Procedūra : 2009/2224(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0154/2010

Pateikti tekstai :

A7-0154/2010

Debatai :

PV 14/06/2010 - 26
CRE 14/06/2010 - 26

Balsavimas :

PV 15/06/2010 - 7.12
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0207

PRANEŠIMAS     
PDF 248kDOC 196k
2010 m. gegužės 10 d.
PE 438.414v02-00 A7-0154/2010

dėl daiktų interneto

(2009/2224(INI))

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

Pranešėja: Maria Badia i Cutchet

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ
 Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl daiktų interneto

(2009/2224(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 18 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Daiktų internetas. Europos veiksmų planas“ (COM(2009)0278),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 27 d. ES pirmininkaujančios Ispanijos pristatytą darbo programą ir ypač tikslą vystyti ateities internetą,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. sausio 28 d. Komisijos komunikatą „Investuokime šiandien į rytojaus Europą“ (COM(2009)0036),

–   atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją dėl privatumo ir duomenų apsaugos principų įgyvendinimo taikomosiose priemonėse, kurių naudojimas pagrįstas radijo dažniniu atpažinimu (C(2009)3200),

–   atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje,

–   atsižvelgdamas į Europos ekonomikos atkūrimo planą greitesniam grįžimui prie ekonomikos augimo (COM(2008)0800),

–    atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą dėl naujos Europos skaitmeninės darbotvarkės. „2015.eu“(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A7-0154/2010),

A. kadangi pastaruosius dvidešimt penkerius metus internetas sparčiai vystomas, ir taip pat ateityje numatomos perspektyvos, susijusios su plačiajuosčio ryšio plėtojimu ir su naujų priemonių taikymu,

B   kadangi daiktų internetas gali atitikti visuomenės ir piliečių lūkesčius ir kadangi būtina atlikti mokslinius tyrimus norint sužinoti, kokie tie lūkesčiai ir kokiais atvejais jautrūs aspektai ir rūpestis dėl asmens privatumo ir informacijos gali sutrukdyti diegti taikomas priemones,

C.  kadangi svarbus vaidmuo tenka informacinėms ir ryšių technologijoms (IRT) siekiant skatinti socialinę pažangą, ekonomikos augimą bei mokslinius tyrimus, naujoves ir Europos viešųjų ir privačiųjų subjektų kūrybiškumą,

D.  kadangi Europos Sąjungai reikia taikyti bendrą pagrindų sistemą siekiant apibrėžti ar sugriežtinti sistemos valdymo, konfidencialumo, informacijos saugumo, etikos aspektų valdymo, privatumo, asmens duomenų rinkimo bei saugojimo ir vartotojų informavimo taisykles,

E.  kadangi terminas „daiktų internetas“ nurodo bendrą sąvoką objektų (elektroninių žmogaus sukurtų produktų ir kasdien naudojamų objektų), duomenis apie kuriuos internetu galima gauti nuotoliniu būdu, kuriuos galima atpažinti, į kuriuos galima siųsti signalus, kurių buvimo vietą galima nustatyti ir (arba) kuriuos galima kontroliuoti,

F.   kadangi artimiausiu metu tikimasi sparčios daiktų interneto plėtros ir kadangi jaučiama saugaus, skaidraus ir daugiašalio daiktų interneto valdymo būtinybė,

G. kadangi ateities internetas peržengs įprastas šiandienines virtualiojo pasaulio ribas, nes bus susietas su fizinių objektų pasauliu,

H.  kadangi atpažinimo radijo dažniu (RDA) ir kitos su daiktų internetu (DI) susijusios technologijos turi pranašumų, palyginti su brūkšniniais kodais ir magnetinėmis juostelėmis, ir jos galima dažniau pritaikyti sukūrus sąsają su kitais tinklais, pavyzdžiui, judriojo ryšio tinklais, bei galėtų būti atliekami tolesni jų patobulinimai, kurie būtų taikomi sukūrus sąsają su jutikliais, kurie padeda nustatyti geolokaciją (pvz. „Galileo“ palydovų sistema), matuoti temperatūrą, apšvietimą, slėgį ir G jėgą; kadangi dėl plataus masto RDA lustų taikymo turėtų smarkiai sumažėti jų vieneto kaina ir atitinkamų duomenų skaitytuvų išlaidos,

I.   kadangi RDA technologijas reikėtų traktuoti kaip veiksnį, skatinantį ekonominę informacinės ir ryšių pramonės plėtrą,

J.    kadangi gamybos, logistikos ir tiekimo grandinės sektoriuose jau taikomos RDA technologija ir kitos su DI susijusios technologijos, ir yra pranašumų, susijusių su gaminių identifikavimu bei atsekamumu bei vykdomi svarbūs patobulinimai, kurie taikant šią technologiją numatomi daugumoje kitų sektorių, ypač sveikatos apsaugos, transporto ir energijos vartojimo efektyvumo, aplinkos, mažmeninės prekybos ir apsaugos nuo klastojimo sektoriuose,

K. kadangi norint visose e. sveikatos sistemose suprojektuoti, plėtoti ir įgyvendinti RDA aktyvuojamas sistemas, būtina, kad šioje veikloje tiesiogiai dalyvautų sveikatos priežiūros specialistai, pacientai ir atitinkami komitetai (pavyzdžiui, duomenų apsaugos ir etikos),

L.  kadangi RDA gali padėti efektyviau naudoti energiją ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bei gali padėti atlikti su produktu susijusio anglies dioksido kiekio apskaitą,

M.  kadangi RDA technologijos ir kitos su DI susijusios technologijos piliečiams gali teikti daug naudos gyvenimo kokybės, saugos, saugumo ir gerovės srityse, jei bus teisingai valdomi aspektai, susiję su privatumo ir asmens duomenų apsauga,

N. kadangi būtina nustatyti tausios ir efektyviai energiją naudojančios komunikacijos standartus, kurie būtų orientuoti į saugumą ir privatumą ir pagrįsti skirtingais dažniais naudojamais panašiais arba tokiais pat protokolais;

O.  kadangi vieną dieną RDA lustai gali būti įdiegti visuose kasdien mūsų naudojamuose daiktuose (pvz., transporto bilietuose, drabužiuose, judriojo ryšio telefonuose ir automobiliuose) ir labai greitai tai, atsižvelgiant į daugybę lustų pritaikymo galimybių, taps svarbu ekonominiu požiūriu,

P.   kadangi dėl daiktų interneto bus galima sujungti į tinklą daugybę mašinų, kurios galės sąveikauti ir veikti kartu, taikant belaides technologijas, suderintas su logiškai ir fiziškai nukreipiančiais protokolais, kadangi daiktų internetas turėtų sudaryti galimybes, naudojant elektroninio identifikavimo sistemas ir judriojo ryšio bevielius prietaisus, tiesiogiai ir visiškai atpažinti skaitmeninius subjektus ir fizinius objektus, kad būtų galima nenutrūkstamai rinkti, kaupti, perduoti ir apdoroti su jais susijusius duomenis,

Q.  kadangi iškeltas technologinis iššūkis sumažinti daiktų interneto produktus, tai yra į kelių milimetrų kraštinės lustą integruoti elektroniką, jutiklius, energijos tiekimo ir RDA perdavimo sistemą,

R.   kadangi žadama, jog ateityje bus sukurta dar įvairesnių (RDA) lustų, tačiau ši technologija kelia naujų problemų, susijusių su asmens duomenų apsauga, svarbiausia iš jų – lustai nematomi arba beveik nematomi,

S.   kadangi pramonės standartai yra labai svarbūs, kadangi RDA standartizavimą reikia tobulinti ir kadangi dėl to RDA standartizavimo įgaliojimas, 2009 m. CEN ir ETSI (Europos standartų organizacijoms) skirta bendra užduotis, prisidės prie pažangesnių RDA pagrįstų produktų ir paslaugų sukūrimo;

T.   kadangi svarbu informuoti Europos piliečius apie naujas technologijas ir atitinkamas taikomas priemones, įskaitant jų socialinį poveikį bei poveikį aplinkai, ir skatinti vartotojų skaitmeninį raštingumą bei e. gebėjimus,

U. kadangi daiktų interneto plėtra turėtų būti viską apimanti ir prieinama visiems ES piliečiams, ją turėtų remti veiksminga politika, kurios tikslas būtų panaikinti ES esantį skaitmeninį atotrūkį ir kuri skatintų gausesnio piliečių rato e. gebėjimus ir supažindintų juos su jų skaitmenine aplinka,

V.  kadangi būtina didinti su DI susijusių technologijų naudą užtikrinant veiksmingą saugumą, kuris yra esminė ypatybė bet kokios plėtros, galinčios kelti pavojų asmens duomenų saugumui ir visuomenės narių pasitikėjimui tais, kurie turi informacijos apie juos,

W. kadangi daiktų interneto plėtros socialiniai padariniai nežinomi ir galbūt gali padidėti esama arba rastis nauja skaitmeninė atskirtis,

1.   palankiai vertina Europos Komisijos komunikatą ir iš esmės pritaria veiksmų plano, skirto daiktų internetui skatinti, bendrų gairių taikymui;

2.   mano, kad dėl daiktų interneto skvarbos pagerės sąveika tarp asmenų ir daiktų bei sąveika tarp pačių daiktų, galinti duoti didžiulę naudą ES piliečiams, jei ją vykdant bus atsižvelgiama į saugumą, duomenų apsaugą ir privatumą;

3.   pritaria tam, kad Komisija atkreipia dėmesį į saugą, saugumą, asmens duomenų apsaugą ir privatumą bei daiktų interneto valdymą, nes pagarba privatumui ir asmens duomenų apsaugos bei atvirumo ir sąveikumo užtikrinimas yra vieninteliai būdai, kuriais pasinaudojus DI gautų palankesnį visuomenės įvertinimą; prašo Komisijos paskatinti visus Europos ir tarptautinius suinteresuotuosius subjektus spręsti elektroninėje erdvėje saugumui kylančių pavojų keliamas problemas; taigi prašo Komisijos paraginti valstybes nares įgyvendinti visas nustatytas priemones, tarptautiniu mastu užtikrinančias saugumą elektroninėje erdvėje, įskaitant Europos Tarybos konvenciją dėl elektroninių nusikaltimų;

4.   tvirtai įsitikinęs, kad didžiausią vertę turi privatumo apsauga ir kad visi vartotojai turėtų kontroliuoti savo asmens duomenis; todėl prašo Duomenų apsaugos direktyvą pritaikyti prie šiandieninės skaitmeninės aplinkos;

5.   vertina tai, kad Komisija laiku reaguoja į naujoves šiame sektoriuje siekdama, jog politinė sistema galėtų nustatyti taisykles pakankamai anksti;

6.   primygtinai teigia, kad preliminari technologijų skatinimo sąlyga yra būtinybė nustatyti teisines normas, skatinančias pagrindinių vertybių laikymąsi, taip pat privatumo ir asmens duomenų apsaugą;

7.   pabrėžia, kad saugumo ir privatumo problemos turėtų būti sprendžiamos nustatant naujus standartus, kuriuose turi būti apibrėžti įvairūs saugumo elementai, kuriuos taikant būtų užtikrinamas konfidencialumas, vientisumas ar galimybė naudotis paslaugomis;

8.   prašo Komisijos savo veiksmus daiktų interneto srityje derinti su skaitmeninėje darbotvarkėje numatyta savo veikla;

9.   prašo Komisijos atlikti dabartinės interneto tinklo infrastruktūros naudojimo DI taikomoms priemonėms ir techninei įrangai poveikio vertinimą atkreipiant dėmesį į tinklo perkrovimą ir duomenų saugumą kad būtų nustatyta, ar DI taikomos priemonės ir techninė įranga suderinamos ir tinkamos;

10. mano, kad ateinančiais metais daiktų interneto ir atitinkamų taikomų priemonių plėtra padarys reikšmingą poveikį Europos piliečių kasdieniniam gyvenimui bei jų įpročiams, kuris lems didelio masto ekonominius ir socialinius pokyčius;

11. mano, kad būtina sukurti viską apimantį daiktų internetą visų pirma išvengiant pavojaus dėl nevienodos daiktų interneto technologijų plėtros, plitimo ir naudojimo valstybėse narėse ir regionuose; pažymi, kad Komisijos komunikate mažai dėmesio skiriama tiems klausimams, į kuriuos geriausia būtų atsakyti prieš tęsiant daiktų interneto plėtrą;

12. prašo Komisijos atsižvelgti į Europos Sąjungos regionus, kurie padarė mažesnę pažangą IRT ir daiktų interneto planavimo srityje; ragina valstybes nares užtikrinti šių technologijų ir kitų IRT projektų įgyvendinimo tokiuose regionuose bendrą finansavimą siekiant išvengti jų izoliacijos ir užtikrinti galimybę jiems dalyvauti kuriant bendras Europos įmones;

13. pabrėžia, kad nors naudojant RDA lustus gali būti veiksmingai kovojama su klastojimu ir kūdikių grobimu iš gimdymo namų, taip pat identifikuojami gyvūnai ir pan., jų naudojimas gali būti pavojingas, be to, piliečiams ir visuomenei gali kilti etinių klausimų, taigi reikės išmokti spręsti šias problemas;

14. pabrėžia, kad svarbu tirti daiktų interneto daromą socialinį, etinį ir kultūrinį poveikį atsižvelgiant į galimai didelio masto su civilizacija susijusį virsmą, kurį sukels šios technologijos; taigi mano, kad svarbu, kad socialiniai ir ekonominiai moksliniai tyrimai ir politinės diskusijos daiktų interneto srityje vyktų lygiagrečiai su technologijų moksliniais tyrimais ir jų pažanga ir prašo Komisijos sudaryti specialistų grupę, kuri atliktų išsamų šių aspektų ir vertinimą ir pasiūlytų susijusių technologijų ir taikomų priemonių plėtrai skirtus etikos principus;

15. atkreipia dėmesį, kad RDA technologija ir kitos su DI susijusios technologijos, naudojamos pažangiam gaminių ir vartojimo prekių ženklinimui ir daiktų ryšio su žmonėmis sistemoms, gali būti taikoma visur ir yra beveik nepastebima bei tyli; taigi prašo, kad Europos Komisija dar kartą išsamiau įvertintų šią technologiją, ypač:

· radijo bangų ir kitų priemonių, kurios leidžia naudoti identifikavimo technologijas, poveikį sveikatai;

· lustų ir jų perdirbimo poveikį aplinkai;

· vartotojų privatumą ir pasitikėjimą;

· padidėjusį saugumui elektroninėje erdvėje kylantį pavojų;

· pažangių lustų įdiegimą atitinkamame produkte;

· teisę į lustų tylėjimą, kuri suteikia didesnių galių ir užtikrina vartotojų kontrolę;

· garantijas piliečiams dėl asmens duomenų apsaugos juos renkant ir tvarkant;

· galimybę sukurti papildomą tinklo struktūrą ir infrastruktūrą, skirtą daiktų interneto taikomoms priemonėms ir techninei įrangai;

· pačios geriausios apsaugos nuo visų rūšių išpuolių elektroninėje erdvėje užtikrinimą ES piliečiams ir verslo subjektams;

· elektromagnetinių laukų poveikį gyvūnams, ypač miesto paukščiams;

· regioninių standartų suderinimą;

· atvirų technologijos standartų plėtrą ir skirtingų sistemų sąveikumą;

taip pat, jei reikia, būtų nustatyti konkretūs teisės aktai Europos lygmeniu;

16. pabrėžia, kad vartotojai turi teises į privatumą pagal sutikimo naudotis paslauga principą ir (arba) principą „į privatumą atsižvelgta projektuojant“, kuriais remiantis žymenys dar prekybos vietoje savaime tampa neveiksnūs, nebent vartotojai aiškiai sutinka jais naudotis; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno pateiktą nuomonę; nurodo, kad privatumo ir saugumo aspektą būtina apsvarstyti kuo ankstesniame DI technologijų kūrimo ir diegimo etape; pabrėžia, kad RDA taikomas priemones reikia naudoti vadovaujantis privatumo ir duomenų apsaugos taisyklėmis, nustatytomis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose; prašo Komisijos apsvarstyti piliečių teisę pasirinkti produktus, kuriuose nėra įdiegtos daiktų interneto technologijos arba bet kuriuo metu atsijungti nuo tinklo aplinkos;

17. pažymi, kad nors pasyvių RDA žymenų nuotolis yra ribotas, aktyvūs RDA žymenys gali perduoti duomenis daug didesniais atstumais; pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai būtina nustatyti aiškias kiekvienai RDA rūšiai skirtas gaires;

18. ragina Komisiją išspręsti klausimą, kam priklauso automatiškai renkami ir mašininiu būdu aiškinami duomenys ir kas turi disponavimo jais teisę;

19. prašo gamintojų užtikrinti galimybę naudotis teise į lustų tylėjimą pagaminant tokius RDA žymenis, kuriuos prekę įsigijęs vartotojas galėtų lengvai nuimti arba kitaip padaryti neveiksnius; pabrėžia, kad vartotojus būtina informuoti apie pasyvius arba aktyvius RDA žymenis, duomenų nuskaitymo nuotolį, prietaisuose naudojamų duomenų rūšis (gaunamų arba perduodamų) bei tokių duomenų naudojimą ir ši informacija turi būti aiškiai pateikiama ant pakuotės iš išsamiau išdėstoma visuose dokumentuose;

20. ragina RDA programų operatorius imtis visų pagrįstų priemonių siekiant užtikrinti, kad duomenys nebūtų susieti su nustatytu arba atpažįstamu fiziniu asmeniu jokiais būdais, kuriais RDA programos operatorius arba bet kuris kitas asmuo galėtų pasinaudoti, jeigu tie duomenys nėra tvarkomi laikantis galiojančių duomenų apsaugos principų ir teisės normų;

21. pabrėžia, kad jei nenumatyta jokios kitos parduodamuose gaminiuose įrengtų lustų paskirties už prekybos vietos ribų, jau gaminant lustus turėtų būti juose įdiegta techninė įranga, kuri sudarytų sąlygas užtikrinti jų neutralizavimą ir taip apriboti duomenų saugojimą;

22. mano, kad vartotojams turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti naudotis ar nesinaudoti daiktų internetu bei galimybė nesinaudoti atskiromis daiktų interneto technologijomis neprarandant galimybės naudotis kitomis taikomomis priemonėmis ar pačiu prietaisu;

23. pabrėžia, kad būtina užtikrinti kuo aukštesnio lygio prietaisų saugumą ir saugias perdavimo sistemas, kurios bus integruotos į daiktų interneto technologijas, siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ir užtikrinti galimybę tinkamai patvirtinti prietaiso tapatybės autentiškumą ir suteikti įgaliojimą; pabrėžia galimybę sukčiauti identifikavimo ir produktų atžvilgiu panaudojant daiktų interneto žymenų padirbinius arba perimant bendrai naudojamus duomenis; taigi prašo Komisijos užtikrinti, kad būtų kuriama skaidri DI sistema, kurią taikant ypatingas dėmesys būtų skiriamas šiems aspektams:

•  išsamiam esamų priemonių, leidžiančių identifikuoti ir atsekti, nurodymui;

•   saugumo priemonėms, kurios padėtų užtikrinti, kad duomenimis galėtų naudotis tik tam leidimą turintys vartotojai;

•  galimybei vartotojams ir identifikatorių suteikiančioms institucijoms patikrinti duomenų ir sistemos veikimo patikimumą;

24. mano, kad pirmiausia Europos lygmeniu reikia užtikrinti bendrąją reguliavimo sistemą ir nustatyti tikslius terminus siekiant skatinti ir palengvinti viešąsias ir privačiąsias investicijas daiktų interneto sektoriuje ir pažangiųjų tinklų, kurie būtini naujų technologijų plėtrai remti, sektoriuje;

25. pažymi, kad nors RDA technologija yra svarbi, daiktų internetą sudaro ir kitos technologijos; pabrėžia, kad dėl šių technologijų taip pat turėtų būti keliami klausimai, susiję su moksliniais tyrimais, finansavimu ir valdymu;

26. prašo Komisijos apsvarstyti DI taikomų priemonių naudojimą kelių ES vykdomų iniciatyvų, pavyzdžiui, energijos vartojimo efektyvumą didinančios IKT, pažangios matavimo sistemos, energijos sunaudojimo žymėjimo etiketėje, pastatų energinio naudingumo, apsaugos nuo suklastotų medicinos ir kitų produktų ir t. t., pažangai pasiekti;

27. ragina Komisiją stebėti, ar dėl glaudžiai tarpusavyje susietų sistemų pažeidžiamumo nekyla naujų grėsmių;

28. prašo Komisijos dėti papildomas pastangas siekiant užtikrinti, kad plėtojant su DI susijusias technologijas būtų atsižvelgiama į vartotojų reikalavimus (pvz., galimybę išjungti atsekamumą) ir būtų paisoma asmens teisių ir laisvių; šiuo požiūriu primena, kad galutinius sprendimus dėl tinklų ir informacijos, taigi ir dėl daiktų interneto, apsaugos priima Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA), ir tai leidžia didinti vartotojų skaičių ir jų pasitikėjimą;

29. laikosi nuomonės, kad naujų priemonių plėtra ir pats daiktų interneto veikimas ir jo teikiamos galimybės verslui bus iš esmės susijusios su Europos piliečių pasitikėjimu sistema, ir nurodo, kad pasitikėjimas atsiranda išsklaidžius abejones dėl galimos grėsmės privatumui ir sveikatai;

30. pabrėžia, kad pasitikėjimas turėtų būti grindžiamas aiškia teisine sistema, apimančia duomenų, surinktų ir perduodamų daiktų internetu, kontrolę, rinkimą, tvarkymą ir naudojimą bei privalomo vartotojų sutikimo rūšis reglamentuojančias taisykles;

31. mano, kad DI gali teikti didelę naudą neįgaliems žmonėms bei padėti tenkinti senėjančios visuomenės poreikius, taip pat teikti nuolatinės priežiūros paslaugas; taigi pabrėžia, kad naudodamiesi šia technologija pagrįstais elektroniniais įtaisais aklieji ir silpnaregiai gali geriau susipažinti su savo aplinka; tačiau pabrėžia, kad būtina imtis priemonių, užtikrinančių privatumo apsaugą, nesudėtingą įdiegimą ir veikimą bei informacijos apie paslaugas teikimą vartotojams;

32. pabrėžia, kad vartotojams būtina užtikrinti vėlesnių išlaidų, pavyzdžiui, susijusių su elektros energijos suvartojimu naudojant daiktus, skaidrumą;

33. mano, kad dėl daiktų interneto ir IKT projektų reikia rengti dideles informacines kampanijas siekiant paaiškinti piliečiams jų įgyvendinimo tikslą; pabrėžia, kad labai svarbu informuoti ir mokyti visuomenę apie tokių kaip RDA sistemų naudojimą ir teikiamą aiškią naudą siekiant išvengti neteisingo tokio projekto supratimo ir piliečių nepritarimo jam; pabrėžia, kad norint, jog siekdami asmeninių tikslų ir bendrų interesų vartotojai daiktų internetu naudotųsi visapusiškai, būtina vartotojams suteikti e. žinių, reikalingų šioms naujoms technologijoms suprasti, jie turi būti motyvuoti ir sugebėti tinkamai naudotis tomis technologijomis;

34. pažymi, kad daiktų internetas padės sukaupti tikrai milžinišką duomenų kiekį; atsižvelgdamas į tai, prašo Komisijos pateikti pasiūlymą dėl Europos duomenų apsaugos direktyvos pritaikymo siekiant, kad joje būtų atsižvelgiama į daiktų internetu surinktus ir perduotus duomenis;

35. mano, kad reikėtų nustatyti bendrą principą, nes DI technologijas reikėtų kurti taip, kad jomis būtų surinktas ir panaudotas tik būtiniausias duomenų kiekis, reikalingas atitinkamai užduočiai atlikti, išvengiant bet kokių papildomų duomenų rinkimo;

36. prašo užtikrinti, kad siekiant privatumo didelė dalis duomenų, kuriais bendrai naudojamasi daiktų internete, prieš juos perduodant taptų anoniminiais;

37. primena Komisijai, kad kitos pasaulio šalys, visų pirma Azija, greičiau daro pažangą šiame sektoriuje ir kad nuo šiol, rengiant taisykles, kurios būtų taikomos politinei sistemai, ir nustatant daiktų interneto techninius standartus, reikėtų laikytis iniciatyvaus požiūrio ir užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su kitomis pasaulio šalimis;

38. pabrėžia, kad norint atgaivinti Europos ekonomiką, reikia investuoti į naujas informacijos ir ryšių technologijas, kaip ekonomikos augimo priemonę ir galimybę kuo didesniam Europos piliečių bei įmonių skaičiui prieiti prie naujų sistemų ir priemonių; pabrėžia, kad Europa turėtų pirmauti plėtojant interneto technologijas; siūlo padvigubinti ES IKT mokslinių tyrimų biudžetą bei naujoje finansinėje perspektyvoje keturis kartus padidinti IKT įdiegimui skiriamą biudžetą;

39. pabrėžia, kad moksliniai tyrimai bus lemiamas veiksnys varžybose dėl kompiuterinių pajėgumų, kurių ateityje prireiks realiuoju laiku administruojant DI prietaikas;

40. prašo Komisijos tęsti septintąją bendrąją programą daiktų interneto srityje bei skirti daugiau lėšų jos projektams finansuoti siekiant sustiprinti Europos IRT sektorių ir pritaria Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos (KIBP) naudojimui siekiant skatinti jos sklaidą; ypač prašo plėtoti bandomuosius projektus, kurie gali daryti tiesioginį teigiamą poveikį Europos piliečių kasdieniniam gyvenimui e. sveikatos, e. mokymosi, e. prekybos, e. prieinamumo ir efektyvaus energijos vartojimo srityse; tačiau yra susirūpinęs biurokratija įgyvendinant bendrąją programą ir prašo Komisijos panaikinti biurokratiją iš naujo suplanuojant bendrosios programos procesus ir sudarant vartotojų valdybą;

41. mano, kad daiktų internetas turi didelį potencialą, susijusį su ekonomikos ir gamybos plėtra, paslaugų kokybės gerinimu bei logistikos ir įmonių paskirstymo grandinių optimizavimu, inventoriaus valdymu, naujų, su darbu bei įmonėmis susijusių, galimybių kūrimu;

42. pabrėžia, kad dėl RDA technologijos, viena vertus, Europos pramonės įmonės galės kontroliuoti prekių, pateikiamų į rinką, kiekį (t. y. bus gaminama pagal poreikius, todėl bus saugoma aplinka), kita vertus, bus galima veiksmingai kovoti su piratavimu ir klastojimu, nes bus užtikrinamas susijusių prekių atsekamumas;

43. mano, kad naujų technologijų taikymas gamybos procesams leis efektyviau naudoti išteklius ir padidins vartojimo prekių konkurencingumą rinkoje;

44. pabrėžia, kad dėl daiktų interneto būtina inicijuoti aktyvų tarptautinį dialogą ir parengti bendrus veiksmų planus; prašo Komisijos ištirti daiktų interneto poveikį tarptautinei prekybai;

45. pritaria Komisijos ketinimui ir toliau stebėti ir vertinti poreikį taikyti papildomus suderintus dažnius siekiant konkrečių, su daiktų internetu susijusių, tikslų atsižvelgiant į įvairių elektromagnetinių dažnių diapazonų skirtingas charakteristikas ir pajėgumą ir todėl prašo Komisijos, kad ji daugiametėse radijo spektro politikos programose nustatydama Europos Sąjungos koordinavimo ir derinimo tikslus atsižvelgtų į daiktų interneto poreikius; pabrėžia, kad turėtų būti toliau viešai kalbama apie tokius dažnius, o jų naudojimas turėtų būti taip reguliuojamas, kad būtų skatinami ir finansuojami išsamesni technologijų moksliniai tyrimai ir plėtra šioje srityje; mano, kad dėl licencijos neturinčių dažnių turėtų rastis galimybė naudotis naujomis technologijomis ir paslaugomis (belaidžiu tinklu) ir būtų skatinamos naujovės;

46. pabrėžia, koks pavojingas yra teisinis netikrumas nematerialiosios kompiuterijos (angl. cloud computing) srityje;

47. mano, kad veikla visais politikos lygmenimis (ES, nacionaliniu ir regionų) yra esminė sąlyga veiksmingai daiktų interneto plėtrai ir diegimui; pabrėžia, kad plėtojant daiktų internetą ir siekiant, kad jis būtų naudojamas ne vien tik privačioje srityje, regionų, vietos valdžios institucijoms ir miestams teks svarbiausias vaidmuo; be to, primena, kad daiktų internetas gali duoti labai daug naudos vietos savivaldos institucijoms, pavyzdžiui, padėti organizuoti viešąjį transportą, surinkti atliekas, nustatyti taršos lygį ir valdyti transporto srautus; prašo Komisijos vykdant veiklą daiktų interneto srityje konsultuotis su visų politikos lygmenų atstovais vadovaujantis daugiapakopio valdymo principu;

48. pažymi, kad būtina užtikrinti, kad naudojant daiktų interneto technologijas gautą informaciją būtų galima atsekti, patikrinti ir pataisyti sugedus su jomis susijusiai sistemai; pabrėžia, kad kadangi šios technologijos įtrauktos į saugos užtikrinimo sistemas, pavyzdžiui, eismo kontrolės ar temperatūros reguliavimo sistemas, pateikta klaidinga informacija gali sukelti pavojų gyvybei;

49. pabrėžia, kad naujos technologijos labai svarbios transporto grandinių supaprastinimui, kokybės gerinimui ir transporto veiksmingumui, pažangiųjų transporto sistemų plėtros rėmimui ir žaliųjų koridorių įgyvendinimo palengvinimui, o RDA gali pasiūlyti pažangius su verslu susijusių operacijų atlikimo būdus, kuriais vartotojai būtų labiau patenkinti;

50. mano, kad daiktų interneto naudojimas gamtoje gali padėti plėtoti ekologiškas technologijas, taupiau naudoti energiją ir geriau apsaugoti aplinką, taip pat plėtoti IRT ir aplinkosaugos sąsajas;

51. prašo Komisijos pradėti darbus, kuriais siekiama tarptautiniu lygmeniu apibrėžti bendrus standartus, susijusius su RDA technologijos ir kitų DI technologijų ir atitinkamų taikomų programų standartizavimu, siekiant palengvinti sąveiką ir sukurti atvirą, skaidrią ir technologiniu požiūriu neutralią infrastruktūrą; pabrėžia, kad be aiškių ir pripažintų standartų, tokių kaip interneto pasaulyje pripažinti TCP5/IP6 standartai, daiktų interneto plėtra neapsiribojant tik RDA sprendimais negali tapti visuotine;

52. pritaria pasiūlymui nedelsiant patvirtinti interneto protokolo šeštąją versiją (IPv6), kuria bus remiamasi ateityje plečiant ir supaprastinant internetą;

53. palankiai vertina Komisijos ketinimą 2010 m. pateikti komunikatą dėl saugumo, privatumo ir pasitikėjimo informacinėje visuomenėje; pabrėžia šio komunikato svarbą ir pasiūlytas priemones, kuriomis siekiama sustiprinti atitinkamas normas, susijusias su informacijos saugumu, privatumu ir asmens duomenų apsauga; prašo Komisijos užtikrinti aktyvų visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, pavyzdžiui, Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno, dalyvavimą;

54. mano, kad svarbu užtikrinti, kad plėtojant daiktų internetą būtų ginamos visos pagrindinės teisės, o ne tik teisė į privatumą;

55. mano, kad Komisija turėtų parengti rekomendacijas dėl viešųjų administracinių, teisėkūros ir teisės aktų įgyvendinimo institucijų su daiktų internetu susijusių užduočių ir atsakomybės;

56. prašo Komisijos atidžiai stebėti, kad būtų taikomi Europos lygmeniu jau patvirtinti šios srities teisės aktai ir iki metų pabaigos pateikti tvarkaraštį, susijusį su gairėmis, kurias ji ketina pasiūlyti ES lygmeniu siekiant padidinti daiktų interneto ir RDA įrenginių saugumą;

57. prašo Komisijos pradėti socialinį dialogą dėl daiktų interneto ir teikti informaciją apie teigiamą ir neigiamą naujų technologijų poveikį kasdieniniam gyvenimui; taigi prašo Komisijos pradėti aktyvias konsultacijas su Europos pramonės sektoriaus atstovais ir skatinti juos imtis iniciatyvos kuriant ir siūlant pažangias, standartizuotas ir sąveikias technologijas;

58. ragina Komisiją veiksmų plane dėl daiktų interneto labiau atsižvelgti į mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ);

59. taip pat prašo Komisijos nuolat jį informuoti apie sektoriaus subjektų ir suinteresuotųjų šalių dialogą bei apie iniciatyvas, kurias ketina taikyti;

60. mano, kad Komisija turėtų patikrinti galimybę dar labiau sumažinti naršymo išlaidas naudojant tarptinklinį ryšį;

61. pabrėžia siekį kuo labiau sumažinti biurokratiją daiktų interneto valdymo srityje ir suvienyti visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus priimant sprendimus, todėl prašo užtikrinti tinkamą ir pakankamą reguliavimą ES lygmeniu;

62. prašo Komisiją paaiškinti, kuriuos interneto valdymo aspektus, jos nuomone, šiuo metu būtina reguliuoti siejant su daiktų internetu ir kokioje sistemoje galima užtikrinti bendrąjį viešąjį interesą;

63. todėl prašo Komisiją išnagrinėti su daiktų interneto valdymu susijusias problemas, pasitelkiant į pagalbą šios srities darbuotojus; taip pat, mano, kad būtina išnagrinėti su belaidžio ryšio technologijų saugumo sistemomis susijusius aspektus;

64. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1)

2009/2225(INI), P. Del Castillo pranešimas, A7-0066/2010.


AIŠKINAMOJI DALIS

Praėjo daugiau kaip ketveri metai nuo pirmųjų interneto programų taikymo, kaip priminė neseniai Parlamente viešėjęs World Wide Web įkūrėjas Tim Berners-Lee(1). Šiuo metu, ypač pastaraisiais dvidešimt metų, internetas nuolat ir nepaliaujamai tobulėjo. Šiandieną prie interneto prisijungę 1,5 mlrd. žmonių; dėl interneto atviros struktūros, paremtos standartizuota technologija, palengvėjo jo plitimas ir sąveika pasaulio mastu. Daiktų interneto projektas, pradėtas 1999 m. Jungtinėse Valstijose, tampa vis populiaresnis ir yra numatoma, kad jis per ateinančius 10–15 metų iš esmės pakeis asmenų ir daiktų sąveiką bei sąveiką tarp pačių daiktų dėl vis augančio RDA (radijo dažninio atpažinimo) technologijos naudojimo.

Siųstuvas-imtuvas – elementas, kuriuo charakterizuojama RDA technologija, kitaip tariant, elektroninis komponentas, kurį sudaro lustas ir antena. Lustas, kurio kraštinė yra keli milimetrai, belaidžiu būdu gali sutalpinti, gauti ir perduoti informaciją apie produktą, prie kurio jis yra pritvirtintas.

Sektoriaus specialistai mano, kad ateityje lustai pakeis šiandieną naudojamus brūkšninius kodus; RDA technologijos pranašumas, palyginus su šiuo metu naudojamomis technologijomis, yra susijęs su tuo, kad norint nuskaityti lustą nereikalingas kontaktas (kaip magnetinių juostelių atveju) ir jis neturi būti matomas (kaip brūkšninių kodų atveju). Be to, reikia pabrėžti specifiškumą ir informacijos apie daiktus, su kuriais yra susieti, kiekį, kurį gali apimti lustai taikant šią technologiją.

Naudojamos daiktų interneto priemonės ir ateities patobulinimai

Nuo šiol įvairiose srityse galima rasti konkrečių pavyzdžių:

•  automobilių sektoriuje, naudojant lustus, galima realiu laiku perduoti vairuotojui informaciją apie padangų slėgį;

•  žemės ūkio maisto produktų sektoriuje, taikant RDA technologiją, galima užtikrinti aukštus produktų standartus, susijusius su higienos ir sveikatos sauga, parduodamo produkto cheminėmis, fizinėmis ir organoleptinėmis savybėmis. Lustų taikymu užtikrinamas geresnis ir greitesnis produkto atsekamumas.

Logistikos ir transporto sektoriuose jau patobulinta ir pritaikyta daug kitų priemonių, kurios davė daug teigiamų rezultatų; kai kurios šalys (Didžioji Britanija ir Jungtinės Amerikos Valstijos) įdiegė lustą į nacionalinius pasus.

Kalbant apie ateitį, taikant RDA technologiją, suderintą su IP adresu (interneto protokolas), bus galima sukurti milžinišką daiktų belaidžio tinklo ryšį. Konkretus, dažniausiai minimas pavyzdys, yra susijęs su šaldytuvais, jei jie bus tinkamai užprogramuoti, galės atpažinti pasenusius produktus arba produktus, kurių galiojimo laikas greitai baigsis, ir apie tai informuoti vartotoją. Yra numatyti kiti patobulinimai, kai tik bus sukurta sistemos sąsaja su „Galileo“ sistema.

2009 m. birželio 18 d. Europos Komisijos komunikate(2), kuriame remiamasi šiuo pranešimu savo iniciatyva, pateikiamas veiksmų planas. Jame numatoma 14 iniciatyvų, skirtų, be kita ko, daiktų internetui vystyti ir palankioms sąlygoms jo plitimui sudaryti.

Pranešėjos pozicija

Pranešėja pritaria bendroms Komisijos komunikate pristatytoms gairėms; vis dėl to, ji mano, kad būtina atidžiai įvertinti, ar šiuo metu galiojančių teisės aktų pakanka tolesnei sektoriaus raidai, ar vis dėl to reikia išsamiau įvertinti atitinkamus svarbius aspektus, ypač tuos, kurie turi tiesioginį poveikį piliečių gyvenimui ir privatumui, jų asmens duomenims ir vartotojų sveikatai, tokiu būdu siekiant priimti naujus atitinkamus ES teisės aktus.

Pranešėja baiminasi, kad kai kurių Komisijos parengto plano veiklos gairių gali nepakakti dėl greito RDA technologijos tobulėjimo. Taigi, ji mano, kad geriau reikėtų pabrėžti tam tikrus klausimus, ypač susijusius su:

- radijo bangų poveikiu sveikatai;

- lustų elektromagnetiniu poveikiu;

- jų perdirbimu;

- vartotojų privatumu;

- pažangių lustų įdiegimu atitinkamame produkte;

- teise į lustų tylėjimą;

- garantijomis piliečiams dėl asmens duomenų rinkimo ir apsaugos.

Pasak pranešėjos, naujų priemonių taikymo plėtra ir daiktų interneto veikimas, taip pat ir jo daroma didelė įtaka Europos piliečių kasdieniniam gyvenimui bei jų įpročiams priklausys nuo Europos piliečių pasitikėjimo sistema.

Pranešėjos manymu, pirmiausia reikėtų užtikrinti reguliavimo ir teisinę sistemą, kurias taikant, viena vertus, yra apsaugomas Europos vartotojas, antra vertus, daiktų interneto srityje skatinamos viešosios ir privačiosios investicijos.

Daiktų internetas atveria dideles ekonomikos galimybes, taip pat jis padės optimizuoti gamybos procesus ir energijos suvartojimą, sukurti naujas darbo vietas bei naujas paslaugas vis didėjančiam piliečių ir Europos įmonių skaičiui.

Jei Europos Sąjunga tikrai ketina šioje rinkoje užimti lyderės poziciją, ji turėtų taikyti atitinkamą aktyvų požiūrį, skatindama mokslinius tyrimus ir bandomuosius projektus.

(1)

8-oji STOA metinė paskaita: 2009 m. gruodžio 1 d.

(2)

COM(2009)0278


Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (30.4.2010)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl daiktų interneto

(2009/2224(INI))

Nuomonės referentas: William (The Earl of) Dartmouth

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad technologijų pažanga mūsų globalizuotame pasaulyje gali turėti didelės įtakos naujovėms, konkurencingumui, informacijos sklaidai ir visai tarptautinei prekybai; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad naudojant pažangiąsias technologijas galima gerinti informacijos sklaidos kokybę ir kiekybę, užtikrinant komercinių sandorių greitį, tikslumą ir skaidrumą;

2.  pažymi, kad pirmiausia ir pastebimiausiai daiktų interneto technologijos bus taikomos prekybos sektoriuje, visų produktų brūkšninius kodus pakeičiant radijo dažnių atpažinimo (RDA) žymenimis; mano, kad dėl technologinių naujosios technologijos galimybių, kurios yra geresnės už ankstesniąsias kokybės ir kiekybės atžvilgiu, šis perėjimas gali būti daugeliu požiūriu naudingas gamintojams, prekybininkams ir vartotojams, visų pirma todėl, kad pagerės paslaugų kokybė ir įvyks esminių pokyčių tiekimo ir platinimo grandinėje;

3.  ragina Komisiją įvertinti siūlomos strategijos galimą poveikį Europos įmonių produktyvumui ir konkurencingumui tarptautinėje rinkoje;

4.  pabrėžia, kad tuo metu, kai tobulinamas daiktų internetas vietos lygmeniu, atvirai, skaidriai ir visų pirma prieinamai tobulinant naujas technologijas būtų galima didinti tvarios plėtros galimybes visame pasaulyje ir palengvinti perėjimą prie taršos anglies junginiais nedidinančios ekonomikos;

5.  mano, kad derinant atsekamumo technologijas ir gamybą, prekybos ir produktų kilmės saugumo žymenis, daiktų internetu galima labai prisidėti prie prekybos valdymo, pavyzdžiui, likviduojant prekybą piratinėmis prekėmis, gerinant ir kuriant labiau integruotą vartotojų sveikatos apsaugą, užkertant kelią maisto krizėms ateityje, taupant energijos sąnaudas ir saugant aplinką;

6.  mano, kad naudojant daiktų internetą galima būtų prisidėti sudarant palankesnes ES ir trečiųjų šalių prekybos srautų sąlygas ir plėsti rinkas bei užtikrinti parduodamų produktų kokybės garantijas;

7.  ragina Komisiją rengiant techninius ir IRT vadybos, taip pat jos komunikate siūlomus standartus atsižvelgti į finansinius ir infrastruktūros apribojimus, su kuriais susiduria MVĮ; dar kartą pabrėžia MVĮ svarbą Europos produktyvumui ir užimtumui ir pažymi, kad jų interesai turėtų būti ginami horizontaliai visuose ES rengiamuose teisės aktuose; ekonominė patirtis rodo, kad MVĮ padeda Europos Sąjungos ekonomikai įveikti recesiją; todėl ragina Komisiją skirti ypatingą dėmesį MVĮ ir jų galimybėms naudotis naujomis sistemomis ir programomis;

8.  išreiškia didelį susirūpinimą dėl asmeninių duomenų ir apskritai vartotojų privatumo apsaugos, nes yra labai daug reguliavimo ir nurodymo spragų ir dviprasmybių, susijusių su esminiais daiktų interneto technologijų įgyvendinimo klausimais; mano, kad dabartiniai su interneto naudotojų asmens duomenų apsauga susiję pavojai yra daug mažesni negu tie, kurie atsiras laipsniškai plečiant daiktų interneto taikymo sritį; todėl ragina Komisiją į visus sprendžiamus klausimus įtraukti su asmens duomenų apsauga susijusias problemas, iškeltas atsižvelgiant į daiktų interneto taikymo srities plėtrą;

9.  ragina būti atsargiems centralizuotos infrastruktūros ir galimo piktnaudžiavimo centralizuotai stebint produktų ir informacijos sklaidą klausimais, ypač elektroninės karinės įrangos kodų ir apskritai valstybės suverenumo srities požiūriu;

10. ragina Komisiją kartu su savo prekybos partneriais tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, Pasaulio prekybos organizacijoje, aktyviai prisidėti siekiant apibrėžti ir nustatyti daiktų interneto valdymo principus ir taisykles;

11. ragina Komisiją toliau finansuoti projektus pagal Septintąją bendrąją programą ir Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą siekiant didinti Europos Sąjungos konkurencingumą tarptautinėje rinkoje interneto daiktų srityje;

12. pabrėžia, kad svarbu kurti saugią ir skaidrią daiktų interneto valdymo sistemą;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

28.4.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

17

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Kader Arif, Daniel Caspary, Joe Higgins, Yannick Jadot, Metin Kazak, Bernd Lange, Emilio Menéndez del Valle, Vital Moreira, Niccolò Rinaldi, Helmut Scholz, Peter Šťastný, Gianluca Susta, Jan Zahradil, Pablo Zalba Bidegain, Paweł Zalewski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Josefa Andrés Barea, George Sabin Cutaş, Albert Deß, Elisabeth Köstinger, Georgios Papastamkos, Jarosław Leszek Wałęsa


Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (4.5.2010)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl daiktų interneto

(2009/2224(INI))

Nuomonės referentas: Christian Engström

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   prašo Komisiją paaiškinti, kuriuos interneto valdymo aspektus, jos nuomone, šiuo metu būtina reguliuoti siejant su daiktų internetu ir kokioje sistemoje bus galima užtikrinti bendrąjį viešąjį interesą;

2.   todėl prašo Komisiją išnagrinėti su daiktų interneto valdymu susijusias problemas, pasitelkiant į pagalbą šios srities darbuotojus; be to, mano, kad būtina išnagrinėti su belaidžio ryšio technologijų saugumo sistemomis susijusius aspektus;

3.   ragina Komisiją išspręsti klausimą, kam priklauso automatiškai renkami ir mašininiu būdu aiškinami duomenys ir kas turi disponavimo jais teisę;

4.   ragina Komisiją ir valstybes nares imtis daugiau iniciatyvų, siekiant užtikrinti galimybę laisvai naudotis naujosiomis technologijomis; pabrėžia, kad visomis iniciatyvomis turėtų būti siekiama palengvinti prisijungimą prie informacinių ir ryšių technologijų ir jų naudojimą bei įtraukti visuomenės grupes, kurios turi mažesnes galimybes;

5.   ragina Komisiją ir valstybes nares, atsižvelgiant į esminius pokyčius, kuriuos lems daiktų internetas, sudaryti sąlygas vientisai technologijų plėtrai visoje ES teritorijoje, siekiant išvengti, kad nebūtų sukurta dar didesnė atskirtis nei yra dabar ir įtraukti į šį procesą valdžios institucijas, ir pripažinti, kad turi būti stiprinama viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė daiktų interneto ir interneto valdymo atžvilgiu;

6.   palankiai vertina Komisijos ketinimą 2010 m. paskelbti komunikatą dėl privatumo ir pasitikėjimo informacine visuomene ir nuolat stebėti šiuos asmens duomenų apsaugos dalykus, kad būtų ginami vartotojų interesai ir teisės;

7.  pabrėžia, kad visi duomenys, kuriuos galima priskirti konkrečiam vartotojui, gauti renkant duomenis arba kitais būdais, yra asmens duomenys, kurie turi būti tvarkomi laikantis privatumo ir duomenų apsaugos principų;

8.   pabrėžia, kad vartotojams būtina užtikrinti vėlesnių išlaidų, pvz., susijusių su elektros energijos suvartojimu naudojant daiktus, skaidrumą;

9.  palankai vertina Komisijos ketinimą rengti diskusijas dėl techninių ir teisinių „teisės į lustų tylėjimą“ aspektų, t. y. principo, kad asmenys turėtų turėti galimybę bet kuriuo metu atsijungti nuo tinklo aplinkos;

10. pritaria tam, kad nauji standartai būtų rengiami atvirai, skaidriai, remiantis bendru sutarimu ir dalyvaujant visoms suinteresuotosioms šalims; pabrėžia, kad būtina užtikrinti galimybę visiems lengvai ir laisvai naudotis visais naujais šioje srityje sukurtais standartais ir laisvai naudotis nuorodų įdiegimo priemonėmis, kaip ir Interneto kūrimo grupės (angl. IETF) sukurtais standartais; pabrėžia, kad daiktų interneto infrastruktūra turi būti veiksminga, kintamo dydžio, patikima, saugi ir stabili ir taip stiprinama vartotojų apsauga, ypač susijusi su duomenų apsauga ir sauga;

11. pažymi, kad nevykdomos mokslinės diskusijos dėl pavojaus ir kenksmingumo, kuriuos gali kelti elektrosmogas, ir kad Komisija šiai temai turėtų skirti pakankamai dėmesio;

12. pabrėžia, kad inovacijos ir kūrybiškumas suteikia Europos ekonomikai ir konkurencingumui pridėtinės vertės, todėl reikia šias savybes saugoti ir plėtoti;

13. sutinka, kad būtina užtikrinti, jog naujoms sistemoms ir prietaikoms nebūtų sukurta neįveikiamų kliūčių, ir kad turėtų būti skatinama sistemų ir prietaikų sąveika;

14. mano, kad Komisija turėtų išnagrinėti galimybę dar labiau sumažinti duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu išlaidas;

15. primena Komisijai, kad šiuo metu ES nepirmauja inovacijų, susijusių su daiktų internetu, požiūriu, todėl ragina Komisiją padidinti daiktų interneto finansavimą mokslinių tyrimų projektų, įgyvendinamų pagal Septintąją bendrąją programą, ir bandomųjų projektų, įgyvendinamų pagal Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programą, srityje, taip pat ragina sutelkti dėmesį į plačiajuosčio ryšio infrastruktūros kūrimą ir plačiajuosčio ryšio diegimą;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

28.4.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

27

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Cristian Silviu Buşoi, Lara Comi, Anna Maria Corazza Bildt, António Fernando Correia De Campos, Jürgen Creutzmann, Christian Engström, Evelyne Gebhardt, Louis Grech, Małgorzata Handzlik, Malcolm Harbour, Sandra Kalniete, Alan Kelly, Eija-Riitta Korhola, Edvard Kožušník, Giovanni La Via, Kurt Lechner, Toine Manders, Hans-Peter Mayer, Mitro Repo, Dominique Riquet, Robert Rochefort, Zuzana Roithová, Heide Rühle, Andreas Schwab, Róża Gräfin Von Thun Und Hohenstein, Kyriacos Triantaphyllides, Bernadette Vergnaud

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Pascal Canfin, Othmar Karas, Amalia Sartori, Jarosław Leszek Wałęsa

30.4.2010

Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ

Pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl daiktų interneto

(2009/2224(INI))

Nuomonės referentė: Eva Lichtenberger

PASIŪLYMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi ateities internetas peržengs įprastas šiandienines virtualiojo pasaulio ribas, nes bus susietas su fizinių objektų pasauliu,

B.  kadangi žadama, jog ateityje bus sukurta dar įvairesnių atpažinimo radijo dažniu (RDA) lustų, tačiau ši technologija kelia naujų problemų, susijusių su asmens duomenų apsauga, svarbiausios iš jų – lustai nematomi arba beveik nematomi,

C. kadangi vieną dieną RDA lustai gali būti įdiegti visuose kasdien mūsų naudojamuose daiktuose (transporto bilietuose, drabužiuose, mobiliuose telefonuose ir automobiliuose) ir labai greitai tai, atsižvelgiant į daugybę lustų pritaikymo galimybių, taps svarbu ekonominiu požiūriu,

D. kadangi daiktų internetas turėtų sudaryti galimybes, naudojant elektroninio identifikavimo sistemas ir mobilius bevielius prietaisus, tiesiogiai ir visiškai atpažinti skaitmeninius subjektus ir fizinius objektus, kad būtų galima nenutrūkstamai rinkti, kaupti, perduoti ir apdoroti su jais susijusius duomenis,

1.  vertina tai, kad Komisija laiku reaguoja į naujoves šiame sektoriuje siekdama, jog politinė sistema galėtų nustatyti taisykles pakankamai anksti;

2.  primena Komisijai, kad kitos pasaulio šalys, visų pirma Azija, greičiau daro pažangą šiame sektoriuje ir kad nuo šiol, rengiant taisykles, kurios būtų taikomos politinei sistemai, ir nustatant daiktų interneto techninius standartus, reikėtų laikytis iniciatyvaus požiūrio ir užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su kitomis pasaulio šalimis;

3.  pabrėžia, kad daiktų interneto plėtra gali turėti naudos Europos konkurencingumui;

4.  prašo valstybių narių ir Komisijos užtikrinti „teisės į tylėjimą (lustų tylėjimą)“ principo, pagal kurį asmenys ir bendruomenės gali atsijungti nuo bet kurios daiktų interneto programos, įgyvendinimą;

5.  pabrėžia, kad jei nenumatyta jokios kitos parduodamuose gaminiuose įrengtų lustų paskirties už prekybos vietos ribų, jau gaminant lustus turėtų būti juose įdiegta techninė įranga, kuri sudarytų sąlygas užtikrinti jų neutralizavimą ir taip apriboti duomenų saugojimą;

6.  primena, kad būtina informuoti vartotojus ir vartotojų organizacijas, su jais konsultuotis ir įtraukti juos į aktyvią veiklą, siekiant išvengti neigiamų padarinių ir saugoti piliečių teises, taip pat užtikrinti asmens duomenų ir privatumo apsaugą;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia gerinti saugumo standartus norint užtikrinti, kad trečiosios šalys negalėtų be susijusių asmenų žinios nuotoliniu būdu perskaityti asmeninės informacijos, kuri įrašyta lustuose;

8.  ragina Komisiją stebėti, ar dėl glaudžiai tarpusavyje susietų sistemų pažeidžiamumo nekyla naujų grėsmių;

9.   atkreipia dėmesį į tai, kad plėtojant šias technologijas būtina tinkamai atsižvelgti į pagrindinius duomenų apsaugos principus – tikslingumą, proporcingumą, skaidrumą ir saugumą;

10. pabrėžia, koks pavojingas yra teisinis netikrumas nematerialiosios kompiuterijos (angl. cloud computing) srityje;

11. pritaria principui, kai į privatumą atsižvelgiama projektuojant – tai būtina privatumo apsaugos ateityje taisyklė;

12. pabrėžia, kad nors naudojant RDA lustus gali būti veiksmingai kovojama su klastojimu ir kūdikių grobimu iš gimdymo namų, taip pat identifikuojami gyvūnai ir pan., jų naudojimas taip pat gali būti pavojingas, be to, piliečiams ir visuomenei gali kilti etinių klausimų, taigi reikės išmokti spręsti šias problemas;

13. laikosi nuomonės, kad būtina tirti, kaip daiktų interneto programos paveiks tai, kaip naudotojai kontroliuoja savo pačių privatumą ir jų reakciją, taip pat kaip privatumo ir saugumo savybės galėtų būti įdiegtos į tas sistemas nuo pat pradinių projektavimo etapų; mano, kad labai svarbu užtikrinti asmens duomenų apsaugą, ir šiuo tikslu ragina Komisiją atlikti daiktų interneto programų poveikio tyrimą;

14. primena, kad naudojant RDA lustus reikia labai didelio budrumo siekiant užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms, kadangi bet kuris atitinkamą skaitytuvą turintis asmuo galės perskaityti lustuose, kuriuose gali būti įrašyti asmens duomenys, esantį turinį ir dėl to nuotoliniu būdu bus galima atpažinti lustų turėtojus;

15. prašo, kad mažmeniniai prekybininkai informuotų klientus apie produkte įdiegtus RDA (atpažinimas radijo dažniu) žymenis;

16. ragina RDA programų operatorius imtis visų pagrįstų priemonių siekiant užtikrinti, kad duomenys nebūtų susieti su nustatytu arba atpažįstamu fiziniu asmeniu jokiais būdais, kuriais RDA programos operatorius arba bet kuris kitas asmuo galėtų pasinaudoti, jeigu tie duomenys nėra tvarkomi laikantis galiojančių duomenų apsaugos principų ir teisės normų;

17. pabrėžia, kad duomenų apsauga, kuri yra esminis klausimas šiuolaikinėje demokratinėje Europos visuomenėje, kurioje renkama, kuriama ir analizuojama vis daugiau asmeninio pobūdžio duomenų, turėtų būti laikoma konstitucinės svarbos principu.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

28.4.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

22

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Raffaele Baldassarre, Luigi Berlinguer, Sebastian Valentin Bodu, Françoise Castex, Christian Engström, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Daniel Hannan, Klaus-Heiner Lehne, Antonio López-Istúriz White, Antonio Masip Hidalgo, Alajos Mészáros, Bernhard Rapkay, Evelyn Regner, Francesco Enrico Speroni, Kay Swinburne, Alexandra Thein, Diana Wallis, Rainer Wieland, Cecilia Wikström, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Piotr Borys, Sergio Gaetano Cofferati, Kurt Lechner, Eva Lichtenberger, József Szájer


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

4.5.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

47

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jean-Pierre Audy, Zigmantas Balčytis, Bendt Bendtsen, Jan Březina, Reinhard Bütikofer, Maria Da Graça Carvalho, Jorgo Chatzimarkakis, Giles Chichester, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, Lena Ek, Ioan Enciu, Adam Gierek, Jacky Hénin, Edit Herczog, Arturs Krišjānis Kariņš, Lena Kolarska-Bobińska, Philippe Lamberts, Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz, Judith A. Merkies, Jaroslav Paška, Aldo Patriciello, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Paul Rübig, Francisco Sosa Wagner, Konrad Szymański, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Ioannis A. Tsoukalas, Claude Turmes, Vladimir Urutchev, Alejo Vidal-Quadras, Henri Weber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

António Fernando Correia De Campos, Andrzej Grzyb, Rebecca Harms, Ivailo Kalfin, Silvana Koch-Mehrin, Bernd Lange, Werner Langen, Marian-Jean Marinescu, Vladimír Remek, Silvia-Adriana Ţicău, Catherine Trautmann, Lambert van Nistelrooij, Hermann Winkler

Atnaujinta: 2010 m. birželio 3 d.Teisinis pranešimas