Procedūra : 2009/2095(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0114/2010

Pateikti tekstai :

A7-0114/2010

Debatai :

PV 19/04/2010 - 20
CRE 19/04/2010 - 20

Balsavimas :

PV 05/05/2010 - 13.38
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0128

PRANEŠIMAS     
PDF 205kDOC 120k
2010 m. kovo 30 d.
PE 431.002v02-00 A7-0114/2010

dėl Europos Sąjungos jūrų transporto politikos strateginių tikslų ir rekomendacijų iki 2018 m.

(2009/2095(INI))

Transporto ir turizmo komitetas

Pranešėjas: Peter van Dalen

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Europos Sąjungos jūrų transporto politikos strateginių tikslų ir rekomendacijų iki 2018 m.

(2009/2095(INI))

Europos Parlamentas,

–   

atsižvelgamas į Komisijos 2009 m. sausio 21 d. komunikatą dėl Europos Sąjungos jūrų transporto politikos strateginių tikslų ir rekomendacijų iki 2018 m. (COM(2009)0008) (komunikatas dėl ES jūrų transporto politikos iki 2010 m.),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą dėl integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai (COM(2007)0575),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A7-0114/2010),

A. kadangi Europos laivų savininkų indėlis į Europos ekonomiką didelis, tačiau jie privalo konkuruoti pasaulio mastu,

B.  kadangi struktūrinės ir integruotos priemonės kuriomis siekiama išsaugoti ir skatinti klestintį jūrų sektorių Europoje yra labai svarbios ir jomis būtina siekti stiprinti jūrų transporto bei susijusių sektorių konkurencingumą, integruojant patvarios plėtros ir sąžiningos konkurencijos reikalavimus,

C. kadangi gyvybiškai svarbu paskatinti jaunimą rinktis jūrininko profesiją ir toliau ja verstis ir kadangi jūrininkų profesinio rengimo Europoje lygis turėtų pakilti artimiausiu metu persvarsčius Tarptautinę konvenciją dėl jūrininkų mokymo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (JRAB);

D. kadangi klimato kaita yra didžiausias XXI a. visų Europos Sąjungos politikos sričių uždavinys,

E.  kadangi jūrų transportas yra palyginti mažai žalos aplinkai daranti transporto priemonė ir yra daug galimybių užtikrinti, kad jis būtų dar ekologiškesnis, kadangi, palaipsniui mažinant laivų bei uosto infrastruktūrų išmetamo CO2 kiekį, jūrų transportą būtina įtraukti į kovą su klimato kaita,

F.  kadangi saugumas yra esminė sąlyga uostų įmonėms, laivų savininkams ir sausumoje bei jūroje dirbantiems asmenims; kadangi įgyvendinant saugumo priemones būtina atsižvelgti į pakrančių bei jūrų aplinkos apsaugą ir darbo sąlygas uostuose bei laivuose,

G. kadangi Europos žvejybos, prekybos ir kruizinius laivus Adeno įlankoje, prieš Somalio krantus ir tarptautiniuose vandenyse nuolatos puldinėja nusikalstamos grupuotės,

H. kadangi Europos jūrų pramonė yra pasaulinė jūrų pramonės lyderė, o šią poziciją ilgą laiką privaloma užsitikrinti ir tai įmanoma tik diegiant inovacijas,

kadangi reikia priimti sprendimus atitinkamu administraciniu lygmeniu, t. y. jei įmanoma – pasaulio lygmeniu, jei būtina – Europos lygmeniu,

Bendrosios pastabos

1.  pritaria Komisijos komunikato dėl jūrų transporto politikos iki 2018 m. nuostatoms;

2.  pabrėžia jūrų sektoriaus svarbą Europos ekonomikai, ne tik tokiose srityse kaip keleivių, žaliavų, prekių ir energetikos gaminių vežimas, bet ir sujungiant įvairias jūrų veiklos sritis, kaip antai, laivų pramonę, logistiką, mokslinius tyrimus, turizmą, žuvininkystę ir akvakultūrą bei švietimą;

3.  pabrėžia, kad ES jūrų politikoje turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad jūrų sektoriaus įmonės susiduria su konkurencija ne tik Bendrijos teritorijoje, bet visų pirma visame pasaulyje; pabrėžia jūrų transporto kaip platesnės transporto veiklos ašies svarbą tiek Bendrijos, tiek ir pasaulio mastu;

4.  tikisi, kad ES jūrų politika nuo šiol bus kuriama „vienos Europos jūros“ mastu ir dėl šios priežasties ragina Komisiją kurti Europos jūrų transporto politiką bendroje jūrų erdvėje;

Rinka

5.  ragina Komisiją kovoti su registravimu „po palankesne vėliava“;

6.  todėl ragina ES valstybes nares skatinti naudoti savo vėliavas ir remti krante esančius jūrų sektoriaus subjektus pvz. suteikiant laivams tokias fiskalines paslaugas, kaip apmokestinimą pagal tonažą ir fiskalines paslaugas jūrininkams bei laivų savininkams;

7.  mano, kad, kaip ir bet kuriame ekonomikos sektoriuje, jūrų sektoriuje iš esmės turėtų būti taikomos valstybės pagalbos taisyklės, nors gali būti leidžiama suteikti laikiną valstybės pagalbą konkrečiais atvejais, jeigu tai daroma aiškiu ir skaidriu būdu;

8.  mano, kad Bendrijos krypčių dėl valstybių paramos jūrų transporto sektoriui (kuri baigia galioti 2011 m.) turi būti laikomasi, be to, jos turi būti tęsiamos toliau, atsižvelgiant į tai, kad jos labai padėjo išlaikyti Europos jūrų transporto konkurencingumą ir jo gebėjimą sėkmingai įveikti dažnai nesąžiningą trečiųjų šalių konkurenciją, išlaikyti lyderio vietą tarptautiniu mastu, ir taip padėjo palaikyti valstybių narių ekonomiką;

9.  ragina Komisiją, kaip žadėta, iki 2010 m. rugpjūčio mėn. pateikti naujas valstybės pagalbos jūrų transportui taisykles; taip pat mano, kad Komisija turi kuo skubiau pateikti valstybės pagalbos jūrų uostams gaires;

10. šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad valstybės pagalba turi būti teikiama tik Europos jūrų pramonės šakų subjektams, kurie atitinka socialinius standartus, gali užtikrinti darbo vietas ir personalo rengimą Europoje;

11. ragina valstybes nares nedelsiant pasirašyti, ratifikuoti ir įgyvendinti JT konvenciją dėl tarptautinio prekių vežimo jūra sutarčių, kuri dar vadinama „Roterdamo taisyklėmis“ ir kurioje nustatoma nauja jūrų sektoriaus atsakomybės sistema;

12. ragina Komisiją persvarstant Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros labiau nei iki šiol atsižvelgti į jūrų transportą ir jo sausumos struktūras, visų pirma maršrutus iš įvairių rūšių Europos uostų į atokius regionus;

13. palankiai vertina tai, kad Komisija, siekdama palengvinti dabartinę Europos trumpųjų nuotolių laivybos administracinę tvarką, priėmė pasiūlymą dėl direktyvos dėl į Bendrijos valstybių narių uostus įplaukiantiems ir (arba) iš jų išplaukiantiems laivams taikomų pranešimo formalumų (COM(2009)11); ragina Komisiją ir toliau remti trumpųjų nuotolių laivybą, kad būtų žymiai padidintas Europos vidaus laivybos pajėgumas;

Socialiniai aspektai

14. pritaria valstybių narių ir Komisijos iniciatyvoms, kurias įgyvendinant siekiama užtikrinti, kad su jūrininkyste susijusios profesijos būtų patrauklesnės ES jaunimui; pabrėžia poreikį sudaryti galimybes mokytis visą gyvenimą, taip pat priemones perkvalifikuoti jūroje ir sausumoje dirbančius asmenis, siekiant kelti darbo jėgos profesinę kvalifikaciją; taip pat ragina mokyklose skleisti daugiau informacijos apie šį sektorių ir organizuoti daugiau stažuočių;

15. ragina valstybes nares, atsižvelgiant į tarptautines sutartis, tokias kaip JRAB konvencija ir Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 2006 m. darbo jūroje konvencijos, patobulinti ir atnaujinti jau esamas mokymo programas, siekiant užtikrinti aukštesnę jūrininkų mokyklų kokybę;

16. pabrėžia, kad remiantis JRAB konvencija trečiųjų šalių jūrininkai turi atitikti atitinkamus mokymo reikalavimus, ir ragina laivų savininkus bei nacionalines inspekcijas tai užtikrinti ir įgyvendinti, jeigu reikia, padedant Europos jūrų saugumo agentūrai; Pakartoja savo reikalavimą, kad valstybės narės greitai ratifikuotų TDO 2006 m. Jūrų darbo konvenciją ir kad nedelsiant būtų priimtas Komisijos pasiūlymas, pagrįstas pramonės susitarimu įtraukti svarbiausius jos pagrindus į Bendrijos teisę;

17. ragina valstybes nares skatinti įdarbinti ES jūrininkus savo laivynuose ir užtikrinti jiems pakankamai galimybių, siekiant išvengti jūrininkų migracijos už ES ribų;

18. pritaria Komisijos siūlymui skatinti valstybių narių Europos jūrų institucijų bendradarbiavimą ir skatina valstybes nares suderinti atitinkamas mokymo programas ir rengimą, didinant ES jūrininkų kvalifikaciją ir tobulinant jų įgūdžius;

19. pabrėžia, kad Europos jūrininkų socialinis aspektas ir darbo sąlygos glaudžiai susijusios su Europos laivyno konkurencingumu, ir būtina palengvinti jūrų pramonės darbo jėgos judumą visoje Europoje ir užtikrinti visapusiškai veikiančią vidaus rinką, kurioje nebūtų kliūčių ir nepagrįstų paslaugų teikimo apribojimų;

20. remia gerosios patirties mainus darbo sąlygų ir socialinių normų srityje ir skatina gerinti gyvenimo sąlygas laivuose, ypač plėtojant informacines ir ryšių technologijas, didinant galimybes gauti sveikatos priežiūrą, griežtinant saugos normas ir vykdant mokymus, kad būtų tinkamai tvarkomasi su jūrininkų profesijomis susijusiais pavojais;

21. Pabrėžia, kad patikrinimai turi būti konkretūs ir pagrįsti rizika ir juos atliekant jūrų pramonės bendrovėms neturėtų būti daromas papildomas reguliavimo spaudimas;

22. tikisi, kad bus atlikti tyrimai ir nustatyta, kokias atvejais ir kokiu mastu vystant technologijas gali būti kompensuojamas mažėjantis jūrininkų skaičius, tačiau įspėja, kad neišbandytos technologijos neturėtų būti pradėtos taikyti skubotai;

23. ragina jūrų uostų institucijas tobulinti pajėgumus, skirtus jūrininkams laivuose, laukiančiuose uosto prieigose, prisišvartuoti, tarp jų lengvesnes vežimo galimybes iš laivo į krantą ir atvirkščiai;

Aplinka

24. pripažįsta, kad turi būti padaryta didelė pažanga siekiant laivyboje sumažinti išmetamų SOx, NOx, CO2 dujų ir kietųjų dalelių (PM10) kiekį ir tai yra būtina siekiant ES kovos su klimato kaita tikslų; primygtinai pabrėžia, kad laivybos sektorius prisidėti prie kovos su kenksmingais teršalais ir klimato kaita galės tik sutelkus dideles finansines pastangas, skirtas paremti viešojo ir privačiojo sektorių investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą;

25. pabrėžia, kad siekiant sumažinti konkurencijos sąlygų skirtumus dėl minėtojo teršalų sumažinimo privaloma nedelsiant susitarti Tarptautinėje jūrų organizacijoje ir jas privaloma tvarka įgyvendinti, tačiau tai neturėtų Sąjungai kliudyti imtis teršalų mažinimo iniciatyvų, skirtų valstybių narių laivynams, taip paskatinant ir kitus žemynus sekti jos pavyzdžiu; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į didelius ilgųjų ir trumpųjų nuotolių maršrutus jūrų transporte, į kuriuos Tarptautinė jūrų organizacija privalo atsižvelgti;

26. ragina valstybes nares, jeigu įmanoma, kartu su kaimyninėmis šalimis, pasinaudoti galimybe ir jūrose nustatyti išmetamųjų teršalų, ypač NOx, kontrolės teritorijas; pabrėžia, kad jūrose nustačius išmetamųjų teršalų kontrolės teritorijas neturi būti iškraipyta konkurencija Europoje;

27. remia priemones, sudarančias galimybes keisti transporto rūšį į jūrų transportą, siekiant mažinti kelių eismo intensyvumą; ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares kurti uostų logistikos platformas, būtinas plėtojant intermodalumą ir teritorinę sanglaudą; pabrėžia, kad tarptautinės sutartys ir Bendrijos nustatytos taisyklės neturi kliudyti nacionalinių valdžios institucijų pastangoms šioje srityje; tikisi, kad greitai ir plačiai Viduržemio jūros šalių sąjungos kontekste bus nutiesti jūrų greitkeliai, leisiantys iš karto sumažinti ir taršą, ir žemės transporto tinklų perkrovą;

28. iš esmės pritaria 2008 m. spalio mėn. priimtos MARPOL konvencijos VI priedo pataisoms, kuriomis siekiama sumažinti laivų išmetamą sieros oksidų ir azoto oksidų kiekį; tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad, nuo 2015 m. įsigaliojus reikalavimui išmetamųjų teršalų kontrolės teritorijose Šiaurės ir Baltijos jūrose riboti sieros teršalų kiekį iki 0,1 %, vėl gali būti pradėta vietoje vežimo jūra trumpais atstumais naudoti sausumos transportą; ragina Komisiją kuo greičiau, vėliausiai iki 2010 m. pabaigos, pateikti Europos Parlamentui šią padėtį nagrinėjančią poveikio vertinimo ataskaitą;

29. mano, kad visų rūšių transportas, tarp jų ir jūrų, turi pamažu internalizuoti savo išorės sąnaudas; laikosi nuomonės, kad nustačius šį principą bus sukurtos lėšos, kurios pirmenybine tvarka galės būti pasitelktos įgyvendinant naujoves;

30. ragina Komisiją ir valstybes nares taip pat kurti alternatyvias priemones, pvz., pradėti taikyti bunkerinio kuro mokestį, kurio dydis visų pirma priklausytų nuo kuro kokybės ir daromo poveikio aplinkai, arba įtvirtinti sąvoką „ekologiškas uostas“ – tai būtų uostas, kuriame ekologiškiems laivams paslaugos suteikiamos greičiau ir (arba) jie mokėtų mažesnes uosto įmokas;

31. ragina valstybes nares dalyvauti TJO darbe, kad būtų nustatyti ir įgyvendinami atitinkami ir visuotiniai aplinkos standartai;

32. atsižvelgdamas į tai pažymi, kad pasiekta pažangos vidaus vandenų laivybos technologijų srityje, todėl sudarytos galimybės iš esmės sumažinti esamų laivų variklių išmetamų teršalų kiekį ir galimą suskystintų gamtinių dujų, kaip kuro naudojimą; ragina Komisiją ištirti, ar šios technologijos galėtų būti pritaikytos jūrų laivuose ir kaip galėtų būti paspartintas šių techninių priemonių įgyvendinimas;

33. apgailestauja dėl to, kad Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikime klimato klausimais nepavyko pasiekti susitarimo dėl jūrų laivų išmetamo teršalų kiekio, tačiau pabrėžia, kad reikia toliau dėti daug pastangų Tarptautinėje jūrų organizacijoje (TJO) ir po Kioto vykstančiame procese siekiant susitarti dėl visuotinių šių išmetamų teršalų mažinimo priemonių; ragina Komisiją imtis priemonių, kad per artimiausias pasaulinio lygio derybas klimato klausimais TJO gautų įgaliojimus ir turėtų skaičiais išreikštus teršalų mažinimo tikslus jūrų transportui;

34. ragina Europos Sąjungą vadovauti šiam procesui tarptautiniu lygmeniu, ypač TJO, siekiant sumažinti išmetamų teršalų kiekį jūrų sektoriuje;

35. primygtinai pabrėžia, kad svarbu numatyti suderintus techninius įrenginius, kuriais Europos uostuose nuo kranto iki laivo būtų tiekiama elektros energija, nes tai žymiai sumažintų taršą; ragina Komisiją ištirti, kuriuose uostuose yra galimybių veiksmingai naudoti techninius įrenginius;

36. primygtinai ragina Komisiją, kad ji vykdydama savo mokslinių tyrimų ir plėtros politiką pirmenybę teiktų atsinaujinančiųjų technologijų, pvz., saulės ir vėjo, naujovėms, skirtoms laivų įrangai;

37. ragina Europos Komisiją ištirti visas galimybes sumažinti ir kontroliuoti taršą išmaniosiomis technologijomis transporto srityje, visų pirma naudojant „Galileo“ sistemą;

38. pabrėžia būtinybę skatinti uosto ir muitinės operacijoms naudoti elektronines formas ir supaprastinti įvairių uosto paslaugų teikėjų ir vartotojų bendradarbiavimą, naudojant įvairias sumanias transporto sistemas ir tinklus, kaip, pavyzdžiui, SafeSeaNet ir e-Custom, spartinant operacijas ir mažinant taršą;

Saugumas

39. pritaria tam, kad buvo patvirtintas trečiasis saugumo jūroje dokumentų paketas, ir ragina valstybes nares kuo skubiau jį įgyvendinti;

40. ragina vykdyti griežtus laivų statybos, įskaitant naudojamo plieno kokybę, taip pat dizaino ir laivų remonto patikrinimus, kaip nurodoma, be kita ko, iš dalies pakeistuose teisės aktuose dėl klasifikacinių bendrovių;

41. pritaria Paryžiaus susitarimo memorandumo (SM) pakeitimams (dėl uosto valstybės kontrolės), pagal kuriuos reguliarūs patikrinimai keičiami rizika grindžiamais patikrinimais, taigi veiksmingai sprendžiamos su tais laivais, kuriuose pastebima daug trūkumų, susijusios problemos;

42. ragina valstybes nares ir laivų savininkus siekti, kad jie būtų įrašyti į Paryžiaus susitarimo memorandumo „baltojo“ sąrašo pradžią; ypač ragina Slovakiją dėti daugiau pastangų siekiant minėtojo tikslo;

43. ragina nacionalines inspekcijas ir kitas nacionalines valdžios institucijas glaudžiau bendradarbiauti ir keistis informacija apie laivus ir jų krovinius, kad būtų daroma mažiau reguliavimo spaudimo, bet veiksmingiau atliekami patikrinimai; reikalauja skubiai įdiegti integruotą informacijos valdymo sistemą, naudojant jau turimus išteklius, ypač SafeSeaNet, ir juos plečiant; ragina Komisiją kuo greičiau įdiegti pasienių ir sektorių pakraščių stebėsenos visoje Bendrijoje sistemą;

44. pripažįsta piratų grėsmę atviroje jūroje, ypač Afrikos Kyšulyje ir vandenyse prie Somalio krantų, ir ragina laivų savininkus bendradarbiauti su vyriausybėmis įgyvendinat tokias iniciatyvas kaip „Atalanta“, nes tai galėtų apsaugoti juos nuo piratų; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su Jungtinėmis Tautomis siekiant apsaugoti jūrininkus, žvejus, keleivius bei pačius laivus;

45. primena, galimybės visuotinės kovos su piratavimu prieiga negali ribotis tik tarptautinėmis jūrų karinio laivyno pajėgomis, o turi būti visuminio plano, skirto skatinti taiką ir plėtrą žemėje, dalis; taip pat pažymi būtinybę, kad laivai visiškai ir tiksliai taikytų jūrų transporto organizacijų priimtas savisaugos priemones, laikydamiesi Tarptautinės jūrų organizacijos patvirtintos gerosios valdymo patirties;

Įvairūs

46. pabrėžia, kad laivyba – pasaulinis verslas, todėl visi susitarimai, jeigu įmanoma, turėtų būti sudaromi pasauliniu mastu; mano, kad TJO – šiuo tikslu tinkamiausia organizacija; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų ir nedelsiant ratifikuoti bei įgyvendinti TJO konvencijas, kurias jos pasirašė;

47. be to, visapusiškai pripažįsta Europos Sąjungos vaidmenį, pvz., Europos jūrų agentūros veiklą, siekiant perkelti tarptautines taisykles į ES teisę ir įgyvendinant bei remiant jūrų politiką;

48. ypač pabrėžia būtinybę pagreitinti uostų infrastruktūrų pajėgumų modernizavimą ir augimą, numatant tikėtiną jūrų keliu pervežamų prekių masto didėjimą; primena, jog siekiant šio tikslo reikalingos plataus masto investicijos, o jas vykdant bus būtina laikytis skaidraus ir sąžiningo finansavimo taisyklių, kad būtų užtikrinta sąžininga Europos uostų konkurencija; ragina Komisiją šiam tikslui užtikrinti nuoseklią reguliavimo sistemą;

49. ragina Komisiją atsižvelgti į komunikatą „Europos Sąjungos jūrų transporto politikos strateginiai tikslai ir rekomendacijos iki 2018 m.“ ir šią rezoliuciją rengiant Transporto baltąją knygą;

50. ragina sukurti politiką, kuri skatintų uostų ir vidaus ryšius (sausieji uostai ir logistikos platformos) tose vietovėse, kur yra perkrovos problemų, ir kad ji prisidėtų prie TEN-T gairių peržiūros;

51. pabrėžia laivų statybos, leidžiančios įvaldyti ir laivuose panaudoti naująsias technologijas bei išsaugoti Europos turimas žinias, būtinas naujos kartos laivų statyboms, ekonominę ir strateginę svarbą; ragina priimti priemones teikti paramą naujovėms, moksliniams tyrimams, plėtrai ir profesiniam rengimui, siekiant, kad būtų sukurta konkurencinga ir naujovėms imli Europos laivų statybos sistema;

52. ragina, kad uostų modernizavimo ir plėtros projektuose būtų privaloma keleivių terminalus bei naujus keleivinius laivus pritaikyti riboto judrumo asmenims;

53. palankiai vertina iniciatyvą plėtoti keleivių vežėjų ir kruizų gerosios patirties kokybės kampaniją keleivių teisių srityje;

54. prašo Komisijos atsižvelgti, šiuo metu persvarstant TEN-T gaires, į ES jūrų transporto politikos iki 2018 m. rekomendacijas, ypač veiksmingos jūrų greitkelių ir upių transporto integracijos aspektu, taip pat Europai svarbių uostų tinklo integracijos aspektu;

55. ragina Komisiją parengti atitinkamą Europos vidaus vandenų laivybos strategiją ir suderinti ją su dabartine strategija, kad būtų skatinama optimali prekių vežimo grandinė tarp jūrų ir vidaus vandenų;

56. ragina Komisiją nedelsiant pateikti veiksmų planą, kurį jį pažadėjo parengti siekdama papildyti komunikatą ir į jį įtraukti būtinus patikslinimus;

57. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.


AIŠKINAMOJI DALIS

Pasiūlymo aplinkybės

Komisijos komunikatas „Europos Sąjungos jūrų transporto politikos strateginiai tikslai ir rekomendacijos iki 2018 m.“ parengtas remiantis Komisijos komunikatais „Užtikrinti judėjimą Europoje – tvarus mobilumas mūsų žemyne“ ir „Integruota jūrų politika“ (Mėlynoji knyga) ir iš dalies grindžiamas nepriklausoma nuomone, tyrimais, diskusijomis su sektoriaus įmonėmis bei Parlamento reakcija į Mėlynąją knygą.

Svarbiausi Komisijos pasiūlymo aspektai

Komisijos komunikate svarstomos įvairios temos, susijusios su Europos jūrų transporto politika. Be to, dokumentas nėra itin nurodomojo pobūdžio ir remiantis juo jūrų transporto susijusioms šalims numatoma pakankamai erdvės ir iniciatyvų realizuoti strateginius tikslus ir rekomendacijas.

Komunikate trumpai pateikiamos šešios temos:

1.  Europos jūrų laivybos vertė ir konkurencingumas pasaulinėje rinkoje. Europos jūrų transporto sektoriaus veikla vykdoma pasaulinėje rinkoje, kurioje šis sektorius atlieka svarbų vaidmenį – Europos bendrovėms priklauso 41 % viso pasaulio laivyno. Tačiau Europos laivyno konkurencingumui daromas vis didesnis spaudimas dėl didėjančios ir plėtojamos valstybės pagalbos, skiriamos jūrų transporto sektoriui trečiosiose šalyse. Dėl šios priežasties Komisija skatina Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) parengti sąžiningas tarptautinės jūrų prekybos sąlygas ir pritaria tam, kad būtų išlaikyta ir patobulinta dabartinė ESapmokestinimo pagal tonažą, pajamų apmokestinimo ir valstybės pagalbos sistema.

2.  Užimtumas jūrų transporto sektoriuje. Europos jūrų pramonė patiria vis didesnį profesionalių jūrų sektoriaus darbuotojų trūkumą. Taigi, prarandama daug patirties ir svarbių žinių. Tai daro neigiamą poveikį Europos jūrų transporto konkurencingumui. Todėl Komisija siūlo supažindinti vaikus su jūrininko profesija suteikiant daugiau informacijos ir pasiūlant geresnes karjeros galimybes. Taip pat turėtų būti mažinama administracinė našta ir gerinamos darbo sąlygos ir įdarbinimo galimybės.

3.  Europos vežimo laivais kokybė. Pastaraisiais metais Europos jūrų transporto ir priežiūros institucijos dėjo daug pastangų, kad jūrų transportas būtų saugesnis ir mažiau kenktų aplinkai. Tačiau reikia ir toliau tęsti pastangas. Jūrų transporto sektorius turėtų daugiau prisidėti siekiant mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Komisija, norėdama išlaikyti Europos konkurencingumo lygį, sieks Tarptautinei jūrų organizacijai (TJO) parengti išmetamų teršalų kiekio standartus. Itin svarbu sumažinti išmetamą sieros oksidų ir azoto oksidų kiekį, taip pat ištirti, kurie Europos jūrų rajonai turėtų būti laikomi išmetamųjų teršalų kontrolės rajonais. Be to, kadangi tikimasi, kad laivų skaičius augs, ir atsižvelgiant į tai, kad laivai nuolat didėja, saugumo užtikrinimas taps dar svarbesniu klausimu. Todėl Komisija rengiasi užtikrinti, kad trečiasis saugumo jūroje dokumentų paketas būtų kuo greičiau ir tinkamiau įgyvendintas; be to, vienas iš Komisijos tikslų yra užtikrinti, kad visos ES valstybės narės ne vėliau kaip iki 2012 m. turėtų būti įtrauktos į Paryžiaus susitarimo memorandumo (SM) dėl uosto valstybės kontrolės baltąjį sąrašą. Taip pat atsižvelgiant į nuolatinę teroristinių išpuolių grėsmę, jūrų transporto apsauga yra vienas iš prioritetų. Komisija siūlo griežtai kovoti su piratavimu ir padidinti jūrininkų apsaugą, be kita ko, pradedant taikyti ankstyvo įspėjimo sistemas.

4.  Tarptautinis bendradarbiavimas. Kadangi Europos jūrų transporto veikla vykdoma pasaulinėje rinkoje, Europos Sąjunga jau nuo seno ragina palaikyti tokių tarptautinių organizacijų, kaip Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS)(1), PPO, TJO (Tarptautinė jūrų organizacija) darbą. Komisija ypač pageidautų, kad valstybės narės siektų, jog ES būtų geriau pripažįstama ir žinoma TJO ir kad tuo tikslu būtų formalizuotas ES derinimo mechanizmas, o ES būtų suteiktas šios organizacijos oficialiosios stebėtojos statusas. Be to, Komisija primygtinai siūlo garantuoti, kad kuo greičiau būtų ratifikuotos TJO konvencijos visame pasaulyje ir būtų numatyta sistema, pagal kurią iš tikrųjų būtų užtikrinta, jog visos pasaulio vėliavų valstybės ir pakrančių valstybės laikytųsi tarptautinių taisyklių.

5.  Europos jūrų transportas – Europos ekonomikos dalis ir ekonominės integracijos varomoji jėga. Prognozuojama, kad jūrų transporto apimtys valstybėse narėse padidės nuo 3,8 mlrd. tonų 2006 m. iki 5,3 mlrd. tonų 2018 m. Tai reiškia, kad po dešimties metų Europos infrastruktūra ir uostų pajėgumai turėtų būti pritaikyti šiam padidėjimui. Bet kokiu atveju, būtina itin didinti uostų našumą. Šiuo tikslus ES galėtų prisidėti sukurdama Europos jūrų transporto erdvę be kliūčių ir sustiprindama ES jūrų greitkelių strategiją. Taip pat reikia mažinti administracinę naštą ir kurti tinkamas sąlygas siekiant pritraukti investicijų į uostų sektorių. Komisija taip pat parengs ES aplinkos srities teisės aktų taikymo uostų plėtrai gaires. Be to, bus įgyvendinami transeuropinio transporto tinklo projektai ir projektas „Marco Polo“ siekiant reaguoti į jūrų transporto augimą ir užtikrinti jo tvarumą.

6.  Europa – jūros srities mokslinių tyrimų ir naujovių lyderė pasaulyje. Šiuo metu Europa yra jūros srities mokslinių tyrimų ir naujovių lyderė pasaulyje. Reikia išlaikyti šią lyderės poziciją, nes ji sudaro sąlygas Europos pramonei augti ir būti veiksmingesnei, ypač jūrų transporto įmonių požiūriu. Ypač atsižvelgiant į ekologiškumą yra daug galimybių ir privalumų, nes jei skatinamas pramonės ekologiškumas, tai vis dažniau reiškia, kad stiprinamas ir jos konkurencingumas. Todėl Europos Sąjunga turėtų ir toliau siekti, kad laivai būtų saugesni ir ekologiškesni. Sudarius sąlygas tvariam judumui, visa transporto grandinė turėtų veikti našiau.

Pranešėjo nuomonės santrauka

Pranešėjas išreiškia pritarimą Komisijos komunikato nuostatoms. Kadangi komunikate svarstoma keletas temų, pranešėjas savo pranešime apsiribojo keliais prioritetiniais klausimais.

Pranešėjas visų pirma mano, kad jūrų sektoriui niekada nebus teikiama per daug svarbos. Europos jūrų sektoriaus indėlis į Bendrijos vidaus ekonomiką ir Europos transporto sistemą yra akivaizdus ir labai svarbus. Taigi rengiant bendrą Europos transporto politiką Europos jūrų transporto sektoriaus interesams turėtų būti suteikiama prioritetinė reikšmė. Reikia iki galo suvokti, kad Europos jūrų sektoriaus veikla vykdoma ir jūrų sektoriaus bendrovės konkuruoja visų pirma pasaulinėje rinkoje.

Veikla pasaulinėje rinkoje taip pat reiškia tai, kad politika turėtų būti derinama su specialiomis jūrų transporto reikmėmis. Negalima neįvertinti vėliavos pakeitimo pavojaus, dėl kurio daromas neigiamas poveikis aplinkai, vežimo laivais kokybei ir jūrų sektoriaus įmonių grupėms. Todėl pranešėjas mano, kad valstybės narės turėtų dėti visas pastangas siekdamos skatinti (esamą) savo vėliavų naudojimą, pvz., suteikiant apmokestinimo pagal tonažą ir fiskalines paslaugas jūrininkams bei laivų savininkams. Pranešėjas laukia naujų valstybės pagalbos taisyklių, kurias Komisija pažadėjo pateikti. Jis ragina Komisiją tai padaryti iki 2010 m.

Atsižvelgiant į įdarbinimo ir darbo sąlygas, pranešėjas mano, kad su jūrininkyste susijusios profesijos turėtų tapti patrauklesnės ES jaunimui. Turint mintyje, kad prognozuojama, jog jūrų transporto apimtys išaugs, jūrininkų paklausa tik didės. Taigi svarbu, kad įvairaus amžiaus jaunimas gautų informacijos apie šį sektorių. Taip pat svarbu, kad jūrininkams būtų užtikrintos patrauklios karjeros perspektyvos jūroje ir sausumoje. Tačiau neturėtų būti užkertamas kelias laivų savininkams įdarbinti trečiųjų šalių piliečius jūrų transporto srityje, nors, žinoma, svarbu užtikrinti, kad minėtieji darbuotojai atitiktų mokymų reikalavimus ir turėtų privalomą profesinę kvalifikaciją. Pranešėjas taip pat mano, kad Tarptautinės darbo organizacijos patvirtinti teisės aktai turėtų būti palaikomi, ratifikuojami ir atitinkamai įgyvendinami visame pasaulyje siekiant, kad visų jūrininkų darbo sąlygos atitiktų standartus.

Jūrų transporto sektorius susiduria su didelėmis problemomis aplinkosaugos srityje. Visų pirma reikia ypač gerinti į jūrą plaukiančių laivų aplinkosauginį veiksmingumą ir sumažinti išmetamų SOx, NOx, CO2 dujų ir kietųjų dalelių (PM10) kiekį. Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti, kad laivai nebūtų perregistruojami susitarimuose nedalyvaujančiose šalyse, itin svarbu užtikrinti, kad susitarimai šiuo klausimu būtų sudaromi pasaulio lygmeniu. Pranešėjas ragina Europos vandenyse nustatyti išmetamųjų teršalų kontrolės teritorijas. Siekdamas šio tikslo, jis ragina valstybes nares, jei galima, kartu su kaimyninėmis šalimis, nustatyti minėtąsias teritorijas, ypač siekiant apriboti išmetamą NOx kiekį. Komisija ir valstybės narės taip pat turi sukurti alternatyvias priemones, skirtas aplinkosauginiam veiksmingumui užtikrinti. Šios priemonės galėtų būti bunkerinio kuro mokestis, kurio dydis priklausytų nuo kuro kokybės ir daromo poveikio aplinkai, arba sąvokos „ekologiškas uostas“ įtvirtinimas. Taikant šią apdovanojimo/baudos sistemą ekologiškesniems laivams paslaugos uostuose būtų suteikiamos greičiau negu daug teršiantiems laivams ir (arba) ekologiškesni laivai galėtų gauti uosto įmokų nuolaidą. Pranešėjas taip pat tikisi, kad bus toliau plėtojamos jūrų laivų technologijos. Pastaraisiais metais, pritaikius naują kurą ir sukūrus geresnius variklius, padaryta didelė pažanga siekiant didesnio vidaus vandenyse plaukiojančių laivų aplinkosauginio veiksmingumo. Komisija turėtų ištirti, ar ši technologijų plėtra taip pat galėtų būti pritaikyta jūrų laivuose. Be to, pranešėjas mano, kad uostuose turėtų būti įrengti elektros energijos tiekimo įrenginiai, kuriuos naudojant būtų mažinamas išmetamų teršalų kiekis uostuose.

Turėdamas mintyje saugumą, pranešėjas išreiškia susidomėjimą trečiajame saugumo jūroje dokumentų pakete numatytais praktiniais aspektais. Todėl ragina valstybes nares nedelsiant ir tinkamai įgyvendinti dokumentų paketą. Pranešėjas taip pat pritaria Paryžiaus susitarimo memorandume numatytam sprendimui pradėti vykdyti rizika grindžiamus patikrinimus. Įgyvendinant šį sprendimą užkertamas kelias nereikalingiems patikrinimams, didinamas stebėsenos veiksmingumas, o tikrinami laivai susiduria su mažiau biurokratinių kliūčių. Be to, atsižvelgdamas į saugumo klausimą, pranešėjas norėtų išreikšti savo besąlygišką paramą misijai „Atalanta“, kurią vykdant Afrikos Kyšulyje nuo piratų saugomi jūrų laivai. Laivų savininkai taip pat turėtų pasinaudoti misijos „Atalanta“ ir kitų tarptautinio bendradarbiavimo organizacijų teikiamomis apsaugos nuo piratų galimybėmis. Reikia nedelsiant priimti sprendimus dėl tinkamo sulaikytų piratų teismo. Sunku susitaikyti su faktu, kad kai kuriais atvejais sulaikyti piratai turėjo būti paleisti, nes nebuvo priemonių juos teisti.

Kadangi jūrų transporto veikla vykdoma visame pasaulyje, pagrindinė teisės aktų rengimo atsakomybė tenka TJO. Europos Sąjungos vaidmuo TJO turėtų būti aktyvus siekiant užtikrinti naujų taisyklių parengimą ir ratifikavimą. Žinoma, ES taip pat atlieka svarbų vaidmenį perkeldama TJO taisykles į ES acquis ir jas įgyvendindama. Ypač taisyklių įgyvendinimo etapu atitinkamai turėtų veikti Europos jūrų agentūra. Valstybės narės glaudžiai konsultuojasi su Paryžiaus susitarimo memorandumo šalimis ir atlieka patikrinimus bei priežiūrą. Pranešėjas taip pat laukia, kad Komisija pateiktų pažadėtą jūrų politikos veiksmų planą iki 2018 m.

(1)

               Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija.


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

23.3.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

34

1

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Magdalena Alvarez, Inés Ayala Sender, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Michael Cramer, Christine De Veyrac, Saïd El Khadraoui, Ismail Ertug, Carlo Fidanza, Knut Fleckenstein, Jacqueline Foster, Mathieu Grosch, Georgios Koumoutsakos, Werner Kuhn, Marian-Jean Marinescu, Gesine Meissner, Hella Ranner, Vilja Savisaar, Olga Sehnalová, Brian Simpson, Dirk Sterckx, Silvia-Adriana Ţicău, Georgios Toussas, Giommaria Uggias, Thomas Ulmer, Peter van Dalen, Dominique Vlasto, Artur Zasada, Roberts Zīle

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Zigmantas Balčytis, Philip Bradbourn, Isabelle Durant, Tanja Fajon, Ádám Kósa, Dominique Riquet, Laurence J.A.J. Stassen, Sabine Wils, Janusz Władysław Zemke

Atnaujinta: 2010 m. balandžio 8 d.Teisinis pranešimas