Procedūra : 2009/0141(CNS)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0167/2010

Pateikti tekstai :

A7-0167/2010

Debatai :

PV 06/07/2010 - 11
CRE 06/07/2010 - 11

Balsavimas :

PV 07/07/2010 - 8.5
PV 07/07/2010 - 8.11
CRE 07/07/2010 - 8.5
CRE 07/07/2010 - 8.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
PV 22/09/2010 - 5.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0275
P7_TA(2010)0338

PRANEŠIMAS     *
PDF 229kWORD 274k
2010 m. gegužės 21 d.
PE 438.515v02-00 A7-0167/2010

dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo Europos centriniam bankui pavedami konkretūs uždaviniai, susiję su Europos sisteminės rizikos valdybos veikla

(05551/2010 – C7-0014/2010 – 2009/0141(CNS))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Pranešėjas: Dramon Tremose i Balcells

PAKEITIMAI
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 PROCEDŪRA

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo Europos centriniam bankui pavedami konkretūs uždaviniai, susiję su Europos sisteminės rizikos valdybos veikla

(05551/2010 – C7-0014/2010 – 2009/0141(CNS))

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2009)0500),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Parlamentui ir Tarybai „Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikis šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms“ (COM(2009)0665),

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento (05551/2010),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 6 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0014/2010),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0167/2010),

1.  pritaria pasiūlymui dėl Tarybos reglamento su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti pagal konsultavimosi procedūrą pateiktą tekstą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl reglamento

1 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Tarybos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(1a) Dar gerokai prieš prasidedant finansų krizei Europos Parlamentas nuolat ragino ES lygmeniu įtvirtinti tikrai vienodas sąlygas visoms suinteresuotosioms šalims, kartu pažymėdamas, kad Europos Sąjungos patiriamos nesėkmės prižiūrint vis labiau integruotas finansų rinkas turi didelę reikšmę (2000 m. balandžio 13 d. Parlamento rezoliucijoje dėl Komisijos komunikato dėl finansų rinkų sistemos įgyvendinimo: veiksmų planas1, 2002 m. lapkričio 25 d. rezoliucijoje dėl riziką ribojančių priežiūros taisyklių Europos Sąjungoje2, 2007 m. liepos 11 d. rezoliucijoje dėl finansinių paslaugų politikos (2005-2010 m.): baltoji knyga3, 2008 m. rugsėjo 23 d. rezoliucijoje su rekomendacijomis Komisijai dėl rizikos draudimo ir privataus kapitalo fondų4, 2008 m. spalio 9 d. rezoliucijoje su rekomendacijomis Komisijai dėl Lamfalussy proceso tęsimo – būsimosios priežiūros struktūros5, 2009 m. balandžio 22 d. rezoliucijoje dėl iš dalies pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II)6 ir 2009 m. balandžio 23 d. rezoliucijoje dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kredito reitingų agentūrų7).

 

___________

1 OL C 40, 2001 2 7, p. 453.

2 OL C 25 E, 2004 1 29, p. 394.

3 OL C 175 E, 2008 7 10, p. xx.

4 OL C 8 E, 2010 1 14, p. 26.

5 OL C 9 E, 2010 1 15, p. 48.

6 Priimti tekstai, P6_TA(2009)0251.

7 Priimti tekstai, P6_TA(2009)0279.

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl reglamento

8 a konstatuojamoji dalis

Tarybos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8a) Šiame reglamente nustatytos informacijos rinkimo priemonės yra būtinos ESRV uždavinių vykdymui ir jos neturėtų turėti įtakos Europos statistikos sistemos (ESS) bei Europos centrinių bankų sistemos teisinei sistemai statistikos srityje. Todėl šis reglamentas neturėtų turėti įtakos 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos ir 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentui (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos centrinio banko renkamos statistinės informacijos.

(8a) ECB turėtų būti patikėta teikti statistinę paramą Europos sisteminės rizikos valdybai (ESRV). Informacijos surinkimui ir apdorojimui, kaip numatyta šiame reglamente ir kas yra būtina norint vykdyti ESRV užduotis, turėtų būti taikomas Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) ir Europos centrinio banko (ECB) statuto 5 straipsnis bei 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos centrinio banko renkamos statistinės informacijos1. Atitinkamai, ECB arba ECBS surinkta konfidencialia statistine informacija reikėtų dalintis su ESRV.

 

______

1 OL L 318, 1998 11 27, p. 8.

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Tarybos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a. ESRV pirmininkas yra ECB pirmininkas. Jo (jos) kadencija tokia pati kaip ir ECB pirmininko (-ės).

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 b dalis (nauja)

Tarybos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1b. Pirmasis pirmininko pavaduotojas išrenkamas iš ECB Generalinės tarybos narių tam pačiam laikotarpiui kaip ir jo narystės Generalinėje taryboje laikotarpis atsižvelgiant į tai, kad būtų proporcingai atstovaujama valstybėms narėms ir euro zonos valstybėms narėms bei šiai zonai nepriklausančioms valstybėms. Ji (jis) gali būti perrenkama (-s) kitai kadencijai.

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 c dalis (nauja)

Tarybos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1c. Antrasis pirmininko pavaduotojas yra Europos priežiūros institucijų jungtinio komiteto (jungtinis komitetas), sukurto pagal Reglamento (ES) Nr. .../2010 [EVPRI] 40 straipsnį, Reglamentą (ES) Nr. .../2010 [EDPPI] ir Reglamentą (ES) Nr. .../2010 [EBI] („jungtinis komitetas“), pirmininkas.

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 d dalis (nauja)

Tarybos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1d. Prieš pradėdami eiti pareigas, pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas per viešąjį klausymą Europos Parlamentui pristato, kaip ketina vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą. Antrasis pirmininko pavaduotojas yra išklausomas Europos Parlamento kaip jungtinio komiteto pirmininkas.

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 e dalis (nauja)

Tarybos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1e. Pirmininkas pirmininkauja Generalinės valdybos ir Valdymo komiteto posėdžiams.

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 f dalis (nauja)

Tarybos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1f. Pirmininko pavaduotojai eilės tvarka pirmininkauja Generalinės valdybos ir Valdymo komiteto posėdžiams, kai pirmininkas negali dalyvauti.

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 g dalis (nauja)

Tarybos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1g. Jei pirmininko pavaduotojai nebegali vykdyti savo pareigų, nauji pirmininko pavaduotojai renkami laikantis 1b ir 1c dalių.

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 h dalis (nauja)

Tarybos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1h. Pirmininkas atstovauja ESRV už jos ribų.

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 i dalis (nauja)

Tarybos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1i. Pirmininkas yra kviečiamas į kasmet vykstančius Europos Parlamento klausymus (kuriais pažymima kasmet leidžiama ESRV ataskaita) ir kurie turi vykti kitu pagrindu nei dialogas pinigų politikos klausimais, vykdomas tarp Europos Parlamento ir ECB pirmininko.

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio įžanginė dalis

Tarybos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Europos centrinis bankas užtikrina sekretoriato, kuris teikia ESRV analitinę, statistinę, logistinę ir administracinę paramą, paslaugas. Sekretoriato misija, apibrėžta Reglamento XXXX 4 straipsnio 4 dalyje, apima tokius uždavinius:

ECB užtikrina sekretoriato, kuris teikia ESRV analitinę, statistinę, logistinę ir administracinę paramą, paslaugas. Techninius patarimus jam teikia Europos priežiūros institucijos, nacionaliniai centriniai bankai ir nacionalinės priežiūros institucijos. Jis taip pat atsako už visus žmogiškųjų išteklių klausimus. Sekretoriato uždaviniai, nurodyti Reglamento (ES) Nr. .../2010 [ESRV] 4 straipsnio 4 dalyje, apima tokius uždavinius:

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio e punktas

Tarybos siūlomas tekstas

Pakeitimas

e) paramą Generalinei valdybai, Valdymo komitetui ir patariamajam techniniam komitetui jiems vykdant veiklą.

e) paramą Generalinei valdybai, Valdymo komitetui ir patariamajam moksliniam komitetui jiems vykdant veiklą.

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio e a punktas (naujas)

Tarybos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ea) prireikus, informacijos Europos priežiūros institucijoms teikimą.

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalis

Tarybos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. ECB užtikrina pakankamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, kad galėtų įvykdyti savo uždavinį užtikrinti sekretoriato paslaugas.

1. ECB užtikrina pakankamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, kurių reikia, kad sekretoriatas galėtų įvykdyti savo užduotis, užtikrinti darbuotojų kompetenciją, kuri atspindėtų įvairią ESRV veiklą ir Generalinės valdybos sudėtį. ECB užtikrina, kad iš jo paties išteklių būtų tinkamai finansuojamas sekretoriatas.

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalis

Tarybos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Sekretoriato vadovą skiria ECB, pasikonsultavęs su ESRV Generaline valdyba.

2. Sekretoriato vadovą skiria ECB, rekomendavus ESRV Generalinei valdybai.

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Tarybos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a. Visi sekretoriato nariai, net ir nustoję eiti pareigas, privalo neatskleisti informacijos, kuriai taikomi profesinės paslapties reikalavimai, pagal Reglamento (ES) Nr. .../2010 [ESRV] 8 straipsnį, siekiant užtikrinti šio reglamento 6 straipsnio tikslus.

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalis

Tarybos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Sekretoriato vadovas arbo jo atstovas dalyvauja ESRV Generalinės valdybos, Valdymo komiteto ir patariamojo techninio komiteto posėdžiuose.

2. Sekretoriato vadovas arbo jo atstovas dalyvauja ESRV Generalinės valdybos, Valdymo komiteto ir patariamojo mokslinio komiteto posėdžiuose.

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Tarybos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a. Sekretoriatas iš Europos priežiūros institucijų gali prašyti informacijos – pavienės arba pateiktos apibendrinta arba suvestine forma – susijusios su finansų įstaigomis arba rinkomis ir reikalingos ESRV užduotims atlikti, o Reglamento (EB) Nr. …./2010 [ESRV] 15 straipsnyje nurodytais atvejais – iš nacionalinių priežiūros institucijų, nacionalinių centrinių bankų ar kitų valstybių narių institucijų arba, pateikdamas pagrįstą prašymą, tiesiogiai iš finansų įstaigų.

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2 b dalis (nauja)

Tarybos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2b. Informacija pagal 2 dalį gali apimti su Europos Ekonomine Erdve, Sąjunga ar euro zona susijusius duomenis ar nacionalinius suvestinius arba pavienius duomenis. Nacionaliniai duomenys renkami tik pateikus pagrįstą prašymą. Prieš pateikdamas duomenų prašymą, sekretoriatas pirmiausia atsižvelgia į tai, kokius statistinius duomenis jau surinko, išplatino ir parengė tiek Europos statistikos sistema, tiek ECBS, o tada pasitarti su atitinkama Europos priežiūros institucija, kad įsitikintų, jog prašymas yra pagrįstas.

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnis

Tarybos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Remdamasi Komisijos ataskaita Taryba išnagrinėja šį reglamentą praėjus trejiems metams nuo 8 straipsnyje nurodytos datos ir, gavusi ECB bei Europos priežiūros institucijų nuomonę, nusprendžia, ar reikia šį reglamentą peržiūrėti.

Remdamiesi Komisijos ataskaita Europos Parlamentas ir Taryba išnagrinėja šį reglamentą iki ...* ir, gavę ECB nuomonę, nusprendžia, ar ESRV tikslai ir organizacija turi būti peržiūrėtos.

 

Ataskaitoje visų pirma įvertinama, ar:

 

a) tikslinga supaprastinti ir sustiprinti Europos finansų priežiūros sistemos (EFPS) struktūrą siekiant didinti atitikimą tarp makrolygio ir mikrolygio ir tarp Europos priežiūros institucijų.

 

b) tikslinga didinti Europos priežiūros institucijų reguliavimo įgaliojimus;

 

c) EFPS raida atitinka pasaulinę raidą šioje srityje;

 

d) EFPS užtenka įvairovės ir kompetencijos;

 

e) atskaitomybė ir skaidrumas, susiję su paskelbimo reikalavimais, yra atitinkamo lygio.

 

______

* Treji metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Pagrindimas


AIŠKINAMOJI DALIS

Europos Sąjunga (ES) rengia finansinio stabilumo apsaugos gaires. Integruota ES finansų rinka, daugumoje ES šalių, dominuojama stambių visos Europos grupių, negali tinkamai veikti jeigu jos priežiūra ir toliau bus suskaldyta nacionalinių lygmeniu. ES reikia naujos finansų sistemos, į kurią būtų integruota mikrolygio rizikos ribojimo priežiūra, įskaitant kompetencijos perdavimą ES. Be to, vykdant Europos makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą būtų buvę galima pastebėti, kad trumpalaikis kreditų augimas, nekilnojamojo turto burbulai ir didelis einamųjų sąskaitų deficitas galėjo sukelti tam tikrą grėsmę makroekonomikos ir finansų stabilumui. Europa nedelsdama turi gerinti profesines žinias makrolygio rizikos ribojimo priežiūros srityje, siekdama nustatyti sisteminę riziką, t. y. Europos lygiu nustatyti grėsmę finansiniam stabilumui, prireikus, apie jį įspėti ir užtikrinti tolesnes priemones.

Net jei ateityje finansinės krizės ir būtų neišvengiamos, jų socialinės ir ekonominės pasekmės būtų ne tokios žalingos, kaip šios krizės padariniai, palyginti su Didžiosios depresijos padariniais. Europai siekiant spręsti svarbių finansų įstaigų, priklausančių sistemai, nemokumo problemas reikia teisinės bazės ir institucinės sistemos. Bus įsteigta nauja makrolygio rizikos ribojimo priežiūros institucija, Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV), ir nauja mikrolygio rizikos ribojimo priežiūros institucija, Europos finansų priežiūros sistema (EFPS). Veiksmingumą užtikrins pasitikėjimas ECB, kadangi naujoji ESRV valstybėms narėms ar finansų įstaigoms negalės taikyti priemonių ar sankcijų, o jos įspėjimai bus neprivalomi. Jų veiklos efektyvumas priklauso nuo Europos centrinio banko (ECB) reputacijos ir jo darbuotojų kompetencijos pripažinimo. Vykdant Europos makrolygio priežiūrą ypač svarbus bus ECB vaidmuo.

Paskutiniais metais labai mažų palūkanų pinigų politika skatino fizinio ir finansinio turto burbulų atsiradimą, kurių sprogimas iššaukė mūsų patiriamą krizę. Pagrindinis priežiūros sistemos tikslas – ateityje išvengti sudėtingų padėčių, užtikrinti finansinį stabilumą ir apsaugoti vartotojus. Didelės finansų sektoriaus dalies sisteminės rizikos, bankroto ar žlugimo prevencija arba sušvelninimas sumažins ateities krizių padarinius, kuriuos patirs tikroji ekonomika ir Europos piliečiai.

Pastaruosius kelis dešimtmečius Europa vykdė veiksmingą pinigų politiką, kontroliuodama infliaciją. Aiškus kainų stabilumo tikslo suvokimas (pavyzdžiui, aiškus 2 proc. metinės infliacijos tikslas) taip pat buvo siejamas su aiškia ir veiksminga pinigų politikos priemone, palūkanų norma. Atsižvelgiant į tai, laisvos rinkos plėtra ir pastaruosius dvidešimt metų visame pasaulyje vykstantis pasaulinių gamybos tinklų jungimasis, kurie didino defliacijos procesą, padėjo išsivysčiusiose šalyse sumažinti kainas.

Iš tiesų, būtų galima teigti, kad daug metų palūkanų normos buvo dirbtinai žemos, palyginti su rinkos palūkanų normomis, kurias laisvai galima nustatyti pagal kreditų pasiūlą ir investicijų paklausą. Tai galėjo būti viena iš pagrindinių šios krizės priežasčių – ekonominių subjektų lūkesčiai buvo iškreipti taip, kad lėmė tai, jog šie subjektai per daug įsiskolino vartojimo fondams ir per daug investavo. Bet kuriuo atveju, kaip jau minėta, bendrai sutariama dėl pinigų politikos veiksmingumo.

Tačiau ekonominė globalizacija, kuri ypač ryški kapitalo judėjimo srityje, labai pakeitė finansų rinkas. Centriniai bankai išsaugojo savo nuolatinį tikslą kontroliuoti infliaciją, tam jie naudojo palūkanų normą. Tačiau laisvas kapitalo judėjimas labai sustiprino pinigų ir finansų sektorių sąsajas. Dėl šios naujos padėties centriniai bankai vis labiau privalo į savo darbotvarkes įtraukti naują tikslą – finansų rinkų stabilumą.

Abiejų tikslų (kainų stabilumo ir finansų rinkų stabilumo) neįmanoma siekti vienu metu ir naudojant vienintelę priemonę, palūkanų normą, net jei ji ir labai veiksminga. Palūkanų norma buvo veiksminga siekiant kontroliuoti infliaciją, tačiau nebuvo naudinga, siekiant išvengti kredito paslaugų plėtojimo ir nekilnojamojo turto burbulų kai kuriose šalyse.

Reikia naujos priemonės ir per pastaruosius dvejus metus buvo pasiektas visuotinis susitarimas, kad ši priemonė turėtų būti visos ES bankų ir finansų sistemų bendras reguliavimas ir priežiūra. Nors finansų reguliavimas gyvavo daugelį metų, jis buvo netinkamas ir nepakankamas naujame, globalizacijos paveiktame, pasaulyje. Iš tiesų, priežiūra ir reguliavimas – vienintelė didelė kompetencijos sritis, kurią išsaugojo visi nacionaliniai centriniai bakai įvedus eurą. Taigi, dabar patvirtinta, kad reikia ir būtų naudinga pagerinti reguliavimą ir jį praplėsti Europos aspektu.

Kai Europos centrinio banko pirmininkas 2005 m. Singapūre skaitė paskaitą(1), jo paklausė apie fizinio ir finansinio turto burbulų atsiradimą. Jis atsakė, kad burbulą galima atpažinti tada, kai tam tikro kredito pobūdis arba tam tikro turto kaina pradeda labai skirtis nuo istoriškai nusistovėjusių to kredito pobūdžio ar turto kainų, jis atsiliepė teigiamai apie palūkanų normos didinimą, siekiant išvengti tokių burbulų atsiradimo. Padidėjusios išlaidos taikomos kaip apsauga nuo dar blogesnės padėties. Labai pagrįsta priemonė, tačiau, atsižvelgus į neseniai buvusios finansinės krizės patirtį, ne labai tinkama todėl, kad finansų sistema gali prisitaikyti prie svyruojančių palūkanų normų, pavyzdžiui, kreditų sutarčių sąlygų (teikiant nekilnojamo turto pirkimo kreditus gali būti prailgintas šio turto nusidėvėjimo laikotarpis)..

Šiomis aplinkybėmis palūkanų normos keitimas nelabai padeda išvengti burbulų. Jei palūkanų normos nekyla labai stipriai (tai pakenktų visai ekonomikai) dirbtinai išlaikytos žemos palūkanų normos toliau skatina burbulų atsiradimą. Šiuo atvejų būtina geresnė priežiūra. Pavyzdžiui, pagal Ispanijos centrinio banko veiksmingas nuostatas nebuvo vengiama sukurti didelio nekilnojamojo turto burbulo Ispanijoje – nekilnojamojo turto pardavėjų bendra skola Ispanijos bankams sudaro 30 proc. 2009 m. Ispanijos BVP (325 000 milijonų eurų).

Diskusijų dėl naujos finansų sistemos, kurią Europos institucijos rengia ir kurios nedidelę dalį sudaro šis pranešimas, pagrindas yra tai, ką būtinai padaryti siekiant pagerinti finansų reguliavimą ir priežiūrą. Kontrolė, kuri priklausytų nuo finansinio sverto masto būtų tinkama priemonė toms įstaigoms, kurios yra per didelės, kad galėtų bankrutuoti, taigi mažesnis finansinio sverto mastas jas skatintų apsvarstyti, ar jos nori išsaugoti savo dydį, ar pasidalinti į mažesnes įmones, kurios vykdytų tradicinę komercinės bankininkystės veiklą.

Taigi, dėl finansinio sverto masto kredito įstaigos būtų priverstos arba mažinti kreditus, skirtus būstui įsigyti, arba didinti savo kapitalo bazę, kad būtų galima padengti didelius nuostolius, kurie būtų patirti burbului susprogus. Kai kurių nacionalinių sistemų nacionalinės priežiūros institucijos nesugebėjo išvengti pernelyg didelės rizikos susidarymo.

Visuose pasiūlymuose, skirtuose finansų rinkų reguliavimui, yra du bendri elementai: viena vertus, reikėtų sumažinti finansinių svertų mastą, t. y. sumažinti bendro turto ir kapitalo skirtumą; antra vertus, reikėtų padidinti finansų įstaigų kapitalo reikalavimus. Tai būtina siekiant turėti pakankamą kapitalo bazę, kad būtų galima padengti nuostolius, kurie atsirastų dėl ateities finansinių krizių. Reikia atsižvelgti į tai, kad pagrindinė finansų sistemos paskirtis – santaupas paversti investicijomis. Neįmanoma, kad šio proceso metu finansų įstaigos atsisakytų rizikos; net dabar, kai rizika bus geriau prižiūrima, naujų burbulų galimybė neišvengiama.

Bankininkystės atveju tol, kol komercinės ir investicijų paskolos bus tvarkomos kartu, dideli bankai rizikuos savo kapitalu ir pirks bei parduos finansinį turtą, o ne rems tikrąją ekonomiką, t. y. nesiims gautų indėlių dalinti kaip paskolas šeimoms ir įmonėms. Tiesą pasakius, bankai nėra įpareigoti elgtis vienaip ar kitaip.

Taigi, naujame reglamente turi būti numatytas tam tikras lankstumas, kad pastebėjus pavojaus signalus būtų galima sumažinti finansinį svertą. Pavyzdžiui, 1996–2006 m. Ispanijoje, kai labai augo kreditai (per dešimt metų kreditai augo po 20 proc. per metus), turėjo būti uždegta oranžinė arba raudona šviesa. Šiuo atveju būtų reikėję imtis priemonių prieš finansų įstaigas (dideles ir mažas), kurios išdavė būsto paskolų daugiau negu leidžiama pagal jų finansinį svertą.

Antra vertus, finansų sektoriaus stebėjimas Europos lygiu yra labai svarbus siekiant tinkamos ir veiksmingos reguliavimo politikos, atsižvelgiant į tai, kad analizuojant nacionaliniu lygiu nebuvo tinkamai atsižvelgta į kai kuriuos krizės rodiklius. ECB pirmininkas 5-ojoje ECB centrinių bankų konferencijoje, vykusioje 2008 m. lapkričio mėn., teigė: „[...] dar 2006 m. buvo ženklų, kad pasaulinės rinkos nekreipė dėmesio į riziką ir kad net nedideli sąlygų pokyčiai galėjo labai sukrėsti finansų rinkas. [....] Mes žinojome, kad audra kaupiasi, tačiau, reikia pripažinti, kad nežinojome, kur ji kaupiasi. Taip pat nežinojome, kas gali ją sukelti ir kada ji prasidės(2).“

Šiuo požiūriu, nemažai pasiūlymų, pirmą kartą paminėtų J. de Larosière ataskaitoje, minimų ir priežiūros pakete, kurį šiandien mes ir aptariame, kuriais siekiama kompetentingos finansų rinkų reguliacijos ir priežiūros politikos. Jos sėkmė iš esmės priklausys nuo mikropriežiūros ir makropriežiūros suderinamumo ir dalijimosi informacija tarp šių dviejų lygių. Šiuo požiūriu labai svarbus ESRV sekretoriato vaidmuo bus užtikrinti, kad skirtingi subjektai veiksmingai ir greitai keistųsi duomenimis, taip pat būtų užtikrintas reikalingas konfidencialumas. Kaip ir buvo nutarta iš pradžių, mikropriežiūros institucijos ir ESRV sudaro sistemą ir turėtų artimai bendradarbiauti. ES, naudodama naująją sistemą, turėtų prieš prasidedant audrai išgirsti griaustinį ir laiku imtis priemonių.

(1)

„Turto kainų burbulai ir pinigų politika“.

ECB pirmininko Jean-Claudeo Trichet kalba, skaityta 2005 m. birželio 8 d. Singapūre.

http://www.ecb.int/press/key/date/2005/html/sp050608.en.html.

(2)

„Nepakankamai įvertinta rizika ir netikrumas. Mintys apie sumaištį rinkoje“.

ECB pirmininko Jean-Claudeo Trichet kalba, skaityta 5-ojoje ECB centrinių bankų konferencijoje, vykusioje 2008 m. lapkričio 13 d. Frankfurte prie Maino.

http://www.ecb.int/press/key/date/2008/html/sp050608.en.html.


PROCEDŪRA

Pavadinimas

Konkretūs Europos centrinio banko uždaviniai, susiję su Europos sisteminės rizikos valdybos veikla

Nuorodos

05551/2010 – C7-0014/2010 – COM(2009)05002009/0141(CNS)

Konsultacijos su EP data

2.2.2010

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ECON

8.2.2010

Pranešėjas (-ai)

       Paskyrimo data

Ramon Tremosa i Balcells

20.10.2009

 

 

Svarstymas komitete

23.11.2009

23.2.2010

23.3.2010

27.4.2010

Priėmimo data

10.5.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

33

3

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Burkhard Balz, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Pascal Canfin, Nikolaos Chountis, George Sabin Cutaş, Leonardo Domenici, Derk Jan Eppink, Diogo Feio, Vicky Ford, José Manuel García-Margallo y Marfil, Jean-Paul Gauzès, Sven Giegold, Sylvie Goulard, Othmar Karas, Astrid Lulling, Arlene McCarthy, Ivari Padar, Antolín Sánchez Presedo, Olle Schmidt, Edward Scicluna, Peter Simon, Peter Skinner, Theodor Dumitru Stolojan, Ramon Tremosa i Balcells

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Pervenche Berès, Carl Haglund, Syed Kamall, Philippe Lamberts, Catherine Stihler, Pablo Zalba Bidegain

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Andrea Cozzolino, Michel Dantin, Frank Engel, Christa Klaß, Elisabeth Morin-Chartier

Pateikimo data

21.5.2010

Atnaujinta: 2010 m. birželio 4 d.Teisinis pranešimas