Procedūra : 2009/2231(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0280/2010

Pateikti tekstai :

A7-0280/2010

Debatai :

PV 13/12/2010 - 20
CRE 13/12/2010 - 20

Balsavimas :

PV 14/12/2010 - 9.16
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0468

PRANEŠIMAS     
PDF 208kDOC 131k
2010 m. spalio 7 d.
PE 442.903v02-00 A7-0280/2010

dėl gero ES regioninės politikos valdymo: Europos Komisijos pagalbos ir kontrolės procedūros

(2009/2231(INI))

Regioninės plėtros komitetas

Pranešėja: Ramona Nicole Mănescu

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl gero ES regioninės politikos valdymo: Europos Komisijos pagalbos ir kontrolės procedūros

(2009/2231(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir ypač į jos 174–178 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą, susijusį su 2010 m. gegužės 28 d. Europos Sąjungos bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento peržiūrėjimo (COM(2010)0260),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo(1),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 21 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl valdymo ir partnerystės nacionaliniu bei regioniniu lygmenimis ir regioninės politikos projektų pagrindo(2),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl regioninės politikos ir jos finansavimo skaidrumo(3),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 17–18 d. Regionų komiteto baltąją knygą dėl daugiapakopio valdymo ir į konsultacijų ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į neoficialaus ministrų susitikimo, vykusio 2010 m. kovo 16–17 d. Malagoje, išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 6 d. Komisijos komunikatą „Atitinkamos valstybių narių ir Komisijos atsakomybės sritys bendrai valdant struktūrinius fondus ir Sanglaudos fondą. Dabartinė padėtis ir perspektyvos naujuoju programavimo laikotarpiu po 2006 m.“ (COM(2004)0580),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 14 d. Komisijos komunikatą apie derybų dėl sanglaudos politikos strategijų ir programų 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu rezultatus (COM(2008)0301),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2006 ir 2008 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatą „Komisijos dalijamojo struktūrinių veiksmų valdymo priežiūros stiprinimo veiksmų planas“ (COM(2008)0097),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 3 d. Komisijos komunikatą „Komisijos dalijamojo struktūrinių veiksmų valdymo priežiūros stiprinimo veiksmų plano įgyvendinimo ataskaita“ (COM(2009)0042),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 28 d. Komisijos narių P. Sameckio ir V. Špidlos komunikatą Komisijai, kuriame pateikiama su Komisijos dalijamojo struktūrinių veiksmų valdymo priežiūros stiprinimo veiksmų planu susijusios veiklos tarpinė ataskaita (SEC(2009)1463),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 18 d. Komisijos komunikatą „Komisijos pasidalijamojo struktūrinių veiksmų valdymo priežiūros stiprinimo veiksmų plano poveikis“ (COM(2010)0052),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A7-0280/2010),

A. kadangi sanglaudos politika diegiama labai decentralizuotai ir ją taikant remiamasi subnacionalinių institucijų atsakomybės didinimu,

B.  kadangi sanglaudos politika – tai sritis, kurioje kaip priemonė tobulinti sprendimo priėmimo procesus pirmiausia vykdomas daugiapakopis valdymas ir nuo pat diskusijų etapo, vykstančio prieš teisės aktų leidybos etapą, aktyviai įtraukiamos subnacionalinės institucijos,

C. kadangi daugiapakopis valdymas yra Sąjungos, valstybių narių ir vietos bei regionų institucijų, taip pat socialinių ir ekonominių partnerių bei NVO koordinuota veikla, pagrįsta partnerystės ir bendro finansavimo principais ir skirta rengti bei taikyti Europos Sąjungos politiką ir pagal šią apibrėžtį atsakomybė padalijama įvairiems valdžios lygmenims;

D. kadangi iš 2006 m. Europos Audito Rūmų ataskaitos matyti, kad taikomos sanglaudos politikos kontrolės sistemos nebuvo pakankamai veiksmingos, o kompensuojant išlaidas klaidų dalis sudarė 12 proc., ir kadangi 2008 m. ataskaitoje šie duomenys buvo patvirtinti ir nustatyta, kad 11 proc. lėšų kompensuota netinkamai,

E.  kadangi siekiant, kad sumažėtų klaidų, pagerėtų kontrolės sistema ir būtų teikiama didesnė pagalba subnacionalinėms institucijoms ir paramos gavėjams, reikia, kad Komisija stiprintų savo priežiūrą, nes visi šie dalykai ilgainiui padės vykdyti labiau su rezultatais siejamą ir naudotojams palankesnę politiką,

F.  kadangi itin sudėtingos prašymų dėl finansavimo pateikimo procedūros ir pernelyg dažni patikrinimai gali atbaidyti potencialius naudos gavėjus nuo sanglaudos politikos,

G. kadangi praktinius sprendimus dėl viešųjų paslaugų (pvz., viešojo transporto, geriamojo vandens, visuomenės sveikatos, socialinio būsto ir visuomenės švietimo), kurių laukia mūsų piliečiai, galima rasti tik pasitelkiant gerą valdymą, kuris apimtų dvi viena kitą papildančias sistemas – institucijų sistemą, pagal kurią kompetencijos sritys ir biudžeto lėšos būtų paskirstomos tarp valstybės, regionų ir vietos valdžios institucijų, bei partnerystės sistemą, kuri konkrečioje teritorijoje padėtų sutelkti viešuosius ir privačius tam tikru klausimu suinteresuotus subjektus,

H. kadangi įgyvendinant sanglaudos politiką partnerystė, kurią vykdant derėtų atsižvelgti į visas susijusias bendruomenes ir grupes, gali būti naudinga ir turėti pridėtinę vertę, nes didinamas teisėtumas, užtikrinamas skaidrumas bei geresnis lėšų panaudojimas, be to ji turėtų būti vertinama socialinės ir pilietinės vertės požiūriu,

I.   kadangi taikant integruotą požiūrį reikėtų atsižvelgti į konkrečias regionų charakteristikas (geografines ir gamtines kliūtis, gyventojų mažėjimą, atokiausius regionus ir t. t.) siekiant išspręsti vietos ir regiono problemas,

Veiksmingas daugiapakopis valdymas

1.  palankiai vertina Regionų komiteto baltąją knygą dėl daugiapakopio valdymo ir subnacionalinio subsidiarumo pripažinimo Lisabonos sutartyje; pabrėžia, kad daugiapakopio valdymo metodas turėtų būti taikomas ne tik vertikaliai, bet ir horizontaliai to paties lygmens subjektams vykdant Sąjungos pasidalijamosios kompetencijos sričių politiką, įskaitant sanglaudos politiką;

2.  palankiai vertina 2010 m. kovo mėn. Malagoje vykusio neoficialaus ministrų susitikimo išvadas ir mano, kad daugiapakopis valdymas yra išankstinė sąlyga siekiant Europos teritorinės sanglaudos; ragina nustatyti, kad valstybės narės privalėtų taikyti šį principą politikos, kuri daro didelę teritorinę įtaką, srityse siekiant užtikrinti proporcingą teritorinį vystymąsi pagal subsidiarumo principą; pabrėžia, kad ši nuostata neturėtų lemti su didesne našta susijusių procedūrų;

3.  mano, kad geras daugiapakopis valdymas turėtų būti paremtas požiūriu „iš apačios į viršų“, pagal kurį būtų atsižvelgiama į kiekvienoje valstybėje narėje esančius administracinius skirtumus; ragina valstybes nares nustatyti veiksmingiausius valdymo įvairiais lygmenimis metodus ir sustiprinti bendradarbiavimą su regionų ir vietos valdžios institucijomis ir Bendrijos administracija, pvz., su Komisija rengiant reguliarius visų lygmenų valdžios pareigūnų posėdžius arba sudarant teritorinius Europos paktus, kurie padėtų savanorišku pagrindu susieti įvairių lygių kompetentingas valdžios institucijas;

4.  rekomenduoja susisteminti teritorinio poveikio analizę, į politinių sprendimų rengimo procesą įtraukiant įvairius susijusius veikėjus, kad jie galėtų suvokti Bendrijos teisėkūros ir ne teisėkūros pasiūlymų padarinius jų teritorijų ekonomikai, socialiniams reikalams ir aplinkai;

5.   pabrėžia, kad vykdant daugiapakopį valdymą dėl tarpvalstybinių ryšių, užsimezgusių tarp privačių ir viešųjų subjektų, galima geriau išnaudoti teritorinės sanglaudos potencialą; ragina valstybes nares, kurios dar nepatvirtino nuostatų, reikalingų norint įsteigti Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes (ETBG), kuo greičiau tai padaryti; rekomenduoja Komisijai skatinti informacijos mainus tarp jau įsteigtų ETBG ir grupių, kurios steigiamos įgyvendinant esamas programas; džiaugiasi dėl Regionų komiteto atlikto darbo kokybės ETBG klausimu ir ragina naudoti turimas priemones, ypač Lisabonos stebėsenos platformą ir Subsidiarumo stebėsenos tinklą tam, kad būtų skatinamas keitimasis geriausia patirtimi regionuose ir valstybėse narėse siekiant nustatyti ir bendrai apibrėžti tikslus bei paskesnio planavimo veiksmus ir vėliau atlikti sanglaudos politikos rezultatų lyginamąjį vertinimą;

6.  ragina nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas šiuo programavimo laikotarpiu aktyviau taikyti integruotą požiūrį; siūlo nustatyti, kad, atsižvelgiant į būsimą sanglaudos politiką, šis požiūris būtų privalomas; mano, kad taikant lankstų ir integruotą požiūrį reikėtų atsižvelgti ne tik į teritorinio vystymosi ekonominius, socialinius ir aplinkos apsaugos aspektus, bet ir sudaryti galimybes koordinuoti įvairių partnerių interesus, atsižvelgiant į teritorinius ypatumus, kad būtų įveikiami sunkumai vietos ir regioniniu lygmeniu;

7.  ragina Komisiją parengti viešiesiems ir privatiems subjektams skirtą vadovą, kaip praktiškai taikyti daugiapakopio valdymo principus ir integruotą požiūrį; rekomenduoja finansuoti šių dviejų metodų propagavimo veiksmus pagal straipsnį „Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) – Techninė pagalba“;

8.  rekomenduoja Regionų komitetui pasinaudoti 2011 m. atvirų durų dienomis ir, jei šiuo metu dar būtų įmanoma, 2010 m. atvirų durų dienomis kaip proga skatinti ir plėtoti diskusijas dėl tinkamiausių daugiapakopio valdymo priemonių nustatymo; siūlo sukurti Europos daugiapakopio valdymo ženklą ir nuo 2011 m. naudoti jį visuose ES regionuose;

9.  pastebi, kad decentralizuoti įgyvendinimo mechanizmai yra svarbiausias daugiapakopio valdymo veiksnys; atsižvelgdamas į supaprastinimo poreikį, ragina valstybes nares ir regionus, jei reikia, deleguoti dalies veiksmų programų vykdymą ir ypač geriau pasinaudoti visuotinėmis dotacijomis; ragina jas imtis reikiamų teisinių ir finansinių decentralizavimo priemonių, kad daugiapakopio valdymo sistema galėtų veikti veiksmingai ir laikantis partnerystės ir subsidiarumo principų; pabrėžia, kad reikėtų labiau įtraukti regionų ir vietos valdžios institucijas, ypač tas, kurios turi teisėkūros įgaliojimus, nes jos turi daugiausiai informacijos apie savo regionų galimybes ir poreikius ir todėl galėtų prisidėti prie geresnio sanglaudos politikos įgyvendinimo;

10. ragina valstybes nares nuo pat derybų dėl Sąjungos teisės aktų ir programų, kurios finansuojamos struktūrinių fondų lėšomis, ankstyvųjų etapų įtraukti susijusias regionų ir vietos valdžios institucijas ir pilietinės visuomenės veikėjus siekiant, kad įvairių valdžios lygmenų dialogas vyktų laiku; ragina šias institucijas tokiomis pačiomis teisėmis kaip ir nacionaliniai atstovai dalyvauti už sprendimų priėmimus atsakingų organų veikloje;

11. pabrėžia, kad norint veiksmingai panaudoti lėšas ir užtikrinti jų maksimalų poveikį, reikia turėti pakankamai administracinių pajėgumų ES ir regionų ir vietos lygmeniu; taigi ragina Komisiją pagerinti savo administracinius pajėgumus siekiant padidinti sanglaudos politikos pridėtinę vertę ir užtikrinti veiksmų tvarumą ir skatina valstybes nares garantuoti atitinkamas administracines struktūras ir atitinkamą žmogiškąjį kapitalą įdarbinimo, atlyginimų, mokymo, išteklių, procedūrų, skaidrumo ir prieinamumo srityse;

12. taip pat ragina valstybes nares, jei reikia, stiprinti regionų ir vietos valdžios institucijų vaidmenį rengiant, valdant ir įgyvendinant programas ir didinant jų turimus išteklius; rekomenduoja vykdant sanglaudos politiką taikyti vietos plėtros metodiką, grindžiamą vietos partneryste, ypač projektams, susijusiems su miesto, kaimo ir tarpvalstybiniais klausimais; ragina Komisiją skatinti regionų, turinčių panašų tam tikros rūšies plėtros potencialą, partnerystę ir užtikrinti, kad būtų nustatyta tinkama makroregioninio bendradarbiavimo koordinavimo sistema ES lygmeniu;

13. mano, kad taikant partnerystės ir bendro finansavimo principus subnacionalinės valdžios institucijos prisiima daugiau atsakomybės įgyvendinant sanglaudos politiką; primena, kad pritaria šiems gero valdymo principams, ir ragina juos ir toliau taikyti neatsižvelgiant į dėl ekonomikos krizės ribojamas viešąsias išlaidas;

14. pataria sustiprinti partnerystės praktiką ir ragina Komisiją pateikti suderintą partnerystės koncepcijos apibrėžtį, kaip sąlygą norint užmegzti tikrą partnerystę su regionų ir vietos valdžios institucijomis ir pilietinės visuomenės veikėjais; ragina Komisiją iš tikrųjų patikrinti, kaip taikomas šis principas, ir sukurti konkrečias vertinimo priemones bei skleisti šios srities pažangiąją patirtį naudojant IRT priemones; primena, kad partnerystė gali padėti užtikrinti veiksmingumą, efektyvumą, teisėtumą ir skaidrumą visuose struktūrinių fondų programų sudarymo ir įgyvendinimo etapuose, taip pat padidinti įsipareigojimus ir ryšį su programų rezultatais; pabrėžia svarbų savanoriavimo vaidmenį partnerystės procese;

15. atkreipia dėmesį į tai, kad pasitelkiant pilietinės visuomenės organizacijas ir NVO būtina konsultuotis su visuomene, siekiant įtraukti jų pasiūlymus ir pabrėžia, kad pilietinės visuomenės dalyvavimas padeda įteisinti sprendimų priėmimo procesą; pažymi, kad pastangos įtraukti visuomenę į pasirengimus 2007–2013 m. veiksmų programoms vykdyti nebuvo tokios sėkmingos kaip tikėtasi; ragina Komisiją nustatyti gerąją patirtį ir palengvinti jos taikymą siekiant aktyvesnio visuomenės dalyvavimo kitu programavimo laikotarpiu;

16. ragina įtraukti daugiapakopio valdymo principą į visus strategijos „ES 2020“ kūrimo ir įgyvendinimo etapus siekiant užtikrinti, kad už rezultatus iš tikrųjų atsakytų regionų ir vietos valdžios institucijos, kurios turi įgyvendinti šią strategiją; šiuo požiūriu primena atitinkamą pasiūlymą dėl vietos ir regionų valdžios institucijų teritorinio pakto dėl strategijos „Europa 2020“ siekiant paskatinti regionus ir miestus prisidėti prie sėkmingo strategijos „ES 2020“ tikslų įgyvendinimo;

17. rekomenduoja Komisijai iš naujo apsvarstyti galimybę įgyvendinti Europos Parlamento pradėtą bandomąjį projektą „Programa „Erasmus“ išrinktiems vietos ir regioniniams atstovams“ ir norint padidinti siūlomų projektų kokybę bei pasiekti veiksmingumo tikslą ragina Komisiją pagal ERPF veiklos techninei pagalbai skirtą biudžeto eilutę kartu su partneriais, kurie specializuojasi įgyvendindami inegruotro požiūrio ir daugiapakopio valdymo koncepcijas, sukurti vietos ir regionų subjektų, vykdančių sanglaudos politikos programas, mokymo ir judumo sistemą; taigi prašo Komisijos skirti pakankamai lėšų šioms iniciatyvoms ir stiprinti regionų ir vietos valdžios institucijų ryšius, taip pat ir pasitelkiant Regionų komitetą;

18. mano, kad Europos regionų tinklai turėtų aktyviau dirbti geros patirties, valdymo ir partnerystės srityje, skirti daugiau dėmesio politinei ir strateginei patirčiai, įgytai ankstesnių programos etapų metu, ir užtikrinti galimybę visuomenei gauti svarbiausią informaciją apie geriausią patirtį visomis Europos Sąjungos kalbomis ir taip padėti užtikrinti, kad geroji patirtis būtų iš tikrųjų pritaikoma;

Komisijos vaidmens remiant regionų ir vietos valdžios institucijas stiprinimas

19. mano, kad stiprinant regionų ir vietos lygmens vaidmenį turi būti atitinkamai stiprinama Komisijos priežiūra, kurią vykdant dėmesys turėtų būti kreipiamas į audito sistemos, o ne pavienių projektų kontrolę; taigi ragina taikyti nacionalinių audito įstaigų ES sertifikavimo sistemą; ragina Komisiją baigti tvirtinti atitikties vertinimo ataskaitas, kad būtų išvengta mokėjimų vėlavimo ir lėšų praradimo dėl įsipareigojimų panaikinimo, ir iki 2012 m. pateikti pasiūlymą dėl toleruotinos klaidų rizikos;

20. palankiai vertina Komisijos 2010 m. vasario veiksmų plano ataskaitos išvadas ir taisomuosius bei prevencinius veiksmus, kurių buvo imtasi iki šiol; ragina Regioninės politikos GD toliau taikyti šias priemones visą įgyvendinimo laikotarpį siekiant išlaikyti įgyvendinant veiksmų planą įgytą tempą;

21. pabrėžia, kad Europos iniciatyvos, susijusios su sanglaudos ir struktūrine politika, turėtų būti geriau koordinuojamos siekiant nepakenkti regioninės politikos nuoseklumui; taigi ragina sustiprinti Komisijos Regioninės politikos generalinio direktorato, atsakingo už sanglaudos ir struktūrinę politiką, ir generalinių direktoratų, atsakingų už atitinkamas sektorių iniciatyvas, koordinavimą; atsižvelgiant į Lisabonos sutartimi numatomą regionų ir vietos valdžios institucijų teisių stiprinimą ragina, kad minėtosios institucijos labiau prisidėtų prie politikos plėtojimo Komisijos lygmeniu, siekiant padidinti projektų teikėjų atsakomybę: tačiau taip pat reikalauja, kad Komisija labiau kontroliuotų rezultatus vietoje siekiant geriau įvertinti projektų struktūros veiksmingumą ir priemonių efektyvumą, atsižvelgiant į nustatytus tikslus;

22. ragina Komisiją aktyviau vykdyti iniciatyvą „Mokyti mokytojus“ (angl. „Train the trainers“), skirtą valdymo ir sertifikavimo institucijoms; pabrėžia, kad turėtų būti vykdoma nuolatinė stebėsena siekiant užtikrinti, kad mokymo turinys iš tikrųjų būtų perduodamas žemesniems lygmenims adekvačiai, t. y. kad būtų paisoma vietos subjektų;

23. ragina Komisiją skubiai įsteigti naują duomenų bazės „SFC 2007“ svetainę, kad visi su struktūriniais fondais susiję subjektai galėtų turėti tiesioginę prieigą prie atitinkamos informacijos; rekomenduoja valstybėms narėms viešinti ir skleisti informaciją apie šią priemonę regionų ir vietos valdžios institucijoms bei galutiniams paramos gavėjams;

24. ragina Komisiją nustatyti papildomas techninės pagalbos priemones siekiant regionų ir vietos lygmeniu skleisti žinias apie problemas, susijusias su įgyvendinimu, ypač valstybėse narėse, kuriose Komisijai atlikus 2000–2006 m. vykdytų sanglaudos politikos programų ex post vertinimą pastebėta nuolatinių problemų, susijusių su administraciniais gebėjimais įgyvendinant šias programas;

25. ragina visais audito lygmenims standartizuotai taikyti vieną informacijos modelį ir vieną audito modelį (SISA) siekiant išvengti audito dubliavimo ir per didelės kontrolės; ragina Komisiją išleisti vieną audito vadovą, į kurį būtų įtrauktos visos iki šiol pateiktos rekomendacinės pastabos;

26. ragina valstybes nares ir toliau naudotis finansų valdymo priemonėmis siekiant pagerinti projektų kokybę ir padidinti privačių subjektų, ypač MVĮ, dalyvavimą Europos projektuose; ragina Komisiją supaprastinti šių priemonių veikimo taisykles, nes dėl dabartinio šių taisyklių sudėtingumo jomis per mažai naudojamasi;

27. yra įsitikinęs, kad laikytis procedūrų negalima intervencijų kokybės sąskaita; ragina Komisiją ateityje vykdyti labiau su rezultatais siejamą politiką, pagal kurią daugiau dėmesio būtų kreipiama į veiklos kokybę ir strateginių projektų rengimą, o ne į kontrolę; šiuo tikslu ragina Komisiją nustatyti objektyvius ir pamatuojamus rodiklius, kurie būtų panašūs visoje Sąjungoje, kad stebėjimo ir vertinimo sistemos būtų geresnės, ir ekonominės krizės atveju toliau svarstyti taisyklių lankstumo klausimą;

28. pabrėžia, kad skaidrios ir aiškios procedūros yra gero valdymo veiksnys; taigi palankiai vertina vykstantį Finansinio reglamento ir struktūrinių fondų taisyklių supaprastinamą ir ragina valstybes nares visiškai laikytis peržiūrėto Finansinio reglamento reikalavimų ir atskleisti informaciją apie galutinius struktūrinių fondų naudos gavėjus; ragina Komisiją pasiūlyti suprantamas taisykles, kurių nereikėtų dažnai keisti; ragina siekti, kad fondų struktūra po 2013 m. būtų paprastesnė ne dėl ekonominės krizės, o tam, kad tai taptų bendru būsimos sanglaudos politikos principu siekiant palengvinti lėšų panaudojimą, ir rekomenduoja skaidriau ir lanksčiau naudoti ES lėšas, kad būtų išvengta papildomos administracinės naštos, kuri gali atbaidyti potencialius partnerius nuo dalyvavimo projektuose;

29. palankiai vertina Komisijos strateginį pranešimą dėl 2010 m. sanglaudos politikos programų įgyvendinimo, kuriame galima rasti politikos formavimo procesui svarbios informacijos; mano, kad į šiuos rezultatus taip pat reikia labai atsižvelgti rengiant pasiūlymus, kuriais siekiama gerinti veiksmingą sanglaudos politikos programų įgyvendinimą;

30. primena, kad remia tvirtą ir tinkamai finansuojamą sanglaudos politiką, kuri galėtų padėti užtikrinti visų Europos Sąjungos regionų darnų vystymąsi; ragina ir po 2013 m. išlaikyti šiai politikos sričiai skirtas biudžeto lėšas ir atmesti bet kokius bandymus renacionalizuoti šią politikos sritį;

31. ragina Komisiją rengiant būsimus reglamentus taikyti diferencijavimo ir proporcingumo principus ir pritaikyti reikalavimus atsižvelgiant į programų dydį ir partnerių tipą, ypač jeigu dalyvauja nedidelės viešosios institucijos; ragina plačiau naudoti visiems fondams nustatytas vienkartines ir nustatyto dydžio išmokas, ypač išmokas pridėtinėms išlaidoms ir techninei pagalbai; siūlo numatyti nuostatą, pagal kurią naujoviškiems projektams būtų taikomi lankstūs vertinimo kriterijai siekiant juos skatinti, o bandomiesiems projektams – ne tokie griežti kontrolės reikalavimai; ragina Komisiją dažniau taikyti pasitikėjimo principą toms valstybėms narėms, kurios įsipareigoja tinkamai naudoti lėšas ir kurioms tai pavyksta;

32. siekiant ateityje parengti naudotojams palankesnę politiką, ragina labiau derinti ir jungti struktūrinių fondų taisykles ir vengti skaidyti projektus į skirtingas dalis tam, kad jie būtų priskirti skirtingiems fondams; rekomenduoja rūpintis ne tik tuo, ar išlaidos tvarkomos teisingai, bet ir intervencijų kokybe ir tuo, kad lėšos būtų telkiamos su valdymu susijusiai pagalbai finansuoti;

33. ragina Komisiją kuo skubiau pateikti pasiūlymus dėl kito programavimo laikotarpio taisyklių, priimti įgyvendinimo reglamentą, parengti reikalingas gaires ir laiku suteikti mokymą apie jas, taip pat ragina palengvinti derybų procesą ir veiksmų programų tvirtinimą siekiant išvengti delsimo įgyvendinant sanglaudos politiką ir panaudojant lėšas po 2013 m.;

34. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

(1)

OL L 210, 2006 7 31, p. 25.

(2)

Priimti tekstai, P6_TA(2008)0492.

(3)

Priimti tekstai, P7_TA(2010)0201.


AIŠKINAMOJI DALIS

Per paskutinius įgaliojimų decentralizavimo keliose valstybėse narėse dešimtmečius gerokai sustiprinta regioninės ir vietos valdžios kompetencija įgyvendinant Bendrijos politiką.

Reformų sutartimi į Bendrijos teisę bendros kompetencijos srityje įtraukus subnacionalinį subsidiarumą, teritorinės valdžios institucijoms šiandien leidžiama aktyviau dalyvauti sprendimų priėmimo procese rengiant ir įgyvendinant strategijas ir jos, kaip pagarbos vertos partnerės, gali dalyvauti siekiant Bendrijos tikslų.

Toks svarbus žingsnis siekiant daugiapakopio valdymo yra atsakas į Parlamento prašymus stiprinti subnacionalinių valdžios institucijų dalyvavimą kuriant strategijas ir visais atžvilgiais atsižvelgti į skirtingas šalių konstitucines vertybes.

Veiksmingas įgyvendinimas labai priklauso nuo to, kaip suvokiamos politikos kryptys; o šiuo etapu įtraukus vietos ir regioninės valdžios institucijas (nes jos geriausiai žino savo teritorijos ir tos teritorijos gyventojų poreikius) užtikrinami geresni rezultatai vėlesniu etapu.

Taigi svarbu pabrėžti sprendimų priėmimo etapą iki teisės akto priėmimo, taip pat pridėtinę vertę, kurią ES teritorinių strateginių planų plėtrai teikia politikos kryptys ir pažangioji patirtis, įgyvendinamos vietos ir regioniniu lygmenimis.

Tokio požiūrio pirmiausia pradėta laikytis kuriant sanglaudos politiką: jos regioninis aspektas ir partnerystės principo taikymas rodo sanglaudos politikos pridėtinę vertę ir padeda užtikrinto jos veiksmingumą ir tvarumą.

Regionų komiteto baltoji knyga dėl daugiapakopio valdymo

Pateikus regionų komiteto baltąją knygą laiku pradėtos diskusijos dėl šio principo, kaip praktinės priemonės priimant sprendimus bendros kompetencijos Bendrijos politikos srityse, bendro supratimo.

Siekiant įvertinti, kaip sanglaudos politikos srityje būtų galima plėsti daugiapakopio valdymo požiūrį, nagrinėjami šie aspektai:

· Abiem daugiapakopio valdymo aspektais (vertikaliuoju – įvairaus lygmens valdžios institucijų, įskaitant ekonomines ir socialines interesų grupes, bendradarbiavimas ir horizontaliuoju – to paties lygmens veikėjų bendradarbiavimas) turi būti užtikrintas daugiapakopis veikėjų bendradarbiavimas ir integruotas požiūris, taikomas įgyvendinant politikos kryptis.

· Aiškiau apibrėžus partnerystės principą būtų lengviau užmegzti tikrą partnerystę su regioninės ir vietos valdžios institucijomis; visų pirma jau ankstyvuoju derybų dėl ES diskusijų etapu reikia stiprinti vietos lygmens vaidmenį ir konsultavimąsi su jo atstovais. Partnerystės principas dažnai neveiksmingas dėl menko vietos valdžios institucijų dalyvavimo.

· Diskusijos dėl daugiapakopio valdymo glaudžiai susijusios su diskusijomis dėl teritorinės sanglaudos: subnacionalinių subjektų įtraukimas siekiant ES tikslų yra būtina veiksmingos teritorinės sanglaudos sąlyga. Baltoji knyga dėl teritorinės sanglaudos, kaip žaliosios knygos tęsinys, būtų laiku taikoma priemonė, padedanti suprasti, kaip rengiant būsimą regioninę politiką pasitelkus daugiapakopį valdymą įgyvendinti teritorinę sanglaudą ir pradėti derybas dėl kito teisės aktų paketo.

· Teritorinio bendradarbiavimo potencialas turi būti geriau išnaudojamas siekiant skatinti daugiapakopį bendradarbiavimą abipus nacionalinių sienų. Pasienio regionai turi nepanaudotą teritorinį potencialą ir yra vieta, kurioje susijungia strategijos. Be to, pagrindinis teritorinio bendradarbiavimo vaidmuo siekiant „ES 2020 m.“ tikslų pabrėžtas daugelyje atsakymų į klausimus, užduotus pastarojo meto konsultacijose su visuomene. Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės turėtų būti skatinamos kaip priemonė siekiant sukurti tarpvalstybinio bendradarbiavimo sistemą ir užtikrinti, kad regioniniu ir vietos lygmenimis būtų prisiimama atsakomybė už įvairių sričių politiką.

· Būtina geresnio sanglaudos politikos valdymo sąlyga – taisyklių supaprastinamas Bendrijos ir nacionaliniu lygmenimis. Neseniai padaryti bendrųjų ir Europos regioninės plėtros fondo reglamentų pakeitimai – svarbus žingsnis pirmyn, bet supaprastinamas neturėtų būti siejamas tik su tokiu laikinu ir išskirtiniu reiškiniu kaip ekonomikos krizė. Priešingai, tai turėtų įkvėpti ateityje priimti struktūrinių fondų teisės aktus. Nacionalines nuostatas, dėl kurių labai dažnai padidėja administracinė našta, kuri nėra būtina pagal Bendrijos taisykles, turėtų supaprastinti ir valstybės narės. Kaip būtiną atsvarą visais lygmenimis reikėtų sukurti griežtesnio vertinimo kultūrą, siekiant užtikrinti veiksmingą kontrolę ir išvengti klaidų.

Komisijos vaidmens remiant regionų ir vietos valdžios institucijas stiprinimas

Antrojoje ataskaitos dalyje nagrinėjami bendro valdymo mechanizmai, visų pirma įvairios Europos Komisijos ir valstybių narių pareigos, ir rekomenduojama, kaip pagerinti programų įgyvendinimo sistemą.

Iš 2006 m. Europos Audito Rūmų ataskaitos matyti, kad taikomos sanglaudos politikos kontrolės sistemos yra nepakankamai veiksmingos, o kompensuojamų išlaidų klaidų koeficientas per didelis (12 %). 2008 m. metinėje ataskaitoje šie duomenys patvirtinami 11 % neteisėtai išmokėtų lėšų atveju.

Iš tikrųjų tie duomenys ne visiškai atspindi tikrąją padėtį, nes į juos įtraukti ir 2000–2006 m. duomenys, kai dabartinių kontrolės reikalavimų dar nebuvo.

Vis dėlto, kadangi trūksta duomenų, leidžiančių tinkamai įvertinti naujų 2007–2013 m. nuostatų veiksmingumą, daroma prielaida, kad struktūrinių fondų klaidų lygis dar per aukštas ir kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant didinti kontrolės sistemų veiksmingumą.

2008 m. Komisijos veiksmų plane dėl to, kaip stiprinti jos vykdomos priežiūros vaidmenį, įtraukti įvairūs veiksmai, kurių Komisija imasi siekdama pagerinti fondų veiklos rezultatus, įskaitant taisomuosius veiksmus ir būsimas prevencines priemones.

Šie veiksmai nagrinėjami ir pateikiamos pirmosios einamojo programavimo laikotarpio rekomendacijos, kaip stiprinti Komisijos vadovavimą kontrolės ir valdymo procedūroms ir kaip stiprinti Komisijos koordinuojamąjį vaidmenį kontrolės etapu.

Iš tikrųjų vienų programos įgyvendinimo metų nepakanka bendram vykdomų veiksmų poveikiui įvertinti. Tačiau 2010 m. vasario 3 d. ir vasario 18 d. Komisijos komunikatuose dėl veiksmų plano poveikio jau dabar galima matyti tam tikrų vilčių teikiančių dalykų.

Dabar nustatyta Komisijos vykdoma priežiūra laikoma nepakankama ir negali kompensuoti neveiksmingų kontrolės sistemų nacionaliniu lygmeniu per visą daugiametį laikotarpį. Komisijos audito vaidmuo turėtų būti stiprinamas nuo pat programų pradžios, o įgyvendinimo etapu svarbesnis vaidmuo turėtų būti skiriamas nacionaliniam lygmeniui.

Dabartinė atitikties vertinimo sistema visų pirma turi būti tiksliai reglamentuota, siekiant užkrinti jos visišką veiksmingumą per visą programavimo laikotarpį. Ši veikla dar nebaigta, dėl to gali vėluoti išmokos ir vėliau dėl automatinio įsipareigojimų panaikinimo gali būti prarandamos lėšos.

Kontrolė įgyvendinimo laikotarpiu turi būti gerinama leidžiant atlikti ad hoc patikrinimus ir didinti pagalbą pirmo lygmens kontrolei, kurią atlieka vadovaujančios institucijos, siekiant laiku ištaisyti klaidas ir sumažinti bendrą klaidų koeficientą. Komisijos teikiamas mokymas ir vadovavimas turėtų būti sutelktas daugiau į šį lygmenį, kuriame daugiausia pažeidimų, ir visų pirma į tuos sektorius, kuriuose nustatomas didžiausias pažeidimų procentas (neteisėtos išlaidos ir viešieji pirkimai).

Dėl tų klaidų iš dalies kaltos per sudėtingos struktūrinių fondų reglamentavimo taisyklės. Sanglaudos politikai būdinga bendros atsakomybės sistema lemia tai, kad labai sunku aiškinti ir taikyti taisykles, nes dalyvauja daug subjektų. Tai rodo, kad reikia nustatyti tikrąją struktūrinių fondų pridėtinę vertę, tačiau kartu kyla pavojus, kad ir klaidų rizika bus didesnė.

Todėl taisyklės turėtų būti supaprastintos, siekiant užtikrinti naudotojams palankesnes procedūras ir neatbaidyti galimų paramos gavėjų nuo dalyvavimo projektuose.

Kartu Komisijai reikia imtis žinių skatintojos vaidmens žemesniaisiais valdymo lygmenimis, imantis ir reguliavimo, ir ne reguliavimo iniciatyvų – kai kurios jų jau veikia, tik jas reikia stiprinti.

Nacionalinėms ir regioninėms valdymo institucijoms turėtų būti užtikrintos didesnės investicijos į finansinę pagalbą ir mokymą, siekiant didinti už programų valdymą atsakingų institucijų pajėgumus ir taisyklių išmanymą. Reikėtų nustatyti investicijų į institucinius pajėgumus prioritetus, visų pirma naujosiose valstybėse narėse, kur ši praktika dar nauja.

Vidutinės trukmės laikotarpiu tai leistų į programų valdymą ir kontrolę įtraukti daugiau subnacionalinių institucijų, o Komisija prisiimtų gerokai sustiprintą koordinavimo vaidmenį.

Be priemonių, vykdomų pasitelkus veiksmų planą, reikėtų ir daugiau iniciatyvų:

· stiprinti Komisijos pagalbą vadovaujančioms institucijoms – atsižvelgiant į tai, kad dauguma klaidų atsiranda pirmuoju kontrolės lygmeniu – tiksliniais seminarais pareigūnams, atsakingiems už valdymą, rekomendacine medžiaga, pažangiosios patirties sklaida ir mokymais; turėtų būti nuolat stebimas faktinis mokymo priemonių, skirtų vadovaujančioms institucijoms, perdavimas, siekiant patikrinti, ar žinios iš tikrųjų perduotos ir ypatingą dėmesį kreipti į vietos lygmenį;

· užtikrinti geresnį kontrolės lygmenų koordinavimą, siekiant išvengti audito dubliavimo ir per didelės kontrolės. Ilgalaikiu laikotarpiu dėl tokio geresnio koordinavimo Komisijoje turėtų atsirasti laisvų išteklių, kuriuos būtų galima skirti valdymo pagalbai;

· Turėtų būti skubiai įsteigta duomenų bazės „SFC 2007“ svetainė siekiant, kad visi su struktūriniais fondais susiję subjektai galėtų turėti tiesioginę prieigą prie atitinkamos informacijos;

· reikėtų toliau plėsti finansų valdymo priemonių potencialą, siekiant sudaryti sąlygas kokybiniams strateginiams projektams kurti bei privatiems subjektams, visų prima MVĮ, ir kapitalui dalyvauti Europos projektuose. Kadangi dabar tomis priemonėmis dėl jų sudėtingumo per mažai naudojamasi, reikia labai skubių diskusijų dėl jų valdymo;

· didesnė įvairių fondų sanglauda Bendrijos lygmeniu leistų laikytis labiau integruoto požiūrio.

***

Kai kurios taisomosios priemonės turėtų būti skubiai įgyvendinamos, kad rezultatai būti gauti jau einamuoju programavimo laikotarpiu. Kai kurios jų turės būti įgyvendintos ilgalaikiu laikotarpiu kaip politinių diskusijų dėl sanglaudos politikos rezultatas po 2013 m.

Visų pirma su paprastinimu susijęs darbas, pradėtas 2007 m. Komisijos darbo grupėje, turėtų būti sutelktas į, viena vertus, pasiūlymus gerinti einamuoju įgyvendinimo laikotarpiu taikomą praktiką; kita vertus, turėtų būti pateikta daugiau pasiūlymų, kaip supaprastinti sanglaudos politikos veikimą: supaprastinimas turi tapti horizontaliuoju ir ilgalaikiu principu, duodančiu postūmį visai būsimos sanglaudos politikos koncepcijai.

Reikia rimtai apsvarstyti, kaip pagerinti struktūrinių fondų teikimo sistemų valdymą ir galiausiai padidinti jų veiksmingumą po 2013 m. Diskusijose su aukšto lygio grupe dėl būsimos sanglaudos politikos į šį aspektą turėtų būti rimtai atsižvelgiama, o Parlamentas turėtų būti aktyvus šių diskusijų dalyvis.


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

28.9.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

35

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

François Alfonsi, Luís Paulo Alves, Sophie Auconie, Catherine Bearder, Jean-Paul Besset, Victor Boştinaru, Zuzana Brzobohatá, John Bufton, Salvatore Caronna, Ricardo Cortés Lastra, Francesco De Angelis, Tamás Deutsch, Rosa Estaràs Ferragut, Elie Hoarau, Danuta Maria Hübner, Filiz Hakaeva Hyusmenova, Seán Kelly, Evgeni Kirilov, Constanze Angela Krehl, Ramona Nicole Mănescu, Riikka Manner, Iosif Matula, Wojciech Michał Olejniczak, Markus Pieper, Tomasz Piotr Poręba, Monika Smolková, Georgios Stavrakakis, Michael Theurer, Lambert van Nistelrooij, Oldřich Vlasák, Kerstin Westphal, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Jan Březina, Leonidas Donskis, Aldo Patriciello, Maurice Ponga, Heide Rühle, Elisabeth Schroedter

Atnaujinta: 2010 m. spalio 28 d.Teisinis pranešimas