dėl Peticijų komiteto svarstymų 2009 metais

(2009/2139(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Peticijų komiteto svarstymo rezultatų,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 24 ir 227 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 10 ir 11 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir 202 straipsnio 8 dalį,

–   atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A7-0186/2010),

A.     kadangi 2009 m. Peticijų komiteto veiklai įtakos turėjo perėjimas nuo šeštosios prie septintosios Parlamento kadencijos, nemažai komiteto narių pasikeitė ir du trečdaliai narių dalyvauja jo veikloje pirmą kartą,

B.     kadangi 2009 m. pasibaigė Europos ombudsmeno kadencija ir Peticijų komitetas tiesiogiai dalyvavo kandidatų į šias pareigas klausymuose,

C.     kadangi Lisabonos sutartis įsigaliojo 2009 m. gruodžio 1 d. ir sudarė būtinas prielaidas piliečiams dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese ir taip sustiprinti komiteto legitimumą ir atsiskaitomumą,

D.     kadangi ES piliečiams tiesiogiai atstovauja Parlamentas, o Sutartyje įtvirtinta peticijų teisė sudaro jiems galimybę kreiptis į savo atstovus, kai, jų manymu, pažeidžiamos jų teisės,

E.     kadangi Europos teisės aktų įgyvendinimas daro tiesioginį poveikį piliečiams, kurie puikiai gali įvertinti šių aktų efektyvumą ir trūkumus, taip pat informuoti apie spragas, kurias reikėtų pašalinti siekiant užtikrinti, kad būtų siekiama Sąjungos tikslų,

F.     atsižvelgdamas į tai, kad pažeidus Europos teisės aktą Europos piliečiai atskirai arba kartu kreipiasi į Parlamentą dėl padėties ištaisymo,

G.     kadangi Parlamentas Peticijų komiteto pastangomis turi pareigą išnagrinėti šiuos klausimus ir padaryti viską, kas galima, kad šie pažeidimai būtų pašalinti; kadangi siekdamas piliečiams pasiūlyti tinkamiausius ir greičiausiai įgyvendinamus sprendimus Peticijų komitetas ir toliau stiprino bendradarbiavimą su Komisija, kitais Parlamento komitetais, ES įstaigomis, agentūromis ir tinklais bei valstybėmis narėmis,

H.     kadangi 2009 m. gauta šiek tiek daugiau peticijų nei užregistruota 2008 m. (atitinkamai 1924 ir 1849), ir patvirtinta, kad vis dažniau peticijos teikiamos elektroniniu būdu (2009 m. gauta apie 65 proc.,o 2008 m. 60 proc.),

I.      kadangi 2009 m. gauta nemažai nepriimtinų peticijų, manoma, kad reikėtų atkreipti dėmesį į piliečių informavimą apie Sąjungos kompetenciją ir jos įvairių institucijų vaidmenį,

J.      kadangi dažnai piliečiai Parlamentui teikia peticijas dėl sprendimų, kuriuos priėmė valstybės narės kompetentinga administracinė ar teisėsaugos institucija, ir kadangi piliečiams reikalingos priemonėmis, kuriomis naudodamiesi jie galėtų pareikalauti iš nacionalinių valdžios institucijų atsiskaityti už jų veiklą ES teisėkūros procese ir įgyvendinant teisės aktus,

K.     kadangi, vadovaujantis Europos ombudsmeno 2009 m. sprendimu dėl skundo 822/2009/BU prieš Komisiją, piliečiai turėtų būti informuojami, kad nacionalinių teismų procesai yra Europos teisės aktų įgyvendinimo valstybėse narėse procedūros dalis, taigi Peticijų komitetas negali nagrinėti klausimų, kurie priklauso nacionalinių teismų kompetencijai, arba iš naujo nagrinėti šių teismų sprendimų,

L.     kadangi Parlamentui kyla ypatinga problema, kai jam pateikiamos peticijos dėl tariamo nacionalinių teismų vengimo kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo, nors tai būtų privaloma pagal SESV 267 straipsnį, ypač Komisijai nesinaudojant 258 straipsnyje nustatytais jos įgaliojimais imtis veiksmų prieš atitinkamą valstybę narę,

M.    kadangi peticijų procedūra taikomu nagrinėjimo metodu ir dėl to, kad Sutarties nuostatos užtikrina peticijų teisę visiems piliečiams ir gyventojams, skiriasi nuo kitų priemonių, taikomų ES lygmeniu, pavyzdžiui, skundų Europos ombudsmenui ar Komisijai,

N.     kadangi piliečiai turi teisę iš Europos institucijų tikėtis, kad įvykus pažeidimui padėtis bus ištaisyta nedelsiant ir pirmiausia ieškant konkretaus sprendimo, taip pat didelio skaidrumo ir aiškumo, be to, kadangi Parlamentas pakartotinai prašė Komisijos naudotis savo, kaip Sutarties sergėtojos, kompetencija ir reaguoti į peticijas pateikusių asmenų atskleistus Europos teisės pažeidimus, ypač tais atvejais, kai ES teisės aktus perkeliant į nacionalinę teisę ES teisė pažeidžiama,

O.     kadangi dažnai peticijose tebereiškiamas susirūpinimas dėl Europos teisės, susijusios su vidaus rinka ir aplinkos apsauga, perkėlimo ir įgyvendinimo ir atsižvelgiant į anksčiau Peticijų komiteto Komisijai pateiktus raginimus užtikrinti griežtesnį ir našesnį įgyvendinimo tikrinimą,

P.     kadangi neatsižvelgiant į tai, kad Komisija gali visapusiškai tikrinti atitiktį ES teisei tik tada, kai nacionalinės institucijos priima galutinį sprendimą, labai svarbu, ypač klausimais, susijusiais su aplinkosauga, kuo anksčiau patikrinti, ar vietos, regioninės ir nacionalinės institucijos tinkamai taiko ES teisėje numatytus visus procedūrinius reikalavimus ir esant reikalui atlikti išsamius galiojančių teisės aktų taikymo ir poveikio tyrimus, siekiant gauti visą reikiamą informaciją,

Q.     atsižvelgdamas į tai, kad labai svarbu užkirsti kelią tam, kad toliau būtų negrįžtamai prarandama biologinė įvairovė, ypač teritorijose, priskirtose tinklui Natura 2000, ir į valstybių narių įsipareigojimą užtikrinti specialių apsaugos teritorijų apsaugą pagal Buveinių direktyvą (92/43/EEB) ir Paukščių direktyvą (79/409/EEB),

R.     kadangi peticijose atsispindi Europos teisės daromas poveikis ES piliečių kasdieniniam gyvenimui, pripažįsta, kad reikia imtis visų įmanomų veiksmų siekiant skatinti pažangą, pasiektą užtikrinant ES piliečių teises,

S.     kadangi ankstesnėje savo veikos ataskaitoje ir savo nuomonėje dėl Komisijos metinės Bendrijos teisės taikymo kontrolės ataskaitos Peticijų komitetas prašė nuolat jį informuoti apie tas pažeidimų nagrinėjimo procedūras, dėl kurių peticijose buvo keliami klausimai,

T.     atsižvelgdamas į tai, kad visų pirma valstybės narės atsakingos už teisingą Europos teisės perkėlimą ir įgyvendinimą ir pripažindamas, kad 2009 m. vis daugiau jų dalyvavo Peticijų komiteto veikloje,

1.      džiaugiasi sklandžiu Parlamento kadencijų pasikeitimu ir pabrėžia, kad skirtingai nuo kitų Parlamento komitetų nemažai Peticijų komiteto atliekamo darbo buvo perduota naujajai kadencijai, kadangi daug peticijų buvo iki galo neišnagrinėta;

2.      džiaugiasi, kad įsigaliojo Lisabonos sutartis, ir yra įsitikinęs, kad Parlamentas aktyviai dalyvaus vystant naująją piliečių iniciatyvos teisę, kad taikant šią priemonę būtų visiškai pasiekti jos tikslai ir būtų užtikrintas didesnis skaidrumas ir atskaitomybė ES sprendimų priėmimo procese, piliečiams suteikus galimybę siūlyti ES teisės patobulinimus ir papildymus;

3.      džiaugiasi 2009 m. pabaigoje Komisijos parengta Žaliąja knyga dėl Europos piliečių iniciatyvos(1), kuri yra pirmasis bandymas idėją įgyvendinti realybėje;

4.      pažymi, kad Parlamentas jau gavo į kampanijas panašių peticijų, prie kurių pridėta daugiau nei milijonas parašų, ir pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog piliečiai gerai suvoktų skirtumą tarp tokių peticijų ir piliečių iniciatyvos;

5.      primena savo rezoliuciją dėl piliečių iniciatyvos(2), prie kurios Peticijų komitetas pridėjo savo nuomonę; ragina Komisiją nustatyti išsamias įgyvendinimo taisykles, kuriose būtų aiškiai numatytas institucijų, dalyvaujančių nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo procese, vaidmuo ir pareigos;

6.      džiaugiasi, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Pagrindinių teisių chartija tapo teisiškai privaloma, ir pabrėžia, kad ši chartija labai svarbi visiems piliečiams aiškinant ir parodant jų pagrindines teises;

7.      mano, kad ES ir valstybės narės yra įpareigotos užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi chartijoje numatytų pagrindinių teisių, ir tikisi, kad chartija padės suformuluoti Sąjungos pilietybės sąvoką;

8.      tikisi, kad bus imtasi visų reikalingų priemonių, siekiant užtikrinti, kad būtų greitai išsiaiškinti visi ES prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos instituciniai aspektai, ir pabrėžia Peticijų komiteto siekį prisidėti prie Parlamento veiklos šioje srityje;

9.      primena savo ankstesnius prašymus, kad atitinkamos Parlamento ir Komisijos tarnybos turėtų visapusiškai peržiūrėti ES piliečiams prieinamas teisių gynimo procedūras, ir pabrėžia, kad svarbu vykdyti derybas dėl peržiūrėto Komisijos ir Parlamento pagrindų susitarimo, kuriame būtų visapusiškai atsižvelgta į didesnes ES piliečių teises, ypač atsižvelgiant į Europos piliečių iniciatyvas;

10.    džiaugiasi Komisijos pastangomis modernizuoti pagalbos visuomenei tarnybas, siekiant informuoti ES piliečius apie jų teises ir galimybes ištaisyti padėtį, jei esama pažeidimų, ir apie tai, kad pagrindinėje ES interneto svetainėje visi susiję interneto puslapiai (pvz., SOLVIT ir ECC-Net) buvo paskelbti su viena rubrika „Jūsų teisės ES“;

11.    pažymi, kad Parlamentas pakartotinai kreipėsi į Komisiją, prašydamas parengti aiškią įvairių ES piliečių skundų nagrinėjimo metodų sistemą, ir mano, kad reikia tolesnių veiksmų siekiant galutinio tikslo – rubriką „Jūsų teisės ES“ paversti vartotojui draugiška interneto vieno langelio schema; laukia, kada bus pateiktas pradinis 2008 m. Veiksmų plano įgyvendinimo įvertinimas(3), kuris turėtų būti atliktas 2010 m.;

12.    primena savo rezoliuciją dėl 2008 m. Europos ombudsmeno veiklos ir skatina naujai išrinktą ombudsmeną toliau siekti pagerinti Europos administracijos atvirumą ir atsiskaitomybę ir užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami kuo atviriau ir kuo arčiau piliečių;

13.    patvirtina savo sprendimą remti Ombudsmeno tarnybą siekiant geriau informuoti visuomenę apie savo veiklą, nustatyti Europos institucijų netinkamo administravimo atvejus ir su jais kovoti; tiki, kad, siekiant bendrai pagerinti Europos administraciją, ombudsmenas – vertingas informacijos šaltinis;

14.    pabrėžia, kad pagrindinės 2009 m. gautų peticijų, iš kurių beveik 40 proc. įvertintos kaip nepriimtinos, temos tebebuvo aplinkos apsauga, pagrindinės teisės, teisingumas ir vidaus rinka; geografinis peticijų išsidėstymas: dauguma peticijų buvo bendrai Sąjungos klausimais, kitos dėl Vokietijos, Ispanijos, Italijos ir Rumunijos, taigi piliečiai atidžiai stebi Sąjungos veiklą ir imasi veiksmų problemoms spręsti;

15.    pripažįsta peticijų teikėjų ir Parlamento Peticijų komiteto veiklos svarbą saugant Sąjungos aplinką; teigiamai vertina komiteto iniciatyvą užsakyti tyrimą dėl Buveinių direktyvos taikymo prieš tarptautinius biologinės įvairovės metus ir mano, kad jis naudingas įvertinant seną ir parengiant naują ES biologinės įvairovės strategiją;

16.    pažymi, kad esama vis daugiau peticijų susijusių su asmenimis, kurie susidūrė su problemomis įgyvendindami asmenų judėjimo laisvę; šios peticijos susijusios su ypač ilgu laiko tarpu, kurį trunka priimančios valstybės narės sprendimas išduoti leidimą gyventi trečiųjų šalių piliečių šeimos nariams, ir su sunkumais, kuriuos jie patiria įgyvendindami balsavimo teisę ir siekdami kvalifikacijos pripažinimo;

17.    pakartoja ankstesnius savo prašymus Komisijai pateikti praktinių pasiūlymų, kaip būtų galima vartotojų apsaugos nuo nesąžiningos prekybos tvarką pritaikyti smulkiam verslui, atsižvelgiant į savo rezoliuciją dėl klaidinančių žinynų leidėjų(4), kadangi Peticijų komitetas ir toliau gauna peticijas iš klaidinančių žinynų leidėjų aukų;

18.    pripažįsta, kad Komisija atlieka esminį vaidmenį Peticijų komiteto, kuris ir toliau pasitiki Komisijos žiniomis vertinant peticijas, nustatant ES teisės pažeidimus ir siekiant ištaisyti padėtį, veikloje, taip pat pripažįsta Komisijos pastangas greičiau atsakyti į Peticijų komiteto prašymus atlikti tyrimus, kad piliečių nurodytos problemos būtų kuo greičiau išspręstos;

19.    ragina Europos Komisiją kuo anksčiau įsikišti, kai peticijose pranešama apie galimą žalą specialiai saugomoms teritorijoms, primenant atitinkamoms vietos valdžios institucijoms apie jų įsipareigojimą užtikrinti vietovių, kurios pagal Direktyvą 92/34/EB priskiriamos Natura 2000 kategorijai, saugumą, taikant prevencines priemones, kurios padėtų užtikrinti Europos teisėkūros atitiktį ;

20.    sveikina naujai išrinktus Komisijos narius, ypač už tarpinstitucinius santykius ir administravimą atsakingą Komisijos narį, ir tikisi, kad jie kiek įmanoma glaudžiau ir veiksmingiau bendradarbiaus su Peticijų komitetu ir gerbs jo, kaip vieno iš svarbiausių piliečių ir ES institucijų bendravimo tarpininko, vaidmenį;

21.    apgailestauja, kad Komisija dar neišnagrinėjo pakartotinių Peticijų komiteto prašymų nuolat oficialiai informuoti apie procedūrų, susijusių su neatsakytomis peticijomis dėl pažeidimų, pažangą; pabrėžia, kad nors ir sveikintina tai, jog Komisijos sprendimai dėl pažeidimų procedūrų pagal Sutarties 258 ir 2602 straipsnius spausdinami kiekvieną mėnesį, ši informacija nepakankama, kad būtų galima patenkinti minėtuosius prašymus;

22.    mano, kad stebėti pažeidimų procedūras pagal Komisijos pranešimus spaudai ir bandyti pritaikyti juos peticijoms – nereikalingas Peticijų komiteto laiko ir išteklių švaistymas, ypač tais atvejais, kai susiduriama su horizontaliaisiais pažeidimais, taip pat prašo Komisijos pranešti Peticijų komitetui apie jam svarbias procedūras dėl pažeidimų;

23.    pakartoja, kad yra įsitikinęs, jog ES piliečiai turėtų naudotis tokiu pačiu skaidrumo lygiu, nesvarbu, ar jie pateikia oficialų skundą, ar kreipiasi į Parlamentą su peticija, taigi dar kartą ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų geriau pripažįstama peticijų procedūra, ir įgyvendinti savo vaidmenį išaiškinant Europos teisės pažeidimus, dėl kurių buvo pradėta procedūra dėl pažeidimo;

24.    primena, kad daugeliu atvejų peticijose atskleidžiamos problemos, susijusios su Europos teisės perkėlimu ir įgyvendinimu, ir pripažįsta, kad proceso dėl pažeidimų pradžia nebūtinai reiškia, kad piliečių problemos bus greitai išspręstos, atsižvelgiant į šių procedūrų nagrinėjimo trukmę;

25.    džiaugiasi Komisijos pastangomis parengti alternatyvias priemones, kurios skatintų geriau įgyvendinti Europos teisę, ir teigiamu nusiteikimu kai kurių valstybių narių, kurios imtųsi veiksmų ir ištaisytų pažeidimus ankstyvuosiuose teisės aktų įgyvendinimo etapuose;

26.    džiaugiasi, kad valstybės narės labiau dalyvauja Peticijų komiteto veikloje ir siunčia savo atstovus į posėdžius; mano, kad šis bendradarbiavimas turėtų būti sutvirtintas, kadangi Europos teisę perkėlus į nacionalinę sistemą pagrindinė nacionalinės valdžios institucijų pareiga – ją įgyvendinti;

27.    pabrėžia, kad Peticijų komiteto veiklai itin svarbus glaudesnis valstybių narių bendradarbiavimas; mano, kad vienas iš sprendimų galėtų būti bendradarbiavimo su nacionaliniais parlamentais intensyvus stiprinimas, ypač vadovaujantis Lisabonos sutartimi;

28.    ragina valstybes nares būti pasirengusiomis atlikti skaidresnį ir aktyvesnį vaidmenį atsakant į peticijas, susijusias su ES teisės aktų įgyvendinimu ir vykdymu;

29.    mano, kad atsižvelgiant į Lisabonos sutartį šios kadencijos Europos Parlamento Peticijų komitetui derėtų užmegzti glaudesnius veiklos ryšius su panašiais komitetais valstybių narių nacionaliniuose ir regioniniuose parlamentuose, siekiant plėsti abipusį ES klausimais pateikiamų peticijų suvokimą, taip pat užtikrinti, kad piliečiams būtų atsakoma greičiausiai ir tinkamiausiu lygmeniu;

30.    atkreipia dėmesį į išvadas, pateiktas savo rezoliucijoje dėl Ispanijoje vykdomos ekstensyvios urbanizacijos įtakos, ir prašo Ispanijos valdžios institucijų toliau teikti taikomų priemonių vertinimus, kaip jos tai darė iki šiol;

31.    pabrėžia, kad vis daugiau asmenų, pateikiančių peticijas, kreipiasi į Parlamentą prašydami ištaisyti pažeidimus, susijusius su klausimais, nepriklausančiais ES kompetencijai, pavyzdžiui, dėl senatvės pensijų skaičiavimo, nacionalinių teismų sprendimų įgyvendinimo ir nacionalinių administracijų neveiklumo; Peticijų komitetas labai stengiasi šiuos skundus persiųsti kompetentingoms nacionalinėms institucijoms;

32.    mano, kad nors reikėtų siūlyti naudotis internetu, kadangi jis skatina piliečių bendravimą, reikėtų ieškoti sprendimų ir neužkrauti Peticijų komiteto ne peticijomis; mano, kad vienas iš sprendimų būtų Parlamente persvarstyti registracijos procedūrą, ir ragina atsakingus darbuotojus minėtąsias bylas perduoti ne Peticijų komitetui, o Piliečių laiškų skyriui;

33.    pabrėžia, kad reikia ir toliau dirbti siekiant gerinti peticijų tvarkymą: vidinį – nuolat tobulinant e. peticijų sistemą, kuri sudaro galimybes nariams tiesiogiai gauti peticijų dokumentus, ir išorinį – parengiant vartotojui patogią, interaktyvią peticijų elektroninę svetainę, kurioje Parlamentas galėtų veiksmingiau informuoti piliečius, taip pat visuomenei geriau išaiškinti komiteto balsavimo procedūras ir atsakomybę;

34.    ragina sukurti elektroninę svetainę, kurioje būtų kelių pakopų peticijų anketa, kurioje piliečiai būtų informuojami ir apie tai, ko galima pasiekti pateikus peticiją Parlamentui ir apie Parlamento kompetenciją, šioje svetainėje taip pat galėtų būti nurodytos ir kitos ginčų sprendimo priemonės Europos ir nacionaliniais lygmenimis; ragina, kad Sąjungos atsakomybė įvairiose srityse būtų apibrėžta kaip galima aiškiau, siekaint išvengti bet kokios painiavos tarp Sąjungos įgaliojimų ir valstybių narių įgaliojimų;

35.    pripažįsta, kad šios iniciatyvos įgyvendinimas kainuotų, tačiau ragina atitinkamas administracijos tarnybas bendradarbiauti su peticijų komitetu ir ieškoti geriausių sprendimų, kadangi ši svetainė būtų labai svarbi ne tik gerinant Parlamento ir ES piliečių bendravimą, bet ir sumažinant nepriimtinų peticijų skaičių;

36.    pabrėžia, kad iki surandant geriausią išteklių problemos sprendimą būtina nedelsiant patobulinti esamą tinklavietę;

37.    džiaugiasi, kad buvo patvirtintos naujos Parlamento darbo tvarkos taisyklės ir kad persvarstomos nuostatos, susijusios su peticijų nagrinėjimu; džiaugiasi Sekretoriato ir politinių frakcijų atstovų darbu su Taisyklių ir vidinių procedūrų Peticijų komiteto nariams atmintine, kadangi šis dokumentas ne tik padės nariams dirbti, bet ir pagerins peticijų procedūros skaidrumą;

38.    dar kartą ragina atitinkamus administracijos departamentus imtis priemonių, kurių reikia siekiant nustatyti elektroninį registrą, kuris sudarytų piliečiams galimybę, vadovaujantis 202 straipsniu, pritarti arba prieštarauti peticijai;

39.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenui, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams ir jų peticijų komitetams bei nacionaliniams ombudsmenams arba panašioms kompetentingoms institucijoms.

(1) COM (2009) 622 galutinis, 2009 11 11. (2) gegužės 7 d. Europos Parlamento rezoliucija, kuria Komisijos prašoma pateikti pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl piliečių iniciatyvos įgyvendinimo, P6_TA(2009)0389. (3) Komisijos tarnybų darbo dokumentas dėl bendrų veiksmų siekiant teikti su bendrąja rinka susijusias pagalbos paslaugas piliečiams ir verslui SEC (2008)1882. (4) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl klaidinančių žinynų leidėjų, OL C 45E, 2010 2 23, 17–22 p.

Įžanga

Šią ataskaitą reikėtų pradėti pabrėžiant, kad 2009 m. buvo neeiliniai, išskirtiniai, metai – vyko Europos Parlamento rinkimai ir įsigaliojo Lisabonos sutartis. Jei antrojo įvykio poveikis komitetui pasireikš artimiausiais metais, pirmasis jau dabar labai stipriai paveikė komiteto kasdieninę veiklą.

Skirtingai negu kitų Parlamentų komitetų, Peticijų komiteto veikla susieta ne su Komisijos teisėkūros programos darbotvarke, ji priklauso nuo piliečių, kurie įgyvendina savo peticijų Europos Parlamentui teisę. 2009 m. vyko perėjimas nuo šeštosios prie septintosios Parlamento kadencijos; nauji komiteto nariai turėjo susipažinti su visu komiteto darbu. neatsižvelgiant į tai, kad baigiantis šeštajai kadencijai buvo siekiama baigti nagrinėti kuo daugiau peticijų, nemažai bylų buvo perkelta naujai kadencijai, taigi komiteto nariai turėjo nedelsdami susipažinti su jomis ir su gaunamomis naujomis peticijomis. Reikėtų paminėti, kad procesas buvo gana sklandus ir buvęs bei dabartinis komitetai padarė viską, ką galėjo, siekdami užtikrinti, kad peticijų teikėjus šis perėjimas paveiktų kuo mažiau. Tačiau kitus nuolatinius komiteto veiklos aspektus, pavyzdžiui, informacijos rinkimo vizitus, teko atidėti iki 2010 m.

Šiame kontekste 2009 m. ataskaitoje siekiama pateikti nuoseklų komiteto tų metų veiklos aprašymą, taip pat geriau apibrėžti peticijų Europos Parlamentui reikšmę, galimas šio proceso pasekmes, sėkmės pavyzdžius ir ribas.

Statistika, pavyzdžiui, gautų, baigtų nagrinėti ir komiteto išnagrinėtų peticijų skaičius, su peticijomis susijusios šalys ar temos – svarbi kiekybinė priemonė, pagal kurią vertinama komiteto veikla. Kartu nagrinėjant papildomus aspektus, pavyzdžiui, ryšius su kitomis Europos institucijomis, nacionalinėmis ar regionų institucijomis arba institucinius pokyčius, kurie padarė tiesioginį poveikį komiteto veiklai, galima susidaryti bendrą vaizdą.

Dar vienas svarbus ataskaitoje nagrinėjamas aspektas– pažanga, padaryta įgyvendinant ankstesnes rekomendacijas, kuriose siekiama pagerinti komiteto veiklą ir pabrėžia, kad didžiausi sunkumai dar laukia ateityje, atsižvelgiant į tai, kad įsigaliojo Lisabonos sutartis.

Peticijų teikimas Parlamentui – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 227 straipsnyje (ex. 194 str.) numatyta pagrindinė teisė

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai buvo patvirtinta, kad peticijų Europos Parlamentui teisė – vienas iš Europos pilietybės pagrindų. Naujosios sutarties 227 straipsnyje (ex. 194 str.) teigiama, kad kiekvienas Sąjungos pilietis, taip pat kiekvienas valstybėje narėje gyvenantis ar savo registruotą buveinę turintis fizinis arba juridinis asmuo turi teisę individualiai arba kartu su kitais piliečiais ar asmenimis pateikti Europos Parlamentui peticiją bet kokiu reikalu, priklausančiu Sąjungos veiklos sritims ir turinčiu jam ar jai tiesioginį poveikį.

Pačioje straipsnio redakcijoje išsamiai išdėstoma, kas yra peticijos Europos Parlamentui – tai Europos piliečiams suteikta priemonė informuoti Parlamentą apie savo rūpesčius, susijusius su ES politikos ir teisės aktų poveikį jų kasdieniniam gyvenimui. Atsižvelgiant į metų statistiką matyti, kad dauguma piliečių kreipiasi į Parlamentą ieškodami pagalbos klausimais, susijusiais su aplinkos apsauga, pagrindinėmis teisėmis, teisingumu, vidaus rinka ir t. t. Kiti siekia būti išgirsti siūlydami, kai plėtoti ES politiką. Taip pat reikia paminėti, kad nemažai piliečių kreipiasi į Europos Parlamentą skųsdami savo nacionalinių institucijų priimtus sprendimus. Daugumoje šių peticijų teigiama, kad Europos teisė buvo neteisingai įgyvendinta, kai kurie skundžiasi dėl nacionalinių teismų sprendimų ar nepakankamo jų įgyvendinimo administraciniu lygmeniu, arba Europos Parlamentas nieko negali padaryti tais klausimais, kadangi jie nepatenka į ES kompetencijos sritį.

Pagal statistiką 2009 m. Europos Parlamentas gavo 1924 peticijas, palyginus su 2008 m. (1849) tai yra šioks toks padidėjimas. taip pat reikėtų pasakyti, kad šis nedidelis skirtumas reiškia nuolatinio augimo, vykusio po 2004 m. ir 2007 m. ES plėtros, sustojimą.

Apie keturiasdešimt šeši procentai peticijų, gautų 2009 m., buvo paskelbta nepriimtinomis; ši procentinė dalis labai panaši į 2008 m. dalį. Iš 688 priimtinų peticijų, 655 buvo persiųstos Europos Komisijai ir paprašyta informacijos. Reikėtų pabrėžti, kad Komisija išsiuntė apie 300 pranešimų, susijusių su 2009 m. užregistruotomis peticijomis. Nepriimtinų peticijų padėtis labai panaši į 2008 m. padėtį (812 peticijų palyginti su 818). Kadangi nepriimtinų peticijų dalis išlieka gana didelė (šiek tiek daugiau nei pusė gautų peticijų), akivaizdu, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant įgyvendinti ankstesnes ir dabartines rekomendacijas, pagal kurias siekiama informuoti piliečius apie ES kompetenciją.

Reikėtų pastebėti, kad apie du trečdalius 2009 m. peticijų, t. y. 1232 buvo baigta nagrinėti įvairiose procedūros etapuose, kadangi buvo nutarta, kad jos nepriimtinos arba, nors ir priimtinos, peticijų teikėjams buvo suteikta informacija apie su peticijomis susijusius klausimus ir buvo baigta jas nagrinėti, arba jos buvo perduotos kitiems ES komitetams, atsakingiems už peticijose teikiamus klausimus. Taigi vėl 2009 m. ir 2008 m. statistika yra panaši, tai matyti iš pateikiamų duomenų.

Šiame kontekste reikėtų priminti, kad komiteto nariai ne kartą atkreipė dėmesį į vadinamąsias ne peticijas, teigdami, kad jų nagrinėjimas užima labai daug laiko. Nors vadinamųjų ne peticijų apibrėžties nėra, reikėtų aiškiai atskirti šiuos kreipimusis ir peticijas, kurios laikomos nepriimtinomis, kadangi jų neapima ES kompetencija. Paprastai, vadinamąsias ne peticijas galima būtų apibrėžti kaip trumpus asmeninius pasisakymus ar pastebėjimus apie ES politiką ar jos kryptis.

Šiuo tikslu, peticijoms skirtame Europos Parlamento puslapyje aiškiai teigiama, kad Peticijų komitetas nenagrinėja prašymų pateikti informaciją ir bendrų komentarų apie ES politiką. Be to, piliečiai perspėjami, kad komitetas nenagrinės peticijų, kuriose bus įžeidžiančių pasisakymų arba jų turinys neturės prasmės, ir į jas neatsakys. Taigi, galima daryti išvadą, kad komitetas turėtų labiau pabrėžti ir geriau išaiškinti piliečiams, ką reiškią peticijos Europos Parlamentui ir kaip patobulinti registracijos Europos Parlamente procesą.

Palyginus su 2008 m. geografinis peticijų temų išsidėstymas irgi beveik nepakito: dauguma peticijų buvo susijusios su Europos Sąjungos klausimais, kitos dėl Vokietijos, Ispanijos, Italijos ir Rumunijos (palyginus su 2008 m. pastarosios dvi šalys apsikeitė vietomis),

. Įdomu, kad Malta šioje lentelėje paskutinė, toliau nei Slovėnija ir Latvija, paduotos tik devynios su ja susijusios peticijos (palyginti su dvidešimt – pereitais metais).

Kaip jau minėta, pagrindinės peticijose nagrinėjamos temos, susijusios su aplinkos apsauga, pagrindinėmis teisėmis, teisingumu ir vidaus rinka, 2008 m. sumažėjo peticijų, susijusių su turto grąžinimu, skaičius.

Visai nestebina, kad aplinkos apsauga – vienas iš pagrindinių Europos piliečių rūpesčių. Europos teisės aktai šioje srityje paremti subsidiarumo principu ir riba tarp nacionalinės ir ES kompetencijos ne visada aiški piliečiams, kurie kreipiasi į Parlamentą, kiekvieną kartą, kai mano, kad regioninė ar nacionalinė valdžia jų neklauso. Atsižvelgiant į tai komitetas džiaugiasi Komisijos komunikatu dėl Europos bendrijos aplinkos teisės įgyvendinimo (COM (2008)0773), kuris yra pirmas žingsnis, siekiant užtikrinti, kad šioje srityje būtų vykdoma stebėsena(1).

Dėl pagrindinių teisių, reikėtų atskirti dvi peticijų grupes: peticijas, kuriose skundžiamasi dėl teismų klaidų, nacionalinių teismų sprendimų neįgyvendinimo arba teisės kreiptis į teismą ar teisės į teisingą teismą pažeidimų nacionaliniu lygiu, ir peticijas, kuriose reikalaujama apsaugoti Europos teisės aktuose ir jurisprudencijoje numatytas teises, susijusias su vidaus rinka.

Taigi 2009 m. komitetas patvirtino Dianos Wallis parengtą darbo dokumentą dėl EK komunikato „Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė piliečių labui“, vadinamosios Stokholmo programos. Šiame dokumente minimas ne vienas sudėtingas klausimas, pastebėtas peticijose, įskaitant sunkumus, su kuriais susiduria trečiųjų šalių piliečių šeimos nariai, siekdami gauti leidimą gyventi toje šalyje, kurioje jie gyvena (ypač Jungtinėje Karalystėje), skirtingos ET Direktyvos 2004/38 interpretacijos, susijusios su nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo kriterijais, problemos, kurias patiria peticijų teikėjai, įgyvendindami balsavimo teisę arba siekdami kvalifikacijos pripažinimo. Ne kartą komiteto nariai rekomendavo peticijų teikėjams naudotis SOLVIT, neoficialia priemone, skirta veiksmingai ir per trumpą laikotarpį ieškoti sprendimų. Reikia pabrėžti, kad dėl duomenų apsaugos reikalavimų komiteto nariai patys negali persiųsti peticijų į SOLVIT, jie gali tik patarti naudotis šia priemone. Taigi peticijos teikėjai patys nusprendžia, ar komitetą informuoti apie SOLVIT pasiūlytus sprendimus.

Galima pastebėti nedidelių pokyčių, susijusių su peticijų kalba: 2009 m., kaip ir 2008 m., vokiečių ir anglų kalbos buvo daugiausiai naudojamos peticijose, italų ir ispanų kalbos apsikeitė vietomis. Mažiausiai naudojamos kalbos buvo slovėnų, maltiečių ir estų.

Pagal pilietybę – vokiečiai ir toliau lieka aktyviausiais peticijų teikėjais, juos seka ispanai ir italai (palyginti su 2008 m. ispanai ir italai apsikeitė vietomis). Toliau seka Rumunijos, Lenkijos ir Britanijos piliečiai. paskutinėse vietose Čekijos, Estijos ir Liuksemburgo piliečiai, kurie 2009 m. kartu pateikė vienuolika peticijų.

Galima patvirtinti, kad peticijų teikėjai labiau linkę peticijas pateikti internetu, negu siųsti tradiciniais laiškais (2009 m. 62.6% peticijų gauta e. paštu, palyginti su 2008 m. – 59.2 %)..

Nors statistika ir vertinga priemonė, padedanti komitetui įvertinti metų veiklą, ją reikėtų nagrinėti atsargiai, kadangi keletas elementų gali labai paveikti bendrus rezultatus, t. y. peticijos gali būti susijusios su viena arba keliomis sritimis, viena arba keliomis šalimis; jas gali teikti fiziniai asmenys ir grupės asmenų, tam tikrais atvejais, jos gali būti panašios į kampanijas ir būti pasirašytos daugybės asmenų; be to, peticijų teikėjai peticijas ir jas lydinčius dokumentus gali teikti gimtąja arba bet kuria kita ES kalba.

Visgi, statistiškai įrodyta, kad pereitų metų ataskaitų išvados tebėra aktualios. Taigi, kaip jau minėta, tai, kad daug peticijų paskelbta nepriimtinomis, reiškia, jog ir toliau painiojamos ES ir nacionalinės kompetencijų sritys, ES ir Europos Tarybos institucijos, ypač Žmogaus teisių teismas. Taigi, ankstesni prašymai sustiprinti pastangas, kuriomis siekiama informuoti piliečius apie peticijų procesą ir ko galima pasiekti Europos Parlamentui pateikus peticiją, išlieka aktualios ir šiandien.

Vienas iš nagrinėtinų klausimų galėtų būti, kaip pagerinti peticijoms skirtą interneto puslapį Europos Parlamento svetainėje, kad piliečiai, teikdami peticijas internetu gautų visą reikalingą informaciją apie Parlamento kompetencijas, peticijų vertinimą, komiteto veiklą ir galimybes greičiau išspręsti klausimą kitomis priemonėmis ES arba nacionaliniu lygiu (SOLVIT, Europos vartotojų tinklas, Europos ombudsmenas, nacionaliniai ombudsmenai ir nacionalinių parlamentų peticijų komitetai).

Ankstesnėse ataskaitose buvo prašoma aiškiai ES lygiu nurodyti esamas piliečių skundų nagrinėjimo priemones ir įsteigti vieno langelio schema, pagal kurią būtų siūloma pagalba piliečiams, kurie mano, kad jų teisės buvo pažeistos. Tai lieka labai svarbiu tikslu. Europos Komisijos iniciatyva visas oficialias ir neoficialias skundų nagrinėjimo priemones paskelbti europa.eu interneto puslapyje su viena rubrika „Jūsų teisės ES“ – svarbus žingsnis į priekį. Tačiau reikėtų aiškiau atskirti oficialias (skundai EK, peticijos Parlamentui, skundai Europos ombudsmenui) ir neoficialias (SOLVIT, ECC-Net ir pan.) priemones. Būtų galima parengti labiau interaktyvią svetainę, kurioje piliečiai galėtų gauti reikalingą informaciją prieš priimdami sprendimą kreiptis į vieną ar kitą instituciją, naudoti viena ar kitą priemonę.

Santykiai su Europos Komisija

Europos Komisija ir toliau lieka aiškia komiteto partnere peticijų nagrinėjimo procese, kadangi komiteto nariai ir toliau pasitiki Komisijos tarnybų ekspertize nagrinėjant peticijose iškeltas problemas. Darbo santykiai tarp dviejų institucijų nuolat gerėjo, tačiau komitetas ir toliau prašo, kad Komisija greičiau atsakytų prašymus atlikti tam tikrus tyrimus. Taip pat abi šalys turėtų atkreipti dėmesį į vieną konkretų aspektą, t. y. tai, kaip Komisija informuoja Parlamentą apie vykdomas procedūras dėl pažeidimų, tiesiogiai susijusias su peticijomis.

Nors Komisija teigia, kad visi sprendimai, susiję su procedūromis dėl pažeidimų, kiekvieną mėnesį skelbiami, reikia pažymėti, kad skelbiama pradedant pagrįstų nuomonių teikimo stadija, išskyrus tuos atvejus, kai nevykdomi Teisingumo Teismo sprendimai ir kai leidžiama skelbti nuo oficialaus pranešimo pateikimo, nebent Komisija nusprendžia kitaip. Atsižvelgiant į bylų skaičių ir į tai, kad sunku nuspėti, kaip greitai bus nagrinėjamas vienas ar kitas atvejis, taip pat į tai, kad nėra jokios paieškos sistemos, kuri leistų ieškoti tam tikro pažeidimo, šios duomenų bazės stebėjimas kiekvieną mėnesį būtų labai didelis žmogiškųjų išteklių ir laiko švaistymas. Taigi, reikėtų imtis papildomų priemonių, siekiant kad Komisija komitetui praneštų apie pažeidimų, susijusių su peticijomis, nagrinėjimo pažangą.

Santykiai su Europos ombudsmenu. Kandidatų į šį postą klausymai

Vienas iš komiteto 2009 m. prioritetų – kandidatų į Europos ombudsmeno postą klausymo organizavimas. Komiteto nariai, nors ir naujai išrinkti ne tik į komitetą, bet ir į Parlamentą, sugebėjo sėkmingai įgyvendinti savo pareigą.

Reikėtų paminėti, kad pirmoji naujojo komiteto ataskaita buvo susijusi su Europos ombudsmeno veikla 2008 m.(2). Joje pabrėžta, kad ombudsmeno vaidmuo ginant ES piliečių interesus Europos Sąjungos institucijų ir tarnybų atžvilgiu per 14 metų nuo tarnybos įkūrimo dienos pakito, ypač šį pokytį nulėmė ombudsmeno nepriklausomumas ir Europos Parlamento veiklos skaidrumo demokratinės priežiūros teisė.

Komiteto nariai pabrėžė savo įsitikinimą kad ombudsmeno vaidmuo apima skaidrumo ir atsiskaitomybės ES sprendimų priėmimo ir Europos Sąjungos administravimo procesuose skatinimą, taigi jo indėlis į Sąjungą, kurioje spendimai priimami kuo atviriau ir kuo labiau priartinant juos prie piliečio(3), yra ypač svarbus. Jie ragino ombudsmeną ir toliau dėti pastangas didinti informuotumą apie ombudsmeno veiklą ir veiksmingai ją vykdyti.

Išvados

2009 m. buvo pokyčių metai, 2010 m. komitetui turėtų būti sunkūs. Komisija turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti reglamento projektą dėl piliečių iniciatyvos; Peticijų komitetas teiks nuomonę pranešimui, kurį rengs Konstitucinių reikalų komitetas. Be to, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Pagrindinių teisių chartija tapo teisiškai privaloma. Šiuo metu sunku nuspėti, kaip tai paveiks komiteto veiklą, tačiau pagrindinės teisės sudaro vieną, iš peticijose labiausiai minimų temų. Turbūt greitai prireiks daugiau chartijos taikymo išaiškinimų.

PRIEDAI:

(1) Peticijų komiteto nuomonė dėl Bendrijos teisės taikymo stebėsenos (2007 m.) (2008/2337(INI) - pranešėja Diana Wallis (2009 03 31) (2) Europos Parlamento rezoliucija dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno 2008 m. veiklą (2009/2088(INI)), parengė Chrysoula Paliadeli (A7/0020/2009). (3) Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo I dalies, 1 straipsnio 2 dalis (C115/ 9.05.2008, p .0016).