dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Pakistano Islamo Respublikos susitarimo dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos sudarymo
(5942/2010 – C7-0264/2009 – 2009/0036(NLE))
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Pakistano Islamo Respublikos susitarimo dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos sudarymo
– atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Pakistano Islamo Respublikos susitarimo dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos projektą (8793/2009),
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2009)0106),– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (05942/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 63 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos b punktą ir 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0264/2009),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikis šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms“ (COM(2009)0665),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 79 straipsnio 3 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies 2 pastraipos a v punktą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 8 dalį,
– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A7-0231/2010),
1. pritaria susitarimo sudarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Pakistano Islamo Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.
AIŠKINAMOJI DALIS
Bendros aplinkybės
2000 m. rugsėjo 18 d. Taryba įgaliojo Komisiją derėtis dėl Europos bendrijos ir Pakistano readmisijos susitarimo. Po kelių derybų raundų 2008 m. rugsėjo 9 d. susitarimas buvo parafuotas derybininkų lygmeniu. 2009 m. birželio 4 d. Taryba priėmė sprendimą pasirašyti susitarimą, o 2009 m. spalio 26 d. Briuselyje Europos bendrija ir Pakistanas susitarimą pasirašė.
2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Sąjunga pakeitė Europos bendriją ir perėmė jos teises ir pareigas. Sudarydama susitarimą Sąjunga vykdo procedūras, nurodytas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 6 dalies a punkte, kuriame nurodyta, kad Taryba priima sprendimą dėl susitarimo sudarymo.
Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Parlamentas turi duoti pritarimą siūlomam susitarimui. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas (LIBE) yra atsakingas komitetas, o Užsienio reikalų komitetas (AFET) teikia nuomonę.
Dalykas
Susitarimo tikslas – stiprinti prašančių valstybių ir valstybių, į kurias kreipiamasi, administracijų bendradarbiavimą siekiant, kad readmisijos procesas vyktų sparčiau. Šiuo tikslu susitarime numatytas visiškai abipusis įsipareigojimas priimti atgal savo šalies piliečius ir, tam tikromis sąlygomis, trečiosios šalies piliečius ir asmenis be pilietybės, taip pat numatytos reikiamos techninės nuostatos, susijusios su readmisijos procedūra (readmisijos paraiška, įrodymai, terminai, perdavimo tvarka ir vežimo būdai).
Siekiama, kad susitarimas būtų svarbi kovos su nelegalia imigracija į Europos Sąjungą priemonė ir sustiprintų saugumą jos teritorijoje. Pakistanas yra svarbi šalis, iš kurios atvyksta arba per kurią tranzitu vyksta migrantai, kurie neatitinka arba jau nebeatitinka atvykimo, buvimo ar gyvenimo Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje sąlygų (vadovaujantis 2008 m. Komisijos duomenimis apie ES 27: 13 348 asmenys sulaikyti, 17 016 nuspręsta grąžinti, 4 424 išsiųsti, iš kurių 3 667 grąžinti į trečiąją šalį). Susitarimas su Pakistanu taip pat svarbus regioniniu požiūriu, jis parems ES pastangas stiprinant bendradarbiavimą su kitomis regiono šalimis.
Susitarime numatyta sąlyga, kad juo nepažeidžiami kiti tarptautinės teisės aktai ir duomenų apsaugos taisyklės. Už realų asmens grąžinimą visiškai atsako Pakistano ir atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos. Jos privalo laikytis atitinkamų įsipareigojimų, numatytų tarptautinėje teisėje, pvz. pabėgėlių negrąžinimo principo, ir už išsiuntimą turės atsakyti nacionaliniuose teismuose. Pabėgėlių negrąžinimo principas taip pat susijęs su tam tikromis procedūromis, nes valstybės narės privalo atlikti netinkamo elgesio rizikos analizę, įskaitant netiesioginio išsiuntimo į tarpinę šalį atvejais. Visos valstybės narės yra Konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir Europos žmogaus teisių konvencijos šalys, todėl privalo šių įsipareigojimų laikytis.
Susitarimu įsteigiamas Jungtinis readmisijos komitetas, kuris gali priimti savo darbo tvarkos taisykles.
Kadangi iš visų Europos institucijų Jungtiniame readmisijos komitete dalyvauja tik Europos Komisija, Europos Parlamentas turėtų prašyti Komisijos nuolat teikti informaciją apie komiteto veiklą.
Teritorinis taikymas
Pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 3 straipsnį Jungtinė Karalystė informavo, kad nori dalyvauti priimant ir taikant šį sprendimą. Vadovaudamasi tuo pačiu protokolu Airija nusprendė nedalyvauti priimant šį sprendimą. Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikytinas.
Įsigaliojimas, trukmė ir nutraukimas
Susitarimas įsigalios antro mėnesio nuo tos dienos, kai šalys praneš viena kitai, kad ratifikavimo procedūros baigtos, pirmą dieną.
20 straipsnio 3 dalyje numatyta sąlyga, kad susitarimas atgaline data netaikomas, tai reiškia, kad jis nebus taikomas tiems Pakistano piliečiams, kurie atvyko į valstybės narės teritoriją prieš jam įsigaliojant.
Kitos nuostatos
Europos Sąjunga turėtų imtis visų reikiamų veiksmų siekdama užtikrinti, kad Pakistano valstybė ratifikuotų 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir 1984 m. JT Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą.
MAŽUMOS NUOMONĖ
pagal Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnio 3 dalį pateikė
Sylvie Guillaume, S&D frakcijos vardu,
Hélène Flautre, Franziska Keller, Jean Lambert ir Judith Sargentini, Greens/EFA frakcijos vardu
Rui Tavarès, Cornelia Ernst ir Marie-Christine Vergiat, GUE/NGL frakcijos vardu
ES ir Pakistano susitarimas dėl readmisijos yra pirmasis susitarimas, sudaromas laikantis Lisabonos sutarties. Todėl Europos Parlamentas privalo užtikrinti, jog sudarant šį susitarimą būtų visiškai laikomasi ES sutarčių, Europos ir tarptautinės teisės dėl pagrindinių teisių ir prieglobsčio.
Mes balsavome prieš esamą susitarimą dėl šių priežasčių:
– pagal susitarimą siekiama sugrąžinti asmenis į šalį, kuri nesilaiko atitinkamų žmogaus teisių standartų, kuri nepasirašė 1951 m. Ženevos konvencijos ir kurioje dėl esamos padėties nesudaromos sąlygos saugiam grįžimui. Be to, Pakistane jau kilo problemų siekiant priimti didelį skaičių perkeltųjų asmenų;
– į susitarimą neįtrauktos griežtos apsaugos priemonės ir mechanizmai, susiję su pagrindinių teisių pažeidimais;
– susitarime daug spragų ir neaiškumų, ypač susijusių su apibrėžtimis, kelionės dokumentais, paraiškų dėl readmisijos nagrinėjimo terminais, tranzito operacijomis, įrodymo našta ir galimu taikymu atgaline data. Šie neaiškumai galėtų būti pašalinti Jungtiniame readmisijos komitete, kurio veikloje EP, deja, nedalyvauja, nors tai, atsižvelgus į jo naują kompetenciją, būtų visiškai teisėta;
– susitarime tinkamai neužtikrinama asmens duomenų apsauga – duomenys gali būti perduoti „kitoms įstaigoms“ negavus asmens sutikimo;
Užsienio reikalų komitetoNUOMONĖ (– prieš sudarant naujus susitarimus būtina įvertinti ankstesnius susitarimus.7.6.2010)
pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui
dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Pakistano Islamo Respublikos susitarimo dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos sudarymo
Po aštuonerius metus trukusių Europos Komisijos ir Pakistano derybų pagaliau buvo pasiektas susitarimas dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos procedūros ir, atsižvelgiant į jo sudarymą, 2009 m. spalio mėn. buvo pasirašytas sutartas tekstas. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Parlamentas turi duoti pritarimą siūlomam susitarimui; jeigu Parlamentas balsuoja ir atmeta susitarimą, jis negali įsigalioti. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas (LIBE) – pagrindinis komitetas, ir, atsižvelgiant į ilgalaikį Užsienio reikalų komiteto domėjimąsi Pakistanu, Užsienio reikalų komitetas paprašė leisti parengti nuomonę.
Siūlomame sprendime dėl susitarimo sudarymo numatoma vidaus tvarka, reikalinga susitarimui taikyti praktiškai. Prie pasiūlymo pridedamame aiškinamajame memorandume Komisija pabrėžia, kad readmisijos įsipareigojimai yra visiškai abipusiai, apimantys savo piliečius, trečiosios šalies piliečius ir asmenis be pilietybės. Buvo susitarta dėl Danijai ir pastaruoju metu Airijai taikytinos nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo sprendimo.
Pradiniame nuomonės projekte atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas buvo raginamas atmesti pasiūlymą pabrėžiant nestabilią vidaus padėtį ir nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus Pakistane ir tai, kad Komisija derybų metu nesistengė užtikrinti, kad būtų gerbiamos grąžinamų asmenų (Pakistano piliečių ir asmenų iš trečiųjų šalių ar asmenų be pilietybės, vykstančių tranzitu į galutinę paskirties valstybę) teisės ir užtikrinamas jų saugumas, tokia padėtis teikė mažai vilčių Pakistanui atsižvelgiant į privalomas readmisijas. Taip pat nerimą kėlė tai, kad niekada nebuvo atliktas joks 11 jau galiojančių readmisijos susitarimų vertinimas, ypač atsižvelgiant į susirūpinimą dėl pagarbos žmogaus teisėms.
Nariai sutarė, kad tai iš tiesų rimti susirūpinimą keliantys klausimai, tačiau nusprendė, kad aiški bendradarbiavimo su Pakistanu dėl readmisijos bazė būtų geriau negu padėtis, kai kyla pavojus, kad valstybės narės grąžins neteisėtus imigrantus ad hoc pagrindu, ir nėra ES kontrolės, susijusios su grąžinamų asmenų žmogaus teisių gerbimu, ar tai būtų Pakistano piliečiai, trečiosios šalies piliečiai ar asmenys be pilietybės, vykstantys tranzitu per Pakistaną. Readmisijos susitarimo 16 straipsnyje užtikrinama, kad ES turi kompetenciją šioje srityje. Komitetas pakartojo, kad būtina įvertinti susitarimus, kuriuos iki šiol sudarė ES, tačiau nusprendė, kad dėl šių bendrų nuostatų neturėtų būti atmestas šis konkretus susitarimas.
******
Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą siūlyti pritarti pasiūlymui.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data
1.6.2010
Galutinio balsavimo rezultatai
+:
–:
0:
40
10
0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai
Gabriele Albertini, Sir Robert Atkins, Michael Gahler, Marietta Giannakou, Andrzej Grzyb, Takis Hadjigeorgiou, Ioannis Kasoulides, Tunne Kelam, Nicole Kiil-Nielsen, Maria Eleni Koppa, Andrey Kovatchev, Wolfgang Kreissl-Dörfler, Eduard Kukan, Ryszard Antoni Legutko, Sabine Lösing, Ulrike Lunacek, Barry Madlener, Mario Mauro, Willy Meyer, Francisco José Millán Mon, Alexander Mirsky, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Raimon Obiols, Kristiina Ojuland, Pier Antonio Panzeri, Alojz Peterle, Mirosław Piotrowski, Bernd Posselt, Cristian Dan Preda, Fiorello Provera, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Jacek Saryusz-Wolski, Werner Schulz, Ernst Strasser, Charles Tannock, Zoran Thaler, Inese Vaidere, Kristian Vigenin, Boris Zala
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)
Elena Băsescu, Nikolaos Chountis, Hélène Flautre, Kinga Gál, Roberto Gualtieri, Judith Sargentini, György Schöpflin, Alf Svensson, Renate Weber
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)
Jean-Paul Besset, Michèle Striffler
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data
13.7.2010
Galutinio balsavimo rezultatai
+:
–:
0:
29
22
0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai
Roberta Angelilli, Rita Borsellino, Simon Busuttil, Philip Claeys, Carlos Coelho, Rosario Crocetta, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Cornelia Ernst, Tanja Fajon, Hélène Flautre, Kinga Gál, Nathalie Griesbeck, Sylvie Guillaume, Anna Hedh, Salvatore Iacolino, Sophia in ‘t Veld, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Timothy Kirkhope, Baroness Sarah Ludford, Monica Luisa Macovei, Clemente Mastella, Véronique Mathieu, Louis Michel, Jan Mulder, Georgios Papanikolaou, Carmen Romero López, Judith Sargentini, Csaba Sógor, Renate Sommer, Rui Tavares, Wim van de Camp, Daniël van der Stoep, Axel Voss, Renate Weber
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)
Alexander Alvaro, Edit Bauer, Michael Cashman, Anna Maria Corazza Bildt, Ioan Enciu, Monika Hohlmeier, Iliana Malinova Iotova, Franziska Keller, Jean Lambert, Petru Constantin Luhan, Antonio Masip Hidalgo, Mariya Nedelcheva, Marie-Christine Vergiat, Cecilia Wikström
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)
Pervenche Berès, Emilio Menéndez del Valle, Catherine Trautmann