dėl žmogaus teisių gynėjams palankių ES politikos priemonių

(2009/2199(INI))

Europos Parlamentas,

–    atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų chartiją, Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, tarptautinius žmogaus teisių paktus ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP) ir Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą (TESKTP);

–    atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų ir į Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo veiklą, susijusią su žmogaus teisių gynėjų padėtimi,

–    atsižvelgdamas į Lisabonos sutartį, ypač į jos 3 ir 21 straipsnius, ir į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–    atsižvelgdamas į Europos Sąjungos gaires dėl žmogaus teisių , ypač į 2004 m. birželio mėn. priimtas ir 2008 m. peržiūrėtas Europos Sąjungos gaires dėl žmogaus teisių gynėjų ; taip pat atsižvelgdamas į 2001 m. gruodžio mėn. priimtas ir 2009 m. peržiūrėtas ES gaires dėl dialogų žmogaus teisių klausimais,

–    atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 6 d. rezoliuciją dėl dialogų ir konsultacijų su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais eigos(1),

–    atsižvelgdamas į ES išorės susitarimuose numatytas nuostatas, susijusias su žmogaus teisėmis,

–    atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1889/2006, įsteigiantį demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę (EDŽTP)(2),

–    atsižvelgdamas į savo 2002 m. balandžio 25 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Europos Sąjungos vaidmens skatinant žmogaus teises ir demokratizaciją trečiosiose šalyse(3),

–    atsižvelgdamas į specialiąsias EP narių, vykstančių į trečiąsias šalis, žmogaus teisių ir demokratijos skatinimo veiklos gaires,

–    atsižvelgdamas į Europos Parlamento pirmininkų sueigos 2003 m. gegužės 15 d. priimtą ir 2006 m. birželio 14 d. pataisytą Sacharovo premijos „Už minties laisvę“ skyrimo statutą,

–    atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje ir ypač į jų priedus dėl atskirų atvejų,

–    atsižvelgdamas į savo reguliarias diskusijas ir skubias rezoliucijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų,

–    atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 6 d. Ministrų komiteto patvirtintą deklaraciją dėl Europos Tarybos veiksmų gerinant žmogaus teisių gynėjų apsaugą ir skatinant jų veiklą,

–    atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 24 d. Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos patvirtintą rezoliuciją dėl žmogaus teisių gynėjų padėties Europos Tarybos valstybėse narėse(4),

–    atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 10 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto patvirtintas rekomendacijas dėl nevyriausybinių organizacijų Europoje teisinio statuso(5),

–    atsižvelgdamas į regionines žmogaus teisių priemones, ypač į Europos žmogaus teisių konvenciją, Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją ir Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos patvirtintas rezoliucijas dėl žmogaus teisių gynėjų, Amerikos žmogaus teisių konvenciją ir Arabų žmogaus teisių chartiją,

–    atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 810/2009, nustatantį Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas)(6),

–    atsižvelgdamas į žmogaus teisių gynėjų, kuriems gresia pavojus, apsaugos ir priėmimo programas, įgyvendinamas kai kuriose ES valstybėse narėse,

–    atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–    atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A7-0157/2010),

A.  kadangi pagal Jungtinių Tautų chartiją kiekviena valstybė narė privalo skatinti visuotinę pagarbą žmogaus teisėms bei laisvėms ir jų laikymąsi,

B.   kadangi pagal 1998 m. patvirtintą JT deklaraciją sąvoka „žmogaus teisių gynėjas“ vartojama norint apibūdinti žmogų, kuris savarankiškai arba kartu su kitais siekia taikiomis priemonėmis skatinti ir ginti žmogaus teises,

C.  kadangi visame pasaulyje žmogaus teisių gynėjams tenka svarbiausias vaidmuo skatinant pagrindines žmogaus teises ir jas apsaugant, dažnai rizikuojant net savo gyvybe, ir kadangi žmogaus teisių gynėjų veikla, išlaikant jos nešališkumą bei skaidrumą ir pateiktais tiksliais pranešimais stiprinant jos patikimumą, taip pat labai svarbi įtvirtinant šalyse demokratinius principus, nes taip kuriamas žmogiškas demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms ryšys,

D.  kadangi parama žmogaus teisių gynėjams seniai tapo ES išorės ryšių politikos žmogaus teisių klausimais dalimi; tačiau kadangi ES teikia įvairią paramą, atsižvelgdama į atitinkamas šalis;

E.   kadangi ypač Europos Sąjunga yra itin suinteresuota stiprinti žmogaus teisių apsaugą, kaip numatyta Lisabonos sutartyje, Europos Sąjungai prisijungiant prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (EŽTPLK),

F.   kadangi Europos Parlamentas atlieka svarbų vaidmenį žmogaus teisių ir demokratijos skatinimo ir šių vertybių gynėjų apsaugos srityje: organizuojamos delegacijos į trečiąsias šalis, rengiami klausymai, priimamos rezoliucijos, rašomi laiškai, skiriama Sacharovo premija, be to, rengiami pranešimai apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje,

G.  kadangi Europos Sąjunga vis labiau derina savo veiksmus su kitomis regioninėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, įsteigtomis Afrikoje, Europoje ir Šiaurės bei Pietų Amerikoje, siekdama atidžiai stebėti žmogaus teisių gynėjų padėtį ir raginti valstybes nares, laikantis tarptautinių ir regioninių žmogaus teisių įsipareigojimų, užtikrinti žmogaus teisių gynėjų veiklai palankią aplinką,

H.  kadangi Europos Sąjungos, kaip žmogaus teisių gynėjus pasaulyje apsaugančios organizacijos, patikimumas yra glaudžiai susijęs su pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms pačioje ES,

I.    kadangi vykdydami savo veiklą žmogaus teisių gynėjai patys susiduria su žmogaus teisių pažeidimais: žudymais, grasinimais mirtimi, vaikų ir suaugusiųjų grobimais, savavališkais suėmimais ir sulaikymais ir kitais priekabiavimo ir gąsdinimo veiksmais, pavyzdžiui, vykdant šmeižto kampanijas, ir kadangi bandant sustabdyti žmogaus teisių gynėjų veiklą nuo visų šių pažeidimų taip pat gali nukentėti žmogaus teisių gynėjų artimiausieji šeimos nariai (įskaitant vaikus) ir giminės, kadangi žmogaus teisių kampanijoms daugelyje regionų neigiamą poveikį daro veiklos suvaržymai ir žmogaus teisių gynėjų persekiojimas,

J.    kadangi norint apsaugoti atskirus žmogaus teisių gynėjus turi būti apskritai įgyvendinama ES žmogaus teisių politika,

K.  kadangi ypač didelis pavojus kyla žmogaus teisių gynėjoms ir kadangi kitoms gynėjų, kurie, vykdydami savo veiklą, dažniausiai patiria išpuolių ir žmogaus teisių pažeidimų, grupėms bei kategorijoms, priklauso gynėjai, skatinantys gerbti pilietines ir politines teises – ypač saviraiškos laisvę ir minties, sąžinės ir religijos laisvę, įskaitant religinių mažumų teises,– ekonomines, socialines ir kultūrines teises, ypač kolektyvines teises, pavyzdžiui, teisę į maistą ir prieigą prie gamtos išteklių, taip pat profesinių sąjungų nariai ir asmenys, ginantys tautinių mažumų bei bendruomenių, vaikų, vietos gyventojų ir lesbiečių, gėjų, biseksualų bei transseksualų (LGBT) teises, ir asmenys, kovojantys su korupcija,

L.   kadangi imamasi vis įmantresnių žmogaus teisių gynėjų persekiojimo priemonių, ne tik pasitelkiant naujas technologijas, bet ir priimant nevyriausybinių organizacijų veiklą varžančių įstatymų ir sukuriant administracinių kliūčių, kurie itin apriboja nepriklausomos pilietinės visuomenės erdvę ir veiklos galimybes; šiuo atžvilgiu pabrėžtina, kad kai kurios vyriausybės trukdo žmogaus teisių gynėjams oficialiai registruoti organizacijas, o po to juos persekioja dėl neteisėto naudojimosi teise į susivienijimų laisvę,

M.  kadangi šiais veiksmais aiškiais pažeidžiama tarptautinė žmogaus teisių teisė ir daugelis visuotinai pripažįstamų pagrindinių laisvių,

N.  kadangi žmogaus teisių gynėjų veikla taip pat varžoma ir kartais ji tiesiogiai reguliuojama vykdant tam tikrą politiką, teisės aktais ir procedūromis, kurie vadinami „saugumo“ priemonėmis ir dažnai neatsiejami nuo niekinamo požiūrio ir kaltinimų terorizmu,

O.  kadangi įrangos konfiskavimas, patalpų uždarymas, itin didelių baudų skyrimas ir skrupulingas bei subjektyvus bankų sąskaitų tikrinimas – tai vis dar tie patys konkretūs sunkumai, su kuriais susiduria žmogaus teisių gynėjų asociacijos ir grupės,

P.   kadangi prekybos susitarimai, į kuriuos įtraukta sąlyga dėl žmogaus teisių, gali tapti ES spaudimo priemone reikalaujant žmogaus teisių užtikrinimo kaip su prekyba susijusios sąlygos;

1. gerbia neįkainojamą žmogaus teisių gynėjų indėlį į žmogaus teisių gynimą ir skatinimą, teisinės valstybės ir demokratijos stiprinimą ir konfliktų prevenciją rizikuojant savo pačių bei savo šeimų ir tėvų saugumu; palankiai vertina tai, kad 1998 m. JT deklaracijoje nepateikiama griežta žmogaus teisių gynėjų apibrėžtis ir ragina Tarybą ir Komisiją ryžtingai palaikyti šį požiūrį;

2. ragina ES pirmenybę teikti veiksmingesniam esamų nuoseklios ir sistemingos žmogaus teisių gynėjų apsaugos Europos Sąjungoje priemonių ir mechanizmų įgyvendinimui; rekomenduoja Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai aktyviai kurti priemones ir metodiką, kuri būtų veiksmingesnė ir labiau orientuota į rezultatus, įskaitant esamų žmogaus teisių politikos priemonių ir dialogų vertinimą;

3. primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares išreikšti savo politinę valią ir teikti paramą žmogaus teisių gynėjų veiksmams, taigi ir geriau naudotis visomis esamomis priemonėmis ir sukurti naujų papildomų mechanizmų, kad, taikant tikrą dalyvavimo strategiją, žmogaus teisių gynėjų veikla būtų remiama ir skatinama, nes tai padėtų kurti gynėjams palankią aplinką, kurioje jie galėtų veikti ir būtų saugūs; pabrėžia, kad šie veiksmai turi būti derinami su taikant skubias ir ilgalaikes priemones vykdoma politika siekiant apsaugoti žmogaus teisių gynėjus nuo išpuolių bei keliamos grėsmės ir jų išvengti;

Institucinis stiprinimas ir inovacijų diegimas pagal Lisabonos sutartį

4. ragina, kad žmogaus teisių apsauga ir skatinimas būtų svarbiausi ES išorės veiksmų programoje, kaip nurodyta Lisabonos sutarties 3 ir 21 straipsniuose; pabrėžia, kad labiausiai turi būti stengiamasi užtikrinti, jog į žmogaus teisių skatinimą, kaip į svarbiausią vertybę ir kaip į ES užsienio politikos tikslą, būtų tinkamai atsižvelgta kuriant Europos išorės veiksmų tarnybą bei apibrėžiant jos struktūrą, taip pat skiriant pakankamai žmogiškųjų išteklių; todėl reikalauja, kad EIVT būtų sukurtas koordinavimo centras, kuris būtų atsakingas už klausimus, susijusius su žmogaus teisių gynėjais;

5. pabrėžia, kad ES misijos dar tinkamai neįgyvendino žmogaus teisių gynėjų gairių, ir ragina Komisiją atlikti nuodugnią analizę siekiant užtikrinti, kad šis klausimas būtų sprendžiamas; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad dabar, priėmus Lisabonos sutartį, Komisijos delegacijos trečiosiose šalyse privalės visapusiškai pasinaudoti naujomis galimybėmis ir joms turi būti suteikta daugiau įgaliojimų, kad galėtų geriau spręsti šį klausimą, nes EK delegacijos taps ES delegacijomis, turinčiomis vis stiprėsiantį vaidmenį atstovaujant ES ir įgyvendinant žmogaus teisių politiką; todėl kartoja raginimą kiekvienai valstybei skirti aukštos kvalifikacijos politikos pareigūną, atsakingą už žmogaus teises ir demokratiją, taip pat plėtoti gerosios patirties pavyzdžius ir integruoti žmogaus teisių gaires bei jų įgyvendinimą į ES misijose dalyvaujančio personalo mokymo programas, pareigybių aprašymus ir vertinimo procesus;

6.   pabrėžia žmogaus teisių nuostatų svarbą prekybos politikoje, partnerystės ir prekybos susitarimuose tarp ES ir trečiųjų šalių;

7.  tikisi, kad paskyrus Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir kuriant bendrą išorės veiksmų tarnybą bus galima gerokai padidinti ES darną ir veiksmingumą šioje srityje, ir labai rekomenduoja, kad vietos strategijų rengimą glaudžiai bendradarbiaujant su nepriklausoma vietos pilietine visuomene ir reguliarų vertinimą oficialiai patvirtintų Komisijos pirmininko pavaduotoja–vyriausioji įgaliotinė, siekiant užtikrinti tikrą Europos Sąjungos žmogaus teisių gynėjų gairėse puoselėjamų apsaugos priemonių įgyvendinimą;

8.  mano, kad būtina gerinti ir nuosekliai plėtoti ryšius su nepriklausoma pilietine visuomene, taip pat didinti žmogaus teisių gynėjų galimybes patekti į ES delegacijas ir misijas vietos lygmeniu; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Tarybai pirmininkaujančios Ispanijos prašymą iš žmogaus teisių gynėjams paramą teikiančių ES misijų dalyvių paskirti bendrų vietos ryšių palaikymo pareigūną, kuris būtų atsakingas už Europos Sąjungos veiklos koordinavimą, t. y. didintų galimybes gauti informacijos apie žmogaus teisių pažeidimus, taip pat bendradarbiavimą su pilietine visuomene ir taip užtikrintų skaidrumą jiems vykdant savo pareigas ir didintų galimybę greitai ir lanksčiai reaguoti skubos atvejais; prašo pranešti apie šiuos skyrimus Parlamentui;

Siekiant nuoseklesnio ir sistemingo požiūrio vykdant ES politiką žmogaus teisių srityje

9.  išreiškia susirūpinimą dėl neįgyvendintų Europos Sąjungos žmogaus teisių gynėjų gairių; reikalauja, kad visos ES delegacijos tinkamai ir visapusiškai įgyvendintų šias gaires ir kad būtų daugiau dedama pastangų siekiant užtikrinti, jog iki 2010 m. visoms gairėms būtų sukurtos arba (jei numatyta ) persvarstytos įgyvendinimo vietos strategijos; prašo, kad šių vietos strategijų sąrašas būtų pateiktas Europos Parlamentui ir paskelbtas ES metiniame pranešime dėl žmogaus teisių;

10. ragina Tarybą, Komisiją ir ES delegacijas aktyviai įtraukti žmogaus teisių gynėjus bei jų organizacijas į vietos strategijų rengimo, stebėjimo ir vertinimo procesą, nes tai turės įtakos tikrajai šių strategijų vertei;

11. mano, kad, bent kartą per metus rengiant ES gairėse pageidaujamus žmogaus teisių gynėjų ir diplomatų susitikimus, neabejotinai bus paprasčiau įgyvendinti šiuos procesus, ir ragina ateityje susitikimus rengti reguliariau ir sistemingiau; ragina užtikrinti šiuose susitikimuose įvairaus profilio žmogaus teisių gynėjų, veikiančių šalyje, ir iš regionų kilusių gynėjų dalyvavimą;

12. todėl prašo Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai apsvarstyti galimybę surengti tarptautinį žmogaus teisių gynėjų susitikimą, kuriame dalyvautų atitinkamų Jungtinių Tautų institucijų, regioninių Žmogaus teisių konvencijų sekretoriatų ir tarptautinių bei regioninių nevyriausybinių organizacijų atstovai, siekiant pagerinti žmogaus teisių gynėjų apsaugą ir remti žmogaus teises pasaulyje;

13. pabrėžia poreikį įtraukti lyčių perspektyvą įgyvendinant gaires ir numatyti tikslinius veiksmus, palankius žmogaus teisių gynėjoms ir kitoms ypač pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, žurnalistams gynėjams, kurie skatina ekonomines, socialines ir kultūrines teises, vaikų teises, ir tiems, kurie gina tautinių mažumų ir ypač religinių ir kalbinių mažumų teises, vietos gyventojų bei LGBT teises;

14. pabrėžia žodžio laisvės svarbą ir spaudos bei interneto žiniasklaidos, kaip žmogaus teisių gynėjų priemonių, vaidmenį;

15. mano, kad turėtų būti įvertinta naujų technologijų plėtra ir jų poveikis žmogaus teisių gynėjams ir kad vertinimo rezultatus reikėtų įtraukti į dabartines ES programas dėl žmogaus teisių ir žmogaus teisių gynėjų;

16. mano, kad Europos Sąjungos gairėms dėl žmogaus teisių gynėjų įgyvendinti numatytų vietos strategijų pagrindiniai aspektai turėtų būti atspindėti šalių strateginiuose dokumentuose ir (arba) nacionalinėse orientacinėse programose, EKP veiksmų planuose, metinėse EDŽTP veiksmų programose ir stabilumo priemonėje;

17. dar kartą pabrėžia, kad pagal Lisabonos sutartį žmogaus teisių gynėjų skatinimas, apsauga ir saugumas turi būti numatyti kaip prioritetinis ES santykių su trečiosiomis šalimis klausimas ir jie turėtų būti įtraukti į visus ES užsienio politikos aspektus ir priemones visais lygmenimis, kad ES parama žmogaus teisių gynėjams būtų teikiama nuosekliau, veiksmingiau ir patikimiau; mano, kad norint taikyti šį tikslinį metodą, labai praverstų konkrečių šalių strategijų žmogaus teisių ir demokratijos srityse kūrimas, veiksmingas įgyvendinimas ir reguliari stebėsena;

18. mano, kad žmogaus teisių gynėjus trečiosiose šalyse galima geriau apsaugoti užtikrinant veiksmingesnius ES dialogus žmogaus teisių klausimais; pabrėžia poreikį vykstant visiems dialogams su trečiosiomis šalimis politiniais ir žmogaus teisių klausimais ir sudarant prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis nuosekliai kelti žmogaus teisių gynėjų padėties problemas ir apskritai kelti klausimą dėl teisės į susivienijimų laisvę ir jos įgyvendinimo gerinimo nacionaliniuose teisės aktuose bei reglamentuose ir praktikoje, primenant partneriams valstybių atsakomybę užtikrinti, kad visos JT žmogaus teisių gynėjų deklaracijoje numatytos teisės ir įsipareigojimai, įskaitant teisę į susivienijimų laisvę, susirinkimų laisvę, teisę gauti nacionalinį ir užsienio finansavimą (visiškai skaidriai ir atsižvelgiant į jų savarankiškumą priimti sprendimus), taip pat saviraiškos laisvę, kuri yra esminė žmogaus teisių gynėjų veiklos teisė, būtų įtraukti į nacionalinę teisę; pabrėžia, kad valstybėms partnerėms taip pat reikėtų priminti apie jų atsakomybę ginti ir skatinti pagarbą žmogaus teisių gynėjams ir jų veiklai sudarant visiškai palankias sąlygas atstovauti žmogaus teisėms, jas stebėti ir rengti apie jas pranešimus;

19. mano, kad reikėtų apibrėžti konkrečius, iš esmės orientacinio pobūdžio ir neišsamius, kriterijus siekiant didesnio nacionalinio ir užsienio finansavimo skaidrumo ir kontrolės. mano, kad galėtų būti apibrėžti šie orientaciniai kriterijai dėl: žmogaus teisių gynėjų organizacijos pobūdžio, dalyvių skaičiaus, finansinės paramos skubos masto, intervencijos plano žmogaus teisėms ginti analizės ir vietos bendruomenės poreikių. ragina imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgta ir į bet kokius kitus kriterijus, kuriais gali remtis žmogaus teisių gynėjai, jei jie mano, kad tai reikalinga jų darbui atlikti;

20. primena, kad Europos Parlamento delegacijos, kaip atsakingi EP ryšių su trečiosiomis šalimis organai, remdamosi konkrečiomis EP narių, vykstančių į trečiąsias šalis, žmogaus teisių ir demokratijos skatinimo veiklos gairėmis, galėtų vaidinti net ir svarbesnį vaidmenį siekdamos padėti žmogaus teisių gynėjams,

21. ragina ES ir trečiųjų šalių dialoguose dėl žmogaus teisių Europos Parlamentui suteikti įtakingesnį vaidmenį;

22. siūlo atlikti žmogaus teisių padėties trečiosiose šalyse, kurios vykdo prekybą su ES, vertinimą;

23. ragina įtraukti verslo bendruomenę į dialogus žmogaus teisių klausimais;

24. mano, kad siekiant apsaugoti žmogaus teisių gynėjus reikėtų sudaryti nuoseklių bei suderintų ES veiksmų ir papildomų valstybių narių priemonių įgyvendinimo sąlygas;

25. smerkia daugelyje pasaulio šalių vyraujantį nebaudžiamumą už prievartos naudojimą prieš žmogaus teisių gynėjus; ragina Tarybą ir Komisiją kelti šį klausimą palaikant dvišalius santykius ir reikalauti, kad visos valstybės užtikrintų, jog kaltininkai, nepaisant jų užimamų pozicijų ar einamų pareigų, nešališkai būtų traukiami atsakomybėn veiksminga drausmine ir baudžiamąja tvarka, ir visada atsižvelgti į tai, kad, išnaudojus apeliacijos galimybes valstybės vidaus teismuose, išlieka paskutinė galimybė kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą;

26. pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad nacionalinio ir visuomenės saugumo priemonėmis, įskaitant kovą su terorizmu, nebūtų savavališkai naudojamasi prieš žmogaus teisių gynėjus;

27. atkreipia dėmesį, kad EP nariams taip pat tenka svarbus vaidmuo užtikrinant, kad nacionaliniai teisės aktai, kurie gali turėti įtakos žmogaus teisių gynėjams ir jų veiklai, atitiktų tarptautinius žmogaus teisių standartus; todėl pabrėžia, kaip svarbu EP nariams nuosekliai kelti šiuos klausimus dvišaliuose ir daugiašaliuose susitikimuose su kitų parlamentų nariais ir su vietos ekspertais šiuo klausimu, atsižvelgiant į konkrečias EP narių, vykstančių į trečiąsias šalis, žmogaus teisių ir demokratijos skatinimo veiklos gaires;

28. pabrėžia visapusiško nepriklausomos pilietinės visuomenės dalyvavimo visuose dialoguose žmogaus teisių klausimais, organizuojant pilietinės visuomenės seminarus ar taikant kitas priemones, svarbą; mano, kad pilietinės visuomenės seminarus ir oficialius dialogus siejantį ryšį reikia stiprinti skelbiant rekomendacijas ir gerinant surengto dialogo plėtojimą ir grįžtamąjį ryšį pilietinei visuomenei; pabrėžia, kad rengiant dialogus ir toliau reikia kelti atskirų atvejų klausimus, ir mano, jog viešai paskelbus pavardžių sąrašą padidėtų ES veiksmų poveikis ir visuomenės dėmesys šiems atvejams, su sąlyga, kad atskleidus informaciją visuomenei nekils pavojaus žmogaus teisių gynėjams; pabrėžia, jog svarbu, kad vertinant šio pavojaus tikimybę būtų bendradarbiaujama su kitais žmogaus teisių gynėjais ir pilietine visuomene;

29. mano, kad taikant Europos demokratijos ir žmogaus teisių priemonę (EDŽTP), kurios reikšmė remiant ir skatinant pagarbą žmogaus teisėms ir stiprinant teisinę valstybę jau parodyta, turėtų būti toliau didinama tiesioginė žmogaus teisių gynėjams teikiama parama, kad jų trumpalaikiai ir ilgalaikiai poreikiai būtų patenkinti, kartu užtikrinant, kad teikiama parama pasiektų ypač pažeidžiamas grupes ir atokiose bei mažiau dėmesio sulaukiančiose vietovėse gyvenančius gynėjus;

30. ragina Tarybą ir Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę reguliariai smerkti ir kritikuoti tarptautines bendroves, jei jos, aprūpina represinio režimo valstybes stebėjimo technologijomis ir taip palengvina žmogaus teisių gynėjų persekiojimą ir suėmimą;

Apsaugos priemonė – didesnis skaidrumas ir matomumas

31. ragina Tarybą ir Komisiją imtis tikslingų veiksmų didinant žmogaus teisių gynėjų, EIVT, ES šalių ambasadų ir užsienio reikalų ministerijų informuotumą apie esamas gaires, kad būtų užtikrinta, jog šios gairės iki galo įdiegtos ir taikomos; mano, kad gairėse numatyti metiniai susitikimai galėtų labai padėti žmogaus teisių gynėjams ir kartu didinti ES veiklos patikimumą bei matomumą ir aiškiai parodyti, kokia svarbi ES yra žmogaus teisių apsauga;

32. pabrėžia, kad žmogaus teisių gynėjų ir jų veiklos pripažinimas ir matomumas taip pat gali padėti sunkiomis aplinkybėmis gerinti apsaugą, nes, negalėdami nuslėpti nusikalstamų veikų, kaltininkai gali nuo jų susilaikyti; ragina ES valstybes nares ir ES delegacijas, kai įmanoma, skelbti demaršus ir kitų rūšių veiklą, kurios imtasi konkretiems atvejams spręsti, visada konsultuojantis su žmogaus teisių gynėju ir jo (jos) šeima; ragina, kad ES misijos nuolat praneštų žmogaus teisių gynėjams ir (arba) jų šeimoms, taip pat nevyriausybinėms organizacijoms, kurios įspėjo ES dėl konkretaus atvejo, apie bet kokius jų labui skirtus veiksmus, kaip išdėstyta gairėse;

33. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir visus Komisijos narius, turinčius įsipareigojimų išorės santykių srityje, sistemingai susitikti su žmogaus teisių gynėjais, kai ji vyksta oficialaus vizito į trečiąsias šalis, ir pabrėžia, kad ES specialiesiems atstovams suteikiant įgaliojimus turėtų būti įtraukta būtinybė teikti paramą žmogaus teisių gynėjams; pabrėžia, kad šioje srityje tiek Komisijos pirmininko pavaduotoja-vyriausioji įgaliotinė, tiek specialieji atstovai už savo veiksmus turėtų būti atskaitingi Europos Parlamentui;

34. pabrėžia, kad reikia aktyviai remti ir teikti pasiūlymus, kaip panaudoti 2008 m. gruodžio mėn., minint 20–ąsias Sacharovo premijos metines, įkurtą Sacharovo premijos tinklą teikiant ilgalaikę paramą žmogaus teisių gynėjams ir kaip gauti daugiau naudos iš galimo laureatų įnašo į Europos Parlamento įsipareigojimams vykdyti reikalingų įvairių rūšių veiklą; pakartoja savo susirūpinimą dėl kai kurių Sacharovo premijos laureatų žmogaus teisių pažeidimų;

Siekiant darnesnės ir labiau į rezultatus orientuotos žmogaus teisių gynėjams palankios veiklos

35. mano, kad ES turi vadovautis visa apimančiu požiūriu į žmogaus teisių gynėjus, kad ES politika būtų veiksmingesnė ir atrodytų ES valstybėms narėms patikimesnė, taip pat siekiant apsaugoti žmogaus teisių gynėjų veiklą turi būti taikomos paramos priemonės ir, atsižvelgiant į jų trumpalaikius ir ilgalaikius poreikius, prevencinės bei apsaugos priemonės; pabrėžia, kad šis požiūris turėtų būti atspindėtas persvarstytoje EDŽTP strategijoje ir ES žmogaus teisių gynėjų gairėse;

36. mano, kad ES turi aiškiai nurodyti, kokios yra atitinkamos sankcijos, kurios galėtų būti taikomos trečiosioms šalims, šiurkščiai pažeidžiančioms žmogaus teises, ir prireikus jų imtis; pakartoja savo prašymą Komisijai bei Tarybai ir ypač Komisijos pirmininko pavaduotojai-vyriausiajai įgaliotinei užtikrinti, kad žmogaus teisių sąlyga tarptautiniuose susitarimuose būtų veiksminga, ir nustatyti realų šios sąlygos įtraukimo mechanizmą, atsižvelgiant į Kotoniu susitarimų 8, 9 ir 96 straipsnių dvasią;

37. mano, kad, siekiant imtis labiau į rezultatus orientuotos veiklos, Komisijos pirmininko pavaduotoja-Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai turėtų reguliariai vertinti, kaip kiekviena ES delegacija trečiosiose šalyse įgyvendina ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų, ir teikti pirmenybę šiai veiklai bei atidžiai ją stebėti ir pateikti rekomendacijas misijoms stiprinti veiksmus tose srityse, kuriose šios gairės akivaizdžiai prasčiau įgyvendinamos;

38. ragina Tarybą padaryti Europą prieinamesnę žmogaus teisių gynėjams, kurie negali gyventi savo gimtosiose šalyse; ragina Tarybą ir Komisiją parengti ir vykdyti konkrečias priemones, skirtas palengvinti šių žmogaus teisių gynėjų galimybę patekti į Europą;

39. primena, kad būtina išspręsti nuoseklios apsaugos ir prieglobsčio suteikimo strategijos trūkumo problemą sistemingai įgyvendinant neatidėliotinas trumpalaikio ir ilgalaikio pobūdžio priemones bei iniciatyvas; prašo Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės iki 2010 m. pabaigos pateikti Europos Parlamentui ataskaitą apie priemones, kurių buvo imtasi šiuo klausimu;

40. dar kartą prašo valstybes nares pirmenybės tvarka kurti darnią skubaus vizų išdavimo žmogaus teisių gynėjams ir jų šeimos nariams politiką, kurios pavyzdžiu gali būti specialiosios programos Ispanijoje ir Airijoje; yra tvirtai įsitikinęs, kad suteikiant naujoms Europos Sąjungos delegacijoms įgaliojimus teikti rekomendacijas valstybėms narėms dėl skubaus vizų išdavimo Europos Sąjungos žmogaus teisių politikos srityje būtų padaryta didelė pažanga; mano, kad siekiant taikyti šį bendrą požiūrį, labai padėtų aiški nuoroda į šią galimybę, pateikta Prašymų išduoti vizas nagrinėjimo ir išduotų vizų keitimo vadovo projekte, kaip jau yra teigęs Europos Parlamentas per teisinio minėtos priemonės tikrinimo procesą;

41. ragina, kad 27 valstybės narės laikytųsi tos pačios pozicijos dėl vizų išdavimo žmogaus teisių gynėjams;

42. pabrėžia, kad taikant skubaus vizų išdavimo tvarką taip pat reikia numatyti žmogaus teisių gynėjų Europoje laikinos apsaugos ir būsto suteikimo priemones; be to, būtų galima numatyti žmogaus teisių gynėjams skirtus finansinius išteklius ir parinkti būstus, taip pat parengti papildomas programas (veikla žmogaus teisių srityje, paskaitų skaitymas Europos universitetuose, kalbų kursai ir kt.); palankiai vertina prieglobstį teikiančių miestų iniciatyvą, kurią skatino Tarybai pirmininkavusi Čekija, ir nuo 2008 m. Ispanijos vyriausybės įgyvendinamą apsaugos ir prieglobsčio programą, ir ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę iki 2010 m. EIVT baigti kurti Europos apsaugos ir prieglobsčio programą, kad ji būtų pradėta įgyvendinti 2011 m., tačiau kartu neturėtų būti panaikinta kitų miestų atsakomybė; todėl ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę pateikti Europos Parlamentui vadovą apie tai, kaip galima tapti prieglobstį teikiančių miestų iniciatyvos dalyviais, taip pat pasiūlymą dėl programos, pagal kurią būtų skatinamas šių miestų bendradarbiavimas; reikalauja, kad būtų toliau remiamos kitos šios srities iniciatyvos;

43. toliau pabrėžia, kad tais atvejais, kai žmogaus teisių gynėjo gyvybei, fizinei ar psichinei sveikatai kyla pavojus, valstybės narės ir ES delegacijos taip pat turėtų remti ir kurti kitas apsaugos priemones ir greitojo reagavimo priemones; mano, kad tai turėtų būti daroma glaudžiai bendradarbiaujant su vietos žmogaus teisių gynėjais ir pilietine visuomene;

44. palankiai vertina veikiančių apsaugos mechanizmų bendradarbiavimą Europos ir tarptautiniu lygmenimis, kurį labiau galėtų stiprinti nuoseklus strategijos taikymas ir keitimasis informacija, siekiant užtikrinti, kad visi mechanizmai geriau papildytų vienas kitą tiek skubos atvejais keičiantis informacija, tiek derinant ilgalaikės paramos veiksmus, pvz., naudojant saugią interneto platformą, prieinamą visiems oficialiems suinteresuotiesiems subjektams; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Europos Tarybos rengiamus metinius susitikimus, Žmogaus teisių gynėjų apsaugos observatorijos surengtus kelias priemones apimančius metinius susitikimus, bendrą Tarptautinės žmogaus teisių federacijos, Pasaulio kovos su kankinimais organizacijos programą, kuriomis siekiama stiprinti tarptautinių ir regionų priemonių bei žmogaus teisių gynėjų apsaugos institucijų sąveiką; ragina Europoje žmogaus teisių gynėjams skirtas darbo grupes, veikiančias kartu su Tarybos žmogaus teisių darbo grupe ir Europos Taryba, t. y. pagal Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro sukurtą iniciatyvą, ieškoti glaudesnio bendradarbiavimo būdų;

45. prašo, kad, atsižvelgiant į Lisabonos sutarties įgyvendinimą, ES institucijos įsteigtų tarpinstitucinio bendradarbiavimo mechanizmą žmogaus teisių gynėjų klausimais; supranta, kad tokį mechanizmą būtų lengviau kurti , jei visose ES institucijose ir įstaigose būtų sukurti koordinavimo centrai, skirti žmogaus teisių gynėjams, ir šie centrai glaudžiai bendradarbiautų su asmenimis, atsakingais už žmogaus teises ir demokratiją ES misijose ir delegacijose;

46. kviečia Tarybą ir Komisiją ištirti galimybes kurti įspėjimo sistemos mechanizmus, kuriais būtų dalijamasi ES institucijose ir visuose kituose apsaugos mechanizmuose;

47. mano, kad dalytis informacija būtų lengviau, jei bus sukurti konkrečios duomenų bazės arba „žurnalai“, siekiant turėti tikslią ir naujausią informaciją apie vykdomą veiklą, ypač susijusią su asmenimis, kartu užtikrinant konfidencialumo principo laikymąsi;

48. ragina Komisiją stebėti ir reguliariai kontroliuoti, kaip trumpalaikiu ir ilgalaikiu laikotarpiu įgyvendinamos ES gairės dėl žmogaus teisių gynėjų ir teikti apie tai ataskaitas Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitečiui;

49. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei ES valstybėms narėms.

(1) OL C 187 E, 2008 7 24, p. 214. (2) OL L 386, 2006 12 29, p. 1. (3) OL C 131 E, 2003 6 5, p. 147. (4) RES/1660(2009). (5) CM/Rec(2007)14. (6) OL L 243, 2009 9 15, p. 1.

Įvadas

Visame pasaulyje žmogaus teisių gynėjams tenka svarbiausias vaidmuo skatinant pagrindines žmogaus teises ir remiant jų apsaugą. Kasdien vykdydami įsipareigojimus, jie dažnai rizikuoja net savo gyvybe. Žmogaus teisių gynėjų veikla taip pat labai svarbi siekiant pokyčių, tvirtinant šalyse demokratinius principus taip kuriant žmogišką demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms ryšį. Taip pat parama žmogaus teisių gynėjams seniai tapo ES išorės ryšių politikos žmogaus teisių klausimais dalimi.

Atėjo laikas atidžiau panagrinėti ES politikos priemones, kuriomis siekiama remti žmogaus teisių gynėjus, vertinti sukurtus mechanizmus ir siūlyti tolesnius veiksmus, kad, taikant dalyvavimo strategiją, žmogaus teisių gynėjų veikla būtų veiksmingesnė, o jų apsauga būtų labiau užtikrinta taikant skubias ir ilgalaikes priemones.

Kas gali būti žmogaus teisių gynėjas?

1998 m. patvirtinta JT žmogaus teisių gynėjų deklaracija šiandien yra pamatinis dokumentas visiems tarptautiniams ir regionų mechanizmams, nes jame išdėstytos esminės žmogaus teises ginančių asmenų ir organizacijų teisės bei valstybių įsipareigojimai skatinti ir ginti tokią veiklą.

Remiantis deklaracija terminas žmogaus teisių gynėjas vartojamas apibūdinant žmogų, kuris savarankiškai arba kartu su kitais siekia skatinti ir ginti žmogaus teises. Tačiau žmogaus teisių gynėjas turi veikti taikiomis priemonėmis. Asmenys ar jų grupės, kurie griebiasi smurto ar jį propaguoja, į sąvokos apibrėžtį neįeina.

Pagal šią bendrą klasifikaciją žmogaus teisių gynėjai gali būti bet kokie asmenys ar jų grupės, kurie siekia skatinti žmogaus teises; ji aprėpia tiek didžiausiuose pasaulio miestuose įsteigtas tarpvyriausybines organizacijas, tiek vietos bendruomenėse dirbančius asmenis. Gynėjai gali būti abiejų lyčių bei įvairaus amžiaus, išsilavinimo ar kitokio statuso žmonės iš viso pasaulio. Ypač svarbu pažymėti, kad žmogaus teisių gynėjai priklauso ne tik nevyriausybinėms ir tarpvyriausybinėms organizacijoms, bet kartais taip pat gali eiti vyriausybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareigas ar priklausyti privačiajam sektoriui.

Ką žmogaus teisių gynėjai veikia?

Pirmiausia žmogaus teisių gynėjus galima atpažinti iš jų veiklos; šis terminas aiškinamas apibūdinant gynėjų veiksmus ir keletą aplinkybių, kuriomis jie dirba.

Žmogaus teisių gynėjai dirba siekdami įgyvendinti vieną ar visas 1948 m. JT Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos saugomas teises ir kitas tarptautines žmogaus teisių rėmimo priemones. Todėl jie siekia, kad pilietinės, politinės, ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės būtų skatinamos, ginamos ir įgyvendinamos.

Žmogaus teisių gynėjų veikla labai svarbi tvirtinant šalyse demokratinius principus, o dalis jų veiklos susijusi su informacijos apie žmogaus teisių pažeidimus kaupimu ir platinimu, parama žmogaus teisių pažeidimų aukoms ir pagalba įgyvendinant žmogaus teisių konvencijas. Jie taip pat veikia siekdami užtikrinti atskaitingumą, nutraukti nebaudžiamumą, remti gerą valdymą ir dažnai būna pagrindiniai partneriai remiant žmogaus teises švietimo ir mokymo srityje.

Žmogaus teisių gynėjų teisių pažeidimai

Gindami žmogaus teises patys gynėjai dažnai susiduria su žmogaus teisių pažeidimais: žudymais, grasinimais mirtimi, vaikų ir suaugusiųjų grobimais, savavališkais suėmimais ir sulaikymais, kartais net kankinimu. Prie jų dažnai priekabiaujama, daugelis jų buvo šmeižto kampanijų aukomis. Kartais taip pat bandoma stabdyti jų veiklą traukiant juos baudžiamojon atsakomybėn. Rengdami taikias demonstracijas ir teikdami siūlymus, jie kaltinami viešos tvarkos pažeidimu ir chuliganizmu, todėl jiems skelbiami griežti teismo nuosprendžiai. „Saugumo“ priemonėmis vadinamomis politikos priemonėmis, teisės aktais ir procedūromis, pavyzdžiui, kovos su terorizmu teisės aktais, kartais siekiama varžyti žmogaus teisių gynėjų darbą ar paversti juos tiesioginiais taikiniais.

Žmogaus teisių gynėjos ir kitos gynėjų, kuriems ypač gresia pavojus, grupės

Veiksmingai dirbdamos gindamos žmogaus teises, žmogaus teisių gynėjos akivaizdžiai susiduria su pavojumi ir kliūtimis. Pavojus aktyvioms gynėjoms gresia dėl to, kas jos yra ir kuo užsiima. Dažnai jos patiria seksualinį smurtą ar grasinimus, jų veikla varžoma dėl lyties. Be to, išankstinis nusistatymas, atskirtis ir viešas nepripažinimas, kurių jos patiria ir iš valstybės, ir iš socialinių veikėjų, labai veikia jų gyvenimą. Taip pat daugumos žmogaus teisių gynėjų kasdienė atsakomybė – rūpintis savo vaikais ar pagyvenusiais tėvais, todėl, žinant, kad suėmimas ar sulaikymas trukdytų atlikti šį vaidmenį šeimoje, joms labai sunku tęsti darbą ginant žmogaus teises.

ES gairėse pripažįstama ši padėtis ir pabrėžiama, kad sprendžiant žmogaus teisių gynėjų klausimus svarbu atsižvelgti į lyčių perspektyvą ir prašyti, kad vykdant misijas didelis dėmesys būtų kreipiamas į ypatingą pavojų, kuris gresia žmogaus teisių gynėjoms. Jau keleto šalių pirmininkavimo laikotarpiu ES lygmeniu buvo vykdomos specialios kampanijos siekiant padėti žmogaus teisių gynėjoms.

Remiantis 2007 m. specialiojo atstovo žmogaus teisių gynėjų klausimais pranešimu ir paskutiniu ES gairių įgyvendinimo įvertinimu, patvirtintu 2008 m., prie gynėjų, kuriems ypač gresia išpuolių ar teisių pažeidimų pavojus, grupių ir kategorijų priskiriami žmogaus teisių gynėjai, kurie skatina ekonomines, socialines ir kultūrines teises, taip pat tie, kurie gina tautinių mažumų, vietos gyventojų, lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų teises.

II. JT ir regionų apsaugos mechanizmai, skirti žmogaus teisių gynėjams

JT specialusis pranešėjas

2000 m. Žmogaus teisių komisija paprašė, kad JT generalinis sekretorius skirtų įgaliojimus turintį ekspertą žmogaus teisių gynėjų klausimais, kuris remtų Žmogaus teisių gynėjų deklaracijos įgyvendinimą ir kauptų informaciją apie tikrąją žmogaus teisių gynėjų padėtį pasaulyje. Iki 2008 m. šias pareigas ėjo Hina Jilani, vėliau ją pakeitė Margaret Sekaggya. Specialiojo žmogaus teisių gynėjų atstovo įgaliojimai platūs. Pagrindinės JT specialiojo pranešėjo funkcijos yra šios:

· ieškoti informacijos apie žmogaus teisių gynėjų padėtį, ją kaupti, nagrinėti ir reaguoti į šią informaciją;

· bendradarbiauti ir vesti dialogą su vyriausybėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, siekiant remti ir veiksmingai įgyvendinti deklaraciją;

· siūlyti veiksmingas strategijas, kaip geriau apsaugoti žmogaus teisių gynėjus, ir remtis šiomis rekomendacijomis.

Siekdamas atlikti šias funkcijas, specialusis pranešėjas teikia metinį pranešimą Žmogaus teisių komisijai ir Generalinei Asamblėjai, vyksta vizitų į šalis ir nagrinėja skirtingus aktualius atvejus su vyriausybėmis. Pastaruosius atvejus paprastai sprendžia skubiais raštais. Nuo tada, kai buvo sukurtas mandatas, išsiųsta daugiau kaip 2 100 pranešimų dėl 3 600 žmogaus teisių gynėjų padėties į beveik 120 šalių. Pirmajame metiniame pranešime M. Sekaggya didžiausią dėmesį skiria visuotiniam periodiniam vertinimui (angl. Universal Periodic Review – UPR), kaip strateginės vertės mechanizmui, skirtam vertinti ir galbūt gerinti žmogaus teisių gynėjų padėtį įvertintose šalyse.

Afrika

Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisija (angl. The African Commission on Human and Peoples’ Rights – ACHPR) yra nepriklausomas Afrikos Sąjungos stebėsenos mechanizmas. Dalis komisijos veiklos susijusi su žmogaus teisių rėmimu ir apsauga bei Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartijos nuostatų aiškinimu. Siekiant gerinti žmogaus teisių gynėjų teisių apsaugą Afrikoje, 2004 m. ACHPR paskyrė Reine Alapini-Gansou specialiąja pranešėja žmogaus teisių gynėjų klausimais, kurią 2009 m. pakeitė Mohamed Bechir Khalfallah.

Šiaurės ir Pietų Amerika

Amerikos šalių žmogaus teisių komisija (angl. The Inter-American Commission on Human Rights – IACHR) yra nepriklausomas Amerikos šalių organizacijos institucija.

Ji įsteigta siekiant remti ir ginti žmogaus teises Šiaurės ir Pietų Amerikoje. IACHR darbą žmogaus teisių gynėjų klausimais derina su žmogaus teisių gynėjų padaliniu, kuris stebi, analizuoja ir praneša apie žmogaus teisių gynėjų padėtį regione. Taip pat padalinys pataria IACHR dėl atsargumo priemonių žmogaus teisių gynėjų pateiktų peticijų klausimais, kurios gali būti taikomos tada, kai asmeniui, kurio teisės pažeistos, gresia „didelė neatitaisoma žala“. Prie atsargumo priemonių priskiriamos ir saugumo priemonės, ir grasinimų žmogaus teisių gynėjams ar kitų pažeidimų nagrinėjimas, kad būtų galima nustatyti esmines pažeidimų priežastis ir vengti jų ateityje.

Europa

ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras

2003 m. gruodžio mėn. Varšuvoje įsteigtas ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras (angl. Office for Democratic Institutions and Human Rights – ODIHR) sukūrė specialiąją programą dėl susivienijimų laisvės, o 2007 m. įsteigė pagrindinį centrą, skirtą žmogaus teisių gynėjams. Šis centras atidžiai stebi žmogaus teisių gynėjų padėtį, nustato rūpestį keliančius klausimus ir siekia skatinti bei ginti gynėjų interesus. ODIHR taip pat leidžia metinius pranešimus žmogaus teisių gynėjų klausimais ESBO šalyse.

Europos Taryba

2008 m. vasario mėn. Europos Tarybos Ministrų komitetas patvirtino Europos Tarybos veiklos deklaraciją siekiant gerinti žmogaus teisių gynėjų apsaugą ir remti jų veiksmus.

Deklaracijoje primenama, kad valstybės visų pirma atsakingos už žmogaus teisių gynėjų darbui palankios aplinkos kūrimą, kad asmenys, grupės ir asociacijos, siekiančios skatinti ir ginti žmogaus teises, turėtų sąlygas vykdyti taikią veiklą nevaržomai, išskyrus Europos žmogaus teisių konvencijoje numatytus atvejus. Deklaracijoje pateiktas sąrašas įvairių priemonių, kurias valstybės šioje srityje turi taikyti, pavyzdžiui, stiprinti teismų sistemą, užtikrinti veiksmingas žalos atlyginimo priemones, atlikti skubius, nešališkus ir prasmingus baudžiamuosius tyrimus, gerinti ombudsmenų ir nacionalinių žmogaus teisių institucijų gebėjimus ir kompetenciją priimti skundus ir veiksmingai užtikrinti galimybę kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT) ir kitus žmogaus teisių apsaugos mechanizmus. Taip pat reikalaujama, kad gresiant pavojui žmogaus teisių gynėjams trečiosiose šalyse Europos Tarybos valstybės narės suteiktų jiems skubią pagalbą, taikydamos apsaugos priemones, tarp jų ir teismo procesų stebėjimą bei skubų vizų išdavimą.

Deklaracijoje pritarta Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro praktikai remti žmogaus teisių gynėjus ir teikti jiems apsaugą, o komisaras raginamas stiprinti tarnybos vaidmenį ir gerinti veiklos galimybes.

Europos Tarybos valstybėse skatinant veiksmingą stebėjimą ir galimybę visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis, žmogaus teisių komisaras, nepriklausoma ir nešališka institucija, stengiasi vertinti konkrečią žmogaus teisių padėtį kiekvienoje valstybėje narėje, reaguoti į problemas ir prireikus siūlyti konkrečias priemones. Remdamas žmogaus teisių gynėjus, komisaras turi atlikti šias funkcijas:

• stebėti žmogaus teisių gynėjų padėtį nacionaliniu ir regionų lygmenimis, siekiant nustatyti nacionalinių įstatymų, kitų teisės aktų ir praktikos spragas bei trūkumus, kurie gali turėti įtakos gynėjų darbo sąlygoms ir saugumui;

• viešai skelbti apie žmogaus teisių gynėjų padėtį;

• įsikišti skubos atvejais, kai žmogaus teisių gynėjams gresia pavojus, viešai arba konfidencialiai reikalauti, kad vyriausybės laikytųsi įsipareigojimų žmogaus teisių srityje, ir padėti joms ieškoti būdų, kaip spręsti problemas, su kuriomis gynėjai gali susidurti;

• didinti visuomenės informuotumą ir stiprinti tinklus. Komisaro interneto svetainėje yra atskiras tinklalapis, skirtas žmogaus teisių gynėjų veiklai;

• užtikrinti bendradarbiavimą su pagrindiniais partneriais ir veikėjais, veiklos su jais derinimą ir papildymą, kaip antai su JT specialiuoju pranešėju žmogaus teisių gynėjų klausimais, ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuru, Europos Sąjunga, nevyriausybinėmis organizacijomis ir nacionalinėmis žmogaus teisių institucijomis. Kad galėtų įgyvendinti šį tikslą, komisaras įsteigė darbo grupę.

ES

ES žmogaus teisių gynėjų gairės

ES žmogaus teisių gynėjų gairės patvirtintos 2004 m. ir atnaujintos 2008 m., siekiant gerai organizuotos žmogaus teisių gynėjus remiančios ES veiklos. Jose pateikti konkretūs pasiūlymai, ypač ES misijoms trečiosiose šalyse, kaip stebėti žmogaus teisių gynėjų padėtį, pavyzdžiui, pildant žmogaus teisių suvestines, ir kaip teikti paramą viešu gynėjų pripažinimu, palaikant ryšius ir prireikus stebint teismo procesus. Taip pat gairėse siūloma, kaip teikti paramą JT mechanizmams ir derinti veiklą su kitomis regioninėmis priemonėmis, be to, pabrėžiamas poreikis apsaugoti žmogaus teisių gynėjus pasitelkiant plėtros politiką.

Nors gairės yra labai svarbi priemonė, kurią ES įsipareigoja taikyti, tiek iš 2006 m. Tarybos atlikto vidaus vertinimo(1), tiek iš išorės vertinimų, pavyzdžiui, 2007 m. organizacijos „Amnesty International“ parengto pranešimo(2), paaiškėjo, kad siekiai ir tikros įgyvendinimo galimybės vieni kitų neatitinka. Tarybos išvadose pateikta daug rekomendacijų misijų ir valstybių narių vadovams bei ES institucijoms, kaip didinti informuotumą, gerinti mokymą, aktyvinti paslaugos centrus ir stiprinti paramą. Nuo tada labiau stengiamasi kurti įgyvendinimo vietos strategijas ir steigti vietos žmogaus teisių grupes trečiosiose šalyse ES lygmeniu, kad būtų galima užtikrinti geresnį skirtingų misijų koordinavimą, tačiau pasiekta dar nedaug. Nors tebėra daug pagrįstų ir neįgyvendintų rekomendacijų, kuriant Europos išorės veiksmų tarnybą ir norint jas įgyvendinti reikės dėti daug naujų pastangų.

Taip pat žmogaus teisių gynėjai yra svarbūs ir daugelio kitų gairių įgyvendinimo veikėjai, o kitos gairės, savo ruožtu, gali būti priemonė jiems teikti paramą. Pavyzdžiui, dialogai žmogaus teisių klausimais: jie dažnai parengiami pilietinės visuomenės seminaruose, kuriais siekiama gauti dialogams būtiną informaciją, o kai kuriuose šių dialogų taip pat suteikiama galimybė kelti konkrečias problemas ar bent jau aptarti padėtį ir problemas, kurių kyla žmogaus teisių gynėjams.

EDŽTP

Europos demokratijos ir žmogaus teisių priemonė yra ES finansinė priemonė žmogaus teisėms ir demokratijai remti, visų pirma įgyvendinama bendradarbiaujant su pilietinės visuomenės organizacijomis. Įvertinus finansinį reglamentą, viena iš naujovių 2006 m. patvirtintame komunikate yra tai, kad dabar šia priemone taip pat galima teikti paramą nepripažintoms nevyriausybinėms organizacijoms, o tai gali būti labai svarbu tiems, kurie dirba ypač sudėtingomis aplinkybėmis, kurios nurodytos priemonės 1 tiksle. Taip pat tai rodo ES paramos žmogaus teisių gynėjams teikimo pažangą.

Per derybas dėl Reglamento (EB) Nr. 1889/2006 vienas iš didžiausių Europos Parlamento prioritetų buvo įsteigti skubos mechanizmą, skirtą žmogaus teisių gynėjams remti. Reglamento 9 straipsnyje „Ad hoc priemonės“ teigiama: „Komisija gali paskirti nedideles sumas ad hoc pagrindu žmogaus teisių gynėjams, reaguojant į būtinos apsaugos poreikius“. Iš esmės buvo siūloma suteikti EK delegacijoms galimybę sutvarkyti reikalą perduodant mažą voką į pavojų patekusiems žmogaus teisių gynėjams, pavyzdžiui, siekiant palengvinti išvykimą iš šalies. Teikti asmeniui tokią tiesioginę pagalbą buvo įmanoma tik pakeitus finansinį reglamentą, tačiau ji teikiama dar labai menkai.

Vis dėlto delegacijų siūlymu, bendradarbiaujant su organizacijomis, kurios finansuojamos taikant EDŽTP, asmenims ši pagalba buvo naudinga. Numatant šias priemones, galbūt nebuvo pakankamai atsižvelgta į ilgalaikius žmogaus teisių gynėjo poreikius (kai negresia pavojus, jam (jai), aišku, reikia ne vien lėktuvo bilieto), tačiau tai dar galima padaryti reikalaujant politinės atsakomybės. Teikti apsaugą galima būtų ne tik padedant išvykti iš šalies, bet ir kitais naudingais ir nebrangiais būdais, pavyzdžiui, užtikrinant galimybę naudotis mobiliaisiais telefonais, atminties kortelėmis, kad būtų galima patvirtinti išpuolius dokumentais ir kt.

2007–2010 m. EDŽTP taikymo strategijos dokumento 3 tiksle išdėstyta, kaip remti įvairių ES gairių įgyvendinimą. Šiam laikotarpiui specialiajai paramai žmogaus teisių gynėjams teikti skirta 16 mln. eurų. Po pirmojo kvietimo teikti pasiūlymus, siekiant skirti dėmesį ir prevencijai, ir apsaugai, išrinkta 11 specialiųjų pilietinės visuomenės organizacijų, tačiau daugiausia jų išrinkta skubos tvarka. Kai 2010 m. bus paskelbtas antrasis kvietimas teikti pasiūlymus, būtų svarbu įsitikinti, kad garantuojama patenkinti ir trumpalaikius, ir ilgalaikius poreikius. Reikia derinti veiklos rūšis, siekti, kad jos viena kitą papildytų ir pasiektų tuos žmogaus teisių gynėjus, kurie galbūt nėra labai gerai žinomi arba gyvena atokiose vietovėse. Taip pat derėtų numatyti konkrečius veiksmus, kurių reikia imtis norint padėti minėtoms ypač pažeidžiamoms grupėms. Kadangi šiuo metu didžioji dalis paramą gaunančių organizacijų yra Europoje, svarbu įsitikinti, kad projektuose taip pat būtų numatytas trečiųjų šalių partnerių gebėjimų stiprinimas.

Europos Parlamentas

Viena pagrindinių Europos Parlamento funkcijų yra stebėti ir kruopščiai tikrinti kitų ES institucijų darbą, tačiau pats Europos Parlamentas taip pat yra svarbi institucija, kuriai tenka žmogaus teisių gynėjų apsaugos užtikrinimo vaidmuo rengiant klausymus, priimant rezoliucijas, skiriant Sacharovo premiją ir kt. 2008 m. kartu su Europos Komisija ir JT organizavome didelę konferenciją pažymėti 60-ąsias Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir 10-ąsias JT žmogaus teisių gynėjų deklaracijos patvirtinimo metines.

Europos Parlamentas užtikrina, kad visuomenė galėtų susipažinti su beveik visa jo veikla, ir taip suteikia pagrindą diskusijoms ir viešiems žmogaus teisių gynėjų pristatymams susitikimuose ir klausymuose. Dėl tokio matomumo gali būti gerinama žmogaus teisių gynėjų apsauga, bet taip pat ir didinamas pavojus. Pasirodymai Europos Parlamente kartais baigdavosi suėmimais, kaip rodo turbūt vienas geriausiai žinomų Hu Jia pavyzdys. Vienas iš pavojaus sprendimo būdų galėtų būti glaudesnis ES institucijų bendradarbiavimas (pvz., Europos Parlamentas galėtų iš anksto pranešti Europos Komisijai apie atvykstančius žmogaus teisių gynėjus) arba geresnis pasirengimas atkakliai siekti užtikrinti į EP atvykstančių žmogaus teisių gynėjų saugumą.

Kaip ir visoms įsteigtoms asamblėjoms, Europos Parlamentui balsavimas dėl tekstų, rezoliucijų yra svarbiausias būdas perduoti savo poziciją sprendžiant daugelį klausimų, tarp jų ir susijusius su žmogaus teisėmis. Skubios rezoliucijos, kurios grindžiamos Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsniu, ir toliau yra labiausiai naudojamas teisinis pagrindas žmogaus teisių klausimams spręsti Europos Parlamente, o daugelyje jų nagrinėjami konkretūs atvejai. EP užsakymu(3) Europos Sąjungos informacijos centras išanalizavo visas nuo 1999 iki 2006 m. patvirtintas rezoliucijas. Iš visų 786 nuorodų į konkrečius atvejus 74 susijusios su žmogaus teisių gynėjais (t. y. 9,4 %), o likusios – su politikais, profesinių sąjungų nariais, žurnalistais ir t. t.

Daugelis klausimų, susijusių su konkrečiais atvejais, keliami raštuose, pavyzdžiui, EP Pirmininko, Parlamento delegacijų vadovo, Žmogaus teisių pakomitečio pirmininko raštuose, skirtuose susijusioms institucijoms. Visų konkrečių rezoliucijoje paminėtų atvejų sąrašas pateikiamas metinio EP pranešimo dėl žmogaus teisių priede, kuriame kartais taip pat nurodomos tolesnės iniciatyvos, kurių imtasi. Vis dėlto galima būtų ir nuosekliau pateikti veiksmų eigą ir sėkmingų veiksmų sąrašą. Vienas iš būdų tai padaryti yra konkrečių duomenų bazių kūrimas, kaip tai jau daroma Taryboje. Taip pat tai palengvintų būtiną greitesnį keitimąsi informacija apie skirtingų institucijų vykdomą veiklą, to dažnai prašo Europos Parlamentas.

Nuo 1988 m. Europos Parlamentas skiria Sacharovo premiją už minties laisvę nusipelniusiems už pastangas ginant žmogaus teises ir pagrindines laisves. Žinomumas, kurį suteikia premija, dažnai gerina laureatų padėtį. Kaip daugelis jų patvirtino per 2008 m. surengtą konferenciją 20-ųjų premijos metinių proga, apdovanojimas, kaip jų darbo įvertinimas, teikia tikrą paramą ir moralinę paskatą, o skirta pinigų suma naudinga ir laureatui, ir sprendžiant konkretų teisių gynimo klausimą. Įsteigus Sacharovo premijos tinklą taip pat tikimasi, kad Europos Parlamentas galės gerinti tolesnius veiksmus ir ryšius su Sacharovo premijos laureatais ir taip iš dalies teikti ilgalaikę paramą, taip pat gauti daugiau naudos iš galimo laureatų indėlio į įvairių rūšių Europos Parlamento veiklą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pranešėja nori pateikti šias rekomendacijas dėl ES politikos žmogaus teisių gynėjų srityje:

Institucinis stiprinimas ir naujovės pagal Lisabonos sutartį

· Lisabonos sutarties 3 ir 21 straipsniuose toliau plėtojami ES užsienio politikos tikslai, o žmogaus teisių apsauga ir skatinimas laikomi svarbiausiais ES išorės veiksmų programos uždaviniais. Labiausiai turi būti stengiamasi užtikrinti, kad žmogaus teisių skatinimą, tiek kaip svarbiausią vertybę, tiek kaip ES užsienio politikos tikslą, tinkamai atspindėtų Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra, taip pat pakankamas žmoniškųjų išteklių skyrimas.

· Europos Komisijos delegacijos trečiosiose šalyse taps Europos Sąjungos delegacijomis, tai jau daroma, ir jų vaidmuo atstovaujant ES ir įgyvendinant žmogaus teisių politiką bus pats svarbiausias, todėl reikės skirti aukštos kvalifikacijos politikos pareigūną, atsakingą už žmogaus teises ir demokratiją. Tokio pareigūno skyrimas taip pat galėtų stiprinti darnesnę ES žmogaus teisių politiką ir jos matomumą; institucija galėtų būti laikoma pagrindiniu žmogaus teisių gynėjų centru vietos lygmeniu.

Siekiant nuoseklesnio ir sistemingo požiūrio ES politikoje žmogaus teisių srityje

· ES delegacijos trečiosiose šalyse turi įgyvendinti visas ES žmogaus teisių gynėjų gaires tinkamai; reikia dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, jog iki 2010 m. pabaigos visoms gairėms būtų sukurtos įgyvendinimo vietos strategijos. Todėl labai rekomenduojama, kad vietos strategijų rengimą ir jų reguliarų vertinimą oficialiai patvirtintų Komisijos pirmininko pavaduotoja-vyriausioji įgaliotinė, siekiant užtikrinti didesnį ES politikos nuoseklumą ir tikrą tokių apsaugos priemonių įgyvendinimą. Žmogaus teisių gynėjų įtraukimas į vietos strategijų rengimo, stebėjimo ir vertinimo procesą turės įtakos tikrajai šių strategijų vertei. Bent kartą per metus rengiami žmogaus teisių gynėjų ir diplomatų susitikimai neabejotinai gali padėti vykdyti šį procesą.

· Šių vietos strategijų sąrašas turėtų būti pateiktas EP arba bent jau paskelbtas ES metiniame pranešime dėl žmogaus teisių. Parlamento klausymuose turėtų būti prašoma, kad ES delegacijų vadovai, prieš Komisijos pirmininko pavaduotojai-vyriausiajai įgaliotinei patvirtinant jų skyrimą eiti šias pareigas, aiškiai įsipareigotų taikyti šią priemonę.

· Šiuo metu vyraujantis požiūris, pagal kurį klausimai, susiję su žmogaus teisėmis, atskiriami nuo kitų, turi būti pakeistas. Poreikis teikti žmogaus teisių gynėjams apsaugą ir paramą turi būti įtrauktas į visus ES užsienio politikos aspektus ir priemones visais lygmenimis, kad ES parama žmogaus teisių gynėjams būtų teikiama nuosekliau, veiksmingiau ir patikimiau. Norint taikyti šį tikslinį metodą galėtų labai praversti konkrečių šalių strategijų žmogaus teisių ir demokratijos srityse kūrimas, kurios būtų laikomos pamatiniais dokumentais, kuriuose būtų nustatyti kiekvienai šaliai būdingi šios srities prioritetai, ir vyrautų visose atitinkamose ES užsienio politikos suinteresuotųjų trečiųjų šalių atžvilgiu srityse.

· Europos Sąjungos žmogaus teisių gynėjų gairėms įgyvendinti numatytų vietos strategijų pagrindiniai aspektai turėtų būti atspindėti šalių strateginiuose dokumentuose, EKP veiksmų planuose ir metinėse veiksmų programose, kuriose nustatyta Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė. Parama žmogaus teisių gynėjams ir jų apsauga turi būti užtikrinama ne vien dialogais žmogaus teisių klausimais ir EKP žmogaus teisių pakomitečių veikla, atsižvelgiant į skubumą imtis veiksmų; paramos ir apsaugos klausimai turi būti reguliariai numatomi svarstyti politinio dialogo su trečiosiomis šalimis darbotvarkėje, taip pat jie turi būti keliami asociacijose arba bendradarbiavimo tarybose ir vykstant dvišaliams aukščiausiojo lygio susitikimams.

· Taikant Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę, kurios reikšmė remiant ir skatinant pagarbą žmogaus teisėms ir stiprinant teisinę valstybę jau parodyta, ir toliau turėtų būti didinama tiesioginė žmogaus teisių gynėjams teikiama parama.

· Organizuojami prieš dvišalius aukščiausiojo lygio susitikimus dialogai žmogaus teisių klausimais turi būti glaudžiau susieti, pavyzdžiui, susitikimai su žmogaus teisių gynėjais prieš aukščiausiojo lygio susitikimą. Taip būtų galima plačiau vesti šiuos dialogus ir pasiekti aiškių rezultatų bei naudos.

Apsaugos priemonė – didesnis skaidrumas ir matomumas

· Pavojuje atsidūrę žmogaus teisių gynėjai trečiosiose šalyse daugiausia prašo, kad Europos Sąjungos veiksmai, kurių imamasi įvairiais sudėtingais atvejais, su kuriais jie gali susidurti, būtų viešiau rodomi, pavyzdžiui, priekabiavimo, gąsdinimo ir neteisingo sulaikymo atvejais. Viešąsias priemones jie laiko apsaugos priemonėmis. Todėl rekomenduotina, jei įmanoma, ES valstybėms narėms ir artimoje ateityje ES delegacijoms viešai skelbti konfidencialius demaršus ir skelbti juos šių delegacijų tinklalapyje bei Tarybos ir Komisijos interneto svetainėse. Tačiau sprendimą dėl tokio paviešinimo visada turėtų priimti žmogaus teisių gynėja(s) arba jo (jos) šeima.

· Komisijos pirmininko pavaduotojai-vyriausiajai įgaliotinei svarbiausia turėtų būti susitikti su žmogaus teisių gynėjais, kai ji vyksta oficialaus vizito į trečiąsias šalis. Be to, šis aspektas būtinai turi būti įtrauktas skiriant ES specialiųjų pranešėjų įgaliojimus. Šioje srityje tiek vyriausioji įgaliotinė, tiek specialieji atstovai už savo veiksmus turėtų būti atskaitingi Europos Parlamentui.

Siekiant darnesnės ir labiau į rezultatus orientuotos žmogaus teisių gynėjams palankios veiklos

· ES turi vadovautis visa apimančius požiūriu į žmogaus teisių gynėjus, kad ES politika būtų veiksmingesnė ir valstybėms narėms atrodytų patikimesnė. Todėl siekiant apsaugoti žmogaus teisių gynėjų veiklą kartu turi būti taikomos paramos priemonės ir prevencinės bei apsaugos priemonės, kad prireikus nereikėtų vėluoti. Turėtų būti atsižvelgta į žmogaus teisių gynėjų trumpalaikius ir ilgalaikius poreikius. Šis darnus metodas turėtų būti atspindėtas persvarstytoje strategijoje Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonei taikyti ir ES žmogaus teisių gynėjų gairėse.

· Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ne vien tik žmogaus teisių gynėjų apsaugai jų pačių šalyse, bet ir vizų išdavimui į pavojų patekusiems gynėjams ir skubos atvejais. Šių ypatingų vizų klausimas turėtų būti įtrauktas į Bendrijos vizų kodeksą.

· Siekiant papildyti esamas žmogaus teisių gynėjų apsaugos priemones, skubaus vizų išdavimo tvarka turėtų būti įgyvendinama kartu su būstus teikiančių miestų programa.

· Veikiančių apsaugos mechanizmų sąveika Europos ir tarptautiniu lygmenimis turi būti remiama ir labiau stiprinama nuosekliai keičiantis informacija ir strategijomis, siekiant užtikrinti, kad mechanizmai vienas kitą geriau papildytų. Tiek Žmogaus teisių darbo grupė, tiek Europos Taryboje veikiančios darbo grupės žmogaus teisių gynėjų klausimais, už kurių veiklą atsako žmogaus teisių komisaras, turėtų darniai drauge dirbti ir jų veikla turi būti palankiai vertinama.

· Metiniai Europos Tarybos rengiami susitikimai, kurie susiję su parama žmogaus teisėms, Žmogaus teisių gynėjų apsaugos observatorijos iniciatyvos dėl žmogaus teisių gynėjų apsaugos, bendra Tarptautinės žmogaus teisių federacijos (angl. FIDH), Pasaulio kovos su kankinimais organizacijos ir Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos (angl. IACHR) programa – tai priemonės, kuriomis siekiama stiprinti tarptautinių ir regionų mechanizmų bei žmogaus teisių gynėjų apsaugos institucijų sąveiką. Visi šie nauji metodai, grindžiami glaudesniu visų mechanizmų ir institucijų bendradarbiavimu, turi būti toliau taikomi, kad būtų galima sukurti į rezultatus orientuotą strategiją žmogaus teisių gynėjams apsaugoti.

· Atsižvelgiant į Lisabonos sutarties įgyvendinimą, ES institucijos turėtų dėti ypatingas pastangas siekiant tarpinstitucinio bendradarbiavimo žmogaus teisių gynėjų klausimais, kuris būtų pagrįstas reguliariai veikiančiu tarpinstituciniu tinklu. Tokį tinklą būtų lengviau kurti, jei Europos Parlamentas ir EIVT turėtų pagrindinius centrus, skirtus žmogaus teisių gynėjams. Turėtų būti nagrinėjamos galimybės kurti įspėjimo sistemos mechanizmus, kuriais būtų dalijamasi ES institucijose ir visuose kituose apsaugos mechanizmuose.

· Taip pat reikėtų toliau nagrinėti Sacharovo premijos tinklo, įkurto 2008 m. gruodžio mėn. minint 20-ąsias Sacharovo premijos metines, galimybes.

· Dalytis informacija būtų lengviau sukūrus konkrečias duomenų bazes arba „žurnalus“, kurie padėtų lengviau kaupti tikslią ir naujausią informaciją apie vykdomą veiklą, ypač susijusią su asmenimis.

(1) Tarybos išvados dėl ES gairių dėl žmogaus teisių gynėjų. (2) Ensuring Protection? The European Union and human rights defenders“, organizacija „Amnesty International“, 2007 m. gegužės mėn., AI Index: EUR 01/007/2007. (3) Beyond Activism. The Impact of the resolutions and other activities of the EP in the field of human rights outside the European Union“, 2006 m. spalio mėn.

 ·