dėl Tarybos pozicijos pirmojo svarstymo metu dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl su energija susijusių gaminių sunaudojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją (nauja redakcija)

(05247/1/2010 – C7-0094/2010 – 2008/0222(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos poziciją per pirmąjį svarstymą (05247/1/2010 – C7-0094/2010),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0778),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0412/2008),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikis šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms“ (COM(2009)0665),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „COM(2009) 665 galutinis. Papildymas“ ((COM(2010)0147),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį ir 194 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl siūlomo teisinio pagrindo,

–   atsižvelgdamas į savo poziciją per pirmąjį svarstymą(1),

–   atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–   pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 72 ir 37 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A7-0128/2010),

1.  pritaria Tarybos pozicijai;

2.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

3.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalyje;

4.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą patikrinus, kad tinkamai įvykdytos visos procedūros, ir susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai ir Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0345. (2) OL C 228, 2009 9 22, p. 90.

2008 m. lapkričio 17 d. Europos Komisija Tarybai ir Europos Parlamentui pateikė naujos redakcijos projektą dėl su energija susijusių gaminių sunaudojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją direktyvos, kurio teisinis pagrindas – 95 straipsnis. Šis pasiūlymas kartu su kitais pasiūlymais dėl pastatų energinio naudingumo (naujos redakcijos direktyva) ir dėl padangų ženklinimo atsižvelgiant į degalų naudojimo efektyvumą ir kitus esminius parametrus (pasiūlymas dėl reglamento) sudaro 2008 m. lapkričio mėn. Komisijos pateiktą energijos vartojimo efektyvumo dokumentų paketą.

Europos Parlamentas priėmė nuomonę per pirmąjį svarstymą 2009 m. gegužės 5 d. ir patvirtino 60 Komisijos pasiūlymo pakeitimų.

Po to, kai per pirmąjį svarstymą buvo priimta Parlamento nuomonė ir atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo įsigaliojimą, sutarta dėl dviejų etapų metodo siekiant palengvinti derybų procesą.

- pirmuoju etapu reikia pasiekti susitarimą dėl direktyvos esmės. Šis susitarimas sudarytas 2009 m. lapkričio mėn. ir patvirtintas Nuolatinių atstovų komiteto (Coreper) 2009 m. lapkričio mėn. 19 d. sprendimu ir ITRE pirmininko 2009 m. gruodžio 2 d. laišku.

- Antruoju etapu reikia pasiekti susitarimą dėl pakeitimų, kurie turi būti padaryti įsigaliojus SESV, ypač dėl teisinio pagrindo patvirtinimo ir deleguotųjų aktų nuostatų. Šis susitarimas sudarytas 2010 m. kovo mėn. ir patvirtintas Nuolatinių atstovų komiteto 2010 m. kovo mėn. 24 d. sprendimu ir ITRE pirmininko 2010 m. kovo 25 d. laišku.

Remiantis šių derybų rezultatais parengta per Tarybos pirmąjį svarstymą pateikta pozicija pagal SESV 294 straipsnį, priimta 2010 m. balandžio 14 d., ir todėl būtų galima netrukus per antrąjį svarstymą pasiekti susitarimą, nes Tarybos pirmajame svarstyme pateikta nuomone Parlamente patvirtinta be pakeitimų.

Pagrindiniai susitarimo aspektai

- Etiketės turinys ir išdėstymas. Pasiektas susitarimas atitinka Parlamento pozicijos po pirmojo svarstymo (70 pakeitimas) esmę, kadangi jame pritariama žymėjimui A–G raidėmis, iki trijų apribojamas kategorijų skaičius, kuris gali būti pridedamas prieš A (jei būtina esant technologiniam progresui), o bendras kategorijų skaičius apribojamas iki septynių. Be to, esant konkrečioms tinkamai apibrėžtoms aplinkybėms suteikiama galimybė pakeisti skalę. Pagal naują peržiūros sąlygą Komisija, atsižvelgdama į techninę pažangą ir į tai, ar ženklinimas suprantamas vartotojams, iki 2014 m. pabaigos turi įvertinti, ar reikia pakeisti nuostatas dėl etiketės išdėstymo.

- Reklama. Aiškus įpareigojimas visose su energija susijusių produktų reklamose, kai pateikiama su kaina arba su energija susijusi informacija, pateikti nuorodą apie sunaudojamą energiją. Primą kartą, atsižvelgiant į Parlamento per pirmąjį svarstymą pateiktą poziciją, susitarta dėl šios privalomos nuorodos. Taryba taip pat visiškai pritaria EP pozicijai dėl privalomos informacijos apie energijos sunaudojimą arba dėl nuorodos techninėje reklaminėje literatūroje apie produkto energijos efektyvumo klasę pateikimo.

- Viešieji pirkimai. Nacionaliniai užsakovai turėtų stengtis įsigyti tik tokius produktus, kurie atitinka didžiausių veiksmingumo lygių ir aukščiausios energijos vartojimo efektyvumo klasės kriterijams. Be to, nacionalinės valdžios institucijos gali numatyti konkrečias paskatas vartotojams ir pramonės įmonėms, kad jie rinktųsi taupius energijos požiūriu produktus. Valstybių narių vartotojams ir pramonės įmonėms taikomomis paskatomis turėtų būti siekiama didžiausio veiksmingumo lygio, įskaitant aukščiausios energijos vartojimo efektyvumo klasę.

- Prioritetinis sąrašas. Įpareigojimas Komisijai pateikti su energija susijusių produktų, kuriems galėtų būti taikomos įgyvendinimo priemonės, prioritetinį sąrašą. Į šį prioritetinį sąrašą taip pat turi būti įtraukti statybos produktai, kurie daro didelį poveikį energijos suvartojimui.

Pranešėjos nuomonė

Energijos ženklinimo direktyva atlieka itin svarbų vaidmenį siekiant ES tikslo iki 2020 m. 20 proc. efektyviau naudoti energiją. Šiuo aspektu jai tenka pagrindinis vaidmuo kovojant su klimato kaita, siekiant ES pereiti prie veiksmingos, tvarios ir konkurencingos ekonomikos ir stiprinant Europos energetinį saugumą. Mūsų tikslas – sudaryti sąlygas ir sukurti tiek rinkai, tiek vartotojams naudingas aplinkybes užtikrinant kiekvieno vartotojo prieigą prie tinkamos informacijos ir visišką kiekvieno asmens supratimą apie pasirinkimo poveikį. Šiuo aspektu dėl Energijos ženklinimo direktyvos pasiektas susitarimas turi svarbios pridėtinės vertės.

Ypač reikalavimas, kad reklamoje turi būti paminėta etiketė apie energiją naudojimą, padės užtikrinti, kad galutiniai vartotojai nebūtų klaidinami ir kad gautų visą reikiamą informaciją ir galėtų pagrįstai rinktis. Taip pat, Parlamentui primygtinai reikalaujant, nebus taikomas neapibrėžtos skalės ženklinimas ir bus užtikrinta, kad liks A–G skalės modelis, kurį vartotojai kol kas labai gerai vertina. Be to, peržiūrint kategorijas, skalės pakeitimo galimybės ir kriterijai aiškiai apibrėžti taip, kad neatsirastų spragų. Todėl, prireikus prie jau esamų kategorijų pridėti naujų, savaime būtų pradedamas skalės pakeitimo procesas. Taip pat, papildomai numačius bendrąją peržiūros sąlygą, atsiranda galimybė šią direktyvą iš esmės peržiūrėti ne vėliau kaip 2014 m. atsižvelgiant į techninę pažangą ir vartotojų ženklinimo supratimą. Tai dar viena apsaugos priemonė, užtikrinanti, kad vartotojui gerai suprantama skalė nebus keičiama bent jau iki minėtosios peržiūros.

28.4.2010

Herbert Reul

Pirmininkui

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto

BRIUSELIS

Tema:              Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl su energija susijusių gaminių sunaudojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją (COM(2008)0778 – C7–0412/2008/0222(COD))

Gerb. Pirmininke,

2010 m. kovo 23 d. laišku Jūs kreipėtės į Teisės reikalų komitetą pagal Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 2 dalį, kad šis apsvarstytų minėto Komisijos pasiūlymo teisinio pagrindo tinkamumą.

Komitetas minėtą klausimą apsvarstė 2010 m. balandžio 28 d. posėdyje.

2010 m. kovo 23 d. laišku Jūs informavote Teisės reikalų komitetą apie Tarybos pasiūlytą teisinio pagrindo keitimą, taikomą atliekant siūlomą direktyvos dėl ženklinimo naują redakciją(1). Taryba nurodė savo ketinimus šį naują pagrindą naudoti artimiausiu laiku pateikiant savo Bendrąją poziciją ir atrodo, kad Jūsų komitetas informavo apie savo pasiruošimą patvirtinti šį pakeitimą. Nediskutuojant dėl tikriausiai neabejotino pritarimo šiam veiksmui manoma, kad vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsniu(2). Teisės reikalų komitetas turėtų pateikti savo nuomonę dėl teisinio pagrindo keitimo, nes jis skiriasi nuo Komisijos pirminio pasiūlymo.

Todėl šio rašto tikslas yra nustatyti tinkamą teisinį pagrindą Komisijos pasiūlymui dėl direktyvos dėl su energija susijusių gaminių sunaudojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją(3) (toliau – pasiūlymas), kuriuo siekiama nauja redakcija išdėstyti Tarybos direktyvą 92/75/EEB (toliau – Energijos ženklinimo direktyva). Komisija pasiūlė kaip teisinį pagrindą naudoti SESV 114 straipsnį, o Taryba siūlo naudoti SESV 194 straipsnį.

Bendrosios pastabos

Teisinio pagrindo pasirinkimas yra svarbus, nes Sąjunga buvo sukurta remiantis kompetencijos suteikimo (žr. sutarties tekstą) principu; Bendrijos institucijos gali veikti tik tokiu būdu, kuris yra suderinamas su joms Sutartimi suteiktais įgaliojimais(4).

Pagal Teisingumo Teismo praktiką nustatoma, kad teisinio pagrindo pasirinkimas negali būti subjektyvus. Buvo sukurtas pastovių kriterijų rinkinys, kuris yra taikomas nustatant tinkamą teisinį pagrindą. Galutinis pasirinkimas privalo būti paremtas objektyviais faktoriais, kuriuos galima persvarstyti teisiniu požiūriu. Šie faktoriai – tikslas bei atitinkamo teisėkūros akto tikslas ir turinys(5). Teisinį pagrindą būtina pasirinkti remiantis objektyviai veiksniais, kuriuos galima teisiškai persvarstyti, pvz., atitinkamo teisė akto tikslu ir turiniu. Nėra svarbu tai, kad institucija nori aktyviau dalyvauti priimant atitinkamą priemonę, nereikšmingi taip pat ir priemonės taikymo srityje atlikti su kitais klausimais susiję veiksmai ir aplinkybės, kuriomis buvo priimtas teisės aktas.(6)

Svarstomi teisiniai pagrindai:

EB sutarties 95 straipsnis, kuris pakeitė EB sutarties 100a straipsnį, sudarė teisinį Energijos ženklinimo direktyvos pagrindą. Komisija 2009 m. gruodį užsiminė, kad atitinkamas SESV 114 straipsnis dabartiniame pasiūlyme turėtų būti išlaikytas. Pasisakydama prieš, Taryba pasiūlė SESV 194 straipsnį, kuriame pateikiamos nuostatos dėl energetikos politikos, pirmą kartą įsigaliojo Lisabonos sutartimi. Nagrinėjamos nuostatos formuluojamos taip:

114 straipsnis

(EB sutarties ex 95 straipsnis)

1.        Išskyrus tuos atvejus, kai Sutartyse nustatyta kitaip, 26 straipsnyje iškeltiems tikslams pasiekti taikomos toliau dėstomos nuostatos. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, nustato priemones valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, skirtoms vidaus rinkos sukūrimui ir veikimui, suderinti.

2.        Šio straipsnio 1 dalis netaikoma fiskalinėms nuostatoms ir nuostatoms, susijusioms su laisvu asmenų judėjimu bei pagal sutartį dirbančių asmenų teisėmis ir interesais.

3.        Komisija savo pasiūlymuose, numatytuose 1 dalyje, dėl sveikatos, saugos, aplinkos apsaugos ir vartotojų apsaugos dėmesį kreipia į aukšto lygio apsaugą ir ypač atsižvelgia į visas mokslo faktais pagrįstas naujoves. Pagal atitinkamą kompetenciją šio tikslo taip pat siekia Europos Parlamentas ir Taryba.

4.        Jei Europos Parlamentui ir Tarybai, Tarybai arba Komisijai nustačius kurią nors suderinimo priemonę valstybė narė mano, kad 36 straipsnyje nurodytais arba su aplinkos ar darbo aplinkos apsauga susijusiais svarbiais sumetimais reikia išlaikyti nacionalines nuostatas, apie tas nuostatas ir jų išlaikymo motyvus ji praneša Komisijai.

5.        Be to, nepažeidžiant 4 dalies, jei Europos Parlamentui ir Tarybai, Tarybai arba Komisijai nustačius kurią nors derinimo priemonę valstybė narė mano, kad dėl jos iškyla jai būdingų problemų ir todėl jai reikia priimti naujais moksliniais įrodymais pagrįstas nacionalines nuostatas, reglamentuojančias aplinkos ar darbo aplinkos apsaugą, apie numatytas nuostatas ir jų priėmimo motyvus ji praneša Komisijai.

6.        Komisija per šešis mėnesius nuo 4 ir 5 dalyse nurodytų pranešimų patvirtina arba atmeta aptartąsias nacionalines nuostatas, patikrinusi, ar jos nėra savavališkos diskriminacijos priemonė arba užslėptas valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimas ir ar jos netrukdo veikti vidaus rinkai.

Komisijai per šį terminą nepriėmus sprendimo, 4 ir 5 dalyse nurodytos nacionalinės nuostatos laikomos patvirtintomis.

Kai klausimas sudėtingas ir nėra pavojaus žmonių sveikatai, Komisija gali atitinkamai valstybei narei pranešti, kad šioje dalyje nurodytas terminas gali būti pratęstas dar vienam iki šešių mėnesių trunkančiam laikotarpiui.

7.        Jei pagal 6 dalį valstybei narei leidžiama išlaikyti arba priimti nuostatas, neatitinkančias suderinimo priemonės nuostatų, Komisija nedelsdama nagrinėja, ar siūlyti pakeisti tą priemonę.

8.        Jei valstybė narė iškelia konkrečią visuomenės sveikatos problemą tokioje srityje, kuriai buvo skirtos ankstesnės derinimo priemonės, ji atkreipia į tai Komisijos dėmesį, o ši nedelsdama nagrinėja, ar siūlyti Tarybai atitinkamas priemones.

9.        Nukrypdama nuo 258 ir 259 straipsniuose nustatytos tvarkos, Komisija ir kiekviena valstybė narė gali tiesiogiai kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, jei mano, kad kita valstybė narė piktnaudžiauja šiame straipsnyje numatytomis galiomis.

10.      Pirmiau paminėtos suderinimo priemonės atitinkamais atvejais apima ir apsaugos sąlygą, leidžiančią valstybėms narės dėl vienos ar kelių 36 straipsnyje nurodytų neekonominių priežasčių imtis laikinų priemonių kartu joms taikant Sąjungos kontrolės tvarką.

XXI ANTRAŠTINĖ DALIS

ENERGETIKA

194 straipsnis

1.        Kuriant vidaus rinką ar jai veikiant ir atsižvelgiant į poreikį išsaugoti ir gerinti aplinką, Sąjungos energetikos politika, vadovaujantis valstybių narių solidarumu, siekiama:

(a)    užtikrinti energijos rinkos veikimą;

(b)    užtikrinti energijos tiekimo saugumą Sąjungoje;

(c)    skatinti energijos vartojimo efektyvumą bei taupymą ir naujų bei atsinaujinančių energijos formų plėtojimą; taip pat

(d     skatinti energetikos tinklų sujungimą.

2.        Nepažeidžiant kitų Sutarčių nuostatų taikymo, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, nustato priemones, būtinas 1 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti. Šios priemonės patvirtinamos pasikonsultavus su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu.

Nepažeidžiant 192 straipsnio 2 dalies c punkto, jos neturi poveikio valstybės narės teisei apibrėžti savo energijos išteklių naudojimo sąlygas, pasirinkti tarp skirtingų energijos šaltinių ir nustatyti bendrą energijos tiekimo struktūrą.

3.        Nukrypdama nuo 2 dalies, Taryba, spręsdama vieningai pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, patvirtina čia nurodytas priemones, kai jos pirmiausia yra fiskalinio pobūdžio.

Būtina pastebėti, kad siūlomi teisiniai pagrindai neprieštarauja vienas kitam ir tiksliau yra kaip papildomos nuostatos; Abiejuose yra nagrinėjamas vidaus rinkos integracijos stiprinimas. Tačiau reglamentuojant platesnės 114 straipsnio kompetencijos srities dalį, 194 straipsniu įvedamas antras politikos tikslas – aplinkos apsauga didinant energijos suvartojimo veiksmingumą. Tai be jokių abejonių keičia tai, kaip jis veikia. 114 straipsnis yra išskirtinai susijęs su ekonominiais klausimais, o ypač su rinką iškraipančių savavališkai sukurtų kliūčių šalinimu. Todėl būtų neišvengiama, kad siekiant aplinkosaugos tikslų, būtų atliekami veiksmai prieštaraujantys (bent jau trumpalaikiu laikotarpiu) tam kas yra apibūdinama kaip laisva ekonomika. Trumpai tariant, nuostatos yra panašios, tačiau jokiu būdu nėra identiškos.

Tačiau, būtina įspėti kad vien faktas jog siūloma priemonė yra susijusi su energetikos sektoriumi nereiškia, kad ši priemonė privalo būti paremta SESV 194 straipsniu. Šis straipsnis turi būti laikomas skirtu energetikos politikos priemonėms, kurių tikslas yra užtikrinti energijos rinkos veikimą ir energijos tiekimą Sąjungai, skatinti energijos suvartojimo efektyvumą ir taupymą bei naujų ir atsinaujinančios formos energijų plėtrą bei energijos tinklų tarpusavio jungčių skatinimą. Energetikos politikos priemonės, kurių tikslas yra vidaus rinkos sukūrimas ir veikla vis dar privalo būti paremtos SESV 114 straipsniu.

Nustatant kuris ir minėtų straipsnių yra labiau tinkamas, bus patikrinta energetikos politikos, kaip Bendrijos kompetencijos srities raida, o taip pat pasiūlymo tikslas ir turinys.

ES energetikos sektoriaus reglamentavimas prieš ir po Lisabonos sutarties įsigaliojimo

Tradiciškai, nacionalinės energijos rinkos buvo fragmentuotos, o EB sutartimi nebuvo suteikta jokios konkrečios teisėkūros kompetencijos energetikos politikos srityje. Tačiau, Bendrija įtakojo šią svarbią politikos sritį, Sutartimi patvirtindama teisines nuostatas reglamentuojančias bendrą rinką bei aplinkos apsaugos politiką(7).

Lisabonos sutartimi Sąjungai suteikiama aiškesnė ir detalesnė kompetencija energetikos politikos srityje, SESV 4 straipsniu šią sritį paskelbiant pasidalijamosios kompetencijos sritimi(8). SESV 194 straipsniu numatoma Bendrijos energetikos politika, derinama su vidaus rinka, taip pat metu skatinant aplinkos apsaugą bei jos būklės gerinimą(9).

Kas dėl teisinio nuoseklumo bei saugumo, iš esmės galima teigti, kad konkrečios krypties teisinio pagrindo palaikymas skatina Bendrijos veiksmų skaidrumą ir konstitucinį teisėtumą. Tokioje strategiškai svarbioje ir politiškai jautrioje srityje yra ypač svarbu laikytis šių principų. Teisingumo Teismas nustatė, kad tais atvejais, kai buvo patvirtintas specifinis sektoriui taikomas teisinis režimas, pirmenybė teikiama jam, o ne likusioms ir bendrosioms nuostatoms(10).

Siūlomo reglamento tikslas ir turinys

Patvirtinta 1992 m., dabartinė Energijos ženklinimo direktyva yra pagrindas, kuriuo remiantis Komisija taikydama įgyvendinimo priemones gali tvirtinti energijos ženklinimo reikalavimus pakankamai trumpam buitinių prietaisų sąrašui. Todėl vartotojai, turintys galimybę nesunkiai supažindinti su informacija apie prietaisų energijos suvartojimo veiksmingumą yra skatinami pasirenkant prekę kreipti dėmesį į taupant energiją gaunamą naudą, o gamintojams suteikiama paskata kurti ekologiškesnes prekes ir jas atitinkamai pateikti į rinką. Ši dinamika akivaizdžiai ir tuo pat metu sukuria ekonominės naudos bei naudos aplinkai ir dera su daugeliu Bendrijos politikos iniciatyvų(11).

Energijos ženklinimo direktyvos poveikio vertinimas parodė, kad šalia nuoseklaus dabartinio režimo įgyvendinimo praplėtus jos taikymo sritį įtraukiant visus su energija susijusius gaminius(12) būtų ypač taupomi energijos ištekliai(13). Dėl šios priežasties Komisija darydama pasirinkimą iš keturių persvarstymo procedūroje pateiktų politikos srities variantų pasirinko dabartinį pasiūlymą.

Tolimesnė analizė bus palengvinta pateikiant nuorodą į skirsnį „Teisinis pagrindas“, kuris pateikiamas Komisijos pasiūlyme. Teisiniu pagrindu pasirinkdama EB sutarties 95 straipsnį (SESV 114 straipsnį) Komisija nurodė:

Energijos ženklinimo direktyva užtikrina, kad būtų sukurta tinkamai veikianti vidaus rinka, kurioje būtų vienodos konkurencijos sąlygos, o prekybai nebūtų sudaromos techninės kliūtys. Šia direktyva taip pat užtikrinamas į jos taikymo sritį įtrauktų gaminių, atitinkančių ženklinimo reikalavimus, nustatytus pagal direktyvą priimtose įgyvendinimo priemonėse, laisvas judėjimas(14).

Komisija savo pagrindimą kaip tinkamą teisinį pagrindą naudoti EB sutarties 95 straipsnį išdėsto terminais, išskirtinai taikomais kalbant apie vidaus rinką. Tai būtina pažymėti kadangi didžioji dalis aiškinamojo memorandumo yra susisijusi su energijos taupymo klausimais bei su tuo susijusią naudą aplinkai, kurios galima pasiekti taikant šį pasiūlymą.

Pasiūlymo 3 konstatuojamoji dalis tai puikiai parodo ir todėl ją visą verta pacituoti:

„Tikslios, svarbios ir lygintinos informacijos apie su energija susijusių gaminių  konkretų  energijos sunaudojimą teikimas gali daryti įtaką galutiniams vartotojams  pasirenkant gaminius , kurie sunaudoja arba kuriuos naudojant netiesiogiai sunaudojama  mažiau energijos ir kitų svarbių išteklių , ir tuo pačiu skatinti gamintojus imtis veiksmų, kad jų gaminiai  sunaudotų mažiau energijos ir kitų svarbių išteklių ; be to, taip  netiesiogiai turėtų būti  skatinamas šių gaminių  efektyvus naudojimas. Neturint šios informacijos, vien tik rinkos veiksniais nebus skatinamas šių gaminių  racionalus energijos ir kitų svarbių išteklių  naudojimas“.

8 konstatuojamoje dalyje teigiama, kad tik su energija susiję gaminiai turintys didesnio poveikio energijos arba jos išteklių suvartojimui turėtų patekti į šių įgyvendinamųjų teisės aktų taikymo sritį, tuo tarpu 12 konstatuojamoje dalyje nurodoma, kad energijos suvartojimo veiksmingumo nereikėtų siekti mastu, kuris galėtų sukelti bendras neigiamas pasekmes aplinkai. Nei vienoje iš pasiūlymo konstatuojamųjų dalių nėra išsamiai nagrinėjama galima nauda vidaus rinkai. Dabartinio tikslo vardan yra svarbu, kad 8 konstatuojamoji dalis būtų įgyvendinama iš esmės remiantis siūlomos direktyvos 1 straipsniu („Taikymo sritis“), kuriuo kompetencija apribojama ir direktyva taikoma: „su energija susijusiems gaminiams, kuriuos naudojant daroma didelė įtaka energijos ir, kai tinka, kitų svarbių išteklių vartojimui“.

Tikslas, tapęs aiškiu taikant aukščiau išdėstytas nuostatas, kartu su politikos kontekstu, dėl kurio buvo atliktas Energijos ženklinimo direktyvos poveikio vertinimas bei bendra kartu su pasiūlymu pateikiamo aiškinamojo memorandumo kryptis patvirtina, kad iš turimų alternatyvų 194 straipsnis yra geriausiai tinkamas kaip teisinis pagrindas. Bet kokia papildoma darna suteikta vidaus rinkai šiuo pasiūlymu atsitiktinė nauda būdinga pirminiam šio pasiūlymo tikslui, o būtent – skatinti energijos suvartojimo veiksmingumą ir susijusią ekonominę naudą bei naudą aplinkai. Tai, kad visi šia rezultatai gali kilti iš šio pasiūlymo yra visiški suderinama su tyrimu apie minėtų 114 straipsnio ir SESV 194 straipsnio tarpusavio ryšį. Dabartiniame tyrime lemiamas faktorius yra tiesus būdas, kuriuo pasiūlymo tikslai atitinka 194 straipsnio tikslus.

Taigi, ši konkreti priemonė gali būti laikoma kaip iš esmės skirta skatinti energijos suvartojimo veiksmingumą ir energijos taupymą, kaip tai minima SESV 194 straipsnio 1 dalies c punkte. Jeigu pasiūlymas, nors ir susijęs su energetikos politika, savo pagrindinių tikslu būtų turėjęs vidaus rinkos sukūrimą ir jos veikimą, jis būtų turėjęs būti paremtas 114 straipsniu. Faktas, kad dabar egzistuoja naujas konkretus teisinis pagrindas skirtas energetikos klausimams nereiškia, kad visos su energetika susijusios priemonės turi būti paremtos šiuo straipsniu.

Išvada

Teisingumo Teismas nustatė, kad tais atvejais, kai buvo patvirtintas specifinis sektoriui taikomas teisinis režimas, pirmenybė teikiama jam, o ne likusioms ir bendrosioms nuostatoms(15), o priemonė iš esmės turi remtis tik vienu teisiniu pagrindu(16). Atsižvelgiant į šiuos principus ir aukščiau paminėtą analizę, manoma, kad SESV 194 straipsnis yra tinkamas teisinis pagrindas šiam pasiūlymui.

2010 m. balandžio 28 d. posėdyje Teisės reikalų komitetas vienbalsiai nusprendė(17) rekomenduoti, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos Veikimo 194 straipsnis yra tinkamas teisinis pagrindas.

Pagarbiai,

(pasirašyta) Klaus-Heiner Lehne

(1) 1992 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 92/75/EEB dėl buitinių prietaisų energijos ir kitų išteklių sunaudojimo parodymo ženklinant gaminį bei pateikiant standartinę informaciją apie gaminį, OL L 297, 1992 10 13, p. 16. (2) 37 str. 5 pastraipa. Plenarinio posėdžio metu pateikti pakeitimai dėl Komisijos pasiūlymo dėl įstatymo galią turinčio teisės akto teisinio pagrindo, kurio pagrįstumo ar tinkamumo neginčijo atsakingas komitetas ar už teisinius reikalus atsakingas komitetas, yra nepriimtini. (3) COM(2008) 778 galutinis. (4) 2001 m. gruodžio 6 d. nuomonė Nr. 2/00 dėl Kartachenos protokolo, 2001 m. Rink. p. I-9713. (5) Žr. Teisingumo Teismo sprendimą Komisija prieš Tarybą, C-300/89, [1991] Rink. I-2867. bylą C-269/97 Komisija prieš Tarybą [2000] ECR I-2257 ir bylą C-176/03 Komisija prieš Tarybą [2005], Rink., p. I-7879. (6) Žr. bylos C-269/97 Komisija prieš Tarybą 44 punktą. (7) 2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/32/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 92/42/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 96/57/EB ir 2000/55/EB, OL L 191, 2005 7 22, p. 29. (8) 4 straipsnio 2 dalies i punktas. (9) B. Delvaux, A. Guimaraes-Purokoski. ES energetikos teisės ir politiniai klausimai, ELRF kolekcija, 1-as leidimas (redaktoriai B. Delvaux, M. Hunt, K. Talus, p. 13-16, 27-28). (10) Byla C – 376/98, Vokietija prieš Europos Parlamentą ir Tarybą, 2000 m. ECR I – 8419. (11) Šeštoji Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programa. Sprendimas Nr.1600/2002/EB; Integruotos produktų politikos kūrimas paremtas būvio ciklu grindžiama aplinkosaugos koncepcija (IPP) (COM (2003) 302 galutinis). Supaprastinimo strategija, COM (2005)535 galutinis (2000 m. spalio 25 d.) (12) Pavyzdžiui langus ir izoliacinius produktus. (13) 27 mln. tonų naftos ekvivalento (energijos vieneto). (14) SEC (2008) 2862, p. 6. (15) Žr. 8 išnašą (16) Byla C-91/05, Komisija prieš Tarybą, 2008 m. Rink., p. I-3651. (17) Per galutinį balsavimą dalyvavo: Klaus-Heiner Lehne (pirmininkas), Luigi Berlinguer (pirmininko pavaduotojas), Evelyn Regner (pirmininko pavaduotoja), Sebastian Valentin Bodu (pirmininko pavaduotojas), Kurt Lechner (pranešėjas), Piotr Borys, Sergio Gaetano Cofferati, Christian Engström, Eva Lichtenberger, Antonio López-Istúriz White, Antonio Masip Hidalgo, Bernhard Rapkay, Francesco Enrico Speroni, József Szájer, Alexandra Thein, Diana Wallis, Cecilia Wikström, Tadeusz Zwiefka