Procedūra : 2009/2141(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0084/2009

Pateikti tekstai :

A7-0084/2009

Debatai :

PV 09/03/2010 - 4
CRE 09/03/2010 - 4

Balsavimas :

PV 09/03/2010 - 6.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0051

PRANEŠIMAS     
PDF 185kDOC 107k
2010 m. sausio 15 d.
PE 430.299v03-00 A7-0084/2009

dėl vidaus rinkos rezultatų suvestinės

(2009/2141(INI))

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas

Pranešėja: Róża Thun Und Hohenstein

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl vidaus rinkos rezultatų suvestinės

(2009/2141(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 29 d. Komisijos rekomendaciją dėl priemonių, skirtų bendrosios rinkos veikimui gerinti(1),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. liepos 12 d. Komisijos rekomendaciją dėl vidaus rinkos direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę(2),

–   atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl vidaus rinkos rezultatų suvestinės (SEC(2009)1007),

     atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl vienos bendros rinkos peržiūros: kliūčių ir neveiksmingumo šalinimas geriau įgyvendinant ir vykdant teisės aktus(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 23 d. rezoliuciją dėl vidaus rinkos rezultatų suvestinės(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl nacionalinio teisėjo vaidmens Europos teisminėje sistemoje(5),

–     atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 24 d. Konkurencingumo taryboje (vidaus rinka, pramonė ir tyrimai) priimtas išvadas dėl dokumento „Kaip užtikrinti geresnį vidaus rinkos veikimą“(6),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir 119 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A7-0084/2009),

A.  kadangi efektyviai veikianti vidaus rinka yra būtina siekiant sukurti stabilią ir naujovėmis pagrįstą ekonominę aplinką, kurioje vartotojai galėtų įsigyti aukštos kokybės prekių ir paslaugų, o įmonės galėtų kurti naujas darbo vietas,

B.   kadangi, nors ir gerokai pasistūmėta kuriant vidaus rinką, dar reikia daug padaryti siekiant užtikrinti galimybę naudotis visu jos potencialu,

C.  kadangi vidaus rinka negali tinkamai veikti, kol su vidaus rinkos veikimu susijusios Bendrijos taisyklės nebus deramai perkeltos į nacionalinę teisę, taikomos ir užtikrintas jų vykdymas,

D.  kadangi būtina, kad valstybės narės laiku perkeltų vidaus rinkos teisės aktus,

E.   kadangi Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai gali aktyviai prisidėti prie to, kad į nacionalinę teisę geriau būtų perkeliami vidaus rinkos teisės aktai, jei vykstant derybų ir perkėlimo procesui jie toliau tarpusavyje glaudžiai bendradarbiaus,

F.   kadangi reikėtų reguliariai rengti ES institucijų ir valstybių narių atstovų susitikimus siekiant įvertinti, kaip įgyvendinami vidaus rinkos teisės aktai,

G.  kadangi vidaus rinkos rezultatų suvestinės paskelbimas padeda sumažinti į nacionalinę teisę neperkeltų ES teisės aktų skaičių, tačiau reikėtų taikyti kokybiškesnį metodą, pagal kurį būtų siekiama žvelgti ne į skaičius, o nustatyti šio trūkumo priežastis,

H.  kadangi nors rengiant vidaus rinkos rezultatų suvestinę ir vartotojų rinkų rezultatų suvestinę buvo naudojamos skirtingos metodikos, kurių tikslai ir rodikliai buvo nevienodi, jose siekiama bendro tikslo – pagerinti vidaus rinkos veikimą,

I.    kadangi šiuo metu neperkeltų teisės aktų vidurkis yra 1 proc. ir jis atitinka 1 proc. tikslinį rodiklį, dėl kurio 2007 m. susitarė valstybių ir vyriausybių vadovai, tačiau 9 valstybės narės dar nepasiekė šio rodiklio,

J.    kadangi fragmentacijos faktorius yra 6 proc., o tai reiškia, kad mažiausiai viena valstybė narė neperkėlė 100 direktyvų,

K.  kadangi 22 direktyvas į nacionalinę teisę vėluojama perkelti daugiau nei dvejus metus ir taip tiesiogiai nesilaikoma 2002 m. valstybių ir vyriausybių vadovų nustatyto nulinio nuokrypio tikslinio rodiklio,

L.   kadangi ypač svarbu stebėti, kaip į nacionalinę teisę perkeliamos tam tikros direktyvos, kurios labai reikšmingos vidaus rinkos vystimuisi,

M.  kadangi lengviau viešai prieinama informacija apie tai, kokių direktyvų tam tikra valstybė narė neperkėlė į nacionalinę teisę, galėtų būti naudinga siekiant plėsti visuomenės supratimą ir tam, kad būtų galima daryti kolegišką spaudimą, taip pat ir Europos Parlamento narių nacionalinių parlamentų nariams,

N.  kadangi vis dar pasitaikantys atvejai, kai ES teisės aktai neperkeliami į nacionalinę teisę arba jie perkeliami neteisingai, nebūtinai yra valstybių narių nenoro tai daryti rezultatas, bet taip gali atsitikti dėl tam tikrų ES teisės aktų neaiškumo arba nenuoseklumo, taigi pageidautina, kad rezultatų suvestinė būtų ne tik priemonė daryti spaudimą valstybėms narėms, bet ir įrankis pradėti dialogą, kuris galėtų padėti geriau suprasti sunkumus, su kuriais susiduria valstybės narės perkeldamos teisės aktus,

O.  kadangi būtina turėti daugiau informacijos apie perkėlimo į nacionalinę teisę kokybę,

P.   kadangi atsižvelgiant į tai, kad vidaus rinkos sektoriuje bendrai pereinama nuo įstatymų leidimo prie jų vykdymo, vidaus rinkos rezultatų suvestinėje turėtų būti reguliariai pateikiama išsamesnė informacija apie tai, kaip įgyvendinami vidaus rinkai skirti teisės aktai ir kaip užtikrinamas jų vykdymas, taip pat objektyvūs vidaus rinkos veikimo rodikliai, taip suteikiant galimybę geriau stebėti procesą ir tendencijas,

Q.  kadangi Europos Parlamento nariai turėtų informuoti savo rinkėjus apie vidaus rinką reglamentuojančių teisės aktų, kurie daro jiems poveikį, įgyvendinimą ir apie tai, kaip jie gali naudotis savo teisėmis,

R.   kadangi Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto darbas rengiant pranešimus savo iniciatyva, tyrimus, seminarus ir klausymus itin padėjo ir ateityje padės suprasti kaip įgyvendinami, perkeliami ir taikomi pagrindiniai vidaus rinką reglamentuojantys teisės aktai,

S.   kadangi mokymai ir tarpvalstybiniai mainai, inter alia, pasinaudojant Komisijos įdiegtais elektroniniais tinklais, yra labai svarbūs siekiant geresnio Bendrijos vidaus rinkos acquis taikymo,

T.   kadangi piliečiai ir įmonės priklausomi nuo veiksmingo vidaus rinkos taisyklių vykdymo užtikrinimo, nes tai padeda jiems visapusiškai pasinaudoti jos galimybėmis,

Įvadas

1.  palankiai vertina prieš tai minėtą Komisijos rekomendaciją dėl vidaus rinkos veikimo gerinimo; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų ne išsirinkti joms geriausiai tinkančias priemones, bet įsipareigoti vykdyti jas visas;

2.  ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su Komisija ir tarpusavyje ir prisiimti savo atsakomybės dalį ir įsipareigojimus, kad būtų visiškai išnaudotos vidaus rinkos galimybės; ragina Komisiją pasinaudoti visomis savo galiomis ir užtikrinti, kad būtų veiksmingai taikomos vidaus rinkos taisyklės, taip pat vykdoma veiksminga rinkos stebėsena, derinimas, toliau paprastinami teisės aktai ir imamasi kitų priemonių, siekiant sumažinti piliečių ir įmonių administracinę naštą;

3.  mano, kad siekiant apriboti pavojų, kad į nacionalinę teisė bus perkelta per mažai ES teisės aktų, svarbu imtis veiksmų ankstyvuoju etapu ir kad Komisija turėtų labiau remti valstybes nares ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpiu; mano, kad tai turėtų ypač būti dialogas ir intensyvesnis keitimasis informacija, ypač siekiant nustatyti galimas problemas ir stengiantis išspręsti jas, kol neatėjo galutinis ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę terminas;

4.  ypač pritaria minčiai į derybų ir perkėlimo į nacionalinę teisę procesą glaudžiai įtraukti nacionalinius parlamentus ir jo metu aktyviau bendradarbiauti su kitais suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui socialiniais partneriais;

5.  pabrėžia nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento atviro dialogo ir glaudesnio bendradarbiavimo svarbą siekiant toliau diskutuoti apie problemas, su kuriomis susiduria valstybės narės ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę proceso metu ir jas išsamiai apsvarstyti, nes teisingas direktyvų perkėlimas ir įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu yra pagrindinė veiksmingo vidaus rinkos veikimo, konkurencijos ir ekonominio bei socialinio stabilumo ES prielaida;

6.  ragina Komisiją kasmet rengti Vidaus rinkos forumą, kuriame dalyvautų ES institucijų ir valstybių narių atstovai ir kiti suinteresuoti asmenys siekiant, kad būtų aiškiau įsipareigota perkelti į nacionalinę teisę vidaus rinkos taisykles, jas taikyti ir užtikrinti jų vykdymą;

7.  pabrėžia, kad pasitelkiant šį Vidaus rinkos forumą reikėtų rengti darbo grupių ir ministerijų atstovų posėdžius siekiant, kad jis būtų svarbi platforma valstybių narių nacionalinėms administracijoms dalytis pažangiausia patirtimi;

8.  ragina Komisiją į vidaus rinkos rezultatų suvestinę reguliariai įtraukti išsamesnę informaciją apie tai, kaip taikomi vidaus rinkos teisės aktai ir užtikrinamas jų vykdymas, taip pat atskirų rinkų esamo atvirumo rodiklius;

9.  ragina vidaus rinkos rezultatų suvestinę, SOLVIT pranešimą, Kelrodžio piliečiams tarnybą ir vartotojų rinkų rezultatų suvestinę skelbti vienu metu kartą per metus (nekeičiant jų skelbimo dažnumo), kad būtų galimybė susidaryti bendrą pokyčių vidaus rinkoje vaizdą ir geriau koordinuoti tose srityse jau atliktą darbą išlaikant ypatingą šių priemonių pobūdį;

10. ragina Komisiją ieškoti naujų būdų pašalinti esančias kliūtis, kad būtų baigta kurti vidaus rinka, taip pat parengtas visų pasiūlymų dėl naujų ES teisės aktų vadinamasis vidaus rinkos testas siekiant užtikrinti, kad siūlomos naujos priemonės nepakenktų vidaus rinkai;

11. mano, kad vidaus rinkos rezultatų suvestinė didžiąja dalimi sutampa su Komisijos metine Bendrijos teisės taikymo apžvalga; taigi ragina Komisiją metinėje apžvalgoje daugiau dėmesio skirti strateginiams dalykams – vertikaliosioms politikos sritims, nes taip rengiant vidaus rinkos rezultatų suvestinę būtų pateikiama geresnė kokybinė analizė;

12. ragina Komisiją pateikti skaitytojams labiau suprantamą pranešimą spaudai dėl vidaus rinkos rezultatų suvestinės siekiant pagerinti jos rezultatų supratimą ir padidinti spaudimą valstybėms narėms, kad būtų užtikrintas teisingas ir savalaikis direktyvų perkėlimas į nacionalinę teisę;

Perkėlimas į nacionalinę teisę

13. džiaugiasi, kad trečią kartą iš eilės į nacionalinę teisę neperkeltų ES teisės aktų kiekis lieka 1,0 proc.; ragina devynias valstybes nares, kurios nepasiekė šio tikslinio rodiklio, imtis veiksmų ir pagerinti savo rezultatą;

14. mano, kad savalaikis ir teisingas vidaus rinkos srities direktyvų perkėlimas ir pirminių teisės aktų kokybė yra neabejotinai susiję dalykai; taigi atkreipia dėmesį į tai, kad itin svarbūs parengiamieji darbai, įskaitant įsipareigojimą laikytis geresnio reglamentavimo principų, visapusišką konsultavimąsi su valstybėmis narėmis dėl teisės aktų perkėlimo ir taikymo būdų ir išsamių poveikio vertinimų bei atitinkamos Europos Teisingumo Teismo praktikos tyrimo poreikį prieš siūlant naujus teisės aktus;

15. primena, kad į nacionalinę teisę neperkeltų direktyvų skaičius vienoje ar keliose valstybėse narėse ir toliau yra pernelyg didelis, ir ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti ir skubiai sumažinti šį skaičių pradedant nuo tų direktyvų, kurias į nacionalinę teisę vėluojama perkelti dvejus metus ar ilgiau;

16. ragina Komisiją savo tinklavietėje pateikti išsamesnę informaciją apie direktyvas, kurių neįgyvendino atskiros valstybės narės;

17. ragina valstybes nares pateikti Komisijai koreliacijos lenteles, kuriose būtų nurodoma išsami informacija apie priemones, kurių šalis ėmėsi direktyvoms perkelti į nacionalinę teisę, kad ji galėtų pateikti išsamesnę informaciją apie perkėlimo kokybę; ragina Komisiją nurodyti geriausius pavyzdžius, kai teisės aktai buvo perkelti laiku ir teisingai, ir pranešti apie juos valstybės narėms;

Taikymas

18. mano, kad valstybės narės turėtų stiprinti veiksmingą nacionalinių, regioninių ir vietos institucijų, kurių veikla susijusi su vidaus rinkos taisyklių taikymu, bendradarbiavimą užtikrindamos ir plėtodamos nacionalinių administracijų su vidaus rinka susijusias funkcijas;

19. ragina valstybes nares pasitelkiant esamas Bendrijos programas ir tinklus valstybių narių nacionalinio ir vietos lygmens valstybės tarnautojams ir teisminių institucijų atstovams nuolat rengti mokymus vidaus rinkos taisyklių srityje;

20. pritaria Komisijos nuomonei, kad valstybės narės, imdamosi visų būtinų priemonių, taip pat skirdamos tam lėšų, turi užtikrinti tarpvalstybinių Komisijos sukurtų elektroninių informacinių sistemų tinklų (pvz., vidaus rinkos informacinė sistema (angl. IMI), nemaistiniams pavojingiems produktams skirta skubaus įspėjimo sistema (angl. RAPEX), maisto produktams ir pašarams skirta skubaus įspėjimo sistema (angl. RASFF) ar bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinklas (angl. CPC)) veikimą;

21. ragina Komisiją į vidaus rinkos srities teisės aktus žvelgti kaip į ciklinį procesą, kurio svarbi dalis turėtų būti ex-post vertinimai, kurie būtų naudojami nustatyti, ar teisės aktai atitinka arba pranoksta pirminį poveikio vertinimą ir, jei ne, – nustatyti kaip jie turėtų būti pakeisti ar išleisti nauja redakcija siekiant užtikrinti, kad jie atitiktų pirminius tikslus;

Vykdymo užtikrinimas

22. laikosi nuomonės, kad valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų informuodamos piliečius ir įmones apie jų teises vidaus rinkoje, kad jie šiomis teisėmis galėtų naudotis praktiškai; ragina Komisiją prioritetine tvarka užbaigti su bendrąja rinka susijusių pagalbinių paslaugų projektą, skirtą informacijos, rekomendacijų ir pagalbos sprendžiant problemas paslaugoms supaprastinti ir siekti, kad jos būtų labiau prieinamos;

23. mano, kad informacija apie vidaus rinką, kurią Komisija skelbia internete, yra išsami, bet per daug suskaidyta; ragina Komisiją bendradarbiaujant su Europos įmonių tinklu įkurti ir stiprinti portalą „Jūsų Europa. Verslas“, kuris veiktų vieno langelio principu pateikiant verslo informaciją, susijusią su vidaus rinka, siekiant išvengti nereikalingų ir daug kainuojančių lygiagrečių struktūrų ir išnaudoti galimą sąveiką, ypač teikiant informaciją pagal Paslaugų direktyvą(7);

24. pabrėžia, kad Europos įmonių tinklas vaidina pagrindinį vaidmenį suteikiant galimybes MVĮ pasinaudoti vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis; pabrėžia, kad dėl biurokratinių įpareigojimų nepanaudojami vertingi ištekliai ir tai Europos įmonių tinklui trukdo labiau susitelkti ties pagrindiniu uždaviniu – teikti MVĮ jų poreikiams pritaikytą paramą; ragina Komisiją labiau naudotis Europos įmonių tinklu tikslingai teikiant informaciją ir mažinant biurokratiją šio tinklo partneriams;

25. mano, kad valstybės narės, Komisijos padedamos, turėtų pagerinti problemų sprendimo mechanizmų, pvz., tinklo SOLVIT, pajėgumus, siekiant užtikrinti veiksmingesnę teisių gynimo tvarką; pabrėžia, kad SOLVIT sukaupta patirtis turėtų būti naudojama formuojant nacionalinę ir ES politiką, atliekant būtinus struktūrinius arba reglamentavimo pakeitimus; ragina valstybes nares skiriant papildomų lėšų ir žmogiškųjų išteklių toliau stiprinti centrų SOLVIT tinklus;

26. ragina Komisiją ir valstybes nares imtis būtinų priemonių siekiant, kad SOLVIT centrai ir jų teikiamos nemokamos problemų sprendimo paslaugos būtų labiau matomos Europos įmonėms ir piliečiams;

°

° °

27. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL L 176, 2009 7 7, p. 17.

(2)

OL L 98, 2005 4 16, p. 47.

(3)

OL C 187 E, 2008 7 24, p. 80.

(4)

Priimti tekstai, P6_TA(2008)0421.

(5)

Priimti tekstai, P6_TA(2008)0352.

(6)

Tarybos dokumentas 13024/09.

(7)

2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36).


AIŠKINAMOJI DALIS

Įvadas

Efektyviai veikianti vidaus rinka yra būtina siekiant sukurti stabilią ir naujovėmis pagrįstą ekonominę aplinką, kurioje vartotojai galėtų laisvai leisti pinigus, o įmonės kurti naujas darbo vietas. Nors kuriant vidaus rinką gerokai pasistūmėta į priekį, dar reikia daug padaryti siekiant užtikrinti galimybę naudotis visu jos potencialu.

Vidaus rinka negali tinkamai veikti, kol su vidaus rinkos veikimu susijusios Bendrijos taisyklės nebus deramai perkeltos į nacionalinę teisę, taikomos ir užtikrintas jų vykdymas. 2009 m. birželio 29 d. Komisija priėmė rekomendaciją dėl priemonių, skirtų Europos bendrosios rinkos veikimui gerinti. Ši rekomendacija ir 2009 m. liepos mėn. vidaus rinkos rezultatų suvestinė sudaro šio pranešimo pagrindą. Pranešėja pritaria Komisijos rekomendacijai ir pabrėžia, kad valstybės narės turėtų įsipareigoti įgyvendinti visas siūlomas priemones, o ne išsirinkti iš jų labiausiai patinkančias.

Pranešėja ypač pritaria Komisijos išsakytai minčiai, kad nacionalinius parlamentus ir kitus suinteresuotus asmenis reikėtų įtraukti į derybas dėl naujų vidaus rinkos teisės aktų ir jų perkėlimo į nacionalinę teisę procesą. Pranešėja norėtų išplėsti šią mintį ir ragina Komisiją kasmet rengti Vidaus rinkos forumą, kuriame dalyvautų ES ir valstybių narių institucijų atstovai ir kiti suinteresuoti asmenys siekiant, kad būtų aiškiau įsipareigota perkelti į nacionalinę teisę vidaus rinkos taisykles, jas taikyti ir užtikrinti jų vykdymą.

Be to, pranešėja mano, jog svarbu, kad vidaus rinkos rezultatų suvestinė ir vartotojų rinkų rezultatų suvestinė būtų skelbiamos vienu metu ir taip būtų galima susidaryti geresnį bendrą pokyčių vidaus rinkoje vaizdą, tačiau supranta, kad vidaus rinkos rezultatų suvestinė skelbiama du kartus per metus, o vartotojų rinkų rezultatų suvestinė – kartą per metus.

Perkėlimas į nacionalinę teisę

Būtina, kad valstybės narės laiku perkeltų vidaus rinkos teisės aktus į nacionalinę teisę. Nuo 1997 m. kas pusę metų skelbiamoje vidaus rinkos rezultatų suvestinėje vertinama, kaip greitai ir tinkamai kiekviena valstybė narė perkelia bendrosios rinkos direktyvas į nacionalinę teisę. Joje taip pat pateikiama informacija apie prieš valstybes nares pradėtas teisės aktų pažeidimo procedūras. Pastaruoju metu šioje srityje būta didelio pagerėjimo.

Iš 2009 m. liepos mėn. vidaus rinkos rezultatų suvestinės matyti, kad neperkeltų į nacionalinę teisę ES teisės aktų vidurkis ES trečią kartą iš eilės buvo 1 proc., ir tai atitinka Europos Vadovų Tarybos nustatytą tikslinį rodiklį. Vis dėlto pranešėja pažymi, kad 9 valstybės narės nepasiekė šio 1 proc. tikslinio rodiklio. Pranešėja taip pat susirūpinusi dėl to, kad ilgai į nacionalinę teisę neperkeliamų direktyvų skaičius ir toliau išlieka pernelyg didelis. Dvidešimt dviejų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminas baigėsi daugiau nei prieš dvejus metus. Be to, 6 proc. direktyvų nėra perkeltos į visų valstybių narių nacionalinę teisę, o tai reiškia, kad visoje ES nėra visiškai įsigaliojusios šimtas vidaus rinkos direktyvų. Pranešėja ragina valstybes nares ir Komisiją bendradarbiauti ir skubiai sumažinti šį skaičių pradedant nuo tų dvidešimt dviejų direktyvų, kurias į nacionalinę teisę vėluojama perkelti dvejus metus ar ilgiau.

Parlamentas savo 2008 m. rezoliucijoje dėl vidaus rinkos rezultatų suvestinės ragina pateikti išsamesnę informaciją apie tai, kokios direktyvos nėra perkeltos į nacionalinę teisę, kadangi statistiniu požiūriu visos direktyvos vienodai reikšmingos. Todėl, atsižvelgdama į tai, pranešėja norėtų, kad Komisija savo tinklavietėje pateiktų išsamesnę informaciją apie direktyvas, kurių neįgyvendino atskiros valstybės narės. Tai galėtų būti naudinga siekiant plėsti visuomenės supratimą ir tam, kad būtų galima daryti kolegišką spaudimą, prie kurio prisidėtų ir Europos Parlamento, ir nacionalinių parlamentų nariai.

Tam, kad Komisija galėtų deramai patikrinti perkėlimo kokybę, reikia, kad valstybės narės jai pateiktų koreliacijos lenteles, kuriose būtų nurodoma išsami informacija apie priemones, kurių šalis ėmėsi direktyvai perkelti į nacionalinę teisę. Pranešėja ragina valstybes nares vykdyti šį prašymą.

Taikymas

Kai direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, atrodo, kad valstybės narės skiria mažiau dėmesio teisingam jos taikymui. Jos deda minimalias pastangas, kad išvengtų pažeidimų procedūrų. Bet kokiu atveju pažeidimo procedūrų skaičius išlieka per didelis, o nemažai valstybių narių gerokai viršija ES vidurkį, kuris yra 47 bylos.

Tam, kad būtų galima užtikrinti geresnį vidaus rinkos taisyklių taikymą, valstybės narės turėtų stiprinti veiksmingą nacionalinių, regioninių ir vietos institucijų, kurių veikla susijusi su vidaus rinkos taisyklių taikymu, bendradarbiavimą užtikrindamos ir plėtodamos nacionalinių administracijų su vidaus rinka susijusias funkcijas.

Pranešėja taip pat norėtų pabrėžti, jog būtina, kad ir toliau vyktų valstybės tarnautojų ir teisėjų mokymai ir tarpvalstybiniai mainai. 2008 m. liepos mėn. Parlamentas priėmė pranešimą dėl nacionalinių teisėjų vaidmens Europos teisminėje sistemoje ir pabrėžė, jog būtina, jog Bendrijos teisės srityje būtų organizuojami mokymai visais teisminės sistemos lygmenimis ir užtikrinama prieiga prie naujausios informacijos gimtąja kalba, bet taip pat tuo pat metu būtų dedamos pastangos gerinti kalbines žinias. Pranešėja mano, kad šioje rezoliucijoje išsakyti teiginiai aktualūs ir šiandien ir jie ypač svarbūs kalbant apie vidaus rinką.

Be to, pranešėja mano, kad valstybės narės iš tiesų turi dėti pastangas ir užtikrinti tarpvalstybinių Komisijos sukurtų elektroninių informacinių sistemų tinklų, visų pirma, vidaus rinkos informacinės sistemos (angl. IMI), nemaistiniams pavojingiems produktams skirtos skubaus įspėjimo sistemos (angl. RAPEX), maisto produktams ir pašarams skirtos skubaus įspėjimo sistemos (angl. RASFF) ir bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinklo (angl. CPC-S), veikimą, imdamosi visų būtinų priemonių, taip pat skirdamos lėšų. Vidaus rinkos informacinė sistema suteikia galimybę administracinėms institucijoms rasti kompetentingas institucijas kitoje valstybėje narėje ir pateikti joms prašymą, o pastarąjį procesą palengvina iš anksto išversti standartiniai klausimai ir atsakymai. Vidaus rinkos informacinė sistema padeda vykdyti bendradarbiavimą remiantis Profesinių kvalifikacijų direktyva (2005/36/EB) ir Paslaugų direktyva (2006/123/EB). Sistemos RAPEX ir RASFF suteikia galimybę nacionalinėms institucijoms greitai keistis informacija apie pavojingus produktus (arba kitus pavojingus atvejus). CPC-S – tai sistema, kuri padeda valstybinėms institucijoms vykdyti bendradarbiavimą vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimo srityje remiantis suderintais tyrimo ir vykdymo įgaliojimais.

Vykdymo užtikrinimas

Pabaigoje pasakytina (ir tai, ko gero, svarbiausia), jog pranešėja laikosi nuomonės, kad valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų informuodamos piliečius ir įmones apie jų teises vidaus rinkoje, kad jie šiomis teisėmis galėtų naudotis praktiškai. Pranešėja ypač remia su bendrąja rinka susijusių pagalbinių paslaugų projektą, kurio tikslas – palengvinti galimybę gauti įvairias esamas informacijos, rekomendacijų ir pagalbos sprendžiant problemas paslaugas ir supaprastinti jas. Be to, valstybės narės, Komisijos padedamos, turėtų pagerinti problemų sprendimo mechanizmų, ypač tinklo SOLVIT, pajėgumus. Pranešėja ragina valstybes nares toliau stiprinti centrų SOLVIT tinklus skiriant papildomų lėšų ir žmogiškųjų išteklių.


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

2.12.2009

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

22

15

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Cristian Silviu Buşoi, Lara Comi, Anna Maria Corazza Bildt, Jürgen Creutzmann, Christian Engström, Evelyne Gebhardt, Louis Grech, Małgorzata Handzlik, Iliana Ivanova, Philippe Juvin, Sandra Kalniete, Edvard Kožušník, Kurt Lechner, Toine Manders, Tiziano Motti, Gianni Pittella, Mitro Repo, Heide Rühle, Matteo Salvini, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Catherine Stihler, Eva-Britt Svensson, Róża, Gräfin von Thun Und Hohenstein, Kyriacos Triantaphyllides, Emilie Turunen, Bernadette Vergnaud, Barbara Weiler

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Damien Abad, Liem Hoang Ngoc, Jacek Olgierd Kurski, Emma McClarkin, Antonyia Parvanova, Konstantinos Poupakis, Wim van de Camp, Anja Weisgerber, Kerstin Westphal

Atnaujinta: 2010 m. kovo 3 d.Teisinis pranešimas