dėl BŽŪP supaprastinimo

(2009/2155(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą dėl bendrosios žemės ūkio politikos supaprastinimo ir geresnio reglamentavimo (COM(2005)0509),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 18 d. Komisijos komunikatą „Paprastesnė Europos bendroji žemės ūkio politika – sėkmė visiems“ (COM(2009)0128),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A7-0051/2010),

A. kadangi visi teisės aktai turi proporcingai atitikti tikslą ir būti pradėti taikyti tik atlikus visapusišką poveikio vertinimą ir atsižvelgus į finansinę naštą, kuri susidarytų juos įgyvendinant, taip pat atlikus visapusišką sąnaudų ir naudos analizę,

B.  kadangi supaprastintos taisyklės pirmiausia ir labiausia turėtų būti naudingos ūkininkams, o ne tik valstybių narių nacionalinėms valdžios institucijoms ir jų mokėjimo agentūroms, kaip dažniausiai pastebima,

C. kadangi įgyvendinant naują bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) ūkininkams turėtų būti sudarytos galimybės susitelkti pagrindiniam tikslui, t. y. tiekti saugias, kokybiškas ir atsekamas maisto prekes, ir padedama jiems kurti su rinka nesusijusius viešuosius produktus,

D. kadangi siekiant ūkininkams užtikrinti sąlygas daugiau laiko dirbti savo žemę turėtų būti mažinama BŽŪP įgyvendinimo išlaidos ir administracinė našta, su kuria susiduria Bendrijos gamintojai,

E.   kadangi naujoji BŽŪP turėtų būti visados konkurencinga,

F.  kadangi būtina užtikrinti, kad teisės aktai būtų aiškūs, suprantami ir kad pagal juos kompetentingoms valdžios institucijoms ir ūkininkams būtų užtikrintas teisinis konkretumas, taip pat kadangi būtina atsisakyti nereikalingų teisės aktų,

G. kadangi bendrosios išmokos ūkiams turėtų būti skirstomos sąžiningai,

H. kadangi norint spręsti su BŽŪP susijusius svarbius teisinius klausimus būtinas funkcionalus teisinis pagrindas,

I.   kadangi vadovaujantis naujausiomis BŽŪP reformomis naujoji BŽŪP turėtų būti labiau orientuota į rinką ir ją įgyvendinant ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas siekiui riboti besaikį protekcionizmą bei užtikrinti priemones, skirtas padėti ūkininkams šiais didžiulio ekonominio nepastovumo laikais,

J.   kadangi naujoji BŽŪP turėtų būti paprastesnė ir veiksmingesnė,

K. kadangi teisės aktai turėtų būti lankstesni, kad įgyvendinant BŽŪP būtų pripažintos specifinių regionų ir teritorijų problemos nepažeidžiant BŽŪP vientisumo,

L.  kadangi valstybės narės ir vietos valdžios institucijos turėtų būti skatinamos keistis pažangiąja patirtimi,

M. kadangi BŽŪP itin svarbi visoms 27-ioms ES valstybėms narėms ir tai yra priemonė, kurią taikant ne tik užtikrinamas adekvatus saugių maisto produktų tiekimas, bet ir nenutrūkstamai sprendžiamos, pvz., kaimo vietovių išsaugojimo, kalnuotų regionų, neturtingų vietovių, ypač atokių regionų ir Europos žemės ūkio daugiafunkcionalumo problemos,

Bendrieji principai

1.  pabrėžia, kad įgyvendinant BŽŪP turėtų būti siekiama derinti reglamentavimą ir atsisakyti besikartojančių nuostatų; be to, ragina Komisiją pradedant taikyti naujas taisykles taip pat siekti atsisakyti ir nereikalingos naštos;

2.  ragina Komisiją išsamiai ir reguliariai konsultuotis su suinteresuotosiomis žemės ūkio sektoriaus šalimis siekiant geriau įvertinti reglamentavimo poveikį šioje srityje ir nustatyti ūkininkams skirtas praktiškas, paprastas ir skaidrias taisykles;

3.  pabrėžia, kad būtina toliau paprastinti BŽŪP siekiant mažinti jos įgyvendinimo išlaidas, su kuriomis susiduria ES institucijos, valstybės narės ir patys paramos gavėjai; taip ši politika būtų labiau suprantama ūkininkams ir mokesčių mokėtojams;

4.  ragina Komisiją derinti BŽŪP taisykles atsisakant besikartojančių užduočių, mažinant biurokratinę naštą ir taip užtikrinant didesnį žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą visose valstybėse narėse;

5.  pabrėžia, kad BŽŪP priemonės turėtų proporcingai atitikti tikslą ir kad teisėkūros procedūra turi būti taikoma tik tada, kai tai tikrai pateisinama: taip būtų išvengta teisinių interpretacijų, kurias sunku suprasti ūkininkams;

6.  ragina užtikrinti, kad įgyvendinant BŽŪP daugiausia dėmesio būtų skirta rezultatams, o ne reglamentavimo klausimams, taip pat teikti daugiau pagalbos visoms valstybėms narėms ir jų regioninėms valdžios institucijoms ir konsultuoti ūkininkus naudojantis patariamosiomis priemonėmis ir tinkamais komunikacijos metodais;

7.  tikisi, kad vadovaujantis geresnio reglamentavimo principais kartu su kiekvienu būsimu teisės aktu bus teikiamas išsamus poveikio vertinimas, kuriame būtų išanalizuota reglamentavimo ir administracinė našta, ir taip užtikrinta, kad bet koks naujas reglamentas proporcingai atitiks tikslus, kurių ketinama siekti remiantis jo nuostatomis;

8.  yra įsitikinęs, kad esant galimybių valstybės narės turėtų taikyti savarankišką sertifikavimo sistemą;

9.   mano, kad valstybėms narėms turėtų būti užtikrinta galimybė kaimo plėtros planuose naudoti nustatyto dydžio žemės sklypų sistemą, ypač kai tai susiję su smulkiaisiais ūkiais, jeigu užtikrinamas pagal ją numatytų įsipareigojimų vykdymas;

10. pripažįsta kompleksinio paramos susiejimo principo – vienos iš esminių BŽŪP tiesioginių išmokų koncepcijų – vertę, tačiau rekomenduoja jį kaip galima labiau supaprastinti nesumažinant šių išmokų veiksmingumo;

11.  pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad BŽŪP būtų paprastesnė, skaidresnė ir nešališkesnė;

12. pabrėžia, kad paprastinant BŽŪP neturi būti sumažinta parama ūkininkams ir panaikintos tradicinės rinkos reguliavimo priemonės; apgailestauja, kad panaikintos beveik visos Bendrijos vaisių ir daržovių sektoriaus rinkodaros taisyklės; ragina Europos Sąjungą imtis veiksmingų priemonių siekiant ateityje pažaboti kainų svyravimą;

13. pabrėžia, kad paprastinant BŽŪP kartu turi būti įgyvendinamos paramos gavėjams skirtos informavimo priemonės, ir ragina Komisiją papildyti ir tobulinti informavimo apie BŽŪP priemones;

14. ragina sudaryti galimybę savarankiškai ištaisyti klaidas, kad netyčia taisykles pažeidę išmokų gavėjai, informavę apie tai valdžios institucijas, nebūtų už tai baudžiami;

15. atkreipia dėmesį į tai, kad baudų sistema, taikoma ūkininkams už paraiškose išmokoms gauti padarytas klaidas, turėtų atitikti pažeidimo sunkumą ir kad sankcijos neturėtų būti taikomos tais atvejais, kai klaidos nereikšmingos, ypač kai šios klaidos padarytos ne dėl ūkininko kaltės;

16. pažymi, kad nė viena administracinė bauda, įskaitant įpareigojimą grąžinti ūkininko gautas išmokas, neturėtų būti skiriama remiantis aplinkybėmis, kurioms, vertinant objektyviai, ūkininkas negalėjo turėti įtakos, ypač kalbant apie įvykius, kurių nebuvo įmanoma numatyti;

17. atkreipia dėmesį į problemą dėl ūkininkų, kurių sutuoktiniai turi atskirą ūkį: pastariesiems pateikus paraišką BŽŪP išmokai gauti, jiems turėtų būti užtikrintos atskiros teisės ir pareigos;

Kompleksinis paramos susiejimas (KPS)

18. mano, kad pagrindinis tikrinimų tikslas – patarti ūkininkams ir nukreipti juos teisinga linkme, siekiant, kad jie nuosekliau laikytųsi teisės aktų reikalavimų ir būtų apkrauti kuo mažesne našta; todėl, siekiant užtikrinti, kad šie patikrinimai būtų nepriklausomi ir nešališki, juos ir toliau turėtų atlikti viešosios įstaigos;

19. pabrėžia, kad, JT duomenimis, pasaulinės maisto gamybos apimtis iki 2050 m. turi padidėti 70 proc. siekiant patenkinti 9 mlrd. žmonių reikmes;

20. mano, kad KPS reikalavimai turėtų būti nustatyti atsižvelgiant taip pat ir į ūkio dydį, kad būtų sumažinta našta smulkiesiems ūkiams, kur susiduriama su mažesne rizika;

21. reikalauja, kad tais atvejais, kai valstybės narės taiko sankcijas ūkininkams už taisyklių nesilaikymą, šios sankcijos būtų taikomos laikantis skaidrumo, paprastumo ir proporcingumo principų ir kad būtų atsižvelgta į padėtį sektoriuje;

22.  mano, kad statutiniai KPS kontrolės reikalavimai turėtų būti lengvai suprantami ūkininkams ir kontroliuojančioms valdžios institucijoms;

23.  mano, kad pagrindinis tikrinimų tikslas – paskatinti ūkininkus labiau laikytis teisės aktų reikalavimų ir kad metinių KPS tikrinimų, kuriais siekiama įvertinti, kaip laikomasi teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų, skaičius galėtų būti sumažintas, jei per pastaruosius metus buvo padaryta tik keletas pažeidimų;

24.  pabrėžia, kad reikalavimas tikrinti, kokių priemonių imtasi aptikus nedidelį pažeidimą (nereikšmingumo riba), turėtų būti apribotas ir atliekami tik atsitiktiniai patikrinimai;

25. mano, kad turėtų būti atsisakyta taikyti statutinius valdymo reikalavimus, kurių neįmanoma paprasčiausiai kontroliuoti ir vertinti;

26. mano, kad valstybėms narėms arba regiono ir vietos valdžios institucijoms atitinkamai turėtų būti leista mažinti tikrinimų kvotą iki tam tikros žemesnės ribos, jeigu jos taiko Bendrijos teisės aktais nustatytus reikalavimus atitinkančią rizikos analizės sistemą;

27. ragina kiekvienoje valstybėje narėje pradėti taikyti Bendrijos teisės aktais nustatytus reikalavimus atitinkančią rizikos analizės sistemą, kad būtų galima sumažinti tikrinimų kvotą iki tam tikros žemesnės ribos;

28. mano, kad teikiant daugiau pagalbos ir išsamiau konsultuojant, t. y. teikiant naudingą informaciją ir taikant patariamąsias priemones, pvz., pagalbos telefono liniją ar internetą, būtų galima užkirsti kelią pažeidimams, taigi valstybės narės galėtų pamažu mažinti savo taikomą tikrinimo kvotą;

29. mano, kad siekiant mažinti patikrinimo vizitų į ūkius skaičių turėtų būti koordinuojama kontrolė, vykdoma ar planuojama vykdyti įvairių šalių, kurių darbas arba statutinė pareiga yra ją vykdyti;

30. mano, kad turėtų būti parengtas informavimo apie KPS planas siekiant ūkininkams ir vartotojams suteikti kuo daugiau informacijos apie KPS reikalavimus ir ūkininkų, kurių veikla atitinka minėtuosius reikalavimus, tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų naudą;

31. mano, kad turi būti mažinamas KPS reikalavimų skaičius ir atnaujinti jų taikymo principai;

32. ragina leisti naudoti naudingą ir skaidrią rodiklių sistemą siekiant supaprastinti KPS patikrinimams naudojamas vertinimo priemones, taip pat ragina panaikinti dabartinę sistemą, kai už vieną klaidą gali būti paskirtos dvi ar daugiau baudų; ragina Komisiją analizuoti gyvūnų identifikavimo reglamentų pažeidimų, kurie sudaro apie 70 proc. visų pažeidimų, ir kitų reikalavimų pažeidimų disproporcijos klausimą ir atlikti reikiamus pakeitimus;

33. mano, kad turėtų būti parengtas bendras teisinis KPS dokumentas; mano, kad už teigiamus ūkių išorės veiklos rezultatus, t. y. už viešąsias prekes ir paslaugas, turėtų būti sąžiningai atlyginta;

34. ragina išsaugoti kai kurias griežtas ir greitai pritaikomas KPS taisykles, dėl kurių valstybės narės gali susitarti ir kurių jos gali laikytis;

Tiesioginės išmokos

35. mano, kad ūkininkams turi būti suteikta prieiga prie veiksmingų sistemų, su kurių pagalba jie galėtų lengvai ir nevaržomi nereikalingos biurokratijos teikti paraiškas tiesioginėms išmokoms gauti, kaip įprasta jų gyvenamoje vietoje;

36. mano, kad siekiant supaprastinti bendrosios išmokos schemos taisykles turėtų būti panaikintas reikalavimas kasmet teikti tą pačią išsamią informaciją;

37. mano, kad paraiškose turėtų būti prašoma pateikti mažiau informacijos, kadangi reikalingos informacijos galima gauti valstybių narių mokėjimo agentūrose;

38. ragina leisti taikyti lankstesnes mokėjimo procedūras, pagal kurias būtų galima atlikti mokėjimus net anksčiau nei galutinai baigti visi patikrinimai;

39. ragina Komisiją įvertinti žemės, atitinkančios reikalavimus išmokai gauti, apibrėžtį ir tai, kaip ji interpretuojama valstybėse narėse;

40. laikosi nuomonės, jog siekiant optimaliai paskirstyti bendrąsias išmokas turėtų būti persvarstyta dabartinė žemės ūkio veiklos apibrėžtis ir užtikrinta, kad minėtųjų išmokų negalėtų gauti pretendentai, kurie nevykdo aktyvios ūkinės veiklos;

41. mano, kad nustatant būsimąją sistemą turėtų būti atsižvelgta į supaprastinimo principus ir kad paprastumas, skaidrumas ir sąžiningumas turėtų būti esminiai BŽŪP prioritetai;

42. ragina Komisiją persvarstyti kontrolės ir sąskaitų apmokėjimo sistemą;

43. mano, kad Komisija, vykdydama reglamentavimo kontrolę, atlikdama atitikties auditą ir nustatydama finansinės korekcijos koeficientus, turėtų vadovautis požiūriu, pagal kurį būtų siekiama užtikrinti daugiau pusiausvyros ir pagaliau kuris būtų grindžiamas rizika;

44. ragina Komisiją teikti siūlymus, pagal kuriuos būtų pagerintas BŽŪP audito ir kontrolės pagrindas;

45. mano, jog būtina užtikrinti didelių tiesioginės paramos skirtumų valstybėse narėse, su kuriais šiuo metu susiduriama, prevenciją siekiant, kad visoje Europos Sąjungoje ūkininkams būtų užtikrintos vienodos galimybės ir išvengta rinkos ir konkurencijos iškraipymų;

46. pripažįsta, kad siekiant spręsti aplinkos apsaugos, įskaitant prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos padarinių švelninimo, problemas ūkininkai turi atlikti svarbų vaidmenį nustatydami praktines priemones, kurios reikalingos šiems tikslams pasiekti, ir mano, kad šiuo atveju geriausia priemonė yra ne reglamentavimas, o rezultatais grindžiami susitarimai;

47. pabrėžia, kad sumažinus vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijoms užkrautą administracinę stebėsenos ir atskaitomybės naštą šios organizacijos taptų patrauklesnės ūkininkams, taigi jie būtų paskatinti telktis ir veikti išvien;

Kaimo plėtra

48. pabrėžia, kad skiriant išmokas pagal šiuo metu galiojančią sertifikavimo sistemą (pvz., pagal ekologiškos gamybos ir aplinkos apsaugos skatinimo programas) pakanka vieną kartą atlikti auditą;

49. reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse užregistruota itin daug klaidų pildant paraiškas tiesioginėms išmokoms gauti; pabrėžia, kad šios klaidos dažniausiai daromos ne dėl ūkininkų kaltės, o dėl naudojamos ortofotografinės įrangos; ragina bausti už šias klaidas tik akivaizdaus mėginimo sukčiauti atvejais;

50. mano, kad teisės aktai, pagal kuriuos prieštaraujama kitiems teisės aktams (pvz., aplinkos apsaugos teisės aktai ir bendrosios išmokos schema), turėtų būti patikslinti prieš pradedant juos taikyti ūkininko atžvilgiu;

51. mano, kad turėtų būti persvarstytos ir, jei būtina, papildytos teisės aktuose dėl kaimo plėtros naudojamos apibrėžtys siekiant, kad būtų užtikrintas šių teisės aktų ir teisės aktų dėl tiesioginių išmokų suderinamumas;

52. mano, kad ūkininkams taikant baudas ir nustatant įpareigojimus turėtų būti užtikrintas didesnis skaidrumas;

53. ragina ūkininkams nustatyti tiksliai apibrėžtus įpareigojimus siekiant, kad būtų išspręsta nepakankamai skaidraus baudų taikymo problema;

54. pageidauja, kad vykdant šių schemų kontrolę būtų vadovaujamasi visapusiškesniu ilgalaikiu požiūriu ir daugiau dėmesio skirta maksimaliam poveikiui ir rezultatams, o ne specifiniams kaimo plėtros ir (arba) aplinkos apsaugos priemonių klaidų koeficientams;

55.  pabrėžia, kad būtina persvarstyti ir supaprastinti dabartinę kompleksinę rodiklių sistemą, nes dėl taikomos stebėsenos sistemos, kasmet rengiamų ataskaitų ir atliekamų ex-ante, vidurio laikotarpio bei ex-post vertinimų rodiklių ir ataskaitų sistema tapo pernelyg sudėtinga;

56. ragina Komisiją įvertinti rezultatais grindžiamų susitarimų, kaip paprasto ir veiksmingo metodo viešosioms prekėms ateityje tiekti, naudojimą;

57. ragina pradėti taikyti supaprastintą ir nuoseklią rodiklių sistemą, kurios dėka būtų žymiai lengviau suprasti teisės aktus ir juos taikyti, taip pat laiku atlikti reikiamus vertinimus ir mažinti biurokratinę naštą;

58. mano, kad teisės negrąžinti PVM, kurį ketinama finansuoti pagal antrąjį BŽŪP ramstį, taisyklės, ypač kai jos taikomos pagal viešosios teisės nuostatas reglamentuojamų organų veiklai, turėtų būti suderintos su struktūrinių fondų taisyklėmis;

59. pabrėžia, kad BŽŪP supaprastinimas neatskiriamas nuo paprastesnio šios politikos įgyvendinimo, ir ragina valstybes nares mažinti biurokratinius formalumus, kuriuos turi atlikti potencialūs BŽŪP pagalbos, ypač susijusios su kaimo plėtra, gavėjai;

60. ragina valstybes nares savo nacionalinėse kaimo plėtros programose nustatyti potencialiems paramos gavėjams skirtas sistemas, pagal kurias būtų užtikrintas skaidrumas, ir suteikti jiems pakankamai laiko paraiškoms dėl finansavimo parengti ir įvairiems teisės dalyvauti pagalbos schemose kriterijams įvykdyti; ragina Komisiją užtikrinti, kad šis klausimas būtų nuolat įtraukiamas į dvišales diskusijas su valstybėmis narėmis;

Gyvūnų identifikavimas

61. ragina Komisiją įvertinti kiekvienoje valstybėje narėje taikomą gyvūnų identifikavimo sistemą, parengti bendrą gyvūnų identifikavimo sistemą ir užtikrinti, kad būtų atsisakyta nereikalingų teisės aktų; ypatingas dėmesys turėtų būti atkreiptas į gamintojų ir ūkių numerius, į reikalaujamą registrų numerį ir į gamintojo ir ūkio skirtumą;

62. ragina visapusiškai derinti šiuo metu labai skirtingas gyvulių identifikavimo taisykles;

63. yra įsitikinęs, kad turėtų būti maksimaliai supaprastinta atsiskaitymo apie avių ir ožkų gabenimą ir informacijos persiuntimo duomenų bazėms ir valdžios institucijoms tvarka ir kad turėtų būti leidžiama taikyti visas komunikacijos priemones, taip pat ir naujas technologijas;

64. mano, kad, kaip ir kiaulių atveju, pakanka identifikuoti avių bei ožkų bandą;

65. ragina atidėti elektroninio avių ir ožkų identifikavimo įpareigojimo, kuris turėjo įsigalioti 2009 m. gruodžio 31 d., taikymą, kadangi ekonominės krizės metu būtų sunku pakelti su juo susijusias didžiules išlaidas;

66. ragina trejus metus netaikyti pagal KPS sistemą taikomų baudų, susijusių su elektroniniu avių ir ožkų identifikavimu, kadangi tai nauja ir sudėtinga technologija ir prireiks šiek tiek laiko, kol ūkininkai prie jos pripras ir ją išbandys; be to, ragina Komisiją išsamiai persvarstyti reglamentą;

67. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) administravimas dažnai pernelyg sudėtingas ir todėl visam žemės ūkio sektoriui itin svarbu, kad ši politika būtų supaprastinta ir kad ją įgyvendinant ūkininkai patirtų kuo mažiau problemų. Supaprastinimo procesas labai svarbus siekiant užtikrinti, kad mūsų žemės ūkio ekonomika būtų konkurencingesnė, kad būtų išsaugotos senos ir kuriamos naujos darbo vietos ir kad būtų prisidėta prie patikimos mūsų kaimo vietovių plėtros.

Tai, kad dar iki 2012 m. numatoma pasiekti tikslą sumažinti administracinę naštą 25 proc., kaip buvo siūloma atliekant 2003 m. BŽŪP būklės patikrinimą, drąsina. Tačiau tai absoliučiai minimalus tikslas ir ateinančiais metais ES turi pasistengti kur kas labiau sumažinti didžiulę žemės ūkio bendrijoms užkrautą naštą.

Suderinta bendro rinkos organizavimo sistema, kurią taikant mėginta techniškai supaprastinti nuostatas sujungiant daugybę specifinių sektoriui būdingų renglamentų į viena, neatnešė praktinės naudos ūkininkams, administratoriams ar mokėjimo agentūroms.

Taigi, rengiantis 2013 m. BŽŪP reformai, šios politikos supaprastinimas turėtų būti esminis pasiūlymų dėl BŽŪP reformos klausimas iki 2013 m. ir vėliau.

Kompleksinio paramos susiejimo (KPS) taisyklės – viena iš pagrindinių BŽŪP tiesioginių išmokų koncepcijų; remiantis jomis pateisinamas ūkininkų subsidijavimas. Jos taip pat atlieka esminį vaidmenį užtikrinant, kad Europos žemės ūkio produktai atitiktų pačius aukščiausius standartus. Vis dėlto rekomenduojama gerokai supaprastinti esamas taisykles. Tvirtai remiame vienodo KPS taisyklių taikymo visoje Europos Sąjungoje principą. Suprantama, kad 27 valstybėse narėse, kuriose klimato sąlygos labai skiriasi, šių taisyklių taikymas taip pat kažkiek skirsis, tačiau esant galimybių turėtų būti skatinama vienodai taikyti KPS taisykles.

Ypač turėtų būti stengiamasi, kad KPS kontrolė būtų patogesnė vartotojams, t. y. atitinkamiems ūkininkams. Pavyzdžiui, turėtų būti gerokai apriboti statutinio valdymo reikalavimai, jeigu ankstesniais metais padaryta tik keletas pažeidimų. Šie reikalavimai turėtų būti parengti ir panaudoti KPS kontrolei tik tuomet, kai pažeidžiamas panašus speciafinio sektoriaus reglamento reikalavimas, pvz., gyvūnų ligų, su kuriomis nesusidurta tam tikrose valstybėse narėse, atveju.

Priemonės, kurių imamasi pažeidimo atveju, turi proporcingai jį atitikti. Šiuo metu griežtai baudžiama ne už vidutinius, o už nedidelius KPS taisyklių pažeidimus.

Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama vykdyti specifinę sektoriaus kontrolę, susijusią su kitu sektoriumi, kur pagal KPS nustatytos taisyklės atsiranda siekiant panaikinti specifinio KPS taisykles, kai tas konkretus sektorius jau atitinka visus būtinus reikalavimus.

Buvo susidurta su KPS reikalavimų daugėjimo tendencija – dėl to visai koncepcijai laipsniškai pritarė vis mažiau ūkininkų, o nacionalinės administracijos buvo apkrautos didele našta.

Gyvūnai turėtų būti identifikuojami pagal gamintojo, o ne ūkio numerį. Registravimas ir identifikavimas labai apsunkina ūkininkų darbą, todėl svarbu pasinaudoti visomis galimybėmis ir supaprastinti šią sistemą, ypač pasinaudojant naujomis technologijomis. Tai ypač svarbu identifikuojant kiaules bandoje, kai vykdoma integruota ar iš išorės integruota gamyba, t. y. paršelių ir skersti skirtas kiaules tame pačiame ūkyje auginančių gamintojų arba bendradarbiaujančių gamintojų atveju. Kai tai susiję su atsekamumu, naudoti gamintojo numerį vietoj ūkio numerio lygiai taip pat saugu ir daug paprasčiau.

Turėtų būti persvarstyti teisės aktai dėl gyvulių identifikavimo: jie turi būti lankstesni ir ne tokie biurokratiniai. Dabartiniai šios srities teisės aktai pernelyg griežti ir neatitinka savo tikslo, todėl žemės ūkio pramonė patiria bereikalingų išlaidų, be to, dėl šios priežasties ligos protrūkio atveju pasekmės gali būti kur kas sunkesnės. Teisės aktai turėtų būti persvarstyti, be to, nepažeidžiant jų tikslo turėtų būti užtikrintas taisyklių lankstumas ir mažesnė biurokratija. Į gyvūnų identifikavimo schemas turėtų būti kuo greičiau įtrauktos naujos technologijos, tačiau tai turėtų būti padaryta atlikus išsamų poveikio vertinimą, kuris apimtų sąnaudų ir išlaidų analizę bei naujų technologijų patikimumo vertinimą.

Taip pat nebeturėtų būti keliama reikalavimo sudaryti atskirus galvijų registrus. Išrašas iš centrinės duomenų bazės turėtų būti pakankamas patvirtinamasis dokumentas. Tačiau galvijų augintojui turėtų būti sudarytos galimybės atsiskaityti už veiksmus savo ūkyje, kol jie dokumentais fiksuojami registre. Taigi galvijų augintojui nebūtina registruotis taip, kaip nurodė valdžios institucijos.

Taip pat turėtų būti panaikintas gruodžio mėn. atliekamas metinis avių skaičiavimas. Kasmet gruodžio mėn. visi gyvulių augintojai turi suskaičiuoti savo avis ir šią specialiame dokumente pateiktą informaciją nusiųsti į Žemės ūkio valdybą. Šis reikalavimas turėtų būti panaikintas, kadangi remiantis šia informacija neįmanoma sužinoti visus metus laikomų gyvulių skaičiaus. Remiantis ja nepadedama atsekti ir gyvulių ligų.