Procedūra : 2008/2137(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0038/2009

Pateikti tekstai :

A6-0038/2009

Debatai :

PV 09/03/2009 - 20

Balsavimas :

PV 11/03/2009 - 5.17
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0117

PRANEŠIMAS     
PDF 215kWORD 157k
2009 m. sausis 28 d.
PE 412.096v02-00 A6-0038/2009

dėl romų socialinės padėties ir galimybių jiems patekti į ES darbo rinką gerinimo

(2008/2137(INI))

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas

Pranešėja: Magda Kósáné Kovács

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl romų socialinės padėties ir galimybių jiems patekti į ES darbo rinką gerinimo

(2008/2137(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 3, 6, 7, 29 ir 149 straipsnius, kuriuose reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų lygias galimybes visiems piliečiams,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 13 straipsnį, pagal kurį Europos bendrija gali imtis atitinkamų veiksmų, siekdama kovoti su diskriminacija dėl rasinės arba etninės kilmės,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl romų padėties Europos Sąjungoje(1), 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl romų tautybės moterų padėties Europos Sąjungoje(2), 2008 m. sausio 31 d. rezoliuciją dėl Europos strategijos romų klausimais(3) ir 2008 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl romų pirštų atspaudų duomenų bazės kūrimo Italijoje(4),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl socialinės įtraukties ir kovos su skurdu, įskaitant vaikų skurdą, ES skatinimo(5),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, kuria įgyvendinama vienodo požiūrio principas asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(6), ir 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, kuria nustatoma vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendrieji pagrindai(7),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Atnaujinta socialinė darbotvarkė: galimybės, prieinamumas ir solidarumas Europoje XXI amžiuje“ (COM(2008) 0412) (Komisijos atnaujintos socialinės darbotvarkės komunikatas),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008) 0426),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 17 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų (2010 m.)(8)1,

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl deramo darbo visiems skatinimo(9)1,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos 1995 m. vasario 1 d. Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją ir į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,

–   atsižvelgdamas į 1984 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų (JT) konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

–   atsižvelgdamas į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) 2003 m. lapkričio 27 d. patvirtintą veiksmų planą, skirtą romų ir sintų mažumų padėčiai ESBO erdvėje gerinti,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros metinę ataskaitą dėl rasizmo ir ksenofobijos valstybėse narėse,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 2 d. Deklaraciją dėl romų integracijos dešimtmečio ir į tai, kad 2005 m. gegužės 12 d. įsteigtas Romų švietimo fondas,

–   atsižvelgdamas į ataskaitą pavadinimu „Romų padėtis išsiplėtusioje Europos Sąjungoje“, kurią Komisiją paskelbė 2004 m.,

–   atsižvelgdamas į ataskaitą „Etninės mažumos darbo rinkoje. Būtina geresnė socialinė įtrauktis“, kurią parengė Etninių mažumų socialinės integracijos ir jų visaverčio dalyvavimo darbo rinkoje ekspertų aukšto lygio konsultacinė grupė ir 2007 m. paskelbė Komisija,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro Alvaro Gil-Robleso 2006 m. paskelbtą galutinį pranešimą apie romų, sintų ir klajoklių žmogaus teisių Europoje padėtį,

–   atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2008 m. liepos 9 d. nuomonę pavadinimu „Mažumų integracija“ (EESK nuomonė),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A6-0038/2009),

A. kadangi po pastarosios plėtros atsiradus socialinės integracijos poreikiui Europos Sąjungoje kilo naujų sunkumų, kuriuos reikia įveikti atsižvelgiant į naujas demografines ir ekonomines aplinkybes, ir kadangi dėl to, kad nors visose valstybėse narėse turi būti sprendžiama, kaip įveikti šiuos sunkumus, centrinės ir rytų Europos valstybės narės dėl jų struktūrinių, ekonominių ir socialinių pokyčių per pastaruosius dvidešimt metų yra labiau nukentėjusios ir paveiktos; taigi pažymi, kad pažeidžiamos socialinės grupės, kaip antai romai, atsidūrė pavojingiausioje padėtyje,

B. kadangi valstybėse narėse, kuriose pramonės sektoriai žlugo, regionų plėtros perspektyvos sumažėjo ir dėl to pradėjo sparčiai plisti skurdas, visų pirma romai išstumiami į visuomenės paribius, kadangi Parlamentas pažymi ir primena, kad šiame procese sumažėjo nacionalinės pilietybės ir romų Sąjungos pilietybės vertė ir kad romai negalėjo tinkamai pasinaudoti plėtros teikiamais privalumais, ir todėl įvairiais būdais vis didėja jų marginalizacija ir daugeriopos diskriminacijos jų atžvilgiu rizika,

C. kadangi strateginė politinė kampanija, kuria siekiama skatinti lygias romų galimybes, susiduria su itin sudėtinga socialine padėtimi, nes romai, didžiausia Europos etninė mažuma, patiria taip pat kitoms grupėms būdingas nepalankias sąlygas, ir kadangi įveikiant šiuos sunkumus būtų galima veiksmingiausiai padėti numatant išsamią romų strategiją ir parengiant suderintą rinkinį priemonių, apimančių įvairias sektorinės politikos kryptis, bei skiriant finansinę pagalbą joms įgyvendinti,

D. kadangi klajokliai sudaro atskirą etninį reiškinį, apie kurį pagrįstai būtų galima diskutuoti kaip apie atskirą klausimą dėl žmogaus teisių ir socialinės ir (arba)darbo rinkos aspektų,

E.  kadangi romų integravimo į visuomenę procesas yra ne vienašalis, bet daugiašalis, ir romus reikia įtraukti į sprendimų svarstant socialinės įtraukties politikos klausimus priėmimo procesą,

F.  kadangi romų bendruomenės gyvenimo sąlygos, sveikatos būklė ir mokymosi lygis lemia jų socialinę ir padėtį darbo rinkoje ir dažnai tampa išstūmimo iš pagrindinių bendruomenių bei rasizmo dingstimi ir kadangi dėl viso to negali gerėti romų gyvenimo kokybė ir todėl trukdoma naudotis pačiomis pagrindinėmis žmogaus ir pilietinėmis teisėmis,

G. kadangi dėl prastos transporto infrastruktūros, dėl viešųjų administracinių įstaigų ir paslaugų, ypač kokybiškų švietimo institucijų ir sveikatos priežiūros paslaugų, stokos ir verslo perkėlimo į kitą vietą jaunimas dėl ekonominių priežasčių verčiamas persikelti gyventi toli nuo namų ir dėl to didėja regioniniai skirtumai ir atsiranda getai,

H. kadangi remiantis daugeliu dokumentų, prieš pat antrojo Lisabonos proceso laikotarpio pabaigą būtina įvertinti romų socialinę padėtį ir užimtumo perspektyvas ir nuspręsti, ką toje reikėtų daryti,

I.   pripažįsta Struktūrinių ir Sanglaudos fondų svarbą skatinant integraciją ir pažymi, kad dėl socialinių problemų gausos neįmanoma jas išspręsti vien tik taikant Struktūriniams ir Sanglaudos fondams būdingą projektų sistema,

J.   kadangi neabejotinai svarbu pripažinti ankstesnę gerą patirtį, bet kadangi tokia patirtis vertinga ribotą laiką ir ribotoje teritorijoje,

K. kadangi šiuo metu daugelis romų bendruomenių linkusios gyventi sėsliai ir nesikelia į regionus, kuriuose galėtų būti daugiau darbo galimybių,

Romai darbo rinkoje: galimybė patekti ar atskirtis?

1.   mano, kad reikalingas koordinuotas požiūris, kuris padėtų pagerinti romų darbo ir gyvenimo sąlygas ir kuris padėtų siekti šių trijų tikslų:

-       gerinti ekonomines romų galimybes;

-       formuoti žmogiškąjį kapitalą, ir

-       stiprinti socialinį kapitalą ir bendruomenės vystymasį;

2.  pažymi, kad politika, skirta romų klausimams spręsti, daugeliu atveju nepagerino jų padėties; ragina, kad visoje ES ir valstybių narių veikloje, kuri ypač susijusi su romais, priimant sprendimus dalyvautų romų bendruomenės atstovai siekiant jiems suteikti daugiau galimybių ir atsakomybės tvarkyti savo gyvenimą;

3.  pažymi, kad dėl nelygios prieigos prie paslaugų ir socialinių ekonominių sąlygų, kuriomis gyvena romų tautybės vaikai, jiems tampa nepasiekiama ankstyvoji raida ir kokybiškas išsilavinimas; pažymi, kad šie trūkumai neigiamai veikia jų emocinį, socialinį, fizinį ir asmenybės vystymąsi, taip pat vėliau jų galimybes darbo rinkoje ir galimybę integruotis į visuomenę;

4.  pažymi, kad švietimo sistemos yra atrankinės ir kad, nepaisant valstybių narių pastangų įveikti segregaciją, daug įvairių sistemų, sukurtų neva segregacijai įveikti, iš tiesų dažnai dar labiau išryškina socialinių grupių skirtumus ir labai menkas neturtingųjų, ypač romų, kurie atsiduria žemiausiuose visuomenės sluoksniuose, galimybes; taigi pabrėžia būtinybę numatyti tikslinę švietimo politiką, kuri būtų skirta romų šeimoms ir skatintų aktyvų dalyvavimą;

5.  pabrėžia, kad nors kai kuriose valstybėse narėse jaunų romų tautybės žmonių skaičius viduriniojo ir aukštojo mokslo įstaigose padidėjo, jų kvalifikacijų lygis vis dar žemesnis už Europos vidurkį; pabrėžia, kad, viena vertus, trūksta arbo jėgos, ir, kita vertus, didelis nedarbo lygis, susijęs su žema romų kvalifikacija; taigi reikalauja, kad valstybės narės ir ES remtų romus siekiant, kad jie visų pirma pagerintų savo kvalifikaciją; atkreipia dėmesį, kad dėl to, kad romai neturi oficialiai pripažįstamos kvalifikacijos, jų padėtį darbo rinkoje būtų galima pagerinti pakeičiant sistemą ir pripažįstant praktinius įgūdžius;

6.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad romų tautybės moterys ir mergaitės vienodomis sąlygomis turėtų prieigą prie kokybiško švietimo ir kad būtų numatytos paskatos (pvz., suteikiamos profesinio lavinimo galimybės), kuriomis būtų siekiama pritraukti aukštos kvalifikacijos mokytojus į socialiai ir ekonomiškai skurdžius regionus, ypač kaimo vietovių bendruomenes, kur gyvena daug romų tautybės žmonių;

7.  ragina valstybes nares gerinti romų tautybės moterų galimybes gauti profesinį mokymą ir priderinti profesinį mokymą prie vietos darbo rinkos poreikių siekiant, kad romų tautybės moterys įgytų rinkoje paklausių įgūdžių;

8.  pažymi, kad dauguma universitetus baigusių ir diplomus gavusių romų negrįžta į savo bendruomenes, kai kurie jų neigia savo šaknis arba bendruomenė jų nebepriima, jei jie bando sugrįžti;

9.  rekomenduoja, kad būtų numatytas išsamus programų paketas, kuris padėtų skatinti ir motyvuoti universitetus baigusius romus grįžti į savo bendruomenę, dirbti bendruomenėje ir jos labui;

10. mano, kad romų tautybės gyventojai kai kuriose valstybėse narėse tam tikru būdu daro įtaką gyventojų sudėčiai; pažymi, kad romų tautybės vaikų dalis tarp gyventojų yra didelė, nors jų vidutinė būsima gyvenimo trukmė net 10 metų trumpesnė nei daugumai priklausančių tautybių atstovų;

11. mano, kad nors valstybės narės išnaudojo didelius ES ir valstybių narių išteklius, skirtus padėti ilgą laiką darbo neturintiems romams rasti darbą, ES lygmeniu dar nerasta bendros išeities; valstybės narės labai įvairiais būdais ir skirtingu mastu taiso šią padėtį, bet jos nesuteikė galimybių ilgam grįžti į darbo rinką, o jų priemonės, pvz., viešosios užimtumo programos, tik dar labiau prisidėjo prie romų niekinimo; taigi prašo, kad ES ir valstybės narės savo politiką pakeistų į integruotą strategiją, pagal kurią būtų sprendžiami visi jų nepritekliaus aspektai;

12. ragina valstybes nares profesinio mokymo programas pritaikyti prie vietos darbo rinkos poreikių ir darbdaviams, kurie nekvalifikuotiems darbuotojams (įskaitant romus) suteikia darbą ir galimybes mokytis bei tiesiogiai darbo vietoje įgyti patirties, tiekti paskatas;

13. ragina nacionalines ir vietos valdžios institucijas parengti pagal lytį suskirstytas metines ataskaitas apie tai, kiek ilgalaikių bedarbių (įskaitant romų tautybės asmenis), dalyvavusių darbo rinkos mokymuose, grįžo darbą ir, remiantis įgyta patirtimi, parengti naują metodiką ir pradėti įgyventini mokymo programas, pritaikytas vietos gebėjimams ir ekonominėms reikmėms;

14. ragina valstybes nares naudotis ES fondais siekiant išsaugoti ir apsaugoti tradicinę romų veiklą;

15. patvirtina Komisijos požiūrį, kad didžiausia problema reintegruojant suaugusius romus į darbo rinką yra ta, kad dėl įvairių kliūčių darbo rinkoje ir mokymosi visą gyvenimą srityje romų tautybės suaugusiųjų yra pernelyg mažai, o tarp ilgą laiką darbo neturinčių ir neprestižinius darbus dirbančių asmenų jų yra pernelyg daug; todėl ragina veiksmingai įgyvendinti Direktyvą 2000/78/EB, kuria draudžiama diskriminacija užimtumo ir profesinėje srityje dėl religijos, tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos;

16. mano, kad svarbu vykdyti specialius Bendrijos veiksmus siekiant skatinti romų tautybės suaugusiųjų dalyvavimą profesinio mokymo programose;

17. atkreipia valstybių narių dėmesį į tai, kad toks socialinis pasidalijimas į dvi dalis gali priversti daugelį darbo ieškančių romų imtis neteisėtos ekonominės veiklos ir kad ES ir valstybių narių lygmeniu reikia dėti koordinuotas pastangas siekiant sugrąžinti tuos darbuotojus į legalų darbą, kuriame turėtų su darbu susijusias ir socialinės apsaugos teises;

18. mano, kad reikėtų imtis veiksmų siekiant skatinti socialinės ir ekonominės integracijos politiką, įskaitant specialias aprūpinimo deramu būstu priemones;

19. ypač atkreipia dėmesį į tai, kad jei bus skatinamas nekvalifikuotos ir neišsilavinusios darbo jėgos judumas, gali padidėti romų tautybės moterų (kurios jau patiria didžiulę daugeriopą diskriminaciją) diskriminacija, ir todėl joms gali būti trukdoma toliau siekti pažangos darbo rinkoje;

20. ragina valstybių narių vyriausybes pagerinti romų tautybės moterų ekonominę nepriklausomybę sudarant lengvesnes sąlygas savarankiškam verslui pradėti ir numatant priemones, skirtas padėti mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) pradėti veiklą, gauti mikrokreditus, taip pat skatinant paslaugų rinką jų gyvenvietėse, kad būtų gerinamos romų tautybės moterų žinios ir patirtis;

21. ragina valstybių narių vyriausybes parengti įmonių, kuriose būtų įdarbinamos romų tautybės moterys, skatinimo, be kita ko, teikiant mokestinių lengvatų, sistemas;

22. mano, kad būtina atsižvelgti į tai, kad praktikoje sunku naikinti romų gyvenvietes naudojantis ES ištekliais pagal tokias taisykles, kurios šiuo metu taikomos Europos regioninės plėtros fondui, nes po 2004 m. prisijungusiose valstybėse narėse mažiausias gyventojų skaičius, į kurį atsižvelgiant nustatoma, ar gyvenvietė atitinka finansavimo iš būstui suteikti skirto biudžeto reikalavimus, yra tokio dydžio, kad būtent blogiausiomis sąlygomis mažiausiose gyvenvietėse gyvenantiems asmenims negalima padėti;

23. pabrėžia, kad norint išspręsti socialinės ir ekonomines romų problemas reikia taikyti išsamią strategiją ir rasti ilgalaikį, koordinuotą sprendimą, apimantį būsto, švietimo, sveikatos apsaugos ir darbo rinkos politiką; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares, kad visos priemonės, skirtos romų padėčiai pagerinti, būtų laikomos neatskiriama dalimi priemonių, skirtų regioninei plėtrai ir socialinei integracijai remti;

24. mano, kad valstybės narės turėtų pasinaudoti pataisytomis taisyklėmis, kuriomis reglamentuojami struktūriniai ir sanglaudos fondai, kuriose numatyta platesnė taikymo sritis sudėtinėms programoms, sudarant galimybę daugiau kaip 10 proc. lėšų pervesti iš vieno fondo į kitą;

25. pritaria pasiūlymui dėl naujos išsamios direktyvos, kuria draudžiama diskriminacija ne užimtumo srityje dėl amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos, religijos ar įsitikinimų ir ragina veiksmingai įgyvendinti Direktyvą 2000/43/EB; mano, kad Komisija, atsižvelgdama į socialinės politikos darbotvarkę, turėtų nustatyti specialius tikslus ir parengti visus požiūrius atspindinčias programas, kurias įgyvendinant siekiama pašalinti romų diskriminaciją ir niekinimą bei romų bendruomenių kriminalizaciją;

26. pabrėžia, kad pagrindinė būtina sąlyga skatinant socialinę romų integraciją ir galimybę patekti į darbo rinką – suteikti jiems tokias pat socialines ir politines teises; todėl ragina valstybes nares ir šalis kandidates parengti strategiją siekiant, kad daugiau romų dalyvautų rinkimuose kaip rinkėjai ir kaip kandidatai visais lygmenimis;

27. patvirtina svarbą mikrokreditų, kurie įvairiais požiūriais rekomenduojami Komisijos atnaujintos socialinės darbotvarkės komunikate ir EESR komiteto nuomonėje ir kurie, suteikiant minimalių išteklių, gali paskatinti pačius neturtingiausius asmenis prisiimti asmeninę atsakomybę, įgyti verslo įgūdžių ir plėtoti savo kūrybines galias, įskaitant kreditų teikimą tai išlaidų daliai, kurią savarankiškai dirbantis asmuo turi finansuoti pats, padengti;

28. pritaria ES institucijų pasiūlymui, kad, atsižvelgiant į vienodo požiūrio principą, būtų didinamas viešosiose tarnybose dirbančių romų skaičius; vis dėlto nurodo, kad norint tai įgyvendinti vyriausybės privalo ne tik laikytis tai skatinančios darbuotojų ir darbo jėgos mokymo politikos, bet ir dėti tam tikras pastangas bei aktyviai teikti paramą siekiant skatinti visuomenę pritarti šiam principui;

29. pabrėžia, kad socialinių paslaugų rinka, sveikatos priežiūra, pagalba namuose, viešasis maitinimas ir vaikų priežiūros paramos paslaugos ir kt. gali sukurti naujų darbo vietų bedarbiams romams, ypač moterims; vis dėlto dar kartą patvirtina, kad socialinių paslaugų rinkoje būtinas nuolatinis paslaugų teikėjo ir paslaugų gavėjo ryšys ir kad dėl šios priežasties tikėtis, kad romų užimtumas šioje srityje padidės, galima tik tuomet, jei visuomenė tam pritars, ir kad toks užimtumas taip pat skatina visuomenės pritarimą;

30. ragina valstybes nares imtis reikiamų priemonių siekiant panaikinti rasinę neapykantą ir diskriminacijos ir smurto prieš romus kurstymą žiniasklaidoje ir bet kokiomis komunikacijos technologijų priemonėmis bei ragina žiniasklaidą taikyti pažangiąją patirtį įdarbinant darbuotojus taip, kad būtų atspindėta visų gyventojų sudėtis;

31. atkreipia dėmesį į tai, kad romų tautybės moterys dažnai dalyvauja šešėlinėje ekonominėje veikloje, jų užimtumo lygis labai žemas, ir mano, kad siekiant nugalėti daugialypę diskriminaciją, didelį nedarbą ir skurdą, vykdant tikslinę politiką didžiausią dėmesį reikia skirti tam, kad būtų sukurtos realios galimybės romų tautybės moterims patekti į darbo rinką, nes tai pirminė sąlyga siekiant pagerinti jų socialinį statusą ir padėtį šeimoje;

32. mano, kad romų tautybės moterų užimtumas taip pat turėtų būti skatinamas taikant užimtumo atžvilgiu palankias socialinės paramos sistemas ir teikiant atitinkamo mokymo bei specializacijos galimybes tam, kad ilgainiui moterys būtų paruoštos darbui, kurį dirbdamos jos galėtų užsidirbti pragyvenimui, ir turėtų galimybę derinti šeimos ir profesinį gyvenimą; ragina valstybes nares patvirtinti priemones, kurios padėtų padidinti romų vaikų priežiūros galimybes, net jei jų motina yra namuose su kitais vaikais;

33. pabrėžia, kad geresnės būsto sąlygos ir sveikatos priežiūros paslaugos galėtų padidinti romų tautybės moterų galimybes patekti į darbo rinką ir ilgiau išlaikyti savo darbo vietas;

34. pažymi, kad vykdant socialinę ir užimtumo politiką turėtų būti suteikiama daugiau individualių galimybių piliečiams ir tenkinami jų poreikiai, taip pat sukuriama daugiau galimybių didžiausiam darbo jėgos fondui, kaip antai vyresniems žmonėms, neįgaliesiems ir neturtingiems, įgūdžių neturintiems asmenims, įskaitant romus;

35. pabrėžia, kad taip pat reikėtų pripažinti, kad romų moterys įvairiai diskriminuojamos, ir kovoti su šia diskriminacija vykdant romų moterims skirtą politiką, kuri galėtų turėti dvilypį, ilgalaikį teigiamą poveikį romų moterims ir kitiems šeimos nariams, ypač vaikams;

36. prieštarauja nuomonei, kad subsidijos, skirtos padėti ilgą laiką darbo neturintiems asmenims (įskaitant daug romų tautybės žmonių) rasti darbą, mokamos darbdaviams arba darbuotojams, pažeidžia konkurencinio neutralumo principą, nes romų reintegracija yra socialinės politikos tikslas, kurio siekiant būtina sukurti subsidijuojamas rinkos pozicijas; išreiškia nuomonę, kad siekiant reintegruoti romų darbuotojus verčiau subsidijuoti darbo vietas darbo rinkoje, o ne ilgalaikį nedarbą;

37. pripažįsta, kad kai kurie tradiciniai romų užsiėmimai, pvz., menai ir amatai, gali padėti išlaikyti šiai bendruomenei būdingas savybes ir pagerinti jos materialią padėtį, taip pat gali padėti geriau integruotis socialiniu požiūriu, ir mano, kad pageidautina remti tam tikrą profesinę veiklą;

Kova dėl išgyvenimo visuomenės paribiuose

38. pažymi, kad tarp Europos Sąjungos tautų kultūrų romų kultūrai būdinga stiprios šeimos tradicija; atkreipia dėmesį į tai, kad romų šeimų įvaizdžiui, visuomenės nuomone, būdingi tradiciniai lyčių vaidmenys, daug vaikų, kelių kartų gyvenimas kartu, giminaičių siekis gyventi arti vieni kitų ir ekstensyvus ryšių palaikymas, todėl ES ir valstybių narių romų šeimoms skirtose programose reikia panaudoti stipriąsias tokio natūralios paramos tinklo puses;

39. pabrėžia, kad, siekiant apsaugoti romų tapatybę ir sumažinti šiai mažumai daromą žalą, svarbu išsaugoti ir stiprinti savitus romų kultūros bruožus, taigi mano, kad valstybės narės ir Komisija turi aktyviau dalyvauti palaikant romų mažumos dvasinį gyvenimą;

40. pritaria EESR komiteto nuomonei, kad romų moterų statusas šeimos hierarchijoje žemas, kad jos anksti išteka, dažnai šeimoje patiria smurtą ir dažnai tampa prostitucijos ir prekiavimo žmonėmis aukomis;

41. taigi mano, kad ES ir valstybių narių romams skiriamų programų tikslas – skatinti romų bendrijų narių, ypač moterų, išsilaisvinimą iš tradicinės hierarchijos ir socialinę bei ekonominę nepriklausomybę;

42. pažymi, jog tendencija, kad romų tautybės vaikai anksti nustoja lankyti mokyklą, trukdo jiems lavėti, integruotis visuomenėje ir sumažina jų galimybes patekti į darbo rinką, o romų moterų fizinė ir psichinė sveikata ir tai, kad jos anksti liaujasi lankiusios mokyklą, taip pat daro įtaką jų vaikų sveikatos būklei ir mokymuisi ir taip sudaromos sąlygos jų socialinei atskirčiai; taigi pabrėžia, kad svarbios tarnybos, kurios teikdamos informaciją romų moterims didina jų sąmoningumą;

43. ragina valstybes nares užtikrinti, kad galiojančioje ir kuriamoje teisinėje bazėje būtų numatytos nuostatos, skirtos užkirsti kelią ir spręsti įvairių formų diskriminacijos, su kuria susiduria romų tautybės moterys, klausimus siekiant pagerinti jų socialinę ir ekonominę padėtį ir užtikrinti joms prieigą prie kokybiškos sveikatos apsaugos, vaikų priežiūros ir šveitimo, nes visa tai sudaro prielaidas įsidarbinti;

44. mano, kad siekiant veiksmingai pasiūlyti skurdo ir socialinės atskirties alternatyvų integracijos procesą būtina pradėti ankstyvuoju gyvenimo etapu; taigi būtina sukurti institucinę vaikams ir šeimoms teikiamų bendruomene grindžiamų socialinių ir švietimo paslaugų sistemą, kuri atitiktų regioninius ir asmeninius poreikius, užtikrinant lygias galimybes gauti kokybiškas paslaugas; todėl ragina Komisiją teikti konkrečią paramą įgyvendinant romų tautybės vaikų ankstyvos integracijos programas visose šalyse, kuriose galima naudoti ES išteklius, pvz., pasirengimo narystei pagalbos priemonė, struktūriniai ir sanglaudos fondai;

45. pastebi, kad pernelyg daug romų tautybės vaikų yra specialiosiose mokyklose, kad didelė dalis tokių vaikų patenka į šias mokyklas be jokio pagrindo, dažniausiai dėl diskriminacijos; pažymi, kad neteisėtai priskiriami turintiems psichinę negalią ir verčiami mokytis specialiosiose mokyklose vaikai yra diskriminuojami ir sunkiai pažeidžiama jų teisė į kokybišką išsilavinimą, jiems kyla sunkumų norint tęsti studijas ar rasti darbą, skatinamas didesnis jų neaktyvumas, kartu sudarant naštą biudžetams;

46. pritaria EESR komiteto nuomonei, kad mažų vaikų vystymosi labui reikia sudėtinių pagalbos formų, kurios būtų nukreiptos į visą šeimą ir, būdamos pritaikytos šeimų poreikiams, užtikrintų specialiai pritaikytą praktinę pagalbą, kaip antai vadinamoji patikimos pradžios programa;

47. pritaria EESR komiteto nuomonei, kad romų bendruomenė dėl demografinių savybių turi netolygias galimybes gauti socialines išmokas; pabrėžia, kad socialinėmis išmokomis siekiama kompensuoti naštą ar stoką, kylančią dėl tam tikrų asmeninių gyvenimo aplinkybių, įsipareigojimo prižiūrėti vaikus ir kitų socialiai naudingų įsipareigojimų;

48. pritaria EESR komiteto nuomonei, kad siekiant skatinti dalyvavimą oficialioje darbo rinkoje, reikėtų numatyti papildomą paramą tiems, kurie keičia darbą; pabrėžia, kad deklaruojamas darbas turėtų būti pageidaujamas ir darbuotojams, ir darbdaviams;

49. pabrėžia, kad dėl aktyvaus gyvenimo laikotarpio, kurį romai praleidžia atskirti nuo visuomenės, sulaukę senyvo amžiaus jie turi mažiau galimybių naudotis sveikatos paslaugomis ir dėl to, kad pradėjo dirbti labai jauni, dažnai buvo bedarbiai, dėl darbo apsaugos nebuvimo, nuslėpto darbo, kurį jie dirbo nelegaliai (dažnai tai fiziškai varginantis darbas), nemokėdami pensijos įmokų už šiuos užimtumo laikotarpius, negali gauti tinkamos pensijos ir oriai gyventi sulaukę senyvo amžiaus;

50. rekomenduoja Komisijai imtis iniciatyvos veiksmingiausiems būdams, kaip palaikyti socialinę, ekonominę ir kultūrinę didžiausios Europos Sąjungos mažumos integraciją, nustatyti ir pabrėžia, kad Komisija ir valstybių narių vyriausybės turi bendradarbiauti, siekdamos imtis specialių veiksmų, kurių tikslas – spręsti sudėtingas tarptautines romų problemas;

Išvados

51. mano, kad romų kalbos ir kultūros išsaugojimas yra Europos vertybė; tačiau nepritaria minčiai, kad tai valstybės neturinti „Europos tauta“, nes tai panaikintų valstybių narių atsakomybę ir verstų abejoti integracijos galimybe;

52. atkreipia valstybių narių dėmesį į tai, kad priimant perdėtas priemones, susijusias su romų bendruomenėmis, šios mažumos padėtis, kuri jau dabar gana skaudi, galėtų dar pablogėti ir galėtų kilti grėsmė jų integracijos galimybėms;

53. Ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis (NGO), romų bendruomenėmis ir vadovais siekiant kartu parengti priimtiną romų socialinės įtraukties planą ir jį įgyvendinti glaudžiai bendradarbiaujant;

54.ragina valstybes nares sukurti ir įgyvendinti projektus, kurių tikslas – visais lygmenimis kovoti su neigiamais romų stereotipais ir kurie gali būti remiami iš struktūrinių ir sanglaudos fondų bei pagal specialias programas, pvz., „Progress“, ir iniciatyvas, kaip antai 2008 Europos kultūrų dialogo metai ir būsimieji 2010 Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai;

55. pastebi, kad pažanga gerinant socialinę ir ekonominę romų padėtį ribota, nors plėtros proceso metu romų socialinės ir ekonominės padėties gerinimas buvo svarbi aplinkybė; ragina valstybes nares ir Komisiją persvarstyti ankstesnes ir esamas programas bei iniciatyvas ir įvertinti jų rezultatus; mano, kad Europos Sąjungos pareiga – geriau ir atidžiau koordinuoti socialinės įtraukties priemones ir kad tai turėtų padėti kovoti su skurdu, skatinti romų galimybes gauti geresnį, ilgesnės trukmės ir pastovesnį darbą, sudaryti sąlygas stengtis, kad socialinė įtrauktis ir apsaugos sistemos taptų veiksmingesnės, taip pat būti politinės patirties ir abipusio mokymosi analizavimo priemone bei sukurti pažangiosios patirties nuoseklios analizės sistemą;

56. ragina Komisiją konkrečiai vertinti kiekvienos savo sektorinės politikos krypties, skirtos romams, tikslų ir priemonių poveikį ir parengti nuoseklią politinę strategiją bei pasiekti aukštą koordinavimo lygmenį; ragina Komisiją paprašyti valstybių narių integruotų rodiklių ir socialinės atskirties atviro koordinavimo metodo ataskaitose kreipti dėmesį į kintančią romų padėtį; ragina Komisiją stebėti diskriminacijos mastą, reguliariai vertinti, kaip keičiasi švietimo, užimtumo, socialinė, sveikatos apsaugos ir aprūpinimo būstu padėtis valstybėse narėse ir stojančiose šalyse;

57. ragina Komisiją paprašyti valstybių narių kuo greičiau parengti aiškią nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, įskaitant aktyvius romus, skirtą užimtumo politiką ir paramos priemones, kuriomis siekiama palengvinti jų laipsnišką integraciją į darbo rinką, priemones, kuriomis būtų kovojama su socialinės apsaugos sistemos sukurtos priklausomybės padariniais;

58. ragina Komisiją bendradarbiauti su įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis ir padėti plėsti akademinį romų ekspertų tinklą, kuris atlikdamas mokslinius tyrimus, analizes, rinkdamas faktus ir rengdamas rekomendacijas teiktų mokslinius duomenis ir paramą tam, kad būtų galima nagrinėti su romų integracija susijusius klausimus, rengti darbotvarkes, su deramu dėmesiu apibūdinti su romais susijusius klausimus atsižvelgiant į minėtųjų organizacijų parengtų ataskaitų suvestines, ir atliktų bendrą ES vertinimą bent kas dveji metai;

59. peikia keturias valstybes nares, kurios dar neratifikavo 1995 m. Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos; ragina šias valstybes nares, t. y. Prancūziją, Graikiją, Belgiją ir Liuksemburgą, skubiai ratifikuoti konvenciją; ragina valstybes nares atsiimti griežtus pareiškimus, kuriuos jos pateikė pagal Pagrindų konvenciją ir kurie turi įtakos romų, kaip tautinės mažumos, pripažinimui;

60.      rekomenduoja valstybėms narėms:

a)      sudaryti nepriklausomą ekspertų grupę, į kurią įeitų romų atstovai, ES lygmeniu, kuri koordinuotų valstybių narių strategijos romų atžvilgiu įgyvendinimą ir ES fondų naudojimą jai remti;

b)     vykdyti įvairių romų interesams atstovaujančių organizacijų ir valstybių narių atitinkamų institucijų partnerytę;

c)      nustatyti tokias priemones, kaip lengvatiniai kreditai ar valstybės dotuojamos palūkanos, ir siekti, kad valstybės narės planuodamos dotacijas ūkiams laikytų tai svarbiu tikslu, skirtu įgalinti romų bendruomenes siekti sąlygų, kuriomis jie galėtų užsidirbti pragyvenimui iš ūkininkavimo; kad, užuot dirbę samdomą darbą ar papildomai kartu su samdomu darbu žemės ūkyje, jie būtų suinteresuoti ieškoti naujoviškų žemės ūkio darbo formų, įskaitant socialinius kooperatyvus, ir apsirūpintų tam reikalingais ištekliais;

61. mano, kad kai kuriose valstybėse narėse tikslinėms grupėms (gyvenvietėms ar gyvenviečių dalims) būtų galima veiksmingai padėti taikant apibrėžtį „daugeliu aspektų nepalanki padėtis“, tačiau pagal šią kategoriją sunku padėti mažesniems vienetams, pvz., šeimoms ir atskiriems asmenims;

62. vis dėlto mano, kad turėtų būti sukurtos teisinės prielaidos savanoriškam ir anonimiškam duomenų rinkimui inicijuoti ir lyginamosioms duomenų bazėms kurti, deramai atsižvelgiant į duomenų apsaugos ir žmogaus teisių apsaugos taisykles ir vengiant metodų, kuriais pažeidžiamas žmogaus orumas; mano, kad Komisija turėtų imtis veiksmų, kad būtų padarytos reikalingos teisės aktų pataisos;

63. ragina Komisiją po to, kai nepriklausoma įstaiga atliko analizę, supaprastinti romams skiriamų programų, susijusių, be kita ko, su aprūpinimu būstu, švietimu ir užimtumu, geriausios praktikos rinkinio sudarymą, patikrinimą ir tvirtinimą;

64. mano, kad duomenų bazės sukūrimas yra būtina sąlyga vertinimo sistemai, kuri gali įvertinti gerosios patirties mainų ir išteklių naudojimo poveikį, o ne tokios sistemos alternatyva; tiki, kad šiuo tikslu reikia rodiklių sistemos, kuri apimtų visas gyvenimo sritis ir kurią galėtų taikyti bet kas, ir kuri, papildomai prie rezultatų ir įdėtų pastangų rodiklių, skirtų programoms, taip pat būtų susijusi su socialinio rezultato ir poveikio rodiklių, įtrauktų kaip finansavimo sąlyga, naudojimu; todėl rekomenduoja, kad Komisija sukurtų tokią rodiklių sistemą struktūrinių fondų pagrindų reglamente ir su kitomis viešųjų subsidijų rūšimis susijusiuose reglamentuose;

65. rekomenduoja, kad Komisija visoms iš ES išteklių finansuojamoms plėtros programoms, iš kurių galima būtų pareikalauti ataskaitos apie romų socialinės atskirties prevenciją ar panaikinimą, patvirtintų nuoseklesnius ir vienodesnius tikslus; mano, kad valstybių narių ir ES institucijos turėtų nagrinėti visą plėtrą, kuri finansuojama iš struktūrinių ir sanglaudos fondų, socialinei romų integracijai programos daromo poveikio požiūriu; be to, rekomenduoja kiekvienos programos atrankos etape pirmenybę skirti tai plėtrai, kuria taip pat siekiama pagerinti itin nepalankiose gyvenvietėse gyvenančių romų, taip pat skurdžiai gyvenančių ir bedarbių romų padėtį;

66. ragina Komisiją bendradarbiaujant su visomis valstybėmis narėmis parengti ir įgyvendinti visai visuomenei ir romams skiriamą plataus masto informacijos kampaniją apie valstybėse narėse vykdomas romų gyvenimo sąlygų gerinimo programas ir jų nuolatinį įgyvendinimą;

67. ragina Komisiją nuolat stebėti priemones ir veiklą bei jų poveikį gerinant romų padėtį darbo rinkoje;

68. norėtų, kad ištekliai, dėl kurių sprendimai priimami ES lygmeniu, būtų panaudoti, be kita ko, tikslinėms programoms, skirtoms romų nepalankioms sąlygoms kompensuoti švietimo ir kvalifikacijų srityje, į kurias taip pat įtraukiami šioje srityje patirties turinčių organizacijų ekspertai, kurie teiktų paramą ir konsultuotų; mano, kad valstybės narės, priimdamos sprendimus dėl finansavimo sričių, išskyrus ankstyvąjį vystymąsi ir viešąjį švietimą, ir skirstydamos ES ir savo pačių lėšas, turėtų atsižvelgti į tai, ar vietos valdžios institucijos, organizacijos ir kt., kurios pateikė paraiškas dėl paramos, laikėsi savo įsipareigojimų šalinti segregaciją;

69. ragina Komisiją skatinti nacionalines valdžios institucijas nutraukti diskriminuojamą romų lūšnynų gyventojų iškeldinimą ir parengti konkrečius būstų projektus, naudojantis, be kita ko, Komisijos, Pasaulio banko, nevyriausybinių organizacijų, skiriančių daug dėmesio klausimams, susijusiems su romais, ir t. t. technine patirtimi bei stebėsenos sistemomis; mano, kad visų pirma turi būti sprendžiamos kaimo vietovėse gyvenančių romų būstų problemos ir kad šiam klausimui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys ir kad šioje srityje reikia imtis veiksmų;

70. ragina Komisiją skirti ypatingą dėmesį ne tik pilietinės visuomenės organizacijoms, bet ir romų gebėjimams patiems organizuotis ir palaikyti integracijos politiką, remti bendruomenių plėtrą, visų pirma įgyvendinant projektus, kuriais didinamas romų dalyvavimas sprendimų priėmimo procese ir jų atsakomybė už kartu priimtus spendimus;

71. ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiaujant su NVO, skiriančiomis daug dėmesio klausimams, susijusiems su romais, išnagrinėti esamą politiką ir programas siekiant pasimokyti iš praeityje nepavykusių projektų klaidų;

72. ragina Komisiją ES, nacionaliniu ar vietos lygmenimis remti NVO, skiriančias daug dėmesio klausimams, susijusiems su romais, siekiant stebėti, kaip įgyvendinama romams skirta politika ir kaip vykdomos jiems skirtos programos, taip pat kaip vyksta Bendrijos švietimas demokratijos ir žmogaus teisių klausimais;

73. siūlo Komisijai ir valstybėms narėms, siekiant ES lygmeniu propaguoti koordinuojamąjį metodą, įsteigti visos Europos forumą, kuriame socialiniai judėjimai, profesinės sąjungos ir romams bei jų interesams atstovaujančios NVG galėtų nuolat vieni su kitais konsultuotis siekdami parengti gaires ir keistis pažangiąja patirtimi;

74. ragina valstybes nares imtis daugiau iniciatyvos skatinant darbo vietų perkėlimą į vietoves, kuriose įsikūrusios romų bendruomenės, taip pat skatinti romus persikelti į vietoves, kuriose yra darbo vietų;

75. primena valstybėms narėms ir Komisijai, kad, nors remiant ir stiprinant nepalankioje padėtyje esančias bendruomenes, kaip antai romų, daugiausia dėmesio būtina skirti socialinei gerovei, taip pat svarbu skatinti ir savitarpio pagalbą; mano, kad geresnė ilgalaikė pagalba teikiama palaikant laisvės, o ne priklausomybės kultūrą;

76. mano, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti vietinių darbo vietų kūrimui ir verslumo bei vietos amatininkų skatinimui, taip pat šiems darbams reikalingų pagrindinių įgūdžių vystymui, siekiant sukurti didesnę gerovę ir išugdyti savigarbos jausmą;

* *

*

77. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams.

(1)

     OL C 45 E, 2006 2 23, p. 129.

(2)

     OL C 298 E, 2006 12 8, p. 283.

(3)

     Priimti tekstai, P6_TA(2008)0035.

(4)

     Priimti tekstai, P6_TA(2008)0361.

(5)

     Priimti tekstai, P6_TA(2008)0467.

(6)

     OL L 180, 2000 7 19, p. 22.

(7)

     OL L 303, 2000 12 2, p. 16.

(8)

1      Priimti tekstai, P6_TA(2008)0286.

(9)

1 OL C 102, 2008 4 24, p. 321.


AIŠKINAMOJI DALIS

Sąlygos, kuriomis gyvena Europos didžiausia mažuma, neabejotinai gali būti apibūdintos kaip besivystančio pasaulio sąlygos. Taip yra ne tik dėl švietimo, būsto, sveikatos priežiūros, užimtumo ir kitų rodiklių, bet ir dėl to, kad be skubios, koncentruotos ir tikslinės išorinės pagalbos tie maždaug 10–12 mln. žmonių neturės galimybių išvengti skurdo ir atskirties. Tokios nepalankios socialinės sąlygos neleidžia romams pasiekti pagrindinio žmogiškojo orumo lygio ir turėti vienodų galimybių.

Jau keletas dešimtmečių, kaip baigėsi tas etapas, kai Europa savo teritorijoje galėjo saugiai stebėti didžiulį skaičių žmonių, gyvenančių visiško socialinio nepritekliaus, paveldimo iš kartos į kartą, sąlygomis, kurie kartu turi ir didžiulio ekonominio potencialo. Galėtume manyti, kad gerėjant visos šalies ekonominei padėčiai atsirastų galimybė gerokai pakeisti ir romų padėtį. Tačiau nėra tokio ekonominės raidos lygio, kuriam esant savaime veikiančios perskirstymo sistemos sudarytų tikrų galimybių judėti dideliam skaičiui žmonių, kurie priklauso žemiausiam socialiniam sluoksniui; iš tikrųjų tai netgi dar labiau padidina santykinį skurdą. Be to, faktas, kad tarp šalių labai skiriasi romų integracijos laipsnis ir jų ekonominė ir socialinė padėtis, tai dar labiau pabrėžia.

Institucijų politika dėl romų pirmiausia susijusi su romų integracija ir tai yra naujųjų valstybių narių ir valstybių kandidačių regioninis klausimas. Neseni įvykiai tam tikrose senosiose valstybėse narėse primena mums, kad romų padėtis yra visos Europos klausimas. Atsakomybė yra bendra pirmiausia dėl to, kad naujosiose valstybėse narėse ir valstybėse kandidatėse romų padėtis iš esmės nepakito išsiplėtus Europai ar laukiant tokio išsiplėtimo; jų integracija atsidūrė aklavietėje ar net neprasidėjo, dėl to prasideda precedento neturintis masinis romų tautybės žmonių išsikėlimas į senąsias valstybes nares. Šalyse, į kurias jie keliasi ieškodami naujos tėvynės, jie tampa nauju iššūkiu integracijos politikai, nes be nuoširdaus noro juos priimti ir integracijos strategijos jie bus taip pat marginalizuoti ir neapsaugoti, kaip ir šalyje, iš kurios atvyko.

Vienas iš atviriau reiškiamo ekstremistinio požiūrio atspindžių šiandien yra faktas, kad neapykanta romams auga visoje Europoje. Jei nesusėsime ir deramai į tai neatsižvelgsime, gali nutikti taip, kad nepaisant visų pastangų Europos Sąjunga netaps asociacija, priimančia grupes ir suteikiančia joms lygias teises, bet įtvirtins esamus konfliktus ir skirtumus.

Jei rimtai atsižvelgsime į vieną iš svarbiausių Europos Sąjungos įkūrėjų ketinimų, būtent – Europos Sąjunga turėtų tapti vertu ekonominiu konkurentu JAV ir Azijai, taps akivaizdu, kad nei nacionalinė valdžia, nei pati Europos Sąjunga negali sau leisti skubiai neintegruoti tokio didelio darbo jėgos potencialo, kelis šimtmečius bandžiusio prisitaikyti ir išgyventi.


Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (6.11.2008)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl romų socialinės padėties ir geresnės prieigos prie darbo rinkos Europos Sąjungoje

(2008/2137(INI))

Nuomonės referentė: Lívia Járóka

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad ir galiojančioje, ir kuriamoje teisinėje bazėje būtų numatytos nuostatos, kurias taikant būtų užkertamas kelias įvairių formų diskriminacijai, su kuria susiduria romų tautybės moterys, ir sprendžiamos su šia diskriminacija susijusios problemos, taip siekiant pagerinti jų socialinę ir ekonominę padėtį ir užtikrinti jų prieigą prie kokybiškos sveikatos apsaugos, vaikų priežiūros ir švietimo, nes tai sudaro prielaidas įsidarbinti;

2.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad romų tautybės moterys ir mergaitės vienodomis sąlygomis turėtų prieigą prie kokybiško švietimo ir kad būtų numatytos paskatos (pvz., suteikiamos profesinio lavinimo galimybės), kuriomis būtų siekiama pritraukti aukštos kvalifikacijos mokytojus į socialiai ir ekonomiškai skurdžius regionus, ypač kaimo vietovių bendruomenes, kur gyvena daug romų tautybės žmonių;

3.  ragina valstybes nares gerinti romų tautybės moterų galimybes gauti profesinį mokymą ir priderinti profesinį mokymą prie vietos darbo rinkos poreikių siekiant, kad romų tautybės moterys įgytų rinkoje paklausių įgūdžių;

4.  ragina stiprinti romų tautybės moterų organizacijas ir taip padėti spręsti problemas vietos, nacionaliniu ir Europos lygmenimis bei skatinti socialinį ir kultūrinį dialogą;

5.  ragina valstybes nares apsvarstyti galimybes taikyti priemones, padedančias skatinti šeimos planavimą, alternatyvas ankstyvoms vedyboms ir seksualinį švietimą, siekiant, kad būtų gerbiamas romų tautybės moterų ir mergaičių žmogiškasis orumas ir pagerėtų jų socialinis bei šeiminis statusas;

6.  ragina valstybes nares spręsti aukšto romų tautybės moterų nedarbo lygio problemą ir visų pirma pašalinti sudėtingas kliūtis, atsirandančias dėl tiesioginės diskriminacijos atliekant įdarbinimo procedūras;

7.  atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad jei bus skatinamas nekvalifikuotos ir neišsilavinusios darbo jėgos judumas, gali padidėti romų tautybės moterų diskriminacija (jos visų pirma patiria daugeriopą diskriminaciją), ir todėl joms bus trukdoma toliau siekti pažangos darbo rinkoje;

8.  ragina valstybių narių vyriausybes pagerinti romų tautybės moterų ekonominę nepriklausomybę sudarant paprastesnes galimybes pradėti savarankišką MVĮ veiklą, gauti mikrokreditus, taip pat skatinant paslaugų rinką jų pačių gyvenvietėse, kad būtų gerinamos romų tautybės moterų žinios ir patirtis;

9.  ragina Tarybą ir Komisiją skatinti vyriausybes kaupti ir skelbti (nekeliant grėsmės asmens tapatybei) pagal lytį ir tautybę suskirstytus duomenis apie romų tautybės vyrų ir moterų padėtį tose srityse, kur būtina romų socialinė įtrauktis;

10. ragina valstybių narių vyriausybes parengti įmonių, kuriose būtų įdarbinamos romų tautybės moterys, skatinimo (finansinio ir kitokio) sistemą;

11. ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti romų organizacijas, ypač tas, kuriose yra romų tautybės moterų, į sprendimų priėmimo procesą, o visas bendruomenes – į tam tikros politikos vykdymą;

12. pabrėžia, kad geresnės būsto sąlygos ir sveikatos priežiūros paslaugos galėtų padidinti romų tautybės moterų galimybes patekti į darbo rinką ir ilgiau išlaikyti savo darbo vietą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

6.11.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

26

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Emine Bozkurt, Věra Flasarová, Claire Gibault, Lissy Gröner, Zita Gurmai, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Urszula Krupa, Roselyne Lefrançois, Astrid Lulling, Siiri Oviir, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Zita Pleštinská, Anni Podimata, Raül Romeva i Rueda, Eva-Britt Svensson, Britta Thomsen, Anne Van Lancker, Anna Záborská, Iva Zanicchi

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Lena Ek, Iratxe García Pérez, Donata Gottardi, Mary Honeyball, Christa Klaß, Ria Oomen-Ruijten, Maria Petre

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Inger Segelström


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

21.1.2009

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

42

3

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Andersson, Edit Bauer, Iles Braghetto, Philip Bushill-Matthews, Milan Cabrnoch, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Derek Roland Clark, Luigi Cocilovo, Jean Louis Cottigny, Jan Cremers, Harald Ettl, Richard Falbr, Carlo Fatuzzo, Ilda Figueiredo, Joel Hasse Ferreira, Roger Helmer, Stephen Hughes, Ona Juknevičienė, Jean Lambert, Raymond Langendries, Bernard Lehideux, Elizabeth Lynne, Thomas Mann, Maria Matsouka, Csaba Őry, Siiri Oviir, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Pier Antonio Panzeri, Rovana Plumb, Bilyana Ilieva Raeva, Elisabeth Schroedter, José Albino Silva Peneda, Kathy Sinnott, Jean Spautz, Anne Van Lancker, Gabriele Zimmer

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Françoise Castex, Richard Howitt, Rumiana Jeleva, Magda Kósáné Kovács, Sepp Kusstatscher, Adrian Manole, Viktória Mohácsi, Csaba Sógor

Atnaujinta: 2009 m. vasaris 6 d.Teisinis pranešimas