Procedūra : 2008/0223(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0124/2010

Pateikti tekstai :

A7-0124/2010

Debatai :

PV 17/05/2010 - 16
CRE 17/05/2010 - 16

Balsavimas :

PV 18/05/2010 - 8.3
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0159

REKOMENDACIJA ANTRAJAM SVARSTYMUI     ***II
PDF 181kDOC 103k
2010 m. balandžio 28 d.
PE 440.179v02-00 A7-0124/2010

dėl Tarybos pozicijos per pirmąjį svarstymą siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo (nauja redakcija)

(05386/3/2010 – C7-0095/2010 – 2008/0223(COD))

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

Pranešėja: Silvia-Adriana Ţicău

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 PROCEDŪRA

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Tarybos pozicijos per pirmąjį svarstymą siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo (nauja redakcija)

(05386/3/2010 – C7-0095/2010 – 2008/0223(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos poziciją per pirmąjį svarstymą (05386/3/2010 – C7-0095/2010),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0780),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 175 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0413/2008),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikis šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms“ (COM(2009)0665),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 6 dalį, dėl Tarybos per pirmąjį svarstymą priimtos pozicijos dėl iš dalies pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo (nauja redakcija) (COM(2010)0165) priėmimo,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį ir į 194 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į savo poziciją per pirmąjį svarstymą(1),

–   atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–   atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę(3),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 72 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A7-0124/2010),

1.  pritaria Tarybos pozicijai;

2.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

3.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

4.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, įsitikinus, kad buvo tinkamai įvykdytos visos procedūros, ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1)

Priimti tekstai P6_TA(2009)0278.

(2)

OL C 277, 2009 11 17, p. 75.

(3)

OL L 200, 2009 8 25, p. 41.


AIŠKINAMOJI DALIS

Pastatų energinio naudingumo svarba

2008 m. ES įsipareigojo iki 2020 m. naudoti 20 proc. mažiau energijos ir pasiekti, kad iš atsinaujinančių šaltinių gaunama energija sudarytų 20 proc. bendro sunaudojamos energijos kiekio. Europos Vadovų Taryba nusprendė iki 2020 m. energijos vartojimo efektyvumą padidinti 20 proc.

ES nustatė, kad pastatų sektorius – vienas iš sektorių, turinčių daugiausiai energijos taupymo galimybių. Pastatų sektoriuje sunaudojama 40 proc. energijos ir į aplinką išmetama 35 proc. visų išmetalų. Gyvenamosios paskirties pastatų sektoriuje, kuriame sunaudojama 26 proc. visos energijos, yra daugiau galimybių taupiau naudoti energiją, negu komercinės paskirties pastatų sektoriuje. Pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas – veiksmingiausias būdas 20 proc. sumažinti energijos naudojimą ir išmetalų kiekį sektoriuose, kuriems netaikoma prekybos taršos leidimais sistema (PTLS).

Pastatuose, kuriuose energija vartojama efektyviai, vidutiniškai sutaupoma 30 proc. energijos, palyginti su įprastiniais pastatais. Be to, efektyviuose energijos vartojimo požiūriu pastatuose mažesnės vandens sąnaudos, priežiūros išlaidos ir komunalinių paslaugų sąskaitos.

Pastatų energinio naudingumo direktyva turės didžiulės įtakos Europos piliečių gyvenimui, nes ją įgyvendinant bus daromas tiesioginis poveikis pastatams, kuriuose jie gyvena ir kuriais naudojasi. Be to, investicijos siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir daugiau naudoti energijos iš atsinaujinančių šaltinių sukurs milijonus darbo vietų ir prisidės prie tvaraus ES ekonomikos augimo.

Komisijos pasiūlymas parengti naują Direktyvos 2002/91/EB (PEND) redakciją

Europos Komisija 2008 m. lapkričio 13 d., kaip dalį teisės aktų energetinio naudingumo klausimu paketo, pateikė teisėkūros pasiūlymą parengti naują Direktyvos 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo redakciją.

Europos Parlamento pozicija per pirmąjį svarstymą

Europos Parlamentas 2009 m. balandžio 22 d. vykstant bendro sprendimo procedūrai dėl naujos Direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo redakcijos per pirmąjį svarstymą priėmė savo poziciją ir didžioji dauguma (549 balsavo už, 51 – prieš ir 26 susilaikė) pritarė tam, kad reikia gerinti pastatų energinį naudingumą.

Svarbiausi Europos Parlamento pateikti pakeitimai:

§ Naujas priedas, kuriame išvardijami bendros optimalių sąnaudų lygių apskaičiavimo metodikos principai.

§ Aiškus terminas, iki kurio visi nauji pastatai turi būti bent jau tokie, kuriuos eksploatuojant galutinis sunaudojamos energijos kiekis būtų lygus nuliui (2016 m. gruodžio 31 d.). Valstybės narės nustato planinį rodiklį, t. y. kokią minimalią procentinę dalį nuo bendro pastatų skaičiaus iki 2015 m. ir iki 2020 m. turi sudaryti pastatai, kuriuos eksploatuojant galutinis sunaudojamos energijos kiekis lygus nuliui.

§ Abipusis reikalavimų, taikomų sertifikatus dėl pastatų energinio naudingumo išduodantiems specialistams ir šildymo bei oro kondicionavimo įrangos inspektoriams, pripažinimas.

§ Konsultacijos su vietos, regionų ir nacionalinės valdžios atstovais.

§ Bendros gairės, kuriose nurodomi minimalūs energinio naudingumo sertifikatų turinio ir pateikimo standartai.

§ Valdžios institucijos imasi vadovaujamojo vaidmens ir įgyvendina pastatų, kuriose jos įsikūrusios, energinio naudingumo sertifikate pateiktas rekomendacijas.

§ Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai turi būti nustatomi sudedamosioms pastato dalims ir pastatuose įrengtoms ir eksploatuojamoms techninėms pastato sistemoms.

§ Visuose naujuose ir dideliu mastu renovuojamuose pastatuose turi būti įrengiami pažangieji skaitikliai.

§ Finansinės paskatos ir rinkos kliūtys: valstybės narės iki 2011 m. birželio 30 d. parengia nacionalinius veiksmų planus, kuriuose nurodo siūlomas priemones, skirtus šios direktyvos reikalavimams įgyvendinti mažinant esamas teisines ir rinkos kliūtis ir gerinant jau taikomas ir naujas finansines bei fiskalines priemones tam, kad būtų efektyviau vartojama energija naujuose ir esamuose pastatuose.

§ Iki 2011 m. valstybės narės savo teritorijose pradeda taikyti savanorišką sertifikavimo sistemą, kuri veiktų lygiagrečiai su nacionaline sertifikavimo sistema, o iki 2012 m. parengia savanoriško bendro ES ne gyvenamųjų pastatų energinio naudingumo sertifikavimo sistemą.

§ Naujos oro kondicionavimo sistemų tikrinimo, nepriklausomų ekspertų ir mokymo nuostatos.

§ Iki 2010 m. Komisija sukuria tinklavietę, kurioje pateikiama tam tikra informacija, taip pat naujausios visų efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planų versijos.

Antrasis svarstymas Europos Parlamente

Europos Parlamentas ir ES Taryba 2009 m. lapkričio 19 d. pasiekė politinį susitarimą dėl techninių teisėkūros pasiūlymo aspektų. Pagrindiniai laimėjimai:

§ Atskiras straipsnis skiriamas finansiniams klausimams (10 str.), įskaitant pasiūlymus, kurie bus pateikti iki 2011 m. birželio 30 d., ir 18, 19 ir 20 konstatuojamosios dalys dėl esamų priemonių ir programų. Be to, į straipsnius dėl sertifikatų (11 str. 4 d.) ir dėl pastatų, kuriuose sunaudojamos energijos kiekis lygus beveik nuliui (9 str. 3 d.) įtrauktos galutinės nuostatos. (Šie straipsniai papildyti Komisijos pareiškimu).

§ Pastatai, kuriuose sunaudojamos energijos kiekis lygus beveik nuliui. Iki 2020 m. gruodžio 21 d. visuose naujuose pastatuose, o dvejais metais anksčiau viešojo sektoriaus, kuris turėtų rodyti sektiną pavyzdį, pastatuose, sunaudojamos energijos kiekis turi būti lygus beveik nuliui. Šiuo metu politikoje, susijusioje su pastatais, kuriuose sunaudojamos energijos kiekis lygus beveik nuliui, numatyti plačių užmojų tikslai ir nacionaliniai veiksmų planai, kurie apima paramos priemones (9 str.).

§ Kai pastatai renovuojami dideliu mastu, pastatų ar renovuotų dalių energinis naudingumas turi atitikti minimalius energinio naudingumo reikalavimus, kai tai techniškai, praktiškai ir ekonomiškai įgyvendinama. Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai taip pat taikomi techninėms pastato sistemoms ir sudedamosioms pastato dalims, kurios daro didelį poveikį pastato apvalkalo energiniam naudingumui, kai jos keičiamos arba modernizuojamos (7 ir 8 str.).

§ Taikymo srities išplėtimas kitiems, ne tik dideliu mastu renovuojamiems, pastatams: reikalavimai surenkamosioms statinių dalims ir pastatų dalims dabar pateikiami 7 straipsnyje.

§ Pagrindinės naujos nuostatos dėl sertifikatų: išsamūs reikalavimai, susiję su informacija, įskaitant informaciją apie finansines galimybes, kuri turi būti pateikiama kartu su sertifikatu (11 str. 4 d.); viešasis sektorius turi būti skatinamas rodyti pavyzdį ir įgyvendinti pastatų energinio naudingumo sertifikate pateiktas rekomendacijas iki sertifikato galiojimo laiko pabaigos (11 str. 5 d.); bendroji ES savanoriška ne gyvenamųjų pastatų sertifikavimo sistema (11 str. 9 d.); nuostatos, susijusios su energinio naudingumo sertifikatų išdavimu ir rodymu (10 ir 11 str.); reikalavimas skelbimuose apie pastato arba pastato dalies pardavimą ir (arba) nuomą pateikti energinio naudingumo sertifikate nurodytą energinio naudingumo rodiklį (12 str. 4 d.).

§ Daugiau informacijos ir skaidrumo apie ekspertų akreditaciją, mokymą, finansines priemones, informacija savininkams ir nuomotojams, daugiau informacijos apie sertifikatus (17 ir 20 str.).

§ Mažesnė administracinė našta, susijusi su patikrinimais.

§ Konsultacijos su vietinės valdžios institucijomis ir parama valdžios institucijoms siekiant įgyvendinti rekomendacijas; Naujas straipsnis dėl konsultacijų su suinteresuotomis šalimis, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas (21 str.), ir naujos nuostatos dėl gairių vietiniams planuotojams ir architektams siekiant apsvarstyti, kaip optimaliai suderinti energijos vartojimo efektyvumo didinimą, energijos iš atsinaujinančių šaltinių naudojimą ir centralizuoto šildymo ir aušinimo naudojimą planuojant, projektuojant ir rekonstruojant pramoninius ar gyvenamuosius rajonus (28 konstatuojamoji dalis).

§ Naujuose pastatuose numatoma galimybė naudoti daugiau atnaujinamų sudedamųjų dalių (6 str.).

§ Didesnis Komisijos vaidmuo vertinant nacionalinius planus (9 str. 4 d.) ir patikrinimų ataskaitas (15 str. 4 d.).

§ Pradedamos taikyti pažangios matavimo sistemos ir aktyvios kontrolės sistemos, pvz., automatizavimo, kontrolės ir stebėsenos sistemos, padedančios taupyti energiją (8 str.).

§ Bendros metodikos nėra, tačiau iki 2011 m. birželio 30 d. Komisija nustato lyginamosios metodikos principus, skirtus sąnaudų požiūriu optimaliems minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygiams apskaičiuoti (5 str. ir III priedas).

§ Peržiūros sąlyga: Direktyva bus peržiūrėta iki 2017 m. sausio 1 d.

Vis dėlto, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, reikia atlikti tam tikrus pakeitimus, visų pirma susijusius su teisiniu pagrindu ir deleguotaisiais teisės aktais (ankstesnė komitologijos procedūra). Atitinkamos nuostatos yra susijusios su įgaliojimų perdavimu (23 str.) ir penkerių metų trukmės įgaliojimų iš dalies taisyti I priedą (Bendroji pastatų energinio naudingumo skaičiavimo sistema) perdavimu, kuris savaime atnaujinamas tokiam pat laikotarpiui, nebent Europos Parlamentas arba Taryba atšauktų įgaliojimų perdavimą, su įgaliojimų perdavimo atšaukimu (24 str.) ir prieštaravimais deleguotiesiems aktams (25 str.) per du mėnesius nuo pranešimo datos.

Direktyvą patvirtinus ir paskelbus ES oficialiajame leidinyje, valstybės narės turės dvejus metus perkelti šią naują direktyvą į nacionalinę teisę.

Išvados

Bendra Tarybos pozicija pagrįsta susitarimu, kurį Europos Parlamentas ir ES Taryba pasiekė 2009 m. lapkričio mėnesį.


PROCEDŪRA

Pavadinimas

Pastatų energinis naudingumas (nauja redakcija)

Nuorodos

05386/3/2010 – C7-0095/2010 – 2008/0223(COD)

Pirmojo svarstymo EP data - P numeris

23.4.2009                     T6-0278/2009

Komisijos pasiūlymas

COM(2008)0780 - C6-0413/2008

Paskelbimo, kad gauta bendroji pozicija, plenariniame posėdyje data

19.4.2010

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ITRE

19.4.2010

Pranešėjas (-ai)

       Paskyrimo data

Silvia-Adriana Ţicău

21.7.2009

 

 

Priėmimo data

28.4.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

53

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jean-Pierre Audy, Zigmantas Balčytis, Bendt Bendtsen, Jan Březina, Reinhard Bütikofer, Maria Da Graça Carvalho, Giles Chichester, Christian Ehler, Lena Ek, Ioan Enciu, Gaston Franco, Adam Gierek, Norbert Glante, Fiona Hall, Jacky Hénin, Sajjad Karim, Arturs Krišjānis Kariņš, Philippe Lamberts, Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz, Angelika Niebler, Jaroslav Paška, Aldo Patriciello, Anni Podimata, Miloslav Ransdorf, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Jens Rohde, Paul Rübig, Amalia Sartori, Francisco Sosa Wagner, Konrad Szymański, Britta Thomsen, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Claude Turmes, Niki Tzavela, Vladimir Urutchev, Adina-Ioana Vălean, Alejo Vidal-Quadras

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Antonio Cancian, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Oriol Junqueras Vies, Ivailo Kalfin, Alajos Mészáros, Ivari Padar, Vladko Todorov Panayotov, Markus Pieper, Vladimír Remek, Frédérique Ries, Theodoros Skylakakis, Silvia-Adriana Ţicău, Hermann Winkler

Atnaujinta: 2010 m. gegužės 6 d.Teisinis pranešimas