dėl Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos

(2009/2215(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Barselonos deklaraciją, priimtą Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių užsienio reikalų ministrų konferencijoje, vykusioje 1995 m. lapkričio 27 ir 28 d. Barselonoje, ir kuria sukuriama Europos ir Viduržemio jūros šalių partnerystė,

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ (COM(2008)0319),

– atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 13 ir 14 d. Europos Vadovų Tarybos Briuselyje pritarimą Barselonos procesui: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungai,

– atsižvelgdamas į Paryžiuje 2008 m. liepos 13 d. vykusio Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikimo Viduržemio jūros regiono tema deklaraciją,

–       atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 3–4 d. Marselyje vykusio Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimo baigiamąją deklaraciją,

–       atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros šalių parlamentinės asamblėjos (pranc. APEM) biuro Paryžiaus pareiškimą (2008 m. liepos 12 d.), Kairo pareiškimą (2009 m. lapkričio 22 d.) ir Rabato pareiškimą (2010 m. sausio 22 d.),

–       atsižvelgdamas į 2010 m. sausio 21 d. Barselonoje vykusio Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių vietos ir regionų valdžios institucijų asamblėjos (ARLEM) steigiamojo posėdžio išvadas,

–       atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 19 d. Aleksandrijoje vykusio Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų ir panašių institucijų aukščiausiojo lygio susitikimo baigiamąją deklaraciją,

– atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas Europos Sąjungos Viduržemio jūros regiono politikos tema, visų pirma 2007 m. kovo 15 d.(1) ir 2008 m. birželio 5 d.(2) ir į rezoliuciją dėl iniciatyvos „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“(3),

– atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 11–12 d Marakeše vykusios Antrosios Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių ministrų konferencijos išvadas dėl moterų vaidmens visuomenėje stiprinimo,

– atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo(4),

– atsižvelgdamas į APEM rekomendacijas, priimtas 6-ojoje plenarinėje sesijoje, vykusioje Amane 2010 m. kovo 13 ir 14 d.,

– atsižvelgdamas į APEM rekomendaciją, priimtą 2008 m. spalio 13 d. Jordanijoje ir perduotą pirmajame VJRVS užsienio reikalų ministrų Barselonos proceso susirinkime Marselyje,

– atsižvelgdamas į VJRVS generalinio sekretoriato nuostatus, patvirtintus 2010 m. kovo 3 d.,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

-    atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetų nuomones (A7-0133/2010),

A.     kadangi Viduržemio jūros baseinas yra ypatingos svarbos ES regionas ir daugiapoliame bei tarpusavio sąsajų susietame pasaulyje dideli integruoti regioniniai dariniai galės geriau spręsti socialinius, kultūrinius, ekonominius, aplinkos apsaugos srities, demografinius, politinius ir saugumo uždavinius,

B.     kadangi Europos Sąjunga turi parengti strateginę viziją, kuria remiantis į visus šiuos uždavinius būtų atsižvelgiama santykiuose su kaimyninėmis šalimis Pietuose pirmenybę teikiant socialiniam, ekonominiam ir demokratiniam regiono vystymuisi,

C.     kadangi, kaip nustatyta ES sutarties 8 straipsnyje, Europos Sąjunga pirmenybę teikia santykių su kaimyninėmis šalimis plėtrai, siekiant sukurti Europos Sąjungos vertybėmis paremtą klestėjimo ir geros kaimynystės erdvę, kuriai būdingi artimi bei taikūs santykiai, pagrįsti bendradarbiavimu,

D.     kadangi Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga (VJRVS) sudaro sąlygas labiau sustiprinti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių santykių regioninę ir daugiašalę dimensijas ir atverti perspektyvą kurti 800 mln. gyventojų apimančią taikos, saugumo ir gerovės erdvę bei suteikia idealią terpę spręsti socialiniams ir ekonominiams uždaviniams, skatinti regioninei integracijai ir užtikrinti bendram valstybių partnerių vystymuisi,

E.     kadangi kaimynystės politika, kai pirmenybė teikiama diferencijuotų dvišalių santykių gilinimui, viena pati nepadeda vykdyti bendro integracijos ir esminių reformų regione proceso; kadangi įsteigus VJRVS atsivėrė galimybė stiprinti dvišalės ir regioninės politikos papildomumą siekiant veiksmingiau įgyvendinti Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių bendradarbiavimo tikslus, grindžiamus abipusiu bendrų vertybių, tokių kaip demokratija, teisinė valstybė, geras valdymas ir žmogaus teisių paisymas, pripažinimu; kadangi dera pabrėžti, jog valstybės narės, vadovaudamosi ES sutarties 8 straipsniu, turi įsipareigoti Europos kaimynystės politiką vykdyti darniai ir patikimai,

F.     kadangi būtina remtis į Barselonos proceso, kurio tikslus ir pasiekimus turi sustiprinti Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga, patirtimi vadovaujantis 2008 m. liepos 13 d. Paryžiaus deklaracija ir nedauginti jau egzistuojančių politinių priemonių ir stengtis, kad vienas institucinis lygmuo neuždengtų kito, siekiant užtikrinti įvairių Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių bendradarbiavimo priemonių veiksmingumą ir darną,

G.     kadangi jau penkiolika metų Viduržemio jūros regiono šalys sparčiai plėtojo verslo ir ekonomikos santykius (pavyzdžiui, su Rusija, Kinija, Indija, Brazilija, Persijos įlankos valstybėmis) ir šių šalių visuomenės patyrė esminius pokyčius (vartojimo būdai, judumas, demografinės permainos ir kt.), kurie turėjo poveikį vidaus pusiausvyrai, visų pirma teritorinei,

H.     kadangi vien riboti kultūriniai mainai negali suartinti Viduržemio jūros regiono tautų; kadangi Europa palaipsniui praranda kultūrinę įtaką savo partnerėms Viduržemio jūros regione,

I.      kadangi Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų Viduržemio jūros regiono šalių skirtumai yra svarbūs ir vis didėja ir esama nerimą keliančių struktūrinių, socialinės ir ekonominės srities ir institucinių sunkumų, kurie reikalauja ryžtingų bendrų žingsnių siekiant bendrų visų VJRVS valstybių narių interesų, kadangi trečiųjų Viduržemio jūros regiono šalių ekonominio augimo potencialas skatina remtis šia perspektyva; atkreipdamas dėmesį į poreikį didinti pietuose esančių šalių integraciją,

J.      kadangi regionui, kuriame formuojama VJRVS, vis dar būdingi konfliktai ir politinė įtampa, dėl kurios po 2008 m. liepos mėn. vykusio Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikimo sulėtėjo VJRVS įgyvendinimas ir jam buvo pakenkta, kadangi Artimųjų Rytų taikos procesas šiuo metu yra sustojęs,

K.     Kadangi ekonomikos ir finansų krizės padariniai įtraukti tarp jau esamų šalių partnerių politinių, ekonominių ir socialinių uždavinių, ypač susijusių su nedarbo problema; kadangi dėl bendro šių šalių ir ES intereso reikia sumažinti nedarbo lygį regione ir suteikti gyventojams, ypač moterims, jaunimui ir kaimo gyventojams viltį dėl ateities,

L.     kadangi norint vystyti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių santykius ir vykdyti bei įgyvendinti VJRVS projektus, svarbiausia atnaujinti Artimųjų Rytų taikos procesą ir numatyti konkrečius ilgalaikius ir visapusius sprendimus,

M.    kadangi dvi didžiausios VJRVS naujovės – institucinė (bendras pirmininkavimas, nuolatinis jungtinis komitetas, VJRVS sekretoriatas) ir veiklos srities (integraciniai projektai) – turi būti įgyvendinamos veiksmingai ir skaidriai, siekiant pagerinti piliečių gyvenimo sąlygas, nes jie gaus daugiausia naudos iš šio projekto,

N.     kadangi generalinis sekretoriatas turi atlikti svarbų vaidmenį, o jo veiksmingumas priklausys nuo jo darbuotojų sugebėjimo dirbti nepriklausomai ir be to, aukštų Izraelio ir Palestinos pareigūnų dalyvavimas regioninio masto tarptautinėje organizacijoje yra anksčiau neegzistavęs reiškinys ir teikia vilčių,

O.     kadangi Viduržemio jūros regionams tiesioginės įtakos turi tarptautiniai uždaviniai, pvz., tvari plėtra, energijos tiekimo saugumas, migracijos srautai, kultūriniai mainai ir turizmas, jie taip pat susiduria su tarpvalstybinėmis problemomis, pvz. vandentvarka ir prieiga prie vandens, tarša, transporto tinklų plėtra, todėl vietos ir regioninės valdžios institucijos yra svarbūs veiksniai formuojant tvarią teritorinę politiką, pritaikytą prie vietos ypatumų, ir įgyvendinant konkrečius bei įtraukius projektus,

P.     kadangi dėl savo socialinės ir ekonominės įtakos, poveikio aplinkai ir vaidmens išlaikant teritorinę pusiausvyrą žemės ūkis labai svarbus Viduržemio jūros regiono šalims,

Q.     kadangi 60 proc. pasaulio gyventojų, kuriems tenka maži vandens ištekliai, gyvena Viduržemio jūros baseino pietuose ir Artimuosiuose rytuose, ir kadangi, kaip nurodoma Jungtinių tautų vystymo programos (JTVP) ataskaitose apie arabų pasaulį ir Mėlynajame plane, iki 2025 m. 63 mln. žmonių gali pritrūkti vandens,

R.     primena 2008 m. lapkričio 4 d. Marselyje vykusiame Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos užsienio ministrų susitikime priimtą sprendimą sumažinti Viduržemio jūros regiono valstybių skaitmeninę atskirtį, dėl kurio pateiktas pasiūlymas dėl plačiajuosčio ryšio Viduržemio jūros regione,

S.     kadangi po Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikimo kuriant VJRVS paskelbtiems projektams kol kas nesuteikiamas pakankamas bendras finansavimas ir dėl to uždelsiama juos įgyvendinti,

T.     kadangi migrantų srautai ir įvairūs žmogiškieji, socialiniai, kultūriniai ir ekonominiai uždaviniai, dėl jų kylantys abiejose Viduržemio jūros pusėse, yra labai dideli,

U.     Šis pakeitimas tekstui lietuvių kalba įtakos neturi.

V.     kadangi neseniai įsigaliojo Lisabonos sutartis bei joje nustatyti instituciniai pasikeitimai ir vis dar išlieka su VJRVS veikimu ir finansavimu susijusių klausimų, todėl Europos Parlamentui būtina kuo atidžiau stebėti VJRVS vystymąsi siekiant prisidėti prie visapusiškos Barselonos aukščiausiojo lygio susitikimo sėkmės,

1.      ragina VJRVS valstybių ir vyriausybių vadovus, kurie 2010 m. birželio 7 d. susitiks Barselonoje, dėti visas įmanomas pastangas, kad šis susitikimas po dvejų sudėtingų metų būtų sėkmingas siekiant pradėti kurti VJRVS institucijas, įgyvendinti didelius projektus ir daryti pažangą visose Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių bendradarbiavimo srityse;

2.      nepaisant to, kad VJRVS įsteigta, yra susirūpinęs dėl to, kad ES nėra suformulavusi aiškios Viduržemio jūros regiono politikos apibrėžties ir regiono plėtros bei stabilizavimo ilgalaikės strateginės vizijos; pabrėžia, jog būtina, kad Europos ir Viduržemio jūros regiono integracijos procesas vėl taptų vienu ES darbotvarkės politinių prioritetų;

3.      ragina VJRVS šalių narių vyriausybes iš esmės persvarsyti ir paspartinti politinį dialogą; pabrėžia, kad abipusė pagarba ir supratimas yra pagrindiniai šio dialogo elementai, ir primena, kad demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių, nesvarbu, ar jos pilietinės, politinės, ekonominės, socialinės ar kultūrinės, taip pat kolektyvinių teisių rėmimas ir pagarba joms turi būti aiškiai įtraukti į šios naujos iniciatyvos tikslus ir to reikia siekti visų pirma stiprinant esamas priemones; todėl pabrėžia, kad svarbu užtikrinti pagarbą žodžio, minties ir tikėjimo laisvei ir būtina užtikrinti mažumų, taip pat religinių mažumų, teises; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas moterų teisėms, lyčių lygybės ir kovos su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos klausimui; dar kartą patvirtina savo paramą demokratinėms politinėms bei piliečių visuomenės organizacijoms Viduržemio jūros pietiniame krante ir reiškia pagarbą moterų organizacijoms už jų atliekamą vertingą darbą;

4.      mano, kad dėl politinės įtampos ir regioninių konfliktų Viduržemio jūros regione neturi būti stabdoma galimybė konkrečiai toliau vykdyti bendradarbiavimą atskiruose sektoriuose ir daugiašalį bendradarbiavimą ir kadangi vykdant didelio masto integracinius projektus bei atvirą politinį dialogą VJRVS prisidės prie pasitikėjimo, kuris naudingas solidariai ir taikiai siekiant teisingumo ir bendro saugumo tikslų, kūrimo; tačiau pabrėžia, kad VJRVS nebus visapusiškai sėkminga, jei, vadovaujantis tarptautine teise, nebus išspręsti įvairūs regioniniai konfliktai tam, kad Viduržemio jūros pakrantė taptų bendros taikos regionu;

5.      pabrėžia, kad reikia skubiai rasti konflikto Artimuosiuose Rytuose teisingą ir tvarų sprendimą, ir ragina Europos Sąjungą ir visas VJRVS valstybes nares ryžtingai to siekti; dar kartą ragina vykdant taikos procesą atnaujinti rimtas derybas tam, kad būtų pasiektas taikus ir saugus dviejų valstybių – nepriklausomos, demokratinės ir gyvybingos palestiniečių valstybės ir Izraelio – sambūvis ir tarptautiniu lygmeniu pripažintos sienos; skatina VJRVS reikšmingai prisidėti gerinant Izraelio ir Palestinos Nacionalinės administracijos santykius, visų pirma vykdant Izraelio ir palestiniečių atstovų bendradarbiavimą šioje sąjungoje;

6.      džiaugiasi, kad paskirtas generalinis sekretorius ir patvirtinti sekretoriato nuostatai ir, artėjant Barselonos aukščiausiojo lygio susitikimui, rekomenduoja, kad VJRVS institucinė ir veikimo struktūra būtų apibrėžta vadovaujantis šiomis kryptimis:

-     sekretoriatui reikia suteikti tinkamų finansinių ir nuostatuose įtvirtintų priemonių, kurios jam leistų veikti efektyviai ir nepriklausomai; pabrėžti, kad sekretoriatas kaip galima greičiau turi pradėti dirbti visu pajėgumu ir kad personalą būtina atrinkti vadovaujantis kandidatų nuopelnais, taip pat kad tinkamas dėmesys turėtų būti skiriamas geografinio pasiskirstymo ir lyčių lygybės principams;

- sprendimų priėmimo, finansavimo ir plataus masto projekto įgyvendinimo, ypač prioritetų ateinantiems trejiems metams nustatymo, kriterijai turi būti paaiškinti;

- turi būti užtikrintas ES dalyvių (valstybių narių, Tarybos ir Komisijos) bendras atstovavimas vadovaujantis Lisabonos sutartimi ir kartu sudarytos sąlygos aktyviam visų trečiųjų Viduržemio jūros regiono šalių dalyvavimui;

- reikia pasirūpinti VJRVS demokratiniu teisėtumu, patvirtinant, kad Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinė asamblėja yra jos institucinės sąrangos sudėtinė dalis,

- turi būti stiprinamas derinimas su Bendrijos projektais ir programomis, kurie buvo patvirtinti specialiose ministrų konferencijose, ypač atsižvelgiant į sinergijos galimybes;

- turi būti sudarytos sąlygos kintamosios geometrijos bendradarbiavimo būdams, atviriems šalims ir daugiašalėms institucijoms, kurios pageidauja dirbti kartu vykdant bendro intereso projektus;

- reikia užtikrinti gerą sekretoriato ir Europos Komisijos bendradarbiavimą ir aiškų jų kompetencijų atskyrimą; raginti Komisiją aktyviau bendradarbiauti VJRVS ir reikalauti daugiau aiškumo dėl dalyvavimo šioje naujoje institucinėje organizacijoje;

- turi būti plėtojama komunikacija siekiant užtikrinti VJRVS veiklos matomumą; informuoti piliečius apie stambius VJRVS projektus ir pasiektą pažangą, būtent sukuriant išsamų ir informatyvų interneto tinklalapį;

- reikia užtikrinti VJRVS demokratinį teisėtumą priimant skaidrius sprendimus ir sprendimų priėmimo procese dalyvaujant Europos Parlamentui, Europos ir Viduržemio jūros šalių parlamentinei asamblėjai ir nacionaliniams parlamentams; pabrėžti, kad EVPA turėtų būti pripažinta VJRVS sudedamąja dalimi kaip jos parlamentinė institucija;

-     reikia užtikrinti visų suinteresuotųjų šalių (vietos valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų) dalyvavimą ir dialogą vykstant sprendimų priėmimo procesui, susijusiam su stambiais projektais;

7.      primena, kad Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikime buvo susitarta dėl šešių didelių strateginių horizontaliojo pobūdžio sektorių (civilinės saugos, jūrų ir sausumos kelių, Viduržemio jūros teršalų valymo, Viduržemio jūros saulės energijos plano, Viduržemio jūros regiono verslo vystymosi iniciatyvos bei Europos ir Viduržemio jūros regiono universiteto), kurių dauguma jau pradėti vykdyti kaip Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės dalis; todėl pabrėžia, kad svarbu kruopščiai įvertinti regionines programas ir vykdant Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystę jau panaudotas priemones, ir pageidauja, kad VJRVS skirtomis lėšomis finansuojami projektai būtų atrenkami remiantis papildomos naudos regionų ir vietos lygmeniu kriterijumi; ragina sparčiai įgyvendinti šiuos prioritetinius projektus;

8.      mano, kad svarbu, jog numatytų projektų finansavimas derinant viešąsias ir privačias lėšas būtų užtikrintas, padidintas ir mobilizuotas; atsižvelgdamas į tai:

- ragina VJRVS nares suteikti projektams lėšų, kurios atitiktų jų mastą, ir tikisi, kad Barselonos aukščiausiojo lygio susitikimo dalyviai prisiims istorinį įsipareigojimą;

- primygtinai ragina, kad 2007–2013 m. finansinės perspektyvos baigiamajame etape visa Sąjungos finansinė parama būtų teikiama nedarant neigiamos įtakos vykdomoms ar numatytoms regioninėms Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių programoms; pabrėžia, kad naujojoje ES 2014–2020 m. finansinėje perspektyvoje būtina labai padidinti Europos kaimynystės politikos lėšas, skirtas Pietų valstybėms ir ES įnašams į VJRVS projektus skirtas lėšas;

- džiaugiasi, kad šiame regione jau veikia nacionalinės, europinės (Europos investicijų banko Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių investicijų ir partnerystės priemonė, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas) ir tarptautinės (Pasaulio bankas) finansų institucijos; primygtinai ragina sąveikauti vykdant plataus masto projektus ir siūlo įsteigti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių investicijų ir plėtros banką siekiant sustiprinti VJRVS šiaurinės ir pietinės dalių lygiavertiškumą;

-      reikalauja, kad Europos investicijų bankas (EIB) dalyvautų užtikrinant trijų iš šešių prioritetinių projektų (Viduržemio jūros valymo, saulės energijos plano ir jūrų bei sausumos greitkelių) koordinavimą;

-      pabrėžia, kad būtina sukurti sąlygas didesniam bendradarbiavimui bei VJRVS narių, visų pirma pietinės pakrantės šalių, geresnei finansinei ir ekonominei integracijai;

- teigiamai vertina naujai pradėtą investicinių fondų, skirtų VJRVS projektų finansavimui, tarp jų fondo „InfraMed“, skirto infrastruktūros projektams, kūrimą ir ragina įvairius veikėjus sudaryti sąlygas panašių iniciatyvų kūrimui ir skatinti investuotojų, ypač ilgalaikių, bendradarbiavimą;

- pageidauja, kad būtų steigiami investicijų fondai, skirti vietos ir regionų valdžios institucijų rengiamiems tvaraus vystymosi projektams finansuoti;

9.      ragina siekti trečiųjų šalių ekonominių ir teisinių sąlygų gerinimo, pirmenybę teikiant gyvybingų ir patikimų subregioninių finansų institucijų, kurios netgi pritrauktų užsienio investicijas, kūrimui; taip pat ragina:

- sukurti trečiųjų Viduržemio jūros regiono šalių bendrų investicijų apsaugos chartiją, kuri leistų suderinti ir gerinti šią apsaugą ir skatinti investicijas;

- pagal Daugiašalės investicijų garantijų agentūros pavyzdį sukurti investuotojų draudimo ir finansinių garantijų sistemą, atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su Europos ir Viduržemio jūros regiono šalimis;

- diegti reformas siekiant pagerinti ir supaprastinti sutarčių vykdymą;

- remti VJRVS šalių narių darbo teisės aktų, pagal kuriuos gerbiamos darbuotojų teisės, laipsnišką ir veiksmingą suderinimą;

- padidinti MVĮ galimybes gauti paskolas bei paskolų rūšių ir mikrokreditų pasiūlą;

10.    pageidauja gerinti regiono ekonominę ir teisinę aplinką, kuri yra būtina ateities investicijų garantija; ragina nustatyti tikslą skatinti žmogiškųjų išteklių plėtrą ir užimtumą, derantį su Tūkstantmečio vystymosi tikslais dėl kovos su skurdu; pabrėžia, kad stiprių ir demokratiškai valdomų viešųjų paslaugų išsaugojimas ir jų vystymas yra dar viena būtina sąlyga siekiant užtikrinti tvarų regiono vystymąsi;

11.    mano, kad intensyvesnis pietuose esančių valstybių dvišalis ir daugiašalis ekonominis bendradarbiavimas piliečiams duotų apčiuopiamos naudos ir pagerintų regiono politinį klimatą;

12.    pabrėžia, kad gyvybiškai svarbu plėtoti mainus tarp Pietų šalių, nes jie tesudaro 6 proc. prekybos mainų, taigi ir veikti siekiant išplėsti Agadiro laisvosios prekybos susitarimą, atkreipia dėmesį į šių šalių suinteresuotumą stiprinti tarpusavio santykius ir prekybą siekiant suformuoti vieningą, stiprią ekonominę erdvę, patrauklią investuotojams ir gebančią apginti regiono interesus ir spartinti jo vystymąsi; akcentuoja, kad Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga turi padėti tenkinti poreikius, susijusius su techninės ir finansinės paramos užtikrinimu, siekiant skatinti Pietų šalių ekonominę integraciją, mano, kad visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės kumuliacijos sistemos praplėtimas ir supaprastinimas padėtų siekiant aukščiau paminėtų tikslų;

13.    pabrėžia šiuo metu vykstančių derybų dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono laisvosios prekybos zonos svarbą ir ragina VJRVS valstybes nares derinti savo pozicijas PPO derybų pagrindu;

14.    ragina Komisiją vykdant derybas dėl prekybos atsižvelgti į turimų poveikio vertinimų rezultatus ir įvertinti liberalizavimo projekto ekonominį poveikį ir poveikį aplinkai klimato kaitos ir ekonominės bei socialinės krizės kontekste bei šį procesą vykdyti palaipsniui bei asimetriškai, tuo pat metu apsaugant abiejose Viduržemio jūros pakrantėse panašius gamybos sektorius, kurie dėl didesnio liberalizavimo galėtų susidurti su konkurencija; ragina VJRVS iš esmės rinktis projektus pagal socialinius bei ekonominius poreikius bei poreikį švelninti pasekmes aplinkai;

15.    pageidauja, kad asociacijos susitarimai būtų persvarstyti atsižvelgiant į naujus poreikius, susijusius su finansų, ekonomikos ir socialine krize bei maisto ir energetikos krizėmis; primena, kad vienu iš pagrindinių Europos ir Viduržemio jūros regiono laisvosios prekybos zonos tikslų privalo likti prekybos skatinimas siekiant plėtros bei skurdo mažinimo, ir tikisi, kad 2009 m. gruodžio 9 d. ministrų susitikime patvirtintos gairės padės siekiant šio tikslo;

16.    apgailestauja dėl to, kad Paryžiaus deklaracijoje buvo neatsižvelgiama į socialinius ir ekonominius, verslo bei energetinius aspektus, pvz., tiesiogines užsienio investicijas, užimtumą, energijos vartojimo efektyvumą, šešėlinę ekonomiką ar skurdo mažinimą, ir ragina tai padaryti Barselonos aukščiausiojo lygio susitikimo metu;

17.    primena, kad migracijos politika yra vienas Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės prioritetų, ir ragina VJRVS valstybes ir institucijas nares ypatingą dėmesį skirti koordinuotam migracijos srautų valdymui; pabrėžia, kad VJRVS kūrimas neatsiejamas nuo žmogiškųjų išteklių pasitelkimo ir Viduržemio jūros regiono tautų mainų, ir ragina ne tik sureguliuoti migrantų srautus bei kovoti su nelegalia imigracija, bet ir palaipsniui sukurti geresnes sąlygas laisvam judėjimui tarp abiejų pakrančių, stiprinti migrantų integracijos priemones, rengti aktyvią užimtumo skatinimo politiką bei gerinti sąlygas pasinaudoti prieglobsčio teise; mano, kad Euromed ministrų konferencijos dėl migracijos, įvykusios 2007 m. lapkričio 18 ir 19 d. Albufeiroje, darbas turėtų būti tęsiamas;

18.    ragina VJRVS nares supaprastinti migrantų skiriamų lėšų jų gimtųjų šalių gyventojams pervedimą, visų pirma mažinant su juo susijusias išlaidas;

19.    primena Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių bendradarbiavimo ketvirtojo skyriaus (dėl migracijos, socialinės integracijos, teisingumo ir saugumo) svarbą ir pabrėžia, kad VJRVS turi skatinti šiame skyriuje numatytą bendradarbiavimą;

20.    primygtinai pabrėžia strateginę žemės ūkio, kaimo plėtros, prisitaikymo prie klimato kaitos, racionalaus vandens ir energijos naudojimo klausimų Viduržemio jūros regiono šalyse svarbą ir ragina bendradarbiavimą žemės ūkio srityje padaryti politiniu prioritetu; ragina VJRVS valstybes siekti kuo didesnio pozicijų suderinimo vykdant derybas PPO ir daryti pažangą siekiant kuo didesnio Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių žemės ūkio politikos atitikimo, ypač susijusio su deramų socialinių standartų laikymusi, maisto, fitosanitarine ir aplinkos sauga, taip pat produktų kokybe; mano, kad į šias politikos sritis reikės įtraukti tvarios plėtros reikalavimus (įskaitant gamtinių išteklių išsaugojimą) tam, kad vėliau susikurtų regioninės rinkos ir tuo pačiu metu būtų atsižvelgiama į konkurencijos požiūriu ypatingą Viduržemio jūros regiono ūkininkų padėtį, taip pat į būtinybę išsaugoti tvirtą žemės ūkio sektorių;

21.    pabrėžia poreikį patvirtinti regioninę žemės ūkio politiką, kuri derėtų su Europos ir Viduržemio jūros regiono veiksmų planu žemės ūkio srityje, nes tai būtina norint išsaugoti vietos maisto produktų gamybą ir maisto saugumą bei skatinti tipiškų Viduržemio jūros regiono produktų gamybą, platinimą ir įvairinimą, o taip pat smulkių ir vidutinių ūkių veiklą, atitinkančią tvarios plėtros principus; atsižvelgdamas į didėjantį maisto stygių daugelyje Viduržemio jūros regiono šalių partnerių, ragina Komisiją teigiamai reaguoti į partnerių prašymus suteikti daugiau garantijų ir paspartinti procedūras joms įgyvendinti maisto krizių metu,

22.    dar kartą patvirtina savo paramą VJRVS aplinkos apsaugos aspektui ir primena Europos ir Viduržemio jūros regiono iniciatyvos dėl Viduržemio jūros teršalų valymo svarbą; šiuo požiūriu palankiai vertina antrojo investicijų į Viduržemio jūros regiono pagrindinių taršos šaltinių panaikinimo programos etapo pradžią – pasirengimo ir įgyvendinimo projektų finansavimo priemones (angl. MeHSIP PPIF); mano, kad pažanga specifinėje jūros taršos prevencijos srityje yra ypač svarbi ir kad Viduržemio jūrai, kuri yra uždara jūra, reikia skirti ypatingą dėmesį; pažymi, kad visi VJRVS projektai turėtų būti planuojami ir vykdomi derinant su kitomis programomis, ypač susijusiomis su JT aplinkosaugos programos Viduržemio jūros regiono veiksmų planu, kurį ketinama įgyvendinti remiantis Barselonos konvencija;

23.    ragina valstybes partneres rengiant didelio masto VJRVS projektus sausumos ir jūros transporto srityje gerinti infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas geresnis asmenų ir prekių judėjimas Viduržemio jūros regione ir skatinama transporto politika, atsižvelgiant į tvaraus vystymosi, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų mažinimo, energetinio efektyvumo ir įvairių rūšių transporto naudojimo reikalavimus; pabrėžia, kad tokių pastangų realizavimas turi būti siejamas būtent su aplinkos, pramonės, visuomenės sveikatos ir teritorijų planavimo politika; pabrėžia, jog būtina vystyti jūrų greitkelių projektus siekiant paskatinti transporto rūšių užimamų rinkos dalių perskirstymą bei kurti saugius, švarius ir tvarius komercinius vandens kelius;

24.    mano, kad uosto ir sausumos transporto infrastruktūros plėtojimas skatintų ekonomikos augimą ir prekybą tarp Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių;

25.    pabrėžia, kad būtina stiprinti bendradarbiavimą energetikos srityje, ir ragina nedelsiant įgyvendinti vystymosi planus, kurie sudarys palankias sąlygas diferencijuoti energijos šaltiniams bei tiekimo būdams ir taip įneš lemiamą indėlį į energetinio saugumo užtikrinimą Viduržemio jūros regione;

26.    primena, kad Europos ir Viduržemio jūros regione yra didžiulės galimybės naudoti atsinaujinančios energijos, visų pirma vėjo ir saulės energijos šaltinius; pritaria tam, kad būtų sparčiai ir darniai įgyvendintas Viduržemio jūros regiono saulės energijos planas, kurio pagrindinis tikslas – iki 2020 m. naujos atsinaujinančios energijos galią Viduržemio jūros regione padidinti 20 GW ir įgyvendinti pramonines iniciatyvas, pvz., projektą DESERTEC, taip pat pritaria tam, kad būtų patvirtinta Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių energetinio našumo strategija; tikisi, kad vykdant projektus prioritetas bus teikiamas šalių tiekėjų poreikiams, ir pabrėžia poveikį, kurį tinklo infrastruktūros stiprinimas, ypač pietų pakrantėje, laipsniškas tarpusavyje susijusios regiono rinkos sukūrimas ir naujo pramonės sektoriaus – saulės energijos blokų gamybos – sukūrimas turės šalių partnerių ekonominiam vystymuisi;

27.    ragina toliau skatinti ir remti iniciatyvą „Saulės energija taikai“, kurios imtasi įgyvendinant Europos ir Viduržemio jūros regiono integruotos energijos rinkos projektą;

28.    rekomenduoja šalims, dalyvaujančioms Europos ir Viduržemio jūros regiono procese, prisijungti prie pažangių miestų iniciatyvos, kuri numatyta pagal strateginės energetikos technologijų planą;

29.    pritaria, kad būtų skatinamos Europos ir Viduržemio jūros regiono elektros, dujų ir naftos sektorių savitarpio jungtys siekiant užtikrinti saugesnį energijos tiekimą; pabrėžia, kad svarbu baigti tiesti Viduržemio jūros regiono elektros energijos tiekimo linijos atšaką, ir pritaria tam, kad būtų sukurtas pietinis dujų koridorius; ragina naudoti transportavimą priešinga kryptimi, jeigu tai saugu, ekonomiška ir įmanoma įgyvendinti;

30.    pabrėžia, kad siekiant kovos su klimato kaita tikslo „20-20-20“ bus daromas didelis poveikis dujų paklausai, todėl parengus VJRVS valstybėms narėms skirtą suskystintų gamtinių dujų veiksmų planą turėtų būti pagerinta tiekimo įvairovė ir saugumas: tai ypač aktualu vienu tiekėju pasikliaujančioms šalims;

31.    pabrėžia suskystintų gamtinių dujų technologijos pažangos, taip pat investicijų į suskystintų gamtinių dujų gabenimą laivais ir į jų pakartotinio dujinimo terminalus svarbą; pažymi, kad be infrastruktūros plėtros taip pat būtina vystyti saugią jūrų laivybą;

32.    reikalauja, kad būtų skubiai vystomas stipresnis bendradarbiavimas Viduržemio jūros regiono civilinės saugos srityje, siekiant kovoti su gamtos katastrofomis, būtent žemės drebėjimais, potvyniais ir miškų gaisrais; ragina įsteigti Europos ir Viduržemio jūros regiono miškų gaisrų institutą;

33.    pabrėžia, kad svarbu plėtoti naujus VJRVS projektus, skirtus mokymui, mokyklų ir universitetų mainams bei moksliniams tyrimams, kurie yra abiejų Viduržemio jūros pakrančių tautas suartinantys veiksniai; mano, kad tikros Europos ir Viduržemio jūros regiono aukštojo mokslo, mokslo ir mokslinių tyrimų erdvės sukūrimas yra prioritetinis klausimas, todėl:

-       džiaugiasi, kad įkurtas Europos ir Viduržemio jūros regiono universitetas (EMUNI) ir ragina institucijas partneres labiau įsipareigoti plėtoti jo vieklą;

-       prašo padidinti universitetų mainų programų, tokių kaip „Erasmus Mundus“ finansavimą ir geriau informuoti apie esamas mainų programas; ypač ragina remtis Europos programos „Averroès“ patirtimi;

-       ragina sukurti plataus užmojo Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių Erasmus programą, kuri padėtų stiprinti VJRVS valstybių narių mokyklų mainus;

-       ragina vykdyti labiau struktūruotą bendradarbiavimą aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų srityje, kad būtų skatinamas diplomų pripažinimas, bendrų diplomų išdavimas ir bendrų doktorantūros mokyklų steigimas, siekiant padidinti mokslininkų judumą, ir taikyti kovos su protų nutekėjimu priemones;

-       pageidauja, kad ypatingas dėmesys būti skiriamas mokymo, mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo veiklos suartinimui ir pabrėžiamas universitetų ir įmonių dialogas bei viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė mokslinių tyrimų srityje;

34.    ragina, kad nauji kultūrinių mainų ir visuomenių tarpusavio supratimo skatinimo projektai būtų nedelsiant įtraukti į VJRVS darbotvarkę – patvirtinta Europos ir Viduržemio jūros regiono kultūros strategija ir plėtojamas kultūrų bei religijų dialogas; ragina įgyvendinti Nuolatinės Viduržemio jūros regiono audiovizualinės konferencijos (pranc. COPEAM) projektus, visų pirma Europos ir Viduržemio jūros regiono televizijos kanalą, taip pat pakartoti sėkmingas iniciatyvas, kaip antai Arabų savaitė ir „EuroMedScola“; palankiai vertina Aleksandrijos bibliotekos, Arabų pasaulio instituto ir Annos Lindh fondo veiklą, visų pirma Anos Lindh fondo Barselonoje 2010 m. kovo mėn. surengtas kultūrų dialogo forumo dienas; ragina šalis ir institucijas, kurios yra VJRVS narės toliau vykdyti įsipareigojimą remti Jungtinių Tautų Civilizacijų aljanso veiklą;

35.    džiaugiasi, kad Marselis (Provansas) išrinktas 2013 m. Europos kultūros sostine, nes šis projektas ryžtingai nukreiptas į abiejų Viduržemio jūros pakrančių tautų suartinimą Europos ir Viduržemio jūros regiono plotmėje; pabrėžia, kad šis labai simboliškas kultūrinis projektas skirtas konkretiems ir novatoriškiems veiksmams, naudingiems Europos ir Viduržemio jūros regiono kultūrų dialogui;

36.    pabrėžia, kad svarbu kurti pramonės politiką, skirtą masto ekonomikai gerinti, mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) remti bei itin pažangių technologijų sektoriams stiprinti; ragina VJRVS valstybes nares ir institucijas aktyviai remti MVĮ, ypatingą dėmesį skirti veiksmingoms finansinėms paslaugoms, techninei ir administracinei pagalbai ir taip sukurti stiprų verslumo pagrindą, ypač Viduržemio šalių ekonomikos augimą skatinančiuose sektoriuose;

37.    pabrėžia, kad APEM turės tapti VJRVS parlamentine asamblėja, kuri užtikrins jos demokratinį teisėtumą, ir remia APEM 6-ojoje plenarinėje sesijoje, vykusioje Amane 2010 m. kovo 13 ir 14 d., pateiktą pasiūlymą, kad Europos ir Viduržemio jūros šalių parlamentinė asamblėjos pavadinimas būtų pakeistas į Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos parlamentinę asamblėją;

38.    primena savo įgaliojimus Europos Sąjungos biudžeto sudarymo procedūros metu ir primygtinai teigia, kad APEM nuo šios turi prisiimti didesnę atsakomybę atlikdama su darbo krypčių nustatymu, nuolatine vykdomų projektų stebėsena ir biudžeto vykdymu susijusį konsultavimo ir demokratinės kontrolės vaidmenį; ragina įvairius atsakingus APEM komitetus reguliariai rengti generalinio sekretoriaus ir generalinio sekretoriaus pavaduotojų klausymus; mano, kad didinant šią atsakomybę turi būti gerinami APEM veikimo ir darbo metodai, taip pat skiriami būtini žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, taip pat geriau derinamas EMPA ir kitų VJRVS institucijų darbas; džiaugiasi sprendimais, šioje srityje priimtais 6-ojoje Europos ir Viduržemio jūros šalių parlamentinės asamblėjos plenarinėje sesijoje, vykusioje Amane 2010 m. kovo 13 ir 14 d.;

39.    teigiamai vertina naujos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių vietos ir regionų valdžios institucijų asamblėjos sukūrimą ir ragina tinkamai derinti šios asamblėjos ir Viduržemio jūros šalių parlamentinės asamblėjos darbą organizuojant jungtinius posėdžius arba į darbo posėdžius kviečiant atitinkamų biurų narius; pabrėžia šių asamblėjų, kuriose posėdžiauja abiejose Viduržemio jūros pakrantėse išrinkti atstovai, naudą, nes jose sudaromos palankios sąlygos keistis gerąja demokratijos patirtimi;

40.    primygtinai ragina, kad būtų reguliariai konsultuojamasi su piliečių visuomene, socialiniais partneriais ir daugeliu profesinių bei socialinių ir profesinių tinklų, kurie sukurti palaikant Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystę, ir jie būtų įtraukiami į VJRVS veiklą ir projektus; taip pat ragina:

- Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų generalines asamblėjas ir panašias institucijas apsvarstyti galimybę įsteigti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybą;

- kurti projektus, kurie padėtų vystyti abiejų Viduržemio jūros pakrančių verslo ryšius, investicijas ir įmonių bendradarbiavimą, tokius kaip programa „Invest in Med“;

- sukurti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių prekybos rūmų ir Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių pramoninkų ir profesinių sąjungų asociacijų tinklą;

- įtraukti MVĮ atstovaujančias organizacijas į pramoninio bendradarbiavimo grupę, atsakingą už Europos ir Viduržemio jūros regiono įmonių chartijos įgyvendinimą, kad ji taptų priemone pašalinti kliūtims, stabdančioms MVĮ augimą ir vystymąsi;

41.    palankiai vertina pasiryžimą, dar kartą patvirtintą Antrojoje Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių ministrų konferencijoje dėl moterų vaidmens visuomenėje stiprinimo (kuri įvyko Marakeše 2009 m. lapkričio 11–12 d.), skatinti de jure ir de facto vyrų ir moterų lygybę, kovoti su smurtu prieš moteris ir gerbti tiek moterų, tiek vyrų pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises; primygtinai ragina imtis konkrečių su šiuo klausimu susijusių veiksmų ir rekomenduoja patvirtinti VJRVS projektą dėl moterų verslumo ir jų dalyvavimo viešajame gyvenime skatinimo; primena savo nuolatinę poziciją, jog pagarba tradicijoms ir papročiams negali būti pretekstu pažeisti pagrindines moterų teises;

42.    ragina Tarybą, Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos Komisiją ir neseniai įsteigtą Europos išorės veiksmų tarnybą dėti būtinas pastangas siekiant užtikrinti ES darną dalyvaujant VJRVS, ir įtraukti Europos Parlamentą į europinės politikos formavimą;

43.    džiaugiasi, kad neseniai į VJRVS integravosi Vakarų Balkanų šalys – kandidatės stoti į ES;

44.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Sąjungos Tarybos Pirmininkui, Europos Komisijos Pirmininkui, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, VJRVS bendrai pirmininkaujančioms šalims ir generaliniam sekretoriui bei valstybių partnerių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 301 E, 2007 12 13, p. 210. (2) OL C 285 E, 2009 11 26, p. 39. (3) OL C 76 E, 2010 3 25, p. 76. (4) OL C 282 E, 2008 11 6, p. 443.

I/ Aplinkybės

Per du pastaruosius dešimtmečius Europos Sąjunga ypač daug pastangų skyrė plėtrai į Rytus. Tokiu būdu galėjo būti atlikta istorinė kontinento suvienijimo užduotis ir tuo reikia džiaugtis, tačiau tuo metu, kai iš naujo formuojasi pasaulio geopolitinė ir geoekonominė pusiausvyra, visų pirma stiprėjant Azijai, Sąjungai reikėtų persvarstyti savo išorės politikos prioritetus ir iš naujo atrasti kaimynines šalis Pietuose.

Europos Parlamentui būtina atidžiau stebėti naujos regioninės iniciatyvos – Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos (VJRVS) – vystymąsi. Šis pranešimas susijęs su 2009 m. vasario mėn. priimtu pranešimu, ir jo tikslas – atlikti aktyvų politinį svarstymą atsižvelgiant į naują institucinę ES sandarą ir neaiškumus, kurie vis dar susiję su VJRVS veikimu ir finansavimu.

Po prieštaringai vertinamos pradžios ir dviejų iš eilės metų, kai buvo vykdoma santykinė blokada, 2010 m. birželio mėn. Barselonoje vyks antrasis VJRVS valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimas. Europos Parlamentas pageidauja prisidėti prie šio aukščiausiojo lygio susitikimo sėkmės, kuri itin svarbi VJRVS ateičiai.

II/ Gairės

Artėjant Barselonos aukščiausiojo lygio susitikimui su VJRVS susiję svarstymai paremti keturiomis išsamiomis gairėmis.

a. Kurti VJRVS remiantis Barselonos laimėjimais.

Po projekto, kuris priimtas nesivadovaujant Bendrijos logika, galutinis sprendimas VJRVS susieti su Barselonos proceso tęstinumu, nepaisant jo trūkumų, buvo geras sprendimas(1).

Nepaisant nuviliančio Europos ir Viduržemio jūros šalių partnerystės balanso, visų pirma susijusio su jos daugiašale ir subregionine dimensijomis, šis bendradarbiavimo būdas buvo gerai įsisavintas mūsų partnerių, ko negalima pasakyti apie 2004 m. pradėtą Europos kaimynystės politiką.

Iš tikrųjų Barselonos procesas buvo politiškai blokuojamas, tačiau techniškai veikė. Finansinės priemonės (Viduržemio jūros ES nepriklausančių valstybių ekonominių ir socialinių reformų lydimosios priemonės (MEDA), Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė, Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių investicijų ir partnerystės priemonė), bendradarbiavimo ir mikrobendradarbiavimo programos, taip pat dvišaliai asociacijos susitarimai reiškė reikšmingą paramą kai kurių valstybių ekonomikai. Kultūros ir švietimo sektoriuje buvo sukurtos programos kultūros paveldo išsaugojimo srityje (EuroMed Heritage), jaunimo mainų skatinimo (Erasmus Mundus), Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių garso ir vaizdo įrašų platinimo (Euromed audiovisuel II) ir kultūrų dialogo (Annos Lindh fondas) srityse. Be kita ko, reikia pabrėžti nors ir neryžtingas su subregionine integracija susijusias pastangas pasirašant Agadiro susitarimą. Politiniame kontekste partnerystės regioninė dimensija buvo išsaugota rengiant ministrų posėdžius (užsienio reikalai ir atskiri sektoriai) ir aukštų pareigūnų susitikimus, tai leido sukurti nuolatinį dialogą.

Galima suprasti, kad Europos kaimynystės politikos sukūrimas su dvišale dimensija ir trimis patvirtintomis koncepcijomis (sąlygiškumas, atsakomybė ir selektyvus diferencijavimas) galėjo būti interpretuoti (ir ne tik pietinėje pakrantėje) kaip Europos Sąjungos partnerystės siekio susilpnėjimas ir su Europos ir Viduržemio jūros regiono šalimis susijusių ambicijų atsisakymas(2).

Taigi VJRVS yra antra proga įgyvendinti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių bendradarbiavimo regioninę ir daugiašalę dimensijas, su sąlyga, kad ji bus paremta Barselonos proceso laimėjimais.

b. Politinė įtampa ir regioniniai konfliktai Viduržemio jūros regione neturi užkirsti kelio galimybei daryti konkrečią pažangą siekiant daugiašalio bendradarbiavimo ir bendradarbiavimo atskiruose sektoriuose.

Regioninis kontekstas, kuriame formuojama VJRVS, pasižymi visų pirma konfliktais ir politine įtampa, prie kurių prisideda 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykiai ir karas Irake, dėl kurių kilo abipusio pasitikėjimo krizė.

Dėl šių konfliktų labai sulėtėjo VJRVS kūrimas po 2008 m. liepos mėn. vykusio Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikimo, taip pat tai buvo viena iš ministrų posėdžių panaikinimo ir institucinio paralyžiaus priežasčių.

Reikėtų pasimokyti iš šių sunkumų: pagrindinė VJRVS paskirtis – ne išspręsti konfliktus, su kuriais jau daugelį metų susiduria kai kurios jos narės. Be įvairių dalyvaujančių šalių atsakingo ir konstruktyvaus požiūrio bus sudėtinga sėkmingai įgyvendinti VJRVS ir užtikrinti jos vystymąsi ateityje. Įgyvendinant plataus masto integracinius projektus VJRVS prisidės prie pasitikėjimo, kuris naudingas solidariai ir taikiai siekiant bendro saugumo tikslų, kūrimo. Tuo tarpu jų blokavimo rezultatas būtų nesėkmė, kurios pasekmės būtų sunkios.

c. Dvi VJRVS naujovės – institucinė (bendras pirmininkavimas, sekretoriatas, aukštų pareigūnų komitetas) ir veiklos srities (integraciniai projektai) – turi funkcionuoti veiksmingai ir skaidriai.

Viena iš VJRVS būsimos sėkmės sąlygų – jos veikimą padaryti suprantamą, o rezultatus – matomus kuo didesniam skaičiui veikėjų (įmonėms, universitetams, profesinėms sąjungoms, vietos ir regioninėms organizacijoms, pilietinei visuomenei). Taigi reikia, kad jos institucijos pradėtų veikti kuo greičiau vykdant paprastus, veiksmingus ir skaidrius procesus.

Praktiniu požiūriu šis veiksmingumo reikalavimas galėtų būti išreikštas kintamosios geometrijos bendradarbiavimo būdais, atvirais šalims, kurios pageidauja dirbti kartu vykdant bendro intereso projektus, neužkertant kelio toms šalims, kurios norėtų prisidėti vėliau.

Be to, projektų parinkimas, jų vykdymas ir finansavimas turėtų būti reguliariai vertinami ir kontroliuojami parlamentiniu būdu, o šio vertinimo rezultatai turėtų būti prieinami plačiajai visuomenei.

d. Finansavimo klausimas tapo pagrindiniu klausimu.

Po Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikimo Europos Komisija finansiškai prisidėjo prie pirmųjų formuojant VJRVS paskelbtų projektų. Tai tik pirmas žingsnis, kurį reikėtų greitai įvertinti iš naujo veiksmingai apibrėžiant šiuos projektus. Nepaisant ekonominės ir socialinės krizės, veiksmingam VJRVS įgyvendinimui būtinos įvairių partnerių, visų pirma Europos Sąjungos, didesnės su finansų skyrimu susijusios pastangos.

Todėl reikėtų pasirūpinti, kad ES ir jos Viduržemio jūros regiono partnerės VJRVS biudžetui skirtų lėšų, kurios atitiktų uždavinių mastą. Šalių partnerių veiksmai neturėtų apsiriboti paskolų skyrimu ar prašymu a posteriori VJRVS projektais paskelbti projektus, kurie anksčiau buvo finansuojami remiantis kitais Bendrijos instituciniais pagrindais.

Generaliniam sekretoriatui reikėtų suteikti tinkamų priemonių, kurios jam leistų veikti efektyviai ir nepriklausomai.

III. Barselonos aukščiausiojo lygio susitikimas – svarbus VJRVS etapas

2010 m. birželio mėn. Barselonoje susitiks VJRVS valstybių ir vyriausybių vadovai. Europos Parlamentas pageidauja prisidėti prie visiškos šio antrojo aukščiausiojo lygio susitikimo sėkmės; šio susitikimo rezultatai po dviejų sudėtingų metų yra itin svarbūs VJRVS ateičiai.

Europos Parlamentas taip pat ypač atidžiai stebės konkrečią pažangą trijose prioritetinėse srityse: institucinė organizacija, projektai ir projektų finansavimo šaltiniai.

a. Institucinė organizacija. Efektyvumas ir demokratija.

Atsižvelgiant į Barselonos aukščiausiojo lygio susitikimą reikės paspartinti VJRVS institucinės ir veikimo struktūros apibrėžimą vadovaujantis veiksmingumo ir skaidrumo reikalavimais, visų pirma paaiškinti sprendimų priėmimo, finansavimo ir plataus masto projektų įgyvendinimo kriterijus.

Generalinis sekretoriatas turėtų atlikti svarbų vaidmenį. Jo veiksmingumas priklausys nuo jo darbuotojų gebėjimo dirbti savarankiškai. Pabrėžtina, kad aukštų Izraelio ir Palestinos pareigūnų dalyvavimas ir bendradarbiavimas regioninio masto tarptautinėje organizacijoje yra anksčiau neegzistavęs reiškinys ir teikia vilčių. Be to, būtinai reikia užtikrinti gerą bendradarbiavimą su Europos Komisija ir aiškiai atskirti kompetencijas.

Nustačius naują institucinę pusiausvyrą ir pabrėžiant Europos Parlamento įgaliojimus Europos Sąjungos biudžeto sudarymo procedūros metu svarbu, kad APEM turėtų didesnę atsakomybę atlikdama su projektų biudžeto vykdymu susijusį konsultavimo ir demokratinės kontrolės vaidmenį. Reguliarūs generalinio sekretoriaus ir generalinio sekretoriaus pavaduotojų klausymai įvairiuose atsakinguose APEM komitetuose leistų užtikrinti nuolatinę projektų ir veiklos stebėseną. Ši atsakomybė vis dėlto turi būti suderinta su APEM veikimo ir darbo metodų gerinimu, įskaitant būtinų žmogiškųjų ir finansinių išteklių suteikimą.

Taip pat būtinas vietos ir regioninių valdžios institucijų įtraukimas. Viduržemio jūros regionai yra svarbūs veiksniai formuojant naują teritorinę politiką ir įgyvendinant konkrečius projektus. Neseniai įvykęs Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių vietos ir regionų valdžios institucijų asamblėjos įkūrimas yra puiki iniciatyva.

VJRVS neturi pamiršti į savo veiklą ir projektus kuo labiau įtraukti pilietinę visuomenę, socialinius partnerius ir daugelį profesinių ir socialinių ir profesinių tinklų. Atsižvelgiant į tai turi būti skatinamas Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto įsteigimas ir Viduržemio jūros regiono šalių įmonių vadovų forumo sukūrimas.

b. Projektai.

Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikimo metu buvo susitarta dėl šešių didelių strateginių horizontaliojo pobūdžio sektorių, atitinkančių daugumą pagrindinių regioninių uždavinių: jūros valymas, transportas, atsinaujinantys energijos šaltiniai, švietimas, mažos ir vidutinės įmonės, civilinė sauga.

Generalinis sekretoriatas turės atrinkti, siūlyti ir išlaikyti VJRVS projektus. Daugelis jų jau yra Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės dalis. Todėl praktiniais sumetimais reikėtų pasinaudoti papildomumo aspektu ir surasti tinkamą europinio ir Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių lygmens koordinavimo ir politinio mobilizavimo mastą.

Pageidautina, kad šalia šių šešių plataus masto projektų į generalinio sekretoriato ir atskirų sektorių ministrų posėdžių darbotvarkę skubiai būtų įtraukti nauji projektai. Europos Parlamentas siūlo, be kita ko, formuojant VJRVS vykdyti projektus, kaip antai sukurti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių Erasmus paprogramę „Averroès“, kuria sudaromos sąlygos intensyvesniems VJRVS šalių narių vidurinių mokyklų moksleivių mainams, ar papildomai vykdyti kultūrinės srities projektus. Bendradarbiavimas sprendžiant strateginės svarbos maisto ir žemės ūkio klausimus, nuo šiol turėtų būti vienu iš VJRVS prioritetų siekiant kuo didesnio Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių žemės ūkio politikos atitikimo.

c. Didinti ir užtikrinti finansavimą.

Barselonos aukščiausiojo lygio susitikime turi būti atsisakyta nepakankamo VJRVS paskelbtų projektų finansavimo.

Numatytų projektų finansavimas bus paremtas viešųjų ir privačių lėšų panaudojimo derinimu, kurio tikslas – vystyti ir užtikrinti šiuos procesus:

- 2007–2013 m. finansinės perspektyvos baigiamajame etape visa būtina Sąjungos finansinė parama turi būti teikiama nedarant neigiamos įtakos vykdomoms ar numatytoms regioninėms Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių programoms; naujoje ES 2014–2010 m. finansinėje perspektyvoje turėtų būti numatyta daug daugiau lėšų, skirtų VJRVS;

- regione jau veikia nacionalinės, europinės (Europos investicijų banko Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių investicijų ir partnerystės priemonė, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas) ir tarptautinės (Pasaulio bankas) finansų institucijos. Vykdant plataus masto projektus turi būti sąveikaujama. Tai bus viena iš sekretoriato užduočių;

- reikia numatyti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių investicijų ir plėtros banko įsteigimą siekiant sustiprinti VJRVS šiaurinės ir pietinės dalių lygiavertiškumą;

- naujai pradėtas investicinių fondų, skirtų VJRVS projektų finansavimui, kūrimas yra gera žinia. Reikia skatinti panašių iniciatyvų vystymą.

Reikia siekti trečiųjų šalių ekonominių ir teisinių sąlygų gerinimo, pirmenybę teikiant gyvybingų ir patikimų subregioninių finansų institucijų, kurios netgi pritrauktų užsienio investicijas, kūrimui. Šiuo metu susitarimai, kuriuose numatyta investicijų apsauga, yra dvišaliai ir skirtingi. Sukūrus Viduržemio jūros pietinės pakrantės šalių bendrų investicijų apsaugos chartiją ir investuotojų draudimo ir finansinių garantijų sistemą būtų galima šią apsaugą suderinti ir pagerinti.

Kapitalo srautai, kuriuos sudaro lėšos, migrantų siunčiamos Viduržemio jūros pietinės pakrantės šalių gyventojams, yra labai svarbūs paskirties šalių ekonominiam vystymuisi. Reikėtų apsvarstyti šių pervedimų supaprastinimo priemones visų pirma mažinant su jais susijusias išlaidas.

****

Europa ir jos kaimyninės šalys Viduržemio jūros pietinėje ir rytinėje pakrantėse šiuo metu yra jų bendros istorijos posūkyje. Vargu ar egzistuoja kita galimybė negu bendrai ir solidariai spręsti svarbias visuotines užduotis, kurių įtaka kasdieną juntama Viduržemio jūros regione.

Barselonoje valstybių ir vyriausybių vadovai turėtų pademonstruoti pragmatizmą ir pateikti viziją, kaip, atsižvelgiant į dabartinę sudėtingą regiono padėtį, kurti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių bendriją, kuri apimtų daugiau negu 800 mln. žmonių. Jie turi atsižvelgti į teisėtus taikos, stabilumo ir piliečių gerovės lūkesčius, jų norą gyventi visuomenėje, kurios pagrindas yra teisė ir abipusė pagarba.

Papildomumas ir bendra atsakomybė yra geriausios priemonės siekiant, kad Viduržemio jūros regiono įvairovė tarnautų bendrai visų piliečių gerovei.

(1) 2008 m. kovo 13 ir 14 d. Europos Vadovų Tarybos išvados. (2) Žr. A. Jäätteenmäki, Ch. Tannock ir Napoletano pranešimus.

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

Įvadas

1.   pageidauja, kad Europos Sąjunga 2010 m. birželio 7–8 d. Barselonoje vyksiančio Viduržemio jūros šalių aukščiausiojo lygio susitikimo metu parodytų, jog nenutrūkstamai remia glaudesnį bendradarbiavimą su savo pietinėmis Viduržemio jūros regiono partnerėmis sprendžiant nacionalinių paramos programų optimizavimo klausimus, rengiant bendrąsias pozicijas reguliavimo energetikos srityje klausimais padedant Viduržemio jūros regiono energijos ir dujų reguliavimo institucijų asociacijai (angl. MEDREG) ir Europos ir Mašreko valstybių dujų centrui, skatinant viso Viduržemio jūros regiono bendradarbiavimą atsinaujinančios energijos šaltinių srityje ir keičiantis geriausia praktika bei skatinant technologijų pažangą remiantis tokiomis iniciatyvomis ir partnerystėmis, kaip Barselonos procesas, Europos kaimynystės politika, Europos ir Magrebo šalių energetikos bendrijos sutartis ir energijos veiksmingumo Viduržemio jūros regionų šalių statybų sektoriuje (MED-ENEC) programa;

Infrastruktūra ir tiekimas

2.   pritaria, kad būtų skatinamos Europos ir Viduržemio jūros regiono elektros, dujų ir naftos sektorių savitarpio jungtys siekiant užtikrinti saugesnį energijos tiekimą; pabrėžia, kad svarbu baigti tiesti Viduržemio jūros regiono elektros energijos tiekimo linijos atšaką, ir pritaria tam, kad būtų sukurtas pietinis dujų koridorius; ragina naudoti transportavimą priešinga kryptimi, jeigu tai saugu, ekonomiška ir įmanoma įgyvendinti;

Saulės ir vėjo energija

3.   pabrėžia, kad Viduržemio jūros regionas turi milžinišką didžiąja dalimi neišnaudotą atsinaujinančios energijos, pvz., saulės, vėjo ir hidroenergijos, išteklių potencialą;

4.   ragina visapusiškai remti Viduržemio jūros regiono saulės energijos planą, pagal kurį siekiama skatinti naudoti saulės energiją ir kitus atsinaujinančios energijos išteklius energijai gaminti ir iki 2020 m. pasiekti ambicingą papildomos 20 GW įrenginių galios tikslą bei visame Viduržemio jūros regione sutaupyti 20 proc. energijos;

5.   atkreipia dėmesį į kitus Viduržemio jūros regiono saulės energijos plano svarbos pietinių Viduržemio jūros regiono šalių vystymuisi aspektus: taip būtų užtikrinti papildomi elektros energijos gamybos vidaus pajėgumai, sustiprinta tinklo infrastruktūra ir parengtas pagrindas naujam saulės energijos komponentų gamybos pramonės sektoriui (ir susijusioms darbo vietoms) sukurti, todėl ragina rengti praktišką veiksmų planą remiantis strateginiu dokumentu;

6.   pažymi, kad daugelis Viduržemio jūros regiono iniciatyvų (pvz., projektas DESERTEC) gali teigiamai paveikti energetikos saugumą, aplinką, tvarią plėtrą ir energijos tinklų vystymą, ir ragina imtis praktinių veiksmų šioms iniciatyvoms įgyvendinti; kartu pabrėžia, kad vietos bendruomenėms, kuriose įgyvendinami šie projektai, turėtų būti užtikrinta pridėtinė vertė įtraukiant vietos suinteresuotąsias šalis, sklandžiau perduodant technologijas, sudarant sąlygas veiksmingiems tinklams ir infrastruktūroms, kurie būtų naudingi vietoje, vystyti ir taip skatinti vietos ekonomikos augimą, socialinę sanglaudą bei remti tolesnę susijusių regionų plėtrą;

7.   pabrėžia, kad atsinaujinančios energijos sektoriaus projektai svarbūs ne tik Viduržemio jūros šalių sąjungos valstybių narių, ypač pietinių Viduržemio jūros pakrančių šalių, ekonominiam vystymuisi skatinti; šie projektai – tai struktūrinis šios sąjungos šalių bendradarbiavimo elementas;

Pramonės bendradarbiavimas

8.   ragina visame Europos ir Viduržemio jūros regione sukurti skaidrią ir prognozuojamą reguliavimo ir institucinę sistemą, skirtą skatinti pramonei, prekybai, moksliniams tyrimams ir plėtrai bei užtikrinti nuosekliam ekonominiam augimui;

9.   pabrėžia, kad svarbu kurti pramonės politiką, skirtą masto ekonomikai gerinti, mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms (MVĮ) remti bei itin pažangių technologijų sektoriams stiprinti; ragina Viduržemio jūros šalių sąjungos valstybes nares ir institucijas aktyviai remti MVĮ, ypatingą dėmesį skirti veiksmingoms finansinėms paslaugoms, techninei ir administracinei pagalbai ir taip sukurti stiprų verslumo pagrindą, ypač Viduržemio šalių ekonomikos augimą skatinančiuose sektoriuose;

10. pabrėžia šiuo metu vykstančių derybų dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono laisvosios prekybos zonos svarbą ir ragina Viduržemio jūros šalių sąjungos valstybes nares derinti savo pozicijas PPO derybų pagrindu;

Bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje bei mokymai

11. pabrėžia mokslinių tyrimų ir plėtros – dalies pietinių Viduržemio jūros pakrančių šalių atsigavimo ir konkurencingumo strategijos – svarbą ir ragina Viduržemio jūros regiono valstybes pažangiau ir labiau koordinuotai bendradarbiauti mokslo ir technologijų srityje; remia Europos Viduržemio jūros universiteto iniciatyvą ir Europos ir Viduržemio jūros regiono aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų erdvės sukūrimą, kaip numatyta 2006 m. sausio 29 d. Katanijos deklaracijoje;

12. pabrėžia, kad būtina skatinti geriausios praktikos mainus ir mokslininkų judumą, ir ragina kurti bendras įvairių sričių mokslinių tyrimų programas, įskaitant jūrų ir civilinės saugos (pvz., gaivalinių nelaimių atveju) mokslinius tyrimus, taip pat moksliškai tirti sveikatos, socialinius ir aplinkos klausimus dalyvaujant vietos suinteresuotoms šalims ir pilietinei visuomenei; pritaria idėjai įsteigti ir plėtoti Europos ir Viduržemio jūros regiono miško gaisrų institutą;

13. ragina toliau skatinti ir remti iniciatyvą „Saulės energija taikai“, kurios imtasi įgyvendinant Europos ir Viduržemio jūros regiono integruotos energijos rinkos projektą;

14. rekomenduoja šalims, dalyvaujančioms Europos ir Viduržemio jūros regiono procese, prisijungti prie pažangių miestų iniciatyvos, kuri numatyta pagal strateginės energetikos technologijų planą;

15. pabrėžia, kad siekiant kovos su klimato kaita tikslo „20-20-20“ bus daromas didelis poveikis dujų paklausai, todėl parengus Viduržemio jūros šalių sąjungos valstybėms narėms skirtą suskystintų gamtinių dujų veiksmų planą turėtų būti pagerinta tiekimo įvairovė ir saugumas: tai ypač aktualu vienu tiekėju pasikliaujančioms šalims;

16. pabrėžia suskystintų gamtinių dujų technologijos pažangos, taip pat investicijų į suskystintų gamtinių dujų gabenimą laivais ir į jų pakartotinio dujinimo terminalus svarbą; pažymi, kad be infrastruktūros plėtros taip pat būtina vystyti saugią jūrų laivybą;

17. rekomenduoja remti palydovinių ir plačiajuosčių technologijų veiksmų planą.

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  dar kartą pabrėžia, jog svarbu įkurti Europos ir Viduržemio jūros regiono (EUROMED) laisvosios prekybos zoną, kuri būtų svarbus indėlis į taiką, gerovę ir saugumą visame regione; ragina, kad derybos dėl laisvosios prekybos zonos turėtų vykti koordinuotai, palaipsniui, plėtojant racionalią ir prognozuojamą partnerystę, atitinkančią šalių socialines ir ekonomines realijas; pabrėžia, kad VJRVS turi būti suprantama kaip iniciatyva, papildanti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystę, įsteigtą Barselonoje 1995 m., kuri padės spręsti tam tikrus pastarosios veiklos trūkumus.

2.  pabrėžia Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono ryšių svarbą ne tik prekybos, bet ir vystymosi, technologijų perdavimo, geresnio socialinių teisių užtikrinimo ir akademinėje bei kultūrinėje srityse, o taip pat ir aplinkos apsaugos srityje; mano, kad regionui būdingos papildomos rinkos plėtra paskatintų pramonės politiką ES pietiniuose regionuose;

3.  primygtinai ragina Komisiją stiprinti savo kaip investuotojo ir partnerio vaidmenį bei plėtoti konkrečias atsakingo investavimo gaires skirtas mažinti socialinę nelygybę bei skatinti vietos ekonomikos diversifikaciją, ypač kai tai susiję su industrializacija, tvaria žemės ūkio plėtra, maisto produktų gamybos vietoje palaikymu bei maisto saugumu; ypač pabrėžia, jog būtina remti tiesiogines užsienio investicijas ir skatinti mokslinius tyrimus bei plėtrą;

4.  ragina Komisiją didinti savo vaidmenį Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos projektuose ir prašo suteikti išsamesnės informacijos apie jos dalyvavimą naujojoje institucinėje struktūroje;

5.  džiaugiasi, kad pasirinkti šeši pagrindiniai strateginiai sektoriai: jūros valymas, saulės energetikos planas, transportas, švietimas ir moksliniai tyrimai, MVĮ ir verslo plėtra bei civilinė sauga ir tikisi, kad šie pagrindiniai projektai bus pakankamai finansuojami Europos ir tarptautinių finansinių institucijų; mano, kad naujais Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos projektais reikėtų siekti įtraukti kiek galima daugiau partnerių iš Europos ir kitų Viduržemio jūros regiono šalių;

6.  teigiamai vertina naujojo sekretoriato būsimą administracinį indėlį ir jo veiklą Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungoje įgyvendinant Europos ir Viduržemio jūros regiono prioritetus ir tikslus, pasitelkus atitinkamus konkrečius išteklius;

7.  pabrėžia, kad gyvybiškai svarbu plėtoti mainus tarp Pietų šalių, nes jie tesudaro 6 proc. pasaulio prekybos mainų, taigi ir veikti siekiant išplėsti Agadiro laisvosios prekybos susitarimą; atkreipia dėmesį į šių šalių suinteresuotumą stiprinti tarpusavio santykius ir prekybą siekiant suformuoti vieningą, stiprią ekonominę erdvę, patrauklią investuotojams ir gebančią apginti regiono interesus ir spartinti jo vystymąsi; akcentuoja, kad Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga turi padėti tenkinti poreikius, susijusius su techninės ir finansinės paramos užtikrinimu, siekiant skatinti Pietų šalių ekonominę integraciją, mano, kad visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės kumuliacijos sistemos praplėtimas ir supaprastinimas padėtų siekiant aukščiau paminėtų tikslų;

8.  mano, kad uosto ir sausumos transporto infrastruktūros plėtojimas skatintų ekonomikos augimą ir prekybą tarp Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių;

9.  tikisi, kad bus gerinama regiono ekonominė ir teisinė aplinką, kuri yra būtina ateities investicijų garantija, ypač susijusi su tiesioginėmis užsienio investicijomis (TUI), kurios iki šiol labai menkos bei ragina skirti finansavimą pagrindiniams strateginiams projektams; be to, atsižvelgiant į didelius skirtumus tarp valstybių, ragina siekti tolimesnio derinimo šioje srityje;

10. pageidauja gerinti regiono ekonominę ir teisinę aplinką, kuri yra būtina ateities investicijų garantija; ragina nustatyti tikslą skatinti žmogiškųjų išteklių plėtrą ir užimtumą, derantį su Tūkstantmečio vystymosi tikslais dėl kovos su skurdu; pabrėžia, kad stiprių ir demokratiškai valdomų viešųjų paslaugų išsaugojimas ir jų vystymas yra dar viena būtina sąlyga siekiant užtikrinti tvarų regiono vystymąsi;

11. pabrėžia komercinių įmonių, esančių abiejose Viduržemio jūros pakrantėse, vaidmens ir dialogo tarp jų svarbą skatinant prekybą ir investicijas;

12. ragina Komisiją vykdant derybas dėl prekybos atsižvelgti į turimų poveikio vertinimų rezultatus ir įvertinti liberalizavimo projekto poveikį klimato kaitos ir ekonominės bei socialinės krizės kontekste bei šį procesą vykdyti palaipsniui bei asimetriškai, tuo pat metu apsaugant abiejose Viduržemio jūros pakrantėse panašius gamybos sektorius, kurie dėl didesnio liberalizavimo galėtų susidurti su konkurencija; ragina Viduržemio jūros šalių sąjunga iš esmės rinktis projektus pagal socialinius bei ekonominius poreikius bei poreikį švelninti pasekmes aplinkai;

13. pabrėžia poreikį patvirtinti regioninę žemės ūkio politiką, kuri derėtų su Europos ir Viduržemio jūros regiono veiksmų planu žemės ūkio srityje, kas būtina norint išsaugoti maisto produktų gamybą vietoje ir maisto saugumą bei skatinti tipiškų Viduržemio jūros regiono produktų gamybą, platinimą ir diversifikaciją, o taip pat smulkių ir vidutinių ūkių veiklą, atitinkančią tvarios plėtros principus; atsižvelgdamas į didėjantį maisto stygių daugelyje Viduržemio jūros regiono šalių partnerių, ragina Komisiją teigiamai reaguoti į partnerių prašymus suteikti daugiau garantijų ir paspartinti procedūras joms įgyvendinti maisto krizių metu;

14. pripažįsta, jog būtina stiprinti Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerių bendradarbiavimą energetikos srityje, ir poreikį sukurti regiono energetikos rinką siekiant Viduržemio jūros regione įgyvendinti plataus užmojo atsinaujinančios energijos šaltinių ir energetikos infrastruktūros projektus; reikalauja, kad energetikos ir tvaraus vystymosi projektai, panašūs į projektą „Desertec“, pirmiausia būtų nukreipti į regioną ir tuo prisidėtų prie regiono vystymo; teigiamai vertina Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos regioninį projektą „Viduržemio jūros regiono saulės energijos planas“, kuris ne tik prisidės prie infrastruktūros plėtojimo, bet ir skatins sudedamųjų dalių pramonės ir susijusios inžinerijos bei technologijų vystymąsi visose projekte dalyvaujančiose šalyse;

15. Tikisi, kad asociacijos sutartys bus persvarstytos atsižvelgiant į naujus reikalavimus kylančius dėl finansų, ekonomikos ir socialinės krizės bei maisto ir energetikos krizės; atkreipia dėmesį, kad vienu iš pagrindinių Europos ir Viduržemio jūros regiono laisvosios prekybos zonos tikslų privalo likti prekybos skatinimas siekiant plėtros bei skurdo mažinimo ir tikisi, kad 2009 m. gruodžio 9 d. ministrų susitikime patvirtintos gairės padės siekiant šio tikslo;

16. primygtinai ragina Komisiją vykdant derybas dėl prekybos laikytis savo reikalavimų toliau stiprinti demokratiją ir žmogaus teises tiek Libijoje, kuri Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungoje dalyvauja stebėtojos teisėmis, tiek ir visose Viduržemio jūros regiono sąjungos valstybėse narėse;

17. ragina Komisiją prisidėti prie regiono stabilumo ir krizių prevencijos siekiant suformuoti bendrą taikos, vystymosi, teisingumo, lygybės, laisvės, pliuralizmo, demokratijos ir pagarbos pakrantę;

18. dar kartą pabrėžia Europos ir Viduržemio jūros regiono parlamentinės asamblėjos kaip politinio, ekonominio ir socialinio dialogo forumo tarp demokratiškai išrinktų Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių atstovų svarbą;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI