I. Įvadas

Atsižvelgdama į Lisabonos strategiją, 2002 m. kovo 20 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl direktyvos dėl laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų, kuriuo siekiama laikiniesiems darbuotojams suteikti būtiniausią apsaugos lygį ir laikinojo darbo sektoriui padėti suformuoti darbdaviams ir darbuotojams pritaikytą ir gerai parengtą modelį.

Pasiūlyme dėl direktyvos nustatytas laikinųjų darbuotojų lyginant juos su tokį patį darbą dirbančiais nuolatiniais įmonių, įdarbinančių laikinuosius darbuotojus, darbuotojais nediskriminavimo principas, įskaitant atlyginimus, jei darbo santykiai su tuo pačiu darbdaviu tęsiasi ilgiau negu šešias savaites. Tačiau numatytas šio principo išimtis, taikoma kolektyvių sutarčių atveju.

Dėl šio pasiūlymo dėl direktyvos vienus metus nuo 2000 iki 2001 m. vyko nesėkmingos socialinių partnerių derybos.

Remdamasis sutarties 251 straipsniu, Europos Parlamentas pirmojo svarstymo metu, vykusio 2002 m. lapkričio 21 d. pateikė savo poziciją. Siekiant užtikrinti būtiną laikinųjų darbuotojų apsaugą bei apriboti ir reglamentuoti nediskriminavimo principo netaikymą buvo pateikta daug Komisijos pasiūlymo pakeitimų.

2002 m. lapkričio 28 d. Komisija patvirtino pasiūlymą su pakeitimais, atsižvelgusi į Europos Parlamento nuomonę. Šio iš dalies pakeisto pasiūlymo dėl direktyvos svarstymo procesas šešis metus užsitęsė ministrų Taryboje, bet Taryba per savo 2008 m. birželio 9 ir 10 d. posėdžius galiausiai pasiekė politinį susitarimą dėl bendros pozicijos. Pagal EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį 2008 m. rugsėjo 15 d. ji oficialiai patvirtino savo bendrą poziciją.

II. Pirmojo svarstymo rezultatai

Pranešėjas norėtų pabrėžti, kad per pirmąjį svarstymą 2002 m. pranešėja Ieke van den Burg nuveikė didelį darbą. Komisijos pasiūlymo pakeitimai buvo padaryti vadovaujantis šiais trimis pagrindiniais vienodų sąlygų taikymo darbuotojams tikslais:

Vienodų sąlygų taikymas laikiniesiems darbuotojams lyginant su kitais darbuotojais jų statuso ir saugumo atžvilgiu.

Socialinių standartų, nustatytų laikinuosius darbuotojus įdarbinančiose įmonėse laikymasis taikant vienodas sąlygas (atlyginimus ir darbo sąlygas) laikiniesiems darbuotojams ir laikinuosius darbuotojus įdarbinančių įmonių darbuotojams.

Laikinojo įdarbinimo agentūrų sektoriaus pripažinimas kaip teisėtos ir profesionalios komercinės veiklos panaikinant bereikalingus apribojimus ir draudimus.

Taigi Parlamentas priėmė pakeitimus, kuriais siekiama aiškia nustatyti, kad visi laikino įdarbinimo įmonių paskirti darbuotojai turi teisę į pagrindinę apsaugą nuo pirmos jų darbo dienos ir kad į šią apsaugą įeina teisė naudotis darbo teise, gauti tokį pat kaip kiti darbuotojai atlyginimą ir socialinė apsauga.

Parlamentas taip pat priėmė pakeitimus, norėdamas atmesti nediskriminavimo sąlygos taikymo išimtis (išskyrus keletą atvejų, pvz. kai su laikinojo darbo įmone sudaroma neterminuota darbo sutartis arba kai kolektyvinėmis sutartimis numatyta lygiavertė apsauga).

III. Bendrosios pozicijos analizė

Bendrojoje pozicijoje atsižvelgiama į būtinybę nustatyti laikinojo darbo naudojimo sistemą siekiant padėti kurti darbo vietas ir plėtoti lanksčias darbo formas tuo pačiu užtikrinant darbuotojų apsaugą.

Bendrojoje pozicijoje priimta dauguma pirmojo svarstymo Parlamente metu priimtų pakeitimų, tarp jų vienodų sąlygų taikymo užtikrinimas įskaitant vienodus laikinąjį darbą naudojančių įmonių darbuotojų atlyginimus.

Tarybos nuomone, vienodos sąlygos turėtų visuomet būti taikomos nuo pirmos dienos, o dėl šio principo išimčių turi būti susitarta socialinių partnerių, vykdant kolektyvines derybas ar sudarant socialinių partnerių susitarimus nacionaliniu lygmeniu (5 straipsnis ).

Parlamento pakeitimai, susiję su laikinųjų darbuotojų pagrindinių darbo ir įdarbinimo sąlygų apibrėžtimis, įtraukiant nuostatą dėl atlyginimo (3 straipsnis) taip pat buvo patvirtinti bendrojoje pozicijoje.

Be to, Tarybos bendrojoje pozicijoje palikti pakeitimai dėl galimybės patekti į darbo rinką, naudotis kolektyvine įranga ir dalyvauti profesiniame mokymesi (6 straipsnis) bei dėl laikinųjų darbuotojų atstovavimo (7 straipsnis).

Pranešėjas pabrėžia, kad nors sveikata, sauga ir higiena nebuvo palikti bendrojoje pozicijoje kaip pagrindinės darbo ir įdarbinimo sąlygos, kaip reikalavo Europos Parlamentas, šias sąlygas užtikrina 1991 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 91/383/EEB, pateikianti papildomas priemones, skatinančias gerinti terminuotuose arba laikinuose darbo santykiuose esančių darbuotojų saugą ir sveikatą darbe.

IV. Rekomendacijos antrajam svarstymui

Šiuo metu nacionalinės teisės aktuose, reglamentuojančiuose laikinąjį darbą, dar yra didelių skirtumų. Be to, kartais pasitaiko, kad laikiniesiems darbuotojams mokamas nevienodas atlyginimas ir jiems taikomos sunkesnės darbo sąlygos. Jiems dažniau kyla fizinis pavojus, o darbo intensyvumas ir sparta dažnai didesni negu kitų darbuotojų.

Vokietijoje, Nyderlanduose ir Ispanijoje ši sektorių dažniausiai reglamentuoja bendrieji teisės aktai, specialių teisės aktų nesama.

Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje nustatyti reglamentuojantys teisės aktai yra labai lankstūs.

Belgijoje, Prancūzijoje ir Italijoje yra specialūs laikinąjį darbą reglamentuojantys aktai, apimantys laikinojo įdarbinimo agentūros, jos paslaugas naudojančios įmonės ir darbuotojo santykius bei darbuotojo statusą.

Tačiau visose Europos Sąjungos šalyse laikinasis darbas vis daugiau plėtojamas, nors laikinąjį darbą dirbančių darbuotojų dalis skirtingose šalyse yra labai įvairi. Šiandien, labiau negu prieš šešerius metus, poreikis priimti teisės aktus, užtikrinančius laikinųjų darbuotojų apsaugą ir paaiškinančius laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklos sistemą, yra pagrįstas.

Prieš pranešimo antrajam svarstymui nagrinėjimą pranešėjas susitiko su visų suinteresuotų šalių, visų pirma, Europos profesinių sąjungų konfederacijos atstovais bei „Eurociett“ ir „Uni-Europa“ nariais, Europos lygmens laikinojo įdarbinimo įmonių atstovais.

Europos profesinių sąjungų konfederacija pranešė pranešėjui, kad Tarybos bendrąją poziciją vertina teigiamai. Jai šis susitarimas ypatingai svarbus dėl vienodų sąlygų taikymo principo laikymosi ir jo sustiprinimo bei dėl principo, kad išimtys bus įmanomos tik priimant kolektyvinius susitarimus. Ji šiuo klausimu pareiškė nuomonę savo 2008 m. birželio 10 d. pranešime spaudai.

„Eurociett“ ir „Uni-Europa“ taip pat pranešėjui išreiškė pritarimą dėl Tarybos bendrosios pozicijos. Šį pritarimą „Eurociett“ ir „Uni-Europa“ išreiškė 2008 m. birželio 10 d. pranešime spaudai.

Taigi reikia nedelsiant priimti Bendrijos teisės aktą, skirtą apsaugoti ES laikinuosius darbuotojus. Pranešėjo nuomone, Europos Parlamentas, kuris jau šeši metai reiškia pritarimą šiai direktyvai ir kurio pradinius pasiūlymus dėl patobulinimo Taryba priėmė, gali tikėtis, kad jei per antrąjį svarstymą patvirtins pasiūlymą be pakeitimų, šis darbuotojų apsaugos teisės aktas bus iškart priimtas.

Taigi pranešėjas rekomenduoja skubiai priimti pranešimą be pakeitimų, kad šis pasiūlymas dėl direktyvos įsigaliotų.