PRANEŠIMAS dėl ekonomikos nuosmukio ir finansų krizės lyčių aspektų

12.5.2010 - (2009/2204(INI))

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas
Pranešėjas: Raül Romeva i Rueda

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl ekonomikos nuosmukio ir finansų krizės lyčių aspektų

(2009/2204(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą „Geresnė darbo ir gyvenimo pusiausvyra: didesnė parama siekiant profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo suderinimo“ (COM(2008) 0635),

– atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą dėl Europos ekonomikos atkūrimo plano (COM(2008) 0800),

– atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 4 d. Komisijos komunikatą pavasario Europos Vadovų Tarybai dėl Europos ekonomikos atkūrimo skatinimo (COM(2009) 0114),

– atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 24 d. Komisijos darbinį dokumentą „Konsultacijos dėl būsimosios Europos Sąjungos 2020 m. strategijos“ (COM(2009) 0647),

– atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos ataskaitą „Barselonos tikslų, susijusių su ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros paslaugomis, įgyvendinimas“ (COM(2008) 0638),

– atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 27 d. Komisijos ataskaitą „Moterų ir vyrų lygybė – 2009“ (COM(2009)0077),

– atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 18 d. Komisijos ataskaitą „Moterų ir vyrų lygybė (2010 m.)“ (COM(2009)694),

– atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 7 d. Komisijos komunikatą „Link Bendrijos pagrindų strategijos dėl lyčių lygybės (2001–2005)“ (COM(2000)0335) ir 2000, 2001, 2002, 2004, 2005, 2006, 2007 ir 2008 Komisijos metines ataskaitas dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (COM(2001) 0179, COM(2002) 0258, COM(2003) 0098, COM(2004) 0115, COM(2005) 0044, COM(2006) 0071, COM(2007) 0049 ir COM(2008) 0010),

– atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija)[1],

– atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3d. Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo ir Direktyvos 86/613/EEB panaikinimo (COM(2008) 0636),

– atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (COM(2008) 0637),

– atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvencijos dėl prekybos žmonėmis ratifikavimo eigą (STCE Nr. 197),

– atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 22 d. Europos socialinių partnerių priimtą veiksmų planą lyčių lygybės srityje,

– atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 4 d. Europos Tarybos pasiūlymą dėl rekomendacijos dėl ekonomikos ir finansų krizės poveikio moterims, Dok. Nr. 11891,

– atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 23–24 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime patvirtintą Europos lyčių lygybės paktą,

– atsižvelgdamas į Moterų ir vyrų lygių galimybių patariamojo komiteto 2007 m. kovo 22 d. nuomonę dėl moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumų,

– atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 24 d. savo rezoliuciją dėl moterų imigracijos: imigrančių vaidmuo ir padėtis Europos Sąjungoje[2],

– atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės gairių (2006–2010 m.)[3],

– atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 3 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės (2008 m.)[4],

– atsižvelgdamas į savo 2008 m. lapkričio 18 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl vyrų ir moterų vienodo darbo užmokesčio principo taikymo[5],

– atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 6 d. savo rezoliuciją dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties[6],

– atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 8 d. savo rezoliuciją dėl pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės pasekmių besivystančioms šalims ir vystomajam bendradarbiavimui[7],

– atsižvelgdamas į Eurostato statistikos santrauką Nr. 53/2009 „Smarkus nedarbo padidėjimas ES“,

– atsižvelgdamas į Eurostato statistikos santrauką Nr. 97/2009 „Recesija 27 ES valstybėse narėse: nuosmukio trukmė ir dydis skiriasi priklausomai nuo veiklų ir valstybių“,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A7-0155/2010),

A.  kadangi pasaulio ekonomika po Didžiosios depresijos patiria didžiausią recesiją, darančią įtaką socialiniam gyvenimui ES ir už jos ribų; kadangi ekonomikos ir finansų krizė Europoje daro ypač žalingą poveikį moterims, kurios dažniau turi nesaugias darbo vietas, kurias dažniau atleidžia iš darbo ir kurios rečiau turi socialinį draudimą, – padėtis, kuriai nei Taryba, nei Komisija, nei valstybės narės iki šiol neskyrė deramo dėmesio, kurio moterys nusipelno,

B.  kadangi pirmoji krizės banga daugiausia smogė finansų sektoriui ir statybų bei automobilių pramonei, kuriuose dominuoja vyrai, todėl jai skirta daugiau dėmesio, tačiau antroji krizės banga turėjo tokį pat neigiamą poveikį mažmeninės prekybos, bendrųjų paslaugų ir turizmo sektoriams, kuriuose daugiausia dominuoja moterys; todėl nacionaliniuose ir Europos atkūrimo planuose būtina atkreipti dėmesį į ekonomikos ir finansų krizės poveikio ir jos įveikos lyčių aspektą,

C.  kadangi pagrindiniai ekonomistai nurodė, jog kreditų krizė, nuo kurios prasidėjo recesija, tikrąją to žodžio prasme buvo vyrų sukelta nelaimė (angl. man-made disaster); kadangi dėl reagavimo nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis būdų – kuriais nebuvo pakankamai atsižvelgiama į lyčių aspektą – sprendimus daugiausia priėmė vyrai; kadangi svarbu, kad moterys, kurių dauguma turi geresnį išsilavinimą negu vyrai, būtų visapusiškai įtrauktos į sprendimų priėmimo procesą politikos, ekonomikos ir finansų srityse, taip pat į socialinių partnerių susitarimus,

D.  kadangi neseniai atlikti tyrimai parodė, kad ES finansų institucijoms priimant sprendimus dalyvauja tik 5 proc. moterų, kad visų centrinių bankų 27 valstybėse narėse valdybų pirmininkai yra vyrai, ir kadangi vyrų ir moterų tyrimai parodė, jog moterys elgiasi kitaip ir vengia rizikos bei didesnį dėmesį skiria ilgalaikėms perspektyvoms,

E.  kadangi moterų dalyvavimas priimant sprendimus yra lemiamas moterų ir vyrų lygybės rodiklis; kadangi vis dar nedaug moterų eina vadovaujamas pareigas įmonėse ir universitetuose ir kadangi moterų, dalyvaujančių politikoje ar moksliniuose tyrimuose, skaičius didėja, bet labai lėtai,

F.  kadangi 2006 m. 59 proc. pirmosios pakopos universitetų absolventų buvo moterys; kadangi doktorantūros studijas baigusių moterų dalis sumažėjo iki 43 proc. ir yra mažiausia profesorių lygmeniu; kadangi tik 15 proc. A pakopos profesorių yra moterys

G.  kadangi verslo, vadybos ir teisės fakultetuose studijuojančių moterų skaičius didesnis nei vyrų, bet jos sudaro mažumą tarp atsakingas pareigas einančių įmonių vadovų ar politikų; kadangi nedaug moterų yra įgijusios mokslinius laipsnius informacinių technologijų, inžinerijos ar fizikos srityse, todėl joms nepakankamai atstovaujama privačiajame sektoriuje, kuris labai svarbus atkuriant ekonomiką,

H.  kadangi tikėtina, jog ekonomikos nuosmukis padarys didesnį poveikį moterims nei vyrams; kadangi gali atsitikti taip, kad dėl dabartinio nuosmukio ne tik sulėtės, bet netgi sustos pažanga, o poveikis socialinės apsaugos sistemoms, socialinei integracijai ir demografijai bus ilgalaikis,

I.   kadangi lyčių lygybės priemonės nutrauktos ar atidėtos, o galimas būsimas viešųjų biudžetų mažinimas padarys neigiamą įtaką moterų užimtumui ir lygybės skatinimui; kadangi minėtos Direktyvos 2006/54/EB įgyvendinimas tampa vis svarbesnis,

J.   kadangi vyrų ir moterų lygybė turi didelį teigiamą poveikį ekonomikos našumui ir augimui, o moterų dalyvavimas darbo rinkoje duoda daug socialinės ir ekonominės naudos,

K. kadangi per pastaruosius 35 metus nuo Direktyvos 75/117/EEB[8] įgyvendinimo moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas visose 27 ES valstybėse narėse išliko labai didelis ir Europos Sąjungoje 2010 m. siekė vidutiniškai 18 proc., o kai kuriose valstybėse narėse –30 proc.; kadangi šis skirtumas didesnis privačiajame sektoriuje nei viešajame ir rodo nelygybę darbo rinkoje, su kuria praktiškai daugiausia susiduria moterys,

L.  kadangi ekonomikos nuosmukiu neturėtų būti pasinaudota siekiant sulėtinti suderinimo politikos pažangą ir sumažinti priežiūros paslaugoms ir motinystės atostogoms skirtus biudžetus, nes tai daro ypač didelį poveikį galimybei moterims integruotis į darbo rinką; kadangi reikia skirti ypač daug dėmesio būtinam šeiminių ir profesinių pareigų derinimui vienišų tėvų šeimose ir gausiose šeimose,

M. kadangi, Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo duomenimis, moterys skiria tris kartus daugiau laiko vaikų priežiūrai, problemoms namuose spręsti ir išlaikomų giminaičių priežiūrai; kadangi siekiant skatinti vyrų ir moterų lygybę ir siekiant įgyvendinanti su vyrų ir moterų lygybe susijusius tikslus būtina užtikrinti, kad vyrai ir moterys dalytųsi šeiminius ir namų ruošos įsipareigojimus, visų pirma naudotųsi vaiko priežiūros ir tėvystės atostogomis; ir kadangi tai, jog motinystės ir vaiko priežiūros atostogos neįskaičiuojamos į bendrą darbo stažą, yra diskriminacinio pobūdžio reiškinys, dėl kurio moterų padėtis darbo rinkoje yra mažiau palanki,

N. kadangi 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos, kuriai pirmininkavo Švedija, išvadose[9] valstybės narės ir Komisija raginamos stiprinti lyčių aspektą ES 2020 m. strategijoje; kadangi Komisijos ES 2020 m. konsultacijų dokumente nebuvo į tai atsižvelgta, nes jame nė karto neminimas lyčių klausimas; kadangi vis tik svarbu į naują finansų ir ekonomikos sandarą ir politiką integruoti vyrų ir moterų klausimus ir užtikrinti, kad atkūrimo planai ir struktūrinio prisitaikymo programos būtų įvertintos poveikio moterų ir vyrų lygybei požiūriu ir šis klausimas būtų į jas įtrauktas,

O. kadangi būtina stiprinti pastangas, kuriomis siekiama integruoti lyčių aspektą į viešosios politikos kryptis,

P.  kadangi žmonės, kuriems kyla grėsmė atsidurti skurde, kurių daugumą sudaro moterys, ypač ekonomikos nuosmukio metu, tampa dar pažeidžiamesni, ypač migrantės darbuotojos ir moterys, priklausančios mažumų bendruomenėms; kadangi reikia labai skubiai dėti pastangas ir daryti sprendimus, skirtus panaikinti skurdą, dėl kurių Lisabonos Europos Vadovų Taryboje buvo sutarta dar 2000 m.; kadangi reikėtų specialų dėmesį skirti grupėms, kurių padėtis nepalanki daugeliu aspektų, ypač romams, ir užtikrinti jų integraciją į visuomenę,

Q. kadangi vienas iš apsaugos nuo skurdo ir socialinės atskirties būdų, taip pat didelis žingsnis link finansinės ir psichologinės nepriklausomybės yra geros kokybės visos darbo dienos darbas, kuriame užtikrinamos teisės; kadangi sprendžiant visuotinės galimybės gauti kokybiškas viešąsias paslaugas problemą labai svarbu sukurti ir įgyvendinti politikos kryptis, kurios atitinkamai patenkintų vyrų ir moterų poreikius, įskaitant galimybę gauti kokybiškas ir prieinamas vaikų, pagyvenusių žmonių ir kitų išlaikytinių priežiūros paslaugas prieinama kaina,

R.  kadangi formuojant politiką, kuri palengvina specifinėms kultūrinėms ar mažumų bendruomenėms priklausančių moterų patekimą į darbo rinką, ne tik užtikrinama pagarba kultūrų skirtumams ir įvairovei, bet ir mažinama socialinė atskirtis bei didinama socialinė sanglauda, o ji yra vienas ekonomikos augimo svertų,

S.  kadangi smurtas šeimose, nuo kurio daugiausia nukenčia moterys, yra visose šalyse ir visose socialinėse klasėse paplitęs reiškinys; kadangi tyrimai parodė, jog kai vyrai dėl ekonomikos krizės perkeliami ar atimamos jų teisės į turtą, daugėja smurto prieš moteris; kadangi dėl ekonominio streso dažniau, žiauriau ir pavojingiau smurtaujama; kadangi buitinis smurtas kasmet ES kainuoja apie 16  mln. EUR per metus,

T.  kadangi užimtumas yra pagrindinis socialinės įtraukties veiksnys; kadangi reikia sutelkti dideles bendras pastangas siekiant panaikinti skurdą didėjant užmokesčio skirtumui, skurdui ir ekonomikos bei finansų krizei,

1.  pabrėžia, kad vienodas požiūris į moteris ir vyrus yra vienas iš ES tikslų ir todėl – vienas iš svarbiausių principų vykdant politiką, skirtą reaguoti į ekonomikos ir finansų krizę ir pereiti prie ilgalaikės naujos visapusės pokrizinės eros;

2.  pabrėžia Komisijos išvadas, kuriomis išreiškiamas nerimas, kad dėl dabartinės ekonomikos krizės lyčių lygybės srities laimėjimams gali grėsti pavojus ir kad nuosmukio padariniai gali ypač paliesti moteris,

3.  pabrėžia, kad reikia neleisti, kad dėl dabartinės finansų ir ekonomikos krizės bei būsimų ekonominių klausimų kiltų pavojus laimėjimams lyčių lygybės srityje, ir kad nuosmukis būtų naudojamas, kaip tai jau vyksta kai kuriose valstybėse narėse, kaip argumentas mažinti lyčių lygybės priemones, nes tai ilgam sustabdytų užimtumo rodiklių augimą, ekonominį ES augimą, sumokamų mokesčių didėjimą, gimstamumo rodiklių augimą ir moterų bei vyrų lygybės skatinimą;

4.  pabrėžia, kad į lygybės politiką turi būti žiūrima kaip į vieną iš sprendimų siekiant įveikti krizę, visapusiškai panaudoti visų Europos gyventojų įgūdžius ir gebėjimus ir ateityje sukurti konkurencingesnę ekonomiką;

5.  pabrėžia, kad moterų integracija į darbo rinką pastaraisiais dešimtmečiais reiškia ne tik didesnį tiesioginį krizės poveikį pačioms moterims, bet ir namų ūkiams, kurių pajamos gerokai sumažės moterims netekus darbo; ragina Europos Sąjungos institucijas ir valstybes nares atsižvelgti į paslėptą krizės žalą, įskaitant skirtingas ir dažnai nepripažintas pasekmes lyčių aspektu;

6.  pažymi, kad buvusių krizių patirtis rodo, jog vyrai apskritai greičiau nei moterys susigrąžina darbą;

7.  pabrėžia, kad makroekonomikos politikos kryptys daugiausia susijusios su darbo atskyrimo pagal lytį augimu, moterų užimtumo destabilizavimu naudojant subrangą, moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumų augimu, mažesnėmis galimybėmis moterims gauti sveikatos ir švietimo paslaugų, augančiais galimybės gauti kreditą, įsigyti žemę ar turtą skirtumais ir didėjančiu moterų skurdu;

8.  primena, kad vis dar esama vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumų, kurie dėl finansų ir ekonomikos krizės gali dar padidėti; ragina ES institucijas ir valstybes nares nusistatyti aiškius tikslus ir pasiūlyti privalomųjų kovos su darbo užmokesčio skirtumais priemonių;

9.  ragina Komisiją pateikti teisės akto pasiūlymą dėl esamų teisės aktų, susijusių su vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo taikymu (minėtoji Direktyva 75/117/EEB), persvarstymo, kaip Parlamentas jau reikalavo 2008 m.; palankiai vertina neseniai pradėtą įgyvendinti Komisijos iniciatyvą tobulinti nuostatas dėl sankcijų, taikytinų pažeidus vienodo darbo užmokesčio teisę, siekiant užtikrinti, kad jos būtų atgrasančios ir proporcingos (pvz., didesnės sankcijos už pakartotinius pažeidimus);;

10. apgailestauja, kad valstybės išlaidų mažinimas neigiamai paveikė prevencines priemones, skirtas užtikrinti lytinę ir reprodukcinę moterų sveikatą, todėl ragina valstybes nares ir regionų bei vietos valdžios institucijas remti metinį išsamų ir nemokamą patikrinimą, skirtą visoms moterims nuo lytinio brendimo amžiaus, neatsižvelgiant į ekonomikos sąlygas;

11. apgailestauja, kad daug moterų, ypač dirbančių mažmeninės prekybos, paslaugų ir turizmo sektoriuose ir dirbančių ne visą darbo dieną ar turinčių garantijų nesuteikiančius darbus, jau neteko ar greičiausiai neteks darbo; pabrėžia, kad taip pat manoma, jog dėl sumažėjusio mikrokreditų teikimo sumažės savarankiškai, ypač žemės ūkio ir kaimo sektoriuose, dirbančių moterų uždarbis; pabrėžia, kad dėl skelbiamų viešųjų biudžetų mažinimų moterų nedarbas gali išaugti neproporcingai, nes švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų srityse dirba daugiau moterų;

12. pabrėžia teigiamą vyrų ir moterų lygybės poveikį ekonomikos augimui; šiuo požiūriu nurodo, kad remiantis kai kuriais tyrimais numatoma, kad jei moterų užimtumo, ne visos darbo dienos darbo ir našumo lygis būtų toks pats kaip vyrų, BVP padidėtų 30 proc.;

13. pripažįsta, kad daug neseniai darbą praradusių moterų turėjo galimybę įsteigti savo įmones; ragina Komisiją parengti teisės aktus, konkrečiai skirtus MVĮ, siekiant savo tikslo iki 2012 m. 25 proc. sumažinti administravimo naštą įmonėms, kad būtų galima ugdyti šią verslumo dvasią;

14. džiaugiasi dėl Eurostato pagal lytis pateikiamos išskaidytos statistikos; tačiau mano, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti nedarbui dalinio užimtumo srityje (ši sritis dažnai neįtraukiama į nedarbo statistiką); pabrėžia, kad ilgalaikis nedarbas, mažesni atlyginimai ir trumpesnės vidutinės darbo valandos greičiausiai turės rimtų pasekmių būtent moterų uždarbiui, socialinės apsaugos išmokoms ir, ilgesniuoju laikotarpiu, moterų pensijoms;

15. prašo Europos Komisijos parengti tyrimą Europos Sąjungos mastu apie moterų skaičiaus įmonių valdybose ir įmonių finansinių rezultatų santykį, atsižvelgiant į 2007 m. „Catalyst Inc.“ atliktą tyrimą, pagal kurį prieita prie išvados, kad įmonių, kurių valdybose buvo trys ar daugiau moterų, akcijų vertės grąža buvo 83 proc. didesnė, o pardavimo grąža –73 proc. didesnė;

16. pabrėžia, kad didžiausią neigiamą poveikį krizė padarys pažeidžiamiausioms moterų grupėms: neįgaliosioms, imigrantėms, priklausančiosioms etninėms mažumoms, turinčiosioms žemą kvalifikaciją, ilgalaikėms bedarbėms, vienišoms pajamų neturinčioms moterims, besirūpinančiosioms kitais, nuo jų priklausomais asmenimis ir kt.;

17. pabrėžia, kad krizė padarė poveikį ir darbuotojams migrantams, ir jų šeimoms, likusioms namuose; atkreipia dėmesį į tai, kad dažnai nepakankamai pranešama apie moterų migracijos mastą ir kartu apie jos poveikį šeimoms, priklausančioms nuo moterų uždarbio, todėl grįžusios namo moterys gali atsidurti dar pažeidžiamesnėje padėtyje ir būti atstumtos visuomenės ir šeimų;

18. pabrėžia ir pritaria, kad darant intervenciją ir taikant sprendimus būtina suprasti visas krizės aplinkybes ir pripažinti, kad nėra vieno visiems tinkamo būdo; pabrėžia, kad recesiją galima panaudoti kaip unikalią galimybę siekiant ekonomikos ir socialinėje politikoje labiau atsižvelgti į lyčių aspektą ir kurti lyčių požiūriu lygesnę visuomenę;

19. pabrėžia, kad būtina kovoti su stereotipais visose srityse ir visuose gyvenimo etapuose, nes tai viena iš labiausiai įsišaknijusių vyrų ir moterų nelygybės priežasčių, darančių įtaką jų pasirinkimui švietimo, mokymo ir užimtumo srityse, pareigų pasiskirstymui namuose ir šeimoje, dalyvavimui visuomeniniame gyvenime ir dalyvavimui bei atstovavimui sprendimų priėmimo struktūrose ir jų pasirinkimui darbo rinkoje;

20. apgailestaudamas konstatuoja, kad reagavimo į krizę politikoje, įskaitant atkūrimo planus, nebuvo pripažintas, ištirtas ir suderintas krizės poveikis lyčių aspektu; apgailestauja, kad Lisabonos strategijoje po 2010 m. lyčių aspekto iš esmės nėra; ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares į užimtumo ir makroekonomikos gaires ir 2020 m. ES strategiją įtraukti skyrių dėl lyčių lygybės, kuriame būtų numatyti konkretūs tikslai, ir visose politikos kryptyse nustatyti lyčių aspektui skirtą biudžetą;

21. mano, kad nors buvo pasiektas tikslas 2010 m. padidinti moterų užimtumą ES iki 60 proc., būtina užsibrėžti platesnio užmojo tikslą – iki 2020 m. šį skaičių padidinti iki 75 proc.; taip pat pabrėžia, kad iki 2020 m. reikia sumažinti darbo užmokesčio skirtumą iki 0–5 proc. taikant visiško netoleravimo metodą ir numatant sankcijas;

22. ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares imtis būtinų priemonių, siekiant įtraukti lyčių aspektą į visas ES politikos kryptis, ir persvarstyti galiojančius teisės aktus, kad būtų užtikrintas tinkamas lyčių lygybės įgyvendinimas ir būtų įmanoma imtis teigiamos diskriminacijos priemonių ten, kur jos būtinos;

23. ragina Tarybą, Komisiją, valstybes nares ir ypač Parlamento Specialųjį finansų, ekonomikos ir socialinės krizės komitetą (CRIS) užtikrinti, kad būtų įvertintas atkūrimo planų ir struktūrinio prisitaikymo programų poveikis lyčių aspektu (atlikti ex-post įvertinimą, jei nebuvo atliktas ex-ante įvertinimas) ir įtraukti lyčių aspektą į šiuos planus ir programas, įskaitant pagal lytis atskirtus duomenis ir statistiką;

24. ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad regresas ir finansų mažinimas nepadarytų poveikio struktūrų, skirtų siekti moterų ir vyrų lygybės visais lygmenimis vyriausybiniame ir nevyriausybiniame sektoriuje, politikai ir veikimui; apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse tam skirti finansai jau sumažinti;

25. ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti neigiamą viešojo sektoriaus išlaidų bei socialinių išmokų poveikį, ypač atsižvelgiant į viešųjų išlaidų mažinimą vietos lygmeniu, ir imtis šio poveikio neutralizavimo veiksmų, siekiant užtikrinti, kad moterims netektų neproporcinga našta dėl priežiūros (vaikų, pagyvenusiųjų ir išlaikytinių);

26. pabrėžia, kad dėl priežiūros paslaugų politikos ir infrastruktūros trūkumo padaugėjo moterų migrančių namų darbuotojų, kurios užpildo šią spragą privačiuose namuose ir neturi galimybių gauti socialinės ir su darbu susijusios apsaugos bei išmokų; ragina valstybes nares skubiai kovoti su neteisėtu darbu ir integruoti teisėtus migrantus darbuotojus į socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros sistemas;

27. ragina valstybes nares plėtoti įperkamas, prieinamas ir geros kokybės vaikų ir kitų išlaikytinių priežiūros paslaugas, atitinkančias Europos tikslus ir užtikrinti, kad šių paslaugų prieinamumas būtų suderinamas su moterų ir vyrų visos darbo dienos tvarkaraščiu; ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai išnaudoti struktūrinių fondų ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai finansavimą ir pagerinti prieigą prie geros kokybės paslaugų finansavimo; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl tėvystės, įsivaikinimo ir vaiko priežiūros atostogų;

28. pabrėžia, kad per ekonominius neramumus padažnėja smurtas prieš moteris ir vyrus; todėl ragina valstybes nares panaudoti nacionalinius įstatymus kovojant su visų formų smurtu dėl lyties, ir džiaugiasi dėl Tarybai pirmininkaujančios Ispanijos iniciatyvos įsteigti Smurto prieš moteris stebėjimo tarnybą; taip pat džiaugiasi dėl Tarybos iniciatyvos dėl visuotinės priemonės dėl aukų apsaugos (Europos apsaugos orderio);

29. ragina valstybes nares skatinti visuomenę įsisąmoninti prievartos prieš moteris reiškinį, visų pirma rengiant visuomenės informavimo kampanijas; primena, kad jaunimo švietimas ir informavimas ypač svarbus siekiant įveikti tokius reiškinius;

30. prašo Europos institucijų, valstybių narių ir vietos bei regionų valdžios institucijų imtis veiksmingų žingsnių, pirmiausia teisėkūros srityje, ir paskatinti moterų ir vyrų pusiausvyrą bendrose atsakingose pozicijose, įskaitant įmonių direktorių valdybas, taip pat vietos, regionų, nacionalines ir Europos valstybines institucijas, administracijas ir organizacijas, kurios turėtų rodyti pavyzdį; todėl ragina nustatyti privalomus vienodo atstovavimo moterims ir vyrams tikslus;

31. pabrėžia, kad moterims nepakankamai atstovaujama priimant sprendimus dėl finansų, tiesą pasakius, moterys šiuo metu sudaro grupę, kuri nedalyvauja priimant sprendimus dėl finansų, nors jai finansinė rizika daro neigiamą poveikį; ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares pagerinti moterų dalyvavimą visais sprendimų priėmimo lygmenimis, ypač sudarant Europos finansų sistemų biudžetą ir jį valdant, įskaitant Europos centrinį banką; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad reikia skatinti merginų ir moterų išprusimą finansų srityje;

32. džiaugiasi dėl Norvegijos Vyriausybės sprendimo bent iki 40 proc. padidinti moterų skaičių ribotos atsakomybės bendrovių valdybose, kuris sudarė galimybes padidinti moterų skaičių įmonių valdybose iki dabartinio 41 proc.; ragina Komisiją ir valstybes nares sekti teigiamu Norvegijos pavyzdžiu ir taikyti panašias priemones įmonėse, kurių akcijomis prekiaujama biržose;

33. pritaria, kad reikia didinti moterų skaičių akcinių bendrovių valdybose, bet atkreipia dėmesį į tai, kad nacionalinės vyriausybės turėtų imtis jų pačių poreikius atitinkančių veiksmų,

34. pabrėžia, kad investavimas į socialinę infrastruktūrą – tai galimybė modernizuoti Europą ir skatinti lygybę ir į šią progą galima žiūrėti kaip į lygiagrečią investavimo į ekologines technologijas, skirtas fizinei infrastruktūrai modernizuoti, strategiją; todėl mano, kad lyčių lygybė turėtų tapti politikos prioritetu ir svarbia priemone;

35. pažymi, kad atsižvelgiant į 2020 m. ES strategiją, ekologiška ekonomika yra labai svarbi; pabrėžia, kad ekologiškos darbo vietos turi galimybę tapti pagrindiniu būsimos Europos darbo rinkos augimo segmentu, kad šiandien daugiau nei 20 mln. darbo vietų Europoje galima laikyti ekologiškomis, o iš naujausių duomenų matyti, kad iki 2020 m. vien tik atsinaujinančiosios energijos sektoriuje yra galimybė padvigubinti darbo vietų skaičių iki 2,8 mln.;

36. pabrėžia, kad ekonomikos tapimas ekologiška ir perėjimas prie mažai anglies teršalų išmetančios ekonomikos sukurs didelę kvalifikuotų darbuotojų paklausą; atkreipia dėmesį, kad atsinaujinančiųjų energijos išteklių sektoriuje, ypač darbo vietose, kuriose intensyviai taikomos mokslo naujovės ir technologijos, moterims ypač nepakankamai atstovaujama; ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad darbuotojos moterys būtų labiau įtrauktos į mokymo projektus ir programas, skirtus pereiti prie ekologijos, t. y. atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir darbo vietų, kuriose intensyviai taikomos mokslo naujovės ir technologijos; ragina valstybes nares skatinti moteris imtis vietos verslumo iniciatyvų šiose srityse, sudarant palankesnes sąlygas naudotis esamais Europos struktūriniais fondais, skleidžiant duomenis ir rengiant praktinius mokomuosius seminarus;

37. ragina valstybių narių darbdavius sudaryti daugiau galimybių darbuotojoms naujų technologijų srityje siekiant stiprinti pažangiųjų technologijų sektorių pagal ES 2020 m. tikslus;

38. ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares skatinti visapusišką Europos struktūrinių fondų įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu, kad būtų mažinamas recesijos poveikis išlaikant ir tobulinant iniciatyvas pagal Bendrojo reglamento 16 straipsnį[10], Europos socialinio fondo reglamento 6 straipsnį[11] ir Europos regioninės plėtros reglamento 6 straipsnį[12];

39. ragina iš dalies pakeisti EŽŪFKP reglamentą, kad būtų galima įgyvendinti moterims palankius veiksmus 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu – tai buvo įmanoma ankstesniais laikotarpiais, bet ne dabar, nes ši priemonė padarytų teigiamą poveikį moterų užimtumui kaimo vietovėse;

40. ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares kiekviename fonde nustatyti finansinį rezervą lygių galimybių veiklai; ragina valstybes nares plėtoti lygių galimybių valdymo priemones ir į vyriausybinių departamentų ir kitų agentūrų, įgyvendinančių priemones pagal Sanglaudos fondą ir struktūrinius fondus, darbą įtraukti lyčių aspektą ir skatinti moterų organizacijas ir tinklus;

41. skatina Europos lyčių lygybės institutą ištirti ekonomikos ir finansų krizės poveikį lyčių aspektu; mano, kad šis poveikio įvertinimas turėtų būti atliktas remiantis tiksliais rodikliais ir atsižvelgiant į specifinį krizės kontekstą; ragina kitas Europos institucijas, pvz., Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondą, savo veikloje pasiūlyti su lyčių aspektu susijusių klausimų sprendimų;

42. pabrėžia, kad reikia kurti programas ir finansines paskatas siekiant skatinti ir remti moterų dalyvavimą mažųjų ir vidutinių įmonių veikloje;

43. ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares pripažinti indėlį, kurį pilietinė visuomenė gali padaryti kovojant su finansų ir ekonomikos krize, ir jam teikti paramą, ypač atsižvelgiant į Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metus;

44.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, socialiniams partneriams ir atitinkamoms NVO.

• [1]  OL L 204, 2006 7 26, p. 23.
• [2]  OL C 313E, 2006 12 20, p. 118.
• [3]  OL C 301E, 2007 12 13, p. 56.
• [4]  OL C 295E, 2009 12 4, p. 35.
• [5]  OL C 16E, 2010 1 22, p. 21.
• [6]  Priimti tekstai, P6_TA (2009)0371.
• [7]  Priimti tekstai, P7_TA (2009)0029.
• [8]  1975 m. vasario 10 d. Tarybos direktyva 75/117/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo taikymui, suderinimo (OJ L045, 1975 02 19, p.19)
• [9]  Tarybos išvados dėl lyčių lygybės: augimo ir užimtumo didinimas – indėlis į Lisabonos strategiją po 2010 m., Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų apsaugos reikalų tarybos posėdis, 2009 m. lapkričio 30 d., Briuselis.
• [10]  2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo (OL L 210, 2006 7 31, p. 25).
• [11]  2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 dėl Europos socialinio fondo (OL L 210, 2006 7 31, p. 12).
• [12]  2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos socialinio fondo (OL L 210, 2006 7 31, p. 1).

AIŠKINAMOJI DALIS

Įvadas

Pasaulio ekonomika vis dar patiria didžiausią po Didžiosios depresijos recesiją, o pasaulio finansų krizės mastas tik padidėjo. Matėme pasaulio finansų sistemos griūtį, nekilnojamojo turto, akcijų, maisto ir energijos spekuliacinius burbulus ir milžiniškus kainų svyravimus. Per didelis ekonomikos finansavimas sukėlė nestabilumą, bankų ir kitų pagrindinių finansų įstaigų bankrotus ar priartėjimą prie bankroto slenksčio. Dėl nesugebėjimo teikti kreditų tikrajai ekonomikai jai ir žmonių gyvenimo kokybei padaryta didelė žala[1]. Šimtai milijonų žmonių neteko darbo vietų, pajamų, santaupų ir būsto. Nors galbūt skaudžiausias krizės etapas jau baigėsi, ekspertai sutinka, kad krizės socialinės pasekmės bus juntamos labiau nei teigiamas atkūrimas.

Lyčių nelygybė yra finansų ir ekonomikos krizės priežastis ir pasekmė

Pagal savo pobūdį finansų ir ekonomikos krizė ir jos pasekmės apima lyčių aspektą. Visos atkūrimo politikos kategorijos – finansų valdymo reforma, pramonės sektorių ir bendrovių rėmimas, parama darbo rinkoms, parama investicijoms, parama namų ūkių perkamajai galiai – apima lyčių aspektą.

Žiniasklaidos straipsniuose didžiausias dėmesys skiriamas vyrų pramonei – pramoninių gamyklų uždarymui ir savo premijų netekusiems bankininkams. Moterų šiame paveiksle nėra; nebuvo atliktas joks tyrimas dėl moterų aspekto ir skirtingo poveikio, kurį krizė padarė moterims. Ar, pavyzdžiui, yra kokių nors statistikos duomenų apie pramonės sektorių ir bendrovių, kurioms skirta finansinė parama, darbo vietas vyrų ir moterų aspektu? Šis klausimas svarbus, nes pagalba vyrų, o ne moterų užimtumui ne didina, o veikiau mažina lyčių lygybę.

Moterų ir vyrų lygybė yra vienas iš Europos Sąjungos tikslų, todėl tai turi tapti visų politinių reagavimo priemonių ir nacionalinių bei tarptautinių atkūrimo planų bei perėjimo į pokrizinį laikotarpį sudedamąja dalimi. Tačiau pradiniuose antikriziniuose ir vėlesniuose atkūrimo planuose Europos, nacionaliniu ir tarptautiniu (G20) lygmenimis nebuvo pripažintas, suprastas, ištirtas ir ištaisytas krizės poveikis lyčių aspektu.

Moterims nepakankamai atstovaujama priimant finansinius sprendimus. 2009 m. Europos Komisijos ataskaitoje dėl moterų ir vyrų lygybės teigiama, kad visų valstybių narių centriniams bankams vadovauja vyrai. Be to, 2007 m. Komisijos ataskaitoje nurodyta, kad vidutiniškai ES centrinių bankų aukščiausiojo lygio sprendimų priėmimo struktūrose vienai moteriai tenka penki vyrai. Europos lygmeniu visoms trims finansų įstaigoms (Europos centriniam bankui, Europos investicijų bankui ir Europos investicijų fondui) vadovauja vyrai ir moterys, o šių įstaigų aukščiausiojo lygio sprendimų priėmimo struktūrose moterys, palyginti su vyrais, sudaro tik 16 proc.[2]

Moterų įtraukimas į finansinių sprendimų priėmimo procesą yra tinkamas būdas įgyvendinti įvairius prioritetus ir praktines veiklas, kuriomis galima pasiekti teigiamų rezultatų ne tik moterų, bet ir visos visuomenės atžvilgiu. Viena iš tokių praktinių veiklų yra požiūris į riziką. Taip pat galima paminėti pirmenybės teikimą valstybinėms švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugoms, nes taip remiama ne tik lyčių lygybė, bet ir ilgalaikis žmogiškojo kapitalo vystymas[3].

Ar valdymo feminizacija yra apsauga nuo krizės?

Ar būtų ištikusi kreditų krizė, jei bendrovės Lehman Brothers (liet. Broliai Lehmanai) pavadinimas būtų buvęs Lehman Sisters (liet. Seserys Lehman) ir ją būtų valdžiusios moterys, o ne vyrai? Feminizmo šalininkai ir pagrindiniai ekonomistai pabrėžė, kad kreditų krizė beveik tiesiogine prasme yra vyrų sukelta nelaimė. Krizė paskatino aktyviau pasisakyti įvairesnių tarybų ir valdybų šalininkus, kurie primygtinai reikalauja, kad kuo skubiau aukščiausiose finansų įstaigose pradėtų dirbti daugiau moterų. Vyrų nesėkmė gali atverti galimybes moterims sudaužyti „stiklines lubas“[4].

Čia pirmauja Islandija. Po žeminančio ekonomikos žlugimo Šiaurės Atlanto salos tauta finansinių svertų raktą perdavė moterims. Dabar islandai turi ministrę pirmininkę moterį, moterys valdo ir du pagrindinius bankus, kur jos pakeitė vyrus, kaltinamus institucijų sužlugdymu dėl neapgalvoto perviršio[5].

Prancūzijoje verslo mokyklos Ceram profesorius Michel Ferrary mano, kad lyčių pusiausvyra yra svarbus veiksnys, norint suvaldyti rizikos prisiėmimo kultūrą, kuri dominuoja daugelio valstybių finansų sektoriuose. Pasak M. Ferrary, bankai, kuriuose geriau suderinta lyčių pusiausvyra, daug geriau išgyveno krizę, nei bankai, kuriuose šio elemento trūko. „Keletas lyčių aspekto tyrimų parodė, kad moterys elgiasi ir valdo kitaip nei vyrai. Jos yra linkusios vengti rizikos ir didesnį dėmesį skirti ilgalaikei perspektyvai. Didelė dalis moterų valdytojų atsveria savo kolegų vyrų į riziką linkusį elgesį“[6].

Nelygybė užimtumo požiūriu vis dar yra viso pasaulio valdybų ir tarybų kabinetų norma, nes vykdomąsias ir nevykdomąsias pareigas vis dar daugiausia eina kostiumuoti vyrai. Norvegijos teisės aktuose tinkamai atsižvelgta į šį disbalansą. 2003 m. birželio mėn. Norvegijos Vyriausybė pateikė teisės akto pasiūlymą, kuriuo siekiama, kad visų valstybinių ir didesnių privačių bendrovių valdybas sudarytų bent 50 proc. moterų[7]. 2006 m. sausio 1 d. Norvegijoje įsigaliojo taisyklės dėl atstovavimo vyrams ir moterims bendrovių valdybose. Naujose taisyklėse nustatyta, kad visose valdybose turi būti bent 40 proc. kurios nors lyties narių. Panašų įstatymą išleido Ispanija; per septynerius metus valstybinės bendrovės privalo moterims skirti keturias iš dešimties valdybos vietų.

Atskirta darbo rinka

Dabartinė krizė nepanaši į ankstesnes recesijas: ekonomikos nuosmukis greičiausiai moterims padarys didesnį poveikį nei vyrams. Priešingai nei ankstesniais ekonomikos nuosmukio laikotarpiais, darbo rinkoje dalyvauja gerokai daugiau moterų. Moterų integracija į darbo rinką reiškia, kad krizė padarys didelį poveikį ne tik pačioms moterims, bet ir namų ūkiams, kurių pajamoms bus padarytas didelis poveikis dėl darbo vietų, kurių neteks moterys. Ir atsižvelgiant į užimtumo modelius, kuriuos apibūdina pagal lytį atskirtos darbo rinkos, vyrų ir moterų užmokesčio už darbą skirtumai, didesnis dalinio ir laikino darbo paplitimas tarp moterų ir didesnė moterų koncentracija vadinamajame neoficialiame sektoriuje, kur uždirbama mažiau ir gaunama mažesnė socialinė apsauga, galima teigti, kad moterys iš tikrųjų nėra palankioje padėtyje krizės akivaizdoje.

Nėra abejonių, kad lyčių lygybė turėtų būti visų politikos krypčių reagavimo tipų svarbus principas. Atsižvelgiant į įvairius moterims tenkančius vaidmenis, ekonomikos ir finansų krizė daro poveikį ne tik moterims darbo rinkoje, bet ir bendram visuomenės stabilumui. Per ekonomikos suirutę moterys dažnai greičiau patiria neigiamą poveikį ir joms ilgiau tenka laukti atsigavimo naudos. Netgi prieš prasidedant krizei dauguma moterų jau buvo neoficialios ekonomikos dalis ir gavo mažesnes pajamas ir mažesnę socialinę apsaugą.

Anksčiau moterų koncentracija viešųjų paslaugų sektoriuje padėjo apsaugoti moteris nuo pradinio recesijos poveikio. Tačiau būdamos viešojo sektoriaus darbuotojomis ir tokių paslaugų kaip vaikų priežiūra gavėjomis moterys yra ypač jautrios biudžeto mažinimui, kai atsiranda mažėjančio mokesčių surinkimo poveikis[8]. Taip pat reikia nepamiršti, kad vyriausybės privalės per ateinantį dešimtmetį apmokėti savo didžiulius deficitus.

Valstybės pajamos ir išlaidos apima lyčių aspektą; turėdami didesnes pajamas vyrai dažniausiai yra pagrindiniai valstybės pajamų, kurios gaunamos iš mokesčių, šaltiniai, o moterys dažniausiai yra pagrindinės valstybės išlaidų, kurios daromos teikiant paslaugas, gavėjos, o tokios paslaugos – vaikų, išlaikytinių priežiūra, namų ūkis, švietimas ir sveikatos priežiūra – taip pat apima lyčių aspektą[9]. Todėl labiau tikėtina, kad viešųjų išlaidų mažinimas moterims padarys tiesioginį poveikį.

Dėl viešųjų išlaidų mažinimo kai kurios paslaugos, pvz., vaikų priežiūra, bus perkeliamos moterims, dėl to bus apribotas jų visuomeninis gyvenimas už namų ribų. Be to, nepalankioje socialinėje ir ekonominėje padėtyje esančiose valstybėse dėl paramos paslaugoms sumažinimo bus labiau remiamasi moterimis šeimoje ir visuomenėje[10].

Poveikis darbui ir užimtumui

Moterų padėtis darbo rinkoje dažnai būna ne tokia palanki, pvz., jos dažniau dirba pagal terminuotas sutartis, savanoriškai dirba ne visą darbo dieną ir jų darbo užmokestis yra mažesnis nei vyrų (vidutiniškai 17,4 proc. ES 2007 m. ir net iki 30,3 proc. Estijoje), o tai turi didelio poveikio moterų viso gyvenimo pajamoms, socialinės apsaugos užtikrinimui ir pensijai, todėl moterų skurdo rizikos lygis aukštesnis, ypač sulaukus pensinio amžiaus. 2007 m. moterų skurdo rizikos lygis (17 proc.) buvo aukštesnis nei vyrų (15 proc.), šis skirtumas buvo itin didelis vyresnio amžiaus asmenų (22 ir 17 proc. atitinkamai) ir vienišų tėvų (34 proc.), kurių dauguma yra moterys, grupėse[11].

Tačiau nedarbo lygis nebūtinai atspindi visą kintančių ekonomikos sąlygų poveikį moterims ir vyrams. Tiesą pasakius, nacionaliniais duomenimis patvirtinta, kad mažėjant moterų užimtumui nebūtinai panašiai išauga nedarbo lygis. Moterys dažnai įsidarbina ne visą darbo dieną ir yra klasifikuojamos ne kaip bedarbės, o kaip iš dalies dirbančios. Todėl moterų nedarbą galima laikyti nepakankami įvertintu, palyginti su vyrų nedarbu. Norint pamatuoti moterų nedarbą tokiomis pat sąlygomis kaip ir vyrų, didesnį dėmesį reikėtų skirti daliniam nedarbui, kuris turėtų būti vertinamas ir skelbiamas tokiu pat išsamiu būdu, kaip ir visiškas nedarbas. Galima kelti klausimą dėl užimtumo tendencijų ir duomenų, kuriais jos yra pagrįstos. ES nuspręsta, kad atskira namų ūkių statistika bus išskaidyta pagal lytį. Tačiau tai tik pirmas žingsnis siekiant gauti tikslių duomenų apie moterų ir vyrų užimtumo skirtumus[12].

Politikos krypčių ir atkūrimo planų galimybės

2009 m. gruodžio mėn. ES vyriausybių vadovai sutarė dėl ekonomikos atkūrimo paketo, kurio vertė – 200 mlrd. EUR, o tikslas – tiesiogiai padidinti užimtumą, bendrai naudojant suderintas nacionalines ir Europos išlaidų schemas[13].

Europos Komisija pabrėžė, kad „žaliosios“ darbo vietos turi galimybių tapti pagrindiniu būsimos Europos darbo rinkos augimo segmentu – jau šiandien daugiau nei 20 mln. darbo vietų Europoje galima laikyti „žaliosiomis“ (t. y. 10 proc. viso užimtumo), o iš paskutinių duomenų matyti, kad iki 2020 m. vien tik atsinaujinančiosios energijos sektoriuje darbo vietų gali padaugėti dvigubai, iki 2,8 mln.[14] Žinome, kad dėl ekonomikos tapimo ekologiška ir perėjimo nuo vadinamosios „saulėlydžio pramonės“ prie mažai anglies išmetančios ekonomikos pramonės šakose atsiras didelis įvairių profesijų kvalifikuotų darbuotojų poreikis. Kad būtų užpildytos „žaliosios“ darbo vietos, reikia tinkamų mokymo, pakartotinio mokymo ir švietimo programų.

Tačiau vertindami didelį atliktų tyrimų skaičių, matome, kad „žaliąsias“ darbo vietas užima išskirtinai vyrai, ypač alternatyviosios energijos srityje. Atsinaujinančiosios energijos sektoriuje, ir ypač darbuose, kur intensyviai taikomos mokslinės naujovės ir technologijos, moterims akivaizdžiai per mažai atstovaujama[15]. Tačiau sąžiningai, tinkamai ir nešališkai pereinant prie ekologiškos ekonomikos, negalima leisti išbraukti moterų iš tam tikrų pramonės šakų ar profesijų ir mokymo ir pakartotinio mokymo programų. Europos Komisija taip pat pripažino, kad „mums reikia moterų visiškai tokiose pat darbo vietose, kokiose dirba vyrai“[16].

Kadangi piliečių lygybė yra viena iš Europos Sąjungos pagrindinių vertybių, vienodą kvalifikaciją turintys vyrai ir moterys turėtų turėti vienodą prieigą prie visų darbo vietų privačiajame ir viešajame sektoriuose. Be to, galima pateikti papildomą grynai pragmatinį argumentą: moterų galimybės būtinos visuomenei pereinant prie ekologiškos ekonomikos. Europa nebegali sau leisti nepaisyti savo moterų žmogiškųjų išteklių ir moteris vertinti tik kaip atsarginį planą, skirtą darbo jėgai sutelkti tik tuomet, kai ekonomikos sąlygos lemia tokį poreikį.

Reaguojant į recesiją Europos ir nacionaliniu lygmenimis galima pasinaudoti proga ir lyčių lygybę paskatinti ir pereinamuoju momentu, o finansų ir ekonomikos krizė mums taip pat suteikia galimybę kurti reagavimo būdus ir planus ir nustatyti politikos sritis, į kurias reikia įsikišti ir pateikti alternatyvių sprendimų. Tyrimas lyčių aspektu šiuo metu duotų naudos, nes išvengtume neveiksmingų politikos krypčių neplanuotų pasekmių ir neplanuotų rezultatų. Į investavimą į socialinę infrastruktūrą reikėtų žiūrėti kaip į galimybę modernizuoti Europą ir skatinti lygybę bei papildomą strategiją, skirtą investuoti į ekologiškas technologijas, modernizuojant mūsų fizinę infrastruktūrą[17].

Savo darbiniame dokumente „Konsultacijos dėl būsimosios 2020 m. ES strategijos“ ES Komisija pabrėžė, kad lyčių lygybė kelia didelį rūpestį. Labai svarbu užtikrinti, kad lyčių aspektas būtų įtrauktas į būsimą Lisabonos strategijos po 2010 m. persvarstymą, įskaitant Europos užimtumo strategiją ir Makroekonomikos strategiją, ir užtikrinti, kad šiomis aplinkybėmis būtų atsižvelgta į ekonomikos ir finansų krizės moterims padarytą skirtingą poveikį. Taip pat svarbu, kad Taryba, Komisija ir valstybės narės užtikrintų, kad visos siūlomos politikos kryptys būtų nuolat įvertinamos atsižvelgiant į poveikį lyčių aspektu ir kad būtų atliktas dabar pagal Europos ekonomikos atkūrimo planą ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo vykdomų ir kitų priemonių įvertinimas.

• [1]  Walby, Sylvia, Gender and the Financial Crisis, 2009 m. balandžio mėn., p. 3.
• [2]  Europos Komisija, 2009 m. ataskaita dėl moterų ir vyrų lygybės.
• [3]  Walby, Sylvia: Auditing the gender implications of recovery policies for the financial and economic crisis, April 2009, 7.
• [4]  Ruth Sunderland, The real victims of this credit crunch? Women. The Observer, Sunday, 2009 m. sausio 18 d.
• [5]  The Washington Post, In Banking Crisis, Guys get the Blame’, Kevin Sullivan ir Mary Jordan, 2009 m. vasario 10 d.
• [6]  Ferrary in CERAM Business School Research, 2009 m. vasario mėn.
• [7]  Dublin Foundation Eurofound, EIROnline, 2003/06 Government proposes gender quotas on company boards.
• [8]  Smith, Marc, Analysis Note: Gender Equality and Recession, 2009 m. gegužė, p. 6.
• [9]  EWL: Women, the Financial and Economic Crisis - the Urgency of a Gender Perspective, p. 3.
• [10]  EWL: ibid.
• [11]  Europos Komisija, 2010 m. ataskaita dėl lygybės, 4 psl.
• [12]  Smith, Marc: Analysis Note: Gender Equality and Recession, p. 12.
• [13]  Komisijos komunikatas Europos Vadovų Tarybai, Europos ekonomikos atkūrimo planas, COM (2009) 800 galutinis.
• [14]  COM (2009) 257, 4 psl.
• [15]  Renner, Michael; Sweeney, Sean; Kubit, Jill (2008): Green Jobs towards decent work in a sustainable, low-carbon world, Nairobi, p. 309.
• [16]  New Europe, Green Economy, Green Jobs, pokalbis su generaliniu direktoriumi Nikolausu G. van der Pasu, 2008 m. birželio 16 d.
• [17]  Smith, Marc, Analysis Note: Gender Equality and Recession, p. 2.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	4.5.2010
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	25 1 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Regina Bastos, Edit Bauer, Marije Cornelissen, Silvia Costa, Ilda Figueiredo, Iratxe García Pérez, Zita Gurmai, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Philippe Juvin, Astrid Lulling, Barbara Matera, Angelika Niebler, Siiri Oviir, Antonyia Parvanova, Raül Romeva i Rueda, Joanna Katarzyna Skrzydlewska, Eva-Britt Svensson, Marc Tarabella, Marina Yannakoudakis
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Nicole Kiil-Nielsen, Elisabeth Morin-Chartier, Norica Nicolai, Rovana Plumb, Zuzana Roithová, Joanna Senyszyn
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Alajos Mészáros, Sylvana Rapti