Procedūra : 2009/2133(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0041/2009

Pateikti tekstai :

A7-0041/2009

Debatai :

PV 21/10/2009 - 8
CRE 21/10/2009 - 8

Balsavimas :

PV 22/10/2009 - 8.8
CRE 22/10/2009 - 8.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2009)0057

PRANEŠIMAS     
PDF 214kDOC 168k
2009 m. spalio 20 d.
PE 428.226v03-00 A7-0041/2009

dėl institucinių Europos išorės veiksmų tarnybos steigimo aspektų

(2009/2133(INI))

Konstitucinių reikalų komitetas

Pranešėjas: Elmar Brok

Nuomonės referentė (*): Annemie Neyts-Uyttebroeck, Užsienio reikalu komitetas

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ (*)
 Vystymosi komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl institucinių Europos išorės veiksmų tarnybos steigimo aspektų

(2009/2133(INI))

Europos Parlamentas,

–    atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (Lisabonos sutarties redakcija) 3 straipsnio 5 dalį ir 18, 21, 24, 26, 27 ir 47 straipsnius,

–    atsižvelgdamas į Deklaraciją Nr. 15 dėl Europos Sąjungos sutarties 27 straipsnio, pridėtą prie Tarpvyriausybinės konferencijos, patvirtinusios Lisabonos sutartį, Baigiamojo akto,

–    atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 20 d. rezoliuciją dėl Lisabonos sutarties, ypač į jos 5 dalies e punktą(1),

–    atsižvelgdamas į savo 2000 m. rugsėjo 5 d. rezoliuciją dėl bendros Bendrijos diplomatijos(2),

–    atsižvelgdamas į savo 2001 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato dėl išorės tarnybos kūrimo(3),

–    atsižvelgdamas į savo 2005 m. gegužės 26 d. rezoliuciją dėl Europos išorės veiksmų tarnybos institucinių aspektų(4),

–    atsižvelgdamas į seminarą, kurį 2008 m. rugsėjo 10 d. surengė Parlamento Konstitucinių reikalų komitetas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto bei Vystymosi komiteto nuomones (A7-0041/2009),

A.  kadangi būsimos Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) struktūra itin svarbi, jei norima didinti Sąjungos išorės santykių nuoseklumą ir veiksmingumą, taip pat užtikrinti, kad jie būtų labiau pastebimi,

B.   kadangi EIVT steigimą lėmė šios trys Lisabonos sutartyje numatytos naujovės: bus renkamas Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, kuris nebus keičiamas rotacijos tvarka ir valstybių ar vyriausybių vadovų lygmeniu atstovaus Sąjungai užsienyje; Europos Vadovų Taryba, gavusi Komisijos pirmininko sutikimą, skirs Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, kuris bus už išorės santykius atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas; Sąjungai bus aiškiai suteiktas juridinio asmens statusas, kuriuo siekiama užtikrinti visišką Sąjungos veiksmų laisvę tarptautiniu lygmeniu,

C.  kadangi EIVT logiškai pratęsia acquis communautaire Sąjungos išorės santykių srityje, nes taip bus glaudžiau koordinuojama administracinių padalinių, atsakingų už bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) bendrą strategiją, veikla ir pagal Bendrijos modelį palaikomi Bendrijos išorės santykiai; kadangi EIVT papildo diplomatines valstybių narių atstovybes, tačiau jų nekvestionuoja,

D.  primena, kad per pastaruosius dešimtmečius padidėjo Europos Sąjungos vaidmuo pasaulyje, taigi norėdama veikti išvien ir pajėgti rasti aiškius, nuoseklius ir veiksmingus pasaulinių problemų sprendimus Europos Sąjunga turi vadovautis nauju principu;

E.   pabrėžia, kad Europos Parlamentas nuolat ragino sukurti bendrą Europos diplomatinę tarnybą, kurios veikla būtų suderinta su Europos Sąjungos tarptautiniu vaidmeniu ir kuri užtikrintų didesnį Europos Sąjungos viešumą ir sugebėjimą efektyviai veikti tarptautinėje arenoje; ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti galimybe įkurti Europos išorės veiksmų tarnybą ir formuoti aiškią, nuoseklią ir veiksmingą užsienio politiką;

F.  kadangi EIVT įsteigimas turi padėti išvengti dubliavimo, neveiksmingumo ir išteklių eikvojimo Sąjungos išorės santykių srityje,

G. kadangi Europos išorės veiksmų tarnyba turėtų apimti ryškų vystymosi aspektą; taip pat kadangi vystymosi politikos principai, nustatomi siekiant ilgalaikių tikslų, t. y. daugiašališkumo, solidarumo, dialogo ir interesų derinimo principai, būtų norimas būsimos ES užsienio politikos pagrindas,

H.  kadangi Lisabonos sutartyje vystomasis bendradarbiavimas išskiriamas kaip atskira politikos sritis, kuriai numatyti specialūs tikslai ir kuri turi tokį patį statusą kaip ir kitos išorės politikos sritys,

E.   kadangi Deklaracijoje Nr. 15 dėl Europos Sąjungos sutarties 27 straipsnio valstybių narių vyriausybės numatė, kad vyriausiasis įgaliotinis, Komisija ir valstybės narės turėtų pradėti parengiamąjį darbą dėl EIVT, kai tik bus pasirašyta Lisabonos sutartis,

J.    kadangi, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, už Sąjungos išorės santykių nuoseklumą bus atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (PP/VĮ); kadangi atlikdamas šią užduotį jis, kaip Komisijos pirmininko pavaduotojas, vykdys su Komisijos išorės santykiais susijusius įgaliojimus ir tuo pat metu, remdamasis Tarybos nurodymais, įgyvendins BUSP (t. y. eis dvejas pareigas); kadangi PP/VĮ naudosis EIVT; kadangi EIVT dirbs Tarybos generalinio sekretoriato ir Komisijos pareigūnai bei valstybių narių diplomatinių tarnybų komandiruotas personalas,

K.  kadangi Komisija, naudodamasi pagal Sutartis suteiktais įgaliojimais ir Teisingumo Teismo praktikoje pripažinta Bendrijos institucijų teise pačioms tvarkyti savo reikalus, išsiplėtus Bendrijos išorės santykiams įsteigė daug atstovybių trečiosiose šalyse ir prie tarptautinių organizacijų; kadangi Taryba turi ryšių tarnybas Niujorke ir Ženevoje, per kurias palaiko ryšius su Jungtinėmis Tautomis; kadangi bendras šių Komisijos atstovybių ir Tarybos ryšių tarnybų indėlis arba jų pertvarkymas į bendras Tarybos ir Komisijos atstovybes leis sukurti tinklą, kuriame dirbs apytikriai 5 tūkst. darbuotojų ir kuris taps vienu iš EIVT steigimo ramsčių,

L.   kadangi, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, EIVT struktūra ir veikla bus nustatyta Tarybos sprendime, priimame gavus PP/VĮ pasiūlymą, pasikonsultavus su Parlamentu ir gavus Komisijos pritarimą,

M.  kadangi daugelį principinių klausimų dėl EIVT struktūros reikėtų išspręsti likus užtektinai laiko, siekiant užtikrinti, kad tarnyba pradėtų veiklą kuo greičiau po to, kai bus paskirtas PP/VĮ,

N.  atsižvelgdamas į tai, kad su Parlamentu bus konsultuojamasi dėl EIVT steigimo, taip pat į poveikį biudžetui, laikosi nuomonės, kad, norint užtikrinti veiksmingą EIVT įsteigimą ir suteikti šiai tarnybai reikalingus finansinius išteklius, būtina iš anksto pradėti dialogą su Parlamentu esminiais klausimais;

1.   pažymi, kad, baigus intensyvias diskusijas dėl EIVT struktūros, konvente pasiūlytas modelis, pagal kurį svarbus vaidmuo tenka Parlamentui ir Komisijai; pažymi, kad taikant specialią procedūrą, kurią Tarpvyriausybinė konferencija galiausiai sutiko įtraukti į Lisabonos sutartį (Taryba sprendžia vieningai, gavusi PP/VĮ pasiūlymą, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir gavusi Komisijos pritarimą), išlaikoma pusiausvyra tarp Sąjungos institucijų ir reikia rasti bendru sutarimu grindžiamą sprendimą;

2.   dar kartą primena Komisijai, kad sprendimo steigti EIVT negalima priimti negavus Komisijos pritarimo; ragina Komisiją atliekant su EIVT susijusį parengiamąjį darbą naudotis visa savo, kaip institucijos, turima įtaka, siekiant Sąjungos išorės santykių srityje išlaikyti ir toliau plėtoti Bendrijos modelį; be to, primena, kad steigiant EIVT turi būti susitarta dėl biudžeto aspektų;

3.   Calls on the Commission, the Council, the Member States and the next HR/VP to clearly commit themselves to reach, with the involvment of the Parliament, a comprehensive, ambitious and consensual plan for the setting up of the EEAS.

4.  rekomenduoja atsižvelgiant į patirtį keisti su EIVT susijusią strategiją, kuri bus nustatoma pagal Europos Sąjungos sutarties (Lisabonos sutarties redakcija) 18, 27 ir 40 straipsnius; mano, kad neįmanoma iš anksto visiškai apriboti ar apibrėžti tokios įstaigos kaip EIVT, tačiau ji turi būti kuriama palaipsniui, remiantis abipusiu pasitikėjimu ir vis didesnėmis žiniomis bei bendra patirtimi;

5.  primena, kad EIVT turi užtikrinti visapusišką Pagrindinių teisių chartijos taikymą visais Sąjungos išorės veiksmų atžvilgiais, laikantis Lisabonos sutarties esmės ir tikslo; pabrėžia EIVS atsakomybę užtikrinti ES išorės veiksmų ir kitų politikos krypčių nuoseklumą pagal Europos Sąjungos sutarties (jos redakcija su pakeitimais, padarytais pagal Lisabonos sutartį) 21 straipsnio 3 dalį;

6.   pakartoja toliau pateikiamus principus ir ragina Komisiją ateityje teikiant pasiūlymus primygtinai reikalauti, kad jų būtų laikomasi, vadovaujantis Lisabonos sutarties nuostatų dvasia ir paskirtimi, taip pat konvento metu vykusių svarstymų dvasia:

a)   skiriant EIVT darbuotojus turėtų būti vadovaujamasi nuopelnais, žiniomis ir pasiekimais, laikomasi atviros ir skaidrios tvarkos, taip pat turėtų būti išlaikoma pusiausvyra tarp Komisijos, Tarybos ir nacionalinių diplomatinių tarnybų ir užtikrinama, kad PP/VĮ galėtų vienodai naudotis visuose trijuose šaltiniuose sukauptomis žiniomis ir patirtimi; be to, EIVT institucinė sistema turi atitikti su lyčių pasiskirstymu susijusį modelį, tinkamai atspindintį ES prisiimtus įsipareigojimus lyčių aspekto integravimo srityje;

b)   EIVT struktūra turėtų padėti didinti Sąjungos išorės veiksmų ir atstovavimo jai užsienio santykiuose nuoseklumą, taigi šiuo tikslu EIVT visų pirma turėtų tapti pavaldūs padaliniai, siauresne prasme atsakingi už išorės santykius, ir vadovaujantieji atstovybių trečiosiose šalyse darbuotojai; toliau plečiant veiklą gali būti svarstoma, kokias kitas funkcijas taip pat reikėtų pavesti EIVT;

c)   vis dėlto nebūtina iš Komisijos generalinių direktoratų atimti visų jų įgaliojimų išorės santykių srityje; dabartinių Bendrijos politikos krypčių ir jų išorės aspektų visumą visų pirma reikėtų išlaikyti tose srityse, kuriose Komisijai suteikta vykdomųjų įgaliojimų; Komisija, siekdama išvengti dubliavimo, turėtų nustatyti specialų veiklos modelį, skirtą susijusiems padaliniams, pvz., Prekybos, Plėtros, Vystymosi ir santykių su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėmis generaliniams direktoratams, tarnybai „EuropeAid“, Humanitarinės pagalbos skyriui ir už išorės santykius atsakingiems Ekonomikos ir finansų generalinio direktorato skyriams;

d)   EIVT turi būti įsteigti karinis ir civilinis krizių valdymo skyriai prie Tarybos sekretoriato, net jeigu karinio personalo administravimas ir organizacinė struktūra skirtųsi nuo civilių darbuotojų; keitimasis EIVT veikėjų žvalgybos analizės duomenimis itin svarbus norint padėti vyriausiajam įgaliotiniui vykdyti jam patikėtą užduotį įgyvendinti aiškią, nuoseklią ir veiksmingą Europos Sąjungos užsienio politiką;

e)   Komisijos atstovybės trečiosiose šalyse ir Tarybos ryšių tarnybos, taip pat, kai įmanoma, ES specialiųjų įgaliotinių biurai turėtų būti sujungtos į „Sąjungos ambasadas“, kurioms vadovautų PP/VĮ atsakingi EIVT darbuotojai; pagal šią tvarką neturėtų būti užkertamas kelias komandiruoti tam tikroje srityje besispecializuojančių Komisijos generalinių direktoratų patarėjų;

f)    Europos išorės veiksmų tarnyba turi pasirūpinti, kad Europos Sąjungos delegacijose dirbtų kontaktiniai Europos Parlamento asmenys, kurie užtikrintų bendradarbiavimą su Europos Parlamentu (pvz., jie būtų atsakingi už Parlamento kontaktus trečiosiose šalyse);

7.  mano, kad EIVT, kuri organizacinės struktūros ir biudžeto požiūriu yra sui generis tarnyba, turi būti įtraukta į Komisijos administracinę sistemą; mano, kad pagal privalomas sprendimo dėl EIVT steigimo nuostatas turėtų būti užtikrinta, jog, kalbant apie PP/VĮ vadovavimo įgaliojimus, tarnyba, kaip numatyta Lisabonos sutartyje, tradicinės išorės politikos srityje (BUSP ir bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP)) vadovautųsi Tarybos sprendimais, o bendrų išorės santykių srityje – bendrais Komisijos narių sprendimais; mano, kad steigiant EIVT turėtų būti vadovaujamasi šiais principais:

a)   visiems EIVT darbuotojams, neatsižvelgiant į tai, kuri institucija juos komandiruoja, turėtų būti suteikiamas toks pat nuolatinio arba laikino darbuotojo statusas ir nustatomos tokios pačios teisės ir pareigos, pvz., neturėtų skirtis laikinų ir nuolatinių pareigūnų pareigos ar jų padėtis organizacinėje struktūroje; kadangi laikinus darbuotojus komandiruoja skirtingos institucijos, jų statusui turėtų būti taikomi ES pareigūnų tarnybos nuostatai, su sąlyga, kad komandiruojančiosios institucijos komandiruos pareigūnus dirbti EIVT tarnybos tikslais;

b)   EIVT skiriančiosios institucijos įgaliojimai turėtų būti pavesti PP/VĮ ir turėtų būti užtikrinta, kad bus paskelbti Sutartyje numatytus įgaliojimus atitinkantys darbo nurodymai, o PP/VĮ priims sprendimus dėl darbuotojų skyrimo, paaukštinimo ir atleidimo;

c)   taikant Sutartyse apibrėžtus įgaliojimus atitinkančius darbo nurodymus, turėtų būti užtikrintas tam tikras objektyvus EIVT darbuotojų nepriklausomumas, siekiant, kad tarnyba galėtų optimaliai atlikti jai pavestas užduotis; tokį nepriklausomumą galėtų užtikrinti skyrimas į pareigas nustatytam laikotarpiui (pvz., penkerių metų laikotarpis, kurį būtų galima pratęsti), kuris galėtų būti trumpinamas tik tuo atveju, jei darbuotojas neatliktų savo pareigų;

d)   pagal analogiją su precedentu laikytinais atvejais(5) atitinkamam Komisijos generaliniam direktoriui turėtų tekti atsakomybė atlikti skiriančiosios institucijos pareigas, susijusias su EIVT darbuotojų įdarbinimo administravimu ir PP/VĮ sprendimų dėl skyrimo, paaukštinimo ar atleidimo įgyvendinimu;

e)   nacionalinių diplomatinių tarnybų darbuotojų komandiravimas į EIVT turėtų būti laikoma neatskiriama jų karjeros šiose tarnybose dalimi;

f)    sprendime dėl EIVT steigimo reikėtų nustatyti organizacinę tarnybos struktūrą ir numatyti, kad, vykstant kasmetinei biudžeto sudarymo procedūrai, personalo planas turėtų būti tvirtinamas kaip Komisijos biudžeto priedas, nes tai sudarytų sąlygas kurti tarnybą sistemingai, atsižvelgiant į nustatytus poreikius;

g)   the creation of the EEAS requires an adjustment of the Interinstitutional Agreement on budgetary discipline and sound financial management(6), as provided for in point 4 and part G thereof; the principle of the apportionment of operational and administrative expenditure (Article 40(2) of the Financial Regulation(7)) should be strictly respected ; recalls the need to find an agreement with the Parliament on the future Commission proposals amending the financial regulation and the staff regulation;

h)   pakartoja savo pasiryžimą visapusiškai naudoti savo biudžetinius įgaliojimus atsižvelgiant į minėtąsias institucines naujoves; pabrėžia, kad visus Europos išorės veiksmų tarnybos finansavimo procedūrų aspektus turi kontroliuoti biudžetą tvirtinanti institucija, vadovaudamasi sutarčių nuostatomis;

i)    PP/VĮ turėtų spręsti dėl jį pakeisiančio asmens kiekvienu atskiru atveju, atsižvelgdamas į pareigas, kurias tuomet reikės atlikti;

8.   mano, kad EIVT veiklą derėtų organizuoti taip:

a)   EIVT turėtų vadovauti PP/VĮ atsakingas generalinis direktorius, kuris tam tikrais atvejais galėtų atstovauti PP/VĮ;

b)   EIVT turėtų sudaryti direktoratai, kiekvienas iš kurių būtų atsakingas už tam tikrą geostrateginiu požiūriu svarbią Sąjungos išorės santykių sritį, taip pat direktoratai, atsakingi už saugumo ir gynybos politikos klausimus, civilinių krizių valdymą, daugiašalius ir kelias sritis apimančius reikalus, įskaitant žmogaus teises ir administracinius reikalus;

c)   EIVT turėtų užtikrinti, kad, kalbant apie kiekvieną direktoratą, Briuselyje veikiantys skyriai, atsakingi už tam tikras šalis, bendradarbiautų su atstovybėmis (ambasadomis) trečiosiose šalyse;

d)   pažymi, kad kol Europos Sąjungos delegacijos trečiosiose šalyse papildys veikiančių valstybių narių diplomatinių atstovybių darbą, tol bus įmanoma užtikrinti ilgalaikį veiksmingumą, kadangi būsimoji Europos Sąjungos delegacija daugeliu atveju galėtų perimti konsulines paslaugas ir spręsti su Šengeno erdvės vizomis susijusius klausimus;

9.  mano, kad sprendime, kuriame bus nustatyta EIVT struktūra ir veikla, taip pat reikėtų numatyti, jog Sąjungos ambasados trečiosiose šalyse, jei reikia, pagal turimus išteklius turi teikti logistinę ir administracinę paramą visų Sąjungos institucijų darbuotojams; kadangi Europos Sąjungos delegacijos bus sudedamoji Europos išorės veiksmų tarnybos dalis ir kadangi jos turės vadovautis Vyriausiojo įgaliotinio nurodymais ir būti jam pavaldžios, taip pat kadangi administraciniu požiūriu jos priklauso Komisijai, ragina būsimąjį Vyriausiąjį įgaliotinį įsipareigoti informuoti Parlamento Užsienio reikalų komitetą apie asmenis, kuriuos jis ar ji ketina skirti į aukštesnes Europos išorės veiksmų tarnybos pareigas, ir pritarti tam, kad minėtasis komitetas savo nuožiūra rengtų klausymus dalyvaujant kandidatams; taip pat ragina būsimąjį Vyriausiąjį įgaliotinį įsipareigoti surengti pakartotines derybas dėl dabartinio tarpinstitucinio susitarimo su Europos Parlamentu, ypač dėl prieigos prie slaptos informacijos ir kitų klausimų, susijusių su sklandžiu institucijų bendradarbiavimu;

10. kadangi Europos Sąjungos delegacijos bus sudedamoji Europos išorės veiksmų tarnybos dalis ir kadangi jos turės vadovautis Vyriausiojo įgaliotinio nurodymais ir būti jam pavaldžios, taip pat kadangi administraciniu požiūriu jos priklauso Komisijai, ragina būsimąjį Vyriausiąjį įgaliotinį įsipareigoti informuoti Parlamento Užsienio reikalų komitetą apie asmenis, kuriuos jis ar ji ketina skirti į aukštesnes Europos išorės veiksmų tarnybos pareigas, ir pritarti tam, kad minėtasis komitetas savo nuožiūra rengtų klausymus dalyvaujant kandidatams; taip pat ragina būsimąjį Vyriausiąjį įgaliotinį įsipareigoti surengti pakartotines derybas dėl dabartinio tarpinstitucinio susitarimo su Europos Parlamentu, ypač dėl prieigos prie slaptos informacijos ir kitų klausimų, susijusių su sklandžiu institucijų bendradarbiavimu;

11. siūlo atlikti tyrimą ir nustatyti, kiek Sąjungos ambasadų darbuotojai, kuriuos komandiravo nacionalinės konsulinės tarnybos, be politinių ir ekonominių užduočių galėtų, jei reikės, palaipsniui prisiimti atsakomybę už konsulines užduotis, susijusias su trečiųjų šalių piliečiais, taip pat už užduotis, susijusias su EB sutarties 20 straipsnyje jau numatyta diplomatine ir konsuline Sąjungos piliečių apsauga trečiosiose šalyse; be to, siūlo apsvarstyti Parlamento pareigūnų ir EIVT bendradarbiavimo galimybes;

12. mano, kad būtina imtis tolesnių veiksmų, susijusių su Sąjungos pareigūnų mokymu išorės santykių srityje; siūlo steigti Europos diplomatijos koledžą, kuris, glaudžiai bendradarbiaudamas su atitinkamomis valstybių narių įstaigomis, teiktų Sąjungos ir valstybių narių pareigūnams, atliksiantiems su išorės santykiais susijusias pareigas, tinkamas mokymo paslaugas, paremtas vienodai suderintomis mokymo programomis, įskaitant mokymo paslaugas konsulinių ir teisėkūros procedūrų, diplomatijos ir tarptautinių santykių, taip pat Europos Sąjungos istorijos ir veiklos būdų žinių srityse;

13. ragina PP/VĮ atsižvelgiant į šioje rezoliucijoje pateikiamas gaires parengti pasiūlymą dėl sprendimo, kuriame būtų nustatyta EIVT struktūra ir veiklos būdai; pasilieka teisę priimti poziciją dėl tokio išsamaus pasiūlymo pagal Europos Sąjungos sutarties (Lisabonos sutarties redakcija) 27 straipsnio 3 dalį, taip pat, vykstant biudžeto sudarymo procedūrai, apsvarstyti finansinius aspektus; vis dėlto rekomenduoja kuo anksčiau pasiekti politinį sutarimą su Parlamentu visais klausimais, siekiant įsigaliojus Lisabonos sutarčiai nešvaistyti brangaus laiko politiniams nesutarimams dėl būsimos EIVT struktūros;

14. ragina Komisiją pritarti PP/VĮ pasiūlymui tik tuo atveju, jei jis iš esmės atitinka šioje rezoliucijoje pateikiamas gaires, arba tuo atveju, jei institucijos, įskaitant Parlamentą, bendru sutarimu randa kitokį kompromisinį sprendimą;

15. Is determined to request the Vice-President-designate of the next Commission to take a position on the issues raised in this resolution when meeting the competent committee for the hearing in the course of the procedure for the appointment of the next Commission;

16. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

      OL C 184 E, 2009 8 6, p. 25.

(2)

      OL C 135, 2001 5 7, p. 69.

(3)

      OL C 53 E, 2002 2 28, p. 390.

(4)

      OL C 117 E, 2006 5 18, p. 232.

(5)

      Pvz., sprendimo dėl OLAF steigimo 6 straipsnis (OL L 136, 1999 5 31, p. 20).

(6)

OJ C 139, 14.6.2006, p. 1.

(7)

Council Regulation (EC, Euratom) No 1605/2002 of 25 June 2002 on the Financial Regulation applicable to the general budget of the European Communities (OJ L 248., 16.9.2002., p. 1.).


Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ (*) (19.10.2009)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl Europos išorės veiksmų tarnybos kūrimo institucinių aspektų

(2009/2133(INI))

Nuomonės referentė (*): Annemie Neyts-Uyttebroeck

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, kad per pastaruosius dešimtmečius padidėjo Europos Sąjungos vaidmuo pasaulyje, taigi norėdama veikti išvien ir pajėgti rasti aiškius, nuoseklius ir veiksmingus pasaulinių problemų sprendimus Europos Sąjunga turi vadovautis nauju principu;

2.  palankiai vertina Airijoje įvykusio referendumo rezultatus: taip atvertas kelias Lisabonos sutarties ratifikavimo procedūrai užbaigti ir naujai institucinei tvarkai nustatyti, įskaitant nuolatinį Europos Vadovų Tarybos pirmininko, atstovausiančio Europos Sąjungai užsienyje klausimais, susijusiais su ES bendrąja užsienio ir saugumo politika, postą, taip pat Europos Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio bendrajai užsienio ir saugumo politikai (BUSP), atliksiančio dar ir Europos Komisijos Pirmininko pavaduotojo pareigas, postą; pažymi, kad Taryba paves Vyriausiajam įgaliotiniui vykdyti Europos Sąjungos BUSP ir teikti pasiūlymus dėl šios politikos vystymo ir kad Taryba ir Vyriausiasis įgaliotinis turės užtikrinti solidarius, darnius ir veiksmingus Europos Sąjungos išorės veiksmus; primena, kad vykdyti savo įgaliojimus Vyriausiajam įgaliotiniui padeda Europos išorės veiksmų tarnyba;

3.  pabrėžia, kad Europos Parlamentas nuolat ragino sukurti bendrą Europos diplomatinę tarnybą, kurios veikla būtų suderinta su Europos Sąjungos tarptautiniu vaidmeniu ir kuri užtikrintų didesnį Europos Sąjungos viešumą ir sugebėjimą efektyviai veikti tarptautinėje arenoje; ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti galimybe įkurti Europos išorės veiksmų tarnybą ir formuoti aiškią, nuoseklią ir veiksmingą užsienio politiką;

4.   Europos išorės veiksmų tarnybos institucinė sąranga turi būti kuriama paisant lyčių lygybės aspekto, kuris tinkamai atspindėtų Europos Sąjungos įsipareigojimą vadovautis lyčių lygybės principu;

5.   atsižvelgdamas į tai, kad su Europos Parlamentu bus konsultuojamasi dėl EIVT steigimo, taip pat į poveikį biudžetui, laikosi nuomonės, kad, norint užtikrinti veiksmingą EIVT įsteigimą ir suteikti šiai tarnybai reikalingus finansinius išteklius, būtina iš anksto pradėti dialogą su Parlamentu esminiais klausimais;

6.  ragina Vyriausiąjį įgaliotinį kuo skubiau pateikti savo pasiūlymus; primygtinai ragina vadovautis šiais principais:

a)   Europos išorės veiksmų tarnyba neturėtų būti savarankiška tarnyba, jos sukūrimas ir įsteigimas turėtų būti priskirtas Komisijos, ištikimai vykdančios jai pagal Sutartį nustatytus įgaliojimus padėti Vyriausiajam įgaliotiniui Tarybos vardu įgyvendinti Europos Sąjungos BUSP, administracinei ir biudžetinei kompetencijai, taigi tarnyba turėtų tęsti Komisijos vykdomus išorės veiksmus;

b)   EIVT turi spręsti su BUSP ir bendrąja saugumo ir gynybos politika (BSGP) susijusius klausimus, taip pat vykdyti užduotis ir spręsti politikos klausimus, kurie šiuo metu priskiriami Komisijos Išorės santykių generalinio direktorato (GD RELEX) kompetencijai; be to, vyriausiasis įgaliotinis turėtų pateikti išsamų pasiūlymą dėl kitų svarbiausių su išorės veiksmais susijusios politikos sričių sąrangos naujojoje institucinėje sistemoje; plėtra, prekyba, vystymasis ir humanitarinė pagalba kartu sudaro svarbią bendros Europos Sąjungos išorės politikos dalį; esama pagrįstų priežasčių įtraukti vystymosi politiką į naujosios tarnybos kompetencijos sritį;

c)   EIVT turi būti įsteigti karinis ir civilinis krizių valdymo skyriai prie Tarybos sekretoriato, net jeigu karinio personalo administravimas ir organizacinė struktūra skirtųsi nuo civilių darbuotojų; keitimasis EIVT veikėjų žvalgybos analizės duomenimis itin svarbus norint padėti vyriausiajam įgaliotiniui vykdyti jam patikėtą užduotį įgyvendinti aiškią, nuoseklią ir veiksmingą Europos Sąjungos užsienio politiką;

d)   Vyriausiasis įgaliotinis turėtų skirti ypatingą dėmesį įdarbinimo ir personalo klausimams, kadangi Europos išorės veiksmų tarnyboje dirbs Komisijos, Tarybos ir valstybių narių deleguoti darbuotojai; norint, kad Europos išorės veiksmų tarnyba būtų profesionali diplomatinė tarnyba, jai turės būti užtikrinta pakankamai išteklių ir darbuotojų; pastarieji turi būti atrinkti atsižvelgiant į jų nuopelnus, kurie vertinami atitinkamos atrankos procedūros metu, taip pat užtikrinant adekvačią geografinę pusiausvyrą;

e)   valstybių narių diplomatai ir Komisijos bei Tarybos deleguoti darbuotojai turi būti įgiję atitinkamą statusą ir atlikti konkretų vaidmenį; jiems turėtų būti taikomos tos pačios įdarbinimo sąlygos, nesvarbu, ar tai komandiruoti asmenys, ar laikini darbuotojai, ar Europos Sąjungos pareigūnai;

f)    Europos išorės veiksmų tarnybos pagrindiniam tikslui – sukurti integruotos diplomatijos sistemą, kuri susietų nacionalinio ir Europos lygmens diplomatus – pasiekti itin svarbus ugdymas pagal principą esprit de corps, kurio turi būti paisoma rengiant bendrus mokymus ir sudarant galimybes profesiškai tobulėti; norint, kad vykdant Europos Sąjungos tarptautinių ryšių politiką būtų sukurta bendra Europos diplomatinė kultūra, būtina įgyvendinti bendras mokymų programas ir vadovautis bendru diplomatiniu planu; esamos mokymo priemonės ir diplomatų mokymų centrų tinklai galėtų būti sėkmingai tobulinami. Be to, jie galėtų būti sutelkti įsteigiant Europos diplomatinę akademiją, kurią, be kita ko, sudarytų atitinkamos valstybių narių institucijos;

g)   Europos išorės veiksmų tarnyba turi pasirūpinti, kad Europos Sąjungos delegacijose dirbtų kontaktiniai Europos Parlamento asmenys, kurie užtikrintų bendradarbiavimą su Europos Parlamentu (pvz., jie būtų atsakingi už Parlamento kontaktus trečiosiose šalyse);

7.   kadangi Europos Sąjungos delegacijos bus sudedamoji Europos išorės veiksmų tarnybos dalis ir kadangi jos turės vadovautis Vyriausiojo įgaliotinio nurodymais ir būti jam pavaldžios, taip pat kadangi administraciniu požiūriu jos priklauso Komisijai, ragina būsimąjį Vyriausiąjį įgaliotinį įsipareigoti informuoti Parlamento Užsienio reikalų komitetą apie asmenis, kuriuos jis ar ji ketina skirti į aukštesnes Europos išorės veiksmų tarnybos pareigas, ir pritarti tam, kad minėtasis komitetas savo nuožiūra rengtų klausymus dalyvaujant kandidatams; taip pat ragina būsimąjį Vyriausiąjį įgaliotinį įsipareigoti surengti pakartotines derybas dėl dabartinio tarpinstitucinio susitarimo su Europos Parlamentu, ypač dėl prieigos prie slaptos informacijos ir kitų klausimų, susijusių su sklandžiu institucijų bendradarbiavimu;

8.   pažymi, kad kol Europos Sąjungos delegacijos trečiosiose šalyse papildys veikiančių valstybių narių diplomatinių atstovybių darbą, tol bus bus įmanoma užtikrinti ilgalaikį veiksmingumą, kadangi būsimoji Europos Sąjungos delegacija prireikus galėtų laipsniškai perimti konsulines paslaugas;

9.  ragina Komisiją, Tarybą, valstybes nares ir būsimąjį Vyriausiąjį įgaliotinį aiškiai įsipareigoti parengti išsamų ambicingą Europos išorės veiksmų tarnybos įsteigimo planą, kadangi laikantis laipsniškų veiksmų principo būtų rizikuojama veikti nenuosekliai ir eikvojami ištekliai; atsižvelgiant į aktualių klausimų sudėtingumą ir siekiant užtikrinti, kad Europos išorės veiksmų tarnyboje būtų teisingai atstovaujama visoms valstybėms narėms, turėtų būti įgyvendinamas laipsniškų veiksmų principas; turėtų būti numatyta persvarstymo išlyga taikant priimtiną laikotarpį;

10. rekomenduoja pradėti daigiašaliuose forumuose veikiančių Europos Sąjungos atstovybių, pvz., Tarybos ir Komisijos biurų prie Jungtinių Tautų, racionalizavimo procesą; siūlo įvertinti galimybę siųsti Europos Sąjungos delegacijas į daugiašalius forumus, kuriuose šiuo metu nesama veikiančių delegacijų ir kur praktiškai būtinas Europos Sąjungos dalyvavimas, pvz., į NATO ir ESBO;

11. pakartoja savo pasiryžimą visapusiškai naudoti savo biudžetinius įgaliojimus atsižvelgiant į minėtąsias institucines naujoves ir ragina persvarstyti išlaidas prieš prasidedant naujajam biudžetiniam laikotarpiui; pabrėžia, kad visus Europos išorės veiksmų tarnybos finansavimo procedūrų aspektus turi kontroliuoti biudžetą tvirtinanti institucija, vadovaudamasi sutarčių nuostatomis.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

19.10.2009

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

42

9

6

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gabriele Albertini, Dominique Baudis, Bastiaan Belder, Franziska Katharina Brantner, Elmar Brok, Arnaud Danjean, Mário David, Michael Gahler, Ana Gomes, Anneli Jäätteenmäki, Jelko Kacin, Ioannis Kasoulides, Nicole Kiil-Nielsen, Andrey Kovatchev, Wolfgang Kreissl-Dörfler, Eduard Kukan, Vytautas Landsbergis, Krzysztof Lisek, Barry Madlener, Mario Mauro, Jean-Luc Mélenchon, Willy Meyer, Alexander Mirsky, María Paloma Muñiz De Urquiza, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Norica Nicolai, Raimon Obiols, Kristiina Ojuland, Ria Oomen-Ruijten, Pier Antonio Panzeri, Ioan Mircea Paşcu, Alojz Peterle, Bernd Posselt, Hans-Gert Pöttering, Cristian Dan Preda, Jacek Saryusz-Wolski, Werner Schulz, Ernst Strasser, Charles Tannock, Zoran Thaler, Johannes Cornelis van Baalen, Geoffrey Van Orden, Kristian Vigenin, Graham Watson, Boris Zala

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Marije Cornelissen, Marielle De Sarnez, Andrew Duff, Diogo Feio, Lorenzo Fontana, Roberto Gualtieri, Liisa Jaakonsaari, Barbara Lochbihler, Vittorio Prodi, György Schöpflin, Traian Ungureanu

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Franz Obermayr


Vystymosi komiteto NUOMONĖ (19.10.2009)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl institucinių Europos išorės veiksmų tarnybos steigimo aspektų

(2009/2133(INI))

Nuomonės referentė: Eva Joly

TRUMPAS PAGRINDIMAS

ES vystymosi politika žymiai praturtina Sąjungą, nes ji pasauliniu mastu prisideda prie geopolitinio stabilumo, lengvina migracinį spaudimą ir atveria naujas prekybos rinkas. Be to, ji taip pat turi mažinti skurdą ir skatinti tvarų socialinį ir ekonominį besivystančių šalių ir jų piliečių vystymąsi.

Todėl suprantama, kad Vyriausiasis Sąjungos įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Išorės veiksmų tarnyba dirbs, siekdami paremti Sąjungos politiką šiose srityse: užsienio reikalų, prekybos ir saugumo; tačiau negalima savaime manyti, kad ši nauja tarnyba tokią pačią svarbą skirs ES vystymosi politikos ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimui.

Taigi, manome, kad Parlamento nuomonėje būtina aiškiai akcentuoti vystymąsi, ypač ES sutarties pagal Lisaboną įsipareigojimus siekti išnaikinti skurdą ir užtikrinti politikos nuoseklumą besivystančių šalių labui, ir taip pat puoselėti vystomąjį bendradarbiavimą kaip atskirą politikos sritį, lygią kitoms politikos sritims tarptautinių santykių kontekste bei siekiant suderinti politinę ir administracinę struktūras.

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

D a konstatuojamoji dalis (nauja)

Da.   kadangi pagal Lisabonos sutartį ES ir valstybių narių vystomojo bendradarbiavimo politika privalo „papildyti ir sustiprinti viena kitą“; kadangi tai turi sąlygoti didesnį aiškumą dėl darbų pasidalijimo tarp Komisijos ir valstybių narių, mažinant dubliavimą bei stiprinant pagalbą teikiančių valstybių narių tarpusavio veiksmų koordinavimą, ir geresnį darbo pasidalijimą, siekiant padidinti naudą ir pagalbos veiksmingumą,

D b konstatuojamoji dalis (nauja)

Db.   kadangi Europos išorės veiksmų tarnyba turi pasitarnauti tam, kad ES taptų labiau pripažįstama kaip vadovaujanti besivystančių tautų partnerė ir ji turėtų remtis stipriais ES ryšiais su besivystančiomis šalimis, nes ES šioje srityje turi didžiausios oficialios pagalbos vystymuisi ir humanitarinę pagalbą teikiančios organizacijos statusą bei yra pagrindinė besivystančių šalių prekybos partnerė,

D ba konstatuojamoji dalis (nauja)

Dba. kadangi Europos išorės veiksmų tarnyba turėtų apimti ryškų vystymosi aspektą; taip pat kadangi vystymosi politikos principai, nustatomi siekiant ilgalaikių tikslų, t. y. daugiašališkumo, solidarumo, dialogo ir interesų derinimo principai, būtų norimas būsimos ES užsienio politikos pagrindas,

Dc konstatuojamoji dalis (nauja)

Dc.   kadangi Lisabonos sutartyje vystomasis bendradarbiavimas išskiriamas kaip atskira politikos sritis, kuriai numatyti specialūs tikslai ir kuri turi tokį patį statusą kaip ir kitos išorės politikos sritys, ir kuri jokiu būdu nėra pavaldi užsienio, saugumo ar gynybos politikos sritims, pripažįstant tiek šios politikos srities nuoseklumo svarbą vystymuisi, tiek tai, kad svarbu suderinti įvairius ES išorės veiksmus, taip pat kadangi dėl šių priežasčių reikia atkurti specialią Vystymosi ir bendradarbiavimo ministrų tarybą,

Dd konstatuojamoji dalis (nauja)

Dd.   kadangi skurdo naikinimas – vienas iš bendrų Europos Sąjungos sutarties (pagal Lisabonos sutartį parengta redakcija) tikslų tarptautinių santykių srityje (21 straipsnio 2 dalies d punktas) ir pagrindinis ES vystymosi politikos tikslas, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnyje; kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnyje teigiama, kad „Sąjunga atsižvelgia į vystomojo bendradarbiavimo tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims“; kadangi dėl to visais Europos išorės veiksmų tarnybos veiksmais, susijusiais su besivystančiomis šalimis, turi būti padedama naikinti skurdą,

4 dalies b punktas

b)     Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra turėtų padėti didinti Sąjungos išorės veiksmų ir atstovavimo jai užsienio santykiuose darnumą, taigi šiuo tikslu EIVT visų pirma turėtų apimti pavaldžius padalinius, siauresne prasme atsakingus už išorės santykius, ir vadovaujančiuosius atstovybių trečiosiose šalyse darbuotojus; toliau plečiant veiklą gali būti svarstoma, kokias kitas funkcijas taip pat reikėtų pavesti EIVT;

4 dalies c punktas

c)      vis dėlto nebūtina iš Komisijos generalinių direktoratų atimti visų jų įgaliojimų išorės santykių srityje; ypač dabartinių Bendrijos politikos krypčių ir jų išorės aspektų visumą visų pirma reikėtų išlaikyti tose srityse, kuriose Komisijai suteikta vykdomųjų įgaliojimų; Komisija turėtų nustatyti specialų veiklos modelį, skirtą susijusiems padaliniams, pvz., Prekybos, Plėtros, Vystymosi ir santykių su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėmis generaliniams direktoratams, tarnybai „EuropeAid“, Humanitarinės pagalbos generaliniam direktoratui, Žmogaus teisių ir demokratijos skyriui, Rinkimų paramos skyriui ir už išorės santykius atsakingiems Ekonomikos ir finansų generalinio direktorato skyriams;

4 dalies da punktas (naujas)

da)    nepriklausomas Komisijos narys, atsakingas už vystymąsi ir humanitarinę pagalbą, turi būti Komisijos narių kolegijos narys ir turėti tokias pačias teises, kokias turi ir už kitas tarptautinių santykių politikos kryptis atsakingi Komisijos nariai; šis Komisijos narys turi būti atsakingas ir už vystomojo bendradarbiavimo politikos formavimą, ir už jos vykdymą tiek AKR valstybėse, tiek kitose besivystančiose šalyse, taip pat jis turi glaudžiai bendradarbiauti su Vyriausiuoju įgaliotiniu;

4 dalies db punktas (naujas)

db)   be to, Komisijoje turi būti vienas, specialus vystymosi generalinis direktoratas, kuris būtų atsakingas už politikos formavimą, konsultacijas politikos klausimais ir už ES vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimą; tas generalinis direktoratas ir tie darbuotojai, kurie įgyvendina ES vystomojo bendradarbiavimo politiką, tiek dirbantys Briuselyje, tiek užjūrio delegacijose, turi atsiskaityti Komisijos nariui, atsakingam už vystymąsi;

5 dalies ca punktas (naujas)

ca)    EIVT turi apimti pakankamai daug profesionalų ir iš nacionalinių ministerijų, ir iš Komisijos Vystymosi generalinio direktorato; to generalinio direktorato pareigūnams nurodymus teikti turi už vystymąsi atsakingas Komisijos narys;

6 dalies b punktas

b)     EIVT turėtų sudaryti direktoratai, iš kurių kiekvienas būtų atsakingas už tam tikrą geostrateginiu požiūriu svarbią Sąjungos išorės santykių sritį, taip pat direktoratai, atsakingi už vystymosi, saugumo ir gynybos politikos klausimus, civilinių krizių valdymą, daugiašalius ir kelias sritis apimančius klausimus, įskaitant žmogaus teises ir administracinius reikalus;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

19.10.2009

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

26

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Thijs Berman, Michael Cashman, Corina Creţu, Véronique De Keyser, Nirj Deva, Catherine Greze, Enrique Guerrero Salom, András Gyürk, Eva Joly, Filip Kaczmarek, Franziska Keller, Norbert Neuser, Maurice Ponga, Birgit Schnieber-Jastram, Eleni Theocharous, Patrice Tirolien, Ivo Vajgl, Iva Zanicchi, Gabriele Zimmer

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Proinsias De Rossa, Harlem Désir, Santiago Fisas Ayxela, Fiona Hall, Isabella Lövin, Louis Michel, Bart Staes, Patrizia Toia


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

19.10.2009

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

18

2

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Michel Barnier, Carlo Casini, Andrew Duff, Ashley Fox, Roberto Gualtieri, Zita Gurmai, Stanimir Ilchev, Morten Messerschmidt, Paulo Rangel, Potito Salatto, Algirdas Saudargas, György Schöpflin, Indrek Tarand, Rafał Kazimierz Trzaskowski, Luis Yáñez-Barnuevo García

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Elmar Brok, Jean-Luc Dehaene, Enrique Guerrero Salom, Sylvie Guillaume, Íñigo Méndez de Vigo, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Helmut Scholz, Alexandra Thein

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Franziska Katharina Brantner, Daniel Hannan, Alain Lamassoure

Atnaujinta: 2009 m. spalio 20 d.Teisinis pranešimas