dėl Europos ekonomikos atkūrimo plano

(2008/2334(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą dėl Europos ekonomikos atkūrimo plano (COM(2008)0800),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 29 d. Komisijos komunikatą „Įveikti finansinę krizę: Europos veiksmų programa“ (COM(2008)0706),

–   atsižvelgdamas į Komisijos [...] rekomendacijas konkrečioms šalims (COM(2009)[...]),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 17 d. Komisijos komunikatą dėl laikinosios valstybės pagalbos priemonių sistemos finansavimo prieinamumui dabartinės finansų ir ekonomikos krizės laikotarpiu remti,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą dėl 2008–2010 m. Bendrijos Lisabonos programos įgyvendinimo ataskaitos (COM(2008)0881),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą „Sanglaudos politika. Investicijos į tikrąją ekonomiką“ (COM(2008)0876),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Komisijos darbo dokumentą dėl bendrosios rinkos apžvalgos: dar vieni metai (SEC(2008)3064),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą dėl Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos išorinės dimensijos. Patekimo į rinką ir veiksmingesnio tarptautinio bendradarbiavimo reguliavimo klausimais sistemos kūrimo ataskaita (COM(2008)0874),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Komisijos pasiūlymą dėl reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (COM(2008)0867),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą dėl integruotųjų ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairių (2008–2010 m.), į kurias įtraukta Komisijos rekomendacija dėl valstybių narių ir Bendrijos bendrųjų ekonominės politikos gairių (pagal EB sutarties 99 straipsnį) ir pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (pagal EB sutarties 128 straipsnį),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 7 d. Komisijos komunikatą „EPS@10: Ekonominės ir pinigų sąjungos laimėjimai ir uždaviniai po 10 metų nuo jos sukūrimo“ (COM(2008)0238) (komunikatą dėl EPS@10),

–   atsižvelgdamas į valstybių narių veiksmų planus ir atnaujintas nacionalines reformų programas 2008–2010 m. laikotarpiui,

–   atsižvelgdamas į ES finansinės priežiūros aukšto lygio ekspertų grupės, kuriai pirmininkauja Jacques de Larosière ir kuri, artėjant 2009 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikimui, Komisijai pateiks ataskaitą, sudėtį,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 11–12 d. vykusiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui pirmininkavusios valstybės išvadas ekonomikos ir finansų klausimais,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 12 d. euro grupės valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą siekiant patvirtinti koordinuotą gelbėjimo planą, skirtą kovoti su ekonomikos krize,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 13–14 d. vykusiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui pirmininkavusios valstybės išvadas dėl atnaujintos Lisabonos strategijos ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui naujo ciklo pradžios (2008–2010 m.),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 7 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdžio išvadas dėl skubaus reagavimo į finansų krizę,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 4 d. Ekonomikos ir finansų tarybos (ECOFIN) posėdžio išvadas dėl tarptautinių iniciatyvų sprendžiant finansų krizę ir pasiruošimo tarptautiniam aukščiausiojo lygio susitikimui krizės klausimais,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 2 d. Ekonomikos ir finansų tarybos (ECOFIN) įnašą į gruodžio 11–12 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimą,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 1 d. susitarimo memorandumą dėl Europos Sąjungos finansinės priežiūros institucijų, centrinių bankų ir finansų ministerijų bendradarbiavimo tarpvalstybinio finansinio stabilumo klausimu,

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl 2008 m. spalio 15 ir 16 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 20 d. rezoliuciją dėl Integruotųjų ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairių (dalis: valstybių narių ir Bendrijos bendrosios ekonominės politikos gairės). Naujo ciklo pradžia (2008–2010 m.)(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. lapkričio 18 d. rezoliuciją dėl EPS@10: pirmasis Ekonominės ir pinigų sąjungos dešimtmetis ir ateities uždaviniai(3) (rezoliuciją dėl EPS@10),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 23 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl rizikos draudimo ir privataus kapitalo fondų(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. spalio 9 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl Lamfalussy proceso tęsimo – būsimosios priežiūros struktūros(5),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Vystymosi komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A6-0063/2008),

A. kadangi tarptautinė ekonomika ir pasaulio rinkos pastaruosius 25 metus augo be precedento ir šis augimas istorijoje buvo unikalus – buvo pasiekti gamybos pajėgumai, lėmę gerovę didesniam žmonių skaičiui negu kada nors anksčiau; ekonomikai lėtėjant, o paklausai atitinkamai mažėjant, šie pajėgumai turi būti suderinti iš naujo,

B.  kadangi pagrindinės problemos, kylančios siekiant nugalėti tarptautinės ir Europos ekonomikos nuosmukį, šiuo metu yra pasitikėjimo stoka finansų ir kapitalo rinkose ir augantis nedarbas,

C. kadangi dėl precedento neturėjusio dabartinės finansų krizės masto ir jos sukelto didelio nuosmukio Europos Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis reikia iš esmės pertvarkyti finansų rinkų reguliavimo ir valdymo sistemą, kad būtų užkirstas kelias būsimoms tarptautinės ekonomikos problemoms, tokioms pat finansų rinkų problemoms ir ES ekonomika taptų atsparesnė pokyčiams,

D. kadangi svarbiausių finansų įstaigų nemokumas kenkia paskolų rinkoms, trukdo kapitalo srautams, investicijoms ir prekybai ir mažina kainas ir vertes, taigi griauna stabilumą ir mažina kapitalą, kuris reikalingas finansų įstaigoms, kad jos galėtų teikti paskolas, ir bendrovėms, kad jos galėtų galėtų užsitikrinti savo finansavimą,

E.  kadangi dabartinės finansų krizės priežastys – netvarkinga pinigų politika, politinėmis priemonėmis primestas didesnis būsto kreditavimas ir daugiausia JAV ir besikuriančios rinkos valstybių, pvz., Kinijos (praeityje), makroekonominio disbalanso aspektai; pabrėžia, kad reikia toliau plėtoti ES konkurencingumą ir investicijas į infrastruktūrą bei mokslinius tyrimus, taip pat į naujas bendroves ir naujas rinkas,

F.  kadangi svarbiausi ES ekonomikos atkūrimo užtikrinimo politikų prioritetai turėtų būti finansų ir kapitalų rinkų veikimo atkūrimas ir užimtumo apsauga, ir tai padėtų ES ekonomikai vėl pasiekti augimo, investavimo ir dabo vietų kūrimo laikotarpį,

G. kadangi siekiant užtikrinti ekonomikos augimą būtini koordinuoti veiksmai atsižvelgiant į ES įstatymus, reglamentuojančius konkurenciją ir valstybės pagalbą, taip pat finansų ir darbo rinkų stabilumas, o kartu neturi būti iškraipoma bendrovių konkurencija ar sudaromos nevienodos sąlygos valstybėms narėms siekiant užtikrinti ES ekonomikos stabilumą ir konkurencingumą,

H. kadangi dėl finansų krizės poveikio realiajai ekonomikai susidarė išskirtinės ekonominės sąlygos, dėl kurių reikalingos laiku vykdomos, tikslingos, laikinos ir proporcingos priemonės ir sprendimai siekiant rasti būdų įveikti precedento neturinčią pasaulinę ekonomikos ir užimtumo padėtį, ir kadangi valstybės įsikišimas, nors ir neišvengiamas, iškraipo normaliomis sąlygomis esamą valstybinio ir privataus sektorių vaidmenų pasiskirstymą,

I.   kadangi dabartinės finansų reguliavimo sistemos trūkumus Parlamentas jau minėjo savo pozicijose dėl teisėkūros pasiūlymų ir savo rezoliucijose,

J.   kadangi iš naujausių Bendrijo pateiktų duomenų, susijusių su 2009 m. prognozėmis, matyti, jog ekonominės sąlygos sparčiai blogėja visoje Europos Sąjungoje, ir kadangi Europos Sąjunga ir valstybės narės šiuo metu labiausiai atsako už tai, kad būtų garantuojamas makroekonominis stabilumas, tvarus augimas ir užimtumas,

K. kadangi finansų krizė atskleidė dilemą: ekonominės politikos reguliavimo kompetencija yra esminis klausimas, kurį reikia spręsti ES lygmeniu, tačiau ekonomikos skatinimo planai – valstybių narių institucijų reikalas,

L.  kadangi atskirų valstybių narių inicijuoti trumpalaikiai veiksmai turi būti visapusiškai koordinuojami ES lygmeniu siekiant užtikrinti bendrą svertinį poveikį ir užkirsti kelią šalutiniam poveikiui, rinkų iškreipimui ir išteklių švaistymui dubliuojant veiksmus,

M. kadangi trumpalaikiai veiksmai turi atitikti ir papildyti ilgalaikius tikslus padaryti Europos Sąjungą konkurencingiausia žiniomis grindžiama ekonomika nepakertant būsimo pasitikėjimo ir užtikrinant makroekonomikos stabilumą,

N. kadangi turėtų būti pripažinti skirtingi valstybių narių pajėgumai dalyvauti atkūrimo programose; kadangi reikėtų taikyti pastebimą poveikį turintį papildomą Europos Sąjungos metodą, orientuotą į tarpusavyje suderintas politikos priemones ekonomikos, aplinkos, užimtumo ir socialinėje srityje,

O. kadangi dėl narystės euro zonoje padidėjo atitinkamų valstybių narių ekonominis stabilumas; kadangi ekonominio nuosmukio laikotarpiu piliečiai tikisi ir atsakingų vyriausybės veiksmų, kuriais siekiama nugalėti ekonominį nuosmukį, ir radikalios Europos Sąjungos reakcijos, kuri atsispindėtų Sąjungos nuostatose ir socialinėje ir regioninėje sanglaudoje, kartu išlaikant taisykles ir principus, pagal kuriuos garantuojama stipri ir stabili valiuta,

P.  kadangi ypač svarbu, kad būtų atkurtas pasitikėjimas, nes tik tada pradės tvarkingai veikti finansų rinkos ir sumažės poveikis tikrajai ekonomikai,

Q. kadangi neseniai į Europos Sąjungą įstojusios ir euro zonai nepriklausančios valstybės narės patiria didžiulį neigiamą spekuliacijos jų valiutų atžvilgiu, kapitalo nutekėjimo ir tarptautinių paskolų rinkų sąstingio poveikį,

Bendrosios nuostatos

1.  palankiai vertina greitą Komisijos iniciatyvą reaguojant į didelį besitęsiantį ekonominį nuosmukį pradėti įgyvendinti Europos ekonomikos atkūrimo planą (toliau – atkūrimo planas); tačiau apgailestauja, kad šio pasiūlymo Bendrijos dalis sudaro tik 15 proc. atkūrimo programos biudžeto, kurį vis dar reikia nedelsiant įgyvendinti;

2.  pabrėžia, kad visų pirma ekonomikos atkūrimo planu turi būti siekiama skatinti Europos Sąjungos ekonomiką ir konkurencingumą, kad būtų užtikrinamos piliečių galimybės ir garantuojamas jų saugumas bei išvengta nedarbo augimo; mano, kad pagal ekonomikos atkūrimo planą turi būti sustabdytas ekonomikos nuosmukis sudarant galimybes finansų rinkoms vėl tinkamai veikti, skatinant investicijas ir gerinant augimo ir darbo vietų kūrimo galimybes, kartu stiprinant ES ekonomiką ir darbo rinką, taip pat tobulinant bendras augimo ir darbo vietų kūrimo sąlygas;

3.  primena, kad visa finansinė parama turi būti teikiama laiku, ji turi būti tikslinga ir laikina; perspėja dėl galimo ES konkurencijos politikos išstūmimo ir žlugimo; ragina kuo greičiau atkurti nešališkas konkurencingas rinkas, kaip nustatyta Sutartyse; be to, ragina kuo greičiau grįžti prie „sveikų“ valstybės finansų, kaip numatyta pagal persvarstytą Stabilumo ir augimo paktą, kad ateities kartoms nebūtų užkraunama pernelyg didelė naštą;

4.  pabrėžia, kad pasitelkiant atkūrimo planą turi būti pasiektas sąžiningas ir teisingas tarptautinis susitarimas, 2012 m. pakeisiantis Kioto protokolą ir kad šiuo susitarimu, inter alia, neturtingesnėms šalims turi būti suteikta galimybė išvengti skurdo nedidinant pasaulinio atšilimo – padedant joms finansuoti masines investicijas į prisitaikymą prie klimato kaitos ir atsinaujinančią energiją;

5.  susirūpinęs pažymi greitą valstybės skolos ir biudžetų deficito augimą; yra susirūpinęs, kad valstybės skola gali tapti per sunki našta ateities kartoms;

6.  nors pripažįsta, kad būtinybė prisitaikyti prie pasaulinės konkurencingos aplinkos ir grąžinti Europos ekonomikai augimą yra labai svarbūs bendrieji tikslai, ragina Europos Sąjungą padidinti investicijas į kvalifikaciją, mokymą ir tvarų darbovietų kūrimą, užimtumo užtikrinimą ir masinio nedarbo prevenciją, kartu užtikrinant konstruktyvią mokesčių politiką, ir šie tikslai turėtų lemti atkūrimo plano dydį ir sudedamąsias dalis;

7.  rekomenduoja užtikrinti, kad nacionaliniai atkūrimo planai būtų koordinuojami taip, kad kiekviena programa būtų parengta pagal atitinkamos šalies konkrečius poreikius, bet atsižvelgiant į bendrą interesą, bendras strategijas, kuriose apibrėžta ir kova su klimato kaita, ir užtikrinant kuo didesnį svertinį poveikį, ypač užimtumui – tai pagrindinė veiksmingumo sąlyga;

8.  rekomenduoja Europos Sąjungos lygmeniu imtis naujų horizontalių iniciatyvų, nes skirtingi valstybių narių pajėgumai ir galimybės naudotis biudžeto priemonėmis įvairiose Europos šalyse gali lemti labai nevienodus rezultatus; tačiau primena kiekvienos valstybės narės atsakomybę už fiskalinę drausmę, investicijas ir struktūrines reformas;

9.  tvirtai rekomenduoja užtikrinti, kad įgyvendinami sprendimai nebūtų valstybių narių politikos priemonių suma, lemianti galimus prieštaravimus ir sąnaudas, kenkianti bendrajai rinkai, ekonominei ir pinigų sąjungai ir silpninanti Europos Sąjungos, kaip pasaulinės veikėjos, vaidmenį;

10. pritaria Komisijoms įsipareigojimams pagal persvarstytą Stabilumo ir augimo paktą ir atkreipia dėmesį į jos siekį kuo lanksčiau vykdyti kovos su cikliškumu politiką, kuri numatyta pagal paktą, siekiant spręsti ekonominio nuosmukio problemas, kad valstybėms narėms būtų sudaromos galimybės tinkamai reaguoti į ekonominę krizę, t. y. įvertinti, ar sprendimai dėl trumpalaikių investicijų atitinka vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto tikslus ir palankūs tvariam ekonomikos augimui ir ilgalaikiams Lisabonos tikslams siekti;

11. pabrėžia, kad valstybėms narėms būtina toliau vadovautis bendru požiūriu į Stabilumo ir augimo paktą siekiant veiksmingai spręsti dabartinėmis išimtinėmis aplinkybėmis kilusias problemas ir užtikrinti tvirtą įsipareigojimą, kad ekonomikai atsigavus bus grąžinta įprasta biudžeto drausmė, taip įtvirtinant persvarstytame pakte numatytą kovos su cikliškumu politiką;

Finansų rinka: nuo krizės kontrolės iki patikimų rinkų ateityje

Pasitikėjimo finansų sektoriumi grąžinimas

12. pritaria patvirtintos trumpalaikėms priemonėms, kuriomis siekiama atkurti pasitikėjimą finansų sistema; primena, kad šių neatidėliotinų priemonių nepakanka norint išspręsti esmines problemas, susijusias su krizės priežastimis – pusiausvyros nebuvimą pasaulio mastu, per didelę riziką, per didelį skolinimąsi investicijoms ir trumpalaikiam pelnui palankią sistemą; primena, kad būtina persvarstyti užmokesčio sistemas, kaip galimą finansų nestabilumo šaltinį;

13. ragina valstybes nares imtis koordinuotų veiksmų numatant bendrąsias ir specialiąsias nacionalinių bankų garantijas, kuriomis dengiami įsipareigojimai, tačiau nedengiamas nuosavas kapitalas, kad būtų sumažintas paskolų rinkų neapibrėžtumas ir supaprastintas šių rinkų veikimas;

14. dar kartą teigia, kad asmenų ir įmonių, įskaitant MVĮ, santaupų apsauga ir paskolų teikimas joms yra svarbiausi motyvai, kuriais pateisinama išimtinė valstybės intervencija į finansų sistemą; primena valstybių narių vyriausybėms jų atsakomybę už atskaitomybę savo parlamentams naudojant viešąsias lėšas atkūrimo planams ir tvirtai rekomenduoja nustatyti tinkamą priežiūrą ir, jei reikia, sankcijas bei jas koordinuoti ES mastu, kad šie tikslai būtų pasiekti;

15. pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti, kad centrinių bankų palūkanų normų sumažinimo nauda būtų perkelta besiskolinantiems subjektams;

16. primena, kad reguliavimo institucijos ir atitinkamos valstybių narių institucijos turi išsamiai patikrinti paskutinių mėnesių bankų ir bankininkų veiklą ir nustatyti, ar prie bankų nuosmukio neprisidėjo smerktina ar net nusikalstama veikla, taip pat užtikrinti, kad valstybės įsikišimu ir pinigų politikos sprendimais, susijais su palūkanų normomis, būtų galima įveikti kreditų krizę;

17. mano, kad reikia vykdyti griežtą finansų įstaigų atkūrimo paketų taikymo kontrolę – taip bus užtikrintos vienodos konkurencijos sąlygos: mokumo lygis, tikėtina nauda, tarpbankinės rinkos likvidumas, žmogiškųjų išteklių plėtotė ir klientų (privačių klientų ir verslininkų) pasitikėjimas;

18. mano, kad į bankininkystės sektoriaus atkūrimo planus turi būti įtrauktos piniginių paskatų, paskolų teikimo, skolinimo sąlygų, sektoriaus struktūros reformos ir socialinės politikos nuostatų apsaugos sąlygos;

19. mano, kad reikėtų skatinti plėtoti mikrokreditus, ypač padarant juos privalomais komerciniams bankams, kurie naudojosi valstybės parama – mikrokreditai pripažįstami kaip veiksminga priemonė, turinti didelį svertinį poveikį;

20. primygtinai reikalauja, kad svarstant bet kokį naują reglamentavimą pirmiausia būtų siekiama grįžti prie įprasto bankų išduodamų paskolų lygio, ypač siekiant atkurti paskolų pavertimo vertybiniais popieriais procesą, kaip būtiną sąlygą atkurti hipotekos paskolų finansavimą, automobilių ir kredito kortelių finansavimą;

21. ragina Komisiją parengti aiškią atkūrimo paketo poveikio finansų sektoriaus konkurencingumui ir tarpbankinės rinkos veikimui analizę; ragina Komisiją sukurti tarpdisciplinines grupes, turinčias Komisijos Konkurencijos, Ekonomikos ir finansų, Vidaus rinkos ir paslaugų generalinių direktoratų, 3 lygmens priežiūros institucijų ir Europos centrinių bankų sistemos praktinės patirties, siekiant sutelkti žinias ir praktinę patirtį bei užtikrinti, kad valstybėse narėse bus laiku priimami suderinti nešališki aukštos kokybės sprendimai;

Veiksmingesnės reguliavimo ir priežiūros struktūros

22. mano, kad nors Europos centriniam bankui (ECB) oficialiai nesuteikti priežiūros įgaliojimai, būtina sustiprinti jo vaidmenį, susijusį su euro zonos finansų stabilumo kontrole, visų pirma su visos ES bankininkystės sektoriaus priežiūra; taigi rekomenduoja, kad ECB dalyvautų vykdant sistemos požiūriu svarbių finansų institucijų visos ES masto makroekonominę priežiūrą pagal Sutarties 105 straipsnio 6 dalį;

23. apgailestauja, kad trūksta aiškių ES politikos ir kitų priemonių, kuriomis visapusiškai ir laiku būtų sprendžiamas nevienodo finansų krizės poveikio euro zonai priklausančioms ir jai nepriklausančioms valstybėms narėms klausimas;

24. pakartoja savo raginimą Komisijai išanalizuoti bankų, kurie perkėlė savo lėšas iš paskiausiai įstojusių valstybių narių į kitas valstybes nares, kai pastarosios patvirtino atkūrimo planus, elgesio poveikį ir kruopščiai ištirti spekuliacinius veiksmus (trumpalaikį vertybinių popierių skolinimą), susijusius su paskiausiai įstojusių valstybių narių valiutomis; ragina Komisiją pateikti šios analizės rezultatus Larosière‘o grupei ir atsakingam Parlamento komitetui;

25. ragina Komisiją ir valstybes nares skubos tvarka spręsti banko garantijų problemą siekiant užtikrinti, kad vienodai sudarytos sistemos apsaugotų bankus nuo bankroto visoje Europos Sąjungoje, taigi atsirastų galimybės vėl atkurti tarpbankinį skolinimąsi, nes šis atkūrimas yra būtina bankininkystės krizės pabaigos sąlyga ir taip sudaromos galimybės teikti realiajai ekonomikai naujus kreditus, didinti investicijas ir vartojimą, kurie yra ekonominės krizės įveikimo būdas;

26. tvirtai ragina Larosière‘o grupę įgyvendinti ankstesnėse Parlamento rezoliucijose pateiktas rekomendacijas, susijusias su finansų rinkos priežiūra; ragina Komisiją patvirtinti savo įnašus stabiliai ir veiksmingai reguliavimo ir priežiūros struktūrai sukurti – ši struktūra gali užkirsti kelią neigiamam būsimų krizių poveikiui arba šį poveikį sumažinti; ragina Tarybą, prieš pritariant šioms išvadoms, deramai atsižvelgti į poziciją, kurią Parlamentas gali dėl jų pareikšti;

27. dar kartą patvirtina, kad skaidrumas ir geresnis rizikos valdymas, taip pat koordinuota priežiūra, – didžioji dalis tolesnės krizių prevencijos sprendimų ir kad reguliavimo reforma turi apimti viską, būti taikoma visiems finansų rinkų subjektams ir operacijoms; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl finansų rinkų pasaulinio pobūdžio būtina koordinuoti reformas tarptautiniu mastu; pabrėžia, kad reguliavimo iniciatyvomis turi būti siekiama visų finansų rinkų skaidrumo, tvarumo, stabilumo ir didesnės finansų rinkų subjektų atsakomybės; primena Komisijai, kad ji privalo reaguoti į Parlamento prašymus dėl rizikos draudimo fondų ir privataus kapitalo fondų reguliavimo;

28. mano, kad kredito reitingų agentūros turėtų panaikinti informacijos spragas ir atskleisti neapibrėžtą padėtį bei interesų konfliktus;

29. primygtinai teigia, kad reikia persvarstyti ir tobulinti apskaitos politiką;

30. siūlo kruopščiai įvertinti, ar dėl būsimų veiksmų siekiant tinkamo finansų sektoriaus reguliavimo, t. y. reguliavimo sistemos makroekonominė priežiūros, taptų sunku arba neįmanoma atkurti ekonomiką ir įdiegti finansinių produktų srities naujoves, sumažėtų ES finansų rinkų patrauklumas, todėl finansų srautai ir įmonės būtų perkeliami į trečiąsias šalis; primena, kad ES yra labai suinteresuota išlikti pasaulio finansų rinkų lydere;

Tikroji ekonomika: krizė kaip galimybė pasiekti tvarų augimą

Užimtumo apsauga ir paklausos didinimas

31. ragina Komisiją ir valstybes nares naudoti visas turimas priemones, kad būtų remiamos Europos įmonės, ypač mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ), skatinama kurti darbo vietas ir didinamas Europos investuotojų, darbdavių, darbuotojų bei vartotojų pasitikėjimas;

32. tvirtai rekomenduoja visoje Europos Sąjungoje MVĮ, piliečiams ir tiems sektoriams, kurių tvariai ateičiai kyla pavojus dėl nepakankamo paskolų teikimo, skubiai užtikrinti pakankamas, finansiškai prieinamas ir pakankamai saugias galimybes gauti kreditų; ragina Komisiją užtikrinti, kad šioje srityje būtų keičiamasi gerąja patirtimi;

33. pabrėžia, kad dabartinėje aplinkoje, kai mažos ir vidutinės įmonės susiduria su didelėmis pinigų srautų problemomis ir ribotomis galimybėmis gauti paskolą, valstybės institucijos ir privatūs klientai mažų ir vidutinių įmonių atžvilgiu turi laikytis maksimalaus 30 dienų trukmės mokėjimo termino; ragina Komisiją persvarstant Pavėluoto mokėjimo direktyvą į ją įtraukti šį aspektą(6);

34. ragina ES ir nacionaliniu lygmenimis visapusiškai ir sparčiau įgyvendinti Parlamento rekomendacijas, susijusias su Komisijos komunikatu „Visų pirma galvokime apie mažuosius. Europos iniciatyva „Small Business Act“ (COM(2008)0394);

35. ragina veiksmingai pradėti taikyti bendrą Europos užimtumo iniciatyvą, užtikrinant, kad įmonę galima būtų nemokai įsteigti visoje Europos Sąjungoje per tris dienas ir kad pirmųjų darbuotojų įdarbinimo formalumai būtų atliekami vienoje vietoje, kad būtų tobulinamos motyvavimo sistemos, ypač tos, kurios skirtos žemos kvalifikacijos darbuotojams, teikiamos asmeninės konsultacijas, vykdomi intensyvūs darbuotojų mokymai, perkvalifikavimo mokymai, didinama kvalifikacija, sudaromos sąlygos atlikti gamybinę praktiką, subsidijuojamas įdarbinimas, taip pat teikiamos dotacijos savarankiškai dirbantiems asmenims ir įmonėms; be to, remia Komisijos iniciatyvą skirti Europos socialinio fondo finansavimą vystymuisi skatinti ir įgūdžių atitikčiai didinti;

36. itin rekomenduoja, kad Europos užimtumo iniciatyva apimtų ankstyvos intervencijos priemones, kai darbo vietos faktiškai jau prarastos, ne tik tam, kad būtų sumažintas darbo vietas prarandančių žmonių skaičius; mano, kad norint naudoti šias priemones reikės didelių investicijų į mokymus, taip pat į mokymo paslaugų teikėjus, kartu labai didelį dėmesį skiriant mokymo koordinavimui ir reintegracijos į darbo rinką programoms, taip pat nereikėtų naudoti tik trumpalaikių priemonių ir kartu reikėtų stengtis rengti kiek įmanoma aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus, kad būtų padidintas bendras kvalifikacijos lygis ES;

37. pritaria Komisijos pasiūlymams ir ragina valstybes nares adaptuoti naujas reglamentų dėl Europos socialinio fondo, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo ir Europos regioninės plėtros fondo nuostatas, taip pat supaprastinti procedūras ir užtikrinti didesnį finansuotinų išlaidų paskirstymą, kad veiksmingiau būtų siekiama užimtumo ir socialinės integracijos tikslų, toliau remti užimtumą pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose ir užtikrinti, kad teikiant šias paslaugas socialinė ir teritorinė sanglauda išliktų prioritetinė sritis siekiant išvengti asimetriškos Sąjungos plėtros; tikisi, kad greičiau bus skiriama lėšų užimtumui remti, ir tikisi, kad Europos Sąjungos paramos programos bus skiriamos labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms padėti, įskaitant programas, kurios padės užtikrinti geras gyvenimo sąlygas ir galimybę visiems naudotis aukštos kokybės viešosiomis paslaugomis;

38. ragina valstybes nares investuoti į socialinės ekonomikos sektorių, kuris prisidėtų prie stabilaus ir tvaraus jo augimo, kadangi šis sektorius turi daug galimybių kurti geras darbo vietas ir stiprinti soacialinę ir teritorinę sanglaudą;

39. pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti bendrus lankstumo ir užimtumo garantijų principus ir tuo pačiu metu visiems užtikrinti atitinkamą socialinę apsaugą, ypač socialinę apsaugos sistemą, kuri užtikrintų tinkamą apsaugą valstybių tradicijų požiūriu;

40. ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir toliau nuolat stebėti, kaip kinta Europos darbo rinka ir kokį poveikį rinkai daro krizė, ir imtis atitinkamų priemonių, kad Europos Sąjungos ekonominės rinkos būtų nukreiptos tvarios plėtros linkme;

41. pabrėžia, kad visiems Europos Sąjungos piliečiams reikia užtikrinti tinkamą gyvenimo lygį, ir ragina imtis deramų neatidėliotinų priemonių; ragina pritaikyti socialinę politiką recesijos problemoms spręsti remiant aktyvios darbo rinkos politikos priemones ir socialinės įtraukties politiką ir ypatingą dėmesį atkreipti į pažeidžiamiausius visuomenės narius;

42. ragina Komisiją visoje Europoje skubiai įvertinti įvairių pramonės sektorių recesijos riziką, kad prireikus būtų galima Europos lygmeniu imtis intervencijos priemonių; tačiau pabrėžia, kad kai kurių ES pramonės įmonių problemų priežastis negali būti tik finansų krizė; taigi mano, kad valstybės pagalbos priemonės turėtų būti skiriama labai tikslingai, kad nebūtų peržengtos finansų kruzės pasekmių pašalinimo ribos, ir kad kartu su šiomis priemonėmis turėtų būti taikomos griežčiausios pertvarkymo, investavimo į naujoves ir tvarumo sąlygos;

43. įspėja, kad nebūtų nederamai sušvelnintos ES konkurencijos taisyklės, nes tai gali susilpninti vidaus rinką; yra susirūpinęs, kad valstybių narių atsako į ekonomikos nuosmukį priemonės gali skatinti atsirasti protekcionizmą ir iškraipyti konkurenciją – ilgainiui tai gerokai pakenktų ekonominei Europos Sąjungos piliečių gerovei;

44. ragina įvertinti nacionalinių atkūrimo planų priemones atsižvelgiant į jų greitą poveikį perkamajai galiai;

45. ragina Tarybą pritarti pasiūlymui suteikti valstybėms narėms galimybę taikyti mažesnį PVM darbui imlioms paslaugoms ir vietos mastu teikiamoms paslaugoms; mano, kad šios paslaugos turi poveikį užimtumui ir paklausos didinimui;

46. prašo valstybes nares apsvarstyti galimybę sumažinti mažesnes pajamas gaunančių darbuotojų apmokestinimą siekiant didinti perkamąją galią ir skatinti mažmeninių produktų paklausą;

Didesnė sanglauda ir mažesnis ekonomikos atotrūkis

47. pabrėžia, kad itin svarbu, jog siūlomose nuostatose yra teritorinės sanglaudos skatinimo tikslai, nes Europos teritorijoje krizė akivaizdžiai padarė nevienodą poveikį;

48. ragina Komisiją deramai įvertinti, ypač atsižvelgiant į šią krizę, horizontalių politikos priemonių poveikį skirtingiems regioniniams rezultatams euro zonoje, kaip Komisija pažymi komunikate dėl EPS@10;

49. ragina kurti deramas priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad spartesnis ne tokių dinamiškų regionų suartėjimas būtų grindžiamas strateginiais tikslais, pvz., didesniu ekonomikos ekologiškumu ir deramu dalyvavimu siekiant Lisabonos strategijos tikslų – skatinant naujoves, MVĮ ir labai mažų subjektų lygmens iniciatyvas;

50. palankiai vertina visus Komisijos pasiūlymus, kuriais supaprastinama ir pagreitinama naudojimosi esamomis sanglaudos priemonėmis tvarka ir paspartinamas projektų įgyvendinimas – didžiausią lėšų dalį numatant laikotarpio pradžioje, numatant lėšas, laikinai didinant Bendrijos paramos išmokas, gerinant techninę pagalbą ir spartinant mokėjimo procedūras;

Pažangios ir tvarios struktūrinės reformos ir investicijos

51. ragina ir ES, ir valstybių narių lygmeniu tobulinti atkūrimo politikos ir kitas priemones, kuriomis būtų galima padidinti paklausą ir pasitikėjimą visoje Europos Sąjungoje, kaip nurodyta bendrame Lisabonos strategijoje numatytame prioritetų sąraše: investuoti į švietimą, infrastruktūrą, mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą, įgūdžius ir visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, energijos naudojimo efektyvumą ir ekologiškas technologijas, plačiajuosčius tinklus, miestų transportą, kūrybingas pramonės šakas ir paslaugas, sveikatos apsaugos paslaugas ir vaikams bei pagyvenusiems žmonėms skirtas paslaugas;

52. pabrėžia, kad dabartinėmis skaudžiomis aplinkybėmis ES lėšų reikia neseniai į Europos Sąjungą įstojusioms valstybėms narėms, nepriklausančioms euro zonai; šios lėšos būtų reikalinga biudžeto paskata šalims, neturinčioms veikimo laisvės, kurią turi euro zonai priklausančios valstybės, arba turinčioms didelius biudžeto ir einamosios sąskaitos deficitus;

53. ragina Komisiją apsvarstyti priemones, kuriomis galima pagerinti energetinį saugumą sparčiau plėtojant Europos Sąjungos dujų perdavimo vidaus tinklą, kuriuo būtų užtikrinamas tiekimo saugumas;

54. mano, kad tvirta viešojo investavimo politika, kuria siekiama sukurti mažai anglies dioksido išmetančią ekonomiką, itin svarbi sprendžiant ekonominio nuosmukio problemas;

55. atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares atlikti savo fiskalinių režimų reformą užtikrinant, kad tam tikri sektoriai, pvz., žemės ūkis, transportas ir energetika, kurie daro didelį poveikį aplinkai, veiktų tvariai;

56. tvirtai pritaria, kad būtų pradėtos įgyvendinti miesto politikos priemonės, kuriomis transporto ir pastatų energijos naudojimo efektyvumas būtų derinamas su darbo vietų kūrimu;

57. pabrėžia, jog būtinos precedento neturinčios koordinuotos pastangos ir didelės investicijos į energetikos, aplinkos apsaugos ir infrastruktūros sritis, kad būtų remiama plėtra, kuriamos aukštos kokybės darbo vietos ir užtikrinama socialinė sanglauda; taigi mano, kad žmonės bus labiau linkę dėti pastangas, kurių reikalaujama iš jų, jei suvoks, kad tai daroma sąžiningai ir kad tai, be kita ko, užtikrins užimtumą ir socialinę integraciją;

58. ragina Europos Sąjungą imtis iniciatyvų švietimo ir mokymo, rizikos kapitalo, paskolų ir mažus kreditus duodančių subjektų srityje, kad visoje Europos Sąjungoje didėtų ekonomikos augimas ir konvergencija;

59. pabrėžia, kad reikia mažinti privačių bendrovių bendrai finansuojamų investicinių projektų biurokratinę naštą; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių, kuriomis būtų spartinamos investicijos ir joms sudaromos geresnės sąlygos;

60. pabrėžia, kad sprendžiant ūmias problemas, atsiradusias dėl ekonominės krizės, nereikėtų pamiršti ilgalaikės strategijos ir galimybės pasiekti kai kuriuos labai pavėluotus tikslus, būtent:

-    sparčiau šalinti paslaugų teikimo laisvės kliūtis, kaip numatyta Paslaugų direktyvoje(7);

-    sparčiau įgyvendinti Pašto paslaugų direktyvą(8);

-    iki galo sukurti energijos vidaus rinką;

-    nedelsiant padidinti investicijas į mokslinius tyrimus ir vystymąsi;

-    nedelsiant baigti rengti ES patentų sistemą;

-    pašalinti visas likusias laisvo darbuotojų judėjimo kliūtis;

Europos ekonominės priemonės: Europos Sąjunga veikia kartu

Ekonomikos koordinavimas

61. ragina užtikrinti didesnį dabartinio valstybių narių lygmens atkūrimo plano, Lisabonos Strategijos tikslų ir prioritetų, integruotųjų politikos gairių, nacionalinių reformų programų ir pakeistame Stabilumo ir augimo pakte suteikiamų lankstumo galimybių taikymo nuoseklumą;

62. ragina Komisiją remiantis savo ekonomikos augimo prognozėmis aktyviai konsultuoti nacionalinių reformų programų klausimu;

63. ragina Komisiją parengti išsamius atidaus atkūrimo planų veiksmingumo stebėjimo ir jo nuolatinio vertinimo kriterijus ir standartus, ypač susijusius su paskelbtų investicijų realumu, nepamirštant, kad dar negalima iki galo įvertinti viso krizės poveikio;

64. ragina visas suinteresuotąsias šalis – Parlamentą, Tarybą, Komisiją ir Europos Sąjungos bei valstybių narių lygmens socialinius partnerius – bendradarbiauti remiantis toliau nurodytais pasiūlymais, kurie bus pateikti 2009 m. kovo mėn. pavasario Europos Vadovų Taryboje:

–   abipusiškai įtvirtinti į stabilumą ir ekonomikos augimą orientuotas makroekonomines priemones užtikrinant, kad stabilumo politika ir investicijos taptų bendru, visoms suinteresuotosioms šalims aktualiu rūpesčiu;

–   sukurti privalomą sistemą valstybėms narėms, kurioje jos, prieš priimdamos sprendimus, konsultuotųsi tarpusavyje ir su Komisija – ši sistema turi būti grindžiama bendru problemų, prioritetų ir reikiamų bei tinkamų taisomųjų priemonių suvokimu;

- patvirtinti plataus užmojo, konkrečioms reikmėms pritaikytus nacionalinius atkūrimo planus, atnaujintas konvergencijos programas, persvarstyti valstybių narių biudžetus reaguojant į naujausias ekonomikos prognozes ir įsipareigoti juos skubiai įgyvendinti;

–   sudaryti nuoseklią Europos Sąjungos trumpalaikių ir ilgalaikių priemonių strategiją, grindžiamą bendrais prioritetais ir tiksliniais rodikliais;

–   stiprinti euro zonos ekonomikos valdymą, kaip nurodyta 2008 m. lapkričio 18 d. Parlamento rezoliucijoje dėl EPS@10 išdėstytose rekomendacijose;

Europos investicijų bankas

65. mano, kad Europos investicijų banko (EIB) dalyvavimas turi didžiulę reikšmę ir kad didelė dalis atkūrimo plane minimų skolintų lėšų priklauso jo kompetencijai; palankiai vertina valstybių narių susitarimą dėl EIB kapitalo didinimo; primena, kad kai kurioms EIB intervencijos priemonėms taip pat reikia paramos iš ES biudžeto, bet tai dabartiniame atkūrimo plane nenumatyta; mano, kad šią paramą galima būtų suteikti arba derinant dotacijas ir paskolas, arba naudojant bendros rizikos pasidalijimo priemones, panašias į Rizikos pasidalijimo finansinę priemonę ir Paskolų garantijų priemonę transeuropinių transporto tinklų (TEN-T) projektams; pastaruoju atveju galima būtų prašyti EIB prisidėti naudojant nuosavus ištekliuis, nes taip labai padidėtų finansinio sverto poveikis; pabrėžia EIB vaidmenį pakartotinai finansuojant MVĮ, komercinius bankus, įskaitant esamas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes; atsižvelgdamas į tai primena, kad reikia parengti tausojančio aplinką finansavimo kriterijus;

ES biudžetas

66. primena, kad Europos ekonomikos atkūrimo plane ir tolesnėse priemonėse, kuriuos Komisija pasiūlė 2009 m. sausio 28 d., numatytas maždaug 30 000 000 000 eurų Bendrijos įnašas ir šios lėšos bus išdalytos šiems sektoriams: 5 000 000 000 eurų bus skirta transeuropiniams energetikos tinklams ir sparčiajam internetui atliekant 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos peržiūrą, taip pat vykdant priemones, susijusias su BŽŪP būklės patikra; struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo išankstiniams mokėjimams; keletui mokslinių tyrimų ir naujovių srities iniciatyvų, pvz., Europos ekologiškų automobilių iniciatyvai, ateities gamyklų iniciatyvai ir energiškai efektyvių pastatų iniciatyvai; galutinį baigiamąjį įgyvendinimo etapą pasiekusių transeuropinių transporto tinklų projektų išankstinio finansavimo padidinimui, taip pat iniciatyvoms, susijusioms su parama MVĮ arba Bendrijos naujovių programai (Konkurencingumo ir naujovių programai, angl. CIP) ir finansavimui, kurį jau skyrė EIB pagal esamas ar naujas paskolas ir fondus;

67.  pabrėžia, kad kai kurie siūlomo ekonomikos atkūrimo plano elementai apibrėžti labai neaiškiai; prašo Komisijos nedelsiant pateikti abiem biudžeto valdymo institucijoms visą išsamią informaciją, kurios reikia, kad būtų priimtas sprendimas; taip pat pabrėžia, kad dėl keleto ekonomikos atkūrimo plano elementų reikėtų pakeisti esamas daugiametes programas; atsižvelgdamas į tai, primena, kad šiuos pakeitimus būtina padaryti visapusiškai atsižvelgiant į Europos Parlamento įgaliojimus;

68.  pabrėžia, kad yra rizikos, jog Komisijos siūlomo ekonomikos atkūrimo plano įgyvendinimas šiek tiek užtruks, ir ragina visas susijusias institucijas kuo greičiau priimti būtinus sprendimus atsižvelgiant į labai sunkią ekonominę padėtį, į kurią šiuo metu patekusi Europos Sąjunga;

69.  pabrėžia, kad dauguma Komisijos pasiūlytų Bendrijos priemonių pagrįsta jau suplanuotų biudžeto asignavimų perkėlimu, o ne naujų biudžeto išteklių sutelkimu; ragina Komisiją padaryti visas būtinas išvadas, išanalizavus labai blogas ekonomines prognozes, Komisijos paskelbtas 2009 m. sausio mėn., ir iš naujo įvertinti savo pasiūlymus dėl biudžeto atsižvelgiant į šias naujas prognozes;

70. pritaria Komisijos pateiktam Europos ekonomikos atkūrimo planui ir susijusioms iniciatyvoms ir primena, kad naujos išlaidos, nenumatytos 2009 m. biudžete, privalo būti padengiamos iš naujų lėšų, kad nebūtų pažeisti įsipareigojimai, prisiimti pagal šiuo metu galiojančią daugiametę finansinę programą (DFP), dėl kurios susitarė abi biudžeto valdymo institucijos; atsižvelgdamas į tai, primena galimybes, kurios numatytos pagal 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo, visų pirma jo 21–23 punktų, nuostatas;

71. pabrėžia, kad Ekonomikos atkūrimo plane numatyti daugiasluoksniai koordinuoti veiksmai, kuriais siekiama sustiprinti Europos Sąjungos šalių ekonomiką; primena Parlamento pasirengimą pradėti derybas su Taryba dėl Komisijos pasiūlyto 5 000 000 000 eurų, numatytų 2007–2013 m. daugiametėje finansinėje programoje, persvarstymo ir kitų priemonių, kurios turėtų poveikį biudžetui, pakeitimo; mano, kad derybose pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas projektų, remiamų šio biudžeto persvarstymo metu, plėtimui pagal valstybių narių prioritetus;

72. pripažįsta vyraujantį Europos investicijų banko (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) vaidmenį prisidedant prie investicijų finansavimo ir didinant įmonių, visų pirma MVĮ, galimybes gauti finansavimą; atkreipia dėmesį į tai, kad ES biudžeto įnašai į Europos investicijų banko operacijas galėtų sukelti didelį finansinio sverto poveikį investicijoms, ir norėtų ištirti, kaip ES biudžetas galėtų toliau prisidėti prie tokio poveikio atsiradimo, taip pat norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad bet kuriuo atveju kartu turėtų būti pateikiamas Komisijos, Tarybos, Parlamento ir EIB susitarimo memorandumas dėl investicijų prioritetų, kuriame būtų užtikrinama, kad investicijos bus skiriamos tikrai tvariems projektams; išreiškia susirūpinimą dėl to, kad Taryba ir Komisija vis dažniau patiki Europos investicijų bankui ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui daug papildomų užduočių prieš tai nesuteikus visų būtinų ekonominių ir finansinių garantijų, kad Europos investicijų bankas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas galėtų sėkmingai įvykdyti šias užduotis; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija siūlo skirti daugiau lėšų finansinėms priemonėms, kurias vykdo EIB pagal 2007–2013 m. daugiametę finansinę programą; prašo Komisijos pateikti veiklos, kuri jau vykdoma pagal minėtąsias priemones, pirmąjį įvertinimą ir pasiūlyti priemonių, susijusių su JASMINE, JASPERS, JEREMIE ir panašių programų įgyvendinimo biudžetinių ir reglamentavimo problemų sprendimu;

73. tikisi, kad Komisija išaiškins savo ketinimus dėl būsimų veiksmų, ypač atsižvelgdama į galimą Europos Sąjungos biudžeto indėlį siekiant sustiprinti šias priemones; prašo Komisijos nurodyti dviem biudžeto valdymo institucijoms, kokiu mastu naujoms priemonėms, kuriomis gali naudotis EIB, finansuodamas būsimas iniciatyvas, reikės lėšų iš ES biudžeto; be to, pabrėžia, kad patikėjus daugiau užduočių EIB ir ERPB kyla rimtų abejonių dėl finansuojamų projektų demokratinės kontrolės, kai klausimai susiję su ES biudžeto lėšomis;

74. apgailestauja, kad Komisijos pasiūlymas investuoti į transeuropinius energetikos tinklus ir plačiajuosčio ryšio infrastruktūros projektus ir toliau neduoda rezultatų, nes nepasiekta susitarimo Taryboje, nors tai prieštarauja Europos Vadovų Tarybos valiai, paskelbtai 2008 m. gruodžio mėn; mano, kad ES biudžetas turėtų būti naudojamas siekiant prisidėti prie dabartinės ekonominės krizės problemos sprendimo atitinkamomis priemonėmis, kurios numatytos 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstituciniame susitarime, ir ragina Tarybą kuo greičiau su Parlamentu aptarti šį klausimą; mano, kad pasinaudoti galima tik tais rezervais, kurių prieinamumas patvirtintas, o ne apskaičiuotas remiantis būsimų biudžetinių metų poreikiais; primena, kad biudžeto lėšų perkėlimas gali trukdyti vykdyti patvirtintą politiką; mano, kad laikotarpio vidurio peržiūra yra paskutinė vėlyvoji galimybė reaguoti į ekonominę krizę; atkreipia dėmesį į tai, kad jei šis planas bus patvirtintas, jis turės didelį poveikį 2009 m. biudžetui; primena Komisijai, kad šis pasiūlytasis planas yra orientacinis ir privaloma, kad teisės aktų leidėjas jį patvirtintų; reikalauja, kad būtų pateikiama išsamesnė informacija kiekvieno projekto rengimo etapu siekiant užtikrinti spartų šių projektų įgyvendinimą, taip pat šių projektų artimiausio poveikio užimtumui ir visos ES ekonomikos augimui įvertinimas, ir prašo konkrečių skaičių, susijusių su įgyvendinimu, visų pirma atsižvelgiant į finansinį programavimą; pabrėžia, kad ES išlaidos energetikos projektams, kurias pagal šiuo metu galiojančią ES finansinę programą būtina sumažinti, turėtų būti daugiausia skiriamos projektams, kuriuos galima greitai pradėti ir kurie padėtų pasiekti ES kovos su klimato kaita politikos 2020 m. tikslus, t. y. energijos taupymo ir energijos efektyvumo projektams, taip pat investicijoms į atsinaujinančių energijos šaltinių tinklus;

75. primena bendrus pareiškimus, dėl kurių susitarta 2008 m. lapkričio 21 d. derinimo posėdyje: pareiškimą tema „Sanglaudos politikos įgyvendinimas“, kuriame pabrėžiama spartesnio struktūrinio ir sanglaudos fondų įgyvendinimo nauda ekonomikai, ir pareiškimą tema „Mokėjimų asignavimai“, kuriame pritariama naujų iniciatyvų, visų pirma susijusių su ekonomine krize, finansavimui; atkreipia dėmesį į tai, kad papildomų išankstinių išmokų, numatytų 2009 m. remiantis Komisijos pasiūlymu dėl Europos socialinio fondo (ESF), Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo finansų valdymo, suma yra 6 300 000 000 eurų ir kad kiti siūlomi fondų finansų valdymo pakeitimai gali paspartinti tarpinius mokėjimus;

76. prašo Komisijos informuoti biudžeto valdymo instituciją ir išaiškinti, ar pagal fondų finansų valdymo programą numatytos išmokos bus mokamos pagal tvarkaraštį, kurį sudarė biudžeto valdymo institucija 2009 m., t. y. ar išmokų lygio, dėl kurio susitarė Parlamentas ir Taryba, pakaks dabartinėms ir būsimoms iniciatyvoms finansuoti;

77. primena, kad visi išmokų lygio pakeitimai, kuriuos Komisija pasiūlys, privalo būti įtraukti į taisomąjį biudžetą, kad juos patvirtintų abi biudžeto valdymo institucijos;

78. pabrėžia transeuropinių transporto tinklų (TEN-T) programos naudą siekiant Lisabonos tikslų, Sąjungos kovos su klimato kaita tikslų ir didesnės socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos, tuo pat metu laiku teikiant paramą, kad būtų išlaikyta bendroji paklausa Europoje; taigi džiaugiasi Komisijos pasiūlymu iš 2010 m. perkelti į 2009 m. 500 000 000 eurų investicijų į transporto infrastruktūrą;

79. prašo Komisiją pateikiant konkrečių projektų, dėl kurių pateikta paraiška gauti ES biudžeto finansavimą, sąrašą, kaip gruodžio mėn. prašė Europos Vadovų Taryba, atsižvelgti į tai, kad ilgainiui reikia didinti ES ekonomikos konkurencingumą toliau įgyvendinant projektus, dėl kurių nuspręsta ir kurie jau suplanuoti;

Europos Sąjunga ir pasaulinis valdymas

80. tvirtai ragina Europos Sąjungą atlikti atskirą vadovaujantį vaidmenį tarptautiniuose forumuose, ypač Finansinio stabilumo forume (FSF) ir Tarptautiniame valiutos fonde (TVF), taip pat būsimuose didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimuose; mano, kad ypač svarbu stiprinti daugiašalį valiutos zonų ir finansų rinkų stebėjimą; primena, kad laisvų pasaulinių kapitalo srautų laikais konvergencija yra pagrindinis tikrai vienodų konkurencijos sąlygų ir visapusiškos reguliavimo bei priežiūros sistemos aspektas;

81. primena ateinančio didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimo, vyksiančio 2009 m. balandžio 2 d. Londone, svarbą – planuojama, kad šiame susitikime pareiškimai virs sprendimais; primygtinai teigia, kad reikia susitarti ne tik dėl finansinių motyvų, bet valstybių narių vyriausybių vadovai turi apsvarstyti ir tai, kaip ištaisyti pasaulinį disbalansą ir susitarti koordinuoti įvairius neseniai patvirtintus atkūrimo planus; ragina Tarybą ir Komisiją prieš susitariant dėl derybų pozicijos, kurios bus laikomasi susitikime, išklausyti Parlamento požiūrį;

82. tvirtai rekomenduoja deramai įvertinti tarptautinių operacijų poveikį tikrajai Europos Sąjungos ekonomikai, ypač prekybai, klimato kaitai ir finansams; remia aktyvesnį tarptautinį dialogą su svarbiausiais valiutos blokais siekiant išvengti manipuliavimo valiuta ir nestabilumo padarinių tikrajai ekonomikai;

83. ragina Tarybą ir Komisiją aktyviau konsultuotis ir puoselėti bendradarbiavimo santykius su Europos Sąjungos prekybos partneriais, ypač su naująja JAV administracija;

84. mano, kad dabartinė krizė neturi trukdyti Europos Sąjungos įsipareigojimams skatinti tarptautinį vystymąsi ir kovoti su pasaulio skurdu; įspėja, kad reikia vengti protekcionistinių politikos priemonių grąžinimo; pabrėžia, kad laiku užbaigus Dohos prekybos derybų raundą viso pasaulio mastu būtų labai sustiprintos ekonomikos atkūrimo pastangos;

°

° °

85. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, Europos centriniam bankui, Europos investicijų bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir euro grupės pirmininkui.

(1)      Priimti tekstai, P6_TA(2008)0506. (2)      Priimti tekstai, P6_TA(2008)0058. (3)      Priimti tekstai, P6_TA(2008)0543. (4)      Priimti tekstai, P6_TA(2008)0425. (5)      Priimti tekstai, P6_TA(2008)0476. (6) 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/35/EB dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose (OL L 200, 2000 8 8, p. 35). (7) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36). (8) 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/6/EB siekiant visiško Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos suformavimo (OL L 52, 2008 2 27, p. 3).

Europos ekonomikos atkūrimo planas

Rengiant šį pranešimą visuotinai prognozuojama, kad Europos ekonomikos augimas 2008 m. pakibs ties 0 proc. ir vidutiniu laikotarpiu liks neigiamas. Pagal dabartinius vertinimus, 2009 m. jo lygis bus -1 arba mažiau. Išgyvename vieną giliausių kada nors Europos bendrijoje buvusių recesijų ir pirmą kartą nuo euro įvedimo. Mūsų prekybos partneriai patiria panašius sunkius ekonomikos laikus.

Ankstesnes pasaulio recesijas, ypač aštuntojo dešimtmečio naftos kainų sukrėtimus, sukėlė bendras tikras pasaulio ekonomikos sukrėtimas. Pastarasis nuosmukis pirmasis, kai blogą įtaką turėjo bendras finansų ir paskolų sistemos poveikis – pirmiausia išsivysčiusių šalių, bet vis labiau ir besivystančių bei augančios ekonomikos šalių ūkiui; jis tapo sistemos krize.

Finansinių paslaugų pramonė pastaraisiais metais buvo didelis ekonomikos augimo šaltinis. Vis dėlto vis sudėtingesni trumpalaikio pelno duodantys ir spekuliaciją rinkoje lemiantys finansiniai produktai buvo pradėti teikti nepakankamai šiai nuo jų neatskiriamai rizikai parengtoje rinkoje. Sumenkinus šią riziką buvo patirta didelių nuostolių ir tai lėmė sisteminį poveikį visai pasaulio finansų sistemai – nustota teikti paskolas verslo subjektams ir piliečiams, o vyriausybės priverstos gelbėti visos Europos finansų sektorių.

Atitinkamas neeilinis neigiamas poveikis ekonomikos augimui ir užimtumui pakankamai didelis, kad Europoje ir kitose didžiausių prekybos partnerių valstybėse (ypač JAV ir Kinijoje) būtų pateisinamas gana didelio masto ekonomikos atkūrimo planas. Europos Parlamentas giria Europos Komisiją už pastarąją atkūrimo paketo iniciatyvą ir tvirtai ragina jį tvirtinant deramai atsižvelgti į Parlamento nuomonę.

1. Mokymasis įvertinus dabartinės ekonomikos ir finansų krizės priežastis

Dabartinis ekonomikos nuosmukis – įrodymas, kad finansų rinkos žlugimas turi didelių šalutinių padarinių tikrajai ekonomikai.

Joks stebėtojas, rinkos dalyvis ar teisėkūros institucija negali patikimai teigti, kad numatė šios krizės mastą. Blogo sklaidos į visą finansų sistemą ir į tikrąją ekonomiką poveikio intensyvumo ir masto nebuvo įmanoma numatyti. Vis dėlto tai nereiškia, kad dabartinio finansų reguliavimo ir priežiūros sistemos trūkumai anksčiau nebuvo įvardyti ir šalinami.

Dabartinė Europos Sąjungos finansų priežiūros sistema, kaip žinoma, grindžiama 2001 m. Ekspertų komiteto, kuriam pirmininkavo Alexander Lamfalussy, išvadomis dėl Europos vertybinių popierių rinkų. Tuo metu buvo pabrėžiama, kad didesnis [finansų rinkų] efektyvumas nebūtinai reiškia didesnį stabilumą. Pastaraisiais mėnesiais ši svarbi įžvalga buvo patvirtinta.

Nors finansinės integracijos procesas Europos Sąjungoje vyko gana sklandžiai, praktiškai Europos Parlamento pranešimuose buvo siūloma šalinti keletą finansinio reguliavimo trūkumų: 1) sukurti reguliavimo sistemą, kurioje būtų numatyta įsteigti priežiūros institucijų kolegijas ir numatytos tikslios funkcijų paskirstymo, keitimosi informacija ir sprendimų priėmimo pagal kvalifikuotos daugumos taisyklę normos; 2) stiprinti tris 3-io lygio Lamfalussy komitetus patvirtinant aiškų statusą, kuriuo jiems būtų suteiktas priežiūros konvergencijos skatintojų ir pagrindinio ECB partnerio stebint finansinį stabilumą vaidmuo; 3) ES lygmeniu nustatyti finansinio stabilumo priežiūros tvarką, apimančią ES priežiūros institucijas ir centrinius bankus; 4) ištirti paskolų reitingų ir investicinės bankininkystės konkurencinę padėtį ir galimus interesų konfliktus; 5) sukurti rizikos draudimo fondų ir privataus kapitalo fondų pramonės reguliavimo sistemą.

Pranešėja ragina kuo greičiau užbaigti ir perkelti į nacionalinę teisę dabartinį finansų rinkų reguliavimo paketą, apimantį Kapitalo reikalavimų direktyvos, draudimo įmonių mokumo tvarkos persvarstymą ir pasiūlymą dėl reitingų agentūrų.

Trumpuoju laikotarpiu vienas skubiausių šių bendrų pastangų tikslų turi būti skolinimo šeimoms ir verslui (ypač MVĮ, nes jos yra Europos ekonomikos pagrindas) proceso aktyvinimas (pakankamų, finansiškai ir kitaip prieinamų sąlygų gauti paskolą gerinimas). Šis tikslas ir siekis apsaugoti piliečių santaupas yra pakankamas pagrindas viešąsias lėšas panaudoti atkūrimo planams pasitelkiant naują kapitalizaciją ir indėlių garantavimo sistemas. Europos Parlamentas dar kartą tvirtai teigia, jog būtina skubiai užtikrinti, kad vėl būtų veiksmingai ir greitai sukurti paskolų teikimo kanalai.

2. Europos ekonomikos atkūrimo plano metmenys

Pereinant prie sutarto atkūrimo plano turinio derėtų pateikti tam tikras išankstines pastabas.

· Pirmoji pastaba – nėra aiškių darbo vietų kūrimo ar išlaikymo tikslinių rodiklių. Esant šiai ypatingai padėčiai taip pat reikia apsaugoti pažeidžiamiausius asmenis, ekonomikos sektorius ir regionus nuo pragaištingo krizės poveikio. Šie tiksliniai rodikliai turėtų lemti bet kurio ekonomikos atkūrimo plano apimtį, ir ši apimtis turėtų būti apibrėžiama pagal juos – reikės sukurti ir kontrolės priemones, kad būtų galima taisyti arba galutinai įtvirtinti dabar priimamas politikos ir kitas priemones.

Pranešėja mano, kad dabar labiau negu kada nors anksčiau svarbu užtikrinti, kad atsakas į krizę netaptų finansinio stabilumo ar ekonomikos atkūrimo nacionalinių planų suma, lemiančia galimus prieštaravimus ir sąnaudas, kenkiančia bendrajai rinkai, ekonominei ir pinigų sąjungai ir silpninančia Europos, kaip pasaulinės veikėjos, vaidmenį.

Kadangi įvairios valstybės narės kovai su krize turi skirtingų priemonių ir intervencijos galimybių, atkūrimo plane turėtų būti matomas tvirtas papildomas Bendrijos aspektas. Beje, siūloma Europos ekonomikos atkūrimo plano Bendrijos dalis yra tik 30 mlrd. eurų – tik šiek tiek daugiau nei 0,2 proc. Europos BVP. Likusieji 170 mlrd. eurų palikti valstybių narių žiniai ir todėl pajėgumai kovoti su krize labai nevienodi.

Negalima pamiršti, kad socialinė ir teritorinė sanglauda įtvirtinta Sutartyse kaip vienas pagrindinių Europos Sąjungos principų. Gilios krizės, į kurią reikia laiku reaguoti konkrečiu lygmeniu, laikotarpiu šis solidarumo principas įgyja naują politinę svarbą; siekiant skatinti didesnę sanglaudą reikia naujų ir daugiau apimančių ES skatinamų priemonių.

Jeigu norima, kad ekonomikos atkūrimo planas tikrai būtų Bendrijos planas, būtina stiprinti du tarpusavyje susijusius aspektus – geresnį bendradarbiavimą įgyvendinant nacionalinius planus ir Bendrijos lygmens priemonių įtvirtinimą.

· Kiekvienos šalies lygmens ekonomikos atkūrimo veiksmai ribojami Stabilumo ir augimo pakto nuostatomis. Pakeistame Stabilumo ir augimo pakte numatyta galimybė laikinai nukrypti nuo 3 proc. ribos „... tais atvejais, kai <...> susidaro dėl neįprasto įvykio, kurio atitinkama valstybė narė negali kontroliuoti, ir <...> daro didelį poveikį šalies valdžios sektoriaus finansinei būklei“(1). Deja, panašu, kad ši sąlyga visiškai įvykdyta.

Svarbu, kad Komisija pateiktų papildomą šios „lankstumo nuostatos“ aiškinimą, kuriuo valstybėms narėms būtų leidžiama perskirstyti valstybės išlaidas ir mokesčių struktūras pagal Lisabonos prioritetus, jeigu jie, skatindami tvarų ekonomikos augimą, vidutiniu laikotarpiu padės įtvirtinti valstybių narių viešuosius finansus.

Be to, palankiai vertintinas geresnis esamų priemonių – Lisabonos darbotvarkės nacionalinių veiksmų planų, nacionalinių stabilumo ir suartėjimo programų, Bendrųjų ekonominės politikos gairių ir struktūrinių fondų panaudojimo nacionalinių orientacinių programų – koordinavimas ir nuoseklumas, kad įvairios nacionalinės strategijos suartėtų ir taptų bendrąja Europos ekonomikos augimo programa.

· Šiuo metu naują svarbą įgyja sena diskusija dėl Europos biudžeto dydžio, nes tampa akivaizdžios Bendrijos intervencijos ribos. Vis dėlto trumpuoju laikotarpiu reikia pasitelkti visas turimas finansines priemones ekonomikai, ypač pažeidžiamiausių asmenų ir regionų ūkiui, atkurti: turi būti palankiai vertinama kiekviena iniciatyva, kuria struktūriniai fondai panaudojami pagal esamą biudžeto struktūrą, ir kartu turi būti supaprastinamos procedūros, kad įgyvendinimas būtų spartesnis. Taip pat pageidautina plėsti Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veiklos sritį, kad ji apimtų ir prevencinius veiksmus; didžiulę reikšmę turi visapusis priemonių panaudojimas didesnį vaidmenį atliekant Europos investicijų bankui.

· Šiomis aplinkybėmis itin svarbus vaidmuo, kurį atkuriant euro zoną turi atlikti Europos centrinis bankas – kalbama apie palūkanų normų politiką.

.

· Pranešėja mano, kad dabar itin tiktų euroobligacijų priemonė. Pranešėja ragina Europos Vadovų Tarybą įvertinti šios emisijos galimybę; keletas šios iniciatyvos motyvų – papildomi finansai bendros europinės svarbos projektams, vyriausybėms tenkančių finansavimo išlaidų mažinimas ir santaupų panaudojimas.

· Svarbiausi ekonomikos atkūrimo darbotvarkės aspektai turi būti darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas siekiant Lisabonos darbotvarkės tikslų – pagal šiuos aspektus turi būti pasirenkami kriterijai investicijų ir mokesčių lengvatų priemonių prioritetams nustatyti. Kalbėdama apie mokesčių priemones, pranešėja ragina Europos Vadovų Tarybą patvirtinti nuostatas dėl efektyviai energiją naudojantiems produktams ir darbui imlioms paslaugoms taikomų PVM tarifų mažinimo, nes jos turi poveikį užimtumui ir paklausos didinimui. ES horizontalios iniciatyvos ir Europos masto viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės priemonės, taip pat koordinuotos priemonės švietimo ir mokymo, mokslinių tyrimų ir naujovių srityje padidins ekonomikos augimą ir konvergenciją – jomis visoje ES bus pasitelkti viešųjų ir privačių subjektų tinklai propaguojant ekologinę ir užimtumo darbotvarkes ir padedant mažoms ir vidutinėms įmonėms gauti naudos iš Smulkiojo verslo akto.

· Bėgant savaitėms besitęsianti recesija tampa vis gilesnė, ir Europos lygmeniu reikia imtis aiškių ir skubių veiksmų kartu struktūrizuotai ir tvirtai koordinuojant valstybių narių veiksmus; absoliutų paskatų ir jų priemonių mastą reikia atidžiai stebėti. Kadangi konkurencingumas sumažėjo visame pasaulyje, ES ekonomikos atkūrimo plano reikšmę ir priemones reikia vertinti atsižvelgiant į pagrindinių ES prekybos partnerių – JAV ir Kinijos – rengiamus veiksmus. Pranešėja ragina Europos vadovus aiškiai parodyti užmojį ir prisiimti politinius įsipareigojimus sukurti tikrąjį Europos ekonomikos atkūrimo planą, prireikus stiprinant ir plečiant dabartinę iniciatyvą.

3. Kai kurios ilgalaikės pamokos

· Pastarojo meto pasaulinė krizė rodo, kad dabartinės finansų rinkų struktūros labai nestabilios ir padarė labai daug žalos tikrajai ekonomikai. Pasaulio lygmeniu koordinuojamais veiksmais turi būti užtikrinta, kad valstybių valdžia būtų budri. Pasaulio rinkoje reikia koordinuoto požiūrio. Pranešėja ypač ragina Europą atlikti vadovaujamą vaidmenį kuriant naują pasaulinę finansų reguliavimo sistemą, ypač būsimose didžiojo dvidešimtuko (G20) derybose, Finansinio stabilumo forume (FSF) ir Tarptautiniame valiutos fonde (TVF); reikia imtis aiškių veiksmų siekiant laipsniškai panaikinti reguliavimo spragas ir kovoti su nebendradarbiaujančiomis mokesčių jurisdikcijomis, t. y. „mokesčių rojais“.

· ES lygmeniu pranešėja ragina Europos Komisiją spręsti dabartinių neatidėliotinų veiksmų padarinių konkurencijai klausimą laikantis naujo akylo ir ryžtingo požiūrio į stabilios ir veiksmingos priežiūros ir reguliavimo sistemos, kuri galėtų pagerinti Europos dalyvavimo finansų rinkose prevencinius aspektus, kūrimą.

· Dabartinis nuosmukis mums primena, kad Europos politikos priemonėse pagrindinis vaidmuo vėl turi tekti darbo vietų kūrimui ir tikrajai ekonomikai; ES jau įvardijo naujus ekonomikos augimo šaltinius – imantis veiksmų jiems turi būti teikiama pirmenybė. Naujos ekonominės politikos orientacijos pagrindas turi būti energijos naudojimo efektyvumas ir kova su klimato kaita. Todėl šie tikslai turi būti įtraukti į Komisijos ir valstybių narių neatidėliotinas intervencijos į tikrąją ekonomiką – pramonę ir tvarų darbo vietų kūrimą – priemones. Šios ilgalaikės strategijos darbotvarkės pagrindas turi būti MVĮ.

Reikia pabrėžti, kad nors laikinos valstybės intervencijos į tam tikrus sektorius, pvz., automobilių sektorių, priemonės gali būti neišvengiamos, reikėtų nuolat stengtis taikyti tvaresnį strateginį požiūrį į Europos pramonės konkurencingumą, atitinkantį Europos Sąjungos kovos su klimato kaita tikslus.

Be to, į šiuos tikslus turi būti deramai atsižvelgiama administruojant tarptautines derybas prekybos, aplinkos ir klimato kaitos srityse.

· Vykstant Europos Sąjungos plėtros ir galių stiprinimo procesui, kaip teigiama Komisijos komunikate dėl EPS@10, išryškėjo nevienodas horizontalių bendrųjų politikos priemonių poveikis įvairioms socialinėms ir regioninėms realijoms. Tarpusavyje susijusiame ir labai konkurencingame pasaulyje šie aspektai turi lemti konkretų politinį atsaką deramu horizontaliu lygmeniu.

Bendra valiutų kursų politika yra itin svarbus veiksnys, vieniems Europos Sąjungos regionams lemiantis pelną, kitiems – nuostolį. Laipsniškai plečiant euro zoną, kad ji apimtų skirtingo ekonominio išsivystymo lygio valstybes nares, nebuvo tobulinamas pinigų sąjungos valdymas. Akivaizdžiai nenumatyti strateginiai tikrųjų valiutų keitimo kursų padariniai.

· Reikia pateikti naują privalomojo valstybių narių politikos priemonių koordinavimo įgyvendinant visuotinę ekonominio vystymosi strategiją reikšmės aiškinimą. Pranešėja tvirtai ragina Europos Vadovų Tarybą tinkamai spręsti nacionalinių iniciatyvų derinimo ir įtakos jų formavimui klausimą – tai būtina norint, kad Europos ekonomikos atkūrimo planas nors kiek pavyktų.

· Šiomis aplinkybėmis ypatingą reikšmę įgyja ir turi būti atidžiau sprendžiami labiau struktūriniai klausimai, pvz., ECB įgaliojimų aiškinimas ir ES biudžeto dydis.

· Tarptautiniu lygmeniu ypač svarbu, kad dabartinė iniciatyva netrukdytų ES vykdyti įsipareigojimų siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų ir įgyvendinant aplinkos ir kovos su klimato kaita darbotvarkes. Ypač reikia aktyviai vengti grąžinti protekcionistines politikos priemones; reikia laiku užbaigti dabartinį prekybos derybų raundą – tai būtų naudinga ir besivystančių šalių interesams. Dabartiniai ekonomikos sunkumai taip pat neturi mažinti ES pareigos jausmo siekti tinkamai įgyvendinti vystymosi darbotvarkę.

(1)       Reglamento (EB) Nr. 1056/2005 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo 2 straipsnio pirma pastraipa.

Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis

PASIŪLYMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–    atsižvelgdamas į tai, kad vis didėja neigiamas dujų krizės poveikis valstybių narių finansinių ir ekonominių procesų raidai,

1.   primena, kad Europos ekonomikos atkūrimo plane ir tolesnėse priemonėse, kuriuos Komisija pasiūlė 2009 m. sausio 28 d., numatytas maždaug 30 000 000 000 eurų Bendrijos įnašas ir šios lėšos bus išdalytos šiems sektoriams: 5 000 000 000 eurų bus skirta transeuropiniams energetikos tinklams ir sparčiajam internetui atliekant 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos peržiūrą, taip pat vykdant priemones, susijusias su BŽŪP būklės patikra; struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo išankstiniams mokėjimams; keletui mokslinių tyrimų ir naujovių srities iniciatyvų, pvz., Europos ekologiškų automobilių iniciatyvai, ateities gamyklų iniciatyvai ir energiškai efektyvių pastatų iniciatyvai; galutinį baigiamąjį įgyvendinimo etapą pasiekusių transeuropinių transporto tinklų projektų išankstinio finansavimo padidinimui; taip pat iniciatyvoms, susijusioms su parama MVĮ arba Bendrijos naujovių programai (Konkurencingumo ir naujovių programai, angl. CIP); finansavimui, kurį jau skyrė EIB pagal esamas ar naujas paskolas ir fondus;

2.   pabrėžia, kad kai kurie siūlomo ekonomikos atkūrimo plano elementai apibrėžti labai neaiškiai; prašo Komisijos nedelsiant pateikti abiem biudžeto valdymo institucijoms visą išsamią informaciją, kurios reikia, kad būtų priimtas sprendimas; taip pat pabrėžia, kad dėl keleto ekonomikos atkūrimo plano elementų reikėtų pakeisti esamas daugiametes programas; atsižvelgdamas į tai, primena, kad šiuos pakeitimus būtina padaryti visapusiškai atsižvelgiant į Europos Parlamento įgaliojimus;

3.   pabrėžia, kad yra rizikos, jog Komisijos siūlomo ekonomikos atkūrimo plano įgyvendinimas šiek tiek užtruks, ir ragina visas susijusias institucijas kuo greičiau priimti būtinus sprendimus atsižvelgiant į labai sunkią ekonominę padėtį, į kurią šiuo metu patekusi Europos Sąjunga;

4.   pabrėžia, kad dauguma Komisijos pasiūlytų Bendrijos priemonių pagrįsta jau suplanuotų biudžeto asignavimų perkėlimu, o ne naujų biudžeto išteklių sutelkimu; ragina Komisiją padaryti visas būtinas išvadas, išanalizavus labai blogas ekonomines prognozes, Komisijos paskelbtas 2009 m. sausio mėn., ir iš naujo įvertinti savo pasiūlymus dėl biudžeto atsižvelgiant į šias naujas prognozes;

5.   pritaria Komisijos pateiktam Europos ekonomikos atkūrimo planui ir susijusioms iniciatyvoms ir primena, kad naujos išlaidos, nenumatytos 2009 m. biudžete, privalo būti padengiamos iš naujų lėšų, kad nebūtų pažeisti įsipareigojimai, prisiimti pagal šiuo metu galiojančią daugiametę finansinę programą (DFP), dėl kurios susitarė abi biudžeto valdymo institucijos; atsižvelgdamas į tai, primena galimybes, kurios numatytos pagal 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo, visų pirma jo 21–23 punktų, nuostatas;

6.   pabrėžia, kad Ekonomikos atkūrimo plane numatyti daugiasluoksniai koordinuoti veiksmai, kuriais siekiama sustiprinti Europos Sąjungos šalių ekonomiką; primena Parlamento pasirengimą pradėti derybas su Taryba dėl Komisijos pasiūlyto 5 000 000 000 eurų, numatytų 2007–2013 m. daugiametėje finansinėje programoje, persvarstymo ir kitų priemonių, kurios turėtų poveikį biudžetui, pakeitimo; mano, kad derybose pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas projektų, remiamų šio biudžeto persvarstymo metu, plėtimui pagal valstybių narių prioritetus;

7.   pripažįsta vyraujantį Europos investicijų banko (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) vaidmenį prisidedant prie investicijų finansavimo ir didinant įmonių (MVĮ ir vidutinio dydžio korporacijų) galimybes gauti finansavimą; atkreipia dėmesį į tai, kad ES biudžeto įnašai į Europos investicijų banko operacijas galėtų sukelti didelį finansinio sverto poveikį investicijoms, ir norėtų ištirti, kaip ES biudžetas galėtų toliau prisidėti prie tokio poveikio atsiradimo, taip pat norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad bet kuriuo atveju kartu turėtų būti pateikiamas Komisijos, Tarybos, Parlamento ir EIB susitarimo memorandumas dėl investicijų prioritetų, kuriame būtų užtikrinama, kad investicijos bus skiriamos tikrai tvariems projektams; išreiškia susirūpinimą dėl to, kad Taryba ir Komisija vis dažniau patiki Europos investicijų bankui ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui daug papildomų užduočių prieš tai nesuteikus visų būtinų ekonominių ir finansinių garantijų, kad Europos investicijų bankas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas galėtų sėkmingai įvykdyti šias užduotis; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija siūlo skirti daugiau lėšų finansinėms priemonėms, kurias vykdo EIB pagal 2007–2013 m. daugiametę finansinę programą; prašo Komisijos pateikti veiklos, kuri jau vykdoma pagal minėtąsias priemones, pirmąjį įvertinimą ir pasiūlyti priemonių, susijusių su JASMINE, JASPERS, JEREMIE ir panašių programų įgyvendinimo biudžetinių ir reglamentavimo problemų sprendimu;

8.   tikisi, kad Komisija išaiškins savo ketinimus dėl būsimų veiksmų, ypač atsižvelgdama į galimą Europos Sąjungos biudžeto indėlį siekiant sustiprinti šias priemones; prašo Komisijos nurodyti dviem biudžeto valdymo institucijoms, kokiu mastu naujoms priemonėms, kuriomis gali naudotis EIB, finansuodamas būsimas iniciatyvas, reikės lėšų iš ES biudžeto; be to, pabrėžia, kad patikėjus daugiau užduočių EIB ir ERPB kyla rimtų abejonių dėl finansuojamų projektų demokratinės kontrolės, kai klausimai susiję su ES biudžeto lėšomis;

9.   primena, kad kai kurioms EIB operacijoms taip pat reikia paramos iš ES biudžeto, bet tai dabartiniame atkūrimo plane nenumatyta;

10. apgailestauja, kad Komisijos pasiūlymas investuoti į transeuropinius energetikos tinklus ir plačiajuosčio ryšio infrastruktūros projektus ir toliau neduoda rezultatų, nes nepasiekta susitarimo Taryboje, nors tai prieštarauja Europos Vadovų Tarybos valiai, paskelbtai 2008 m. gruodžio mėn.; mano, kad ES biudžetas turėtų būti naudojamas siekiant prisidėti prie dabartinės ekonominės krizės problemos sprendimo atitinkamomis priemonėmis, kurios numatytos 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstituciniame susitarime, ir ragina Tarybą kuo greičiau su Parlamentu aptarti šį klausimą; mano, kad pasinaudoti galima tik tais rezervais, kurių prieinamumas patvirtintas, o ne apskaičiuotas remiantis būsimų biudžetinių metų poreikiais; primena, kad biudžeto lėšų perkėlimas gali trukdyti vykdyti patvirtintą politiką; mano, kad laikotarpio vidurio peržiūra yra paskutinė vėlyvoji galimybė reaguoti į ekonominę krizę; atkreipia dėmesį į tai, kad jei šis planas bus patvirtintas, jis turės didelį poveikį 2009 m. biudžetui; primena Komisijai, kad šis pasiūlytasis planas yra orientacinis ir privaloma, kad teisės aktų leidėjas jį patvirtintų; reikalauja, kad būtų pateikiama išsamesnė informacija kiekvieno projekto rengimo etapu siekiant užtikrinti spartų šių projektų įgyvendinimą, taip pat šių projektų artimiausio poveikio užimtumui ir visos ES ekonomikos augimui įvertinimas, ir prašo konkrečių skaičių, susijusių su įgyvendinimu, visų pirma atsižvelgiant į finansinį programavimą; pabrėžia, kad ES išlaidos energetikos projektams, kurias pagal šiuo metu galiojančią ES finansinę programą būtina sumažinti, turėtų būti daugiausia skiriamos projektams, kuriuos galima greitai pradėti ir kurie padėtų pasiekti ES kovos su klimato kaita politikos 2020 m. tikslus, t. y. energijos taupymo ir energijos efektyvumo projektams, taip pat investicijoms į atsinaujinančių energijos šaltinių tinklus;

11. primena bendrus pareiškimus, dėl kurių susitarta 2008 m. lapkričio 21 d. derinimo posėdyje: pareiškimą tema „Sanglaudos politikos įgyvendinimas“, kuriame pabrėžiama spartesnio struktūrinio ir sanglaudos fondų įgyvendinimo nauda ekonomikai, ir pareiškimą tema „Mokėjimų asignavimai“, kuriame pritariama naujų iniciatyvų, visų pirma susijusių su ekonomine krize, finansavimui; atkreipia dėmesį į tai, kad papildomų išankstinių išmokų, numatytų 2009 m. remiantis Komisijos pasiūlymu dėl Europos socialinio fondo (ESF), Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo finansų valdymo, suma yra 6 300 000 000 eurų ir kad kiti siūlomi fondų finansų valdymo pakeitimai gali paspartinti tarpinius mokėjimus;

12. prašo Komisijos informuoti biudžeto valdymo instituciją ir išaiškinti, ar pagal fondų finansų valdymo programą numatytos išmokos bus mokamos pagal tvarkaraštį, kurį sudarė biudžeto valdymo institucija 2009 m., t. y. ar išmokų lygio, dėl kurio susitarė Parlamentas ir Taryba, pakaks dabartinėms ir būsimoms iniciatyvoms finansuoti;

13. primena, kad visi išmokų lygio pakeitimai, kuriuos Komisija pasiūlys, privalo būti įtraukti į taisomąjį biudžetą, kad juos patvirtintų abi biudžeto valdymo institucijos;

14. pabrėžia transeuropinių transporto tinklų (TEN-T) programos naudą siekiant Lisabonos tikslų, Sąjungos kovos su klimato kaita tikslų ir didesnės socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos, tuo pat metu laiku teikiant paramą, kad būtų išlaikyta bendroji paklausa Europoje; džiaugiasi Komisijos pasiūlymu iš 2010 m. perkelti į 2009 m. 500 000 000 eurų investicijų į transporto infrastruktūrą;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   mano, kad dėl ekonomikos krizės realiajai Europos Sąjungos ekonomikai metami precedento neturintys iššūkiai; susirūpinęs, kad krizė jau dabar daro didelį neigiamą poveikį Europos darbo rinkai ir kelia pavojų socialinei sanglaudai;

2.   džiaugiasi parengtu Europos ekonomikos atkūrimo planu ir pabrėžia, kad svarbu suderinti Europos Sąjungos atsaką, kuris atspindi Europos socialinį modelį; atkreipia dėmesį į valstybių narių įsipareigojimą koordinuotai atkurti Europos ekonominių rinkų dinamiškumą;

3.   tačiau pažymi, kad Europos atkūrimo planas neadekvatus, ir ragina valstybes nares, ypač priklausančias euro zonai, apsvarstyti didelės Europos paskolos – maždaug 3 % Europos Sąjungos BVP dydžio – galimybę, kurią bendrai užtikrintų valstybės narės; kiekviena valstybė galėtų laisvai pasinaudoti savo dalimi;

4.   ragina parengti priemones pagal Lisabonos strategiją, ypač socialinėje ir užimtumo srityse, kurios turėtų būti koordinuojamos ir grindžiamos sąsaja su finansų ir biudžeto sritimis ir, taikant šias priemones, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į ES įsipareigojimą mažinti skurdą ir gerinti darbo vietų kokybę; pabrėžia, kad įveikiant krizę labai svarbu aktyvus užimtumo ir socialinės politikos sričių vaidmuo;

5.   labai susirūpinęs, kad dėl neigiamos perspektyvos artimiausiais mėnesiais prarasta daugelis darbo vietų, ir pabrėžia poreikį toliau mažinti nedarbą, didinant užimtumą remti socialinę sanglaudą, o Europos darbuotojus apsaugoti nuo neigiamų krizės padarinių; mano, kad norint pasiekti šiuos tikslus būtina nustatyti aiškius tvarių darbo vietų kūrimo ir išlaikymo tikslus;

6.   pabrėžia, jog būtinos precedento neturinčios koordinuotos pastangos ir didelės investicijos į energetikos, aplinkos apsaugos ir infrastruktūros sritis, kad būtų remiama plėtra, kuriamos aukštos kokybės darbo vietos ir užtikrinama socialinė sanglauda; taigi mano, kad žmonės bus labiau linkę dėti pastangas, kurių reikalaujama iš jų, jei suvoks, kad tai daroma sąžiningai ir kad tai, be kita ko, be kita ko, užtikrins užimtumą ir socialinę integraciją;

7.   ragina Komisiją ir valstybes nares naudoti visas turimas priemones, kad būtų remiamos Europos įmonės, ypač mažosios ir vidutinės (MVĮ), skatinama kurti darbo vietas ir didinamas Europos investuotojų, darbdavių, darbuotojų ir vartotojų pasitikėjimas;

8.   ragina veiksmingai pradėti taikyti bendrą Europos užimtumo iniciatyvą, užtikrinant, kad, viena vertus, šis sumanymas būtų įgyvendintas visoje Europos Sąjungoje per tris dienas ir kad pirmųjų darbuotojų įdarbinimo formalumai būtų atlikti vienoje vietoje, ir, kita vertus, būtų tobulinamos motyvavimo sistemos, ypač tos, kurios skirtos žemos kvalifikacijos darbuotojams, teikiamos asmeninės konsultacijos, siūlomi intensyvūs darbuotojų mokymai, perkvalifikavimo mokymai, didinama kvalifikacija, sudaromos sąlygos atlikti gamybinę praktiką, subsidijuojamas įdarbinimas, teikiamos dotacijos savarankiškai dirbantiems asmenims ir įmonėms;

9.  itin rekomenduoja stengtis, kad Europos užimtumo iniciatyva apimtų ankstyvos intervencijos priemones, kai darbo vietos faktiškai jau prarastos, ne tik tam, kad būtų sumažintas darbo vietas prarandančių žmonių skaičius, mano, kad norint naudoti šias priemones reikės didelių investicijų į mokymus, taip pat į mokymo paslaugų teikėjus, todėl reikėtų stengtis rengti kiek įmanoma aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus, kad būtų padidintas bendras kvalifikacijos lygis ES, todėl nereikėtų naudoti tik trumpalaikių priemonių;

10. pabrėžia, kad būtina įtraukti grupes, kurios jau dabar yra lengvai pažeidžiamos darbo rinkoje, ir toliau stengtis jas išlaikyti, ypač išgyvenant krizę;

11. džiaugiasi, kad tam tikrose valstybėse narėse vartotojai vis dažniau kreipiasi į finansines institucijas, kurių veikla grindžiama dvišaliais ir etiškais kriterijais;

12. pritaria Komisijos pasiūlymams ir ragina valstybes nares adaptuoti naujas reglamentų dėl Europos socialinio fondo, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo ir Europos regioninės plėtros fondo nuostatas, taip pat supaprastinti procedūras ir užtikrinti didesnį finansuotinų išlaidų paskirstymą, kad veiksmingiau būtų siekiama užimtumo ir socialinės integracijos tikslų, toliau remti užimtumą pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose ir užtikrinti, kad teikiant šias paslaugas socialinė ir teritorinė sanglauda išliktų prioritetinė sritis siekiant išvengti asimetriškos Sąjungos plėtros; tikisi, kad greičiau bus skiriama lėšų užimtumui remti, ir tikisi, kad Europos paramos programos bus skiriamos labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms padėti, įskaitant programas, kurios padės užtikrinti geras gyvenimo sąlygas ir galimybę visiems naudotis aukštos kokybės viešosiomis paslaugomis;

13. remia pastangas didinti užimtumą pagrindiniuose Europos ekonomikos sektoriuose, ypač pasitelkus Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, taip pat tobulesnes ir greičiau įgyvendinamas procedūras, kad būtų galima greičiau taikyti intervencines priemones strateginiuose sektoriuose, kuriuose prarandamos darbo vietos;

14. ragina valstybes nares užtikrinti, kad priemones, skirtas krizės padariniams artimiausiu laikotarpiu šalinti, lydėtų papildomos pastangos įgyvendinti struktūrines reformas pagal Lisabonos strategiją, ypač pastangos remti MVĮ, kurti darbo vietas, remti naujoves, mokslinius tyrimus, švietimą ir mokymus;

15. ragina valstybes nares investuoti į socialinės ekonomikos sektorių, kuris prisidėtų prie stabilaus ir tvaraus jo augimo, kadangi šis sektorius turi daug galimybių kurti ir išlaikyti nuolatines darbo vietas, be to, skirdamas daug dėmesio įmonės socialinei atsakomybei jis sudaro sąlygas kurti aukštos kokybės darbo vietas, stiprinti socialinę ir teritorinę sanglaudą, skatinti aktyvų pilietiškumą, solidarumą ir tvarią plėtrą;

16. pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti bendrus lankstumo ir užimtumo garantijų principus ir tuo pačiu metu visiems užtikrinti atitinkamą socialinę apsaugą, ypač socialinę apsaugos sistemą, kuri užtikrintų tinkamą apsaugą valstybių tradicijų požiūriu;

17. ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis nuolat stebėti, kaip kinta Europos darbo rinka ir kokį poveikį rinkai daro krizė, ir imtis atitinkamų priemonių, kad Europos Sąjungos ekonominės rinkos būtų nukreiptos tvarios plėtros linkme.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI