Pranešimas - A6-0183/2009Pranešimas
A6-0183/2009

PRANEŠIMAS dėl Lisabonos sutarties finansinių aspektų

18.3.2009 - (2008/2054(INI))

Biudžeto komitetas
Pranešėja: Catherine Guy-Quint

Procedūra : 2008/2054(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A6-0183/2009

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Lisabonos sutarties finansinių aspektų

(2008/2054(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 13 d. pasirašytą Lisabonos sutartį, iš dalies keičiančią Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį[1] (toliau – Lisabonos sutartis),

–   atsižvelgdamas į Suvestiniu Europos aktu, Mastrichto, Amsterdamo ir Nicos sutartimis iš dalies pakeistą Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo[2],

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl biudžeto procedūros reformos galimybių atsižvelgiant į Sutarčių peržiūrėjimą[3],

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos nuosavųjų išteklių ateities[4],

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl išsiplėtusios Europos Sąjungos 2007–2013 m. politinių iššūkių ir biudžeto lėšų[5],

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 11 ir 12 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl veiksmų pratęsti darbus, susijusius su Lisabonos sutartimi,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetų nuomones (A6-0183/2009),

A. kadangi Lisabonos sutartimi Sąjungos finansų srityje padaryta didelių pakeitimų, visų pirma susijusių su tarpinstituciniais ryšiais ir sprendimų priėmimo procedūromis,

B.  kadangi minėtoje Sutartyje nustatoma tiksli hierarchija tarp pagrindinių Sąjungos finansinio ir biudžetinio gyvenimo aktų ir atitinkamai išaiškinama sprendimų priėmimo sistema,

C. kadangi daugiametė finansinė programa, kuri yra daugiametė išlaidų programa, atspindinti politinius Sąjungos prioritetus finansų srityje, ir kurioje numatomos didžiausios Sąjungos išlaidų sumos tam tikru laikotarpiu, Lisabonos sutartyje tampa teisiškai privalomu aktu, grindžiamu nauju specialiu teisiniu pagrindu, kuriuo remiantis bus priimamas daugiametę programą įtvirtinantis reglamentas;

D. kadangi suderinamumo tarp, viena, finansinių programų ir, antra, Europos Parlamento ir Komisijos įgaliojimų trūkumas iki šiol lėmė tai, kad Parlamentas iš dalies neturi savo galių biudžeto srityje, nes tai dažnai susiję su finansine programa, kuri svarstoma ir priimama ankstesnės kadencijos metu,

E.  kadangi, jei nebus jokių pakitimų tvarkaraštyje, kai kurių kadencijų Parlamentas niekada negalės priimti jį įpareigojančių sprendimų biudžeto klausimais, nes finansinė programa, priimta buvusios kadencijos Parlamento, apima visa jo kadencijos laikotarpį,

F.  kadangi dėl dabartinių nedidelių kiekvienos išlaidų kategorijos ribų ir menko turimų lanksčių mechanizmų finansavimo labai sunku Sąjungai tinkamai reaguoti į nenumatytus politinius įvykius ir dėl to metinė biudžeto sudarymo procedūra gali netekti savo esmės;

G.  kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai reikės, kad už Sąjungos finansinius ir biudžeto sprendimus atsakingos institucijos pasiektų susitarimą dėl optimalaus perėjimo prie naujų teisės aktų ir naujųjų sprendimų priėmimo procedūrų,

H.  kadangi koordinuojant valstybių narių biudžeto strategijas būtina atsižvelgti į Sąjungos biudžetą siekiant, kad tinkamai veiktų Ekonominė ir pinigų sąjunga;

I.    kadangi 2008 m. gruodžio 11 ir 12 d. Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino, jog Lisabonos sutartis būtina tam, kad po plėtros Sąjungos veikla, be kita ko, tarptautinių reikalų srityje, būtų veiksmingesnė, demokratiškesnė ir efektyvesnė, ir kadangi, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas Sutarčiai įsigalioti iki 2009 m. pabaigos, ji, laikydamasi Sutartyse numatytų tikslų ir uždavinių, nustatė bendrus veiksmus ir teisines garantijas dėl Airijos rinkėjų klausimų, kurie jiems kelia susirūpinimą,

Bendras kontekstas

1.   džiaugiasi pažanga, pasiekta Lisabonos sutartimi Sąjungos finansų demokratinės kontrolės ir skaidrumo srityje; pabrėžia, kad būtina stiprinti ir pritaikyti tarpinstitucinio derinimo priemones ir vidaus bendradarbiavimo metodus siekiant, kad Parlamentas galėtų visiškai naudotis savo galiomis;

Nuosavi ištekliai

2.  dėl Sąjungos nuosavų išteklių apgailestauja, kad valstybės narės nepasinaudojo proga ir neįdiegė tikrų Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuri būtų teisingesnė, skaidresnė ir piliečiams aiškesnė ir kuriai būtų taikoma demokratiškesnė sprendimų priėmimo procedūra;

3.  ypač apgailestauja, kad nebuvo pasiekta jokios pažangos siekiant įtraukti Parlamentą į Sąjungos nuosavų išteklių ribų ir pobūdžio nustatymą; primena, kad išlaikytas atskyrimas tarp sprendimo dėl pajamų ir sprendimo dėl išlaidų;

4.  tačiau džiaugiasi pastangomis, įdėtomis siekiant užtikrinti galimybę priimti sprendimo dėl nuosavų išteklių įgyvendinimo priemones laikantis specialios teisėkūros procedūros, pagal kurią Taryba priima sprendimą kvalifikuota balsų dauguma tik Parlamentui pritarus;

5.  prašo Tarybos kuo labiau panaudoti šį būdą, kad sprendimų priėmimo procedūra taptų lankstesnė;

Daugiametė finansinė programa

6.  džiaugiasi, kad Lisabonos sutartyje oficialiai įtvirtinta daugiametė finansinė programa, kuri tampa teisiškai privalomu aktu; primena, kad daugiametėje finansinėje programoje planuojamos Sąjungos išlaidos ir nustatomos didžiausios jų sumos atitinkam laikotarpiui ir taip prisidedama prie biudžetinės drausmės stiprinimo;

7.  palankiai vertina tai, kad reglamentą, nustatantį daugiametę finansinę programą, turės kartu pagal specialią procedūrą tvirtinti Parlamentas ir Taryba;

8.  tačiau apgailestauja, kad Lisabonos sutartyje liko nuostata, jog daugiametę finansinę programą Taryba priima vienbalsiai, nes tokia priėmimo procedūra labai sudėtinga ir skatina derybas, grindžiamas „mažiausiu bendru vardikliu“; todėl skatina Europos Vadovų Tarybą naudotis, kai tik įmanoma, sąlyga, kuri jai leidžia vienbalsiai priimti sprendimą, kad būtų pereita prie kvalifikuotos balsų daugumos priimant daugiametę finansinę programą;

9.  taip pat apgailestauja, kad pagal naująją procedūrą Parlamentas turi teisę tik pritarti, o ne tikrą bendro sprendimo galią; tačiau pabrėžia tai, kad Lisabonos sutartyje numatyta, kad nuo pat procedūros pradžios institucijos imasi visų reikalingų priemonių, kurios padėtų sėkmingai užbaigti šią procedūrą; todėl ragina Tarybą nuo pat procedūros pradžios būti pasirengusią užmegzti struktūrinį politinį dialogą su Parlamentu, kad būtų visiškai atsižvelgta į jo prioritetus;

10.  pažymi, kad Lisabonos sutartyje numatyta, kad daugiametėje finansinėje programoje nustatoma ne tik didžiausia metinė lėšų suma, skirta finansiniams įsipareigojimams pagal išlaidų kategoriją vykdyti, ir didžiausia metinė išlaidų suma mokėjimų asignavimams vykdyti, bet ir visos kitos sklandžiai metinio biudžeto procedūros eigai reikalingos nuostatos[6];

Daugiametės finansinės programos trukmė

11.  džiaugiasi, kad Lisabonos sutartyje suteikiama galimybė priimti finansinę programą penkerių metų laikotarpiui, kuris, kiek įmanoma, sutamptų (jeigu bus atlikti reikalingi pritaikymai) su Parlamento ir Komisijos įgaliojimų trukme, kaip turėtų būti pagal demokratinę logiką; pabrėžia, jog gali prireikti numatyti atskirą tvarką, kad būtų patenkinti tam tikrų sričių politikos poreikiai ilgalaikiais finansinių programų laikotarpiais;

12.  taigi pritaria idėjai pereiti prie penkerių metų daugiametės finansinės programos, tačiau suvokia, kad gali būti sunku užtikrinti, jog visiškai sutaptų daugiametės fiansinės programos laikotarpis ir Europos Parlamento bei Komisijos įgaliojimų trukmė, žinodamas, jog gali reikėti vienų metų derybų, kad kiekvienos kadencijos Parlamentas ir kiekvienos kadencijos Komisija galėtų priimti esminius politinius finansinius sprendimus savo įgaliojimų laikotarpiu;

13.  labai teigiamai vertina tai, kad daugiametei finansinei programai taikomas bendrasis strateginio tarpinstitucinio planavimo principas (ši sąvoka sustiprinta Lisabonos sutartyje), kaip buvo siūlyta Konstitucinių reikalų komiteto pranešime dėl institucinės pusiausvyros[7];

14.  pritaria minėtame pranešime pateiktam pasiūlymui, pagal kurį naujoji Komisijos narių kolegija, teikdama savo kadencijos programą, turi pateikti finansinės programos gaires, kurios, jos manymu, būtinos norint pasiekti tos kadencijos politinius prioritetus, kurie, kai institucijos susitars dėl kadencijos programos, bus išplėtoti priimant pasiūlymus daugiametėje finansinėje programoje;

15.  be to, mano, kad plenarinių posėdžių diskusijose ir Parlamento komitetuose vykstančiuose klausymuose kandidatas į Komisijos pirmininko pareigas jau turėtų galėti bendrais bruožais pateikti numatomus finansinius politinių tikslų, kurių ketina siekti naujoji Komisija savo kadencijos metu, padarinius;

16. pabrėžia, kad pereinant prie pirmiau minėtos penkerių metų finansinių programų sistemos galėtų prireikti pratęsti dabartinės daugiametės finansinės programos galiojimą iki 2016 m. (įskaitytinai) ir ją pritaikyti, kad kita penkerių metų trukmės daugiametė finansinė programa įsigaliotų ne vėliau kaip 2017 m. pradžioje[8]; rekomenduoja bet kokiu atveju derybas dėl būsimos daugiametės finansinės programos užbaigti iki 2016 m. pirmojo ketvirčio pabaigos, kad 2017 m. biudžeto sudarymo procedūra būtų vykdoma jau atsižvelgiant į programos, kuri galios 2017 m., kriterijus;

17. pabrėžia, kad derybos turėtų būti vykti taip, kad institucijos galėtų numatyti, jog naujoji daugiametė finansinė programa įsigalios jau 2016 m.;

18. mano, kad atliekant 2010 m. būsimą laikotarpio vidurio apžvalgą reikėtų atsižvelgti į dabartinės daugiametės finansinės programos pratęsimą ir pritaikymą;

Lankstumas

19. pabrėžia, kad dėl teisiškai privalomo daugiametės finansinės programos pobūdžio labiau negu kada nors reikėtų didesnio lankstumo norint, kad Sąjunga pakankamai lanksčiai ir veiksmingai galėtų reaguoti į nenumatytus sunkumus Europos Sąjungoje ir už jos ribų;

20. atkreipia dėmesį į tai, kad Lisabonos sutartyje numatyta, jog pratęsiamos paskutiniams metams nustatytos sumos ir kitos galiojančios daugiametės finansinės programos nuostatos, jeigu iki ankstesnės finansinės programos pabaigos nepriimama nauja daugiametė finansinė programa; mano, kad tai papildomas argumentas, dėl ko reikia didesnio lankstumo;

21. todėl pabrėžia, kad svarbu stiprinti lankstumo mechanizmus, viena, kiekvienoje išlaidų kategorijoje ir tarp skirtingų kategorijų ir, kita, per specialiąsias ribas viršijančias lankstumo lėšas;

22. primena, kad Biudžeto komitetas turės pateikti nuomonę šiais klausimais, kai bus priimamas jo pranešimas dėl 2007–2013 m. finansinės programos laikotarpio vidurio apžvalgos;

Perėjimas nuo Tarpinstitucinio susitarimo prie daugiametės finansinės programos

23. primena, kad būtina iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo institucijoms pasiekti susitarimą, kaip pereiti nuo dabartinio Tarpinstitucinio susitarimo prie daugiametės finansinės programos, įtvirtintos teisės akte, numatytame Lisabonos sutartyje; primena, kad reikalingas aštuonių savaičių laikotarpis nacionaliniams parlamentams apsvarstyti teisės aktų projektus;

24. tuo klausimu mano, kad reikės pasiekti susitarimą dėl dabartinio Tarpinstitucinio susitarimo nuostatų, kurios turi būti perkeltos į daugiametę finansinę programą, dėl nuostatų, kurios turėtų būti įtrauktos į būsimą Finansinį reglamentą, arba dėl nuostatų, kuriomis prireikus galima būtų pagrįsti Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinio bendradarbiavimo, papildyto naujomis nuostatomis, išsaugojimą; primena, kad šis Tarpinstitucinio susitarimo nuostatų skirstymas turės būti atliekamas laikantis pačioje Lisabonos sutartyje nustatytais kriterijais;

Kasmetinė biudžeto procedūra

25. labai palankiai vertina tai, kad panaikintas skirstymas į privalomąsias išlaidas (PI) ir neprivalomąsias išlaidas (NI), t. y. Parlamentas turi vienodas galias su Taryba priimti sprendimą dėl visų Sąjungos išlaidų;

26. pabrėžia, kad tai, kad nebeskiriamos privalomosios išlaidos (PI) ir neprivalomosios išlaidos (PI), neprieštarauja Sąjungos pareigai laikytis savo finansinių įsipareigojimų, ir džiaugiasi, kad Lisabonos sutartyje pripažįstama, jog Parlamentas, Taryba ir Komisija „užtikrina, kad būtų prieinamos finansinės priemonės, kurių reikia, kad Sąjunga galėtų vykdyti savo teisinius įsipareigojimus trečiosioms šalims“[9];

27. pažymi, kad kasmetinės procedūros pakeitimai turėtų padėti supaprastinti šią procedūrą, nes nustatomas vienas svarstymas kiekvienoje institucijoje ir numatoma įdiegti keletą priemonių, skirtų supaprastinti susitarimą tarp dviejų biudžetą tvirtinančių institucijų; pabrėžia, kad šie pakeitimai turėtų padėti sumažinti biurokratiją;

Komisijos vaidmuo

28. pabrėžia, kad padidinamas vaidmuo, tenkantis Komisijai, kuri įgyja iniciatyvos teisę biudžeto srityje ir gali keisti biudžeto projektą, kol dar nėra sušauktas Taikinimo komitetas;

29. džiaugiasi, kad Sutartyje taip pat pripažįstama, jog vykstant Taikinimo komiteto darbui Komisija privalo imtis bet kokios reikiamos iniciatyvos, siekdama suderinti Parlamento ir Tarybos pozicijas, ir taip visiškai atlikti tarpininkės tarp Parlamento ir Tarybos vaidmenį siekiant susitarimo;

Visiškai naujas požiūris

30. atkreipia dėmesį į tai, kad pagal naująją procedūrą kiekvienoje institucijoje vyksta tik vienas biudžeto projekto svarstymas; pabrėžia, kad naujoji procedūra ir vienintelis svarstymas de facto nebeleidžia institucijoms taisyti savo poziciją antrajame svarstyme, kaip būdavo anksčiau; todėl yra įsitikinęs, kad pagal šią procedūrą Parlamentas turės anksti nustatyti savo politinius prioritetus ir pagal juos pritaikyti savo veiklos požiūrį ir organizacinį pasirengimą, kurie leistų pasiekti visus nustatytus tikslus;

31. primena, kad per šį svarstymą turi būti įtvirtinti politiniai Parlamento prioritetai, tačiau šis svarstymas turi taip pat jam leisti pasiekti susitarimą su Taryba pasibaigus Taikinimo komiteto darbui (arba leisti Parlamentui dar kartą balsuoti dėl savo pakeitimų didele balsų dauguma, kai Parlamentas patvirtina, o Taryba atmeta projektą, dėl kurio buvo susitarta Taikinimo komitete);

32. todėl pabrėžia, kad svarbu išlaikyti pragmatišką tvarkaraštį, kuris būtų panašus į dabartinį, ir ragina laiku taikyti derinimo priemones; be to, primena, kad būtina pradėti taikyti neoficialius institucijų bendravimo metodus, norint palengvinti susitarimus iki procedūros pradžios ir visos procedūros metu;

33. įsitikinęs, kad Lisabonos sutartis sustiprins Parlamento galias, jeigu Parlamentas turės priemonių veiksmingai laikytis griežtesnio tvarkaraščio ir susitvarkyti su didesniu poreikiu iš anksto planuoti, kurie numatyti pagal naująją procedūrą;

34. mano, kad ateityje Parlamento rezoliucija prieš pirmąjį Taikinimo komiteto posėdį bus itin svarbi, nes ji suteiks Parlamentui galimybę oficialiai išdėstyti savo biudžetinius prioritetus ateinančiais finansiniais metais ir jis nebus apsunkintas taktinėmis įžvalgomis, susijusiomis su Tarybos pozicija dėl biudžeto projekto; mano, kad prieš tarpinstitucines derybas minėtoji rezoliucija leis ir kitoms institucijoms aiškiai suvokti Parlamento prioritetus; priduria, kad tai taip pat bus tinkamas momentas Parlamentui pateikti pradines gaires dėl bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų;

35. primena, kad šie prioritetai bus taip pat labai naudingi Parlamentui, nes tai ne tik gairės pirmajam biudžeto projekto svarstymui, bet ir įgaliojimai deryboms Taikinimo komitete;

36. pabrėžia, kaip svarbu liepos mėnesį surengti trišalį dialogą, kad kiekviena institucija galėtų susipažinti su aiškiais kitų šalių prioritetais, o Parlamentas galėtų informuoti kitas institucijas apie savo liepos mėn. rezoliucijos dėl biudžeto projekto turinį;

37. pabrėžia, kaip politiškai naudinga, atsižvelgiant į kiekvienos institucijos galias, su atitinkamais nacionalinių parlamentų komitetais užmegzti išsamų dialogą dėl biudžeto projekto ir Parlamento prioritetų metinės biudžeto procedūros klausimu;

Taikinimo komitetas

38. pabrėžia, kad Taikinimo komitetas, kaip politinių nesutarimų tarp dviejų biudžetą tvirtinančių institucijų sprendimo instancija, ateityje atliks itin svarbų vaidmenį; primena, kad šiam komitetui bus pavesta per 21 dieną pasiekti susitarimą dėl bendro projekto, kuris įsigalios, jeigu jo neatmes biudžetą tvirtinančios institucijos; mano, kad reikia, jog šis komitetas būtų aukščiausio politinio lygmens sudėties;

39. džiaugiasi, kad Lisabonos sutartyje Parlamentui suteikiamas lemiamas vaidmuo procedūros pabaigoje; iš tiesų pabrėžia, kad:

–    Taikinimo komiteto tekstas (bendras projektas) nebus laikomas priimtu, jeigu Parlamentas (jį sudarančių narių balsų dauguma) jį atmes;

–    jei Taryba atmes bendrą projektą, o Parlamentas jį patvirtins, jis įsigalios arba Parlamentas galės kvalifikuota balsų dauguma (jį sudarančių narių dauguma ir trys penktadaliai balsavusiųjų) patvirtinti per biudžeto projekto svarstymą priimtus pakeitimus;

40. pabrėžia, kad būtų gerai, jei Parlamento delegacijai Taikinimo komitete pirmininkautų Biudžeto komiteto pirmininkas ir į ją įeitų, jei reikia ir nepažeidžiant frakcijų narių skyrimo politinio pobūdžio, ne tik minėtojo komiteto nariai, bet ir specialiųjų komitetų nariai tais atvejais, kai deramasi dėl specialaus klausimo, priklausančio jų kompetencijai;

41. ragina Tarybą kuo greičiau pasiekti susitarimą su Parlamentu dėl to, kaip turėtų veikti Taikinimo komitetas;

42. savo ruožtu mano, kad Taikinimo komitetas aukščiausiu lygmeniu turėtų rinktis ne mažiau kaip du kartus, jei to reikia norint pasiekti susitarimą, o prieš posėdžius pagal įprastą tvarką turėtų vykti parengiamasis politinis trišalis dialogas; primena, kad būtina, jog Tarybos atstovai šiuose susitikimuose turėtų politinius įgaliojimus derėtis;

43. siūlo, kad šiems darbams padėtų pasirengti tarpinstitucinė parengiamoji grupė, į kurią įeitų Parlamento bendrasis pranešėjas kartu su frakcijų atstovais ir nuolatinis Sąjungai pirmininkaujančios šalies atstovas, su kuriuo galėtų dalyvauti ir dviejų kitų trejeto pirmininkaujančių šalių atstovai;

44. taip pat primena, kad institucijos privalo susitarti dėl šio komiteto sekretoriato, į kurį turbūt turėtų įeiti abiejų biudžetą tvirtinančių institucijų pareigūnai ir jam padėti Komisijos atstovai, sudėties;

Žemės ūkio klausimai

45. atkreipia dėmesį į tai, kad taisyklė, pagal kurią Komisija nebegali keisti savo projektą po Taikinimo komiteto sušaukimo, nebesuteikia galimybės pateikti rudenį įprasto biudžeto projekto taisomojo rašto, kad būtų atsižvelgta į atnaujintas žemės ūkio prognozes ir pasekmes biudžetui; mano, kad tokiu atveju tinkamiausia procedūra būtų, jei Komisija prireikus pateiktų specialų taisomojo biudžeto projektą (žemės ūkio), kai galutinai nustatomi visi žemės ūkio duomenys;

Ryšiai su teisėkūros galiomis

46. pabrėžia, kad dėl padidintų Parlamento biudžetinių galių visų Sąjungos išlaidų ir beveik visais teisėkūros klausimais taikomos bendro sprendimo procedūros sugretinimo reikia kuo labiau atsižvelgti į teisėkūros veiklos biudžeto aspektą; mano, kad tuo tikslu būtina sustiprinti Biudžeto komiteto ir sektorinių komitetų bendradarbiavimą siekiant tinkamai atsižvelgti į Parlamento teisėkūros poveikį finansų srityje, ypač jos poveikį daugiametei finansinei programai ir metiniam biudžetui; todėl siūlo, kad Taikinimo komitetai tais klausimais, kurie turi finansinį poveikį, įtrauktų į savo sudėtį po vieną Biudžeto komiteto narį; šiuo tikslu primena Parlamento veiklos reformos darbo grupės darbus, ypač susijusius su konkrečiomis Parlamento komitetų bendradarbiavimo formomis, numatytomis trečioje tarpinėje ataskaitoje;

47. be to, primena, kad Lisabonos sutartyje numatyta, jog visos Sąjungos institucijos privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi biudžetinės drausmės; primena, kad Parlamento darbo tvarkos taisyklėse jau numatyta speciali procedūra, kuria užtikrinama, kad būtų laikomasi šio principo; mano, kad reikės užtikrinti, jog ši procedūra būtų veiksmingesnė ir duotų geresnių rezultatų;

Finansinis reglamentas

48. džiaugiasi, kad Finansinis reglamentas bus toks reglamentas, kuris bus priimtas, laikantis įprastos Parlamento ir Tarybos teisėkūros procedūros (bendro sprendimo), Audito Rūmams pateikus nuomonę;

49. primena, kad Lisabonos sutartyje numatytos pagrindinės nuostatos, leidžiančios atskirti dabartinio Tarpinstitucinio susitarimo nuostatas, kurios turėtų būti įtrauktos į naują Tarpinstitucinį susitarimą, ir nuostatas, kurias būtų tikslingiau įtraukti į daugiametę finansinę programą;

50. tačiau pažymi, kad Finansiniame reglamente turėtų būti įtvirtintos visos nuostatos, kurių reikia norint apibrėžti procedūrą pagal Sutarties nuostatas[10]; mano, kad tokia formuluotė apimtų Taikinimo komiteto darbą, įgyvendinimo mechanizmą ir, be abejo, atnaujintas Finansinio reglamento nuostatas, tiesiogiai paveiktas naujausių Sutarties pakeitimų (t. y. PRI / NEP klasifikavimo panaikinimas, naujoji bendro sprendimo procedūra dėl perkėlimų ir t. t.);

51. mano, kad itin svarbu, jog institucijos laiku pasiektų politinį susitarimą šiais klausimais norint kuo greičiau, kai įsigalios Lisabonos sutartis, pagal naująją procedūrą į Finansinį reglamentą įtraukti būtinus pakeitimus ir, jei būtina, numatyti laikinąsias nuostatas, kad biudžeto sudarymo procedūra ir toliau vyktų sklandžiai;

52. ragina Komisiją laiku pateikti pasiūlymą, kuris leistų Parlamentui ir Tarybai pasiekti susitarimą, kaip taikyti 49 dalyje minėtą atskyrimą dabartiniam Tarpinstituciniam susitarimui;

53. pritaria tam, kad Finansinio reglamento pritaikymas jokiais būdais nebūtų painiojamas su kas trejus metus vykdoma jo peržiūra, kuri numatyta 2010 m.;

Institucinių pakeitimų ir naujų Sąjungos galių poveikis biudžetui

54. pažymi, kad įsigaliojusi Lisabonos sutartis taip pat turės poveikį Sąjungos biudžetui, nes instituciniu lygmeniu įvedamos naujovės, t. y. Europos Vadovų Tarybai suteikiamas statusas institucijos, kuri turės nuolatinį pirmininką, bus sukurtas Vyriausiojo įgaliotinio etatas ir įsteigta Europos išorės veiksmų tarnyba, kurios paskirtis – padėti Vyriausiajam įgaliotiniui vykdyti savo veiklą;

55. dar kartą patvirtina savo ketinimą visiškai naudotis savo galiomis biudžeto srityje, susijusiomis su šiomis institucinėmis naujovėmis, ir pabrėžia, kaip svarbu laiku pasiekti politinį susitarimą su Taryba dėl Europos Vadovų Tarybos, ypač jos nuolatinio pirmininko, finansavimo ir dėl būsimos Europos išorės veiksmų tarnybos finansavimo; pabrėžia, kad šios tarnybos finansavimas turi būti visiškai prižiūrimas biudžetą tvirtinančių institucijų;

56. pažymi, kad BUSP ir bendrosios saugumo ir gynybos politikos srityse Lisabonos sutartyje numatyta pradėti taikyti naujas procedūras siekiant sudaryti galimybę greitai panaudoti Europos Sąjungos biudžeto lėšas ir sukurti pradinį valstybių narių įnašų fondą; tačiau pabrėžia, kad visi Europos Sąjungos išorės veiksmai paprastai turėtų būti finansuojami iš Bendrijos asignavimų ir tik išimties tvarka, susidarius kritinei padėčiai, – iš ES biudžetui nepriklausančių įnašų;

57. pažymi, kad Lisabonos sutartis taip pat turės poveikio, nors ir riboto, dėl naujų Sąjungai suteiktų specialių galių; pareiškia pasiruošęs išanalizuoti, atėjus momentui, konkrečias šių naujų galių vykdymo pasekmes; mano, kad visos šios galios, aišku, nebus įgyvendinamos iš karto po to, kai įsigalios Lisabonos sutartis, bet palaipsniui, kai bus parengti su jomis susiję pasiūlymai dėl teisės aktų; tačiau mano, kad jų finansavimas neturi būti vykdomas pakenkiant dabartinės Sąjungos veiklos finansavimui;

Derinimas su valstybių narių biudžetais

58. nori pakviesti valstybių narių parlamentus kasmet dalyvauti bendrose viešosiose diskusijose apie nacionalinės ir Bendrijos biudžeto politikos gaires prieš svarstant atitinkamus biudžetus, siekiant nuo pat pradžių nustatyti bendrų apmąstymų, kaip koordinuoti valstybių narių politiką, pagrindą atsižvelgiant į Bendrijos indėlį;

59. pažymi, kad būtų naudinga informuoti apie sprendimą dėl Sąjungos biudžeto išlaidų paskirstymo pagrindiniams Sąjungos tikslams įgyvendinti, jei kiekviena valstybė narė kasmet paskelbtų, kokiais nacionalinio ir galbūt regioninio biudžeto asignavimais prisidedama siekti minėtųjų tikslų;

° °

60. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių parlamentams.

  • [1]  OL C 306, 2007 12 17, p. 1.
  • [2]  OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
  • [3]  OL C 61 E, 2004 3 10, p. 143.
  • [4]  OL C 27 E, 2008 1 31, p. 214.
  • [5]  OL C 124 E, 2006 5 25, p. 373.
  • [6]  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 312 straipsnio 3 dalis (suvestinė redakcija) (OL C 115, 2008 5 9, p. 47).
  • [7]  2009 m. kovo 18 d.pranešimas dėl Lisabonos sutarties poveikio Europos Sąjungos institucijų tarpusavio pusiausvyros vystymuisi (A6-0142/2009).
  • [8]  Remiantis pranešime dėl 2007–2013 m. finansinės programos laikotarpio vidurio apžvalgos (A6-0110/2009) pateikiamoje lentelėje aprašytu modeliu:
    ___________________________________________________________________________________

    Metai

    2008

    2009

    2010

    2011

    2012

    2013

    2014

    2015

    2016

    2017

    2018

    2019

    Biudžeto reng.

    2009

    2010

    2011

    2012

    2013

    2014

    2015

    2016

    2017

    2018

    2019

    2020

    Kadencija

    2004 / 2009

    2009 / 2014

    2014 / 2019

    Daugiametė finansinė programa

    2007 / 2013 m. peržiūra

    2013 / 2016 m.

    2017 / 2022 m.

  • [9]  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 323 straipsnis (suvestinė redakcija).
  • [10]  Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (suvestinė redakcija) 322 straipsnio 1 dalies a punktą reglamentas turėtų apimti „finansinio pobūdžio taisykles, pirmiausiai nurodančias biudžeto sudarymo ir vykdymo [...] tvarką“.

Pagrindimas

I. Įžanga

1.      Lisabonos sutartimi Sąjungos finansų srityje padaryta didelių pakeitimų, visų pirma susijusių su tarpinstituciniais ryšiais ir sprendimų priėmimo procedūromis. Lygiagrečiai nustatoma tiksli hierarchija tarp pagrindinių Sąjungos finansinio ir biudžetinio gyvenimo aktų ir atitinkamai išaiškinama sprendimų priėmimo sistema.

2.      Lisabonos sutartyje išreikštas principas grindžiamas keturiomis pagrindinėmis gairėmis:

–            valstybės narės iš esmės ir toliau valdo biudžeto pajamas per Sąjungos nuosavus išteklius;

–            tiek, kiek leidžia nuosavi ištekliai, Taryba ir EP privalo susitarti dėl išlaidų planavimo, kuris tampa teisiškai privalomas;

–            panaikinta skirtis tarp privalomųjų ir neprivalomųjų išlaidų: visas biudžetas turi būti bendrai priimamas EP ir Tarybos, remiantis daugiamete finansine programa. Be to, padidinti EP įgaliojimai, susiję su biudžeto priėmimo procedūra: be EP pritarimo negali būti priimtas joks metinis biudžetas, o pastarasis gali priversti priimti biudžetą prieš Tarybos valią;

– padidinta Parlamento atsakomybė biudžetinės drausmės srityje. Pagal Lisabonos sutarties, toliau vadinamos LS, nuostatas Finansinį reglamentą turės priimti EP ir Taryba, vadovaudamiesi įprasta teisėkūros procedūra (SESV 279 straipsnis), t. y. bendro sprendimo procedūra.

3.      Pranešėjas ketina panagrinėti, kaip po Lisabonos sutarties pasikeis biudžeto sudarymo procedūra ir atitinkami Parlamento įgaliojimai. Iš tiesų būtina suvokti, kad nors Sutartyje įtvirtinti kai kurie pagrindiniai Sąjungos finansų struktūros principai (biudžetinės drausmės, patikimo finansų valdymo), ja daroma reikšmingų, inter alia, biudžeto procedūros pakeitimų.

4.      Pagrindinės nagrinėjamos temos: būsimosios finansinės programos ir Finansinio reglamento sąsajos, susijusios su dabartinio Tarpinstitucinio susitarimo nuostatomis, ir institucinių pakeitimų bei naujųjų Sąjungos galių poveikis biudžetui.

II. Sąjungos finansavimas (SESV 269 straipsnis)

1.      Sąjungos finansavimo principai Sutartyje nepakeisti. Valstybės narės išsaugo galią priimti esminius sprendimus dėl ES išteklių skirstymo sistemos: vienbalsiai priimtas Tarybos sprendimas įsigalios tik po to, kai, vadovaudamosi savo konstitucinėmis nuostatomis, jį patvirtins visos valstybės narės. Nors iniciatyvos teisė priklauso Komisijai, o procedūroje dalyvauja ir nuomonę teikia Parlamentas, ši galia iš esmės atitenka valstybėms narėms.

2.      Priemonių pakankamumo principas išliko toks pat, kaip esamose Sutartyse: „Sąjunga pasirūpina savo tikslams pasiekti ir savo politikai įgyvendinti reikalingomis priemonėmis“ (SESV 269 straipsnio pirma pastraipa). Tai patvirtina ir pagrindinis biudžetinės drausmės principas, kad „Sąjunga nepriima jokio akto, galinčio turėti apčiuopiamą poveikį biudžetui, neužtikrindama, kad dėl šių aktų atsiradusios išlaidos gali būti finansuojamos neviršijant nuosavų Sąjungos išteklių ir vadovaujantis 270a straipsnyje nurodyta daugiamete finansine programa“.

3.      Bet kartu LS išaiškinami tam tikri aspektai ir pradedama sistemai taikyti „Bendrijos lygmens principą“. Tai naujas sprendimo dėl nuosavų išteklių turinio elementas, kuriuo numatoma galimybė „nustatyti naujas nuosavų išteklių kategorijas arba panaikinti esamą kategoriją“. Tačiau tai tik jau galiojančios realijos patvirtinimas: kadangi Sutartyje šio lygmens nuostatų nėra, nuosavų išteklių, kuriais disponuoja Sąjunga, tipai nustatomi priimant sprendimą dėl nuosavų išteklių. Taip pat nustatoma ir šių išteklių suma, todėl yra galimybė juos keisti, panaikinti ar sukurti naujų išteklių. Pranešėjo nuomone, per tam tikrą laiką taip bus galima sukurti teisingesnę, skaidresnę ir piliečiams aiškesnę nuosavų išteklių sistemą.

4.      SESV 269 straipsnio naujojoje pastraipoje numatoma, kad nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemonės bus tvirtinamos Tarybos kvalifikuota balsų dauguma priimamu reglamentu, gavus Europos Parlamento pritarimą. Nepaisant apribojimo, kad įgyvendinimo priemonės bus priimamos su sprendime dėl nuosavų išteklių numatytais apribojimais, ši nuostata atveria kelią į didesnį EP vaidmenį nuosavų išteklių srityje.

Galime daryti išvadą, kad nors Sutartyje nustatytas naujoves galima laikyti teigiamų pokyčių pradžia, tenka apgailestauti, kad nebuvo pasinaudota galimybe pasiekti esminę pažangą, t. y. sistemą paversti tikrais Sąjungos nuosavais ištekliais, kurie suteiktų Sąjungos institucijoms galimybę iš tiesų dalyvauti jų valdymo procedūroje, o Europos Parlamentas įgytų svaresnį vaidmenį.

III. Daugiametė finansinė programa

1.      LS įteisintas Parlamento ne kartą anksčiau gintas principas, kad daugiametė finansinė programa turi būti teisiškai privalomas aktas[1], grindžiamas specialiu teisiniu pagrindu, kuriuo remiantis bus priimtas atitinkamas reglamentas. Šį reglamentą Taryba turės priimti taikant specialią teisėkūros procedūrą, kurią įgyvendinant EP turės lemiamą galią.

2.      270a straipsnio 1 dalyje daugiametei finansinei programai priskiriamas vaidmuo užtikrinti, „kad Sąjungos išlaidos būtų planingai plėtojamos neviršijant jos nuosavų išteklių“. Paskutinėje pastraipoje priduriama, kad „Sąjungos metinis biudžetas atitinka daugiametę finansinę programą“. Šia pastraipa, papildančia principą, išdėstytą 269 straipsnio 4 dalyje („Sąjunga nepriima jokio akto, galinčio turėti apčiuopiamą poveikį biudžetui, neužtikrindama, kad dėl šių aktų atsiradusios išlaidos gali būti finansuojamos neviršijant nuosavų Sąjungos išteklių ir vadovaujantis 270a straipsnyje nurodyta daugiamete finansine programa), nubrėžiamos Sąjungos biudžetinės drausmės gairės[2].

Daugiametės finansinės programos (DFP) turinys

3.      Sutartimi dabartinė praktika paverčiama institucine sistema. 270a straipsnyje teigiama, kad DFP „nustato didžiausią metinę lėšų sumą, skirtą finansiniams įsipareigojimams pagal išlaidų kategoriją vykdyti, ir didžiausią metinę išlaidų sumą mokėjimų asignavimams vykdyti“.

4.      Tačiau šio straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje teigiama, kad „Finansinė programa nustato visas kitas sklandžiai metinės biudžeto procedūros eigai reikalingas nuostatas“. Tai reiškia, kad DFP apima dalį abiejų dabar galiojančio Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės[3] dalių turinio, o ne vien nurodo didžiausias galimas išlaidų sumas. Šiam konkrečiam aspektui bus skirtas VI skyrius.

Procedūra

5.      Daugiametė finansinė programa yra reglamentas, Tarybos vienbalsiai priimamas per specialią teisėkūros procedūrą, gavus EP patvirtinimą. Taigi EP turi sprendžiamąją galią. Priminsime, kad taip oficialiai įtvirtinama pastarųjų metų tarpinstitucinių susitarimų patirtis.

6.      Beje, 270a straipsnio 5 dalyje pabrėžiama, kad „Finansinei programai skirtos priimti procedūros metu Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija imasi visų reikalingų priemonių, sudarančių sąlygas sėkmingai užbaigti šią priėmimo procedūrą“. Šia nuostata siekiama atskirti biudžeto sudarymo procedūrą nuo bendro sprendimo procedūros ir sušvelninti tipinės pritarimo procedūros logiką.

Laikinas sprendimas, taikytinas tuo atveju, jei nepasisektų derybos

7.      270a 4 dalyje numatoma, kad derantis dėl kiekvienos finansinės programos gali iškilti sunkumų ir gali nepavykti susitarti, juo labiau kad išlaikyta Tarybos vienbalsio balsavimo taisyklė, nors pagal Sutartį gali būti pereita prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma. Joje teigiama, kad „Jeigu iki pasibaigiant ankstesnei finansinei programai Taryba nepriėmė reglamento, nustatančio naują finansinę programą, iki to akto priėmimo yra pratęsiamos ankstesnės programos paskutiniams metams nustatytos viršutinės ribos ir kitos nuostatos“.

DFP trukmė

8.      LS numatoma, kad daugiametė finansinė programa „nustatoma mažiausiai penkerių metų laikotarpiui.“ Kaip jau seniai reikalavo EP, siekiama, kad DFP trukmė kuo labiau sutaptų su EP ir Komisijos įgaliojimų galiojimo laikotarpiu. Kiekvieno tarpinstitucinio susitarimo sudarymas turėtų tapti proga pradėti įgyvendinti teisėkūros programą, kuri realybėje atitinka politikos ir finansų programą. Pastaroji turėtų būti logiškai susijusi su demokratiškai renkamo Parlamento ir jam politiškai atskaitingos Komisijos mandatu[4]. Dėl finansinių perspektyvų praktikos kai kurių kadencijų EP „paveldėjo“ finansines programas, kurioms negalėjo turėti jokios įtakos[5]. Komisija irgi kartais būna priversta vykdyti ankstesnės Komisijos aptartą finansinę programą. Taigi ji priversta prisiimti politinius sprendimus, priimtus ankstesniojo vykdomojo politinio organo[6].

9.      Todėl pranešėja mano, kad reikėtų sukurti glaudesnį ryšį tarp DFP ir politinių mandatų, ypač skiriant Europos Komisijos narius. Tvirtindamas visą Kolegiją, Europos Parlamentas galėtų sprendimą priimti atsižvelgdamas į jos pateiktą bendrąjį finansinį pasiūlymą. Per savo rinkimų kampaniją Parlamentas galėtų ginti politikos ir finansų projektą, kurį piliečiams įsipareigotų įgyvendinti.

Perėjimas prie naujosios sistemos

10.    Tačiau ši nuostata neišsprendžia konkrečios perėjimo nuo esamos sistemos prie LS numatytos tvarkos problemos. 270a straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje tvirtinama, kad biudžetas turi atitikti DFP. Todėl tam, kad EP ir Taryba galėtų priimti metų biudžetą, DFP turi būti priimta deramai atsižvelgiant į galiojančias naujosios Sutarties nuostatas.

11.    Tuo labiau, jeigu nebūtų galima procedūrų baigti iki metų biudžeto priėmimo, kaip pereinamąją priemonę būtų galima numatyti tęstinumo principu pagrįstą balsavimą dėl biudžeto, atitinkantį Sutartyje nustatytas procedūras ir esamą finansinę programą.

Daugiametė finansinė programa tampa teisiškai privalomu aktu. Tai reglamentas, kurį Taryba turi vienbalsiai priimti per specialią teisėkūros procedūrą, gavus EP patvirtinimą. Beje, 270a straipsnio 5 dalyje primenama, kad Institucijos „imasi visų reikalingų priemonių, sudarančių sąlygas sėkmingai užbaigti šią priėmimo procedūrą“. Tokia nuostata padidinamas tarptinstitucinio bendradarbiavimo vaidmuo: norint užtikrinti sėkmingą procedūros baigtį, jis turi vykti nuo pat jos pradžios.

Lisabonos Sutartyje numatoma, kad daugiametė finansinė programa turi trukti mažiausiai penkerius metus. Kaip Parlamentas ne kartą prašė, DFP trukmė turi kuo labiau sutapti su EP ir Komisijos kadencijos laikotarpiu. Dėl to Parlamentas galėtų sprendimą dėl būsimųjų komisijos narių priimti remdamasis Komisijos narių kolegijos pateiktu bendruoju finansiniu pasiūlymu. Per savo rinkimų kampaniją Parlamentas galėtų ginti politikos ir finansų projektą, kurį piliečiams įsipareigotų įgyvendinti.

IV. Metinis biudžetas

1.      Naujojoje Sutartyje išdėstyta metinio biudžeto sudarymo procedūra gerokai pakeista. Visų pirma, LS nebeskiriamos privalomosios išlaidos (PI) ir neprivalomosios išlaidos (PI). Logiška pasekmė: ateityje EP ir Taryba vienodomis sąlygomis priims sprendimą dėl viso biudžeto.

2.      Privalomojo pobūdžio išlaidos ir toliau egzistuoja. Sutarties 279a straipsnyje palikta nepakeista iš pirmo žvilgsnio nereikalinga taisyklė, kad EP, Taryba ir Komisija „užtikrina, kad būtų prieinamos finansinės priemonės, kurių reikia, kad Sąjunga galėtų vykdyti savo teisinius įsipareigojimus trečiosioms šalims“.

3.      Antrasis pokytis – atsisakyta antrojo svarstymo ir sukurta nauja biudžeto derinimo procedūra. Tai speciali procedūra, kuri būtinai turi būti baigtis rezultatyviai vien dėl paties svarstomo akto pobūdžio[7].

A. Kasmetinės biudžeto procedūros eiga

(Visas procedūros aprašas (LS 314 straipsnis) pateikiamas 1 priede.)

4.      Pirmuoju procedūros etapu ir nesant Sutartyje nustatytų konkrečių taisyklių, institucijos turi susitarti dėl procedūros detalių arba dėl tvarkaraščio. Pradiniu etapu EP išlaikys šiuo metu taikomą pragmatišką tvarkaraštį. Be to, institucijos turės susitarti dėl neoficialaus susitarimo mechanizmų ir imtis visų priemonių, kad užtikrintų kasmetinės biudžeto procedūros sėkmę (žr. toliau 2 punktą).

5.      Beje, pranešėja nori pabrėžti, kad trišaliai dialogai, taikinimo ar neoficialaus susitarimo procedūros, kaip visos šiuo metu egzistuojančios tarptinstitucinio dialogo formos, turi būti persvarstytos ir galbūt pritaikytos atsižvelgiant į procedūros pasikeitimus. SESV 279b straipsnyje numatomi nuolatiniai Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pirmininkų susitikimai, rengiami Komisijos iniciatyva. LS nueita dar toliau: numatoma, kad šie reguliarūs susitarimai turi vykti svarstant visas finansų ir biudžeto procedūras ir kad pirmininkai „imasi visų reikalingų priemonių, skatinančių konsultavimąsi ir institucijų, kurioms jie pirmininkauja, pozicijų suderinimą“. Taigi akivaizdu, kad ši nuostata sustiprina bendrąją institucijų lojalaus bendradarbiavimo pareigą ir praktiškai sukuria institucijų susitarimo prievolę.

6.      Dėl to teisėtai galima kelti klausimą, ar komitetą būtinai turi sudaryti visi Tarybos nariai (ir toks pat EP narių skaičius) ir ar jis gali būti sudarytas iš mažesnių, bet lygiateisių delegacijų. 272 straipsnio 5 dalies formuluotė („...Tarybos narių...“), regis, palanki pirmajai hipotezei. Jeigu šis teiginys pasitvirtins, reikės sukurti darbo metodą, kurio viena iš dalių bus trišaliai dialogai rengiantis Taikinimo komiteto darbui. EP bet kokiu atveju turės užsitikrinti atstovavimo Taryboje politinį lygmenį.

Derybų nesėkmės pasekmės

7.      Kaip nurodoma priede, derybų Taikinimo komitete nesėkmės atveju pagal procedūrą Komisija pateikia naują biudžeto projektą. Taip sustiprinamas Komisijos vaidmuo: jai tenka daryti išvadas, nustatyti, dėl ko EP ir Taryba nesutaria, ir pasiūlyti naują projektą, dėl kurio abi institucijos galėtų susitarti.

8.      LS išsaugota taisyklė, papagal kurią, jeigu biudžetas negali būti galutinai priimtas iki finansinių metų pradžios, taikoma „laikinųjų dvyliktųjų dalių“ tvarka.

Pasitvirtina prielaida, kad naujojoje biudžeto sudarymo procedūroje Parlamentas atliks pirmaujantį vaidmenį. Joks biudžetas negali būti priimtas prieš EP valią, tačiau jis gali biudžetą patvirtinti prieš Tarybos valią arba jai nepareiškus nuomonės. Iš tiesų, jei Europos Parlamentas patvirtina bendrąjį projektą, o Taryba jį atmeta, Europos Parlamentas jį sudarančių narių dauguma ir trijų penktadalių atiduotų balsų dauguma gali patvirtinti visus arba dalį pateiktų Komisijos biudžeto projekto pakeitimų.

Sustiprintas ir Komisijos vaidmuo vykdant biudžeto sudarymo procedūrą. Ji turi tikrą iniciatyvos teisę, kurią dar labiau sustiprina galimybė bet kuriuo metu iki Taikinimo komiteto sušaukimo iš dalies keisti tekstą. Akivaizdžiai pripažįstama, kad Komiteto darbe ji atlieka tarpininko vaidmenį. Jeigu procedūra nepasiseka, kaip tik Komisijai tenka ieškoti geriausios alternatyvos.

Be to, reikia pabrėžti, kad tam tikri procedūros mechanizmai verčia abi biudžetą tvirtinančias institucijas susitarti: kadangi nepasisekimo padariniai abiem Institucijoms gana sunkūs, lengviau tekstą priimti, o ne jį atmesti ir t. t....

B. Naujosios biudžeto sudarymo procedūros praktinės pasekmės

9.      Pasikeitus procedūrai ir sutrumpėjus jos terminams, kiekvienai institucijai tenka gerai pasirengti visiems procedūros etapams tiek vidaus, tiek tarpinstituciniu lygmeniu, kadangi bus mažiau galimybių atlikti „pataisas“.

Padariniai tvarkaraščiui (žr. 1 priedą)

10.    Pradžioje EP turėtų remti nuomonę, kad reikia paankstinti ar bent jau išlaikyti dabartinį neoficialių tvarkaraštį:

– savo biudžeto projektą Komisija pateikia per balandžio mėnesį;

– kovo–balandžio mėn. vyksta trišalis dialogas, kuris bus naudingesnis, jeigu kiekvienoje institucijoje vyks tik po vieną svarstymą;

– taikinimo procedūra vyks birželį – liepą.

Poveikis darbui EP viduje

11.    Rezoliucija dėl biudžeto padės rengiantis pirmajam svarstymui:

– nurodyti EP prioritetais paremtas strategines gaires,

– priimti sprendimus dėl bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų.

Padariniai rengiantis vieninteliam svarstymui Parlamente

12.    Dėl to, kad bus surengtas tik vienas svarstymas, gerokai pasikeis jo pobūdis ir strateginė reikšmė. De facto reikės turėti tam tikrą nuomonę apie visas biudžeto eilutes (taip pat ir buvusių PI) ir nurodyti EP politinius prioritetus. Ypač didelį dėmesį pranešėja skiria tam, kad pirmuoju svarstymu priimtų pakeitimų vien EP vėliau nebegalės pakeisti. Todėl jie turi atitikti dvejopus reikalavimus: jie turi padėti Taikinimo komitetui pasiekti patenkinamą susitarimą, o EP turi turėti juos pakartotinai patvirtinti (ypač didele balsų dauguma) tuo atveju, jeigu Taryba atmestų Taikinimo komiteto parengtą tekstą, o EP jį priimtų.

13.    Dėl to labai svarbu dar prieš pirmąjį svarstymą parengti sustiprinto vidaus dialogo tarp Biudžeto komiteto, atitinkamų komitetų ir frakcijų mechanizmą.

Padariniai Taikinimo komiteto sudėčiai

14.    Dėl susitarimo biudžeto klausimais specifinio pobūdžio tenka vidaus lygmeniu iškelti EP delegacijos sudėties klausimą. Dėl to jau dabar reikėtų kurti specialią sistemą.

15.    Todėl būtų protinga numatyti, kad joje aktyviai dalyvautų Biudžeto komitetas, ir užtikrinti deramą kitų didelį poveikį biudžetui turinčių Parlamento komitetų dalyvavimą.

16.    Siekiant sustiprinti delegacijos derybų pajėgumus ir strategijos darną, galima sukurti ir didesnę pagalbinę struktūrą. Bet kokiu atveju reikia imtis priemonių siekiant užtikrinti didžiausią delegacijos atstovaujamumą, padidinti jos svorį derybose ir užtikrinti kuo plačiausią palaikymą plenariniame posėdyje.

Padariniai procedūros baigčiai

17.      Procedūros ir tvarkaraščio struktūra turi suteikti galimybę pasinaudoti Sutartyje Parlamentui numatytomis priemonėmis. Tai reiškia, kad EP turėtų gebėti lapkričio mėnesį pareikšti nuomonę apie Taikinimo komiteto tekstą, kad, esant reikalui, dėl jo pakeitimų būtų galima balsuoti gruodžio mėnesį vyksiančiame pirmajame svarstyme. Ši saugumo priemonė galėtų padėti, nepasisekus pirmajai biudžeto procedūrai, pasiekti susitarimą dėl naujos Komisijos iniciatyvos.

V. Finansinis reglamentas

1.      Dar viena svarbi LS naujovė susijusi su Finansinio reglamento priėmimu: nuo šiol bus taikoma įprasta teisėkūros procedūra (SESV 277 straipsnis), todėl EP bus suteikta tikra bendro sprendimo galia. Priminsime, kad šiuo metu su juo tik konsultuojamasi.

2.      Tai didelis žingsnis į priekį teisėkūros srityje. Finansinis reglamentas turi būti persvarstytas dar prieš įsigaliojant Sutarčiai. Tada EP turės derėtis ir priimti sprendimą, kurias TIS nuostatas įtraukti į Finansinį reglamentą, o kurias – Finansinę programą. Šios srities pasvarstymai bus pateikti VI skyriuje.

VI. Lisabonos sutarties poveikis dabartiniam Tarpinstituciniam susitarimui (TIS)

1.        Įsigaliojusi Lisabonos sutartis ypač paveiks dabartinį Tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir patikimo finansų valdymo ir Finansinį reglamentą.

Dabartinis TIS ir DFP

2.        Atsižvelgiant į TIS, SESV 312 straipsnyje sukuriama Daugiametė finansinė programa, kuri bus pateikiama reglamente, priimtame laikantis specialios teisėkūros procedūros, kurios metu Taryba, gavusi EP pritarimą, priimtą absoliučia jo narių balsų dauguma, nutaria vienbalsiai. Tai reiškia, kad finansinė programa – kuri iki šiol apibrėžiama finansinėje perspektyvoje, dėl kurios institucijos susitaria sudarydamos TIS – taps teisiškai privaloma. Be to, šiame straipsnyje pažymima, kad:

„1) Sąjungos metinis biudžetas atitinka daugiametę finansinę programą.“

3.        Dėl DFP, kuri bus rengiama bent penkerių metų laikotarpiui, turinio tame pačiame straipsnyje pažymima, kad ji:

„3) ...nustato didžiausią metinę lėšų sumą, skirtą finansiniams įsipareigojimams pagal išlaidų kategoriją vykdyti ir didžiausią metinę išlaidų sumą mokėjimų asignavimams vykdyti. Išlaidų kategorijų yra nedaug ir jos atitinka pagrindines Sąjungos veiklos kryptis.

Finansinė programa nustato visas kitas sklandžiai metinio biudžeto procedūros eigai reikalingas nuostatas“.

Tai reiškia, kad į būsimąją DFP iš dabartinio TIS būtina įtraukti ne tik didžiausias lėšų sumas, bet ir taisykles, kuriomis užtikrinama sklandi metinė biudžeto sudarymo procedūra, ypač tas, kurios susijusios su DFP funkcionavimu, pvz., peržiūros ir lankstumo užtikrinimo procedūras.

Finansinis reglamentas pagal Lisabonos sutartį (LS)

4.        Finansinis reglamentas taps tokiu reglamentu, kuris bus priimamas, laikantis įprastos EP ir Tarybos teisėkūros procedūros (bendro sprendimo), Audito Rūmams pateikus nuomonę. Pagal SESV 322 straipsnio 1 dalį jame būtina pateikti:

a) finansinio pobūdžio taisykles, pirmiausiai nurodančias biudžeto sudarymo ir vykdymo [...] tvarką“.

5.        Akivaizdu, kad naujoji Sutartis tiesiogiai paveiks kai kurias Finansinio reglamento sritis, pvz., dėl naujosios biudžeto procedūros, ypač privalomųjų (neprivalomųjų) išlaidų klasifikavimo panaikinimo (PRI / NEP). Bet į naująjį Finansinį reglamentą taip pat turėtų būti įtraukta keletas nuostatų, šiuo metu numatytų TIS (t. y. taisyklės dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir dėl teisės aktų), kurias būtų tikslingiau įtvirtinti ne DFP reglamente, o šiame Finansiniame reglamente.

Tvarkaraštis ir kriterijai

6.        Šie abu aktai gali būti priimti tik įsigaliojus Sutarčiai, bet juos būtina priimti laiku, siekiant įgyvendinti 2009 m. biudžetą ir sudaryti sąlygas sklandžiam 2010 m. biudžeto vykdymui remiantis nauju teisės pagrindu. Tai reiškia, kad būtina nedelsiant pradėti politines institucijų derybas norint pasiekti politinį susitarimą iki šių metų pabaigos, kad vos LS įsigaliojus – pabaigus visas su ratifikavimu susijusias procedūras – būtų kuo greičiau pradėta oficiali jų priėmimo procedūra. Nepaisant akivaizdžios būtinybės 2010 m. biudžeto procedūras vykdyti jau pagal naująsias LS numatytas taisykles, praktiniai pavyzdžiai rodo, kad būtina nedelsiant išsiaiškinti, pagal kokias taisykles bus vykdomi asignavimų perkėlimai nuo 2009 m. sausio 1 d., jei Sutartis įsigalios būtent šią dieną, arba kaip bus priimamas taisomasis biudžetas.

7.        TIS nuostatų, kurios turėtų būti įtrauktos į naująjį TIS, ir nuostatų, kurias būtų tinkslingiau įtraukti į DFP, atskyrimo kriterijai yra tiesiogiai išdėstyti LS:

DEP reglamente reikėtų numatyti „sklandžiai metinio biudžeto procedūros eigai reikalingas nuostatas.“ Tai susiję su visais dabartinio TIS funkcionavimo mechanizmais: skirtingų lėšų sutelkimas ir lankstumas; peržiūros procedūra; specialios tvarkos, susijusios su konkrečiomis politikos sritimis (BUSP / Agentūros) ir t. t.).

Finansiniame reglamente reikėtų numatyti visas nuostatas, būtinas „nurodyti“ „biudžeto sudarymo ir vykdymo“ tvarką pagal naujas Sutartyje nustatytas procedūras. Atrodo, tai apima Taikinimo komiteto darbą, įgyvendinimo mechanizmą ir, be abejo, atnaujintas Finansinio reglamento nuostatas, tiesiogiai paveiktas naujausių Sutarties pakeitimų (t. y. PRI / NEP klasifikavimo panaikinimas, naujoji bendro sprendimo procedūra dėl perkėlimų ir t. t.).

8.        Pranešėja mano, kad pritaikant šį Finansinį reglamentą būtina atsižvelgti tik į tuos pakeitimus, kurie tiesiogiai kyla iš naujosios Sutarties, ir tuos, kurie atsiraanda panaikinus dabartinį TIS (pagal Sutartyje nustatytus kriterijus), be to, jų jokiais būdais nereikėtų painioti su pačiame Finansiniame reglamente numatyta kas trejus metus atliekama peržiūra.

Koks TIS likimas?

9.        Ar tai reiškia, kad 2006 m. gegužės mėn. TIS taps visiškai nereikalingas ir ištirs šiuose dviejuose pagrindiniuose finansiniuose teisės aktuose? Tikėtina, kad ne: naujajai biudžeto sudarymo tvarkai vis dar reikės praktinių priemonių – pvz., naujo pragmatiško tvarkaraščio, tarpinstitucinio bendradarbiavimo procedūros, Taikinimo komiteto darbo sąlygų, jo sekretoriato, bendrų dokumentų formato ir jų vertimų ir kt. Tikėtina, kad visos šios ir kitos priemonės (pvz., dabartinio TIS 31 ir 33 straipsniai, 2 priedo dalis) galėtų būti sujungtos naujajame TIS dėl biudžeto procedūrų.[8] Tai sakydama pranešėja mano, kad šiuo procedūros etapu per anksti tiksliai nurodyti, kuris dabartinio TIS straipsnis galėtų sudaryti būsimąjį TIS arba vieną iš dviejų teisinių pagrindų.

10.      Galiausiai pranešėja mano, kad Lisabonos sutartis atvers galimybes naujo pobūdžio biudžetiniams santykiams, grindžiamiems bendru Parlamento ir Tarybos sprendimu, priimtu lygiomis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, šiuo dokumentu siekiama pasiūlyti keletą principų, dėl kurių turi susitarti Biudžeto komitetas, siekdamas pradėti konstruktyvią diskusiją su Taryba ir Komisija.

11.      Pranešėja puikiai žino, kad Lisabonos sutartis įsigalios tik kai visos ratifikavimo procedūros bus pabaigtos visose valstybėse narėse. Skubėjimas kuo greičiau turėti kai kuriuos pirmiau minėtus aktus vos tik LS įsigalios reiškia, kad būtina nedelsiant pradėti preliminarias diskusijas tarp institucijų dėl būtinų priemonių Sutarčiai įgyvendinti. Tiesą sakant, visos šios institucijos mano, kad kai Sutartis įsigalios, procedūra turėtų būti parengta, siekiant išvengti bet kokių teisinių spragų. Įgyvendinant šį tikslą, būtina pasiekti politinį susitarimą dėl šių priemonių turinio iki šių metų pabaigos.

VII. Lisabonos sutartyje numatytų naujovių poveikis biudžetui: instituciniai aspektai ir nauja Europos Sąjungos kompetencija

1.        Šio skyriaus tikslas – apžvelgti į Lisabonos sutarties nuostatas vertinant jų galimą poveikį biudžetui, t. y. išnagrinėti Sutarties naujoves, galinčias turėti įtakos ES biudžetui.

2.        Žinoma, pranešėja negali šiame dokumente pateikti konkrečių skaičių, tai bus padaryta atliekant laikotarpio vidurio apžvalgą arba sudarius susitarimą dėl dabartinės finansinės perspektyvos. Kita vertus, akivaizdu, kad tvirtinant dabartinę daugiametę finansinę programą nebuvo atsižvelgta į toliau minimas politikos sritis arba institucijas.

A.       Su biudžetu susijusios nuostatos, išplaukiančios iš naujų Sąjungos kompetencijos sričių

3.        Lisabonos sutartyje nenumatoma naujų išimtinių kompetencijos sričių Europos Sąjungai.

Tačiau joje numatytos tam tikros kompetencijos sritys, kurias galima priskirti prie šių kategorijų:

– „bendra kompetencija“ (pvz., kosmosas ir energija);

– „rėmimo, koordinavimo ir papildymo veiksmai“ (pvz., civilinė sauga, intelektinė nuosavybė, turizmas, administracinis bendradarbiavimas ir sportas).

Šioms sritims bus taikoma įprasta teisėkūros procedūra (bendro sprendimo procedūra su Europos Parlamentu ir kvalifikuota Ministrų Tarybos balsų dauguma) su tam tikromis konkrečiomis išimtimis.

4.        Taigi nauji teisiniai pagrindai leidžia ES dalyvauti naudojant teisėkūros priemones. Kai kurie iš šių teisinių pagrindų susiję su aktais, kurie, regis, neturi finansinių pasekmių ES. Kituose tik iš pirmo žvilgsnio yra numatytos naujos kompetencijos sritys, nors iš tikrųjų Europos Sąjunga tam tikrose srityse (pvz., energetikos) jau veikė, remdamasi įvairiomis Sutarties nuostatomis, kartais net 308 straipsniu.

5.        Tačiau šiuo procedūros etapu dar anksti tiksliai vertinti šių nuostatų pasekmes biudžetui. Be to, reikia priminti, kad šios galimos Europos Sąjungos biudžeto išlaidos reikalauja prieš tai priimti specialius teisės aktus (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 268 / 310 straipsnio 4 dalis[9]).

Prieš priimant sprendimą dėl biudžeto dotacijų būtina laukti, kol bus priimti teisės aktai.

6.        Žemės ūkio politikos srityje svarbu pabrėžti, kad dabartinės Sutarties 36 ir 37 straipsnio nuostatos pereis į naująjį 37 straipsnio 2 dalį, nustatantį bendro sprendimo procedūrą. Minėtosios nuostatos galioja šioms sritims: bendras rinkos organizavimas, tiesioginių išmokų reglamentas, reglamentas dėl kaimo plėtros ir bendros žemės ūkio politikos finansavimo.

7.        Iš tikrųjų Lisabonos sutartyje numatoma išplėsti bendro sprendimo procedūros taikymą apie 50 naujų teisėkūros sričių. Bendru sprendimu tvirtinamos programų dotacijoms iš biudžeto bus taikomos ribos, numatytos daugiametėje finansinėje programoje, kuri tampa teisiškai privaloma. Pranešėja primena, kad dėl to būtina apsvarstyti būdus, kaip Biudžeto komitetas galėtų aktyviai bendradarbiauti su atsakingais Parlamento komitetais. Būtina padidinti Europos Parlamento balsavimo šiais klausimais, ar tai būtų daugiametė finansinė programa, ar metinis biudžetas, suderinamumą.

8.        Šio skyriaus C punkte pateikiamas naujų kompetencijos sričių bei akivaizdžiausių jų pasekmių biudžetui aprašas.

B. Instituciniai aspektai

9.        Be pirmiau analizuotų nuostatų, susijusių su Europos Sąjungos finansais, galima išskirti toliau nurodytas nuostatas, susijusias su instituciniais pakeitimais ir turinčias poveikio Europos Sąjungos biudžetui.

a)        Europos Parlamentas

Numatomas sprendimo, kuriuo nustatatoma EP sudėtis ir dėl kurio jau buvo deramasi politiniu aspektu prieš būsimuosius Europos Parlamento rinkimus (A. Lamassoure’o ir A. Severino pranešimas), įsigaliojimas turės būti atidėtas. Pagal Lisabonos sutartį nuo 2009 m. birželio mėn. EP narių skaičius turėtų būti 751. Tačiau, kadangi Sutartis neįsigaliojo 2008 m. pabaigoje, iš pradžių EP sudarys 736 nariai, kaip buvo numatyta Nicos sutartyje, o vėliau, jei Lisabonos sutartis įsigalios, šis skaičius išaugs iki 754 narių remiantis 2008 m. gruodžio 11 ir 12 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis. Rengiant EP biudžetą reikės į tai atsižvelgti.

(Numatoma data: 2009 m. birželio mėn.)

b)        Europos Vadovų Taryba ir nuolatinis jos pirmininkas

Europos Vadovų Taryba tampa nepriklausoma institucija, turinčia savo atskirą biudžetą. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 273a / 316 straipsnį šis biudžetas turi būti vienoje biudžeto skirsnyje kaip ir Tarybos biudžetas. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 210a / 235 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad Europos Vadovų Tarybai padeda Tarybos generalinis sekretoriatas.

Taigi didelę Europos Vadovų Tarybos veiklos dalį bus galima finansuoti iš Tarybos biudžeto. Tuomet iškyla klausimas, ar EP galės veiksmingai kontroliuoti Europos Vadovų Tarybos sekretoriato išlaidas ir ar dviejų biudžetą tvirtinančių institucijų vadinamieji džentelmeniški susitarimai turi būti išlaikyti.

Kalbant apie Europos Vadovų Tarybos pirmininką, biudžete reikės numatyti specialias šiai pareigybei skirtas išlaidas (pirmininko bei kabineto narių darbo užmokestis, kelionių išlaidos ir t. t.) apibrėžtu pirmininkavimo Europos Vadovų Tarybai laikotarpiu.

(Numatoma data: 2009 m. birželio mėn.)

c)        Vyriausiasis įgaliotinis

Pagal Lisabonos sutartyje esančią deklaraciją Nr. 12 („Deklaracija dėl Europos Sąjungos sutarties 9e straipsnio“) vyriausiasis įgaliotinis taip pat turės pradėti darbą kitų metų pradžioje (žinoma, jei Lisabonos sutartis įsigalios 2009 m. pradžioje). Galima manyti, kad šios išlaidos bus dengiamos iš Komisijos biudžeto, kadangi vyriausiasis įgaliotinis užims vieno iš dabartinių Komisijos narių postą.

(Numatoma data: 2009 m. birželio mėn.)

d)   Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT)

EIVT finansavimo problema nėra problema, tiesiogiai susijusi su asignavimų trūkumu, kadangi išorės tarnybos jau iki šiol buvo finansuojamos iš Komisijos bei Tarybos biudžetų. Pagrindinė problema yra biudžeto nomenklatūros klausimas, ir akivaizdu, kad tai ne techninė, bet politinė problema. Be to, reikės atsižvelgti į tai, kad iš ES biudžeto turės būti finansuojamos tarnybos narių iš nacionalinių diplomatinių tarnybų, kaip tai numatoma Lisabonos sutartyje, išlaidos.

EP šiuo klausimu rengia du pranešimus (Konstitucinių reikalų nario E. Broko pranešimas dėl EIVT institucinių aspektų ir Užsienio reikalų komiteto nario A. Neytso pranešimas). EP turės lemiamą balsą nustatant konkretų EIVT veikimo modelį ir galės naudoti savo biudžeto kontrolės galias šiuo klausimu. Pranešėja mano, kad kol bus pasiektas susitarimas dėl tarnybos struktūros, neturi būti priimamas joks EIVT ateitį nulemiantis sprendimas dėl biudžeto.

(Numatoma data: 2009 m., tačiau reikia galbūt numatyti keletą tarnybos kūrimo etapų, pasiskirstančių per daugelį metinių biudžetų)

e)    Komisija

Neskaitant pakeitimų, susijusių su vyriausiojo įgaliotinio pareigybės bei EIVT sukūrimu, tiesioginės Lisabonos sutarties pasekmės Komisijos biudžetui turėtų pasireikšti nuo 2014 m., kai turėtų įsigalioti nuostatos dėl Komisijos narių skaičiaus sumažinimo iki 2/3 valstybių narių skaičiaus. Tačiau 2008 m. gruodžio 11 ir 12 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime priimti sprendimai, regis, rodo, kad bus išsaugota dabartinė Komisijos sudėtis.

(Numatoma data: 2014 m.)

f)    Teisingumo Teismas (Deklaracija dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 222 straipsnio, reglamentuojančio generalinių advokatų skaičių Teisingumo Teisme)

Vadovaujantis 41 deklaracija dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 252 straipsnio, jei Teisingumo Teismas to paprašys, generalinių advokatų skaičius gali padidėti nuo 8 iki 11.

(Numatoma data: nustatoma pagal EBTT prašymą)

g)    Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų komitetas

Šių dviejų komitetų sudarymo tvarka nustatyta Dabartinėje sutartyje: nė vieno iš jų narių skaičius negali būti didesnis kaip 350, ir šiuo metu juos sudaro 344 nariai. Lisabonos sutartimi keičiama jų sudarymo procedūra, tačiau 350 narių skaičius lieka nepakeistas. Ateityje sprendimą dėl šių komitetų sudėties po Komisijos pateikto pasiūlymo vienbalsiai galės priimti Taryba. Kol kas nėra galimybės numatyti šio dviejų komitetų sudarymo tvarkos pakeitimo pasekmių biudžetui.

h)    Europos prokuratūros įkūrimas (SESV 86 straipsnis)

Europos prokuratūra turės pakeisti dabartinę Europos kovos su sukčiavimu tarnybą. Jos sukūrimas neabejotinai turės finansinių pasekmių Europos Sąjungos biudžetui (darbo užmokestis, valdymo organai, patalpos ir t. t.). Tačiau šias pasekmes bus galima tinkamai įvertinti tik po to, kai bus priimtas sprendimas dėl jos sukūrimo.

(Numatoma data: laukiama, kol bus priimti teisės aktai)

C.       Europos Sąjungos politika: naujos kompetencijos sritys ir nauja teisinė bazė

a)    Naujos EUROJUSTO funkcijos (SESV 85 straipsnis)

EUROJUSTO funkcijos išplečiamos. Tai gali pareikalauti didesnių finansinių išteklių. Šie numatomi poreikiai galės būti nustatyti tik priėmus Sutartyje numatytus teisės aktus.

(Numatoma data: laukiama, kol bus priimti teisės aktai vidutiniu – ilgu laikotarpiu)

b)   Teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose (82 straipsnio 1 dalies c) punktas)

Nauji Europos Sąjungai suteikti įgaliojimai remti teisėjų ir teisminių institucijų darbuotojų mokymą taip pat gali turėti pasekmių biudžetui, nors tokio pobūdžio veikla ir šiuo metu yra ES finansuojama.

(Numatoma data: laukiama, kol bus priimti teisės aktai)

c)    Jaunimas ir sportas (165 straipsnis):

Jaunimas. Numatoma nauja kompetencijos sritis: „skatinti jaunimą dalyvauti Europos demokratiniame gyvenime“ (165 straipsnio 2 dalies 5 įtrauka). Šie įgaliojimai, neabejotinai, turės finansinių pasekmių, nepaisant to, kad jau ir šiuo metu panašūs veiksmai yra finansuojami.

Sportas. Pagal 165 straipsnio 1 dalį Sąjunga įgyja įgaliojimus sporto srityje: ji turi prisidėti prie Europos sporto reikalų skatinimo, kartu atsižvelgdama į jo specifinį pobūdį, savanoriška veikla paremtas struktūras bei jo socialinę ir švietimo funkciją. Šiuo atveju pasekmės biudžetui taip pat galės būti nustatytos tik priėmus atitinkamus teisės aktus.

(Numatoma data: laukiama, kol bus priimti teisės aktai)

d)   Visuomenės sveikata (168 straipsnis)

ES suteikiami nauji įgaliojimai stebėsenos, išankstinio įspėjimo bei kovos su didelėmis peržengiančiomis valstybių sienas grėsmėmis sveikatai. Tai yra skatinimo, o ne derinimo priemonė. Sąjunga taip pat skatinavalstybių narių bendradarbiavimą, kad jų pasienio regionų sveikatos paslaugos geriau papildytų viena kitą“. Be to, Sąjunga taip pat gali imtis priemonių, kurių tiesioginis tikslas – visuomenės sveikatos apsauga, kovojant su piktnaudžiavimu tabaku ir alkoholiu. Teisės aktų derinimas nenumatytas.

(Numatoma data: laukiama, kol bus priimti teisės aktai vidutiniu – ilgu laikotarpiu)

e)    Europos mokslinių tyrimų erdvė (179 straipsnis)

179 straipsnyje numatyta sukurti Europos mokslinių tyrimų erdvę, siekiant stiprinti Sąjungos mokslinį bei technologinį pagrindą. Jos tikslas – sudaryti sąlygas mokslininkams bei mokslo ir technologijų žinioms laisvai judėti šioje erdvėje.

Europos Parlamentas ir Taryba pagal bendro sprendimo procedūrą be veiksmų, numatytų daugiametėje bendrojoje programoje, imasi priemonių, būtinų Europos mokslinių tyrimų erdvei įgyvendinti.

(Numatoma data: laukiama, kol bus priimti teisės aktai vidutiniu – ilgu laikotarpiu)

f)    Europos kosmoso politika (189 straipsnis) 

Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nubrėžiami naujos Europos kosmoso politikos kontūrai, kurios tikslas – skatinti mokslinę ir techninę pažangą, pramonės konkurencingumą ir įgyvendinti Sąjungos politiką (1 dalis), įskaitant naują Europos kosmoso programą (teisinis derinimas nenumatytas).

Įgyvendindama šiuos naujus įgaliojimus, Sąjunga gali skatinti bendras iniciatyvas, remti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą bei koordinuoti pastangas, reikalingas kosmosui tyrinėti ir panaudoti.

Pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimtuose teisės aktuose bus įtvirtintos reikalingos priemonės, sudarančios Europos kosmoso programą. Teisės aktų derinimas šiuo atveju taip pat nenumatytas. (2 dalis).

3 dalyje įtvirtintas bendradarbiavimo su Europos kosmoso agentūra teisinis pagrindas. Joje teigiama, kad Sąjunga užmezga tinkamus santykius su Europos kosmoso agentūra.

(Numatoma data: laukiama, kol bus priimti teisės aktai vidutiniu – ilgu laikotarpiu)

g)    Aplinka / kova su klimato kaita (191 straipsnis)

Sąjungos aplinkos politikos tikslai išplečiami, nustatant, jog Sąjunga remia tarptautinio lygio priemones, skirtas regioninėms ar pasaulinėms aplinkos problemoms spręsti, visų pirma kovai su klimato kaita.

Joks naujas specialus teisinis pagrindas nenumatytas. Taigi minėtasis tikslas bus įtrauktas į šiuo metu jau vykdomas priemones (programas), o tai gali turėti ryškių pasekmių biudžetui.

(Numatoma data: laukiama, kol bus priimti teisės aktai vidutiniu – ilgu laikotarpiu)

h)    Energetika (194 straipsnis)

Sąjunga turės įgaliojimus imtis priemonių, skirtų:

užtikrinti energijos rinkos veikimą;

užtikrinti energijos tiekimo saugumą Sąjungoje,

skatinti energijos vartojimo efektyvumą bei taupymą ir naujų bei atsinaujinančių energijos formų plėtojimą;

skatinti energetikos tinklų sujungimą.

Taip pat minimas energetinis valstybių narių solidarumas.

Šios priemonės negali turėti įtakos valstybės narės teisei apibrėžti savo energijos išteklių naudojimo sąlygas, pasirinkti tarp skirtingų energijos šaltinių ir nustatyti bendrą energijos tiekimo struktūrą. Tai susiję su 192 straipsnio 2 dalies c punktu, pagal kurį Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones, turinčias nemažai įtakos valstybėms narėms, kai šios renkasi skirtingus energijos šaltinius ir savo energijos tiekimo bendrą struktūrą. Kai numatomos priemonės yra iš esmės fiskalinės, jas Taryba turi tvirtinti vienbalsiai (194 straipsnio 3 dalis).

(Numatoma data: laukiama, kol bus priimti teisės aktai vidutiniu – ilgu laikotarpiu)

i)     Turizmas (195 straipsnis)

Sąjungai suteikiami nauji įgaliojimai „skatinti įmonių plėtrai palankios aplinkos šiame sektoriuje sukūrimą“ ir „remti valstybių narių bendradarbiavimą, ypač keičiantis gera praktika“ (teisės aktų derinimas nenumatytas).

(Numatoma data: laukiama, kol bus priimti teisės aktai vidutiniu – ilgu laikotarpiu)

j)         Civilinė sauga (196 straipsnis)

Sąjunga turės įgaliojimus imtis priemonių, skatinančių valstybių narių bendradarbiavimą, siekdama didinti gaivalinių nelaimių arba žmogaus sukeltų katastrofų prevencijos ir apsaugos nuo jų sistemų veiksmingumą.

(Numatoma data: laukiama, kol bus priimti teisės aktai vidutiniu – ilgu laikotarpiu)

k)        Administracinis bendradarbiavimas (SESV 197 straipsnis)

Sąjunga turės įgaliojimus remti valstybių narių pastangas gerinti savo administracinius gebėjimus įgyvendinant Sąjungos teisę. Tokiais veiksmais gali būti keitimosi informacija ir valstybės tarnautojų mainų palengvinimas bei mokymo programų rėmimas. Teisės aktų derinimas nenumatytas.

(Numatoma data: laukiama, kol bus priimti teisės aktai vidutiniu – ilgu laikotarpiu)

l)     Humanitarinė pagalba (SESV 214 straipsnis)

Lisabonos sutartyje įvedamas naujas teisinis pagrindas ES veiklai humanitarinės pagalbos trečiosioms šalims srityje. Tokių veiksmų paskirtis – suteikti laikiną pagalbą ir paramą žmonėms trečiosiose šalyse, nukentėjusiems nuo gaivalinių nelaimių ar žmogaus sukeltų katastrofų, ir juos apsaugoti, siekiant patenkinti dėl šių įvairių situacijų atsiradusius humanitarinius poreikius (1 dalis).

Šie veiksmai turi papildyti ir sustiprinti valstybių narių veiksmus. Jie vykdomi laikantis ES išorės veiksmų bendrųjų tikslų bei tarptautinės teisės principų ir nešališkumo, neutralumo bei nediskriminavimo principų (2 dalis).

Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali patvirtinti priemones, apibrėžiančias Sąjungos humanitarinės pagalbos veiksmų įgyvendinimo sistemą (3 dalis). Sąjunga taip pat gali sudaryti bet kokius susitarimus su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis (4 dalis).

Naujas teisinis pagrindas suteikia galimybę sukurti „Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusą“, siekiant apibrėžti jaunųjų europiečių prisidėjimą prie Sąjungos humanitarinės pagalbos veiksmų. (Europos Parlamentas ir Taryba priima reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą).

Ir šiuo metu Sąjunga turi įgaliojimus humanitarinės pagalbos srityje. Tačiau naujas tikslesnis šių įgaliojimų apibrėžimas gali turėti neabejotinos finansinės įtakos.

(Numatoma data: laukiama, kol bus priimti sprendimai ar teisės aktai vidutiniu – ilgu laikotarpiu)

m)   Solidarumo sąlyga (SESV 222 straipsnis)

„Sąjunga ir valstybės narės veikia bendrai ir solidariai, jei kuri nors valstybė narė patirtų teroro aktą, gaivalinę nelaimę ar žmogaus sukeltą katastrofą“ (1 dalis). Jau ir šiuo metu Sąjunga per Solidarumo fondą finansuoja panašaus pobūdžio veiksmus (1 mlrd. EUR per metus pagal TIS – patvirtinti), tačiau solidarumo sąlygos veikimo sritis yra platesnė, ypač kalbant apie apsaugą nuo teroro aktų, kuri gali virsti karinio pobūdžio veiksmais. Taigi gali būti, kad šiuo metu skiriamos finansinės lėšos turės būti padidintos.

Šios sąlygos įgyvendinimo būdus nustatys Taryba, priimdama sprendimą kvalifikuota balsų dauguma, remdamasi bendru Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio pasiūlymu (arba vienbalsiai, jei tai turės pasekmių gynybai). Apie tai bus informuotas EP.

(Numatoma data: laukiama, kol bus priimtas Tarybos sprendimas vidutiniu – ilgu laikotarpiu)

1 priedas

Kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros eiga

1. Komisijos iniciatyva: biudžeto projektas

Biudžeto sudarymo procedūra oficialiai prasideda iki rugsėjo 1 d., remiantis Komisijos, kuriai tenka imtis teisėkūros iniciatyvos, pasiūlytu biudžeto projektu. Ji turi tam tikrų padarinių, būtent nustatant kvalifikuotą Tarybos balsų daugumą, kadangi tokiu atveju taikoma paprasta kvalifikuota dauguma[10]. Tačiau pakeistame SESV 250 straipsnyje numatoma, kad taisyklė, jog vykdant biudžeto sudarymo procedūrą[11] Taryba gali iš dalies pakeisti Komisijos pasiūlymą tik spręsdama vieningai, netaikoma. Be to, 2 dalies antroje pastraipoje nurodoma, kad savo pasiūlymą Komisija galės pakeisti dar prieš sušaukiant Taikinimo komitetą. Taip siekiama supaprastinti jos kaip tarpininkės tarp EP ir Tarybos vaidmenį.

Rengdama biudžeto projektą, Komisija turės susipažinti su kiekvienos institucijos sudarytomis išlaidų sąmatomis. Tačiau ji nebūtinai privalės į jas atsižvelgti, kadangi, kaip nurodoma 270a straipsnyje, biudžeto projekte gali būti numatomi skirtingi skaičiai.

2. Tarybos ir EP užimama pozicija.

Pirmasis svarstymas prasidės Taryboje. Ji turės vėliausiai spalio 1 d. priimti savo poziciją dėl biudžeto projekto ir perduoti jį EP. Tada per 42 dienas po šios pozicijos pateikimo EP turės pareikšti savo nuomonę.

Jeigu EP patvirtins esamą jos variantą arba nepareikš savo nuomonės apie biudžetą, pozicija bus laikoma priimta.

Jeigu EP pakeitimus priims (visų savo narių dauguma), pakeistas projektas bus perduotas Tarybai ir Komisijai.

Tokiu atveju EP Pirmininkas, sutikus Tarybos Pirmininkui, „nedelsdamas“ sušauks Taikinimo komitetą[12].

Tačiau jei per dešimt dienų po pakeisto projekto perdavimo Taryba praneša EP, kad patvirtino visus pakeitimus, Taikinimo komitetas nesirenka, kadangi biudžetas su pakeitimais laikomas priimtu.

3. Taikinimo komitetas

Tada Taikinimo komitetas, kuris turi būti sudarytas iš „Tarybos narių arba jų atstovų“ ir „tiek pat narių, atstovaujančių Europos Parlamentui“, turės per 21 dieną pasiekti susitarimą. Komisija dalyvauja komiteto darbe ir pagal Lisabonos sutartį „imasi bet kokios reikiamos iniciatyvos, siekdama suderinti Europos Parlamento ir Tarybos pozicijas“ (SESV 272 straipsnio 5 dalies antra pastraipa).

4. Procedūros baigtis: teoriškai dominuojanti EP pozicija.

Jeigu Taikinimo komitetui nepavyksta susitarti per 21 dieną, laikoma, kad biudžetas nepriimtas ir, Komisijai pristačius naują biudžeto projektą, turi prasidėti nauja procedūra.

Jeigu Taikinimo komitetui pavyksta susitarti dėl kompromiso, EP ir Taryba turi per 14 dienų pareikšti savo nuomonę dėl šio teksto. 7 punkto redakcija ne pati aiškiausia, tačiau galima daryti išvadą, kad biudžetas yra patvirtintas, jeigu jo neatmeta nė viena iš šių dviejų institucijų – Taryba kvalifikuota balsų dauguma ir EP savo narių balsų dauguma[13].

Jeigu abi institucijos jį atmeta, Komisija turi pateikti naują biudžeto projektą.

Tas pat nutinka, jeigu EP jį atmeta (absoliučia savo narių balsų dauguma), o Taryba neatmeta (arba patvirtina, arba nepareiškia nuomonės).

Tačiau jeigu EP biudžeto projektą patvirtina (paprasta balsų dauguma), o Taryba atmeta, EP dar turi galimybę patvirtinti – per 14 dienų po Tarybos atmetimo – pakeitimus, priimtus per pirmąjį svarstymą, jeigu juos dar kartą patvirtina dauguma jo narių ir trys penktadaliai balsavusiųjų[14]. Šiuo atveju biudžetas laikomas priimtu su EP patvirtintais pakeitimais. Jeigu EP nepavyksta patvirtinti visų pakeitimų, atitinkamos eilutės paimamos iš Taikinimo komiteto teksto.

Aiškumo dėlei galime apibendrintai pateikti visus pavyzdinius atvejus, susijusius su abiejų institucijų reakcija į bendrą Taikinimo komiteto projektą:

EP patvirtina + Taryba patvirtina = biudžetas priimtas

EP patvirtina + Taryba nepareiškia nuomonės = biudžetas priimtas

EP patvirtina + Taryba atmeta = biudžetas priimamas vadovaujantis EP pakeitimais arba bendruoju tekstu.

EP nepareiškia nuomonės + Taryba nepareiškia nuomonės = biudžetas priimtas

EP nepareiškia nuomonės + Taryba nepareiškia nuomonės = biudžetas priimtas

EP nepareiškia nuomonės + Taryba atmeta = biudžetas priimtas

EP atmeta + Taryba patvirtina = biudžetas priimtas

EP atmeta + Taryba nepareiškia nuomonės = biudžetas atmestas

EP atmeta + Taryba atmeta = biudžetas atmestas

Dar reikia priminti, kad EP tekstą priima paprasta balsų dauguma, o atmetimui reikia visų jo narių daugumos[15].

Jeigu procedūra baigiama sėkmingai, kaip ir dabar, EP Pirmininkas konstatuoja, kad biudžetas galutinai priimtas.

2 priedas

  • [1]  Valstybių narių nuomone, šią programą įtvirtinti kaip teisiškai privalomą prireikė panaikinus skirtį tarp privalomųjų ir neprivalomųjų išlaidų, kadangi daugelis šalių manė, kad, išplėtus EP galias biudžeto srityje įtraukiant visas Sąjungos išlaidas, turi būti taikoma griežta biudžetinė drausmė. EP, suvokdamas, koks svarbus buvo biudžetinės drausmės vaidmuo sprendžiant seną Tarybos ir Parlamento konfliktą dėl biudžeto ir kaip ji padėjo užtikrinti pusiausvyrą ir planų laikymąsi Sаjungai įgyvendinant savo politiką, daug metų rėmė veiksmus, kuriais buvo siekiama ją padaryti aiškesne ir skaidresne.
  • [2]  Šia proga pastebėsime, kad SESV 269 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas principas didele dalimi atitinka dabartinės EB sutarties 270 straipsnį. Pagrindinis skirtumas (be įtrauktos daugiametės finansinės programos) tas, kad pastarajame minima tiktai Komisija, o naujajame straipsnyje kalbama apie visą Sаjungą, taigi, ir visas jos institucijas. Tai reiškia, kad LS biudžeto drausmė laikoma visų institucijų teisine prievole, kurią jos turi visiškai įgyvendinti kiekviena savo kompetencijos srityje.
  • [3]  Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (OL C 139, 2006 6 14) tikslas – įgyvendinti biudžeto drausmę. Jis apima visas institucijas ir yra taikomas visoms išlaidoms, numatytoms 2007–2013 m. daugiametėje finansinėje programoje. Juo siekiama pagerinti kasmetinę biudžeto sudarymo procedūrą bei institucijų bendradarbiavimą biudžeto klausimais, taip pat užtikrinti patikimą finansų valdymą.
  • [4]  Rezoliucijoje dėl išsiplėtusios Europos Sąjungos 2007–2013 m. politinių iššūkių ir biudžeto lėšų 2007–2013 m. (2004/2209(INI)), Parlamentas „demokratinės atsakomybės ir atskaitomybės klausimu iš naujo pritaria nuostatai, kad Finansinės perspektyvos trukmė sutaptų su penkerius metus trunkančia Europos Parlamento ir Komisijos kadencija“.
  • [5]  Todėl būtų galima numatyti 5 metų daugiametę finansinę programą, prasidedančią praėjus dvejiems ar net trejiems metams nuo EP ir Komisijos mandato pradžios (5 metams skaičiuojant nuo N+1 arba nuo N+2, kur N yra EP ir Komisijos mandatų pradžios metai). Reikia pažymėti, kad, kadangi Europos Parlamento rinkimai vyksta N metų birželio mėn., o Komisija pradeda vykdyti savo funkcijas spalio / lapkričio mėn., praktikoje N+2 reiškia, kad deryboms lieka šiek tiek daugiau nei vieni metai, o to negali užtekti norint priimti naują daugiametę finansinę programą.
  • [6]  Priminsime, kokių sunkumų tokia padėtis sudarė derantis dėl pastarojo tarpinstitucinio susitarimo, kai EP teko versti J.M. Barroso vadovaujamą Komisiją, su kuria buvo susiderėta, patvirtinti, kad ji priima R. Prodžio Komisijos pateiktų pasiūlymų paketą kaip susitarimo pagrindą.
  • [7]  Iš tiesų, išskyrus ypatingus atvejus, kai Sutartyse numatoma specialioji tam tikro teisės akto priėmimo procedūra, bendro sprendimo procedūra visai teisėtai gali baigtis ir sėkme, ir nesėkme. Vykdant biudžeto „bendro sprendimo procedūrą“ reikia pasiekti susitarimą, kadangi svarstomas dokumentas būtinas Sąjungos išlikimui. Su tuo susijusios tam tikros procedūros ypatybės – galimybė EP nepaisyti atmetimo Taryboje arba Sutarties nuostata, pagal kurią nesėkmės atveju Komisija turi pateikti naują biudžeto projektą.
  • [8]  Tiesą sakant, naujoje Sutartyje konkrečiai numatoma galimybė institucijoms įgyvendinti tarpinstitucinius susitarimus, kurie būtų teisiškai privalomojo arba neprivalomojo pobūdžio. SESV 295 straipsnis: „Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija konsultuojasi tarpusavyje ir bendru susitarimu numato savo bendradarbiavimo būdus. Tuo tikslu jos gali, vadovaudamosi Sutartimis, sudaryti tarpinstitucinius susitarimus, kurie gali būti privalomojo pobūdžio.“
  • [9]  „Kad būtų galima daryti biudžete numatytas išlaidas, būtina iš anksto priimti teisiškai privalomą Sąjungos teisės aktą, suteikiantį teisinį pagrindą jos veiksmams ir atitinkamoms išlaidoms pagal 322 straipsnyje nurodytą reglamentą, išskyrus tame reglamente numatytus atvejus.“
  • [10]  O ne didesnė kvalifikuota balsų dauguma, numatyta tiems atvejams, kai aktas priimamas ne remiantis Komisijos pasiūlymu. Žr. ES sutarties 9C straipsnis ir SESV 205 straipsnis.
  • [11]  Ir vykdant priėmimo procedūras: tvirtinant nuosavų išteklių valdymo priemones, daugiametę finansinę programą (po to, kai Europos Vadovų Taryba leido pereiti prie kvalifikuotos balsų daugumos), Tarybos sprendimą, leidžiantį peržengti laikinųjų dvyliktųjų dalių ribą.
  • [12]  Aišku, jam reikės gauti Tarybos Pirmininko sutikimą ir pasilikti laiko techniniam pasirengimui (baziniams dokumentams ir t. t.), kad komitetas galėtų imtis darbo.
  • [13]  Kitaip tariant, jeigu jį patvirtina abi institucijos, jeigu nė viena jų nepareiškia nuomonės arba jeigu viena jų priima, o kitai nepavyksta pateikti nuomonės.
  • [14]  Šį 14 dienų laikotarpį susieti su likusiu šios dalies tekstu ne taip jau lengva: galima daryti išvadą, kad jeigu Taryba atmetė projektą po EP patvirtinimo, minėtas laikotarpis prasideda po Tarybos atmetimo dienos (arba dienos, kai apie jį pranešama Parlamentui, beje). Bet kas nutinka Tarybai tekstą atmetus anksčiau negu EP pareiškia savo nuomonę? Ar 14 dienų laikotarpis prasideda iš karto? Ar EP visų pirma turi priimti tekstą ir po to pereiti prie galimo pakartotinio pakeitimų patvirtinimo, ar pradžioje turi patvirtinti pakeitimus, o vėliau priimti tekstą su pakeitimais?
  • [15]  Kas nutinka, jeigu EP tekstą atmeta mažesne negu numatyta balsų dauguma? Kaip numatyta SESV 272 straipsnio 7 dalyje, tai tolygu priėmimui? Tačiau, atrodo, aišku, kad jeigu Tarybai, kuri paprastai sprendimą priima kvalifikuota balsų dauguma, nepavyksta kvalifikuota balsų dauguma jo priimti ar atmesti, ji nuomonės nepareiškia.

Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ  (24.2.2009)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Lisabonos sutarties finansinių aspektų
(2008/2054(INI))

Nuomonės referentas: István Szent-Iványi

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. pabrėžia, kad Lisabonos sutartis turės itin didelio poveikio bendrai užsienio ir saugumo politikai, kadangi bus naujai paskirstyta administracinė atsakomybė ir nustatytos naujos politikos sritys;

B.  atkreipia dėmesį į tai, kad institucinė struktūra dar nėra iki galo apibrėžta, todėl reikiami biudžeto asignavimai turėtų būti numatomi palaipsniui, aiškėjant naujos organizacinės struktūros apimčiai ir vaidmeniui; ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad kalbant apie paramos struktūras administracinės išlaidos turėtų būti mažinamos taikant masto ekonomijos principus;

C. pabrėžia, kad nei dėl institucinių pokyčių, nei dėl naujų BUSP ir BSGP nuostatų priėmimo neturėtų dar labiau padidėti įsipareigojimų asignavimų pagal jau dabar nuolat nepakankamai finansuojamą 4 išlaidų kategoriją lygis, ir tikisi, kad atliekant būsimą laikotarpio vidurio daugiametės finansinės programos peržiūrą bus numatyta papildomų išteklių;

D. pažymi, kad pagal Lisabonos sutartį numatyta taikyti naujas procedūras siekiant sudaryti galimybę greitai panaudoti Europos Sąjungos biudžeto lėšas ir sukurti pradinį valstybių narių įnašų fondą; vis dėlto pabrėžia, kad visi Europos Sąjungos išorės veiksmai paprastai turėtų būti finansuojami iš Bendrijos asignavimų ir tik išimties tvarka, susidarius kritinei padėčiai, – iš ES biudžetui nepriklausančių įnašų;

E.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal naują biudžeto procedūrą panaikinami bet kokie įvairių biudžeto skyrių ir išlaidų rūšių skirtumai; taigi mano, kad BUSP skirtoms išlaidoms turėtų būti taikomos tos pačios taisyklės ir procedūros, kurios taikomos kitiems biudžeto skyriams;

F.  pabrėžia, kad atsižvelgiant į teisiškai privalomą daugiametės finansinės programos pobūdį, kaip numatyta pagal Lisabonos sutartį, būtinas didesnis lėšų panaudojimo lankstumas; taigi mano, kad reikėtų persvarstyti galiojančio Tarpinstitucinio susitarimo nuostatas dėl lankstumo priemonės, siekiant padidinti metinį papildomą rezervą, kurį galėtų panaudoti biudžeto valdymo institucija, numatyti galimybę daryti nedideles pataisas ir prireikus leisti atlikti laikiną lėšų perkėlimą iš vienų daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijų į kitas.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.2.2009

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

32

6

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Vittorio Agnoletto, Angelika Beer, Bastiaan Belder, Marco Cappato, Philip Claeys, Maciej Marian Giertych, Ana Maria Gomes, Klaus Hänsch, Maria Eleni Koppa, Vytautas Landsbergis, Francisco José Millán Mon, Pasqualina Napoletano, Janusz Onyszkiewicz, Ioan Mircea Paşcu, João de Deus Pinheiro, Hubert Pirker, Pierre Pribetich, Flaviu Călin Rus, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, György Schöpflin, Charles Tannock, Geoffrey Van Orden, Andrzej Wielowieyski, Zbigniew Zaleski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Maria Badia i Cutchet, Andrew Duff, Pierre Jonckheer, Evgeni Kirilov, Alexandru Nazare, Antolín Sánchez Presedo, Jean Spautz

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Carlos Coelho, Pilar del Castillo Vera, Cristina Gutiérrez-Cortines, Manolis Mavrommatis, José Javier Pomés Ruiz, José Ribeiro e Castro, Ewa Tomaszewska

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ (27.5.2008)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Lisabonos sutarties finansinių aspektų
(2008/2054(INI))

Nuomonės referentas: Jan Mulder

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  džiaugiasi tuo, kad Europos Parlamentui suteiktos naujos galios, susijusios su biudžeto sudarymo procedūra, ypač su žemės ūkio išlaidų sritimi; pažymi, kad Europos Parlamentui teisėtai, laikantis demokratijos principų, suteikti visas sritis apimantys biudžetą tvirtinančios institucijos įgaliojimai; atkreipia dėmesį į tai, kad dabar Parlamentas bus atsakingas ir galės spręsti klausimus, susijusius su žemės ūkio programų finansavimu; pageidauja, kad būtų tęsiamas sėkmingas bendradarbiavimas su Taryba visais biudžeto klausimais;

2.  pabrėžia, kad remiantis Lisabonos sutartimi panaikinamas išlaidų klasifikavimas į privalomąsias ir neprivalomąsias; vis dėlto pažymi, kad dėl daugiamečių programų ir atitinkamų teisės aktų didesnė biudžeto dalis vis dar turės būti skiriama kaip privalomosios išlaidos; atkreipia dėmesį į tai, kad, nors tokiu būdu užtikrinamas finansavimas, biudžetas tapo mažiau lankstus; pažymi, kad dėl to naujus prioritetinius uždavinius galima finansuoti tik naudojant naujas lėšas arba persvarsčius esamų programų prioritetus atsižvelgiant į finansavimo lygį; taigi pabrėžia didesnį poreikį užtikrinti pakankamas maržas pagal skirtingas pirminio biudžeto išlaidų kategorijas, kad Parlamentas turėtų pakankamai erdvės prioritetams apibrėžti;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad nuostata dėl visapusiškų biudžetinių galių ir įgaliojimų spręsti žemės ūkio klausimus taikant bendro sprendimo procedūrą pagal Lisabonos sutarties 37 straipsnio 2 dalį prieštarauja šios sutarties 37 straipsnio 3 dalies nuostatai; mano, kad pagal 37 straipsnio 3 dalį savaime neapibrėžiamos savarankiškos galios;

4.  pažymi, kad Lisabonos sutartis apima Tarpinstitucinio susitarimo ir daugiametės finansinės programos institucionalizaciją, tai reiškia, kad abu finansiniai susitarimai turės tapti teisės aktais, taikant specialią sprendimų priėmimo procedūrą daugiametės finansinės programos atveju; atkreipia dėmesį į tai, kad jei Parlamentui ir Tarybai nepavyksta susitarti dėl naujos daugiametės finansinės programos, esamos programos galiojimas pratęsiamas tol, kol pasiekiamas toks susitarimas;

5.  ragina Tarpinstitucinio susitarimo ir daugiametės finansinės programos galiojimo trukmę suderinti su penkerius metus trunkančia Europos Parlamento ir Komisijos kadencija; pabrėžia, kad tai palengvintų Komisijos ir Parlamento užduotį nustatyti laikotarpio vidurio prioritetus; todėl ragina pratęsti dabartinio Tarpinstitucinio susitarimo ir daugiametės finansinės programos galiojimą nuo 2013 m. iki 2015 m.;

6.  pabrėžia, kad nauja sutartis labai pakeičia metinę biudžeto sudarymo procedūrą, ir pažymi, kad dėl to, jog bus tik vienas svarstymas, iš esmės keičiasi šio svarstymo pobūdis ir ypač padidėja jo strateginė reikšmė; ragina, jei reikia, skubiai persvarstyti Parlamento darbo tvarkos taisykles siekiant jas suderinti su pakeistomis 2010 m. biudžeto biudžetinėmis procedūromis ir sudaryti galimybę ne tik Biudžeto komitetui, bet ir kitiems komitetams per pagrįstą laiko tarpą pateikti savo nuomones; ragina Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetą pervarstyti savo su biudžetu susijusias konsultacijų procedūras, kad būtų užtikrinta aukšta pateikiamų nuomonių, priimtų po visapusiškų diskusijų, kokybė;

7.   pažymi, kad šiuo metu žemės ūkio ir kaimo plėtrai skiriamos lėšos sudaro didelę dalį ES biudžeto lėšų, tačiau ši suma per pastaruosius metus sąlygiškai labai sumažėjo; pabrėžia, kad, kaip nutarta, būtina užtikrinti planavimo saugumą ir daugiametės finansinės programos patikimumą; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto atitinkami atstovai dalyvautų Taikinimo komiteto posėdžiuose, ypač dabar, kai bendro sprendimo procedūra apima ir išlaidas, kurios anksčiau buvo privalomosios; taip pat pabrėžia, kad būtina užtikrinti Biudžeto komiteto ir specialiųjų komitetų su biudžetiniais aspektais susijusios teisėkūros veiklos koordinavimą, kadangi jie daro poveikį svarstant daugiametę finansinę programą ir vykdant metinę biudžeto sudarymo procedūrą;

8.   pabrėžia, kad visa bendroji žemės ūkio politika finansuojama Europos lygmeniu, o kitose politikos srityse finansavimas Europos lygmeniu yra dalinis, todėl ES žemės ūkio politikai skirtas išlaidas reikia vertinti atsižvelgiant į šią aplinkybę;

9.   pažymi, kad pagal naują biudžeto sudarymo procedūrą Komisijos užduotis taikinimo procedūros metu yra kiek įmanoma veiksmingiau tarpininkauti, kad būtų pasiektas Parlamento ir Tarybos susitarimas; jei Taikinimo komitete Parlamentui ir Tarybai nepavyksta susitarti, Komisija turi pateikti naują pasiūlymą; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad tuo atveju, kai taikinimo procedūros metu Taryba sutaria su Parlamentu dėl bendros pozicijos, tačiau nesugeba užtikrinti kvalifikuotos daugumos pačioje Taryboje, Parlamentas, pasinaudodamas nuostata dėl aklavietės išvengimo (angl. „anti-deadlock" clause), gali grįžti prie pradinio pirmojo svarstymo ir atitinkamai patvirtinti biudžetą;

10. atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Lisabonos sutartį vykdant biudžeto sudarymo procedūrą panaikinama didžiausia išlaidų padidėjimo norma; taip pat pažymi, kad tai susiję su neprivalomųjų išlaidų panaikinimu;

11. kelia klausimą, ar pagal naujos biudžeto sudarymo procedūros, kuri apima tik vieną svarstymą, tvarkaraštį Komisija turės galimybę rudenį pateikti pakeitimų raštą, kuris svarbus tam, kad biudžete būtų galima atsižvelgti į derliaus prognozes ir įtraukti susijusias biudžeto išlaidas;

12. pažymi, kad Sutartyje išsaugoma nuostata, kuria remiantis taikoma laikinos vienos dvyliktosios asignavimų dalies sistema, jeigu biudžeto negalima galutinai priimti iki finansinių metų pradžios; atkreipia dėmesį į tai, kad tai reiškia, jog biudžetiniai mokėjimai atliekami kas mėnesį ir iš esmės biudžetas negali viršyti ankstesnio biudžeto išlaidų sumos.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

27.5.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

37

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Vincenzo Aita, Peter Baco, Bernadette Bourzai, Niels Busk, Luis Manuel Capoulas Santos, Giuseppe Castiglione, Giovanna Corda, Joseph Daul, Albert Deß, Gintaras Didžiokas, Constantin Dumitriu, Michl Ebner, Ioannis Gklavakis, Lutz Goepel, Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf, Esther Herranz García, Lily Jacobs, Elisabeth Jeggle, Heinz Kindermann, Vincenzo Lavarra, Stéphane Le Foll, Mairead McGuinness, Rosa Miguélez Ramos, James Nicholson, María Isabel Salinas García, Agnes Schierhuber, Czesław Adam Siekierski, Alyn Smith, Petya Stavreva, Witold Tomczak, Donato Tommaso Veraldi, Janusz Wojciechowski, Andrzej Tomasz Zapałowski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Liam Aylward, Esther De Lange, Hans-Peter Mayer, Brian Simpson, Struan Stevenson, Kyösti Virrankoski

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

11.3.2009

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

26

 

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Richard James Ashworth, Reimer Böge, Brigitte Douay, James Elles, Göran Färm, Szabolcs Fazakas, Vicente Miguel Garcés Ramón, Salvador Garriga Polledo, Ingeborg Gräßle, Catherine Guy-Quint, Jutta Haug, Ville Itälä, Anne E. Jensen, Vladimír Maňka, Mario Mauro, Jan Mulder, Gérard Onesta, Margaritis Schinas, Nina Škottová, Theodor Dumitru Stolojan, László Surján, Gary Titley, Helga Trüpel, Kyösti Virrankoski, Ralf Walter

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Călin Cătălin Chiriţă, Marusya Ivanova Lyubcheva, Peter Šťastný

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

11.3.2009

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

26

0

2