dėl prašymo atšaukti Mareko Siwieco imunitetą

(2009/2067(IMM))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Lenkijos generalinio prokuroro prašymą atšaukti Mareko Siwieco imunitetą, pateiktą 2006 m. rugsėjo 27 d. ir paskelbtą per 2008 m. balandžio 10 d. plenarinį posėdį,

–   susipažinęs su Mareko Siwieco paaiškinimais, pateiktais pagal Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į 1965 m. balandžio 8 d. Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų 10 straipsnį bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d. ir 1986 m. liepos 10 d. sprendimus(1),

–   atsižvelgdamas į 1997 m. balandžio 2 d. Lenkijos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1996 m. gegužės 9 d. Lenkijos įstatymo dėl Seimo ir Senato narių mandatų vykdymo 7b straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklų 6 straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto išvadas (A7-0030/2009),

A. kadangi Marekui Siwiecui iškeltas privatus kaltinimas,

B. kadangi tai, kad kaltinimas iškeltas rinkimų kampanijos metu praėjus trejiems metams po tariamo nusikaltimo įvykdymo ir kyla dėl akivaizdžiai politinių privataus kaltintojo tikslų, kaip įrodo visų pirma to paties asmens Parlamento Pirmininkui pateikti dokumentai ir tai, kad jis teigia, jog atstovauja M. Siwieco viešajai veiklai apskritai prieštaraujantiems Lenkijos piliečiams, leidžia daryti prielaidą, jog iškelta baudžiamoji byla sudaro sąlygą fumus persecutionis, nes yra pakankamai svaraus pagrindo manyti, kad veiksmų prieš M. Siwiecą ėmėsi politinis oponentas, kurio pagrindinis tikslas yra pakenkti M. Siwieco, kaip Europos Parlamento nario, veiklai,

1.  nusprendžia neatšaukti Mareko Siwieco imuniteto;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto išvadas atitinkamai Lenkijos Respublikos valdžios institucijai.

(1) Byla 101/63 A. Wagner prieš J. Fohrmann ir A. Krier, 1964 m. rink., p. 195, ir byla 149/85 R. Wybot prieš E. Faure ir kitus, 1986 m. rink., p. 2391.

2006 m. rugsėjo 27 d. Lenkijos generalinis prokuroras perdavė Lenkijos piliečio Jerzio Pietrowicziaus, kuriam atstovauja įgaliotinis Jerzy Pomin, prašymą dėl Parlamento nario Mareko Siwieco imuniteto atšaukimo. Teisės reikalų komitetas pirmiausia turėjo nuspręsti ar privataus asmens (šiuo atveju veikiančio kaip pakaitinis kaltintojas) pateiktas prašymas atitinka priimtinumo sąlygą. Remiantis komiteto svarstymo rezultatais ir Lenkijos valdžios institucijų pateikta papildoma informacija, Teisės reikalų komiteto pirmininkas 2008 m. kovo 31 d. informavo Parlamento Pirmininką, kad prašymas turėtų būti laikomas priimtinu.

2008 m. gegužės 5 d. Parlamento Pirmininkas perdavė prašymą svarstyti Teisės reikalų komitetui. Atsižvelgiant į kitus sunkumus, susijusius su Lenkijoje išrinktais Parlamento nariais, Teisės reikalų komitetas laikinai sustabdė M. Siwieco imuniteto svarstymą iki bus priimtas pranešimas dėl parlamentinio imuniteto Lenkijoje. Šio pranešimo pagrindu parengtą rezoliuciją (A6-0205/2009) Parlamentas priėmė 2009 m. balandžio 24 d. (1)

Marek Siwiec perrinktas Parlamento nariu 2009 m. birželio 9 d.

Faktai

1997 m. rugsėjo 17 d. (likus keturioms dienoms iki centro – dešiniųjų partijų pergalės parlamento rinkimuose Lenkijoje) Marek Siwiec (tuo metu Nacionalinės saugumo tarybos pirmininkas(2)) vyko sraigtasparniu su Prezidentu Aleksandru Kwaśniewskiu į Ostšešuvą. Lipdamas iš sraigtasparnio, jis padarė kryžiaus ženklą ir pabučiavo žemę (šie gestai paprastai siejami su velioniu popiežiumi Jonu Pauliumi II).

Po trejų metų, 2000 m. spalio 8 d. prezidento rinkimų metu Marian Krzaklewski (dešiniojo sparno kandidatas) panaudojo Ostšešuvo incidento įrašą partijos politinei reklamai viešame televizijos kanale (vėliau jis gavo mažiau nei 16 % balsų pirmajame ir galutiniame rinkimų rate, o Aleksanderis Kwaśniewskis išrinktas antrai kadencijai ir surinko daugiau nei 50 % balsų).

2000 m. spalio 31 d. Jerzy Pietrowicz ir kiti privatūs asmenys pirmą kartą informavo Prokuratūrą, kad M. Siwiec įžeidė užsienio valstybės vadovą (tyčinis nusikaltimas pagal Lenkijos baudžiamojo kodekso 136 straipsnio 3 dalį) ir įžeidė jų asmeninius religinius jausmus (nusikaltimas pagal Lenkijos baudžiamojo kodekso 196 straipsnį).

2004 m. balandžio 9 d. Ostšešuvo rajono prokuroras nutraukė tyrimą, padaręs išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo M. Siwiecui pateikti viešąjį kaltinimą. 2004 m. rugsėjo mėn. Kališo apygardos prokuroras šį sprendimą patvirtino.

2004 m. spalio 13 d., remdamasis Lenkijos baudžiamuoju kodeksu, J. Pietrowiczius (įžeistoji šalis) pateikė privatųjį kaltinimą Ostšešuvo rajono teismui.

Po J. Pietrowicziaus ir pirmininko J. Borrellio pasikeitimo laiškais, kai tapo aišku, kad šiuo atveju prašymą turėtų teikti Lenkijos generalinis prokuroras, prašymas atšaukti M. Siwieco imunitetą pateiktas pagal nustatytą tvarką 2006 m. rugsėjo 27 d. laišku.

Teisės aktai

M. Siwiec kaltinamas pagal šiuos Lenkijos baudžiamojo kodekso straipsnius:

196 straipsnis(3)

Tas, kuris įžeidė kitų asmenų religinius jausmus, viešai išniekinęs religinio garbinimo objektą arba religinių apeigų viešo vykdymo vietą, baudžiamas bauda, laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.

Su Parlamento nario imuniteto atšaukimu susijusios šios nuostatos:

Protokolas dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų

10 straipsnis

Europos Parlamento nariai sesijų metu naudojasi:

a) savo valstybės teritorijoje – imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams;

b) visų kitų valstybių narių teritorijose – imunitetu nuo bet kokios sulaikymo priemonės ir patraukimo atsakomybėn.

Imunitetas taip pat galioja Europos Parlamento nariams vykstant į Europos Parlamento posėdžių vietą arba grįžtant iš jos.

Imunitetu negali naudotis narys, užkluptas darantis nusikaltimą, taip pat joks imunitetas negali sukliudyti Europos Parlamentui pasinaudoti savo teise atšaukti vieno iš narių imunitetą.

Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimai, dėl kurių kaltinamas M. Siwiec, įvykdyti Lenkijoje, teisminiai procesai vyksta Lenkijoje ir M. Siwiec yra Lenkijai atstovaujantis Europos Parlamento narys, M. Siwiec naudojasi „[Lenkijos] parlamento nariams suteikiamu imunitetu“.

Lenkijoje parlamento nario imunitetą reglamentuoja Konstitucijos 105 straipsnis.

105 straipsnis(4)

1. Seimo narys mandato galiojimo laikotarpiu ar šiam laikotarpiui pasibaigus negali būti patrauktas atsakomybėn už savo veiklą, kurią vykdė pagal Seimo nario mandatą. Už tokią veiklą Seimo narys atsako tik Seimui, o jei jis pažeidė trečiųjų asmenų teises, baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik gavus Seimo sutikimą.

2. Nuo rinkimų rezultatų paskelbimo dienos iki mandato galiojimo laikotarpio pabaigos be Seimo sutikimo Seimo narys negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

3. Seimo prašymu baudžiamoji byla, iškelta asmeniui prieš tai, kai jis buvo išrinktas į Seimo narius, sustabdoma, kol pasibaigs mandato galiojimo laikotarpis. Tokiu atveju mandato galiojimo laikotarpiu taip pat sustabdomas senaties termino skaičiavimas.

4. Seimo narys gali išreikšti sutikimą, kad būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tokiu atveju 2 ir 3 dalių nuostatos netaikomos.

5. Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti suimamas, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas darantis nusikaltimą ir kai tai būtina padaryti, norint užtikrinti tinkamą proceso eigą. Apie suėmimą nedelsiant pranešama Seimo pirmininkui, kuris gali pareikalauti tuoj pat paleisti Seimo narį.

6. Seimo narių traukimo baudžiamojon atsakomybėn principus ir išsamią tvarką reglamentuoja įstatymas.

M. Siwieco atveju taikytina Konstitucijos 105 straipsnio 2 dalis.

Lenkijos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 6 dalyje minėtus principus ir išsamią tvarką reglamentuoja 1996 m. gegužės 9 d. įstatymas dėl Seimo ir Senato narių mandatų vykdymo (Lenkijos valstybės žinios: Dz.U. 2003 m., Nr. 221, punktas. 2199). Minėtojo įstatymo 7b straipsnio 1 dalyje, kuri itin aktuali šiame pranešime, nustatyta, kad:

Straipsnis 7b(5)

1.        Prašymas leisti patraukti Seimo arba Senato narį baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikaltimo, už kurį traukiama atsakomybėn valstybinio kaltinimo tvarka, teikiamas per teisingumo ministrą – generalinį prokurorą.

Bendrieji principai

Parlamentui svarstant prašymus dėl jo narių imuniteto atšaukimo ilgainiui išryškėjo tam tikri bendrieji principai. Jie pripažinti 1987 m. kovo 10 d. posėdyje priimtoje rezoliucijoje(6), parengtoje remiantis G. H. Donnez pranešimu (A2–121/86).

Atrodo, kad būtų pravartu prisiminti šiam pranešimui aktualius principus, pabrėžiant, jog sprendimai dėl imuniteto atšaukimo turi turėti tvirtą teisinį pagrindą ir nepriklausyti nuo atitinkamo Parlamento nario politinių įsitikinimų ar pilietybės.

A.       Parlamentinio imuniteto paskirtis

Parlamento nario imunitetas nėra nario asmeninė privilegija, o Parlamento ir jo narių nepriklausomumo nuo kitų institucijų garantas. Remiantis šiuo principu, visai nesvarbu, kada – prieš ar po Parlamento nario išrinkimo – padaryti tariami nusikaltimai, kadangi Parlamento apsauga užtikrinant jo narių apsaugą yra vienintelis tikslas.

B.        Imuniteto laikotarpis

Į Teisingumo Teismą du kartus kreiptasi dėl Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų (PIP) 10 straipsnyje vartojamos frazės „Europos Parlamento nariai sesijų metu“ išaiškinimo.

Remiantis dviem Teisingumo Teismo sprendimais (byloje 101/63 A. Wagner prieš J. Fohrmann ir A. Krier, [1964] Rink. 397 ir byloje 149/85, R. Wybot prieš E. Faure, [1986] Rink. 2403), galima daryti išvadą, kad Parlamentas rengia metinę sesiją, kurios metu, netgi tuomet, kai sesija nutraukiama, Parlamento nariai naudojasi PIP numatytu imunitetu.

Be to, iš pačios parlamentinio imuniteto paskirties galima spręsti, kad jis galioja visą Parlamento nario kadenciją ir apima bylos iškėlimą, parengiamąjį tyrimą, anksčiau priimtų sprendimų vykdymą, apeliacijas ir prašymus panaikinti sprendimą.

C.       Europos Parlamento nario imuniteto nepriklausomumas nuo nacionalinio parlamento nario imuniteto

Tai, kad PIP 10 straipsnio pirmosios dalies a punkte daroma nuoroda į nacionalinių parlamentų nariams suteikiamą imunitetą, nereiškia, jog Parlamentas negali nustatyti savo taisyklių, kurios sudarytų savotišką precedentų teisę. Kalbant apie imuniteto atšaukimą, toks imunitetas, kuris tam tikrų valstybių pilietybę turinčių Parlamento narių atveju nacionaliniame parlamente ir Europos Parlamente yra tapatus, neturi būti painiojamas su imuniteto atšaukimu, nes tai yra kiekvieno parlamento prerogatyva. Šios taisyklės, kylančios iš sprendimų, priimtų nagrinėjant prašymus atšaukti imunitetą, suformuoja nuoseklią Europos Parlamento imuniteto koncepciją, kuri apskritai yra nepriklausoma nuo įvairių nacionalinių parlamentų procedūrų. Priešingu atveju vieno ir to paties parlamento nariams būtų taikomos skirtingos sąlygos ir jos priklausytų nuo jų pilietybės.

Įgyvendinant minėtuosius principus, Parlamento sprendimuose dominuoja nuolatinis veiksnys, kuris jau tapo pagrindiniu kriterijumi nagrinėjant prašymus dėl imuniteto atšaukimo. Imunitetas niekada negali būti atšauktas, jei Parlamento narys yra kaltinamas už veiksmus, priskirtinus politinei veiklai.

Šį kriterijų papildo kitos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės prašymo atšaukti imunitetą patenkinimui arba jo atmetimui:

–       sąlyga fumus persecutionis, t. y. įtarimas, kad baudžiamoji byla iškelta siekiant pakenkti atitinkamo Parlamento nario politinei veiklai,

–       itin rimti kaltinimai.

Kiti argumentai

Prieš tai, kai Lenkijos generalinis prokuroras perdavė oficialų prašymą, J. Pietrowicz nusiuntė savo prašymą atšaukti M. Siwieco imunitetą tiesiogiai Parlamento Pirmininkui 2005 m. kovo 16 d. laišku. Laiške išdėstyta ir tokia paaiškinamoji, inter alia, informacija, kuri apibūdina M. Siwiecą kaip tam tikrą Lenkijos katalikišką žiniasklaidą puolančios grupuotės narį.

Kitame tiesiogiai Parlamento Pirmininkui nusiųstame laiške (2007 m. kovo 27 d.) J. Pietrowiczius teiravosi apie jo prašymo (kurį šį kartą pagal tinkamą tvarką pateikė Lenkijos valdžios institucijos) svarstymą Parlamente ir pareiškė, kad anksčiau M. Siwiecas palaikęs stalinistinę ir komunistinę ideologiją ir liberalu tapęs neaiškiais būdais.

2008 m. gegužės 28 d. komitete vykusio klausymo metu M. Siwiecas nurodė, kad jis ne vieną kartą atsiprašė už savo elgesį Ostšešuve ir pateikė informaciją apie savo asmeninį susirašinėjimą su Vatikano institucijomis, kuris rodo, kad Vatikano vadovas (t.y. velionis popiežius) neįsižeidė dėl to „papokštavimo“.

M. Siwiecas taip pat pateikė kopijas šių papildomų trijų J. Pietrowicziaus pasirašytų dokumentų:

1.  2004 m. gegužės 29 d. dviejų J. Pietrowicziaus atstovaujamų organizacijų (Tikinčių ir tikėjimą išpažįstančių asmenų teisių ir religinių jausmų gynimo komiteto(7) ir Saleziečių bendradarbių draugijos(8)) pareiškimo, kuriame yra nuoroda į J. Pietrowicziaus (tų dviejų organizacijų vardu) pateiktą 2004 m. balandžio 9 d. Ostšešuvo rajono teismo prokuroro sprendimo nutraukti M. Siwieco bylos tyrimą užginčijimą; prašymo M. Siwiecui, kad nedalyvautų Europos Parlamento rinkimuose; raginimo rinkimų teisę turintiems piliečiams pasipriešinti M. Siwieco kandidatavimui į Parlamentą;

2.  protesto Nacionalinei rinkimų komisijai(9) dėl rinkimų rezultatų, kurį 2004 m. birželio 25 d. pateikė vėlgi J. Pietrowicz minėtų dviejų organizacijų vardu, kuriame (nurodant į tą patį apylinkės prokuroro sprendimo nutraukti bylos tyrimą užginčijimą) pareiškiama, kad M. Siwieco išrinkimas Europos Parlamento nariu yra negaliojantis;

3.  2006 m. spalio 18 d. laiško Poznanės apygardos teismui, kuriame J. Pietrowicz prašo išaiškinti galutinį terminą, taikytiną ginčijant 2006 m. spalio 5 d. sprendimą, kuriuo Poznanės apylinkės teismas nutraukė teisminį procesą M. Siwiecui įgijus parlamento nario imunitetą. Laiške J. Pietrowicz tris kartus netiesiogiai pavadina „RAUDONĄJĮ ŠĖTONĄ“ atsakingu už teismo padarytą procedūrinę klaidą.

Iš tiesų, 2006 m. spalio 5 d. Poznanės rajono teismas nutraukė teisminį procesą, tačiau vėliau Poznanės apygardos teismas tą sprendimą panaikino, remdamasis tuo, kad pateiktas prašymas atšaukti M. Siwieco imunitetą.

Galutiniai tyrimo rezultatai

Reikia atsakyti į klausimą, ar veiksmais, kurių imtasi prieš M. Siwiecą, gali būti ketinta pakenkti jo, kaip Parlamento nario, veiklai – tai sudarytų sąlygą fumus persecutionis ir užtikrintų Parlamento atsisakymą atšauti jo imunitetą.

Nors, neradęs pakankamo pagrindo iškelti viešąjį kaltinimą, Ostšešuvo prokuroras nusprendė nutraukti tyrimą, J. Pietrowicz vis dar turėjo galimybę imtis veiksmų kaip privatus asmuo, remdamasis savo subjektyviu suvokimu, kad M. Siwieco elgesys jį „įžeidė“ (arba pažeidė jo teises). Todėl jis turėjo teisę inicijuoti teisminį procesą prieš M. Siwiecą. Tokiu atveju Lenkijos teismas turi nuspręsti, ar 1997 m. rugsėjo 17 d. įvykiai sudaro nusikaltimo sudėtį pagal Lenkijos baudžiamojo kodekso 196 straipsnio nuostatas (žinoma, pirmiausia teismas turėtų taip pat svarstyti, ar dar nepasibaigęs nusikaltimo senaties terminas).

Tačiau, atsižvelgiant į ne vieną konkretų bylos aspektą ( t.y. Ostšešuvo įvykio vaizdo įrašo medžiagos panaudojimą rinkimų kampanijos metu praėjus trejiems metams po įvykio ir akivaizdžius politinius J. Pietrowicziaus tikslus imantis veiksmų prieš M. Siwiecą, kuriais pirmiausia siekta sukliudyti, kad jis nebūtų išrinktas į Europos Parlamentą, ir į tai, kad J. Pietrowicz teigia, jog jis atstovauja M. Siwieco viešajai veiklai apskritai prieštaraujantiems Lenkijos piliečiams), yra pankankamai svarių priežasčių manyti, kad J. Pietrowicziaus kaltinimai turi būti traktuojami kaip fumus persecutionis.

Taigi manoma, kad Mareko Siwieco imunitetas neturėtų būti atšauktas.

(1) P6_TA(2009)0316. Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje. (2) Rada Bezpieczeństwa Narodowego (3) Artykuł 196. Kto obraża uczucia religijne innych osób, znieważając publicznie przedmiot czci religijnej lub miejsce przeznaczone do publicznego wykonywania obrzędów religijnych, podlega grzywnie, karze ograniczenia wolności albo pozbawienia wolności do lat 2. (4) Artykuł 105 1. Poseł nie może być pociągnięty do odpowiedzialności za swoją działalność wchodzącą w zakres sprawowania mandatu poselskiego ani w czasie jego trwania, ani po jego wygaśnięciu. Za taką działalność poseł odpowiada wyłącznie przed Sejmem, a w przypadku naruszenia praw osób trzecich może być pociągnięty do odpowiedzialności sądowej tylko za zgodą Sejmu. 2. Od dnia ogłoszenia wyników wyborów do dnia wygaśnięcia mandatu poseł nie może być pociągnięty bez zgody Sejmu do odpowiedzialności karnej. 3. Postępowanie karne wszczęte wobec osoby przed dniem wyboru jej na posła ulega na żądanie Sejmu zawieszeniu do czasu wygaśnięcia mandatu. W takim przypadku ulega również zawieszeniu na ten czas bieg przedawnienia w postępowaniu karnym. 4. Poseł może wyrazić zgodę na pociągnięcie go do odpowiedzialności karnej. W takim przypadku nie stosuje się przepisów ust. 2 i 3. 5. Poseł nie może być zatrzymany lub aresztowany bez zgody Sejmu, z wyjątkiem ujęcia go na gorącym uczynku przestępstwa i jeżeli jego zatrzymanie jest niezbędne do zapewnienia prawidłowego toku postępowania. O zatrzymaniu niezwłocznie powiadamia się Marszałka Sejmu, który może nakazać natychmiastowe zwolnienie zatrzymanego. 6. Szczegółowe zasady pociągania posłów do odpowiedzialności karnej oraz tryb postępowania określa ustawa.  7.  (5) Artykuł 7b 1.  Wniosek o wyrażenie zgody na pociągnięcie posła lub senatora do odpowiedzialności karnej w sprawie o przestępstwo ścigane z oskarżenia publicznego składa się za pośrednictwem Ministra Sprawiedliwości – Prokuratora Generalnego. (6) OL C 99, 1987 4 13, p. 44. (7) Komitet Obrony Praw i Uczuć Religijnych Ludzi Wierzących i Praktykujących (8) Stowarzyszenie Współpracowników Salezjańskich (9) Państwowa Komisja Wyborcza