standartus, grindžiamus teisės aktais, kuriais siekiama susitartų tikslų, ir geresniu jų vykdymu;

17. teigiamai vertina Komisijos siūlymus stiprinti aplinkos srities teisės aktų vykdymą nacionaliniu mastu, užtikrinant teisę į teisingumą ir suderintą baudžiamosios teisės taikymą; pažymi, kad prevenciniai baudžiamosios teisės aspektai padeda užtikrinti geresnį teisės aktų vykdymą ir aplinkos apsaugą;

18. ragina toliau rengti ir iš naujo svarstyti ES aplinkos politiką didesnį dėmesį skiriant tikslų nustatymui, o ne priemonių apibrėžimui, ir taip sudaryti galimybes valstybėms narėms ir ūkininkams rasti efektyviausias ir veiksmingas priemones, kurios padėtų siekti reikalaujamų tikslų;

Gamta, biologinė įvairovė ir klimato kaita

19. mano, kad šeštojoje aplinkosaugos veiksmų programoje reikėtų deramai atsižvelgti į esamas problemas ir daugelio valstybių narių nenorą įgyvendinti buveinių ir Natura 2000 direktyvas ir todėl reikėtų apsvarstyti galimybes žemės savininkus ir vietos institucijas skatinti vadovautis konstruktyviu požiūriu, kad atitinkamos vietovės būtų atkurtos ir skatinama jas saugoti; deramai atsižvelgdamas į subsidiarumo principą rekomenduoja mokestinėmis priemonėmis skatinti gerąją patirtį ir atgrasyti žmones nuo taršios veiklos;

20. atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad pasekmių pagal baudžiamąją teisę perspektyvos ne kiekvienu atveju pakanka, kad būtų užkirstas kelias neteisėtai ir kartu aplinką teršiančiai elgsenai; todėl pabrėžia, kad svarbu ir toliau taikyti nuobaudas, nustačius faktą, pagal baudžiamąją teisę, ypač už neteisėtą pavojingų atliekų išmetimą kitų šalių teritorijoje;

Skatinamosios aplinkosaugos priemonės ir aplinkai kenksmingų subsidijų reforma

21. teigiamai vertina Komisijos žaliąją knygą dėl rinkos priemonių, taikomų aplinkosaugos ir susijusiais politikos tikslais; mano, kad reikia plačiau naudoti rinkos priemones, atsižvelgiant į visų gamybos bei platinimo procesų ir vartojimo modelių poveikį aplinkai;

22. mano, kad ES prekybos išlakų leidimais sistema (PILS) iki šiol nesumažino išmetamo CO2 kiekio, nes per dosniai skirstomas leidžiamas išmesti kiekis; pažymi, kad ES įsipareigojo iki 2020 m., palyginti su 1990 m. lygiu, sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį mažiausiai 20 proc.; primygtinai reikalauja, kad po 2012 m. į ES prekybos išlakų leidimais sistemą būtų įtraukta gana griežta viršutinė riba, numatytas leidimų pardavimas aukcione ir patvirtintų išlakų mažinimo (angl. CER) bei išlakų mažinimo vienetų (angl. ERU) naudojimo kiekybinė ir kokybinė riba;

23. vis dėlto pažymi, kad ekologinio apmokestinimo vaidmuo tebėra nežymus ir nėra ženklų, rodančių, kad jis įgytų daugiau svarbos; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų įgyvendinant ekologijos mokesčių reformą, kuria, be kita ko, mokesčių našta būtų perkelta nuo gerovę mažinančių mokesčių (pvz., darbo mokesčių) prie gerovę didinančių mokesčių (pvz., aplinkai kenksmingos veiklos, tokios kaip išteklių naudojimas ar tarša, apmokestinimo); pažymi, jog nepaisant to, kad mokesčių srityje reikalaujama vienbalsiškumo, sutartyse numatyta glaudesnio bendradarbiavimo galimybė, ir atkreipia dėmesį į galimybę taikyti atviro koordinavimo metodą;

24. atkreipia dėmesį į tai, kad buvo suteiktas akstinas panaikinti aplinkai kenksmingas subsidijas; tačiau laiko nepriimtina, kad artimoje ateityje nenumatyta imtis jokių konkrečių priemonių, kuriomis būtų siekiama reformuoti aplinkai kenksmingų subsidijų sistemą, todėl ragina Komisiją iki 2008 m. pabaigos pateikti konkrečių pasiūlymų, kuriais per ateinančius penkerius metus būtų laipsniškai panaikintos visos aplinkai kenksmingos subsidijos;

Aplinkos politikos integravimas į kitas politikos sritis, tarptautinis bendradarbiavimas ir priemonės naujovėms skatinti

25. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti aktyviau ir nuosekliau integruoti aplinkos politiką į visas ES politikos sritis; siekdamas įgyvendinti Europos Sąjungoje paskelbtą koncepciją „Sveikata visose politikos srityse“, ragina įtraukti aplinkos apsaugos ir sveikatos apsaugos aspektus į visas politikos sritis ir į tai įtraukti regionus bei miestus; apgailestauja dėl to, kad šie aspektai nepakankamai integruoti į įvairias aplinkos srities teisės sistemas ir į rengiamus naujus teisės aktus, ir dėl to, kad aplinkos politikos aspektai nepakankamai įtraukiama į teisės aktus, kurių pirminis tikslas yra kitas nei aplinkos apsauga;

26. mano, kad norint pasiekti konkrečių rezultatų, susijusių su aplinkos apsaugos aspektų įtraukimu į kitus ekonomikos sektorius, reikia nubrėžti išsamius privalomus sektorių tikslus ir nustatyti tvarkaraščius; kartu pabrėžia konkrečių pramonės sektorių ekonominių subjektų atsakomybę už ilgalaikius klimato ir energetikos politikos rezultatus;

27. pabrėžia, kad veiksminga aplinkosaugos politika neatskiriamai susijusi su geresne gyvenimo kokybe, ir šiuo atžvilgiu pabrėžia, koks svarbus regioninis aspektas įgyvendinant šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą, ypač vykdant klimato kaitos mažinimo ir prisitaikymo prie jos priemones; pabrėžia, kad svarbu rengti kampanijas, kuriomis visuomenė būtų informuojama apie šeštosios Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programos tikslus ir jos įgyvendinimo procesą;

28. pabrėžia, kad įgyvendinant regionines plėtros programas būtina atsižvelgti į programą „NATURA 2000“ siekiant sudaryti galimybes suderinti Europos biologinės įvairovės apsaugos principą ir plėtrą ir pagerinti žmonių gyvenimo kokybę; mano, kad atsižvelgiant į tai reikia pradėti plačią informavimo ir pažangiosios patirties skatinimo kampaniją siekiant rekomenduoti, kaip suderinti šiuos du iš pažiūros skirtingus požiūrius;

29. pabrėžia, kad reikia geriau koordinuoti regionų ir vietos veikėjų tinklų veiklą siekiant skleisti ir naudoti pažangiąją patirtį mažiau išsivysčiusiuose regionuose; pritaria, kad reikia skatinti aplinkosaugos srityje tarpvalstybiniu lygmeniu bendradarbiauti tarp Europos Sąjungos valstybių narių bei su kaimyninėmis Europos Sąjungos šalimis ir regionais, pvz., Juodosios jūros, Baltijos jūros ir Viduržemio jūros regionais, ypač norint užkirsti kelią tarptautinei taršai;

30. yra susirūpinęs dėl įvairių nepriklausomų tyrimų(16)(17)(18)(19) duomenų, rodančių, kad Komisijos generaliniai direktoratai nenuodugniai laikosi Komisijos poveikio vertinimo gairių, kad ekonominio poveikio vertinimas ir kiekybinė išraiška pabrėžiama socialinio, tarptautinio poveikio ir poveikio aplinkai sąskaita, kad teisės aktų sąnaudos laikomos didesnėmis nei nauda ir kad trumpalaikiai sumetimai nustelbia ilgalaikius; mano, kad šie nedarnūs poveikio vertinimai kenkia pačiai aplinkos politikai ir jos integravimui į kitas ES politikos sritis; ragina Komisiją imtis veiksmų ir ištaisyti šiuos nuolatinius trūkumus;

31. teigiamai vertina tvirtą Komisijos įsipareigojimą stiprinti tarptautinį aplinkos politikos aspektą; mano, kad reikia užtikrinti, jog aplinkos politika būtų įtraukta į visą ES išorės veiklą, ir gerinti aplinkosaugos valdymą tarptautiniu mastu; ragina Komisiją ir valstybes nares ir toliau plėtoti plataus užmojo aplinkos politiką ir reikalavimus, pavyzdžiui, skatinant technologijų perdavimą ir keitimąsi pažangiąja patirtimi su besivystančiomis šalimis;

32. pabrėžia, kad reikėtų vadinamajai klimato kaitos diplomatijai skirti svarbesnę vietą ir nuosekliau ją įgyvendinti ES prekybos santykiuose su valstybėmis, kurios nėra įsipareigojusios daugiašaliais aplinkos apsaugos susitarimais, pavyzdžiui, Jungtinėmis Valstijomis, Kinija ir Indija, kurios dėl įvairių priežasčių neįgyvendina Kioto protokolo;

33. rekomenduoja į GATT įtraukti tvarumo sąlygą, kurioje būtų nustatyti aplinkos apsaugos politikos principai, pavyzdžiui, prevencijos ir vadinamasis teršėjas moka principai, kuriais reikėtų vadovautis svarstant prekybos priemones siekiant, kad prekybos taisyklės nekeltų grėsmės aplinkos apsaugai, o aplinkos apsaugos reglamentavimas nebūtų naudojamas protekcionizmo tikslais;

34. ragina Tarybą ir Komisiją rengti dvišales ir regionines prekybos derybas, siekiant aptarti tokius prekybos įsipareigojimus, kurie būtų tiesiogiai naudingi aplinkos apsaugai, pavyzdžiui skatinti prekybą tvariomis prekėmis bei paslaugomis ir įsipareigoti veiksmingai įgyvendinti daugiašalius aplinkosaugos susitarimus (DAS); mano, kad arba šių derybų metu, arba atskirai ES, kartu su valstybėmis narėmis, turi sustiprinti dialogą su sparčiai besivystančiomis šalimis, atkreipiant dėmesį į tas sritis, kurios aktualios abiems šalims, pavyzdžiui, klimato kaitą, atliekų tvarkymą ir nelegalią miško ruošą ir įgyvendinti bendras programas; remia Komisijos pasiūlymą įsteigti Tvaraus vystymo forumą, kuriame galėtų dalyvauti pilietinė visuomenė, kurio kiekviename prekybos susitarime būtų kreipiama daug dėmesio į klimato klausimus ir ragina tai įgyvendinti šių derybų metu;

35. ragina Komisiją padėti besivystančioms šalims taikyti tvarias ir veiksmingas technologijas, naudojantis tokiomis priemonėmis, kaip pajėgumų vystymas, technologijų perdavimas ir finansinė bei institucinė parama; be to pabrėžia, kad įgyvendinant visus vystymosios pagalbos projektus, susijusius su prekyba besivystančiose šalyse, pavyzdžiui, ekonominės partnerystės susitarimus (EPS), svarbu, kad būtų laikomasi tinkamų aplinkos apsaugos politikos principų.

36. ragina Komisiją toliau siekti užsibrėžtų ambicingų tikslų derybose pagal Dohos deklaracijos 31 straipsnio i punktą, pabrėžiant, kad šios skirtingos, tačiau vienodai svarbios tarptautinės teisės organizacijos turėtų bendradarbiauti ir bendrauti siekdamos užtikrinti tarpusavio paramą įgyvendinant prekybos ir aplinkos apsaugos politiką;

37. ragina Komisiją Dohos derybų raunde toliau siekti nulinio tarifo ekologinėms prekėms ir paslaugoms bei toliau dėti pastangas, kad būtų susitarta dėl jų apibrėžties, į kurią būtina įtraukti gamybos būdų tvarumo kriterijų, tačiau rekomenduoja pradėti nuo konkrečių sąsajų su klimato kaita;

38. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti įgyvendinant visas ES politikos kryptis pragmatiškiau ir horizontaliau naudotis naujovėmis ir naujosiomis technologijomis, kad šie aspektai turėtų lemiamos reikšmės stiprinant ir saugant aplinką; pabrėžia, kad norint užtikrinti, kad ateityje visis ES rinkos produktai būtų kuriami, gaminami ir vartojami laikantis tvarumo kriterijų, reikia nedelsiant pradėti diegti ES pirmaujančiojo (angl. Top Runner) koncepciją, t. y. platesnio užmojo nuolatinio gamybos ir vartojimo modelių tobulinimo priemonę,

39. primena, kad investicijos į naujoviškas, aplinkai palankias technologijas ir į ekologinį projektavimą, energijos galutinio vartojimo efektyvumas ir į pastatų energinis efektyvumas, nepaisant galimų didelių trumpalaikių išlaidų, ilgainiui bus labai naudingos, ir pabrėžia, kad regionai turi skatinti įmones išnaudoti visas tokio investavimo galimybes;

40. ragina Komisiją ir valstybes nares, siekiant skatinti naujoves ir tvaraus vartojimo ir gamybos modelius, nustatyti tikrai ekologiškas viešųjų pirkimų taisykles;

41. ragina Komisiją padėti nacionalinėms, regionų ir vietos institucijoms vykdyti bendrus tvarius pirkimus numatant aiškią sistemą, pagal kurią būtų lengviau nustatyti apskaičiuojamus tikslus ir kokybės kriterijus.

42. pabrėžia, kad energetinių augalų auginimas neturėtų kelti pavojaus maisto produktų tiekimui Europoje ir už jos ribų;

43. ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant planinių tikslų, t. y. 20 proc. energijos gaminti iš atsinaujinančių šaltinių ir padidinti biokuro naudojimą iki 10 proc. biokuro suvartojimo tikslų; pabrėžia, kad pagal tvarumo priemonę, kuri šiuo metu rengiama, iš trečiųjų šalių importuotam biokurui turėtų būti taikomi griežčiausi tvarumo kriterijai;

44. pabrėžia, kad siekiant saugoti Europos piliečių sveikatą ES žemės ūkyje numatoma gaminti vis saugesnius ir vis kokybiškesnius maisto produktus;

45. ragina valstybes nares ir regionų bei vietos valdžios institucijas tinkamai pasinaudoti naujomis struktūrinių fondų ir naujų kaimynystės programų teikiamomis investavimo galimybėmis, panaikinti aplinkai žalingas subsidijas ir užtikrinti, kad vykdant jų veiklos programas bei struktūrinių fondų remiamus projektus ir derinant su kitais teminiais prioritetais būtų geriau įgyvendinami Bendrijos aplinkosaugos teisės aktai ir siekiama ilgalaikio tikslo – visos ES tvaraus vystymosi;

46. žinodamas šalutinių produktų naudojimo keliamas problemas, mano, kad būtina tobulinti ir skleisti informaciją apie pakeitimo principą, kurią rengiant būtų atsižvelgiama į produktų pakaitalų buvimą, prieinamumą ir kainą; pažymi, kad taip pat reikia atsižvelgti į gamybos ir naudojimo procesus, leidžiančius naudoti produktus, nekeliančius pavojaus žmonių gyvybei, nes jie neturi sąlyčio su žmonėmis;

Geresnio reglamentavimo principai aplinkos politikoje

47. pažymi, kad siekiant tikrai geresnio reglamentavimo reikėtų pakeisti besidubliuojančius teisės aktus, didinančius biurokratiją ir kenkiančius konkurencingumui; mano, kad turėtų būti plėtojama nauja teisės aktų supaprastinimo politika, išsaugant svarbiausius tikslus ir pagrindinius principus, bet persvarstant būdą, kuriuo iki šiol buvo rengiami direktyvų ir reglamentų priedai;

48. mano, kad filosofinis požiūris į persvarstymo procesą neapima kritinės argumentacijos ir jo laikantis nenagrinėjamos vėlavimo priežastys; mano, kad tik nagrinėjant ir pateikiant šio vėlavimo priežastis galima priimti teisingus sprendimus ateičiai;

49. pažymi, kad norint tikrai gerinti teisės aktų priėmimo metodiką ir rengti praktikoje įgyvendinamas taisykles, kurias kompetentingoms institucijoms, įmonėms ir piliečiams būtų lengva taikyti, būtina plėsti sąveiką su Bendrijos institucijomis ir įstaigomis bei pilietine visuomene siekiant patenkinti jų poreikius ir atsižvelgti į regionų, miestų auditorijų, atitinkamų pramonės šakų ir asociacijų sprendimus ir nuomones; pabrėžia, kad reikia įvertinti tikrąsias sąnaudas ir esamų išteklių keitimo poreikį;

Sąlygų elgesio pokyčiams sudarymas

50. pabrėžia, kad reikalingi nauji gerovės įvertinimo būdai, kurie būtų grindžiami tikrąja ekologinių paslaugų verte; mano, kad, kadangi vien BVP negali atkleisti visų modernios visuomenės aspektų ir poreikių, BVP jau nėra tinkama priemonė gerovei ir vystymuisi įvertinti; ragina ES ir toliau plėtoti ir politiškai panaudoti naująjį rodiklį, kuriuo apimamas neigiamas ekonomikos pažangos poveikis aplinkai bei sveikatai ir kuriuo prisidedama prie pastangų atsieti ekonomikos augimą nuo grėsmės aplinkai; mano, kad šis naujasis rodiklis turėtų paskatinti integruotos visuomenės formavimąsi ir duoti akstiną geresniam aplinkosaugos aspektų integravimui į kitas politikos sritis;

51. ragina Komisiją žmonių sveikatos apsaugą laikyti svarbiausiu iš aplinkos apsaugos prioritetų;

52. mano, kad ES turėtų atlikti vadovaujamąjį vaidmenį kuriant politikos alternatyvas, kurios sudarytų sąlygas kardinaliems su vartojimo ir gamybos modeliais susijusio elgesio pokyčiams;

53. pabrėžia, kad svarbu imtis priemonių siekiant pakeisti nevaržomą vartotojišką elgseną, kadangi šios priemonės, kaip ir nacionaliniai teisės aktai, galėtų paveikti rinkos dalyvius taip, kad jie labiau ir dažniau paisytų aplinkos apsaugos reikalavimų;

54. mano, kad nuostata dėl tinkamo piliečių informavimo turėtų būti laikomas prioritetinės svarbos tikslu; tvirtai pritaria ženklinimo aiškią ir išsamią informaciją pateikiančiomis etiketėmis sistemos kūrimui, nes ji labai padėtų vartotojams tinkamai pasirinkti;

55. reikalauja, kad Komisija arba jos vardu veikianti išorės įstaiga prieš rengiant pasiūlymą dėl septintosios aplinkosaugos veiksmų programos (AVP) atliktų bendrą šeštosios aplinkosaugos veiksmų programos (AVP) rezultatų įvertinimą;

56. mano, kad galutinę šeštosios aplinkosaugos veiksmų programos peržiūrą turėtų atlikti nuo Komisijos nepriklausoma išorės įstaiga; reikalauja, kad Komisija arba jos vardu veikianti išorės įstaiga prieš rengdama pasiūlymą dėl septintosios aplinkosaugos veiksmų programos atliktų išsamų kiekvieno šeštosios aplinkosaugos veiksmų programos skyriaus rezultatų įvertinimą;

o

oo

57. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1)

OL L 242, 2002 9 10, p. 1.

(2)

OL C 314 E, 2006 12 21, p. 131.

(3)

OL C 314 E, 2006 12 21, p. 86.

(4)

Priimti tekstai, P6_TA(2007)0154.

(5)

OL C 306 E, 2006 12 15, p. 182.

(6)

Priimti tekstai, P6_TA(2007)0504.

(7)

Priimti tekstai, P6_TA(2007)0509.

(8)

OL C 306 E, 2006 12 15, p. 176.

(9)

OL C 306 E, 2006 12 15, p. 103.

(10)

OL C 287 E, 2007 11 29, p. 168.

(11)

OL C 287 E, 2007 11 29, p. 136.

(12)

Priimti tekstai, P6_TA(2007)0444.

(13)

Priimti tekstai, P6_TA(2007)0467.

(14)

Priimti tekstai, P6_TA(2007)0445.

(15)

OL L 104, 2004 4 8, p. 1.

(16)

Europos Komisijos politikos priemonių poveikio vertinimas: pasiekimai ir perspektyvos, Europos aplinkosaugos ir tvaraus vystymosi konsultavimo tarybos, 2006 m. balandžio mėn.

(17)

Kaip teisingai nustatyti proporcijas? Kiek turėtų apimti ES poveikio vertinimai? Miljøvurdering institutas, 2006 m. balandžio mėn.

(18)

Į gerą ar į blogą? ES „geresnio reglamentavimo“ darbotvarkė ir aplinka, Europos aplinkos politikos institutas, 2005 m. lapkričio mėn.

(19)

Tvarus vystymasis Europos Komisijos 2003 m. integruotuose poveikio įvertinimuose, Europos aplinkos politikos institutas, 2004 m. balandžio mėn.


AIŠKINAMOJI DALIS

Tarpinė šeštosios Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programos peržiūra

Europos Parlamento Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas pavedė atlikti vertinimą, kaip Europos Sąjunga iki šiol vykdė savo įsipareigojimus, prisiimtus pagal 2002 m. patvirtintą šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą, kuri galios iki 2012 m. Vertinimas parodė, kad įgyvendinant daugelį veiksmų programos prioritetinių tikslų atsiliekama arba labai stipriai arba nepaprastai stipriai. Atsižvelgiant į iki šiol įgyvendintas priemones neatrodo, kad programoje nustatyti prioritetiniai aplinkosaugos tikslai bus pasiekti iki 2012 m. Vertinimas nepatvirtino Komisijos savo pačios tarpinėje peržiūroje pateikiamo teiginio, kad ES, vykdydama veiksmų programoje numatytas priemones, neatsilieka nuo tvarkaraščio.

Prieš patvirtinant šeštąją aplinkosaugos veiksmų programą vyko gyvos diskusijos dėl to, kaip suformuluoti kiekvienos prioritetinės srities ES masto tikslus. Parlamento pranešėjas būtų norėjęs įtraukti į tekstą aiškesnius kiekybinius bei kokybinius tikslus ir tvarkaraščius. Komisija nepritarė aiškių tikslų ir tvarkaraščių nustatymui. Jos nuomone, į šiuos pageidavimus bus atsižvelgta pagal šią programą rengiant temines strategijas. Tačiau, deja, teminės strategijos nuvylė: į jas įtraukta labai nedaug konkrečių tikslų, o jei tikslai ir įtraukti, jie nepadės pasiekti šeštojoje aplinkosaugos veiksmų programoje nustatytų tikslų. Vienas iš pavyzdžių yra iki šiol neparengta Oro kokybės direktyva.

Remiantis Parlamento užsakytu vertinimu galima beveik vienareikšmiškai daryti išvadą, kad Komisijos sprendimas konkrečius pasiūlymus teikti pasitelkus temines strategijas apskritai nedavė lauktų rezultatų. Nors galima manyti, kad teminės strategijos padėjo sustiprinti suinteresuotų subjektų dalyvavimą ir suteikė aplinkos politikai strateginį aspektą, dėl jų pailgėjo aplinkos srities teisėkūros procesas, nes užsitęsė konkrečių pasiūlymų dėl teisės aktų rengimas ir priėmimas laikas. Didžiausia pažanga padaryta tose aplinkosaugos veiksmų programos srityse, kuriose nebuvo parengta atskirų teminių strategijų. Pavyzdžiui, galima teigti, kad iki šiol ES sekėsi vykdyti tarptautinius klimato srities įsipareigojimus.

Šeštojoje aplinkosaugos veiksmų programoje raginama keisti stiprų neigiamą poveikį aplinkai darančias paramos sistemas ir fiskalinėmis priemonėmis plėsti tvarius gamybos metodus ir vartojimo modelius. Deja, šiose srityse padaryta tik nedidelė pažanga, nors veiksmingesnis rinkos priemonių panaudojimas turėtų stiprų poveikį siekiant šeštosios AVP tikslų. Be to, reikia ir toliau dėti pastangas siekiant panaikinti aplinkos srities teisės aktų spragas teikiant naujus pasiūlymus dėl teisės aktų, o siekiant užtikrinti, kad Bendrijos aplinkos srities teisės aktai būtų tinkamai įgyvendinami visose valstybėse narėse, reikia teikti tinkamą finansavimą.

Be to, derėtų prisiminti kad, kitaip nei ankstesnioji, šeštoji aplinkosaugos veiksmų programa buvo priimta pagal EB sutarties 251 straipsnyje apibrėžtą bendro sprendimo procedūrą. Be to, daugiau nei bet kada svarbu, kad ES darytų viską, ką gali, kad pasiektų pagal šeštąją AVP susitartų tikslų. Jų nepasiekus būtų pakenkta ES patikimumui, inter alia, dėl aplinkos būklės blogėjimo susirūpinusių piliečių akyse.


NUOMONĖ Tarptautinės prekybos komiteto (19.12.2007)

teikiama Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl Tarpinės šeštosios Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programos peržiūros

(2007/2204(INI))

Nuomonės referentas: Sajjad Karim

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   mano, kad nesant visame pasaulyje suderintų aplinkos apsaugos tikslų ir uždavinių bei jų supratimo, ES pastangos gali sudaryti visuotinų konkurencijos kliūčių gamybai Europos Sąjungoje ir labai pavojingą pirmumo suteikimą aplinkosaugos reikalavimų neatitinkantiems, beveik nekontroliuojamiems gamybos šaltiniams visame pasaulyje;

2.   rekomenduoja į GATT įtraukti tvarumo sąlygą, kurioje būtų nustatyti aplinkos apsaugos politikos principai, pavyzdžiui, prevencijos ir vadinamasis teršėjas moka principai, kuriais reikėtų vadovautis svarstant prekybos priemones siekiant, kad prekybos taisyklės nekeltų grėsmės aplinkos apsaugai, o aplinkos apsaugos reglamentavimas nebūtų naudojamas protekcionizmo tikslais;

3.   ragina Komisiją toliau siekti užsibrėžtų ambicingų tikslų derybose pagal Dohos deklaracijos 31 straipsnio i punktą, pabrėžiant, kad šios skirtingos, tačiau vienodai svarbios tarptautinės teisės organizacijos turėtų bendradarbiauti ir bendrauti siekdamos užtikrinti tarpusavio paramą įgyvendinant prekybos ir aplinkos apsaugos politiką;

4.   ragina Komisiją toliau siekti nulinio tarifo ekologinėms prekėms ir paslaugoms bei toliau dėti pastangas, kad Dohos derybų raunde būtų susitarta dėl jų apibrėžties, į kurią būtina įtraukti gamybos būdų tvarumo kriterijų, tačiau rekomenduoja pradėti nuo konkrečių sąsajų su klimato kaita;

5.   pažymi, kad paskutiniuose PPO ginčų sprendimo tarybos (GST) sprendimuose galima įžvelgti, jog pirmenybė teikiama daugiašalėje aplinkoje priimtiems standartams; ragina Komisiją siekti politinio pritarimo GST precedentinei teisei, pagal kurią būtų suteikiama daugiau galimybių politikams priimti teisėtas prekybos priemones, padedančias įgyvendinti aplinkos apsaugos tikslus; mano, kad dabar ypač svarbu pradėti viešas diskusijas siekiant įkurti Tarptautinę aplinkos apsaugos agentūrą, kuri būtų atsakinga už visus klausimus susijusius su aplinkos apsauga pasaulyje;

6.   pabrėžia, kad nors Kioto protokolo įgyvendinimo mechanizmas, pagal kurį nustatoma, kad tais atvejais, kai šalis pirmuoju įsipareigojimų laikotarpiu viršija leidžiamą išmetamųjų dujų kiekį, tą skirtumą ji privalės kompensuoti antruoju įsipareigojimų laikotarpiu, teoriškai yra geras, tačiau jį reikia patikrinti praktikoje; ragina Komisiją ir valstybes nares rūpestingai taikyti Kioto protokolo įgyvendinimo mechanizmą ir dalyvauti visaapimančiame projekte po 2012 m., pagal kurį numatomi ambicingi siekiai, įsipareigojant įgyvendinti sąžiningus, diferencijuotus ir teisingus tikslus; pabrėžia, kad valstybės, nedalyvavusios pirmuoju įsipareigojimų laikotarpiu turėtų nedelsiant įsijungti antruoju įsipareigojimų laikotarpiu ir išnagrinėti savo galimybes priklausomai nuo jų nacionalinių sąlygų; mano, kad antruoju įsipareigojimų laikotarpiu leidžiamas išmetamųjų dujų kiekis turėtų būti nustatomas pagal sektorius, atsižvelgiant į tarptautines gaires, ir galiausiai derinamas su kitais nacionaliniais paskirstymo tikslais, taikant leidimų skyrimo pagal gyventojų skaičių principą;

7.   pripažįsta, kad besivystančios šalys, jei joms nebus suteikta didelė pajėgumų gerinimo ir technologinio vystymo pagalba, nesugebės įgyvendinti nustatytų išmetamų dujų kiekio mažinimo tikslų; pažymi, kad pagal švarios plėtros mechanizme numatomi būdai, kuriais besivystančioms šalims gali būti skiriamos investicijos, skirtos išmetamųjų dujų kiekiui mažinti, tačiau mano, kad, be to, išsivysčiusios šalys, siekdamos paspartinti pajėgumų gerinimą ir technologinį vystymąsi, privalo būti pasiruošusios Pasaulio aplinkos fondui skirti daugiau lėšų;

8.   ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant planinių tikslų, t. y. 20 proc. energijos gaminti iš atsinaujinančių šaltinių ir padidinti biokuro naudojimą iki 10 proc. biokuro suvartojimo tikslų; pabrėžia, kad pagal tvarumo priemonę, kuri šiuo metu rengiama, iš trečiųjų šalių importuotam biokurui turėtų būti taikomi griežčiausi tvarumo kriterijai;

9.   ragina Tarybą ir Komisiją rengti dvišales ir regionines prekybos derybas, siekiant aptarti tokius prekybos įsipareigojimus, kurie būtų tiesiogiai naudingi aplinkos apsaugai, pavyzdžiui skatinti prekybą tvariomis prekėmis bei paslaugomis ir įsipareigoti veiksmingai įgyvendinti daugiašalius aplinkosaugos susitarimus (DAS); mano, kad arba šių derybų metu, arba atskirai ES, kartu su valstybėmis narėmis, turi sustiprinti dialogą su sparčiai besivystančiomis šalimis, atkreipiant dėmesį į tas sritis, kurios aktualios abiems šalims, pavyzdžiui, klimato kaitą, atliekų tvarkymą ir nelegalią miško ruošą ir įgyvendinti bendras programas; remia Komisijos pasiūlymą įsteigti Tvaraus vystymo forumą, kuriame galėtų dalyvauti pilietinė visuomenė, kurio kiekviename prekybos susitarime būtų kreipiama daug dėmesio į klimato klausimus ir ragina tai įgyvendinti šių derybų metu;

10. pabrėžia, kad reikėtų vadinamajai klimato kaitos diplomatijai skirti svarbesnę vietą ir nuosekliau ją įgyvendinti ES prekybos santykiuose su valstybėmis, kurios nėra įsipareigojusios daugiašaliais aplinkosaugos susitarimais, pavyzdžiui, JAV, Kinija ir Indija, kurios dėl įvairių priežasčių neįgyvendina Kioto protokolo;

11. ragina Komisiją sudarant PPO susitarimus pateikti argumentus siekiant, kad būtų atsižvelgta į vadinamąjį tvaraus poveikio vertinimo metodą ir per ilgą laikotarpį būtų įvertinta kaip dvišaliuose ir daugiašaliuose susitarimuose atsižvelgiama į ekologinių prekių klasifikaciją energijos iš atsinaujinančių šaltinių srityje;

12. ragina valstybes nares taikyti tokią viešųjų pirkimų politiką, pagal kurią atsižvelgiama į teisėtumo ir tvarumo kriterijus;

13. mano, kad miškų kirtimo stabdymas yra ekonomiškai labai veiksmingas būdas sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį ir gana greitai gali jį gerokai sumažinti; ragina Komisiją pagreitinti derybų dėl ES miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena partnerystės susitarimų rengimo eigą bei taikyti šią sistemą kitose vartotojų valstybėse; mano, kad ilgainiui ši priemonė turėtų tapti visame pasaulyje taikoma sistema, skirta skatinti prekybą tvariu būdu pagaminta mediena; mano, kad Komisija turėtų skatinti įmones imtis priemonių kontroliuoti savo medienos ir medienos gaminių tiekimo grandis, taip pat įvesti reikalavimą į metines ataskaitas įtraukti informaciją dėl vartojamų produktų teisėtumo ir tvarumo;

14. ragina Komisiją padėti besivystančioms šalims taikyti tvarias ir veiksmingas technologijas, naudojantis tokiomis priemonėmis, kaip pajėgumų vystymas, technologijų perdavimas ir finansinė bei institucinė parama; be to pabrėžia, kad įgyvendinant visus vystymosi pagalbos projektus, susijusius su prekyba besivystančiose šalyse, pavyzdžiui, ekonominės partnerystės susitarimus (EPS), svarbu, kad būtų atsižvelgiama į tinkamos aplinkos apsaugos politikos principus ir jų laikomasi.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

18.12.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

27

1

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Francisco Assis, Graham Booth, Daniel Caspary, Christofer Fjellner, Ignasi Guardans Cambó, Jacky Hénin, Syed Kamall, Sajjad Karim, Alain Lipietz, Caroline Lucas, Marusya Ivanova Lyubcheva, Erika Mann, Helmuth Markov, David Martin, Vural Öger, Georgios Papastamkos, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Peter Šťastný, Robert Sturdy, Gianluca Susta, Daniel Varela Suanzes-Carpegna, Iuliu Winkler, Corien Wortmann-Kool

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Stavros Arnaoutakis, Jean-Pierre Audy, Jan Marinus Wiersma, Zbigniew Zaleski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Guy Bono, Ulrich Stockmann


NUOMONĖ Regioninės plėtros komiteto (23.1.2008)

teikiama Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl Tarpinės šeštosios Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programos peržiūros

(2007/2204(INI))

Nuomonės referentė: Rumiana Jeleva

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   ragina Komisiją, atsižvelgiant į tai, kad 2006 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba patvirtino atnaujintą ES tvaraus vystymosi strategiją, įtraukti tvarų vystymąsi į Europos Sąjungos prioritetų sąrašą ir atitinkamai pritaikyti šeštosios Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programos tikslus siekiant pagerinti visų piliečių gyvenimo kokybę; pabrėžia, kad yra tiesioginis ryšys tarp aplinkos būklės ir žmogaus sveikatos;

2.   pabrėžia, kad žmonių aplinka ir sveikata tiesiogiai susijusios; ragina Komisiją siekiant įgyvendinti sveikatos apsaugos integravimo į visas politikos sritis strategiją (angl. Health in all policies) atlikti tyrimus, kuriais būtų atskleidžiami sveikatos būklės raidos ir aplinkos kokybės raidos priežastiniai ryšiai, be to, prašo Komisijos žmogaus sveikatos apsaugai skirti pagrindinę vietą tarp aplinkos apsaugos prioritetų;

3.   pabrėžia, kad reikia veiksmingai ir tiksliai įgyvendinti Bendrijos aplinkosaugos teisės aktus, ir rekomenduoja patvirtinti specialias paramos priemones regionams, kuriems sunku įgyvendinti šį Bendrijos teisyno aspektą; ragina valstybių narių institucijas parengti perkėlimo strategijas ir jose aiškiai apibrėžti nacionalinio, regiono ir vietos lygmens institucijų pareigas ir atsakomybę tinkamai perkeliant ir įgyvendinant Bendrijos aplinkosaugos teisės aktus;

4    ragina, kaip apibrėžta šeštojoje Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programoje, Bendrijos lygmeniu glaudžiau bendradarbiauti nelaimių prevencijos srityje ir prašo sukurti Europos pajėgas, kurios galėtų nedelsiant reaguoti skubiais atvejais, kaip siūloma Europos Komisijos nario M. Barnier pranešime, ir apgailestauja dėl pastebėtos inercijos ir nuoseklios veiklos trūkumo sprendžiant šį klausimą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia būtinybę remiantis 2006 m. birželio 15–16 d. vykusios Europos Vadovų Tarybos suteiktais įgaliojimais tęsti greitojo reagavimo pajėgų, grindžiamų valstybių narių civilinės saugos padaliniais, kūrimą; ragina Komisiją sprendžiant klimato kaitos klausimą nelaimių prevenciją įtraukti į savo strategiją kaip vieną iš tikslų;

5.   pabrėžia, kad svarbu imtis priemonių siekiant pakeisti nevaržomą vartotojišką elgseną, kadangi šios priemonės, kaip ir nacionaliniai teisės aktai, galėtų paveikti rinkos dalyvius taip, kad jie labiau ir dažniau paisytų aplinkos apsaugos reikalavimų;

6.   pabrėžia, kad veiksminga aplinkosaugos politika neatskiriamai susijusi su geresne gyvenimo kokybe, ir šiuo atžvilgiu pabrėžia, koks svarbus regioninis aspektas įgyvendinant šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą, ypač vykdant klimato kaitos mažinimo ir prisitaikymo prie jos priemones; pabrėžia, kad svarbu rengti kampanijas, kuriomis visuomenė būtų informuojama apie šeštosios Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programos tikslus ir jos įgyvendinimo procesą;

7    pabrėžia, kad įgyvendinant regionines plėtros programas būtina atsižvelgti į programą „NATURA 2000“ siekiant sudaryti galimybes suderinti Europos biologinės įvairovės apsaugos principą ir plėtrą ir pagerinti žmonių gyvenimo kokybę; mano, kad atsižvelgiant į tai reikia pradėti plačią informavimo ir pažangiosios patirties skatinimo kampaniją siekiant rekomenduoti, kaip suderinti šiuos du iš pažiūros skirtingus požiūrius;

8    pabrėžia, kad reikia geriau koordinuoti regionų ir vietos veikėjų tinklų veiklą siekiant skleisti ir naudoti pažangiąją patirtį mažiau išsivysčiusiuose regionuose; pritaria, kad reikia skatinti aplinkosaugos srityje tarpvalstybiniu lygmeniu bendradarbiauti tarp Europos Sąjungos valstybių narių bei su kaimyninėmis Europos Sąjungos šalimis ir regionais, pvz., Juodosios jūros, Baltijos jūros ir Viduržemio jūros regionais, ypač norint užkirsti kelią tarptautinei taršai;

9    primena, kad investicijos į naujoviškas, aplinkai palankias technologijas ir į ekologinį projektavimą, energijos galutinio vartojimo efektyvumas ir į pastatų energinis efektyvumas, nepaisant galimų didelių trumpalaikių išlaidų, ilgainiui bus labai naudingos, ir pabrėžia, kad regionai turi skatinti įmones išnaudoti visas tokio investavimo galimybes;

10  ragina valstybes nares ir regionų bei vietos valdžios institucijas tinkamai pasinaudoti naujomis struktūrinių fondų ir naujų kaimynystės programų teikiamomis investavimo galimybėmis, panaikinti aplinkai žalingas subsidijas ir užtikrinti, kad vykdant jų veiklos programas ir derinant su kitais teminiais prioritetais būtų geriau įgyvendinami Bendrijos aplinkosaugos teisės aktai ir siekiama ilgalaikio tikslo – visos ES tvaraus vystymosi;

11  visų pirma valstybes nares ragina užtikrinti, kad įgyvendinant struktūrinių fondų lėšomis remiamus projektus būtų laikomasi aplinkos apsaugos ir jos gerinimo tikslo, kuris nurodomas 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo 17 straipsnyje(1);

12  ragina Komisiją padėti nacionalinėms, regionų ir vietos institucijoms vykdyti bendrus tvarius pirkimus numatant aiškią sistemą, pagal kurią būtų lengviau nustatyti apskaičiuojamus tikslus ir kokybės kriterijus.

13. ragina Komisiją sukurti paramos sistemą siekiant pagerinti energijos efektyvumą arba išplėsti esamų ekonominės paramos priemonių teikimą taip, kad jos apimtų ir gamybą, kuri sudarytų galimybes iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamą energiją sujungti su esamais iškastinio kuro energijos perdavimo tinklais; mano, kad Europos Sąjunga turi stengtis, kad biodegalų gamybai kaip žaliavos būtų naudojamos žemės ūkio atliekos.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

23.1.2008

Galutinio balsavimo rezultatai

+: 51

–: 2

0: 1

 

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Alfonso Andria, Emmanouil Angelakas, Elspeth Attwooll, Jean Marie Beaupuy, Rolf Berend, Jana Bobošíková, Victor Boştinaru, Antonio De Blasio, Bairbre De Brún, Petru Filip, Gerardo Galeote, Iratxe García Pérez, Eugenijus Gentvilas, Ambroise Guellec, Pedro Guerreiro, Zita Gurmai, Marian Harkin, Jim Higgins, Filiz Hakaeva Hyusmenova, Mieczysław Edmund Janowski, Gisela Kallenbach, Tunne Kelam, Evgeni Kirilov, Constanze Angela Krehl, Jamila Madeira, Mario Mantovani, Sérgio Marques, Miroslav Mikolášik, James Nicholson, Lambert van Nistelrooij, Jan Olbrycht, Maria Petre, Markus Pieper, Pierre Pribetich, Wojciech Roszkowski, Grażyna Staniszewska, Catherine Stihler, Margie Sudre, Oldřich Vlasák, Vladimír Železný

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Peter Baco, Jan Březina, Brigitte Douay, Den Dover, Jill Evans, Emanuel Jardim Fernandes, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Dariusz Maciej Grabowski, Francisca Pleguezuelos Aguilar, Christa Prets, Miloslav Ransdorf, Czesław Adam Siekierski, László Surján

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Vladimir Urutchev

(1)

OL L 210 2006 7 31, p. 25.


NUOMONĖ Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto (22.1.2008)

teikiama Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl tarpinės šeštosios Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programos peržiūros

(2007/2204(INI))

Nuomonės referentas: Vincenzo Lavarra

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1    mano, kad aplinkos apsaugos sąlygų laikymasis pagal kompleksinio paramos susiejimo sistemą yra sėkmingas žemės ūkio politikos ir aplinkos apsaugos politikos integracijos pavyzdys ir turėtų būti pavyzdys kitoms politikos sritims;

2.  ragina Komisiją ir valstybes nares, atliekant BŽŪP „būklės patikrinimą“, supaprastinti kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimą ir įdiegti išmokų sistemą, pagal kurią žemdirbiai būtų skatinami savo produkciją ir savo ūkius atnaujinti paisant ekologinių kriterijų;

3.  ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti visas priemones, kurios sudarytų sąlygas gamtinius išteklius naudoti tikslingai, veiksmingai ir nekeliant pavojaus biologinei įvairovei;

4.  mano, kad būtina parengti naują vandens politiką, pagal kurią būtų siekiama taupyti ir tvariai valdyti vandens išteklius;

5.  pabrėžia, kad energetinių augalų auginimas neturėtų kelti pavojaus maisto produktų tiekimui Europoje ir už jos ribų;

6    ragina Komisiją ir valstybes nares daugiau investuoti į antros kartos biodegalų gamybą, dumblių gamybą ir į tai, kad esamos gamybos atliekos, pavyzdžiui, vyno sektoriaus atliekos, būtų naudojamos energetiniais tikslais;

7.  pabrėžia, kad žemės ūkis gali labai padėti kovoti su klimato kaita, tačiau tuo pat metu jis patiria šios kaitos padarinius; taigi siekiant sumažinti žemės ūkio pažeidžiamumą derėtų parengti jo prisitaikymo prie klimato kaitos politiką, kartu stiprinant jo ekologinį tvarumą;

8    ragina toliau rengti ir iš naujo svarstyti Europos aplinkos politiką didesnį dėmesį skiriant tikslų nustatymui, o ne priemonių apibrėžimui, ir taip sudaryti galimybes valstybėms narėms ir ūkininkams rasti efektyviausias ir veiksmingas priemones, kurios padėtų siekti reikalaujamų tikslų;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl savo daugialypės paskirties žemės ūkiai padeda išsaugoti kaimo aplinką nuo apleidimo ir kartu nuo gaisrų ir kitų gaivalinių nelaimių;

10. pabrėžia, kad siekiant saugoti Europos piliečių sveikatą Europos žemės ūkyje numatoma gaminti vis saugesnius ir vis kokybiškesnius maisto produktus.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

22.1.2008

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

29

-

-

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Peter Baco, Niels Busk, Luis Manuel Capoulas Santos, Gintaras Didžiokas, Constantin Dumitriu, Giovanna Corda, Carmen Fraga Estévez, Ioannis Gklavakis, Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf, Esther Herranz García, Lily Jacobs, Elisabeth Jeggle, Heinz Kindermann, Vincenzo Lavarra, Diamanto Manolakou, Véronique Mathieu, Mairead McGuinness, Rosa Miguélez Ramos, Neil Parish, María Isabel Salinas García, Agnes Schierhuber, Willem Schuth, Czesław Adam Siekierski, Alyn Smith

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Catherine Neris, Maria Petre, Markus Pieper, Struan Stevenson, Kyösti Virrankoski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

-


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

26.2.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

50

1

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Adamos Adamou, Margrete Auken, Pilar Ayuso, Irena Belohorská, Johannes Blokland, John Bowis, Dorette Corbey, Magor Imre Csibi, Chris Davies, Avril Doyle, Mojca Drčar Murko, Edite Estrela, Jill Evans, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Cristina Gutiérrez-Cortines, Satu Hassi, Gyula Hegyi, Marie Anne Isler Béguin, Dan Jørgensen, Christa Klaß, Eija-Riitta Korhola, Holger Krahmer, Urszula Krupa, Aldis Kušķis, Peter Liese, Jules Maaten, Linda McAvan, Roberto Musacchio, Riitta Myller, Miroslav Ouzký, Vladko Todorov Panayotov, Vittorio Prodi, Guido Sacconi, Karin Scheele, Carl Schlyter, Richard Seeber, María Sornosa Martínez, Antonios Trakatellis, Evangelia Tzampazi, Thomas Ulmer, Marcello Vernola, Anja Weisgerber, Åsa Westlund, Anders Wijkman, Glenis Willmott

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Kathalijne Maria Buitenweg, Philip Bushill-Matthews, Hélène Goudin, Genowefa Grabowska, Jutta Haug, Johannes Lebech, Lambert van Nistelrooij

Atnaujinta: 2008 m. balandis 1 d.Teisinis pranešimas