dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Bendrijos dalyvavimo kelių valstybių narių įgyvendinamoje Europos metrologijos mokslinių tyrimų programoje
(COM(2008)0814 – C6-0468/2008 – 2008/0230(COD))
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Bendrijos dalyvavimo kelių valstybių narių įgyvendinamoje Europos metrologijos mokslinių tyrimų programoje
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0814),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį, 169 straipsnį ir 172 straipsnio antrą pastraipą, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0468/2008),
– atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2009 m. kovo 25 d. laiške prisiimtą įsipareigojimą priimti pasiūlymą su pakeitimais pagal EB sutarties 251 straipsnio 2 dalies antros pastraipos pirmosios įtraukos nuostatas,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A6-0221/2009),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.
dėl Bendrijos dalyvavimo kelių valstybių narių įgyvendinamoje Europos metrologijos mokslinių tyrimų programoje
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 169 straipsnį ir 172 straipsnio antrą pastraipą,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą ║,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(3),
kadangi:
(1) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos Septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) (toliau − Septintoji bendroji programa)(4) numatytas Bendrijos dalyvavimas kelių valstybių narių įgyvendinamose mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programose ir toms programoms vykdyti sukurtose struktūrose, kaip apibrėžta Sutarties 169 straipsnyje.
(2) Septintojoje bendrojoje programoje apibrėžiami keli kriterijai tokioms 169 straipsnio iniciatyvų sritims nustatyti: sąsaja su Bendrijos tikslais, aiški siekiamo tikslo apibrėžtis ir jo sąsaja su Bendrosios programos tikslais, sukurtas pagrindas (galiojančios arba numatytos nacionalinės mokslinių tyrimų programos), nauda visai Europai, pakankamas kiekis reikiamo dydžio programų ir pagal tas programas vykdomos veiklos panašumas, taip pat 169 straipsnio iniciatyvos, kaip tinkamiausios priemonės nustatytiems tikslams pasiekti, veiksmingumas.
(3) 2006 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 2006/971/EB dėl specialiosios programos „Bendradarbiavimas“, įgyvendinančios Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.)(5) (║ specialioji programa „Bendradarbiavimas“), skatinamas įvairias temas apimantis požiūris į mokslinių tyrimų sritis, tiesiogiai susijusias su viena ar daugiau Septintosios bendrosios programos temų; šiomis aplinkybėmis 169 straipsnio iniciatyva metrologijos srityje išskiriama kaip viena iš sričių, kurioje Bendrija gali dalyvauti pagal Sutarties 169 straipsnį bendrai įgyvendinamose nacionalinėse mokslinių tyrimų programose.
(4) Metrologija yra tarpdalykinė mokslo sritis, labai svarbi šiuolaikinės žinių visuomenės sudedamoji dalis. Patikimais bei palyginamais matavimo standartais ir tinkamai patvirtintais matavimo bei bandymo metodais grindžiamas mokslinės pažangos ir technologinių naujovių diegimas ir taip daromas didelis poveikis Europos ūkiui ir gyventojų gyvenimo kokybei.
(5) Šiuo metu keleto valstybių narių atskirai nacionaliniu lygmeniu įgyvendinamų mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programų ar procedūrų, skirtų metrologijos moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai remti, nėra pakankamai koordinuojamos Europos lygmeniu, ir nėra galimybės sukaupti būtinų pajėgumų, reikalingų strateginėms mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros sritims.
(6) Norėdamos, kad Europos lygmeniu metrologijos srities veikla būtų vykdoma nuosekliai, ir siekdamos veikti veiksmingai, kelios valstybės narės ėmėsi iniciatyvos sukurti bendrą mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą – „Europos metrologijos mokslinių tyrimų programą“ (║ EMMTP), kad būtų galima tenkinti Europos poreikius, susijusius su pažangiąja metrologija, kaip naujovių diegimo, mokslinių tyrimų ir politikos rėmimo priemone, visų pirma naujose technologijų srityse.
(7) 2007 m. birželio 11 d. priimtoje 2007–2008 m. specialiosios programos „Bendradarbiavimas“ įgyvendinimo darbo programoje(6) Komisija skyrė finansinę paramą ERA-NET Plus programai metrologijos srityje, kad palengvintų perėjimą nuo „iMERA“ ERA-NET projekto prie bendros mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programos metrologijos srityje, kuri bus įgyvendinama remiantis EB sutarties 169 straipsniu. Toliau plėtojant EMMTP buvo apibrėžtos bendrosios programos pagrindinės problemos ir veikla.
(8) EMMTP tikslas – remti mokslinę plėtrą bei naujoves ir tuo tikslu sukurti teisinę ir organizacinę bazę, būtiną plataus masto europiniam valstybių narių bendradarbiavimui metrologijos mokslinių tyrimų klausimais visose technologijų ar pramonės srityse. Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija ir Vokietija, taip pat Norvegija, Šveicarija ir Turkija (║ „valstybės dalyvės“) sutiko koordinuoti ir kartu įgyvendinti veiklą, kuria siekiama prisidėti prie EMMTP. Numatoma, kad per septynerius metus bendra jų įnašo vertė bus ne mažesnė kaip 200 mln. EUR; be to, numatytas 100 mln. EUR rezervas.
(9) Siekdamos padidinti EMMTP poveikį, valstybės dalyvės pritarė Bendrijos dalyvavimui EMMTP. Bendrija turėtų dalyvauti šioje programoje ir EMMTP įgyvendinimo laikotarpiu įnešti finansinį įnašą, kurio dydis atitiktų valstybių dalyvių įnašą, bet neviršytų 200 mln. EUR. Atsižvelgiant į tai, kad EMMTP atitinka Septintosios bendrosios programos mokslinius tikslus ir kad veiksmai metrologijos srityje yra horizontalaus pobūdžio arba nėra tiesiogiai susiję su dešimčia temų, EMMTP turėtų būti bendrai remiama pagal visas atitinkamas temas.
(10) Papildomą finansavimą, inter alia, būtų galima gauti iš Europos investicijų banko (EIB), ypač taikant rizikos pasidalijimo finansinę priemonę, parengtą kartu su EIB ir Komisija pagal specialiosios programos „Bendradarbiavimas“ III priedą.
(11) Bendrijos finansinė parama turėtų būti teikiama su sąlyga, kad būtų sudaromas finansavimo planas, pagrįstas kompetentingų nacionalinių institucijų oficialiais įsipareigojimais kartu įgyvendinti mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programas bei veiklą, kurių imamasi nacionaliniu lygmeniu, ir prisidėti prie bendro EMMTP programos vykdymo finansavimo.
(12) Siekiant bendrai įgyvendinti nacionalines mokslinių tyrimų programas, reikia sukurti arba pasitelkti specialią vykdomąją struktūrą, numatytą specialiojoje programoje „Bendradarbiavimas“. Valstybės dalyvės susitarė dėl tokios EMMTP programai įgyvendinti skirtos vykdomosios struktūros. Speciali vykdomoji struktūra turėtų būti Bendrijos finansinio įnašo gavėja ir užtikrinti veiksmingą EMMTP vykdymą.
(13) Bendrijos finansinis įnašas turėtų būti skiriamas su sąlyga, kad valstybės dalyvės skirs išteklius ir mokės savo finansinius įnašus.
(14) Nors Jungtinis tyrimų centras yra Komisijos padalinys, jo institutai turi pajėgumų vykdyti su EMMTP susijusius mokslinius tyrimus, todėl įgyvendinant EMMTP šie pajėgumai turėtų būti pasitelkti. Dėl minėtų priežasčių yra tikslinga Jungtinio tyrimų centro vaidmenį apibrėžti atsižvelgiant į jo tinkamumą dalyvauti ir gauti finansavimą, taip pat į jo dalyvavimą EMMTP valdyme.
(15) Bendrijos finansinis įnašas bus įmokėtas tik kai Europos Bendrijos vardu veikianti Komisija ir speciali vykdomoji struktūra sudarys bendrąjį susitarimą, kuriame bus nustatyta išsami Bendrijos įnašo naudojimo tvarka. Į tokį bendrąjį susitarimą turėtų būti įtrauktos būtinos nuostatos, užtikrinančios Bendrijos finansinių interesų apsaugą.
(16) Bendrijos finansinio įnašo palūkanos turėtų būti laikomos asignuotosiomis įplaukomis pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(7) (║ Finansinis reglamentas) 18 straipsnio 2 dalį. Komisija gali atitinkamai padidinti šiame sprendime nurodytą didžiausią Bendrijos įnašą.
(17) Laikydamasi bendrajame susitarime, kurį turi sudaryti Bendrija ir speciali vykdomoji struktūra, nustatytų sąlygų, Bendrija turėtų turėti teisę sumažinti savo finansinį įnašą, sustabdyti arba nutraukti jo mokėjimą, jei EMMTP būtų įgyvendinama netinkamai, iš dalies arba vėluojant arba jei valstybės dalyvės prie EMMTP finansavimo neprisidėtų, prisidėtų tik iš dalies arba vėluotų prisidėti.
(18) Siekiant veiksmingai įgyvendinti EMMTP, finansinė parama turėtų būti teikiama EMMTP projektų, kurie pagal kvietimų teikti paraiškas rezultatus centralizuotai atrenkami prižiūrint specialiai vykdomajai struktūrai, dalyviams. Tokia finansinė parama turėtų būti išmokama skaidriai ir veiksmingai.
(19) Paraiškas turėtų centralizuotai vertinti nepriklausomi ekspertai prižiūrint specialiai vykdomajai struktūrai. Atrankos rezultatus turėtų patvirtinti speciali vykdomoji struktūra, ir jie turėtų būti privalomi skiriant EMMTP projektams numatytas Bendrijos finansinio įnašo lėšas ir nacionalinių biudžetų lėšas.
(20) Pagal Finansinį reglamentą ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, kuriame nustatytos išsamios Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklės(8) (║ Įgyvendinimo taisyklės), Bendrijos finansinis įnašas netiesiogiai centralizuotai valdomas pagal Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies c punkto bei 56 straipsnio nuostatas ir Įgyvendinimo taisyklių 35 straipsnį, 38 straipsnio 2 dalį bei 41 straipsnį.
(21) Visos valstybės narės ir visos prie Septintosios bendrosios programos prisijungusios šalys turėtų turėti teisę prisijungti prie EMMTP.
(22) Pagal Septintosios bendrosios programos tikslus visų kitų šalių dalyvavimas EMMTP turėtų būti įmanomas su sąlyga, kad toks dalyvavimas numatytas atitinkamame tarptautiniame susitarime ir kad tam pritaria Bendrijos vardu veikianti Komisija ir dalyvaujančios valstybės narės. Pagal Septintąją bendrąją programą Bendrija turėtų turėti teisę susitarti dėl savo finansinio įnašo į EMMTP sąlygų, susijusių su kitų šalių dalyvavimu šioje programoje, remiantis šiame sprendime nustatytomis taisyklėmis ir sąlygomis.
(23) Reikėtų imtis tam tikrų priemonių, kad būtų išvengta pažeidimų ir sukčiavimo, taip pat imtis būtinų veiksmų susigrąžinti prarastas, klaidingai sumokėtas arba netinkamai panaudotas lėšas, remiantis 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos(9), 1996 m. lapkričio 11 d. reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų(10) ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų(11).
(24) Nepaprastai svarbu, kad pagal EMMTP vykdoma mokslinių tyrimų veikla atitiktų pagrindinius etikos principus, įskaitant Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatytus principus, ir kad ją vykdant nebūtų pažeisti lyčių aspekto integravimo bei lyčių lygybės principai.
(25) Komisija turėtų atlikti tarpinį vertinimą, kuriuo būtų įvertinta EMMTP įgyvendinimo kokybė bei veiksmingumas ir pažanga siekiant nustatytų tikslų, taip pat galutinį vertinimą.
(26) Speciali vykdomoji struktūra turėtų skatinti atrinktų EMMTP projektų dalyvių bendravimą, projektų rezultatų sklaidą ir viešą šios informacijos skelbimą,
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Bendrijos įnašas
1. Bendrija moka finansinį įnašą į Europos metrologijos mokslinių tyrimų programą (║ EMMTP), kurią bendrai įgyvendina Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija ir Vokietija, taip pat Norvegija, Šveicarija ir Turkija (║ valstybės dalyvės).
2. Laikydamasi ▌ I ir II prieduose, kurie sudaro neatskiriamą šio sprendimo dalį, nustatytų principų, Septintosios bendrosios programos laikotarpiu Bendrija pateikia finansinį įnašą, kurio dydis atitinka valstybių dalyvių įnašus, tačiau yra ne didesnis kaip 200 mln. EUR, ir kuris yra mokamas iš Europos Bendrijų bendrojo biudžeto asignavimų.
3. Bendrijos finansinis įnašas bendrai mokamas iš biudžeto asignavimų, skirtų visoms atitinkamoms specialiosios programos „Bendradarbiavimas“, kurią pasitelkiant pagal Sprendimą 2006/971/EB įgyvendinama Septintoji bendroji programa, temoms.
2 straipsnis
Bendrijos įnašo teikimo sąlygos
Bendrijos finansinis įnašas teikiamas tik jeigu:
(a) valstybės dalyvės įrodo, kad šio sprendimo I priede aprašyta EMMTP iš tiesų parengta;
(b) oficialiai įsteigta juridinio asmens statusą turinti speciali vykdomoji struktūra, kuri yra atsakinga už EMMTP įgyvendinimą ir už Bendrijos finansinio įnašo gavimą, skyrimą bei jo naudojimo kontrolę, ir taikomas netiesioginis centralizuotas valdymas pagal Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies c punktą bei 56 straipsnį ir Įgyvendinimo taisyklių 35 straipsnį, 38 straipsnio 2 dalį bei 41 straipsnį;
(c) sukurtas tinkamas ir veiksmingas EMMTP valdymo modelis pagal šio sprendimo II priedą;
(d) speciali vykdomoji struktūra veiksmingai vykdo šio sprendimo I priede aprašytą veiklą pagal EMMTP, įskaitant kvietimų teikti paraiškas skelbimą;
(e) kiekviena valstybė dalyvė įsipareigoja prisidėti prie EMMTP finansavimo ir padidinti šį įnašą, numatydama 50 % rezervą, kad būtų galima patenkinti sėkmingai į EMMTP projektus įsitraukiančių dalyvių iš tos valstybės poreikius; ir finansinis įnašas veiksmingai išmokamas gavėjams;
(f) laikomasi Bendrijos valstybės pagalbos taisyklių, ypač nustatytųjų Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistemoje(12);
(g) užtikrinama aukšto lygio mokslinė kompetencija ir laikomasi etikos principų pagal bendruosius Septintosios bendrosios programos principus, užtikrinamas lyčių aspekto integravimas, lyčių lygybė ir darnus vystymasis;
(h) suformuluotos intelektinės nuosavybės teises reglamentuojančios nuostatos, susijusios su veikla, vykdoma pagal EMMTP, ir įgyvendinamos bei koordinuojamos valstybių dalyvių nacionalinio lygmens mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programos bei veikla, taip siekiant skatinti tokių žinių kūrimą ir platų sukurtų žinių panaudojimą bei sklaidą. Taikoma tvarka turi atitikti modelį, įtvirtintą 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1906/2006, nustatančiame įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo Septintosios bendrosios programos veiksmuose ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisykles (2007–2013 m.)(13) (║ Dalyvavimo Septintojoje bendrojoje programoje taisyklės).
3 straipsnis
EMMTP veikla
1. Pagrindinę EMMTP veiklą sudaro keleto partnerių tarpvalstybinių EMMTP projektų, vykdytinų mokslinių tyrimų, technologijų plėtros, mokymo ir sklaidos srityse (║ EMMTP projektai), finansavimas. Kadangi pajėgumai metrologijos srityje yra koncentruoti, didžiąją dalį EMMTP projektų vykdo valstybių dalyvių nacionaliniai metrologijos institutai ir specializuoti institutai(14).
2. Siekiant didinti ir įvairinti pajėgumus metrologijos srityje, EMMTP lėšos taip pat skiriamos keletui EMMTP projektus papildančių mokslininkų stipendijų programų finansuoti.
3. EMMTP projektai atrenkami ir stipendijos mokslininkams skiriamos atsižvelgiant į kvietimų teikti paraiškas rezultatus; kvietimuose teikti paraiškas paisoma vienodo požiūrio, skaidrumo, nepriklausomo vertinimo, bendro finansavimo, finansavimo, iš kurio negalima pasipelnyti, taip pat teisės akto negaliojimo atgaline tvarka(15) principų, kaip nurodyta šio sprendimo I priede.
4. Nustatant pagrindinius EMMTP projektų ir mokslininkų stipendijų programų vertinimo kriterijus mutatis mutandis atitinkamai taikomos Dalyvavimo Septintojoje bendrojoje programoje taisyklių 15 straipsnio 1 dalies a ir b punktų nuostatos. Kvietime teikti paraiškas konkrečiai nurodomi pagrindiniai vertinimo kriterijai. Papildomi kriterijai gali būti nustatomi, jeigu jie paskelbiami kvietime teikti paraiškas, yra nediskriminaciniai ir neturi viršenybės pagrindinių vertinimo kriterijų atžvilgiu.
5. Daugiau informacijos apie EMMTP veiklos įgyvendinimą pateikta šio sprendimo I priede.
4 straipsnis
Jungtinio tyrimų centro vaidmuo
1. Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras gali pretenduoti dalyvauti EMMTP ir gauti finansavimą iš EMMTP panašiomis sąlygomis, kaip ir valstybių dalyvių nacionaliniai metrologijos institutai.
2. Nuosavi Jungtinio tyrimų centro ištekliai, nepadengiami iš EMMTP skirto finansavimo, pagal 1 straipsnį nėra laikomi Bendrijos finansiniu įnašu.
3. Už metrologiją atsakingas Jungtinio tyrimų centro institutas – Bendrijos vardu veikiantis Komisijos padalinys – turi teisę dalyvauti specialioje vykdomojoje struktūroje įgyvendinant EMMTP kaip balsavimo teisės neturintis stebėtojas.
5 straipsnis
Bendrijos ir specialios vykdomosios struktūros susitarimai
Išsami lėšų valdymo bei kontrolės ir Bendrijų finansinių interesų gynimo tvarka nustatyta bendrajame susitarime ir metiniuose finansiniuose susitarimuose, kuriuos sudaro Bendrijos vardu veikianti Komisija ir speciali vykdomoji struktūra.
Bendrajame susitarime visų pirma įtvirtinamos tokios nuostatos:
(1) paskirtų užduočių apibrėžimas;
(2) užduočių vykdymo sąlygos ir išsamūs susitarimai, įskaitant pareigų pasidalijimo ir vykdytinos kontrolės organizavimo nuostatas;
(4) sąlygos, kuriomis užduočių vykdymas nutraukiamas;
(5) Komisijos nuodugnaus tikrinimo išsamios priemonės;
(6) tam tikrų banko sąskaitų panaudojimo ir uždirbtų palūkanų panaudojimo sąlygos;
(7) nuostatos, kuriomis užtikrinamas Bendrijos veiklos, susijusios su kita specialios vykdomosios struktūros veikla, matomumas;
(8) įsipareigojimas susilaikyti nuo veiksmų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, kaip nurodyta Finansinio reglamento 52 straipsnio 2 dalyje;
(9) 2 straipsnyje nurodytos nuostatos, reglamentuojančios intelektinės nuosavybės teises, susijusias su veikla, vykdoma pagal EMMTP;
(9a) tarpinių ir galutinių vertinimų, įskaitant 13 straipsnyje nurodytus vertinimus, kriterijų sąrašas.
6 straipsnis
Bendrijos įnašo palūkanos
Pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 2 dalį EMMTP skirto Bendrijos finansinio įnašo palūkanos laikomos asignuotosiomis įplaukomis. Komisija gali atitinkamai padidinti 1 straipsnyje nurodytą didžiausią Bendrijos įnašą.
7 straipsnis
Bendrijos įnašo sumažinimas, kaip sankcija už netinkamą įgyvendinimą
Jei EMMTP nėra įgyvendinama arba įgyvendinama netinkamai, tik iš dalies ar vėluojant, Bendrija, atsižvelgdama į tai, kaip EMMTP įgyvendinama, gali sumažinti savo finansinį įnašą, sustabdyti arba nutraukti jo mokėjimą.
Jei valstybės dalyvės prie EMMTP finansavimo neprisideda, prisideda tik iš dalies arba vėluodamos, Bendrija, laikydamasi bendrajame susitarime, kurį turi sudaryti Bendrija ir speciali vykdomoji struktūra, nustatytų sąlygų, gali sumažinti savo finansinį įnašą, atsižvelgdama į dalyvaujančių valstybių narių skirtą finansavimo sumą.
8 straipsnis
Valstybių dalyvių užtikrinama Bendrijų finansinių interesų apsauga
Įgyvendinamos EMMTP, valstybės dalyvės imasi teisinių, reguliavimo, administracinių arba kitų priemonių, būtinų Bendrijų finansiniams interesams apsaugoti. Remdamosi Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies c punktu ir Įgyvendinimo taisyklių 38 straipsnio 2 dalimi, valstybės dalyvės visų pirma imasi būtinų priemonių visiškam Bendrijai priklausančių sumų susigrąžinimui užtikrinti.
9 straipsnis
Audito Rūmų atliekama kontrolė
Komisija ir Audito Rūmai, pasitelkdami savo pareigūnus ar atstovus, turi teisę atlikti patikrinimus ir inspektavimus, būtinus tinkamam Bendrijos lėšų valdymui užtikrinti ir Bendrijos finansiniams interesams nuo sukčiavimo arba pažeidimų apsaugoti. Šiuo tikslu valstybės dalyvės ir (arba) speciali vykdomoji struktūra Komisijai ir Audito Rūmams laiku pateikia visus turimus atitinkamus dokumentus.
10 straipsnis
Keitimasis informacija
Visą susijusią informaciją Komisija perduoda Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams. Valstybės dalyvės raginamos per specialią vykdomąją struktūrą Komisijai pateikti Europos Parlamento, Tarybos ir Audito Rūmų prašomą papildomą informaciją, susijusią su specialios vykdomosios struktūros finansų valdymu ir atitinkančią bendrus 13 straipsnyje nustatytus ataskaitų teikimo reikalavimus.
11 straipsnis
Kitų valstybių narių ir prisijungusių šalių dalyvavimas
Bet kuri valstybė narė ir prie Septintosios bendrosios programos prisijungusi šalis turi teisę prisijungti prie EMMTP laikydamasi 2 straipsnio e ir f dalyse nustatytų reikalavimų ir yra laikoma valstybe dalyve.
12 straipsnis
Kitų trečiųjų šalių dalyvavimas
Valstybės dalyvės ir Komisija gali pritarti bet kurios kitos šalies dalyvavimui, jei ši įvykdo 2 straipsnio e dalies reikalavimus ir tik jei toks dalyvavimas yra numatytas atitinkamame tarptautiniame susitarime. Jame nustatomos sąlygos, kuriomis tokioje šalyje įsteigti juridiniai asmenys ir joje gyvenantys fiziniai asmenys gali pretenduoti į EMMTP finansavimą.
13 straipsnis
Metinių ataskaitų teikimas ir vertinimas
Į metinę ataskaitą dėl Septintosios bendrosios programos, pagal Sutarties 173 straipsnį teikiamą Europos Parlamentui ir Tarybai, įtraukiama EMMTP veiklos ataskaita.
Praėjus trejiems metams nuo EMMTP įgyvendinimo pradžios Komisija atlieka tarpinį EMMTP vertinimą. Šiame vertinime aptariama pažanga, padaryta siekiant I priede nustatytų tikslų ir pateikiamos rekomendacijos EMMTP dėl to, kaip geriausia toliau didinti integraciją. Vertinime taip pat aptariama įgyvendinimo, įskaitant mokslinę, valdymo ir finansinę integraciją, kokybė bei veiksmingumas ir nurodoma, ar valstybių dalyvių finansiniai įnašai yra tinkamo dydžio, atsižvelgiant į potencialią valstybių dalyvių įvairių nacionalinių mokslinių tyrimų bendruomenių formuojamą paklausą.
Komisija vertinimo išvadas, savo pastabas ir, prireikus, pasiūlymus dėl šio sprendimo keitimo pateikia Europos Parlamentui bei Tarybai.
Baigiantis Bendrijos dalyvavimui EMMTP, ir ne vėliau kaip 2017 m., Komisija, kuriai padedanepriklausoma ekspertų grupė, atlieka galutinį EMMTP bendrų, specialiųjų ir veiklos tikslų vertinimą. Ši grupė savo vertinime, inter alia, remiasi šiais rodikliais:
(a) projektų mokslinės kompetencijos ir paskirtų stipendijų veiksmingumas remiantis publikacijų, patentų skaičiumi ir kitais mokslinės veiklos vertinimo rodikliais;
(b) išorės mokslininkų ir mokslinių institutų, dalyvavusių programoje, skaičius;
(c) metrologijos srities pajėgumų didėjimas valstybėse narėse ir prie Septintosios bendrosios programos prisijungusiose valstybėse, kurių metrologijos programos dar tik pradedamos kurti;
(d) mokymo programų skaičius ir kokybė;
(e) ryšių ir žinių skleidimo metrologijos srityje veiklos apimtis ir kokybė.
Galutinio vertinimo rezultatai pateikiami Europos Parlamentui ir Tarybai.
14 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis sprendimas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
15 straipsnis
Adresatai
Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.
Priimta ║ ...,
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas […] Pirmininkas […]
I PRIEDAS
Europos metrologijos mokslinių tyrimų programos (EMMTP) tikslų ir veiklos apibūdinimas
I. TIKSLAI
Šiuolaikiniame pasaulio ūkyje metrologija aktyviai prisideda prie daugelio pasaulio valstybių technologinės ir ekonominės plėtros. Metrologijos moksliniai tyrimai reikalingi visuomenės problemoms spręsti, pvz., kosminės erdvės, įskaitant palydovų navigaciją, saugumo, sveikatos priežiūros, puslaidininkių pramonės ir klimato kaitos srityse. Metrologijos moksliniai tyrimai turi aiškų tikslą tenkinti visuomenės reikmes, jie yra viena iš svarbiausių veiklos sričių, susijusių su parama valstybės reguliavimo ir standartizavimo veiklai. Metrologija – visuomenei ne itin žinoma sritis, tačiau ji būtina siekiant supaprastinti šiuolaikinės prekybos ir ryšių sąlygas. Jeigu neegzistuoja vienodų ir tikslių svarsčių ir matų sistema, gali būti sunkiau patekti į rinkas. Visos labiausiai ekonomiškai išsivysčiusios valstybės pripažino, kad metrologijos technologiniai moksliniai tyrimai ir plėtra yra svarbūs ilgalaikiam ekonominiam išsivysčiusios šalies augimui.
Daugelyje šalių metrologijos moksliniai tyrimai tradiciškai laikomi prioritetine sritimi. Tačiau Europos šalys savo nacionalines metrologijos mokslinių tyrimų programas vykdo visiškai atskirai, o ES valstybės narės pačios iki šiol nesugebėjo sukurti vientisos ir integruotos Europos metrologijos mokslinių tyrimų programos (EMMTP). Nacionaliniai metrologijos institutai (NMI), kuriems padeda specializuoti institutai (SI) yra atsakingi už nacionalinių metrologijos mokslinių tyrimų programų įgyvendinimą, kurį finansuoja centrinės valdžios institucijos arba ministerijos. Europos metrologijos mokslinių tyrimų bendruomenė yra specializuota bendruomenė, tik netiesiogiai susijusi su mokslinių tyrimų organizacijomis arba moksline bendruomene. Ji smarkiai suskaidyta ir sudaryta iš keleto pasaulinio lygio centrų, kuriems būtų naudinga plataus masto tarptautinė konkurencija. Mokslinių tyrimų srityje esama akivaizdaus kartojimosi.
Bendrijos teisė veikti šioje srityje yra įtvirtinta keliuose Sutarties straipsniuose, kuriuose kalbama apie mokslinių tyrimų koordinavimą ir valstybių narių bei Bendrijos bendradarbiavimą. 165 straipsnyje numatyta, kad „Bendrija ir valstybės narės savo mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklą koordinuoja taip, kad nacionalinė politika ir Bendrijos politika būtų savitarpiškai suderintos“. Akivaizdu, kad 169 straipsnyje Bendrija raginama imtis priemonių, kad būtų užtikrintas dalyvavimas kelių valstybių narių įgyvendinamose mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programose. Bendrijos veiksmai atrodo labai pagrįsti, nes mažai tikėtina, kad šias problemas valstybės narės sugebėtų spręsti pavieniui.
Įgyvendinant EMMTP dvidešimt dviejų valstybių dalyvių nacionalinės programos bus sujungtos į bendrą jungtinę mokslinių tyrimų programą ir prisidedama prie Europos nacionalinių matavimo sistemų tikslų įgyvendinimo. EMMTP tikslai numatyti tam, kad paspartintų naujų matavimo metodų, standartų, procesų, prietaisų, pamatinių medžiagų, žinių, skirtų naujovių diegimui pramonėje ir komercijoje skatinti, mokslui, pramonei ir politikos formavimui skirtų duomenų kokybei gerinti ir direktyvų bei reglamentų kūrimui ir įgyvendinimui remti, kūrimą, įteisinimą bei naudojimą.
Įgyvendinant EMMTP šių tikslų bus pasiekta taip:
(a) metrologijos mokslinių tyrimų išteklių telkimas – bus naudojamasi valstybių dalyvių nacionalinių metrologijos institutų ir specialiųjų institutų tinklais ir sukurta tinkama konkurencingų bendrų mokslinių tyrimų projektų (EMMTP projektai) tvarkymo sistema, skirta pagrindinėms Europos lygmeniu kylančioms metrologijos problemoms spręsti;
(b) sistemos atvirumas aukščiausio lygio mokslui – bus skatinamas platesnio masto Europos mokslininkų bendruomenės dalyvavimas skiriant mokslininkų stipendijas;
(c) pajėgumų kūrimas – bus didinami Europos metrologijos mokslininkų bendruomenės pajėgumai skiriant mokslininkų judumo stipendijas, visų pirma toms EURAMET šalims narėms, kurių galimybės metrologijos mokslinių tyrimų srityje ribotos.
Įgyvendinant EMMTP yra papildomos nacionalinės programos ir išimtinai nacionalinių prioritetų įgyvendinimo veikla.
EMMTP iniciatyvos tikslas – sujungti ir integruoti atitinkamą nacionaliniu lygmeniu vykdomą metrologijos mokslinių tyrimų veiklą, kad būtų sukurta bendra mokslinių tyrimų programa, pasižyminti moksline, valdymo ir finansine integracija – tai būtų svarbus indėlis į Europos mokslinių tyrimų sritį ir padėtų įgyvendinti Lisabonos darbotvarkėje įtvirtintą Europos, kaip „konkurencingiausios, dinamiškiausios ir paremtos žiniomis ekonomikos“, koncepciją. Mokslinė integracija užtikrinama bendrai apibrėžiant ir vykdant EMMTP veiklą. Valdymo integracijai užtikrinti pasitelkiama EURAMET e.V., pagal Vokietijos įstatymus įkurta ne pelno asociacija, kaip speciali vykdomoji struktūra, kuriai taikomos išsamios II priede nustatytos veiklos sąlygos.
Finansinė integracija reiškia, kad valstybės dalyvės faktiškai įsipareigoja prisidėti prie EMMTP finansavimo ir tuo tikslu teikia nacionalinį finansavimą iš numatytų EMMTP biudžetų visiems teisę į jį pretenduoti turintiems dalyviams, dalyvaujantiems atrinktuose EMMTP projektuose, ir prireikus numato 50 % tokių biudžetų dydžio rezervą, taip pat teikia įnašą „grynaisiais pinigais“ į bendrą fondą, iš kurio finansuojamos mokslininkų pažangos bei judumo stipendijos ir visiškai padengia einamąsias EMMTP išlaidas. Kitas finansinės integracijos aspektas – pagal Septintosios bendrosios programos taisykles suformuotas vienodas požiūris į tinkamas finansuoti išlaidas.
II. VEIKLA
Pagrindinę EMMTP veiklą sudaro bendra keturių rūšių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veikla:
A. pagrindinę veiklą sudaro keleto partnerių tarpvalstybiniai EMMTP projektai mokslinių tyrimų, technologijų plėtros, mokymo ir sklaidos srityse. Kadangi pajėgumai metrologijos srityje yra koncentruoti, daugiausiai EMMTP projektų vykdo valstybių dalyvių NMI ir SI;
B. kad būtų didinami ir įvairinami metrologijos srities pajėgumai, sukuriamos trys stipendijų programos:
B1. kad būtų pagausinta organizacijų, kurių pajėgumai glaudžiai susiję su metrologija, organizacijoms ir (arba) platesnės valstybių narių ir prie Septintosios bendrosios programos prisijungusių šalių mokslininkų bendruomenės atstovams, kurie galėtų svariai prisidėti prie mokslinių tyrimų,vykdomų pagal bendrąją programą, suteikiama galimybė gauti mokslininkų pažangos stipendijas. Kiekviena atrinkta organizacija ir (arba) fizinis asmuo turi dalyvauti EMMTP projekto įgyvendinime;
B2. siekiant plėtoti asmenų kompetenciją metrologijos srityje užtikrinant judumą, galimybė gauti mokslininkų judumo stipendijas suteikiama (1) valstybių dalyvių NMI ir SI mokslininkams, (2) mokslininkams, asmeniškai arba per savo organizaciją gaunantiems mokslininkų pažangos stipendijas, ir (3) EMMTP nedalyvaujančių EURAMET šalių narių, kurių turimi mokslinių tyrimų pajėgumai šiuo metu yra riboti arba kurios jų visai neturi, mokslininkams. Šios mokslininkų judumo stipendijos turi sudaryti mokslininkams galimybę likti dirbti EMMTP projekte dalyvaujančiame NMI, specializuotame institute arba mokslininkų pažangos stipendiją gaunančioje organizacijoje;
B3. kad būtų užtikrintas darnus valstybių dalyvių NMI bei SI bendradarbiavimas ir parengta nauja patyrusių metrologijos mokslininkų karta, valstybių dalyvių NMI ir SI jaunesniesiems mokslininkams turėtų būti sudaryta galimybė gauti jaunesniųjų mokslininkų judumo stipendijas, kad jie galėtų likti NMI, SI, mokslinių tyrimų pažangos stipendiją gaunančioje organizacijoje arba kitoje savo sąskaita EMMTP mokslinių tyrimų projekte dalyvaujančioje organizacijoje.
Ši veikla turėtų būti skatinama, kai kuriais atvejais bendradarbiaujant su kitomis susijusiomis ir suinteresuotomis Europos ir kitų šalių organizacijomis, kurios dalyvauja savo lėšomis.
Be to, iš dalies turėtų būti remiama platesnė bendradarbiavimo veikla, kad būtų populiarinama EMMTP ir didinamas jos poveikis. Ši veikla, esant reikalui, turi apimti nustatytų EMMTP mokslinių tyrimų sričių priežiūrą ir atnaujinimą vykdant tam reikalingą veiklą, pvz., rengiant seminarus ir palaikant ryšius su kitais atitinkamais suinteresuotaisiais asmenimis Europoje ir už jos ribų.
III. VEIKLOS ĮGYVENDINIMAS
EMMTP projektai atrenkami ir mokslininkų pažangos bei mokslininkų judumo stipendijos skiriamos periodiškai skelbiant kvietimus teikti paraiškas. Preliminariai numatoma kvietimus teikti paraiškas skelbti ne ilgiau kaip septynerius metus kas 12–18 mėnesių. Kvietimas teikti paraiškas gauti jaunesniųjų mokslininkų judumo stipendijas yra nuolatinis.
A. EMMTP projektai
(a) Kvietimas siūlyti EMMTP projektų mokslinių tyrimų temas (1 etapas)
Prieš paskelbiant kiekvieną kvietimą teikti EMMTP projektines paraiškas, toliau nurodyta tvarka nustatomos to kvietimo temos. Pirma, EMMTP komitetas (žr. II priedą), pasitaręs su Komisija, nustato tas EMMTP mokslinių tyrimų veiklos dalis, kurioms taikomas kvietimas teikti paraiškas. Antra, mokslininkų bendruomenės atstovai (kiekvienas suinteresuotas asmuo arba organizacija) viešajame konkurse kviečiami siūlyti ▌ mokslinių tyrimų temas. Trečia, EMMTP komitetas nusprendžia, kurios pasiūlytos mokslinių tyrimų temos yra geriausios. Siekdamas kuo geresnės kvietimo teikti paraiškas 2 etape kokybės, EMMTP komitetas gali taisyti, skaidyti ar jungti pasiūlytas temas, taip pat įtraukti naujų temų. EMMTP komitetas turi užtikrinti, kad pagal galutinę mokslinių tyrimų temą nebūtų galima nustatyti ją pasiūliusio asmens, t. y. kad temos būtų anonimiškos.
(b) Kvietimas teikti EMMTP projektines paraiškas (2 etapas)
Atrinkus mokslinių tyrimų temas, EURAMET e.V. skelbia kvietimą teikti paraiškas ir pakviečia valstybių dalyvių NMI ir SI mokslininkų komandas burtis į konsorciumus ir teikti projektines paraiškas.
Kvietimas teikti paraiškas turi galioti mažiausiai du mėnesius.
EURAMET e.V. kiekvieną gautą paraišką įvertina padedama ne mažiau kaip trijų nepriklausomų ekspertų, kuriuos ji paskiria remdamasi Dalyvavimo Septintojoje bendrojoje programoje taisyklėse nustatytais reikalavimais. Ekspertai sudaro eilės sąrašą, kuris privalomas skirstant Bendrijos ir nacionalinį finansavimą.
EMMTP projektams taikomi šie pagrindiniai vertinimo kriterijai:
- aukštas mokslinis ir (arba) technologinis lygis;
- ryšys su EMMTP tikslais;
- potencialus poveikis plėtojant, skleidžiant ir naudojant projektų rezultatus;
- įgyvendinimo ir valdymo kokybė bei veiksmingumas.
Kvietime teikti paraiškas konkrečiai nurodomi pagrindiniai vertinimo kriterijai. Papildomi kriterijai gali būti nustatomi, jeigu jie paskelbiami kvietime teikti paraiškas, yra nediskriminaciniai ir neturi viršenybės pagrindinių vertinimo kriterijų atžvilgiu.
Kiekviename EMMTP projektinę paraišką teikiančiame konsorciume gali dalyvauti kitas į finansavimą negalintis pretenduoti Europos arba ne Europos subjektas, jei jis gali užsitikrinti turįs dalyvavimui būtinų lėšų.
Šiame etape EMMTP projektinę paraišką teikiantis konsorciumas jau gali į savo paraišką įtraukti paraišką dėl mokslininkų pažangos stipendijos, jeigu tokia stipendija suteikia projektui būtinos mokslinės vertės. Šiuo atveju paraiškos dėl mokslininkų pažangos stipendijos vertinimas yra bendro projekto vertinimo dalis. Jei toks projektas atrenkamas gauti finansavimą, tokia stipendija suteikiama iš karto.
Šio sprendimo II priede minima EURAMET e.V. mokslinių tyrimų taryba pateikia nepriklausomą nuomonę dėl bendrų kvietimo teikti EMMTP projektines paraiškas (1 ir 2 etapo) rezultatų vertinimo, tačiau ne dėl konkrečių EMMTP projektų. Į šią nuomonę EURAMET e.V. tinkamai atsižvelgia skelbdama kitus kvietimus teikti paraiškas.
B. Kvietimas teikti paraiškas dėl mokslininkų pažangos stipendijų ir mokslininkų judumo stipendijų (3 etapas)
Skelbiant atrinktų EMMTP projektinių paraiškų sąrašą, kartu skelbiamas pasiūlymas platesnei mokslininkų bendruomenei prisijungti prie EMMTP projektų pasinaudojant mokslininkų pažangos ir (arba) mokslininkų judumo stipendijomis.
Jeigu EMMTP projekto konsorciumas nėra pateikęs paraiškos dėl mokslininkų ir pažangos stipendijų, tai teikdamas EMMTP projektinę paraišką, kaip nurodyta A skirsnio b punkto septintojoje pastraipoje, kiekvienas toks konsorciumas kviečiamas per tris mėnesius nuo EMMTP projektinės sutarties įsigaliojimo paskelbti kvietimą teikti paraiškas, kad būtų galima nustatyti potencialius finansavimo gavėjus ir pasiūlyti EURAMET e.V. jiems skirti mokslininkų pažangos ir (arba) mokslininkų judumo stipendiją. EMMTP finansavimas preliminariai skirstomas taip, kad iš esmės kiekvienas EMMTP projektas galėtų būti susietas su bent viena mokslininkų pažangos ir (arba) mokslininkų judumo stipendija. Tačiau tai nėra privaloma, ir tokios stipendijos skiriamos laikantis kuo lankstesnės tvarkos.
EMMTP projekto konsorciumas turi paskelbti kvietimą teikti paraiškas mažiausiai viename tarptautiniame žurnale ir ▌ nacionaliniuose laikraščiuose trijose skirtingose valstybėse dalyvėse. Jis taip pat privalo plačiai skelbti apie kvietimą pasitelkdamas specialias informavimo priemones, ypač Septintosios bendrosios programos svetaines, specializuotus spaudos leidinius ir brošiūras, taip pat valstybių narių ir prie Septintosios bendrosios programos prisijungusių šalių įsteigtus nacionalinius informacinius centrus. Be to, kvietimo teikti paraiškas skelbimas ir informavimas apie jį turi atitikti EURAMET e.V. pateiktus nurodymus ir rekomendacijas. Konsorciumas turi pranešti EURAMET e.V. apie kvietimą ir jo turinį ne vėliau kaip likus 30 dienų iki numatomo jo paskelbimo. EURAMET e.V. patikrina, ar kvietimas atitinka nustatytas taisykles, nurodymus bei rekomendacijas.
Kvietimas teikti paraiškas turi galioti mažiausiai penkias savaites.
EMMTP projekto konsorciumas gautas paraiškas įvertina padedamas ne mažiau kaip dviejų nepriklausomų ekspertų, kuriuos jis paskiria remdamasis Dalyvavimo Septintojoje bendrojoje programoje taisyklėmis.
Vertinant paraiškas, taikomi tokie pagrindiniai vertinimo kriterijai:
- aukštas mokslinis ir (arba) technologinis lygis;
- ryšys su EMMTP projekto tikslais;
- pareiškėjo kokybė ir gebėjimas įgyvendinti projektus, taip pat jo galimybės toliau daryti pažangą;
- siūlomo mokslinių darbuotojų mokymo ir (arba) žinių perdavimo veiklos kokybė.
Kvietime teikti paraiškas konkrečiai nurodomi pagrindiniai vertinimo kriterijai. Papildomi kriterijai gali būti nustatomi, jeigu jie paskelbiami kvietime teikti paraiškas, yra nediskriminaciniai ir neturi viršenybės pagrindinių vertinimo kriterijų atžvilgiu.
EMMTP projekto konsorciumas EURAMET e.V. turi teikti pasiūlymus dėl stipendijos skyrimo ir ataskaitas apie tai, kaip buvo administruojamas kvietimas teikti paraiškas, įskaitant jo paskelbimo būdą ir vertinime dalyvavusių ekspertų vardus, pavardes ir kur jie dirba. EURAMET e.V. per 45 dienas nuo tokio pasiūlymo gavimo skiria stipendiją arba atsisako ją skirti, jei atranka neatitiko nustatytų taisyklių, nurodymų ir rekomendacijų.
EURAMET e.V. kreipiasi į ribotų pajėgumų metrologijos mokslinių tyrimų srityje turinčias arba jų apskritai neturinčias Europos šalis, kad jos paragintų savo mokslinių tyrimų institutus ir universitetus teikti mokslininkų judumo stipendijų paraiškas ir taip kurti savo pajėgumus metrologijos mokslinių tyrimų srityje.
C.Jaunesniųjų mokslininkų judumo stipendijos
EURAMET e.V. organizuoja neriboto galiojimo kvietimą teikti jaunesniųjų mokslininkų judumo stipendijų paraiškas ir apie jį skelbia mažiausiai viename tarptautiniame žurnale ir ▌ nacionaliniuose laikraščiuose trijose skirtingose valstybėse dalyvėse. Ji taip pat privalo plačiai skelbti apie kvietimą teikti paraiškas pasitelkdama specialias informavimo priemones, ypač Septintosios bendrosios programos svetaines, specializuotus spaudos leidinius ir brošiūras, taip pat valstybių narių ir prie Septintosios bendrosios programos prisijungusių šalių įsteigtus nacionalinius informacinius centrus.
Paraiškas teikia mokslininkai ir siunčiančiosios bei priimančiosios organizacijos (NMI, SI ar kitos EMMTP projekte dalyvaujančios organizacijos). Finansavimas preliminariai skirstomas taip, kad iš esmės kiekvienas EMMTP projektas galėtų būti susietas su bent viena jaunesniųjų mokslininkų judumo stipendija. Tačiau tai nėra privaloma, ir tokios stipendijos skiriamos laikantis kuo lankstesnės tvarkos. EURAMET e.V. vertina gautas paraiškas.
Taikomi tokie pagrindiniai vertinimo kriterijai:
- aukštas mokslinis ir (arba) technologinis lygis;
- ryšys su EMMTP projekto tikslais;
- pareiškėjo kokybė ir gebėjimas įgyvendinti projektus, taip pat jo galimybės toliau daryti pažangą;
- siūlomo mokslinių darbuotojų mokymo ir (arba) žinių perdavimo veiklos kokybė.
Kvietime teikti paraiškas konkrečiai nurodomi pagrindiniai vertinimo kriterijai. Papildomi kriterijai gali būti nustatomi, jeigu jie paskelbiami kvietime teikti paraiškas, yra nediskriminaciniai ir neturi viršenybės pagrindinių vertinimo kriterijų atžvilgiu.
EURAMET e.V. siekia nustatyti dvi dienas per metus, kuriomis ji minėtas stipendijas teikia supaprastinta tvarka, remdamasi dėl kiekvienos paraiškos pateikiama mažiausiai dviejų nepriklausomų ekspertų nuomone siekiant apsvarstyti pasiūlymus ir juos įvertinti.
D. Apibendrinanti lentelė
Finansavimo rūšys
Į finansavimą galinčios pretenduoti organizacijos(16)
Į finansavimą galinčios pretenduoti šalys
Vertinimo kriterijai
A. EMMTP projektas (konsorciumas)
NMI ir SI
EMMTP valstybės dalyvės
Dalyvavimo Septintojoje bendrojoje programoje taisyklių 15 straipsnio 1 dalies a punktas
B1. Mokslininkų pažangos stipendijos
Nuo:
(1)Visų organizacijų, išskyrus NMI arba SI,arba
(2) atskiro mokslininko
Iki:
NMI arba SI vykdomo EMMTP projekto
Valstybės narės ir prie Septintosios bendrosios programos prisijungusios šalys
Dalyvavimo Septintojoje bendrojoje programoje taisyklių 15 straipsnio 1 dalies b punktas
B2. Mokslininkų judumo stipendijos
Nuo: (1) NMI ir SI arba
(2) organizacijos, besinaudojančios mokslininkų pažangos stipendija,
(3) mokslininkų iš EMMTP nedalyvaujančių EURAMET šalių narių, kurios šiuo metu turi ribotus pajėgumus metrologijos mokslinių tyrimų srityje arba jų visai neturi
Iki:
(1) NMI ir SI arba
(2) organizacijos, besinaudojančios mokslininkų pažangos stipendija
Valstybės narės ir prie Septintosios bendrosios programos prisijungusios šalys
Dalyvavimo Septintojoje bendrojoje programoje taisyklių 15 straipsnio 1 dalies b punktas
B3. Jaunesniųjų mokslininkų judumo stipendijos
Nuo:
NMI ir SI
Iki:
(1) NMI ir SI arba
(2) kitų organizacijų, dalyvaujančių EMMTP projekte (konsorciume)
EMMTP valstybės dalyvės
Dalyvavimo Septintojoje bendrojoje programoje taisyklių 15 straipsnio 1 dalies b punktas
IV. FINANSAVIMO MECHANIZMAS
A. Finansavimas programos lygmeniu
Finansavimą EMMTP teikia valstybės dalyvės ir Bendrija.
Valstybės dalyvės nustato ilgalaikio finansavimo planą, kuriuo remdamosi jos dalyvauja EMMTP ir prisideda prie jos veiklos finansavimo. Nacionalinis įnašas gali būti gaunamas iš esamų arba naujų programų, jei šios atitinka viešai finansuojamos aukščiausio lygio metrologijos veiksmų esmę. Kiekviena valstybė dalyvė turi ne tik užtikrinti pagrindinį finansavimą (numatytas EMMTP biudžetas), bet ir numatyti 50 % tokio finansavimo dydžio rezervą, kad būtų užtikrintas EMMTP įgyvendinimo lankstumas visą šios programos įgyvendinimo laikotarpį ir kad būtų paisoma eiliškumo sąrašo. EMMTP finansavimas visų pirma yra įsipareigojimas prisidėti prie atrinktų EMMTP projektų dalyvių finansavimo iš nacionalinių EMMTP biudžetų, įnašo „grynaisiais pinigais“ į bendrą fondą, skirto mokslininkų stipendijoms finansuoti, taikant numatytiems nacionaliniams EMMTP biudžetams proporcingas kvotas, ir visiško EMMTP einamųjų išlaidų padengimo.
Bendras Bendrijos finansinis įnašas į EMMTP apskaičiuojamas kaip suma, prilygstanti valstybių dalyvių finansinių įnašų sumai (neįskaitant 16 mln. EUR viršijančių einamųjų išlaidų ir finansavimo iš rezervo lėšų galimybės), bet ne daugiau kaip 200 mln. EUR. Kadangi apskaičiuojant įnašą, atitinkantį valstybių narių įnašą, įtraukiamos einamosios išlaidos, EURAMET e.V. turi jas pagrįsti.
Bendrijos finansinis įnašas negali būti naudojamas EURAMET e.V. einamosioms išlaidoms padengti.
B. Preliminarus finansavimo paskirstymas
Iš viso: 400 mln. EUR (galimybė skirti 100 mln. EUR iš rezervo)
Veiklos rūšis
Bendrija
200 mln. EUR
Valstybės dalyvės
200 mln. EUR
Iš viso
400 mln. EUR
%
mln. EUR
%
mln. EUR
%
mln. EUR
EMMTP projektinių paraiškų modulis (A dalis)
82 %
164
90 %
180
86 %
344
Paraiškų dėl mokslininkų stipendijų modulis (B dalis) – finansavimas iki 100 %
C. EMMTP projektų ir mokslininkų stipendijų finansavimas
Numatytų EMMTP biudžetų ir Bendrijos įnašo į EMMTP projektus lėšos paskirstomos pagal patvirtintą vertinimo sąrašą.
Finansinis įnašas šių EMMTP projektų dalyviams apskaičiuojamas remiantis Dalyvavimo Septintojoje bendrojoje programoje taisyklėse apibrėžtomis tinkamomis finansuoti išlaidomis. Jei numatytas EMMTP biudžetas išsenka dėl to, kad daug konkrečios valstybės dalyvės NMI ir SI pateikė finansuoti tinkamas paraiškas ir joms buvo skirtas finansavimas, ši valstybė dalyvė turi pasinaudoti finansavimo iš rezervo lėšų (50 % jos numatyto EMMTP biudžeto dydžio) pajėgumais ir skirti šį finansavimą kitoms paraiškoms pagal eiliškumo sąrašą.
Bendrijos įnašas EMMTP projektams nustatomas atskirai kiekvienam kvietimui teikti paraiškas kaip procentinė mažesnė nei 50 % tinkamų finansuoti išlaidų dalis. Jis pervedamas iš EURAMET e.V. tiesiogiai EMMTP projekto dalyviams.
Bendrijos ir nacionaliniai piniginiai įnašai, skirti mokslininkų pažangos stipendijoms, mokslininkų judumo stipendijoms ir jaunesniųjų mokslininkų judumo stipendijoms finansuoti, pervedami EURAMET e.V., o ši juos perveda stipendijų gavėjams.
EURAMET e.V. užtikrina, kad pagrindiniai sandoriai būtų teisėti ir tinkamai sudaryti, visų pirma kad būtų skirtas nacionalinis įnašas, kad jis būtų faktiškai sumokėtas, kad Bendrijos finansavimas būtų tinkamai panaudotas ir kad reikalaujamos padengti išlaidos būtų tinkamos finansuoti; tai patvirtinama per nepriklausomą finansinį EMMTP projektų auditą laikantis principų, atitinkančių nustatytuosius Septintojoje bendrojoje programoje.
Mokslininkų pažangos stipendijos, mokslininkų judumo stipendijos ir jaunesniųjų mokslininkų judumo stipendijos yra fiksuoto dydžio stipendijos, kurios suteikiamos pagal standartinę sistemą; išsamiai nurodytų pagrindinių išlaidų auditas neatliekamas. Šiomis stipendijomis apmokamų išlaidų kategorijos nėra laikomos EMMTP projekto išlaidomis. Oficialiais įrodymais turi būti patvirtintas tik faktinis visos nustatytos sumos sumokėjimas galutiniam gavėjui. Laikoma, kad mokėjimai grynaisiais pinigais nėra pagrįsti tinkamais įrodymais ir nėra tinkami. EURAMET e.V. gali savo nuožiūra paprašyti, kad vienodo dydžio finansavimą skirtų mokslinių tyrimų pažangos stipendijųgavėjai, kurie yra juridiniai, o ne fiziniai asmenys.
V. INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISIŲ KLAUSIMAI
EURAMET e.V. EMMTP intelektinės nuosavybės politiką nustato pagal šio sprendimo 2 straipsnio h dalį.
II PRIEDAS
Europos metrologijos mokslinių tyrimų programos (EMMTP) valdymas ir įgyvendinimas
I. ĮVADAS
EMMTP speciali vykdomoji struktūra yra EURAMET e.V. Ji įsteigta 2007 m. pagal Vokietijos teisę kaip ne pelno asociacija. Ji yra Europos regioninė metrologijos organizacija. EURAMET e.V. nariais gali tapti Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių, taip pat kitų Europos šalių nacionaliniai metrologijos institutai (NMI), o asocijuotaisiais nariais – specializuoti institutai (SI). Europos Komisijos Pamatinių medžiagų ir matavimo vienetų institutas taip pat gali būti asocijuotuoju nariu. Šiuo metu EURAMET e.V. turi narių iš trisdešimt dviejų šalių. Dvidešimt dvi iš šių šalių kartu yra ir EMMTP valstybės dalyvės.
II. EURAMET E.V. VYKDOMAS EMMTP VALDYMAS
Toliau nurodyti EURAMET e.V. organai ir vidaus struktūros atlieka tam tikras EMMTP įgyvendinimo funkcijas:
(1) EMMTP pirmininką ir jo pavaduotoją renka EMMTP komitetas. EMMTP pirmininkas iš karto tampa vienu iš dviejų EURAMET e.V. vicepirmininkų. Jis teisiškai atstovauja EURAMET e.V. EMMTP klausimais.
(2) EMMTP komitetą sudaro EURAMET nariai (t.y. NMI), kurių šalys yra valstybės dalyvės. EMMTP komitetas yra sprendimus priimantis EMMTP organas, atsakingas už visus su EMMTP susijusius klausimus, įskaitant sprendimus dėl programos kūrimo ir atnaujinimo, dėl kvietimų teikti paraiškas planavimo, biudžeto metmenų, atrankos kriterijų tinkamumo, vertinimą atliekančių asmenų, ketinamų finansuoti EMMTP projektų sąrašo patvirtinimo, finansuojamų EMMTP projektų vykdymo stebėsenos ir tinkamo organizuoto sekretoriato darbo EMMTP srityje. EMMTP komitetas renka EMMTP primininką, kuris iš karto tampa ir EURAMET EMMTP vicepirmininku, ir pavaduotoją.
(3) Mokslinių tyrimų tarybą sudaro suderinta aukšto lygio ekspertų, atstovaujančių pramonei, mokslinių tyrimų sritims, mokslo bendruomenei ir tarptautinėms suinteresuotosioms organizacijoms, grupė. Ši grupė teikia nepriklausomas strategines konsultacijas EMMTP klausimais ir, esant reikalui ar gavusi atitinkamą prašymą, teikia EMMTP komitetui ataskaitas arba pastabas; mažų mažiausiai ji pareiškia savo nuomonę dėl kiekvieno kvietimo teikti paraiškas ir atrankos ciklo.
(4) Sekretoriatą sudaro EURAMET e.V. dirbantys arba į ją deleguoti asmenys. Sekretoriato struktūrą ir atliekamas užduotis reglamentuoja EURAMET e.V. procedūros reglamentas. Už EMMTP įgyvendinimą atsakinga sekretoriato dalis dirba Nacionalinėje fizikos laboratorijoje, kuri yra Jungtinei Karalystei atstovaujanti EURAMET e.V. narė (║„priimančioji narė“).
(5) EMMTP programos vadovas yra aukšto rango vadovas, kurį laikinai gali paskirti priimančioji narė. EMMTP programos vadovas savo veiklą visais su EMMTP susijusiais klausimais vykdo tik tiesiogiai įgaliotas EURAMET e.V. ir teikia ataskaitas pastarosios organams. EURAMET e.V. nustato veiksmingas procedūras, užtikrinančias, kad tarp EMMTP programos vadovo ir pareiškėjų, dalyvių ar finansavimo gavėjų nekiltų jokių interesų konfliktų.
III. IŠIMTINĖS EURAMET E.V. PAREIGOS IR ADMINISTRACINIŲ BEI LOGISTINIŲ UŽDUOČIŲ PERDAVIMAS PRIIMANČIAJAI NAREI SUBRANGOS PAGRINDAIS ĮGYVENDINANT EMMTP
EURAMET e.V. tenka išimtinė atsakomybė už EMMTP įgyvendinimą. Ji administruoja Bendrijos finansinį įnašą į EMMTP. Ji taip pat prisiima atsakomybę pirmiausia už:
- EMMTP atnaujinimą;
- kvietimų teikti paraiškas formulavimą;
- kvietimų teikti paraiškas skelbimą;
- 1 ir 2 etapuose teikiamų paraiškų, taip pat paraiškų dėl jaunesniųjų mokslininkų judumo stipendijų gavimą;
- nepriklausomų ekspertų asmeninių vertinimų priėmimą ir pirmininkavimą vertintojų grupėms;
- galutinių sprendimų dėl atrankos priėmimą;
- derybų dėl sutarčių sudarymo inicijavimą ir sutarčių su atrinktais EMMTP projektų konsorciumais bei kitais finansavimo gavėjais sudarymą;
- visų skundų dėl kvietimų gavimą ir atsakymų į juos teikimą;
- Bendrijos finansinio įnašo gavimą, paskirstymą ir jo panaudojimo stebėseną;
- mokėjimus finansavimą gaunantiems EMMTP projektų dalyviams ir stipendijų gavėjams;
- reikalavimų teikti ataskaitas Komisijai vykdymą(18).
Nors pirmiau minėtos užduotys ir sprendimų EMMTP klausimais priėmimo funkcija priklauso išimtinai EURAMET e.V., kai kurios su EMMTP įgyvendinimu susijusios administracinės ir logistinės užduotys gali būti subrangos pagrindais perduotos priimančiajai narei, kuri padengia susijusias išlaidas.
Tokią administracinę ir logistinę veiklą sudaro:
– administravimo ir logistinių paslaugų teikimas įgyvendinant kvietimų teikti paraiškas procedūras, įskaitant specialios pagalbos linijos užtikrinimą;
– pagalba EURAMET e.V., susijusi su rekomendacijų ir kitų dokumentų rengimu;
– specialių žiniatinklio išteklių užtikrinimas;
– pagalba, susijusi su sutarčių rengimu, projektų stebėsena ir EMMTP projektų bei mokslininkų stipendijų kontrole;
– pagalbos EMMTP komitetui ir EMMTP pirmininkui teikimas esant reikalui.
Susitarus su Komisija ir kol EURAMET e.V. sudarys savo nuolatinį sekretoriatą, papildomos užduotys subrangos pagrindais gali būti perduotos priimančiajai narei.
Specializuoti institutai atsakingi už tam tikrus nacionalinius standartus ir susijusias paslaugas, kurių neteikia nacionaliniai metrologijos institutai.
Bendrijos finansinio įnašo panaudojimo stebėsena – tai visa ex-ante ir (arba) ex-post kontrolės ir audito pobūdžio veiklą, kuri yra laikoma būtina Komisijos pavestoms vykdomosioms funkcijoms tinkamai vykdyti. Šios veiklos tikslas – įsitikinti, kad pagrindiniai sandoriai yra teisėti bei tvarkingi ir kad reikalaujamos padengti išlaidos yra tinkamos finansuoti.
AIŠKINAMOJI DALIS
Organizacija „Bureau International de Poids et Mesures“ metrologiją apibrėžia kaip matavimo mokslą, aprėpiantį teorinius ir praktinius įvairių mokslo ar technologijos sričių matavimus bet kuriuo neapibrėžtumo lygmeniu. Mokslinėje arba fundamentaliojoje metrologijoje nagrinėjamas matavimo vienetų, vienetų sistemos ir naujų matavimo metodų kūrimas, matavimo standartų įgyvendinimas ir šių standartų atsekamumo perdavimas naudotojams visuomenėje.
Metrologinių mokslinių tyrimų svarba grindžiama poreikiu nustatyti gana tikslius matavimo būdus pramonės ir prekybos srityse. Štai kodėl metrologijos standartai nuo akmens amžiaus kalendorių išplėtoti iki nacionalinių metrologijos institutų steigimo kiekvienoje šalyje.
Pastaruoju metu metrologijos moksliniai tyrimai apima ir mokslą, ir gamybinę veiklą, tad padeda spręsti valdymo problemas puslaidininkių pramonės ar GPS navigacijos srityse. Metrologija būtina įgyvendinant ir politines iniciatyvas, pvz., tinkamai matuojant skaitines Europos direktyvose nustatytų kiekių vertes ir taip remiant standartizaciją bei vyriausybinį reguliavimą.
Metrologija sudaro sąlygas sąžiningai prekybai, nes taikomi suderinti standartai ir tarptautiniu mastu priimtini sertifikatai. Taigi vienoje šalyje pagamintos dalys tinka kitoje šalyje pagamintoms mašinoms, o vienoje šalyje išbandytas ir patvirtintas prietaisas gali būti parduodamas ir naudojamas kitoje šalyje be papildomų techninių apžiūrų.
Metrologija yra ir naujovių varomoji jėga, nes labai tikslūs gamybos metodai turi būti taikomi kartu su labai tiksliais matavimo metodais, kad būtų galima kontroliuoti, pvz., elektrinių ir mechaninių mikro- ir nanostruktūrų procesus ir surinkimą.
Teikdami politines konsultacijas ir direktyvose naudotiną informaciją matavimo klausimais, metrologijos atstovai remia reglamentavimą. Pavyzdžiui, metrologijos metodais nustatomos leidžiamos dujų, kitos energijos ir vandens skaitiklių matavimo paklaidos, padedama jų laikytis ir kt. Šiuo požiūriu taikant metrologijos metodus, pvz., patikimai nustatant radioaktyvumą arba atliekant medicininius matavimus, piliečiai apsaugomi.
Komisijos pasiūlyme siekiama didinti metrologijos mokslinių tyrimų išteklius telkiant esamas valstybių narių mokslinių tyrimų pajėgas. Šios pajėgos – specializuota nacionalinių metrologijos institutų bendruomenė, kuri galėtų pasinaudoti plačia Europos masto konkurencija.
Pranešėja sutinka, kad reikia gerinti Europos metrologijos mokslinių tyrimų kokybę, taip pat sutinka dėl valstybių narių veiksmų koordinavimo siekiant išvengti jų kartojimosi ir didinti finansavimą.
Metrologijos mokslinių tyrimų bendruomenė galėtų gauti naudos įtraukdama naujus kitų sričių mokslininkus ir keisdamasi įvairių metrologijos institutų narių sudarytų konsorciumų praktine patirtimi. Jungtinio tyrimų centro institutų dalyvavimas irgi būtų naudingas, nes į bendrąją programą būtų įtraukiama papildomų mokslinių tyrimų pajėgų.
Pranešėja neprieštarauja pasiūlymo 7 ir 8 straipsnių nuostatoms, kuriomis apsaugomi Bendrijos interesai, jeigu valstybės narės nesumokėtų finansinių įnašų.
Pranešėjai didžiausią rūpestį kelia tai, kad Bendrijai trūksta biudžeto lėšų, pakankamų norint užtikrinti, kad programa veiktų ir po 2010 m. Norint, kad pagal Bendrąją programą būtų pritraukiamos geriausios Europoje mokslinių tyrimų grupės, ji turėtų būti finansuojama bent 5 metus arba kol pasibaigs Septintoji bendroji programa.
Kitas rūpestis – valdymo modelis su specialia vykdomąja struktūra, Vokietijoje veikiančia Europos regionine metrologijos organizacija (EURAMET e.V.), bet dauguma valdymo funkcijų laikinai priskiriama JK narei. Turėtų būti sukurtas ilgalaikis sistemos valdymo modelis. Dėl aiškumo reikia apibrėžti kai kurias sąvokas, pvz., specializuotų institutų (SI) sąvoką.
Bendrosios programos tikslai nenurodyti, tik pabrėžiama, kad siekiama integruoti 22 valstybių dalyvių nacionalines programas. Norint ateityje įvertinti programą reikia tiksliau apibrėžti tikslus.
Rūpesčių kelia ir mokslininkų pažangos stipendijos apibrėžtis, nes ji gali apimti ir organizacijoms, ir mokslininkams teikiamas stipendijas. Nenurodyta šių stipendijų paskirtis. Be to, mokslininkų judumo stipendijos gali būti teikiamos mokslininkams, jau gavusiems pažangos stipendijas – taip iš esmės tam pačiam mokslininkui leidžiama suteikti dvi stipendijas.Dėl programos įgyvendinimo kyla klausimų, susijusių su kvietimų teikti paraiškas temų nustatymo procesu ir kai kurių pagrindinių vertinimo kriterijų reikšme.
Šarūnas Birutis, Jorgo Chatzimarkakis, Giles Chichester, Dragoş Florin David, Pilar del Castillo Vera, Den Dover, Adam Gierek, Fiona Hall, David Hammerstein, Rebecca Harms, Erna Hennicot-Schoepges, Mary Honeyball, Ján Hudacký, Werner Langen, Pia Elda Locatelli, Eugenijus Maldeikis, Eluned Morgan, Antonio Mussa, Angelika Niebler, Reino Paasilinna, Atanas Paparizov, Aldo Patriciello, Anni Podimata, Miloslav Ransdorf, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Mechtild Rothe, Paul Rübig, Andres Tarand, Catherine Trautmann, Claude Turmes, Nikolaos Vakalis, Adina-Ioana Vălean, Alejo Vidal-Quadras
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)
Alexander Alvaro, Ivo Belet, Danutė Budreikaitė, Zdzisław Kazimierz Chmielewski, Neena Gill, Robert Goebbels, Edit Herczog, Gunnar Hökmark, Toine Manders, Erika Mann, Bernhard Rapkay, Esko Seppänen, Silvia-Adriana Ţicău, Vladimir Urutchev, Lambert van Nistelrooij