PRANEŠIMAS dėl integruoto požiūrio į lyčių lygybę komitetų ir delegacijų darbe

1.4.2009 - (2008/2245(INI))

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas
Pranešėja: Anna Záborská

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl integruoto požiūrio į lyčių lygybę komitetų ir delegacijų darbe

(2008/2245(INI))

Europos Parlamentas,

–    atsižvelgdamas į EB sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnį ir 141 straipsnio 4 dalį,

–    atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, į peržiūrėtą Europos socialinę chartiją ir į Europos žmogaus teisių teismo praktiką,

–    atsižvelgdamas į Europos Tarybos Žmogaus teisių ir teisės reikalų generalinio direktorato, ypač Europos Tarybos Moterų ir vyrų lygybės komiteto veiklą,

–    atsižvelgdamas į 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/73/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu[1],

–    atsižvelgdamas į savo 2003 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl integruoto požiūrio į lyčių lygybę (angl. gender mainstreaming) Europos Parlamente[2],

–    atsižvelgdamas į savo 2007 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl integruoto požiūrio į lyčių lygybę komitetų darbe[3],

–    atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–    atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A6‑0198/2009),

A. kadangi lyčių lygybė yra pamatinis Bendrijos teisės principas ir pagal Sutarties 2 straipsnį tai vienas iš Bendrijos uždavinių,

B. kadangi Sutarties 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas integruotas požiūris į lygybę, pagal kurį bet kurioje savo veiklos srityje Bendrija siekia šalinti nelygybės apraiškas ir skatinti lyčių lygybę,

C. kadangi moterų Parlamento narių procentinė dalis nuolat didėja (nuo 17,5 proc. 1979 m. iki 31,08 proc. 2009 m.),

D. kadangi nedaug moterų Parlamento narių užima aukštas pareigas Parlamento organuose (pavyzdžiui, komitetų ar delegacijų pirmininko ar nario pareigas),

E. kadangi Parlamento Vidaus politikos ir Išorės politikos generaliniuose direktoratuose moterų yra neproporcingai daug ir jos sudaro atitinkamai 66,5 ir 66 proc. darbuotojų, nors pastaraisiais metais didžiausia pažanga matoma Vidaus politikos generaliniame direktorate, kuriam buvo įteiktas 2007 m. lygybės apdovanojimas už pažangią praktiką, skirtas už lygybei ir integruotam požiūriui į lygybę palankios darbo aplinkos kūrimą, taip pat gerokai padidėjusį aukštas vadovaujančias pareigas užimančių moterų skaičių (pavyzdžiui, nuo 2005 m. skyriaus vadovių moterų skaičius išaugo nuo 5 iki 30 proc.),

F. kadangi dauguma Parlamento komitetų paprastai pripažįsta tam tikrą integruoto požiūrio į lyčių lygybę svarbą (pavyzdžiui, jų teisėkūros veikloje, oficialiuose santykiuose su Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetu arba rengdami lyčių lygybės veiksmų planą) ir tik nedaugelis komitetų visiškai nekreipia į jį dėmesio arba į jį atsižvelgia retai,

G. pabrėždamas, kad už integruoto požiūrio į lygybę atsakingo tinklo Parlamento komitetuose, kurį sudaro Parlamento nariai ir sekretoriato darbuotojai, naudojimas iki šiol nedavė lauktų rezultatų,

H. pabrėždamas, kad lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupė pasiūlė panašų tinklą kurti tarpparlamentinėse delegacijose siekiant lyčių lygybės klausimą įtraukti į Europos Sąjungos išorės santykius,

Integruoto požiūrio į lyčių lygybę vertinimas

1. pabrėžia, kad reikalaujant lyčių lygybės praktikoje negalima supriešinti moterų su vyrais;

2. pabrėžia, kad integruoto požiūrio į lyčių lygybę įgyvendinimas yra teigiamas pokytis ir moterims, ir vyrams;

3. pabrėžia, kad taikant integruotą požiūrį į lyčių lygybę reikia pertvarkyti, pagerinti, plėtoti ir įvertinti politikos sritis, siekiant, kad visais lygmenimis ir visais etapais veikėjai, paprastai dalyvaujantys priimant politinius sprendimus, įtrauktų lygybės aspektą į visas politikos sritis;

4. primena, kad vykdant Bendrijos politiką, priklausančią Parlamento komitetų ir delegacijų kompetencijai, būtina priimti ir taikyti atitinkamą strategiją su konkrečiais integruoto požiūrio į lyčių lygybę tikslais;

5. pabrėžia lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupės įgaliojimų svarbą ir ragina toliau skatinti ir palaikyti šį procesą visame Parlamente, taip pat santykiuose ir bendradarbiavime su Komisija, Taryba ir kitomis institucijomis;

6. sveikina tuos Europos Parlamento komitetus, kurie taikė integruotą požiūrį į lygybę savo darbuose, ir kviečia kitus komitetus ir delegacijas elgtis taip pat;

7. prašo, kad tarpparlamentinėse delegacijose ir rinkimų stebėjimo misijose būtų dažniau naudojamas už integruotą požiūrį į lygybę atsakingas tinklas;

8. ragina generalinį sekretorių skirti ypatingą dėmesį komitetų ir parlamentinių delegacijų visų lygių pareigūnų apmokymui laikytis integruoto požiūrio į lygybę; dar kartą prašo, kad jau nuo pat būsimos kadencijos pradžios visi Parlamento nariai būtų apmokyti laikytis integruoto požiūrio į lyčių lygybę;

9. dar kartą išsako raginimą, kad būtų sukurtas tinklas iš komitetų ir tarpparlamentinių delegacijų sekretoriatų pareigūnų, kurie Vidaus politikos ir Išorės politikos generaliniuose direktoratuose būtų specialiai apmokyti laikytis integruoto požiūrio į lyčių lygybę, kad jie galėtų nuolat keistis gerąja patirtimi;

10. pabrėžia būtinybę, kad Parlamento komitetai ir delegacijos turėtų tinkamų priemonių, kurios leistų gerai susipažinti su integruotu požiūriu į lygybę, pavyzdžiui, pagal lytį sugrupuotus rodiklius, informaciją ir statistinius duomenis, taip pat biudžeto išteklių paskirstymą atsižvelgiant į lyčių lygybę;

11. pabrėžia, kad įgyvendinant integruotą požiūrį į lygybę reikia atsižvelgti į kiekvieno Parlamento komiteto ar delegacijos specifiką; prašo komitetus ir delegacijas aktyviai dalyvauti Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto reguliariai organizuojamuose vertinimuose, pagrįstuose pirmininkams ir už integruotą požiūrį į lyčių lygybę atsakingiems pirmininkų pavaduotojams pateiktais klausimynais, įskaitant informaciją apie šio pobūdžio trūkumus komitetų ir delegacijų darbe bei kiekvieno komiteto pažangą įgyvendinant integruotą požiūrį į lygybę;

12. pabrėžia, kad labai svarbu aiškiai apibrėžti Parlamento komitetų ir delegacijų vaidmenį ir atsakomybę integruoto požiūrio į lyčių lygybę srityje;

13. pabrėžia veiksmingo ir koordinuoto bendradarbiavimo tarp lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupės, už integruoto požiūrio į lygybę atsakingo tinklo komitetuose ir tarpparlamentinėse delegacijose bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto svarbą;

14. ragina generalinį sekretorių ir toliau įgyvendinti integruotą strategiją, sudarančią sąlygas derinti šeiminį gyvenimą ir profesinę veiklą bei didesnes galimybes moterims pareigūnėms siekti karjeros;

15. ragina politines frakcijas atsižvelgti į proporcingo lyčių dalyvavimo tikslą skiriant asmenis į didelės atsakomybės reikalaujančias pareigas;

16. ragina Parlamento biurą bendradarbiaujant su valstybių narių parlamentų nariais pabrėžti teigiamą lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupės rodomą pavyzdį;

17. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos Tarybai.

• [1]  OL L 269, 2002 10 5, p. 15.
• [2]  OL C 61 E, 2004 3 10, p. 384.
• [3]  OL C 244 E, 2007 10 18, p. 225.

AIŠKINAMOJI DALIS

ĮVADAS

Iniciatyvinio pranešimo (Integruotas požiūris į lyčių lygybę komitetų ir delegacijų darbe (INI/2008/2245), pranešėja Anna Záborská) pagrindą sudaro klausimynas, kuris buvo pateiktas komitetų ir delegacijų pirmininkams arba už lyčių aspekto integravimą (angl. gender mainstreaming) atsakingiems pirmininkų pavaduotojams. Į šį kreipimąsi atsiliepė devyniolika komitetų, iš kurių vienas (ECON) – pranešėjai adresuoto laiško forma (atsakė 19 komitetų iš 21). Deja, atsakymų nepateikė nė viena delegacija.

Klausimyną sudarė 28 klausimai, suskirstyti į keturias dalis, apimančias veiklos sritį, strategiją, lyčių aspekto integravimo įgyvendinimą, taip pat sukauptą patirtį, konsultavimąsi ir bendradarbiavimą lyčių lygybės klausimais.

A. Veiklos sritis

Dvylikoje komitetų (AGRI, CULT, DEVE, ECON, EMPL, ENVI, INTA, ITRE, JURI, LIBE, REGI ir TRAN) integruoto požiūrio į lyčių lygybę klausimai yra reikšmingi teisėkūros veikloje. (Q4)

Atsižvelgdami į Darbo tvarkos taisyklėse apibrėžtas skirtingas kompetencijos sritis, komitetai išskyrė šiuos aspektus, kuriais lyčių lygybės klausimas yra ypač svarbus (Q5):

· lyčių klausimas ES sutarties taikymo ir jos veikimo vertinimo plotmėje; vyrų ir moterų skaičiaus pusiausvyra skiriant Europos Parlamento atstovus į tarpvyriausybines konferencijas ir būsimų konvencijų rengimo darbo grupes, moterų Europos Parlamento narių skaičiaus didėjimas (AFCO);

· ypatingas dėmesys integruotam požiūriui lyčių klausimu rengiant pranešimus ir nuomones; lyčių požiūriu neutralios kalbos vartojimas komiteto posėdžiuose ir dokumentuose, lyčių lygybės klausimas keliamas bendraujant su kviestiniais kalbėtojais ir komiteto delegacijose;

· kaimo plėtra, bendroji žemės ūkio politika (AGRI);

· su lytimi susiję klausimai svarbūs visose komiteto kompetencijos srityse (CULT);

· Tūkstantmečio vystymosi tikslai, humanitarinė pagalba ir vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė (skirtingų šalių daugybėje strateginių dokumentų įvardijama kaip „bendra problema“) (DEVE);

· draudimas, pensijos, Lisabonos strategija, visuotinės svarbos paslaugų ir mikrofinansavimo apmokestinimo sistema (ECON);

· įdarbinimas, socialinė politika, darbo sąlygos, diskriminacija darbo rinkoje (EMPL);

· visuomenės sveikata, farmacijos pramonės produkcija ir kosmetika, nekenksmingos aplinkos sąlygos (pesticidai, biocidai, atliekos) (ENVI);

· viešieji svarstymai ir keitimasis nuomonėmis; rengdami dokumentus pranešėjai atsižvelgia į lyčių lygybės klausimą; kalbėtojų vyrų ir moterų pusiausvyra (DROI);

· vartotojų politika (IMCO);

· prekyba ir plėtros aspektai (INTA);

· moksliniai tyrimai, pramonė (ITRE);

· pagrindinės teisės (LIBE),

· pakrančių žvejyba, integruota ir tvari žvejybos zonų plėtra, vandens ūkis, perdirbamoji pramonė ir struktūrinė politika (PECH);

· su ES struktūriniais fondais, Europos regioninės plėtros fondais, Sanglaudos fondu ir Europos socialiniu fondu susijusi teisėkūra, kitų Europos Sąjungos politikos sričių vertinimas socialinės sanglaudos požiūriu (REGI);

· ESGP uždaviniai – misijų personalo elgesys su vietos gyventojais, minos arba likę nuo karo sprogmenys ir išminavimas, nusiginklavimas, demobilizavimas ir reintegravimas (DDR) konfliktus išgyvenusiose šalyse (SEDE);

· transportas kaip įdarbinimo sritis ir saugumas kelyje (TRAN).

Daug komitetų pradėjo įgyvendinti integruotą požiūrį į lyčių lygybę savo teisėkūros ir / arba su teisėkūra nesusijusioje veikloje (Q7). Keturiolika komitetų iš devyniolikos (2006 m. – 12 iš19) teigia jau pritaikę šį požiūrį savo teisėkūros arba su teisėkūra nesusijusioje veikloje.

Štai keletas pavyzdžių:

AFET – lyčių lygybės skatinimas tarptautinėje arenoje;

AGRI – nuomonė dėl lyčių lygybės Europos Sąjungoje – 2007 m.;

CULT – į lyčių klausimus nuolat atsižvelgiama rengiant pranešimus ir nuomones, taip pat kitoje komiteto veikloje – per viešuosius svarstymus, formuojant delegacijų sudėtį;

DEVE – į Tūkstantmečio vystymosi tikslus įtraukta ir lyčių lygybės perspektyva. Vienas iš tikslų – lyčių lygybė ir moterų emancipacija (MCR3);

DROI – moterų teisės yra žmogaus teisių dalis; pastaruoju metu nagrinėtos temos: nusikaltimai orumui, lyčių aspekto integravimo tyrimas išorės veikloje;

ECON – moterų įdarbinimas ir jų integravimas į darbo rinką, profesinis mokymas, mokymasis visą gyvenimą, profesinės veiklos ir šeimos gyvenimo derinimas, taip pat vartotojų supažindinimas su finansų ir kreditų sritimi;

EMPL – direktyva dėl darbo trukmės, pensijų ir pagrindinės įdarbinimo gairės;

IMCO – specifiniai pažeidžiamų grupių poreikiai aptarti pranešime „ES vartotojų politikos strategija“;

PECH – pranešimai dėl pakrančių žvejybos ir pakrantėse dirbančių žvejų problemos, moterų žvejyboje tinklų, vandens ūkio, atsižvelgiant į integruotą pakrančių zonų Europoje valdymą;

REGI – integruotas požiūris į lyčių lygybę įtrauktas į struktūrinių fondų reglamentus kaip kompleksinis politikos programavimo ir įgyvendinimo lygmuo;

SEDE – dviejuose pranešimuose dėl Europos saugumo strategijos (pranešėjai K. von Wogau ir H. Kuhne);

TRAN – pataisos ir pranešimai dėl transporto ir turizmo, tyrimas apie moteris ir Europos transporto sektorių;

AFCO, ENVI, JURI, LIBE ir CONT savo teisėkūros veikloje integruoto požiūrio į lyčių lygybę neįdiegė.

B. Lyčių lygybės strategija, ilgalaikiai ir trumpalaikiai komitetų tikslai

Vienuolika Parlamento komitetų nei aptarė, nei priėmė strategijos dėl lyčių lygybės dimensijos įvairiose su komiteto veikla susijusiose srityse. Keturi komitetai (AFET, PECH, REGI, SEDE) tokią strategiją priėmė. AFCO, AGRI ir ENVI surengė diskusijas dėl tokios strategijos priėmimo. Palyginimui – 2006 m. 14 komitetų apie tokią strategiją buvo nei diskutavę, nei jos priėmę. Keturi komitetai buvo šį klausimą aptarę, tačiau tik vienas komitetas buvo tokią strategiją priėmęs.

Priimdami Gender Mainstreaming Action Plan (Lyčių aspekto integravimo veiksmų planas) AFET nariai įsipareigoja savo darbe skatinti lyčių lygybę ir toliau kelti su šia sritimi susijusius klausimus bendraudami su kviestiniais kalbėtojais, būdami delegacijų nariais. AFET taip pat rūpinsis, kad į lyčių lygybės klausimus būtų deramai atsižvelgiama rengiant pranešimus ir nuomones. Komitetas, kiek tai įmanoma, sieks užtikrinti, kad 33 proc. svarstymuose dalyvaujančių kalbėtojų būtų moterys. AFET įsipareigojo skatinti lyčių požiūriu neutralią kalbą savo dokumentuose ir posėdžiuose. AFET taip pat išreiškė pageidavimą atlikti tyrimą dėl ES specialiųjų pasiuntinių ir Komisijos delegacijų vadovų vyrų ir moterų pusiausvyros.

SEDE strategija buvo priimta 2007 m. kovo 19 d. kaip dokumentas, pavadintas Gender mainstreaming action plan (Lyčių aspekto integravimo veiksmų planas). SEDE pakomitetis įsipareigojo savo darbe skatinti lyčių lygybės perspektyvą, į savo pranešimus ir nuomones įtraukdamas su lyčių lygybe susijusius klausimus. Jis taip pat rūpinsis, kad skirstant, kas rengs ir skaitys pranešimus ir nuomones, būtų atsižvelgiama į esamą vyrų ir moterų skaičiaus proporciją, skatins proporcingą atstovavimą savo delegacijose, taip pat laikysis subalansuoto lyčių atstovavimo tarp kviestinių kalbėtojų viešuosiuose svarstymuose, taip pat numato 33 proc. moterų kalbėtojų kvotą. Be to, SEDE įsipareigoja skatinti lyčių požiūriu neutralią kalbą savo posėdžiuose ir rašytiniuose dokumentuose.

SEDE esminėmis lyčių lygybės požiūriu laiko dvi problemas: CSNU 1325 rezoliucijos įgyvendinimą ESGP plotmėje ir bendrąsias elgesio normas vykdant ESGP operacijas, taip pat saugumo ir nusiginklavimo, demobilizacijos ir reintegravimo (DDR) sektoriaus reformą.

REGI savo strategijoje, pavadintoje Mission Statement on Promoting Gender Equality in the work of the Committee (Pagrindinės lyčių lygybės skatinimo gairės komiteto darbe), įsipareigojo skatinti lyčių lygybę savo vidaus darbe, frakcijų prašydamas, kad, kiek įmanoma, moterų skaičius komitete atspindėtų moterų Europos Parlamente proporciją ir kad į šią proporciją būtų atsižvelgiama skiriant Biuro narius ir komiteto koordinatorius. REGI taip pat išreiškia pageidavimą, kad jo Biuro valdyba skirstydama pranešimus ir nuomones komitete užtikrintų lyčių pusiausvyrą. REGI taip pat išreiškia pageidavimą ištirti, kaip taikomas lygių galimybių principas skiriant komiteto sekretoriato narius.

Savo išorės veikloje REGI įsipareigoja reguliariai kelti su lyčių lygybe susijusius klausimus rengiamuose teisėkūros ir iniciatyviniuose pranešimuose bei nuomonėse, ypač susijusiuose su regionų plėtra. REGI glaudžiai kontroliuos lyčių perspektyvos veiksmingumą panaudojant struktūrinių fondų paramą.

2006 m. priimtoje PECH strategijoje apibrėžiamos lyčių lygybės skatinimo gairės. PECH įsipareigoja skatinti lyčių aspekto integravimą siekdamas, kad teisiškai ir socialiniu požiūriu būtų geriau pripažintas moterų atliekamas darbas ir jų teisės. Šis tikslas gali būti pasiektas plėtojant priemones, suteikiančias galimybę rinkti ir skleisti informaciją apie moterų padėtį, moteris įtraukiant į sprendimų priėmimo procesą, integruojant lyčių lygybės principus į teisėkūros projektus ir veiksmingai taikant šiuos principus Europos žuvininkystės fondo veikloje ir vykdant kitas finansines priemones, susijusias su žuvininkystės politika. PECH taip pat įsipareigoja įtraukti lyčių lygybės klausimus į savo teisėkūros ir iniciatyvinius pranešimus. Be to, PECH planuoja bent kartą per metus keistis nuomonėmis dėl lyčių lygybės politikos ir atlikti poveikio pagal lytį vertinimą koordinatorių ir komiteto posėdžiams.

AFET, SEDE ir PECH apibrėžė konkrečius veiklos tikslus. AFET mini rengiamą viešą svarstymą tema „Moterys arabų kraštuose“, specialiųjų ES pasiuntinių ir Komisijos delegacijos narių vyrų ir moterų skaičiaus pusiausvyros tyrimą, planuoja skatinti Parlamento narius, kad į lyčių lygybės principą būtų būtinai atsižvelgiama sudarant būsimas delegacijas.

PECH apibrėžė keliamus tikslus savo priimtoje strategijoje. Juos aptarėme anksčiau.

SEDE mini CSNU 1325 rezoliucijos ESGP plotmėje ir bendrų ESGP operacijoms elgesio normų įgyvendinimą.

C. Lyčių aspekto įgyvendinimo planas

Visi komitetai, išskyrus CULT, į būsimus savo projektus (pranešimus, viešuosius svarstymus) įsipareigojo įtraukti temas, ypač reikšmingas lyčių lygybės perspektyvai. Daugeliu atvejų temos sutampa su pagrindinėmis veiklos sritimis, nurodytomis klausimyno A dalyje.

Septyni komitetai (AGRI, EMPL, ENVI, PECH, REGI, SEDE ir TRAN) patikrino, ar disponuoja pagal lytį suskirstytais duomenimis ir statistine informacija.

PECH apgailestauja, kad nepaisant atliktų tyrimų apie moteris žuvininkystės sektoriuje, trūksta pagal lytį suskirstytų statistinių duomenų. SEDE paprašė Tarybą pateikti statistinius duomenis apie vyrų / moterų dalyvavimą ESGP operacijose. Komitetas taip pat turi vertingų statistinių duomenų, susijusių su vadinamuoju „Gender mainstreaming in ESDP missions“ (Lyčių lygybės principas ESGP misijose). AGRI komitetas atkreipė dėmesį į tai, kad jo kompetencijos srityse statistinių duomenų nėra ir kad turimi duomenys neatspindi, pavyzdžiui, žemės ūkyje sutuoktinių atliekamo darbo. AGRI paprašė Komisiją ir Eurostatą užpildyti šias spragas ir renkant duomenis pašalinti diskriminacinius elementus. EMPL tyrė teisėkūrą dėl su darbu susijusių statistinių duomenų. TRAN užsakė atlikti tyrimą dėl moterų Europos transporto sektoriuje, kurio rezultatai atskleidžia lyčių pusiausvyros stygių Europos transporto sektoriuje. REGI užsakė tyrimą „Integruotas požiūris į lyčių lygybę panaudojant struktūrinių fondų paramą“, leidžiantį įvertinti ir turimus duomenis.

Trys komitetai (DROI, PECH ir SEDE) apibrėžė atitinkamus rodiklius. PECH nuomone, lengviausia gauti kiekybinius duomenis apie įdarbinimą, tačiau, kiek įmanoma, reikia atsižvelgti ir į kitus duomenis (teisinį ir socialinį statusą, socialinių ir kultūrinių sąlygų lemiamus apribojimus, profesinio ugdymo ir lavinimo prieinamumą ir lygį bei kt.). DROI paprašė pateikti rodiklius atsižvelgiant į Europos priemonę, skatinančią demokratiją ir žmogaus teises, kurios vienas iš horizontaliųjų tikslų yra lyčių aspekto integravimas.

Vieninteliai PECH ir ENVI analizavo visų savo veiklos sričių biudžetinių lėšų paskirstymą, atsižvelgdami į lyčių lygybės principą. PECH remiasi Tarybos reglamento straipsniais dėl Europos žuvininkystės fondo; reglamente pateikiama keletas teigiamų nuorodų šiuo klausimu. Vis dėlto šiame dokumente lėšos nepaskirstomos tarp skirtingų ašių, nes tai padaryti turi pačios valstybės narės, atsižvelgdamos į savo vykdomas programas. (Q15)

Kalbant apie rekomenduojamus taikyti metodus, kad būtų įgyvendintas integruotas požiūris į lyčių lygybę, keturi komitetai, siekdami įgyvendinti lyčių aspekto integravimą, ėmėsi taikyti specifinius metodus. AFET pasitelkia lyginamąją analizę (angl. benchmarking), REGI – poveikio vertinimą, atsižvelgiant į lytį, SEDE – statistinius duomenis, paskirstytus pagal lytį, o PECH teigia esąs atviras naudoti visus esamus metodus. Tokios pačios nuostatos laikosi DROI.

D. Sukaupta patirtis ir konsultavimas dėl su lytimi susijusių aspektų

Didžioji dalis komitetų reguliariai prašė ekspertų, nacionalinių įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų bei kitų organizacijų, tiesiogiai dirbančių lyčių lygybės srityje, konsultacijų viešiesiems svarstymams arba užsakė tyrimus. Tokiomis konsultacijomis nepasinaudojo tik AFCO, AGRI, CONT, CULT, IMCO ir JURI komitetai. DROI pabrėžia, kad nevyriausybinių organizacijų ekspertai, besispecializuojantys lyčių klausimais, reguliariai dalyvauja jų viešuosiuose svarstymuose. Tą patį galima pasakyti apie PECH ir REGI. DEVE komitete nevyriausybinių organizacijų ir išorės ekspertų konsultacijos yra svarbus elementas rengiant pranešimus, nuomones ir formuojant delegacijų sudėtį.

Kalbant apie Europos Parlamento vidaus ekspertų patirtį (FEMM, jo sekretoriatas, teminis departamentas, teisės padalinys ir biblioteka), jų konsultacijomis pasinaudojo keturiolika komitetų. PECH teigia, kad atsižvelgė į daugelį pasiūlymų, išsakytų FEMM komiteto nuomonėse, ir teminiam departamentui užsakė tyrimą „Moterų vaidmuo Europos žvejybos zonų tvarioje plėtroje“. EMPL naudojasi bibliotekos, teminio departamento paslaugomis, teigia atsižvelgiąs į FEMM išsakytas nuomones. Bibliotekos darbuotojai REGI komitetui pateikė dokumentą „Gender mainstreaming within a regional policy“ (Lyčių lygybės principas regioninėje politikoje), o teminis departamentas pradėjo išorinį tyrimą dėl „Integruoto požiūrio į lyčių lygybę panaudojant struktūrinių fondų paramą“. ENVI vertingiausios buvo FEMM komiteto pranešimuose išsakytos nuomonės. LIBE atsižvelgia į FEMM komiteto pranešimuose išsakytas nuomones. DEVE pasinaudojo teminio departamento ekspertų pagalba, o AFET reguliariai dalyvauja FEMM komiteto rengiamuose seminaruose.

Apskritai septyniolika komitetų nurodė, kad jų bendradarbiavimas su Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetu yra reguliarus arba atsitiktinis. AFET, CULT, DEVE, EMPL, ITRE, LIBE ir PECH reguliariai bendradarbiauja su FEMM. Pavyzdžiui, DEVE kartu su FEMM surengė svarstymus tema „Moterys ir karas“ ir šį bendradarbiavimą vertina kaip gerą ir reguliarų. AFET bendradarbiauja daugiausia per už lyčių lygybę atsakingus pirmininkų pavaduotojus ir per analogišką administratorių tinklą, CULT džiaugiasi daugybe nuomonių, kurias parengti padėjo FEMM, ir jas visada palankiai vertina. Neįskaitant bendradarbiavimo su FEMM, EMPL taip pat mini kompetencijos konfliktą dėl Komisijos išsakytų teiginių.

Penki komitetai (DROI, INTA, ITRE, PECH ir REGI) Europos Komisijai pateikė prašymą įvertinti lyčių lygybės perspektyvos poveikį konkrečiais klausimais. INTA pateikė prašymą ruošdamasis priimti tam tikrus FEMM komiteto išsakytos nuomonės dėl prekybos ir skurdo mažinimo elementus, DROI – priimdamas Europos iniciatyvą už demokratiją ir žmogaus teises, platesnėje prašymo dėl finansinės priemonės sukūrimo plotmėje.

Į klausimą „Kaip vertinate savo komiteto sekretoriato patirtį lyčių klausimu?“ dešimt komitetų atsakė, kad patirtis yra kaupiama. Penki sekretoriatai (AFET, CONT, CULT, DROI ir EMPL) turi geros patirties.

INTA sekretoriatas neturi patirties lyčių klausimais.

Komitetų sudėtis yra tokia:

Komitetas	EPN M	EPN V	Iš viso	Moterys%	Pastabos
AFCO	12	42	54	22,2
AFET	38	133	171	22,2
AGRI	28	64	92	30,4
CONT	31	52	83	37,4	20 proc. narių yra moterys, 39 proc. pavaduotojų yra moterys.
CULT	32	43	75	41,6	Pirmininko ir pirmininko pavaduotojo pareigas eina moterys, taip pat ir PPE, PSE ir GUE frakcijų koordinatorių.
DEVE	27	44	71	38
DROI	27	45	72	37,5
EMPL	43	58	101	42,5
ENVI	56	79	135	41,4
IMCO	36	52	88	40,9	(moterys eina pirmininko ir pirmojo bei antrojo pavaduotojo pareigas).
INTA	15	50	65	23
ITRE	38	69	107	35,5
JURI	16	36	52	30,7
LIBE	51	64	115	44,3
PECH	14	49	63	22,2	Gana teigiama raida, tačiau neatspindi visos tikrovės, nes moterys komitete aktyviausios ir eina svarbias pareigas biure (3 pirmininko pavaduotojos), taip pat yra frakcijų koordinatorės.
REGI	30	80	110	27,2
SEDE	15	55	70	21,4
TRAN	21	78	99	21,2

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	31.3.2009
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	23 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Edit Bauer, Edite Estrela, Věra Flasarová, Nicole Fontaine, Lissy Gröner, Anneli Jäätteenmäki, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Urszula Krupa, Astrid Lulling, Siiri Oviir, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Zita Pleštinská, Teresa Riera Madurell, Eva-Riitta Siitonen, Eva-Britt Svensson, Anne Van Lancker, Anna Záborská
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Donata Gottardi, Marusya Ivanova Lyubcheva, Maria Petre, Heide Rühle
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Jean-Pierre Audy, Wolfgang Bulfon, Marie-Hélène Descamps, Jean Spautz