Procedūra : 2008/2237(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0074/2009

Pateikti tekstai :

A6-0074/2009

Debatai :

PV 09/03/2009 - 18
CRE 09/03/2009 - 18

Balsavimas :

PV 10/03/2009 - 8.19
CRE 10/03/2009 - 8.19
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0100

PRANEŠIMAS     
PDF 372kDOC 347k
2009 m. vasario 18 d.
PE 413.994v02-00 A6-0074/2009

dėl Smulkiojo verslo akto

(2008/2237(INI))

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

Pranešėja: Edit Herczog

Nuomonės referentai (*):

Gunnar Hökmark, Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Martí Grau i Segú, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis

ERRATA/ADDENDA
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ
 Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ
 Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ
 Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ
 Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Smulkiojo verslo akto

(2008/2237(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 25 d. Komisijos komunikatą „Visų pirma galvokime apie mažuosius. Europos iniciatyva „Small Business Act“(COM(2008)0394) ir prie komunikato pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl poveikio vertinimo (SEC(2008)2102),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. lapkričio 30 d. rezoliuciją „Metas judėti sparčiau: naujos partnerystės kūrimas verslumo ir vystymosi labui“(1) ir į 2006 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos mažųjų įmonių chartijos įgyvendinimo(2),

–   atsižvelgdamas į 2715-osios Konkurencingumo tarybos 2006 m. kovo 13 d. išvadas dėl augimą ir užimtumą skatinančios MVĮ politikos ir į 2891-osios Konkurencingumo tarybos 2008 m. gruodžio 1–2 d. išvadas,

–   atsižvelgdamas į Regionų komiteto 2009 m. vasario 12 d. nuomonę,

–   atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2009 m. sausio 14 d. nuomonę,

–   atsižvelgdamas į Europos mažųjų įmonių chartijos pažangiosios patirties 2008 m. pavyzdžių rinkinį,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 25 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Europos pažangiosios patirties kodeksas sudarant mažoms ir vidutinėms įmonėms palankesnes sąlygas sudaryti viešojo pirkimo sutartis“ (SEC(2008)2193),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 8 d. Komisijos komunikatą „Netaršios ir konkurencingos MVĮ. Programa, skirta padėti mažosioms ir vidutinėms įmonėms laikytis aplinkosaugos teisės aktų“(3),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 16 d. Komisijos komunikatą dėl tvaraus vartojimo bei gamybos ir tvarios pramonės politikos veiksmų plano (COM(2008)0397),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 16 d. Komisijos komunikatą „Europos pramoninės nuosavybės teisių strategija“ (COM(2008)0465),

–   atsižvelgdamas į Nepriklausomų suinteresuotųjų šalių aukšto lygio grupės administracinės naštos klausimams nagrinėti 2008 m liepos 10 d. nuomonę dėl prioritetinės bendrovių teisės srities ir į 2008 m. spalio 22 d. nuomonę dėl popierinių arba elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių, numatytų Direktyvoje 2006/112/EB (PVM direktyva), reformos,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Teisės reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A6-0074/2008),

A. kadangi 23 mln. mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), kurios sudaro apytikriai 99 % visų ES įmonių ir sukuria daugiau kaip 100 mln. darbo vietų, atlieka esminį vaidmenį užtikrinant ekonomikos augimą, socialinę sanglaudą ir darbo vietų kūrimą, taip pat jos yra pagrindinis naujovių šaltinis ir yra gyvybiškai svarbios siekiant išlaikyti ir didinti užimtumą,

B.  kadangi vykdant visų sričių Bendrijos politiką MVĮ turi būti skiriama daugiausiai dėmesio: sudaromos sąlygos joms vystytis ir prisitaikyti prie globalizacijos keliamų reikalavimų, dalyvauti „žinių trikampyje“ ir įveikti aplinkos apsaugos bei energetikos keliamus iššūkius,

C. kadangi, nepaisant ankstesnių Europos Sąjungos iniciatyvų, nuo 2000 m. verslo aplinka mažosioms ir vidutinėms įmonėms pagerėjo nedaug arba nežymiai,

D. kadangi didžioji dalis MVĮ yra labai mažos įmonės, šeimos verslas ir kooperatyvai, kuriuose natūraliai formuojasi verslumo kultūra, taigi jų vaidmuo labai svarbus skatinant socialinę integraciją ir savarankišką darbą,

E.   kadangi MVĮ neteikiama užtektinai pagalbos, kad jos galėtų apsisaugoti nuo nesąžiningos tarp valstybių vykdomos komercinės veiklos, pvz., klaidinančios įmonių žinynų leidėjų veiklos,

F.  kadangi nepaisant Europos MVĮ skirtumų, šios įmonės, stengdamosi maksimaliai išnaudoti savo galimybes, susiduria su daugeliu panašių problemų, susijusių, pavyzdžiui, su palyginti didesnėmis administravimo ir atitikties sąnaudomis nei didesnės įmonės, su galimybėmis gauti finansavimą ir patekti į rinkas, naujovėmis ir aplinkos apsauga,

G. kadangi kaip pagrindinis indėlis siekiant sukurti MVĮ palankią aplinką, turėtų būti pakitęs verslininkų atliekamo vaidmens ir prisiimamos rizikos suvokimas: politiniai vadovai ir žiniasklaida turėtų sveikinti verslumą ir su juo susijusį norą prisiimti riziką, o administravimo įstaigos turėtų tai remti,

H. kadangi MVĮ, pradėdamos internacionalizacijos procesą, turi spręsti specifines problemas, kaip antai tarptautinės patirties trūkumas, patirties turinčių žmogiškųjų išteklių trūkumas, labai sudėtinga tarptautinio reguliavimo sistema bei poreikis keisti organizacijų ir verslo kultūrą,

I.   kadangi Parlamentas ne kartą apgailestaudamas pažymėjo, kad Europos mažųjų įmonių chartija nėra teisiškai privaloma, ir tai trukdo ją iki galo įgyvendinti, taip pat kad neatsižvelgiama į didžiąją dalį joje pateiktų dešimties rekomendacijų; kadangi Parlamentas pirmiau minėtoje 2006 m. sausio 19 d. rezoliucijoje prašė Tarybos atsižvelgti į šį klausimą,

Bendrosios nuostatos

1.  labai pritaria minėtajam 2008 m. birželio 25 d. Komisijos komunikatui, kurio tikslas – įgyvendinti ambicingus politikos tikslus, t. y. įgyvendinant dešimt pagrindinių principų skatinti MVĮ augimą ir visuose sprendimų priėmimo lygmenyse taikyti principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“;

2.  tačiau apgailestauja, kad Smulkiojo verslo aktas nėra teisiškai privaloma priemonė; mano, kad tikrai naujoviškas smulkaus verslo akto aspektas yra siekis principą „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ padaryti esminiu Bendrijos politikos principu, ragina Tarybą ir Komisiją kartu su Parlamentu siekti, kad šis principas būtų pripažintas privaloma taisykle, kurios taikymo forma dar turi būti nustatyta, ir kad būtų užtikrintas tinkamas šio principo taikymas visuose būsimuose Bendrijos teisės aktuose;

3.  pabrėžia, kad absoliučiai būtina įgyvendinti dešimt pagrindinių principų Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis; taigi ragina Tarybą ir Komisiją prisiimti tvirtą politinį įsipareigojimą užtikrinti deramą jų įgyvendinimą; ragina Komisiją ir valstybes nares, glaudžiai bendradarbiaujant su visomis suinteresuotomis šalimis, nustatyti prioritetus ir skubiai įgyvendinti, ypač nacionaliniu lygmeniu, Smulkiojo verslo akto veiksmų planą, kurį 2008 m. gruodžio 1 d. priėmė Konkurencingumo taryba, bei užtikrinti, kad visos susijusios šalys gerai įsisavintų šiuos pagrindinius principus;

4.  ragina Komisiją toliau skleisti informaciją ir ugdyti supratimą apie politikos veiksmus, susijusius su MVĮ, sutelkiant MVĮ skirtas esamas Bendrijos priemones ir lėšas atskiroje ES biudžeto eilutėje;

5.  yra tvirtai įsitikinęs, kad būtina taikyti tolesnės veiklos vykdymo mechanizmą siekiant stebėti, ar tinkamai ir greitai įgyvendinamos jau pradėtos vykdyti politikos iniciatyvos; taigi ragina Tarybą įtvirtinti veiksmus, kurių valstybės narės turėtų imtis Lisabonos proceso metu, ir kasmet pranešti Parlamentui, kokios pažangos pasiekta;

6.  ragina Komisiją sukurti patikros sistemą, skirtą stebėti, kokios pažangos buvo pasiekta Komisijai ir valstybės narėms įgyvendinus 10 pagrindinių principų; ragina Komisiją nustatyti standartinius pasiektos pažangos vertinimo kriterijus; ragina valstybes nares įtraukti pirmąsias pažangos ataskaitas į savo būsimas metines ataskaitas dėl nacionalinių reformų programų;

7.  pabrėžia būtinybę ypatingą dėmesį ES, nacionaliniu ir regioniniu mastu skirti amatų, šeimos, labai mažoms ir individualioms įmonėms ir ragina Komisiją bei valstybes nares imtis reguliavimo, administracinių, fiskalinių ir su mokymusi visą gyvenimą susijusių priemonių, specialiai skirtų šioms įmonėms; taip pat ragina pripažinti ypatingą liberaliųjų profesijų pobūdį ir poreikį šių profesijų atstovams taikyti tas pačias nuostatas, kaip kitoms MVĮ, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja galiojantiems šias profesijas reglamentuojantiems įstatymams; pabrėžia svarbų prekybos, amatų ir kitų sričių MVĮ asociacijų vaidmenį; ragina Komisiją ir valstybes nares kartu siekti pagerinti verslo aplinką šioms pramonės šakoms ir jų profesinių bei pramonės asociacijų teisinę bazę;

8.  mano, kad Komisijos pasiūlyme nėra aiškios savarankiškai dirbantiems asmenims skirtos strategijos, kurią įgyvendinant būtų galima pagerinti jų teisinį statusą ir geriau užtikrinti jų teises, ypač jei jų padėtis yra palyginama su samdomų darbuotojų padėtimi; ragina Komisiją užtikrinti savarankiškai dirbančių asmenų teisę susitarti dėl standartinių tarifų, burtis į organizacijas ir sudaryti kolektyvines sutartis, jei jų partneris – didelė dominuojančią poziciją užimanti įmonė, su sąlyga, kad dėl to nenukentės silpnesni potencialūs klientai ir nebus iškraipoma rinka;

9.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tikslingų rėmimo priemonių ir teikti individualią pagalbą, pvz., teikti informaciją ir konsultacijas, taip pat suteikti galimybę gauti rizikos kapitalo steigiant MVĮ;

10. pabrėžia, kad reikia sukurti socialinį ir ekonominį modelį, kuris užtikrintų kūrybiniame sektoriuje dirbančių mažų ir vidutinių verslo įmonių saugumą, nes šiame sektoriuje dažnai esama nestabilių darbo sąlygų;

11. apgailestaudamas pažymi, kad kurdamos ir plėtodamos verslą moterys susiduria su sunkumais, kuriuos lemia tokie veiksniai kaip nepakankama informacija, kontaktai ir prieiga prie tinklų, lyčių diskriminacija ir stereotipai, neišvystytos ir nelanksčios vaikų priežiūros paslaugos, sunkumai derinant verslą ir šeimos pareigas bei skirtingas vyrų ir moterų požiūris į verslumą;

12. pritaria pasiūlymui įsteigti verslininkių–ambasadorių tinklą, parengti kuravimo programas moterims, norinčioms įsteigti savo verslą, ir skatinti absolventes imtis verslo; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad daugelyje įmonių pasitaiko lyčių segregavimo; tai yra ir dar ilgai bus labai rimta problema, nes kol moterys bus diskriminuojamos darbo rinkoje, tol ES nuolat praras gabius darbuotojus ir verslininkus, taip pat ir pajamas; taigi mano, kad reikėtų dar daugiau investuoti į projektus, remiančius moteris verslininkes;

13. pabrėžia, kad moterų verslas padeda įtraukti moteris į darbo rinką bei pagerinti jų ekonominį ir socialinį statusą; tačiau apgailestauja, kad nepaisant didelio moterims rodomo dėmesio vyrų ir moterų padėtis šioje srityje tebėra nevienoda, visų pirma skiriasi jų atlyginimai, moterų verslininkių dalis Europos Sąjungoje yra maža – tai iš dalies susiję su tuo, kad moterų indėlio nepripažįstama (pvz., joms nemokama), nors jis ir labai svarbus vykdant kasdienę mažų ir vidutinių šeimos įmonių veiklą;

14. ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į tai, kad kultūros ir kūrybinis sektorius yra ekonominės ir socialinės raidos Europos Sąjungoje variklis: sektoriuje sukuriama 2,6 proc. BVP ir jame dirba 2,5 proc. ES darbo jėgos; pabrėžia MVĮ svarbą skatinant informacijos ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus ir kūrybinio sektoriaus veiklą;

15. pabrėžia, kad kultūros sektoriuje dominuoja mažosios ir vidutinės įmonės ir šis sektorius itin svarbus užtikrinant tvarų užimtumą regionuose;

16. palankiai vertina tai, kad Komisija ketina parengti direktyvą dėl sumažintų PVM tarifų darbui imlioms ir vietoje teikiamoms paslaugoms, kurias pirmiausia teikia MVĮ; tačiau pabrėžia, kad dėl to neturi būti iškraipoma konkurencija ir neturi būti neaiškumų dėl to, kokioms paslaugoms ji taikoma;

17. pažymi poreikį užtikrinti, kad MVĮ galėtų mažais kiekiais pirkti ekologiškas vietoje pagamintas prekes ir labiau tausotų klimatą bei efektyviau veiktų;

18. džiaugiasi, kad buvo skubiai priimtos priemonės dėl bendrųjų bendrosios išimties nuostatų, susijusių su valstybės pagalba, priemonėmis dėl Europos privačiosios bendrovės statuto ir sumažintų PVM tarifų;

19. pritaria Komisijos pasiūlymui sumažinti PVM tarifus vietoje teikiamoms paslaugoms; ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų paprastinant valstybės pagalbos taisykles, siekiant skatinti teikti daugiau viešųjų pirkimų galimybių vietos įmonėms, ypač vietos MVĮ;

20. pritaria minčiai iki 2012 m. pratęsti dabartinės išimties, pagal kurią su valstybės pagalba susijusios ES konkurencijos taisyklės netaikomos filmų kūrimui, taikymo laikotarpį, ir mano, kad taip bus labai remiamos kūrybinę veiklą vykdančios MVĮ;

21. pritaria 2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 800/2008, skelbiančiame tam tikrų rūšių pagalbą, suderinamą su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas)(4), nustatytoms naujoms valstybės pagalbos taisyklėms, pagal kurias MVĮ tam tikromis sąlygomis atleidžiamos nuo reikalavimo pranešti;

22. pažymi, kad, nepaisant aiškaus įsipareigojimo, kuris prisiimtas Europos mažų įmonių chartijoje, socialinio dialogo metu nepakankamai atsižvelgiama į MVĮ poziciją; ragina teikti atitinkamus pasiūlymus remiantis Smulkiojo verslo akto nuostatomis ir oficialiai ištaisyti šį trūkumą;

23. mano, kad įgyvendinant Smulkiojo verslo aktą būtina skirti daugiau dėmesio darbo teisės sričiai, ypač atsižvelgiant į lankstumo ir užimtumo garantijų koncepciją, kuri visų pirma MVĮ suteikia galimybę greičiau reaguoti į pokyčius rinkoje ir taip užtikrinti didesnį užimtumo lygį bei įmonių konkurencingumą, taip pat ir tarptautiniu mastu, kartu atsižvelgiant į būtiną socialinę apsaugą; todėl remiasi savo 2007 m. lapkričio 29 d. rezoliucija dėl lankstumo ir užimtumo garantijų(5);

24. be to, pabrėžia darbo teisės svarbą, ypač atsižvelgiant į galimybę optimaliau taikyti darbo teisės nuostatas MVĮ, pvz., teikiant išsamesnes konsultacijas ar supaprastinant administracines procedūras, ir ragina valstybes nares ypatingą dėmesį skirti MVĮ priimant specialias strategijas lankstumo ir užimtumo garantijų klausimu, įskaitant aktyvią darbo rinkos politiką, kadangi MVĮ turi didesnio vidinio ir išorinio lankstumo galimybių dėl jų mažo darbuotojų skaičiaus, bet joms pačioms ir jų darbuotojams reikia didesnio saugumo; mano, kad labai svarbu, jog darbo teisė, kaip vienas iš lankstumo ir užimtumo garantijų ramsčių, suteiktų patikimą teisinę pagrindą MVĮ, kadangi šios įmonės dažnai negali sau leisti turėti teisės ar žmogiškųjų išteklių valdymo skyrių; pažymi, kad, Eurostato duomenimis, 2003 m. 91,5 proc. Europos įmonių turėjo mažiau kaip 10 darbuotojų;

25. mano, kad būtina pradėti taikyti kovos su nedeklaruojamu darbu priemones, kadangi nedeklaruojamas darbas yra neginčytinas darbui itin imlių MVĮ nesąžiningos konkurencijos šaltinis;

26. ragina valstybes nares labiau įtraukti menkai atstovaujamų etninių mažumų atstovų valdomas MVĮ į bendrąją ekonomiką kuriant tiekėjų įvairovės programas, kurias vykdant būtų siekiama sudaryti lygias galimybes menkai atstovaujamoms įmonėms, kurios dėl sutarčių konkuruoja su stambesnėmis įmonėmis;

27. pabrėžia Europos privačiosios bendrovės, kaip kitokio, naujo teisinio statuso bendrovės, statuto svarbą; jei jame dėmesys bus sutelktas į MVĮ, kurios ketina vykdyti tarpvalstybinę veiklą, o didesnės įmonės juo negalės piktnaudžiauti pažeisdamos ir apeidamos valstybių narių teisės aktų nuostatas, kurias taikant remiama bendrovių valdymo sistema, atitinkanti visų suinteresuotų subjektų interesus;

28. ragina valstybines institucijas vadovaujantis principu, kad prieiga prie informacijos yra būtina sąlyga norint gauti pačią informaciją, ir turėdamas mintyje internetą kaip svarbią priemonę jai gauti, kuo labiau supaprastinti institucijų interneto svetaines, kad vartotojai galėtų lengvai rasti ir geriau nustatyti siūlomos paramos mechanizmą;

Daugiau mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir naujovių

29. pabrėžia naujovių svarbą MVĮ ir tai, kad susiduriama su sunkumais naudojantis mokslinių tyrimų teikiamomis galimybėmis; mano, kad nacionalinės mokslo akademijos ir mokslinių tyrimų institutai galėtų atlikti svarbų vaidmenį skatinant naujoves ir mažinant MVĮ naudojimosi moksliniais tyrimais kliūtis; mano, kad dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik pažangiausių technologijų naujovėms, bet ir žemo bei vidutinio lygio technologijų ir neoficialioms naujovėms; mano, kad Europos naujovių ir technologijos institutas galėtų atlikti didelį vaidmenį didinant mokslinių tyrimų ir taikomąją veiklą bei naujoves MVĮ; ragina valstybes nares rengti daugiau iniciatyvų, kurios padėtų šalinti kliūtis MVĮ naudotis moksliniai tyrimais; yra įsitikinęs, kad visos Bendrijos mokslinių tyrimų ir technologijų programos turėtų būti kuriamos taip, kad palengvintų tarpvalstybinę MVĮ veiklą;

30. remia Komisijos iniciatyvą gerinti prieigą prie Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programos (2007–2013)(6);;

31. ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti geresnes pamatines sąlygas, kurios padėtų kurti naujovėms palankią aplinką MVĮ, ypač nustatyti veiksmingesnius intelektinės nuosavybės apsaugos stiprinimo ir kovos su prekių klastojimu bei sukčiavimu visoje Europos Sąjungoje būdus; mano, kad gerai suderintos intelektinės nuosavybės teisių apsaugos taisyklės gali pasiūlyti apsaugą ir kartu užtikrinti keitimąsi informacija ir idėjomis; pabrėžia, kad MVĮ reikia paramos, kuri padėtų gauti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, šias teises išlaikyti pasitelkiant atitinkamas intelektinės nuosavybės teisių įstaigas ir naudotis šiomis teisėmis siekiant pritraukti lėšų;

32. ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau kovoti su klastojimu ir piratavimu vidaus rinkoje, reikalauti, kad jų verslo partneriai griežčiau laikytųsi Susitarimo dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, ir dėti visas būtinas pastangas siekiant priimti dvišalius, regioninius ar daugiašalius susitarimus dėl kovos su klastojimu ir piratavimu, tokius kaip Kovos su klastojimu prekyboje susitarimas;

33. mano, kad dar nepasinaudota visomis galimybėmis, kurias MVĮ suteikia e. prekyba, ir vis dar reikia daug padaryti, norint sukurti bendrą Europos elektronikos produktų ir paslaugų rinką, kurioje MVĮ galėtų atlikti lyderių vaidmenį, kad būtų toliau integruojamos ES rinkos;

34. mano, kad turi būti skatinamas MVĮ dalyvavimas verslo grupėse siekiant skatinti naujoves ir didinti Europos ekonomikos konkurencingumą; taigi ragina Komisiją pritarti verslo grupių valdymo gerinimui, ypač keičiantis pažangiąją patirtimi ir taikant mokymo programas, kurti ir platinti priemones, kurias taikant būtų vertinama verslo grupių veikla, skatinti verslo grupių bendradarbiavimą ir supaprastinti verslo grupių dalyvavimo ES programose administravimo procedūras;

35. ragina Smulkiojo verslo akte atsižvelgti į MVĮ kooperatinius susitarimus (pirkimų ir rinkodaros grupės), kadangi įrodyta, kad šių grupių nemokumo rizika mažesnė nei pavienių įmonių;

36. yra tvirtai įsitikinęs, kad patentams tenka vis svarbesnis su naujovėmis ir ekonominiais rezultatais susijęs vaidmuo, kadangi jie suteikia novatoriams galimybę gauti pelno iš investicijų į naujoves ir užtikrina būtiną investicijų, akcinio kapitalo ir paskolų saugumą; todėl laikosi nuomonės, kad reikėtų skubiai pasiekti susitarimą dėl Bendrijos patento, kuriuo remiantis būtų užtikrinta nebrangi, veiksminga, lanksti ir aukštos kokybės teisinė apsauga, pritaikyta prie MVĮ poreikių, ir dėl suderintos Europos patentų ginčų nagrinėjimo sistemos;

37. pabrėžia, kad reikia skatinti naujoviškus ikikomercinius viešuosius pirkimus, kadangi tai duoda naudos perkančiosioms organizacijoms, piliečiams ir dalyvaujančioms įmonėms; ragina valstybes nares didinti naujoviškų viešųjų pirkimų dalį ir skatinti MVĮ dalyvavimą naujoviškose viešųjų pirkimų procedūrose; ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas dalintis pažangiausia patirtimi šioje srityje, pavyzdžiui, susijusią su konkursų kriterijais ir dalijimosi rizika bei žiniomis tvarka ir susitarimais;

38. mano, kad tarptautinio viešojo pirkimo atveju, kuomet remiantis naujomis technologijomis sudaromos sąlygos vykdyti tarpvalstybinę e. prekybą, taikyti naujus būdus (pvz., rengti MVĮ konsorciumams skirtus aukcionus, kuriuose galima iškart pateikti pasiūlymus dėl kelių objektų, taip pat skelbti kvietimus dalyvauti konkurse ir reklamą internete), o tai leidžia labai padidinti viešojo pirkimo apimtį ne tik Europos Sąjungoje, bet ir visame pasaulyje ir taip skatina tarpvalstybinę e. prekybą;

39. atkreipia dėmesį į tai, kad stinga techninio ir kvalifikuoto personalo; todėl mano, kad reikia daugiau investuoti į švietimą ir stiprinti švietimo institucijų ir MVĮ ryšius, kad savarankiško darbo, verslumo kultūros ir verslo sąmoningumo skatinimas būtų įtrauktas į nacionalines švietimo programas; ragina toliau plėsti tokias individualias judumo programas, kaip „Erasmus programa jauniesiems verslininkams“ ir „Erasmus programa amato besimokantiems asmenims“, ir ypač skatinti moterų dalyvavimą jose; pritaria numatytam programos „Leonardo da Vinci“ taikymo srities išplėtimui ir Europos kreditų sistemos profesinio švietimo ir mokymo srityje sukūrimui; ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir mokymų organizatoriais, parengti darbe organizuojamų profesinės kvalifikacijos kėlimo ir keitimo kursų ir mokymosi visą gyvenimą programas, specialiai pritaikytas MVĮ poreikiams, kurios būtų finansuojamos kartu su Europos socialiniu fondu; ragina Komisiją palengvinti keitimąsi pažangiausia patirtimi naujoviškų mokymų ir darbo bei šeimos gyvenimo derinimo priemonių srityje ir skatinti lyčių lygybę;

40. pabrėžia, kad svarbu remti jaunų verslininkų ir moterų verslą, be kita ko, pradedant vykdyti mokymo ir kuravimo programas; atkreipia dėmesį į tai, kad MVĮ dirba vis daugiau moterų ir jaunų verslininkų, nors tai vis dar pirmiausia pasakytina apie mažiausias įmones (mikroįmones), tačiau jie vis dar gali patirti neigiamus stereotipų ir prietarų padarinius verslo perkėlimo ir paveldėjimo, ypač jeigu tai šeimos verslas, atvejais; todėl ragina valstybes nares atsižvelgiant į senėjančios visuomenės poveikį įgyvendinti atitinkamą politiką ir taikyti būtinas priemones, ypač pradedant taikyti diagnostikos, informavimo, patariamąsias ir paramos priemones verslo perkėlimo atvejais;

41. pažymi, kad į Septintąją bendrąją programą įtrauktas finansinės rizikos pasidalijimo mechanizmas, kuriuo remiantis lengviau gauti paskolas iš Europos investicijų banko (EIB) didelės apimties projektams; ragina Komisiją įvertinti, kokiu mastu MVĮ naudojasi tuo mechanizmu, ir prireikus parengti būtinus pasiūlymus;

42. palankiai vertina bendro Europos tinklo, į kurio veiklą įeina paslaugos, kurias šiuo metu teikia Europos informacijos centrai (EIC) ir naujovių perdavimo centrai (NPC), sukūrimą siekiant remti visas MVĮ pastangas taikyti naujoves ir didinti konkurencingumą teikiant įvairias paslaugas;

43. ragina Komisiją įvertinti, kokiu mastu MVĮ dalyvauja Konkurencingumo ir inovacijų bendrojoje programoje(7) ir prireikus parengti būtinus pasiūlymus;

Finansavimo užtikrinimas ir prieinamumas

44. pažymi, kad pagrindinis MVĮ finansavimo Europoje šaltinis – jų pačių veikla ir finansinių institucijų kreditai bei paskolos; pažymi, kad MVĮ yra siejamos su didesne rizika ir tai joms trukdo gauti finansavimą; ragina finansines institucijas, Komisiją ir valstybes nares kartu siekti užtikrinti MVĮ galimybes gauti finansavimą ir sudaryti joms sąlygas konsoliduoti savo kapitalą reinvestuojant pelną į savo įmones; mano, kad neturėtų būti reikalaujama, kad MVĮ sumokėtų rinkliavas prieš pradėdamos veiklą, siekiant joms suteikti galimybę sukaupti savų lėšų ir išteklių; atkreipia dėmesį į tai, kad esant dabartinei finansinei padėčiai reikia veikti skubiai, ir į būtinybę nedelsiant imtis spręsti šį klausimą;

45. ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau skleisti ir teikti informaciją apie esamus Europos fondus ir valstybės pagalbą MVĮ ir užtikrinti, kad šios dvi priemonės būtų ne tik lengviau prieinamos, bet ir geriau suprantamos;

46. ragina valstybes nares suteikti geresnes sąlygas, kuriomis MVĮ galėtų investuoti į gebėjimų ugdymą, visų pirma taikyti tiesiogines mokesčių lengvatas ir kompensavimo susitarimus tarp mokesčių institucijų ir Europos Sąjungos;

47. pripažįsta, kad valstybių narių kapitalo apmokestinimo sistemos gali trukdyti perduoti verslą, ypač šeimos verslą, ir didinti įmonės likvidavimo ar veiklos nutraukimo riziką; todėl ragina valstybes nares nuodugniai peržiūrėti savo teisinę ir fiskalinę sistemą, ir pagerinti verslo perdavimo sąlygas, ypač savininko išėjimo į pensiją arba ligos atvejais; yra įsitikinęs, kad šie patobulinimai padės lengviau tęsti verslo įmonių, ypač šeimos įmonių, veiklą, išlaikyti darbo vietas ir reinvestuoti pelną;

48. labai džiaugiasi tuo, kad sanglaudos politika neseniai suderinta su Lisabonos strategija; mano, kad skiriant daugiau regioninių fondų lėšų verslumui, tyrimams ir naujovėms, vietos lygmeniu būtų galima gauti daugiau lėšų verslo potencialui skatinti;

49. pažymi, kad MVĮ finansavimui labai svarbios dinamiškos finansų rinkos, ir pabrėžia būtinybę atverti Europos rizikos kapitalo rinkas, padidinant rizikos kapitalo, sutvirtinamųjų finansų bei mikrokreditų apimtis ir galimybes jais naudotis; dėl to mano, kad įprastinėmis aplinkybėmis MVĮ turėtų turėti galimybę gauti paskolas iš kapitalo rinkos subjektų, kurie pajėgūs įvertinti jų perspektyvas ir veiksmingiau patenkinti jų poreikius;

50. pritaria Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) sprendimui patvirtinti keletą reformų, kuriomis siekiama pasiūlyti daugiau MVĮ skirtų EIB grupės finansinių produktų, taip pat dideliu mastu kiekybiškai ir kokybiškai išplėsti bankų partneriams teikiamas kredito linijas;

51. pabrėžia, kad tai, jog MVĮ turi ribotas galimybes gauti finansavimą, yra pagrindinė kliūtis joms kurtis ir augti; palankiai vertina šiuo klausimu priimtą Europos Vadovų Tarybos sprendimą 30 000 EUR padidinti EIB finansavimą, skirtą garantijoms ir kitoms MVĮ skirtoms finansinėms priemonėms; ragina EIB kurti naujų formų finansines priemones ir rasti naujų konkrečių būdų, kaip pašalinti kredito gavimo kliūtis, kurias lemia reikalavimas įkeisti turtą; taip pat ragina valstybes nares, atsižvelgiant į dabartinę finansų krizę, paskatinti bankus užtikrinti MVĮ galimybes gauti kreditą priimtinomis sąlygomis;

52. pritaria neseniai priimtai Bendrų veiksmų mikrofinansų institucijoms Europoje remti (angl. JASMINE) iniciatyvai, kuri bus naudinga naujai besikuriančioms įmonėms ir ypač skatins jaunimo ir moterų verslumą; ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su MVĮ organizacijomis ir kreditavimo institucijomis, imtis aktyviai skleisti informaciją apie galimybes gauti mikrokreditus ir alternatyvių formų finansavimą ir apie paraiškų jiems gauti teikimą;

53. pabrėžia svarbų EIB ir Europos investicijų fondo (EIF) vaidmenį gerinant MVĮ prieinamą finansavimą, ypač atsižvelgiant į dabartinę sumaištį finansų rinkose ir jos padarinius kreditų rinkai; kviečia Komisiją ir valstybes nares toliau nagrinėti, kaip tobulinti galiojančias bankininkystės taisykles ir kitas finansines nuostatas, įskaitant kredito reitingų skaidrumą, siekiant suteikti MVĮ daugiau galimybių gauti finansavimą; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir EIB, nustatyti tinkamas pamatines Europos rizikos kapitalo rinkos kūrimo sąlygas;

54.      pabrėžia, kad vienu atveju iš keturių MVĮ bankrutuoja dėl pavėluotų atsiskaitymų, daugeliu atvejų dėl valstybės valdymo įstaigų kaltės; pabrėžia, kad dabartinė kreditų krizė gali daryti neproporcingai didelį neigiamą poveikį MVĮ, kadangi stambesni klientai spaudžia smulkesnius tiekėjus pratęsti mokėjimo sąlygas; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos pasiūlymą peržiūrėti 2000 m. birželio 29 d. Direktyvą 2000/35/EB dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose(8) ir ragina valstybes nares ugdyti mokėjimų kultūrą viešojo administravimo įstaigose; ragina Bendrijos lygmeniu nustatyti suderintą mokėjimų terminą, galbūt trumpesnį mokėjimams MVĮ, ir nuobaudas už šio termino nesilaikymą;

55. palankiai vertina Smulkiojo verslo akte išdėstytas priemones, skirtas pagerinti MVĮ aprūpinimą kapitalu; ypač ragina dabartinės finansų krizės sąlygomis taikyti išbandytas ir pasitvirtinusias valstybės paramos MVĮ programas, jas plėtoti ir (arba) tęsti, taip pat pradėti jas taikyti finansiniams tarpininkams;

56. pabrėžia didžiulį ES konkurencingumo ir inovacijų programos potencialą siekiant pašalinti MVĮ finansavimo rinkos trūkumus, skatinti naujoves ekologijos srityje ir remti verslumo kultūrą;

Galimybių patekti į rinką gerinimas

57. pažymi, kad standartizacija gali skatinti naujoves ir konkurencingumą, nes taip lengvinamas patekimas į rinkas ir užtikrinamas veiksmingumas; ragina Komisiją gerinti MVĮ galimybes gauti informacijos apie standartus ir skatinti MVĮ dalyvavimą standartizacijos procese; ragina Komisiją toliau tarptautiniu lygmeniu skatinti Bendrijos standartus;

58. pabrėžia būtinybę kiek įmanoma į šią veiklą įtraukti Europos įmonių tinklą, nacionalines projektų valdymo tarnybas, prekybos ir pramonės rūmus, valdžios institucijas, siekiant vietos lygmeniu skatinti galimybes pasinaudoti ES mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų programa, ES struktūriniais fondais, taip pat Bendrijos iniciatyva „Jungtiniai Europos ištekliai labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms“ (angl. JEREMIE);

59. pažymi, kad viešieji pirkimai sudaro apytikriai 17% ES BVP; ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti MVĮ galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, pasinaudojant pirmiau minėtame Europos gerosios patirties kodekse sudarant MVĮ palankesnes sąlygas dalyvauti viešųjų pirkimų sutartyse nurodytomis galimybėmis, inter alia, tokiomis priemonėmis:

–   daugiau naudojant elektroninius pirkimus,

–   pritaikant sutarčių apimtis,

   mažinant administracinę ir finansinę naštą teikiant paraiškas,

–   nustatyti konkrečiam konkursui deramus ir proporcingus tinkamumo dalyvauti kriterijus,

–   gerinant MVĮ prieigą prie informacijos, susijusią su viešaisiais konkursais,

    suvienodinant reikalingus pateikti dokumentus;

60. Be to, ragina valstybes nares imtis šių priemonių:

–    reikalauti, kad perkančiosios organizacijos pagrįstų sutarčių neskaidymą,

–    suteikti daugiau galimybių kaip konsorciumui dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose,

–   nustatyti, kad reikalavimas atlikti išankstinius mokėjimus būtų taikomas visoms viešųjų pirkimų sutartims;

61. pažymi, kad reikia įsteigti konsultacinę tarnybą, kuri teiktų išsamią informaciją MVĮ kasdieniais su jų veikla susijusiais klausimais visuose raidos ciklo etapuose, siekiant optimizuoti jų investicijas;

62. mano, kad sudėtingos e.verslo taikomosios programos, skirtos sąveikiesiems elektroniniams parašams ir tapatumui nustatyti, yra itin svarbus MVĮ konkurencingumo veiksnys, todėl Komisija ir valstybės narės turėtų skatinti juos naudoti;

63. pabrėžia vidaus rinkos svarbą MVĮ ir pažymi, kad reikėtų teikti pirmenybę MVĮ prieigos prie vidaus rinkos skatinimui;

64. pripažįsta, kad pasinaudoti visomis vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis MVĮ dar vis trukdo tam tikri apribojimai; taigi pažymi, kad, siekiant sudaryti geresnes sąlygas MVĮ tarpvalstybinei veiklai, reikėtų pagerinti teisinį ir politinį vidaus rinkos pagrindą; taip pat pažymi, kad aiški reguliavimo aplinka labiau paskatintų MVĮ prekiauti vidaus rinkoje; mano, kad valstybės narės turėtų steigti bendrus informacijos punktus ir kurti interneto portalus;

65. pabrėžia, kad geresnis informavimas apie galimybes patekti į rinką ir eksporto galimybes bendrojoje rinkoje yra labai svarbus ir nacionaliniu, ir ES lygmenimis; taigi ragina valstybes nares ir Komisiją gerinti informavimo ir konsultavimo paslaugas, ypač problemų sprendimo tinklą SOLVIT;

66. pritaria raginimams, kad valstybės narės, siekdamos padėti MVĮ apsisaugoti nuo nesąžiningos komercinės veiklos, pvz., klaidinančios įmonių žinynų leidėjų veiklos, teiktų konsultacines paslaugas, o tai stiprintų MVĮ tikėjimą galimybėmis vykdyti veiklą ir kitose valstybėse; pabrėžia Komisijos vaidmens svarbą sudarant sąlygas koordinuoti šių konsultacinių paslaugų teikimą ir bendradarbiauti su jų teikėjais siekiant užtikrinti tinkamą ir veiksmingą tarpvalstybinių skundų nagrinėjimą; vis dėlto tvirtina, kad, jei šios švelnios priemonės neduos rezultatų, Komisija turėtų būti pasirengusi inicijuoti atitinkamus teisės aktų pakeitimus, kuriais MVĮ būtų užtikrinama tokia pat apsauga kaip ir vartotojams, kai jos yra silpnesnė kilusių nesutarimų šalis;

67. pažymi, kad vos 8 % visų MVĮ vykdo tarpvalstybinę veiklą, o tai mažina augimo galimybes; mano, kad tai yra itin svarbu siekiant stiprinti vidaus rinką; mano, kad valstybės narės turėtų bendradarbiauti derindamos administracinius reikalavimus, kurie turi įtakos veiklai Bendrijos viduje; ragina valstybes nares kuo skubiau perkelti Paslaugų direktyvą(9) į nacionalinę teisę ir ją įgyvendinti, atkreipiant ypatingą dėmesį į MVĮ interesus, o taip pat ragina kuo greičiau priimti Europos privačios bendrovės statutą;

68. mano, kad turėtų būti bendra konsoliduota įmonių apmokestinimo bazė; ragina PVM taikyti „vieno langelio“ principą, kad verslininkams būtų sudarytos galimybės įvykdyti savo įsipareigojimus verslo kilmės šalyje;

69. ragina Komisiją palaipsniui tobulinti bendruosius MVĮ patekimo į užsienio rinkas reikalavimus ir remti informacijos teikimą; ragina, glaudžiai bendradarbiaujant su Kinijoje ir Indijoje bei kitose atsirandančiose rinkose jau veikiančiais nacionaliniais verslo paramos centrais, įsteigti šiose šalyse Europos verslo paramos centrus; kadangi tai, kad mažai MVĮ dalyvauja tarpvalstybinėje veikloje, taip pat gali būti paaiškinta tuo, jog nepakanka kalbų įgūdžių ir kompetencijos daugiakultūrėje aplinkoje, reikia imtis veiksmingesnių priemonių siekiant išspręsti šią problemą; tačiau primena, kad reikia pagerinti MVĮ galimybes gauti daugiau informacijos ir kvalifikuotų konsultacijų savo šalyje;

70. pabrėžia, kad svarbi pažanga derybose prekybos klausimais, kurias vykdant būtų galima toliau mažinti reglamentavimo kliūtis prekybai, kurios turi neproporcingą poveikį MVĮ;

71. ragina Komisiją į savo darbo programą įtraukti klausimą dėl vienodų sąlygų taikymo MVĮ įtraukimo į Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles dėl galimybių naudotis viešųjų pirkimų sutartimis; ragina Komisiją atkreipti ypatingą dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria MVĮ dėl muitinių formalumų, ypač lengvinant jų kompiuterinių sistemų pritaikymą prie šalių muitinėse naudojamų sistemų kiek įmanoma mažesnėmis sąnaudomis ir paprastinant reikalavimus siekiant įgyti ekonominių operacijų vykdytojo statusą;

Biurokratizmo mažinimas

72. mano, kad būtina, kur tik įmanoma, sumažinti biurokratizmą ne mažiau kaip 25% ir pradėti taikyti modernią administravimo sistemą, pritaikytą prie MVĮ poreikių; todėl ragina skleisti žinias apie informacijos ir ryšių technologijas tarp MVĮ, ypač tarp jaunų verslininkų ir moterų verslininkių, ir skatinti geriau išnaudoti skaitmenines technologijas siekiant sutaupyti laiko ir pinigų bei skirti atsilaisvinusius išteklius įmonių plėtrai; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis iniciatyvos siekiant skatinti pažangiausią patirtį ir keitimąsi ja, nustatyti gaires ir tobulinti bei skatinti MVĮ palankias administracinės veiklos gaires ir standartus; yra įsitikinęs, kad artimiausiu metu taip pat būtina įgyvendinti Nepriklausomų suinteresuotųjų šalių aukšto lygio grupės administracinės naštos klausimams nagrinėti pasiūlymus siekiant įgyvendinti mažinimo tikslus, neatimant galimybės MVĮ gauti finansavimą;

73. mano, kad siekiant palengvinti MVĮ verslo pradžią ir skatinti naujoves bei investicijas visą jų veikimo laiką, šias įmones, ypač labai mažas verslo įmones, reikėtų apmokestinti taip, kad administracinė našta būtų kuo mažesnė, ;

74. pabrėžia, kad labai svarbu įvertinti būsimų teisėkūros iniciatyvų poveikį MVĮ; todėl ragina atlikti privalomą, nuoseklų ir tikslingą visų naujų pasiūlymų dėl ES teisės aktų, susijusių su verslu, poveikio MVĮ vertinimą, dar vadinamą MVĮ testu, kurio rezultatus turėtų patikrinti nepriklausomi ekspertai ir pateikti juos ES teisėkūros institucijoms; mano, kad reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į poveikį mažosioms ir labai mažoms įmonėms, įskaitant ir joms tenkančią administracinę naštą; ragina Komisiją MVĮ testą taikyti visiems naujiems pasiūlymams dėl ES teisės aktų, susijusių su verslu, taip pat ir esamų teisėms aktų supaprastinimui bei atsiimtiems dar nepriimtiems pasiūlymams; ragina valstybes nares panašius MVĮ testus taikyti ir nacionaliniu lygmeniu;

75. mano, kad bet kokie nauji teisės aktai, pvz., siekiant išvengti mokėjimų vilkinimo, autorių teisių, bendrovių ar konkurencijos teisės srityse (kaip antai taisyklės, skirtos palengvinti duomenų gavimą bylose, kylančiose dėl konkurenciją pažeidžiančių veiksmų ar pagal Bendrąjį bendrosios išimties valstybės pagalbos srityje reglamentą(10)), turėtų būti suformuluoti taip, kad jie ne diskriminuotų MVĮ, o remtų jas ir jų paslaugų teikimą vidaus rinkoje;

76. pabrėžia poreikį tinkamai ir laiku įtraukti MVĮ į politikos formavimo procesą; todėl mano, kad Komisijos konsultacijų laikotarpis turėtų būti pratęstas mažiausiai iki 12 savaičių nuo tos datos, kai konsultuotis galima visomis ES kalbomis; pripažįsta svarbų ir naudingą įmonėms atstovaujančių organizacijų vaidmenį, todėl ragina Komisiją, kai reikia, taip pat tiesiogiai įtraukti MVĮ ir joms atstovaujančias organizacijas į patariamuosius ekspertų komitetus ir aukšto lygio ekspertų grupes;

77. ragina Komisiją skatinti bendrovių teisės, ypač vidaus rinkoje taikomų apskaitos taisyklių, supaprastinimą ir derinimą, siekiant, kad mažėtų administravimo našta MVĮ ir didėtų veiklos skaidrumas visiems suinteresuotiems subjektams; ragina Komisiją aktyviai skatinti naudoti naujas technologijas, pvz., išplėstos verslo ataskaitų kalbos (XBRL) technologiją, ir parengti gaires dėl XBRL naudojimo Europos Sąjungoje, siekiant ją per priimtiną laikotarpį padaryti privaloma, taip pat skatinti bei remti šio atviro standarto naudojimą;

78. ragina labai mažas įmones atleisti nuo reikalavimo teikti statistinius duomenis, pagal kurį joms būtų suteikta teisė laikinai neatlikti privalomų statistikos tyrimų, taip pat plačiai taikyti vienkartinio informacijos pateikimo principą, kalbant apie įmonių teikiamą informaciją valstybės institucijoms, ir toliau tobulinti e. valdžios paslaugas;

79. pabrėžia, kad reikia nustatyti vienodas naujų Bendrijos teisės aktų, susijusių su MVĮ, įsigaliojimo datas; ragina valstybes nares ir MVĮ asociacijas glaustai ir suprantamai informuoti MVĮ, kai keičiami su jomis susiję teisės aktai;

80. ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su MVĮ organizacijomis ir naudojantis esamų struktūrų, pvz., Europos įmonių tinklo ir informacijos centro „Europe Direct“ patirtimi, įsteigti nacionalinius realius arba elektroninius informacijos teikimo centrus ir paramos MVĮ agentūras pagal „vieno langelio“ principą, t. y. jie suteiktų prieigą prie įvairių informacijos šaltinių ir paramos paslaugų, susistemintų pagal įmonės veiklos ciklą;

81. pripažįsta, jog dėl valstybėse narėse naudojamų skirtingų sistemų sunku įsteigti naują įmonę; taigi mano, kad reikia sukurti vienodą įmonių steigimo sistemą, kurią taikant procesas vyktų palaipsniui ir būtų galima įsteigti įmonę per 48 valandas;

82. pakartoja, kad finansinės taisyklės, reglamentuojančios Bendrijos programas, dažnai lemia nereikalingas biurokratines, ilgas ir brangias procedūras, ypač MVĮ; ragina Komisiją atkurti Europos MVĮ observatoriją, skelbti duomenis apie jų dalyvavimą kiekvienoje Bendrijos programoje, prie kurios būtų pridėta naudos analizė, ir pateikti pasiūlymus dėl aktyvesnio jų dalyvavimo; ragina Komisiją didinti atitinkamų MVĮ atstovų vaidmenį ir pastebimumą įvairiose politikos srityse; be to, skatina visas iniciatyvas, kurios padeda puoselėti „MVĮ dvasią“ formuojant politiką valdžios institucijose, pvz., Komisijos „Patirties įmonėje programa“, kuri padeda Europos tarnautojams susipažinti su MVĮ;

83. apgailestauja dėl valstybių narių vykdomo „perteklinio reglamentavimo“, kuris itin žalingas MVĮ, ir ragina Komisiją apsvarstyti, kokių dar priemonių galima būtų imtis, kad to būtų išvengta; ragina atlikti papildomus poveikio įvertinimus išnagrinėjant, kokie sprendimai iš tiesų įgyvendinami valstybėse narėse ir vietos lygmeniu;

84. ragina kurti specialią interneto svetainę, skirtą MVĮ, kurioje būtų teikiama informacija ir prašymo formos dalyvauti ES projektuose, nacionaliniai telefonų numeriai, nuorodos apie partnerius, prekybos informacija, informacija apie mokslinių tyrimų projektus, o taip pat būtų teikiamos internetinės konsultacijos, naujų reglamentų santraukos ir informacija apie juos;

85. ragina Komisiją įsteigti darbo grupę, kurioje valstybės narės galėtų keistis nacionaline patirtimi, labiausiai atitinkančia MVĮ interesus, ypač kalbant apie sąlygas gauti paramą, išvengiant sunkumų;

86. pritaria apdovanojimo už geriausią idėją mažinti biurokratines kliūtis teikimui valdžios institucijoms, kurios taikė naujoviškas biurokratinių kliūčių mažinimo priemones vietos, regiono ar nacionaliniu lygmeniu;

87. ragina nustatyti 30 dienų lėšų išmokėjimo iš ES sanglaudos fondų jau patvirtintiems projektams laikotarpį, siekiant užtikrinti šių projektų tęsimą, išlikimą ir jų poveikį;

Tvarumo pavertimas verslu

88. pripažįsta, kad pastangos didinti tvarumą galėtų tapti svarbiu pagrindu (ekologinėms) inovacijoms ir reikšmingu verslo konkurencingumo aspektu; atkreipia dėmesį į tai, kad MVĮ dažnai nėra pakankamai informuojamos apie naujus energiją tausojančius ir aplinkosaugai palankius sprendimus arba neturi jiems įgyti reikalingų finansinių išteklių; todėl ragina Komisiją išsiaiškinti, kaip Bendrija galėtų padėti MVĮ veiksmingiau naudoti išteklius ir energiją;

89. pakartoja, kad labai svarbi nedidelių įmonių bendroji socialinė atsakomybė, todėl būtina megzti horizontalius ryšius, kurti tinklus ir paslaugas; mano, kad neveiksminga orientuotis į Bendrijos ekologinės vadybos ir audito sistemos (angl. EMAS) sertifikatų suteikimo sistemą, kadangi taip būtų sumenkinta šiuo metu teikiamų sertifikatų svarba ir tai susiję tik su aplinkosaugos uždaviniais;

90. pritaria naujausioms iniciatyvoms padėti MVĮ taikyti aplinkosaugos teisės aktus, inter alia, nustatant mažesnius agentūrų mokesčius, užtikrinant galimybę gauti informacijos apie ekologinius standartus ar suteikiant teisę netaikyti tam tikrų Bendrijos teisės aktų;

o

o       o

91. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1)

             OL C 316 E, 2006 12 22, p. 378.

(2)

              OL C 287 E, 2006 11 24, p. 258.

(3)

              OL C 4, 2008 1 9, p. 13.

(4)

OL L 214, 2008 8 9, p. 3.

(5)

OL C 297 E, 2008 11 20, p. 174.

(6)

OL L 412, 2006 12 30, p. 1.

(7)

2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.).

(8)

OL C 200, 2000 8 8, p. 35.

(9)

2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36).

(10)

2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 800/2008, skelbiantis tam tikrų rūšių pagalbą, suderinamą su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas) (OL L 214, 2008 8 9, p. 3).


AIŠKINAMOJI DALIS

MVĮ vaidmuo Europoje

Mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) sektorius, kuriame dirba apie 70 proc. ES darbo jėgos ir sukuriama beveik 58 proc. pridėtinės vertės, jau kurį laiką atlieka svarbų vaidmenį ES ekonomikoje. Kadangi MVĮ yra ypatingai dinamiškos, turi didžiausias galimybes augti ir diegti naujoves ir taip padėti įgyvendinti Lisabonos tikslus, jos užima pagrindines pozicijas ES politikoje.

Ribojamas Europos MVĮ potencialas

Tačiau MVĮ veikla Europoje, palyginus su Amerikos MVĮ ir didelėmis įmonėmis, yra nepakankamai veiksminga, visų pirma našumo, augimo ir naujovių diegimo atžvilgiu. Tai rodo verslumo kultūros stoką, nes 60 proc. Europos gyventojų tvirtina niekada nesvarstę galimybės imtis savo verslo, o tie, kurie jo ėmėsi, mano, kad su reguliavimu susiję ir finansiniai apribojimai varžo jų verslą. Be to, labai trūksta praktinių konsultacijų dėl geresnio savo verslo plėtojimo ir verslo perspektyvų, taip pat trūksta su tuo susijusios konkrečios pagalbos tiek iš valstybės, tiek iš ES.

Pirmieji žingsniai ieškant kompleksinio sprendimo

Dėl minėtųjų priežasčių 2005 m. sukurtos neatskiriamą Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos(1) dalį sudarančios specialios politikos nuostatos, padėsiančios išspręsti daugelį problemų. Tuo metu, kai buvo imtasi veiksmų ES lygmeniu, valstybės narės taip pat ėmėsi svarbių veiksmų, kad į jų reformų programas pagal Lisabonos strategiją būtų įtrauktos specialiai MVĮ skirtos priemonės. Didžiausias dabartinės pažangos privalumas – sukurta geresnė verslo aplinka MVĮ, įskaitant visoje Europoje įsitvirtinančią veiksmingesnę reguliavimo kultūrą. Jau matomas teigiamas šių pasiekimų poveikis ekonomikos augimui.

Tačiau 2007 m. vykdant šiuolaikinės MVĮ politikos vidurio laikotarpio peržiūrą(2) padaryta išvada, kad yra galimybių gerinti daugelį dalykų. Kai kurios problemos šiuo metu nesprendžiamos arba sprendžiamos netinkamai, todėl reikia geriau koordinuoti esamas priemones.

Tinkamas metodas – Smulkiojo verslo aktas

Dėl minėtų priežasčių 2008 m. birželio mėn. Komisija priėmė komunikatą dėl Smulkiojo verslo akto (SVA)(3), kad sudarytų galimybes nevaržomam MVĮ augimui ir įtvirtintų principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“ visuose politinių sprendimų priėmimo proceso lygmenyse. Pagal SVA, kurį papildo ES ir jos valstybių narių parengti pasiūlymai dėl teisės aktų ir politikos įsipareigojimai, siekiama sukurti būtinas administracines, reguliavimo ir finansines sąlygas, reikalingas pagrindinių ES ekonomikos sektorių plėtrai.

Pasiūlyta dešimt principų, skirtų vadovautis kuriant ir įgyvendinant politikos nuostatas (ir ES, ir valstybių narių lygmenimis). Pagal šiuos principus siekiama:

1.  sukurti tokias sąlygas, kurios leistų verslininkams ir šeimoms priklausančioms įmonėms klestėti, o verslumas būtų atlygintas;

2.  užtikrinti, kad sąžiningiems verslininkams, patyrusiems bankrotą, netrukus būtų suteikta naujų galimybių;

3.  rengti taisykles remiantis principu „visų pirma galvokime apie mažuosius“;

4.  raginti valstybės administracines institucijas nelikti abejingas MVĮ poreikiams;

5.  pritaikyti viešosios politikos priemones MVĮ poreikiams: lengvinti MVĮ dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose ir tikslingiau taikyti valstybės pagalbos priemones MVĮ;

6.  sudaryti MVĮ palankesnes sąlygas gauti finansavimą, taip pat sukurti tokią teisinę ir verslo aplinką, kad mokėjimai pagal komercinius sandorius būtų atliekami laiku;

7.  padėti MVĮ labiau naudotis bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis;

8.  skatinti MVĮ įgūdžių tobulinimą ir įvairaus pobūdžio naujoves;

9.  sudaryti MVĮ sąlygas, kurios leistų paversti aplinkos problemas galimybėmis;

10.  raginti MVĮ naudotis galimybėmis, kurių suteikia rinkų augimas, ir MVĮ tai darant.

Minėtos pastangos taip pat apima nemažai naujų, toliau pateikiamų pasiūlymų dėl teisės aktų, numatančių konkrečius veiksmus, skirtus pagerinti Europos MVĮ finansinę padėtį:

· bendrųjų išimčių valstybės pagalbos srityje bendrąjį reglamentą;

· reglamentą dėl Europos privačiosios bendrovės statuto;

· direktyvą dėl lengvatinių PVM tarifų;

· pasiūlymą dėl PVM sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių tolesnio atnaujinimo, paprastinimo ir derinimo;

· pasiūlymą iš dalies keisti Direktyvą 2000/35/EB dėl pavėluoto mokėjimo.

Pranešėjos vertinimas

Pranešėja mano, kad Smulkiojo verslo aktas turėtų būti skirtas visoms MVĮ. Tačiau taip pat turėtų būti atsižvelgiama į MVĮ įvairovę, ypatumus ir skirtingus poreikius. Reikėtų tinkamai atsižvelgti į tam tikrų kategorijų MVĮ (pvz. amatininkų įmonės, labai mažos įmonės, šeimoms priklausančios įmonės, savarankiški darbuotojai, laisvųjų profesijų atstovai ir visi kiti sektoriai) padėtį ir vietą vertės grandinėje. Pranešėja taip pat pabrėžia, kad SVA iniciatyva ne tik turėtų būti nukreipta į ES lygmens iniciatyvas, bet ir tos iniciatyvos turėtų būti tvirtai remiamos konkrečiomis priemonėmis tiek valstybių narių, tiek regioniniu lygmenimis.

Atsižvelgiant į tai, pranešėja pritaria Komisijos iniciatyvai teikti pasiūlymus dėl: bendrųjų išimčių valstybės pagalbos srityje bendrojo reglamento, naujojo reglamento dėl Europos privačiosios bendrovės statuto, naujosios direktyvos dėl lengvatinių PVM tarifų vietos lygiu teikiamoms paslaugoms ir pasiūlymo iš dalies keisti direktyvą dėl pavėluoto mokėjimo. Siūlomų veiksmų tikslas – paremti Lisabonos integruotų gairių ir Bendrijos Lisabonos programos įgyvendinimą užtikrinant, kad Lisabonos strategija virstų konkrečiais MVĮ naudingais veiksmais. Be to, pranešėja palankiai vertina dar dvi Komisijos iniciatyvas: MVĮ skirto Europos portalo sukūrimą ir pirmąjį tokio pobūdžio renginį – 2009 m. gegužės mėn. planuojamą „Europos MVĮ savaitę“.

Kitas svarbus žingsnis teikiant didelę paramą – Europos investicijų banko (EIB) MVĮ teikiamų paskolų apimties didinimas ir planuojamos priemonės, skirtos EIB produktams atnaujinti ir supaprastinti. Svarbiausios iš šių priemonių:

· iniciatyva dėl mikrokreditų teikimo 2008–2011 m. laikotarpiu;

· tarpinio finansavimo priemonės, skirtų būtent sparčiai augančioms, naujoviškoms MVĮ, sukūrimas;

· kalbant apie MVĮ teikiamas EIB paskolas, finansinės rizikos pasidalijimo su komerciniais bankais priemonių, susijusių su MVĮ neapmokėtomis sumomis, sukūrimas;

Labai svarbu ir toliau skatinti remti investicijas į naujų produktų ir paslaugų kūrimą, diegti naujus gamybos procesus, įsigyti leidimus ir kitas intelektinės nuosavybės teises, kurti platinimo tinklus vietos ir užsienio rinkose ir finansuoti kartų kaitą įmonėse.

Šeimoms priklausančios įmonės, nesvarbu, mažos, vidutinės ar didelės, kurių darbuotojai sudaro didelę Europoje dirbančiųjų dalį, Europoje skatina verslumo kultūrą ir ugdo būsimų verslininkų įgūdžius. Tokioms įmonėms būdinga stipri verslo etika, susiejanti ilgalaikę verslo strategiją su atsakingu požiūriu į aplinką ir socialine atsakomybe. Jos puoselėja verslumo ugdymą šeimose, dažnai veikdamos kaip naujų įmonių inkubatoriai.

Valstybės narės turi likti atsakingos už programas ir priemones švietimo politikos srityje. Galimybė įsidarbinti turėtų būti pagrindinis ir svarbiausias tikslas. Kalbant apie dabartines MVĮ skatinimo programas, jauniems verslininkams labai svarbi užsienyje įgyta patirtis, todėl šio tikslo taip pat reikėtų siekti Europos lygmeniu. Siekiant užtikrinti, kad būtų sėkmingai įgyvendinta ši nauja mokinių ir jaunimo judumo programa, reikia užmegzti ilgalaikį įmonių, mokymo centrų ir tarpininkaujančių institucijų (pvz., profesinių organizacijų, prekybos rūmų, socialinių partnerių ir t. t.) bendradarbiavimą.

Pranešėja pabrėžia būtinybę toliau remti ir skatinti MVĮ tarpvalstybinę veiklą Europos bendrojoje rinkoje. Galima labai padidinti įmonių, vykdančių eksporto veiklą (ypač Europos šalių rinkose) skaičių.

Mažosioms įmonėms reikia veiksmingos intelektinės nuosavybės teisių apsaugos, kuri padėtų remti mažųjų įmonių pastangas diegti naujoves ir apsisaugoti nuo nesąžiningos konkurencijos trečiosiose šalyse. ES turėtų stiprinti informacijos mainus bei techninį ir politinį bendradarbiavimą su šalimis, kuriose šiuo klausimu kyla problemų (Kinija, Indija, Vietnamas ir t. t.). MVĮ reikia labai konkrečios informacijos. Kadangi dauguma MVĮ, kurios aktyviai veikia užsienio šalyse, jose neturi savo atstovų, labai svarbu, kad MVĮ turėtų galimybę savo buveinės šalyse gauti būtiną informaciją apie užsienio valstybėse taikomą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą. Tačiau pagrindinės problemos, su kuriomis MVĮ susiduria gaudamos patentus, – didelės patentų išdavimo kainos ir bylinėjimosi išlaidos.

Europoje yra daugybė barjerų MVĮ patentų naudojimui. Palyginti su didelėmis įmonėmis, maždaug penkis kartus mažiau tikėtina, kad MVĮ prašys išduoti patentą. Apskaičiuota, kad MVĮ prašymai išduoti patentą sudaro mažiau negu 20 proc. visų prašymų, kuriuos ES įmonės pateikia Europos patentų biurui. Pagrindinė kliūtis MVĮ – patentų taikymo išlaidos, ypač mokesčiai už patentų galiojimo pratęsimą. Tai itin didelė problema, jei MVĮ vykdo plėtrą technologijų srityje. Tokiais atvejais MVĮ paprastai reikia daugiau patentų norint apsaugoti naujus technologijų taikymo būdus ir jų patobulinimus, taip pat užtikrinti didesnę geografinę savo patentų taikymo sritį, kad būtų galima vykdyti tarptautinę veiklą. Dėl visų išvardintų priežasčių mažosios įmonės patiria didelių išlaidų. Todėl pranešėja mano, kad SVA iniciatyva taip pat turi apimti naują pasiūlymą, kaip išeiti iš ilgalaikės aklavietės dėl Bendrijos patentų, įskaitant pasiūlymą dėl vienos darbo kalbos, t. y. anglų kalbos.

Kadangi MVĮ dažnai nukenčia dėl neproporcingai didelės administracinės naštos, nepakankamų galimybių pasinaudoti informacija ir per daug reguliuojamos verslo aplinkos, pranešėja mano, kad teisės aktų nuostatos turi būti aiškios ir vienareikšmės. Nacionalinės vyriausybės turėtų kiek galima labiau vengti perteklinio reguliavimo, nes tai taip pat sukuria kliūčių verslo plėtrai tarpvalstybiniu mastu.

Galiausiai, vadovaudamasi principu, kad kuriant politikos nuostatas naudingiausia būti kiek galima arčiau tos srities ir subjektų, kuriems jos daro poveikį, pranešėja palankiai vertina Europos Komisijos programą, pagal kurią tarnautojams sudaroma galimybė įgyti patirties Europos MVĮ. Tokia iniciatyva turėtų būti skleidžiama nacionalinėse ir regionų valdžios institucijose.

(1)

Komisijos komunikatas „Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą. Augimą ir užimtumą skatinanti šiuolaikiška MVĮ politika“ (COM(2005)0551).

(2)

Komisijos komunikatas „Šiuolaikinės MVĮ politikos vidurio laikotarpio peržiūra“ (COM(2007)0592).

(3)

Komisijos komunikatas „Visų pirma galvokime apie mažuosius. Europos iniciatyva Small Business Act“ (COM(2008)0394).


Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ (15.12.2008)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl Smulkiojo verslo akto

(2008/2237(INI))

Nuomonės referentas(*): Gunnar Hökmark

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad taikant principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“ Bendrijos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis reikia nuosekliai taikyti vidaus rinkos taisykles ir Paslaugų direktyvą(1)1, taip pat reikalingi veiksmingi ir konkretūs tolesni Komisijos ir valstybių narių veiksmai, susiję su metinių pranešimų apie Lisabonos strategijos įgyvendinimu, siekiant užtikrinti, kad būtų pašalintos visos kliūtys, kaip nurodyta šiose taisyklėse ir atsižvelgiant į mažų įmonių poreikius; taip pat ragina atlikti mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) padėties horizontalųjį tyrimą, atitinkantį įvairiuose verslo sektoriuose Komisijos vykdytus sektoriaus lygmens tyrimus, siekiant paskatinti sąžiningą ir atvirą mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) konkurenciją visoje Europoje, glaudžiai bendradarbiaujant su joms atstovaujančiomis organizacijomis; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad Smulkiojo verslo akte numatytos ne privalomos taisyklės, o veikiau patarimai, parengti kaip praktinės gairės;

2.  pabrėžia itin svarbų MVĮ vaidmenį Europos ekonominėje ir socialinėje struktūroje ir tai, jog gyvybiškai būtina, kad jos galėtų pasinaudoti dėl vidaus rinkos ir technologinių bei demografinių pokyčių, taip pat dėl aplinkos ir globalizacijos problemų atsirandančiomis galimybėmis ir kovoti su, siekiant Lisabonos strategijos tikslų;

3.  pabrėžia, kad tinkama teisės aktų supaprastinimo, pridėtinių išlaidų mažinimo, administracinių išlaidų panaikinimo, naujų technologijų diegimo ir veiklos palengvinimo politika padėtų padidinti MVĮ ir mikroįmonių veiksmingumą, taip pat skatintų sąžiningesnę konkurenciją vidaus rinkoje;

4.  mano, kad informacija, kurią MVĮ ir mikroįmonės teikia administravimo institucijoms, visuomenei ir rinkai, turi atitikti bendrojo intereso ir griežto proporcingumo kriterijus;

5.  pabrėžia, kad būtina ugdyti įmonių kultūrą ir skatinti palankią verslui aplinką siekiant, kad MVĮ išnaudotų visas savo galimybes;

6.  ragina dėti daugiau pastangų įgyvendinant abipusį pripažinimą, kad MVĮ galėtų lengviau imtis tarpvalstybinės veiklos; mano, kad turėtų būti bendra konsoliduota įmonių apmokestinimo bazė; ragina PVM taikyti „vieno langelio“ principą, kad verslininkams būtų sudarytos galimybės įvykdyti savo įsipareigojimus verslo kilmės šalyje;

7.  mano, kad MVĮ, ypač labai mažos verslo įmonės, turėtų būti apmokestinamos tokiu būdu, kad administracinė našta būtų kuo mažesnė, siekiant palengvinti verslo pradžią ir skatinti naujoves bei investicijas visą jų veikimo laiką;

8.  mano, kad turėtų būti sudaroma galimybė lengviau perduoti MVĮ, ypač savininkui paliekant verslą ar susirgus bei kai įmonė perduodama giminaičiams ar įpėdiniams;

9.  ragina pagerinti MVĮ galimybes patekti į viešųjų pirkimų rinką, organizuojant viešųjų pirkimų konkursus tokiu būdu, kad būtų kuo daugiau naudojamasi mažųjų įmonių paslaugomis, taip pat, kai įmanoma, skelbti viešuosius paslaugų pirkimo konkursus, kartu nepažeidžiant bendrųjų interesų ir subsidiarumo principo;

10. pabrėžia, kad siekiant padėti MVĮ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose reikia: konkrečiam konkursui nustatyti deramus ir proporcingus tinkamumo dalyvauti kriterijus, padalyti konkursus į smulkesnes dalis ir gerinti prieigą prie informacijos apie konkursus, kad konkurso procedūros būtų skaidresnės;

11. pripažįsta, kad dėl dažnai naudojamos priemonės – pavėluotų mokėjimų, kurią taip pat naudoja ir iš viešųjų lėšų išlaikomos įstaigos, MVĮ kyla didelių problemų, nes jos prastai apsaugotos nuo grynųjų pinigų srautų pokyčių;

12. teigiamai vertina šiuo metu atliekamą Europos Parlamento ir Tarybos 2000 m. birželio 29 d. direktyvos 2000/35/EB dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose(2) persvarstymą ir primygtinai reikalauja, kad būtų visapusiškai atsižvelgta į MVĮ aspektus, nes sumažinus pavėluoto mokėjimo ir piktnaudžiaujamo juo atvejų skaičių būtų sudaromos palankesnės sąlygos MVĮ visapusiškai ir veiksmingiau išnaudoti dėl bendros rinkos atsirandančias galimybes;

13. pabrėžia Europos privačios bendrovės, kaip kitokio, naujo teisinio statuso bendrovės, statuto svarbą; jei jame dėmesys bus sutelktas į MVĮ, kurios ketina vykdyti tarpvalstybinę veiklą, o didesnės įmonės juo negalės piktnaudžiauti pažeisdamos ir apeidamos valstybių narių teisės aktų nuostatas, kurias taikant remiama bendrovių valdymo sistema, atitinkanti visų suinteresuotų subjektų interesus;

14. ragina skirti daugiau lėšų naujovėms pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą ir užtikrinti didesnes MVĮ galimybes naudotis šiuo finansavimu pasitelkiant Europos inovacijų ir technologijos institutą; be to, ragina Komisiją mažinti 7-osios bendrosios programos biurokratizmą, siekiant užtikrinti, kad ja daugiau galėtų naudotis MVĮ;

15. ragina valstybes nares daugiau regionams skirtų lėšų nukreipti moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai, taip pat labiau įtraukti MVĮ į atitinkamas programas;

16. pažymi, kad MVĮ finansavimui labai svarbios dinamiškos finansų rinkos, ir pabrėžia būtinybę atverti Europos rizikos kapitalo rinkas, padidinant rizikos kapitalo, sutvirtinamųjų finansų bei mikrokreditų apimtis ir galimybes jais naudotis; dėl to mano, kad įprastinėmis aplinkybėmis MVĮ turėtų turėti galimybę gauti paskolas iš kapitalo rinkos subjektų, kurie pajėgūs įvertinti jų perspektyvas ir veiksmingiau patenkinti jų poreikius;

17. atkreipia dėmesį į tai , kad Bendrijos lygmeniu nebuvo atlikta jokios analizės, siekiant įvertinti įvairių formų Bendrijos MVĮ finansavimo poveikį ir šio finansavimo naudą MVĮ; kartoja savo raginimą Komisijai atlikti šią analizę; mano, kad būtina kiek galima labiau supaprastinti įvairių kategorijų MVĮ prieigos prie šių formų finansavimo ir atitinkamų programų taisykles ir procedūras; šiuo tikslu ragina Komisiją vesti derybas su MVĮ atstovaujančiomis organizacijomis, siekiant pašalinti pasitaikančias kliūtis;

18. pritaria Tarybos ir Europos investicijų banko sprendimui įvykdyti daugybę reformų, kad būtų daugiau MVĮ skirtų EIB grupės finansinių produktų, taip pat pasiūlyti kiekybiškai ir kokybiškai ženklią visų EIB paskolų dalį jos bankininkystės partneriams;

19. ragina Komisiją ieškoti tinkamų būdų veiksmingiau stebėti, kaip finansiniai, bankų ar administraciniai tarpininkavimo subjektai naudojasi Bendrijos finansavimu, skirtu mažoms įmonėms ir mikroįmonėms, ir užtikrinti, kad visas šis finansavimas per pagrįstą laikotarpį pasiektų šias įmones;

20. mano, kad bet kokie nauji teisės aktai, pvz., siekiant išvengti mokėjimų vilkinimo, autorių teisių, bendrovių ar konkurencijos teisės srityse (kaip antai taisyklės, skirtos palengvinti duomenų gavimą privačiose bylose, kylančiose dėl konkurenciją pažeidžiančių veiksmų ar pagal Bendrąjį bendrosios išimties valstybės pagalbos srityje reglamentą(3)), turėtų būti suformuluoti taip, kad jie ne diskriminuotų MVĮ, o remtų jas ir jų paslaugų teikimą vidaus rinkoje;

21. mano, kad Komisijos pasiūlyme nėra aiškios individualiems verslininkams skirtos strategijos, kurią įgyvendinant būtų galima suteikti jiems palankesnį teisinį statusą ir geriau užtikrinti jų teises, ypač jei jų padėtis lyginama su samdomų darbuotojų padėtimi; ragina Komisiją užtikrinti individualių verslininkų teisę susitarti dėl standartinių tarifų, burtis į organizacijas ir sudaryti kolektyvines sutartis, jei jų partneris didelė dominuojančią poziciją užimanti įmonė, su sąlyga, kad dėl to nenukentės silpnesni potencialūs klientai ir nebus iškraipoma rinka;

22. pabrėžia, kad svarbi pažanga derybose prekybos klausimais, kurias vykdant būtų galima toliau mažinti reglamentavimo kliūtis prekybai, kurios turi neproporcingą poveikį MVĮ;

23. mano, kad visais su MVĮ susijusiais teisės aktais turėtų būti remiamas jų augimas ir neturi būti dirbtinai mažinamos jų galimybės atlikti pagrindinį Europos ekonomikos plėtros vaidmenį; pabrėžia, kad turint tai mintyje būtina atsižvelgti į jų įvairovę, ypač amatų ir mažų įmonių, kurios sudaro 98 proc. Europos Sąjungos ekonomikos, pasinaudoti joms atstovaujančių organizacijų parama ir parengti prie jiems būdingų poreikių pritaikytus sprendimus; taigi ragina į vadinamąjį MVĮ testą įtraukti tokias procedūras kaip naudos ir sąnaudų analizė arba nuolatinės konsultacijos su interesų grupėmis;

24. ragina Komisiją skatinti bendrovių teisės, ypač vidaus rinkoje taikomų apskaitos taisyklių, supaprastinimą ir derinimą, siekiant, kad mažėtų administravimo našta MVĮ ir didėtų veiklos skaidrumas visiems suinteresuotiems subjektams; ragina Komisiją aktyviai skatinti naudoti naujas technologijas, pvz., išplėstos verslo ataskaitų kalbos (XBRL) technologiją, ir parengti gaires dėl XBRL naudojimo Europos Sąjungoje, siekiant ją per priimtiną laikotarpį padaryti privaloma, taip pat skatinti bei remti šio atviro standarto naudojimą;

25. pabrėžia, kad įgyvendinant Smulkiojo verslo aktą turi būti siekiama naikinti kliūtis pradėti verslą, taip pat kliūtis, su kuriomis susiduria individualūs verslininkai, taip pat turi būti siekiama palengvinti sąlygas naujoms įmonėms steigtis ir plėstis, sukurti priemones ir palankias sąlygas Europos verslo inovacijoms ir konkurencingumui skatinti;

26. pabrėžia, kad dėl numatomo direktyvos dėl lengvatinių PVM tarifų darbui imlioms ir vietoje teikiamoms paslaugoms priėmimo neturi būti iškraipoma konkurencija ir neturi būti neaiškumų dėl to, kokioms paslaugoms ji taikoma;

27. ragina valstybių narių viešojo administravimo institucijas koordinuotai įsteigti biurus, kurie pagal vieno langelio principą teiktų MVĮ paramos ir keitimosi gerąja patirtimi paslaugas;

28. šiuo tikslu ragina Bendrijos teisės aktus parengti taip, kad jie atspindėtų daugumos įmonių poreikius, ir kad šis principas taptų privaloma taisykle, kurios forma dar bus patikslinta, tačiau ją taikydami Parlamentas, Taryba ir Komisija privalėtų užtikrinti, kad prioritetų, būdingų principui „visų pirma galvokime apie mažuosius“, būtų tinkamai laikomasi Bendrijos lygmeniu; ragina suinteresuotas tarpininkaujančias atstovų organizacijas tiesiogiai dalyvauti teisėkūros procese visais lygmenimis; ragina valstybes nares įtraukti šį principą į nacionalinius ir regionų teisės aktus;

29. ragina Smulkiojo verslo akte atsižvelgti į MVĮ (pirkimų ir rinkodaros grupių) bendradarbiavimo susitarimus, kadangi įrodyta, kad šių grupių nemokumo rizika mažesnė nei pavienių įmonių;

30. apgailestauja dėl valstybių narių vykdomo „perteklinio reglamentavimo“, kuris itin žalingas MVĮ, ir ragina Komisiją apsvarstyti, kokių dar priemonių galima būtų imtis, kad to būtų išvengta, įskaitant galimybę suteikti piliečiams tiesioginių veiksmų teisę; ragina atlikti papildomus poveikio įvertinimus išnagrinėjant, kokie sprendimai iš tiesų įgyvendinami valstybėse narėse ir vietos lygmeniu;

31. ragina sukurti struktūriniu principu paremtą MVĮ bei jų atstovų ir valdžios institucijų dialogo, konsultacijų ir dalyvavimo sistemą;

32. ragina Komisiją parengti metinę MVĮ ataskaitą, kurioje būtų sistemingai pateikti ir paaiškinti pagrindiniai šio sektoriaus duomenys, siekiant įvertinti MVĮ padėtį, stebėti jų raidą ir nustatyti, kaip jie atitinka sektoriui numatytus tikslus;

33. ragina Komisiją daugeliui Smulkiojo verslo akte siūlomų veiksmų numatyti orientacinius grafikus, siekiant, kad kasmet būtų teikiamos pasiektos pažangos ataskaitos, taip užtikrinant deramą pažangos stebėseną.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

11.12.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

28

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Zsolt László Becsey, Pervenche Berès, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Manuel António dos Santos, José Manuel García-Margallo y Marfil, Robert Goebbels, Donata Gottardi, Louis Grech, Benoît Hamon, Wolf Klinz, Christoph Konrad, Sirpa Pietikäinen, John Purvis, Bernhard Rapkay, Heide Rühle, Antolín Sánchez Presedo, Olle Schmidt, Margarita Starkevičiūtė, Ieke van den Burg, Sahra Wagenknecht

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Mia De Vits, Janusz Onyszkiewicz, Bilyana Ilieva Raeva, Theodor Dumitru Stolojan, Kristian Vigenin

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Michael Gahler, Monica Giuntini, Catiuscia Marini

(1)

1 2006 m. gruodžio 12 d. Direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36).

(2)

OL C 200, 2000 8 8, p. 35.

(3)

2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 800/2008, skelbiantis tam tikrų rūšių pagalbą, suderinamą su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas) (OL L 214, 2008 8 9, p. 3).


Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (3.12.2008)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl Smulkiojo verslo akto

(2008/2237(INI))

Nuomonės referentas (*): Martí Grau i Segú

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) sudaro daugiau kaip 99 proc. visų ES įmonių ir dėl savo įvairovės bei gebėjimo greitai prisitaikyti prie rinkos sąlygų yra nepaprastai svarbios siekiant Lisabonos strategijos tikslų augimo ir užimtumo srityse bei užtikrinant konkurencingumą ir stiprią ekonomiką,

B.   kadangi MVĮ labai prisideda skatinant socialinę sanglaudą, naujoves, regioninę plėtrą ir ES konkurencingumą,

C.  kadangi MVĮ neteikiama pakankama pagalba, kad jos galėtų apsisaugoti nuo nesąžiningos tarp valstybių vykdomos komercinės veiklos, pvz., klaidinančios įmonių žinynų leidėjų veiklos,

1.   teigiamai vertina Europos smulkiojo verslo aktą (angl. Small Business Act), kuris yra plataus politinio požiūrio į MVĮ atsižvelgiant į jų įvairovę pagrindas; vis dėlto ragina imtis tolesnių priemonių siekiant užtikrinti, kad MVĮ gautų visą naudą iš bendros rinkos teikiamų galimybių, ypač sprendžiant jų klausimus palaipsniui, kad būtų atsižvelgiama į jų įvairovę turint mintyje namudinę pramonę ir mažąsias įmones;

2.   pabrėžia bendrosios rinkos svarbą MVĮ ir pažymi, kad reikėtų teikti pirmenybę MVĮ prieigos prie bendrosios rinkos skatinimui;

3.   pripažįsta, kad MVĮ visiškai pasinaudoti vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis dar vis trukdo tam tikri apribojimai; taigi pažymi, kad, siekiant sudaryti geresnes sąlygas MVĮ tarpvalstybinei veiklai, reikėtų pagerinti teisinį ir politinį vidaus rinkos pagrindą; taip pat pažymi, kad aiški reguliavimo aplinka labiau paskatintų MVĮ prekiauti vidaus rinkoje; mano, kad valstybės narės turėtų steigti bendrus informacijos punktus ir kurti interneto portalus;

4.   ragina skubiai pripažinti MVĮ tarpininkaujančių organizacijų vaidmenį sudarant sąlygas mažoms ir vidutinėms įmonėms patekti į vidaus rinką ir naudotis jos teikiamomis galimybėmis; ragina smulkiojo verslo akte ir visose Bendrijos programose numatyti paramos šioms atstovaujančioms ir tarpininkaujančioms organizacijoms, kurios teikia pagalbą ir konsultacijas, priemones;

5.   pripažįsta, kad iš ikiprekybinių viešųjų pirkimų MVĮ gali gauti didelės naudos, nes bus sudarytos geresnės sąlygos MVĮ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir MVĮ bus skatinamos dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir plėtroje;

6.   pažymi, kad mažosios ir vidutinės įmonės gali gauti naudos iš ikiprekybinių viešųjų pirkimų dėl dalijimosi rizika (atsižvelgiant į jų labiau ribotas investavimo galimybes), pažangaus augimo (dydžio ir patirties atžvilgiu) kiekviename mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros etape ir supaprastinto pasiūlymų teikimo proceso, palyginti su tradiciniu viešuoju pirkimu;

7.   pabrėžia, jog svarbu imtis priemonių, skirtų realiems MVĮ, ypač mažiausių iš jų, poreikiams patenkinti, visų pirma turint mintyje prieigą prie standartų, jų savikainą ir įgyvendinimą, administracinės naštos sumažinimą ir reguliavimo gerinimą, taip pat teisinių nuostatų stabilumą; taip pat atkreipia dėmesį į būtinybę supaprastinti procedūras, susijusias su verslo perdavimu, ir į tai, kad svarbu informuoti įmonių vadovus ir teikti jiems pagalbą vykstant šiam procesui, kad nebūtų nutraukiamas verslas verslininkui iš jo pasitraukus;

8.   primena Komisijai, jog reikia aktyviau Europos lygmeniu konsultuotis su MVĮ atstovaujančiomis ir joms tarpininkaujančiomis organizacijomis, ir kad turi būti užtikrintas šių organizacijų dalyvavimas teisėkūros procese; dar kartą ragina gerinti poveikio vertinimo sistemą taip pat atsižvelgiant į tai, jog esama skirtingų kategorijų MVĮ;

9.   pabrėžia, jog reikia paprastesnės, lankstesnės ir ne tokios biurokratiškos administracinės aplinkos; vis dėlto ragina parengti administracinių procedūrų supaprastinimo planą, kurį įgyvendinus valdymas būtų lankstesnis ir būtų panaikintas nereikalingas biurokratizmas;

10. pabrėžia, kad itin svarbu teikti pirmenybę MVĮ įgyvendinant mokymo politiką, ypač vykdant mokymosi visą gyvenimą programas, taikyti teigiamą diskriminaciją siekiant į šį sektorių visiškai integruoti moteris ir užtikrinti šeiminio gyvenimo ir darbinės veiklos pusiausvyrą;

11.  mano, kad itin svarbu MVĮ užtikrinti kiek galima geresnes galimybes gauti finansavimą verslo pradžiai ir papildomą finansavimą, ypač mikrokreditus;

12. pripažįsta, jog dėl valstybėse narėse naudojamų skirtingų sistemų sunku įsteigti naują įmonę; taigi mano, kad reikia sukurti vienodą įmonių steigimo sistemą, kurią taikant procesas vyktų palaipsniui ir būtų galima įsteigti įmonę per 48 valandas;

13. pabrėžia, kad vienu atveju iš keturių MVĮ bankrutuoja dėl pavėluotų atsiskaitymų, daugeliu atvejų dėl valstybės valdymo įstaigų kaltės; taigi rekomenduoja valstybėms narėms pradėti taikyti priemones, kuriomis būtų užtikrinamas atsiskaitymas per sutartą laikotarpį, be to, apsvarstyti galimybę šiuo klausimu taikyti administracines poveikio priemones;

14. atkreipia dėmesį į tai, kad MVĮ yra itin pažeidžiamos turint mintyje intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus; pabrėžia, jog svarbu sukurti Bendrijos patentą siekiant stiprinti ir apsaugoti Europos MVĮ naujoves nuo jų konkurentų;

15. ragina Komisiją ir valstybes nares didinti MVĮ konkurencingumą užtikrinant joms geresnę prieigą prie Europos pagalbos naujovėms programų ir suteikiant joms priemonių veiksmingiau kovoti su klastojimu ir sukčiavimu, ir reikalauti, kad jų verslo partneriai griežčiau laikytųsi Susitarimo dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, ir dėti visas būtinas pastangas siekiant priimti dvišalius, regioninius ar daugiašalius susitarimus dėl kovos su klastojimu ir piratavimu, tokius kaip Kovos su klastojimu prekyboje susitarimas;

16. pabrėžia, kad geresnis informavimas apie galimybes patekti į rinką ir eksporto galimybes bendrojoje rinkoje yra labai svarbus ir nacionaliniu, ir ES lygmenimis; taigi ragina valstybes nares ir Komisiją gerinti informavimo ir konsultavimo paslaugas, ypač problemų sprendimo tinklą SOLVIT;

17. pritaria raginimams, kad valstybės narės teiktų konsultacines paslaugas siekiant padėti MVĮ apsisaugoti nuo nesąžiningos komercinės veiklos, pvz., klaidinančios įmonių žinynų leidėjų veiklos, o tai stiprintų MVĮ tikėjimą galimybėmis vykdyti veiklą ir kitose valstybėse; pabrėžia Komisijos vaidmens svarbą sudarant sąlygas koordinuoti šių konsultacinių paslaugų teikimą ir bendradarbiauti su jų teikėjais siekiant užtikrinti tinkamą ir veiksmingą tarpvalstybinių skundų nagrinėjimą; vis dėlto tvirtina, kad, jei šios švelnios priemonės neduos rezultatų, Komisija turėtų būti pasirengusi inicijuoti atitinkamus teisės aktų pakeitimus, kuriais MVĮ būtų užtikrinama tokia pat apsauga kaip ir vartotojams, kai jos yra silpnesnė kilusių nesutarimų šalis;

18. ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti geresnes sąlygas MVĮ sudaryti viešojo pirkimo sutartis, ypač standartizuojant viešųjų pirkimų sutarčių dematerializavimui reikalaujamus dokumentus ir įvairias programas ir dažniau taikant tarpsniais suskirstytus mokėjimus, kad būtų užtikrinama, jog MVĮ naudotųsi tomis pačiomis galimybėmis kaip ir kitos paraiškas teikiančios įmonės, remti naujoviškus sprendimus ir taip užtikrinti savo regionų plėtrą;

19. ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau skleisti ir teikti informaciją apie esamus Bendrijos fondus ir valstybės pagalbą ir užtikrinti, kad šios dvi priemonės ne tik būtų lengviau prieinamos, bet ir geriau suprantamos;

20.  ragina plėtoti verslumo kultūrą teikiant švietimą ir mokymą ir ypač, inter alia, stiprinant mokslo ir pramonės subjektų bendradarbiavimą; mano, kad įgyvendinant iniciatyvas šiuo klausimu reikėtų atkreipti dėmesį į MVĮ svarbą didinant socialinę sanglaudą, veiksmingumą ir stiprinant aplinkos apsaugą (ekologinės naujovės); ragina Komisiją pateikti moterų verslumo skatinimo veiksmų planą;

21. pripažįsta, kad MVĮ dalyvavimas moksliniuose tyrimuose ir plėtroje yra svarbus siekiant didinti MVĮ konkurencingumą vidaus rinkoje ir didinant MVĮ patrauklumą; mano, kad dalyvavimo ES mokslinių tyrimų bendrosiose programose sąlygos tebėra per daug biurokratiškos ir neskatinančios MVĮ;

22. ragina supaprastinti MVĮ taikomus reikalavimus finansavimui gauti joms dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose; mano, kad ir finansų institucijos, ir bankai turėtų parengti MVĮ poreikiams pritaikytas programas;

23. mano, kad valstybės narės turėtų teikti pirmenybę smulkiojo verslo akto ir jo principų taikymui, stebėti jo įgyvendinimą ir šią stebėseną papildyti metinėmis ataskaitomis, kuriose atsispindėtų kiekvienos valstybės narės pasiekta pažanga;

24. primena, kad Europos smulkiojo verslo aktas nėra teisiškai privalomas ir todėl ragina Komisiją, Parlamentą ir Tarybą prisiimti tvirtą politinį įsipareigojimą sistemingai taikyti principą „Visų pirma galvokime apie mažuosius“; rekomenduoja valstybėms narėms nacionaliniu ir regionų lygmenimis taikyti smulkiojo verslo akto principus ir principą „Visų pirma galvokime apie mažuosius“.

25. pabrėžia, jog Komisijai vykdant viešas konsultacijas svarbus yra suinteresuotų šalių indėlis, tačiau pažymi, kad konsultacijoms skirtas aštuonių savaičių laikotarpis yra didelė kliūtis, jei norima atsižvelgti į MVĮ interesus; taigi ragina Komisiją apsvarstyti galimybę konsultacijoms skirti ilgesnį laikotarpį ir taip padėti siekti politikos tikslų bei skatinti MVĮ dalyvavimą ir atstovavimą joms;

26. mano, kad Komisija ir valstybės narės turėtų kartu užtikrinti, jog dėl apsunkinančių procedūrų, mokestinių kliūčių ar kitų reguliavimo sunkumų verslo aplinka nebūtų kliūtimi žmonėms, turintiems specialių įgūdžių ir norintiems verstis privačia praktika.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

2.12.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

33

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gabriela Creţu, Mia De Vits, Janelly Fourtou, Evelyne Gebhardt, Martí Grau i Segú, Małgorzata Handzlik, Malcolm Harbour, Christopher Heaton-Harris, Anna Hedh, Edit Herczog, Eija-Riitta Korhola, Lasse Lehtinen, Toine Manders, Catiuscia Marini, Arlene McCarthy, Catherine Neris, Bill Newton Dunn, Zita Pleštinská, Zuzana Roithová, Heide Rühle, Leopold Józef Rutowicz, Salvador Domingo Sanz Palacio, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Eva-Britt Svensson, Marianne Thyssen, Jacques Toubon, Barbara Weiler

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Emmanouil Angelakas, Brigitte Fouré, Joel Hasse Ferreira, Anja Weisgerber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Maddalena Calia


Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (3.12.2008)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl Smulkiojo verslo akto

(2008/2237(INI))

Nuomonės referentė: Anja Weisgerber

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina tai, kad Komisija apibrėžė išsamų politinį pagrindą siekiant sumažinti administracinę naštą MVĮ ir taip aiškiai parodė, kad MVĮ tenka labai svarbus vaidmuo užtikrinant ekonomikos augimą, užimtumą, socialinę sanglaudą ir kuriant naujoves Europoje; pabrėžia, kad šiuo metu daugiausia darbo vietų Europoje sukuria MVĮ, ypač amatininkų ir mažosios įmonės, ir kad todėl MVĮ yra vienas iš svarbiausių veiksnių, padedančių siekti Lisabonos strategijos tikslų, t. y. tikslų užtikrinti daugiau ir patrauklesnių darbo vietų;

2.  pažymi, kad, nepaisant aiškaus įsipareigojimo, kuris prisiimtas pradinėje Mažų įmonių chartijoje, socialinio dialogo metu nepakankamai atsižvelgiama į MVĮ poziciją; ragina teikti atitinkamus pasiūlymus remiantis „Smulkiojo verslo akto“ nuostatomis ir oficialiai ištaisyti šį trūkumą;

3.  palankiai vertina tai, kad tiesiogiai siejama dabartinė ES lygmens teisėkūros reforma (Europos privati bendrovė, nuostatų dėl valstybės pagalbos persvarstymas, PVM sumažinimas ir kt.) ir jo paties prašytos reformos, pvz., dėl mikrokreditų;

4.  mano, kad įgyvendinant iniciatyvą „Small Business Act“ („Smulkiojo verslo aktas“) būtina skirti daugiau dėmesio darbo teisės sričiai atsižvelgiant į lankstumo ir užimtumo garantijų koncepciją, kuri būtent MVĮ suteikia galimybę greičiau reaguoti į pokyčius rinkoje ir taip užtikrinti didesnį užimtumo lygį ir įmonių konkurencingumą, taip pat užtikrinimas tarptautinis konkurencingumas ir atsižvelgiama į būtiną socialinę apsaugą; todėl remiasi savo 2007 m. lapkričio 29 d. rezoliucija dėl lankstumo ir užimtumo garantijų(1);

5.  be to, pabrėžia darbo teisės svarbą, ypač atsižvelgiant į galimybę optimaliau darbo teisės nuostatas taikyti MVĮ, pvz., teikiant išsamesnes konsultacijas ar supaprastinant administracines procedūras, ir ragina valstybes nares ypatingą dėmesį skirti MVĮ priimant specialias strategijas lankstumo ir užimtumo garantijų klausimu, įskaitant aktyvią darbo rinkos politiką, kadangi MVĮ naudojasi veiksmų laisve, kad galėtų turėti didesnį vidinį ir išorinį lankstumą dėl jų mažo darbuotojų skaičiaus, bet joms pačioms ir jų darbuotojams reikia didesnio saugumo; mano, kad labai svarbu, jog darbo teisė, kaip vienas iš lankstumo ir užimtumo garantijų ramsčių, suteiktų patikimą teisinę bazę MVĮ, kadangi šios įmonės dažnai negali sau leisti turėti teisės ar žmogiškųjų išteklių valdymo skyrių; pažymi, kad 91,5 proc. Europos įmonių įdarbina mažiau negu 10 žmonių (šaltinis – Eurostatas, 2003);

6.  taigi pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad prieš imantis priemonių būtų atsižvelgiama į MVĮ įvairovę, įskaitant vieno asmens sudaromas ribotos atsakomybės bendroves ir (arba) individualias įmones, kurios dėl savo statuso susiduria su specifiniais plėtros sunkumais ir kurioms kyla problemų sprendžiant socialinius ir fiskalinius klausimus bei siekiant gauti finansavimą;

7.  mano, kad būtina pradėti taikyti kovos su nedeklaruojamu darbu priemones, kadangi nedeklaruojamas darbas yra neginčytinas nesąžiningos ypač intensyviai dirbančių MVĮ konkurencijos šaltinis;

8.   susirūpinęs dėl to, kad vis dar trūksta kvalifikuotos darbo jėgos ir dėl to, kad lėtai siekiama Lisabonos strategijos tikslų, t. y. tikslų užtikrinti geros kokybės socialinį kapitalą ir mokymą, kurie gali pagilinti kvalifikuotų darbuotojų stygiaus darbo rinkoje problemą; atkreipia dėmesį į tai, kad MVĮ varžosi su didesnėmis įmonėmis dėl kvalifikuotos darbo jėgos ir kad MVĮ turi būti remiamos mokymo, ypač profesinio lavinimo, srityse ir turi būti užtikrinta, kad jų darbuotojai įgytų įgūdžių, juos vystytų ir perduotų; šiuo aspektu palankiai vertina Komisijos „Smulkiojo verslo akte“ nurodytas priemones, skirtas jauniems verslininkams, amatininkams ir besimokantiems amato (programa „Erasmus“) ir Europos kreditų sistemai profesinio švietimo ir mokymo srityje (angl. ECVET) sukurti;

9.   ragina Europos ir nacionalines viešąsias institucijas teikti amatininkų įmonėms ir MVĮ tvirtą paramą, t. y.

–    aukštesniu negu įmonių lygmeniu rengti MVĮ skirtus institucinius finansinius sprendimus, siekiant joms padėti aktyviau įsitraukti į veiklą, susijusią su tęstiniu mokymu ir mokymusi visą gyvenimą,

–    skatinti sektorius, kurių didelę dalį sudaro MVĮ, investuoti (ar toliau investuoti) į konkretiems sektoriams aktualaus pobūdžio profesinį lavinimą ir kvalifikacijos keitimą ir taip prisidėti užtikrinant šių sektorių veiklos tęstinumą ir sprendžiant galimą kvalifikuotų darbuotojų stygiaus darbo rinkoje problemą;

–    užtikrinti, kad rinkoje būtų už palankią kainą prieinami specialūs mokymai, atitinkantys ypatingus MVĮ poreikius,

–    remti MVĮ numatant priemones, pvz., konsultacines paslaugas vidaus lankstumo srityje (pvz., susijusias su naujais darbo laiko organizavimo pavyzdžiais) arba skirtas padėti MVĮ pasiūlyti geresnes sąlygas, kuriomis darbuotojai galėtų derinti darbą ir šeiminį gyvenimą;

10. palankiai vertina tai, kad Komisija ragina valstybes nares populiarinti savisamdą ir verslumą mokyklų švietimo ir profesinio mokymo programose, ypač bendrojo viduriniojo lavinimo, ir taip skatinti pozityvesnį Europos visuomenės požiūrį į verslininkystę; ragina Komisiją padėti valstybėms narėms, dedančioms pastangas šioje srityje, ir taikyti pažangiosios patirties procedūras naujoviškų mokymų srityje ir sieti šias procedūras su aukštesniosios pakopos švietimu ir moksliniais tyrimais;

11. atkreipia dėmesį į tai, kad verslumo skatinimo ir rėmimo priemonės gyvybiškai svarbios naujosioms valstybėms narėms, kadangi dėl struktūrinių ekonominių pokyčių šiose šalyse daugybė žmonių neteko darbo;

12. primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad, remiantis pažangiausia valstybių narių patirtimi, pravartu skatinti verslo ryšius ir grupių formavimąsi, kadangi taip būtų išlaikytas norimas lygis ir, pvz., dalijamasi infrastruktūra, prekėmis ir paslaugomis;

13. pritaria tam, kad vertinant naujus teisės aktų pasiūlymus būtų pradėtas taikyti privalomas vadinamasis MVĮ testas ir kad jo rezultatus vertintų nepriklausoma išorės įstaiga; todėl ragina Komisiją pasinaudoti ekonominės naudos analizės ar nuolatinių konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis ir panašiomis procedūromis; ragina Komisiją konsultuojantis dėl naujų teisės aktų pasiūlymų MVĮ asociacijoms skirti daugiau laiko;

14. pabrėžia, kad svarbu remti jaunų verslininkų ir moterų verslą, inter alia, pradedant vykdyti kuravimo programas; atkreipia dėmesį į tai, kad MVĮ dirba daug moterų ir jaunų verslininkų, nors, visų pirma, tai aktualu smulkiausioms įmonėms (mikroįmonėms), ir reiškia susirūpinimą dėl to, kad ir toliau jaučiami neigiami stereotipų ir prietarų padariniai verslo perkėlimo ir paveldėjimo (ypač, jeigu tai šeimos verslas) atvejais; todėl ragina valstybes nares atsižvelgiant į senėjančios visuomenės poveikį įgyvendinti atitinkamą politiką ir taikyti būtinas priemones, ypač pradedant taikyti diagnostikos, informavimo, patariamąsias ir paramos priemones verslo perkėlimo atvejais;

15. pakartoja, kad svarbu užtikrinti prieigą prie kreditų, įskaitant galimybę suteikti mikrokreditą, ypač šiuo krizės ir sumaišties finansų rinkoje laikotarpiu, ir ragina valstybes nares stiprinti ir plėtoti savo politikos priemones, skirtas MVĮ remti, pvz., ne tik suteikti progą antrą kartą, bet ir numatyti daugiau galimybių bankrutavusiems sąžiningiems verslininkams, taip pat įsteigti garantijų fondus ir vadinamąsias garbės paskolas, skirtas plėtoti naujovių projektus, kuriuos vykdant būtų skatinamas tvarus vystymasis; todėl ragina „Smulkiojo verslo akte“ atsižvelgti į MVĮ bendradarbiavimo susitarimus, kadangi nustatyta, jog yra mažesnė rizika, kad šių tinklų nariai taps nemokiais negu individualios įmonės;

16. pažymi, kad būtina spręsti verslininkių ir verslininkų šeiminio gyvenimo ir darbo derinimo klausimą, t. y. vykdyti veiksmingą politiką ir taikyti atitinkamas priemones, susijusias su motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir šeimos atostogomis ir su mokymosi bei dalyvavimo asociacijų veikloje atostogomis, ir teikti visapusišką paramą ir numatyti pavadavimo paslaugas;

17. ragina valstybes nares labiau įtraukti menkai atstovaujamų etninių mažumų atstovų valdomas MVĮ į bendrąją ekonomiką kuriant tiekėjų įvairovės programas, kurias vykdant būtų siekiama sudaryti lygias galimybes menkai atstovaujamoms įmonėms, kurios dėl sutarčių konkuruoja su stambesnėmis įmonėmis;

18. pritaria mikrokreditavimo (iki 25 000 eurų) paslaugų plėtojimui pasinaudojant mikrofinansavimo fondu, kurio lėšos sudaro 40 milijonų eurų, siekiant visų pirma skatinti kurti naujas įmones, ir ragina Europos investicijų banką pasirūpinti, kad tai būtų kuo greičiau įgyvendinta regioniniu lygmeniu; palankiai vertina tai, kad Europos socialinis fondas taip pat numato priemones, kuriomis skatinama kurti naujas įmones ir ypač remti moterų verslininkystę, ir ragina valstybes nares tinkamai pasinaudoti šia galimybe;

19. reiškia susirūpinimą dėl to, kad dabartinė kreditų krizė gali daryti neproporcingai didelį neigiamą poveikį MVĮ grynųjų pinigų srautui, kadangi stambesni klientai spaudžia smulkesnius tiekėjus pratęsti mokėjimo sąlygas; ragina 2009 m. pradžioje atnaujinti konsultacijų dėl pavėluotų mokėjimų direktyvos(2) poveikio laikotarpį siekiant atidžiai stebėti naujausias tendencijas ir jas vertinti;

20. pažymi, kad į ketvirtąjį siūlomų politikos priemonių rinkinį reikėtų įtraukti tiesioginius Komisijos įsipareigojimus, ypač dėl būdų, kaip pagerinti prieigą prie informacijos, susijusios su atitinkamais teisės aktais ir su planavimo bei finansavimo galimybėmis, taip pat ir naudojantis jau veikiančio biurų tinklo, pvz., informacijos centro „Europe Direct“, paslaugomis;

21. pakartoja, kad labai svarbi nedidelių įmonių bendroji socialinė atsakomybė, todėl būtina megzti horizontalius ryšius, kurti tinklus ir paslaugas; mano, kad neveiksminga orientuotis į Bendrijos ekologinės vadybos ir audito sistemos (angl. EMAS) sertifikatų suteikimo sistemą, kadangi taip būtų sumenkinta šiuo metu teikiamų sertifikatų svarba ir tai susiję tik su aplinkosaugos uždaviniais.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

2.12.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

39

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Andersson, Edit Bauer, Iles Braghetto, Philip Bushill-Matthews, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Derek Roland Clark, Luigi Cocilovo, Jean Louis Cottigny, Jan Cremers, Proinsias De Rossa, Harald Ettl, Carlo Fatuzzo, Ilda Figueiredo, Stephen Hughes, Ona Juknevičienė, Elizabeth Lynne, Thomas Mann, Jan Tadeusz Masiel, Maria Matsouka, Juan Andrés Naranjo Escobar, Csaba Őry, Siiri Oviir, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Pier Antonio Panzeri, Rovana Plumb, Bilyana Ilieva Raeva, José Albino Silva Peneda, Jean Spautz, Gabriele Stauner, Ewa Tomaszewska, Anne Van Lancker

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Gabriela Creţu, Petru Filip, Marian Harkin, Magda Kósáné Kovács, Sepp Kusstatscher, Jamila Madeira, Viktória Mohácsi, Csaba Sógor, Anja Weisgerber

(1)

OL C 297 E, 2008 11 20, p. 174.

(2)

2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/35/EB dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose (OL L 200, 2000 8 8, p. 35).


Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ (20.1.2009)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl Smulkiojo verslo akto

(2008/2237(INI))

Nuomonės referentė: Helga Trüpel

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į tai, kad kultūros ir kūrybinis sektorius yra ekonominės ir socialinės raidos Europos Sąjungoje variklis: sektoriuje sukuriama 2,6 proc. BVP ir jame dirba 2,5 proc. ES darbo jėgos; pabrėžia MVĮ svarbą skatinant informacijos ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus ir kūrybinio sektoriaus veiklą;

2.   primena, kad „iniciatyva ir verslumas“ yra vienas iš bendrųjų gebėjimų(1); ragina valstybes nares įtraukti jį į savo visą gyvenimą trunkančio mokymosi strategijas ir į nacionalinius mokymo planus, skatinti didesnę kultūros sektoriaus įmonių ir mokyklų sąveiką ir taip didinti verslumo gebėjimų ir įgūdžių vaidmenį jau pradiniu etapu; pritaria Komisijos ketinimui išplėsti Leonardo da Vinci programos taikymo sritį;

3.   pabrėžia, kad kultūros sektoriuje dominuoja mažos ir vidutinės įmonės ir sektorius itin svarbus užtikrinant tvarų užimtumą regionuose;

4.   ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas menininkų, verslininkų ir savarankiškai dirbančių asmenų judumui, siekiant palengvinti laisvą paslaugų judėjimą kūrybiniame sektoriuje, t. y. skatinti taisyklių derinimą ir skaidrumą, taip pat sudaryti palankias sąlygas gauti darbo leidimus ir naudotis socialinės apsaugos sistemomis;

5.   ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tikslingų rėmimo priemonių ir teikti individualią pagalbą, pvz., teikti informaciją ir konsultacijas, taip pat suteikti galimybę gauti rizikos kapitalo steigiant MVĮ;

6.   ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti MVĮ palankesnes sąlygas jau pradiniu etapu gauti finansavimą, taip pat labai mažas paskolas ir paskolų garantijas; ragina nuolat stengtis veiksmingai saugoti intelektinės nuosavybės ir autorių teises, taip pat suteikti MVĮ galimybę naudotis savo intelektine nuosavybe siekiant gauti finansavimą;

7.   ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti tinkamai suderintą lengvatinių PVM tarifų sistemą, kurią būtų galima taikyti visuomenei teiktinoms viešosioms gėrybėms (pvz., kultūros prekės), nepamirštant poveikio prekybai Bendrijoje ir nacionaliniams biudžetams;

8.   pritaria minčiai iki 2012 m. pratęsti dabartinės išimties, pagal kurią su valstybės pagalba susijusios konkurencijos taisyklės netaikomos filmų kūrimui, taikymo laikotarpį, ir mano, kad taip bus labai remiamos kūrybinę veiklą vykdančios MVĮ;

9.   pritaria 2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 800/2008, skelbiančiame tam tikrų rūšių pagalbą, suderinamą su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas)(2), nustatytoms naujoms valstybės pagalbos taisyklėms, pagal kurias MVĮ tam tikromis sąlygomis atleidžiamos nuo reikalavimo pranešti;

10. pabrėžia, kad reikia sukurti socialinį ir ekonominį modelį, kuris užtikrintų kūrybiniame sektoriuje dirbančių mažų ir vidutinių verslininkų saugumą, nes šiame sektoriuje dažnai taikomos nestabilios darbo sąlygos.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

20.1.2009

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

25

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Maria Badia i Cutchet, Ivo Belet, Guy Bono, Marie-Hélène Descamps, Věra Flasarová, Milan Gaľa, Vasco Graça Moura, Lissy Gröner, Luis Herrero-Tejedor, Ruth Hieronymi, Mikel Irujo Amezaga, Ramona Nicole Mănescu, Manolis Mavrommatis, Ljudmila Novak, Doris Pack, Zdzisław Zbigniew Podkański, Pál Schmitt, Hannu Takkula, Thomas Wise, Tomáš Zatloukal

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Gyula Hegyi, Nina Škottová, László Tőkés, Ewa Tomaszewska, Cornelis Visser

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Maria Berger

(1)

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (OL L 394, 2006 12 30, p. 10).

(2)

OL L 214, 2008 8 9, p. 3.


Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ (21.11.2008)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl Smulkiojo verslo akto

(2008/2237(INI))

Nuomonės referentas: Othmar Karas

PASIŪLYMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi visos Europos institucijos pripažįsta mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) svarbą Europos ekonomikai ir pabrėžia jų esminį indėlį skatinant socialinę sanglaudą, naujoves, regioninę plėtrą, lyčių lygybę ir ES konkurencingumą, o tai ypač išryškėja finansinės krizės laikotarpiu,

B.   kadangi, nepaisant ankstesnių ES iniciatyvų, nuo 2000 m. verslo aplinka pagerėjo nedaug arba nežymiai,

C.  kadangi vadinamasis vieno karto ir proporcingumo principai bei teisinis aiškumas ypač svarbūs MVĮ vystymuisi ir turėtų būti numatyti visuose ES ir nacionaliniuose teisės aktuose,

1.  ragina valstybes nares iki 2009 m. pabaigos pranešti, kaip ir per kokį laikotarpį pagrindiniai principo „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ elementai bus perkeliami į nacionalines reguliavimo sistemas;

2.  ragina valstybes nares būtinai įtraukti pagrindinių principo „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ elementų taikymo pažangos ataskaitas į metinį pranešimą apie pagal Lisabonos strategiją vykdomas nacionalines reformų programas ir pateikti jas naujame atskirame skyriuje;

3.  ragina Komisiją nustatyti bendrus kriterijus, kuriais remiantis būtų galima išmatuoti pažangą, atliktą įgyvendinant principą „Visų pirma galvokime apie mažuosius“;

4.  ragina Komisiją pateikti sprendimus, kuriais pasinaudojant principas „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ taptų privalomąja įstatymų leidybos proceso dalimi visos Europos lygmeniu;

5.  pabrėžia, kad vertinant pasiūlymų dėl teisės aktų poveikį būtina taikyti papildomą vadinamąjį MVĮ tyrimą, kuriam būtų taikomas išorinis ir nepriklausomas vertinimas; prašo Komisijos su tokio vertinimo rezultatais leisti susipažinti teisės aktų leidėjams;

6.  remia ketinimą parengti Europos privačios bendrovės (EPB) statutą;

7.  mano, kad įgyvendinant smulkaus verslo akto priemones būtina atsižvelgti į aukšto lygio ekspertų grupės bendrovių teisės (metinių finansinių ataskaitų) srityje, išvadas;

8.  ragina Komisiją, esant pasikeitimams jos sudėtyje, kurie galėtų būti svarbūs MVĮ, surengti klausymus Europos Parlamente tema „Europos masto politika MVĮ klausimais“;

9.  ragina Europos Sąjungos institucijas pripažinti ir atkreipti dėmesį į laisvųjų profesijų srities MVĮ ypatybes, kurių atstovai teikia viešąsias paslaugas, susijusias su bendrąja gerove.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

17.11.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

19

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Carlo Casini, Bert Doorn, Monica Frassoni, Giuseppe Gargani, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Neena Gill, Othmar Karas, Klaus-Heiner Lehne, Antonio Masip Hidalgo, Manuel Medina Ortega, Aloyzas Sakalas, Diana Wallis, Rainer Wieland, Jaroslav Zvěřina, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Jean-Paul Gauzès, József Szájer, Jacques Toubon, Ieke van den Burg


Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (4.12.2008)

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl Smulkiojo verslo akto

(2008/2237(INI))

Nuomonės referentė: Anni Podimata

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi daugelyje mažų šeimoms priklausančių įmonių dirbančių moterų teisinis statusas, nepaisant jų įnašo į veiklą, yra ne toks pat kaip jų partnerių: jos yra nemokamos šeimos darbininkės ar darbuotojos, o jų partneriai – gamyklų savininkai,

B.  kadangi moterys dažnai negali plėtoti ekonominės veiklos, nes yra per mažai socialinių ir ekonominių tinklų, kurie galėtų paremti jų iniciatyvas, o moterų ir vyrų ekonominiai poreikiai vertinami skirtingai ir verslo aplinka yra agresyvi,

C. kadangi savarankiškai dirbančių moterų socialinės apsaugos nebuvimas arba per žemas jos lygis yra didelė kliūtis moterims pradėti verslą,

1.  džiaugiasi, kad Komisija atsižvelgė į jo prašymus skatinti moterų verslumą bei verslumo gebėjimus ir ragina šią dimensiją integruoti įgyvendinant iniciatyvą „Erasmus programa jauniesiems verslininkams“;

2.  apgailestaudamas pažymi, kad kurdamos ir plėtodamos verslą moterys susiduria su sunkumais, kuriuos lemia tokie veiksniai kaip nepakankama informacija, kontaktai ir prieiga prie tinklų, lyčių diskriminacija ir stereotipai, neišvystytos ir nelanksčios vaikų priežiūros paslaugos, sunkumai derinant verslą ir šeimos pareigas bei skirtingas vyrų ir moterų požiūris į verslumą;

3.  džiaugiasi dėl naujos Komisijos iniciatyvos persvarstyti Tarybos Direktyvą 86/613/EEB(1) dėl savarankiškai dirbančių moterų ir dėl pagalbos savarankiškai dirbančių asmenų sutuoktinėms ir mano, kad su naujomis aplinkybėmis susiję pakeitimai padės stiprinti moterų verslumą ir plėtoti savarankišką darbą;

4.  pabrėžia, kad moterų verslas padeda įtraukti moteris į darbo rinką bei pagerinti jų ekonominį ir socialinį statusą; tačiau apgailestauja, kad nepaisant didelio moterims rodomo dėmesio vyrų ir moterų padėtis šioje srityje tebėra nevienoda, visų pirma skiriasi jų atlyginimai, moterų verslininkių dalis Europos Sąjungoje yra maža – tai iš dalies susiję su tuo, kad moterų indėlis yra nepripažįstamas (pvz., joms yra nemokama), nors jis yra labai svarbus vykdant kasdienę šeimos mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) veiklą;

5.  ragina Komisiją skubiai sukurti moterų verslininkių atstovių tinklą bei kuravimo programas, kurios paskatintų moteris kurti savo įmones ir teiktų būtiniausias konsultacijas;

6.   ragina valstybes nares:

- parengti specialias moterims skirtas verslumo ugdymo programas ir rengti nacionalines bei Europos programas ir dalytis pažangiąja patirtimi, siekiant skatinti jaunimo, ypač merginų, novatorišką mąstyseną ir moterų verslą;

- į MVĮ steigimą reglamentuojančius teisės aktus įtraukti nuostatas, kurios kuriant šeimoms priklausančias įmones moterims užtikrintų vienodą teisinį savininko statusą;

- skatinti užmegzti įmonių vadovų, nesvarbu, kokia jų lytis, partnerystės ryšius, siekiant sumažinti moterų diskriminaciją versle;

7.  ragina valstybes nares įgyvendinti atitinkamas strategijas, kad būtų stiprinamas moterų verslumas, ir konkrečias priemones, kurios moterims padėtų gauti kreditus, ypač mikrokreditus, bei naudotis bankų paslaugomis; ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad dabartinė finansų krizė nepakenktų MVĮ ir ypač moterų verslui;

8.  ragina valstybes nares numatyti minimalias standartines taisykles, reglamentuojančias darbuotojų dalyvavimo teises, ir lyčių lygybės programas, kurios turi lydėti Europos privačios bendrovės statutą; kaip tinkamiausią būdą užtikrinti, kad būtų gerbiamos darbuotojų dalyvavimo teisės, siūlo priimti atskirą direktyvą dėl darbuotojų dalyvavimo teisių priimant Europos privačios bendrovės statutą, kaip buvo padaryta priimant Europos bendrovės statutą ir Europos kooperatinės bendrovės statutą;

9.  ragina Komisiją įtraukti išsamesnius reikalavimus, ypač susijusius su Europos privačios bendrovės tarptautiniu pobūdžiu, minimaliais kapitalo reikalavimais, būdu, kaip jos valdymo organai galės atsižvelgti į darbuotojų dalyvavimą, moterų atstovavimu ir jos veiklos skaidrumu;

10. ragina valstybes nares palengvinti MVĮ sektoriaus moterų verslumą kuriant reikiamas profesionalių ir finansinių konsultacijų struktūras, kurios visiškai atsižvelgtų į lyčių aspektus plėtojant įmones ir taip pat atsižvelgtų į didesnį moterų vaidmenį jų šeimose ir (arba) bendruomenėse;

11. pabrėžia, kad naujų technologijų naudojimas itin padeda jaunoms moterims verslininkėms išvengti administracinių išlaidų;

12. ragina valstybes nares skatinti įmones, kurios imasi priemonių siekdamos skatinti moterų ir vyrų lygybę, ypač vienodą atlyginimą ir vienodas galimybes gauti darbą, bei palengvinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

13. ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių siekiant panaikinti nelygybę, susijusią su savarankiškai dirbančių moterų socialine apsauga (ypač motinystės apsauga);

14. pripažįsta, kad mokymas, tyrimai ir taikomoji veikla, numatyti Smulkiojo verslo akte turi būti pakankamai lankstūs, kad moterys, ypač auginančios vaikus, galėtų tenkinti savo individualius darbo laiko paskirstymo poreikius;

15. pripažįsta, kad bet kokia paramos verslininkams, ypač moterims, sistema, įskaitant mokymą, skirtą tobulinti jų gebėjimus ir įmonės valdymo įgūdžius, ir didesnės galimybės pasinaudoti ištekliais (įskaitant įrangą, patalpas, transportą ir paskolas) turi būti nuolatiniai siekiant pradėjusioms veiklą įmonėms padėti išlikti.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

2.12.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

11

0

6

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Edit Bauer, Ilda Figueiredo, Věra Flasarová, Lissy Gröner, Urszula Krupa, Pia Elda Locatelli, Astrid Lulling, Siiri Oviir, Zita Pleštinská, Anni Podimata, Teresa Riera Madurell, Raül Romeva i Rueda, Anne Van Lancker, Corien Wortmann-Kool, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Donata Gottardi, Marusya Ivanova Lyubcheva

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Juan Andrés Naranjo Escobar

(1)

1986 m. gruodžio 11 d. Tarybos Direktyva 86/613/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris, kurie verčiasi savarankiška darbo veikla, įskaitant žemės ūkyje, principo taikymo ir dėl savarankiškai dirbančių moterų apsaugos nėštumo ir motinystės metu (OL L 359, 1986 12 19, p. 58).


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

12.2.2009

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

43

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Šarūnas Birutis, Jan Březina, Jerzy Buzek, Jorgo Chatzimarkakis, Giles Chichester, Dragoş Florin David, Pilar del Castillo Vera, Den Dover, Lena Ek, Nicole Fontaine, Adam Gierek, Norbert Glante, András Gyürk, Fiona Hall, David Hammerstein, Ján Hudacký, Romana Jordan Cizelj, Pia Elda Locatelli, Eluned Morgan, Antonio Mussa, Angelika Niebler, Reino Paasilinna, Anni Podimata, Miloslav Ransdorf, Vladimír Remek, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Paul Rübig, Andres Tarand, Britta Thomsen, Patrizia Toia, Catherine Trautmann, Claude Turmes, Nikolaos Vakalis, Adina-Ioana Vălean, Alejo Vidal-Quadras

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Alexander Alvaro, Juan Fraile Cantón, Cristina Gutiérrez-Cortines, Gunnar Hökmark, Eija-Riitta Korhola, John Purvis, Vladimir Urutchev

Atnaujinta: 2009 m. vasario 27 d.Teisinis pranešimas