dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Gruzijos susitarimo dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos sudarymo projekto

(15507/2010 – C7-0392/2010 – 2010/0108(NLE))

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (15507/2010),

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Gruzijos susitarimo dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos projektą (14654/2010),

–   atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 79 straipsnio 3 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą, (C7-0392/2010),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 8 dalį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A7-0346/2010),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Gruzijos parlamentams ir vyriausybėms.

2004 m. įvykusi Europos Sąjungos plėtra, kai ji padidėjo iki 25 valstybių narių, o 2007 m. – iki 27 valstybių narių buvo proga Europos Sąjungai sukurti naują bendradarbiavimo su kaimynais Rytuose ir Pietuose sistemą. Europos Sąjunga pradėjo vykdyti platesnę kaimynystės politiką, siekiančią Pietų Kaukazo regiono šalis, jos tikslas buvo pagilini santykius su šalimis, esančiomis prie išorinės ES sienos, remti jų saugumą, stabilumą ir vystymąsi bei išvengti naujo Europos kontinento susiskaidymo.

Europa taip parodė vis didėjantį susidomėjimą Pietų Kaukazo valstybėmis, todėl dabar ji turi toliau vykdyti savo įsipareigojimus šio regiono šalims, t. y. užtikrinti šalia jos naujų sienų esančios zonos saugumą. Pietų Kaukazas yra strategiškai svarbus Europos Sąjungai ir ji turi padėti šiam regionui, kad jis vystytųsi ekonominiu ir prekybos požiūriu. Vykdydama savo veiksmus, ES visų pirma turi laikytis gero valdymo, visiškos pagarbos žmogaus teisėms ir demokratijos principų. Todėl, kaip primenama Europos Parlamento 2010 m. gegužės mėn. priimtoje rezoliucijoje 2009/2216(INI), Sąjunga turi atlikti aktyvesnį vaidmenį Pietų Kaukazo regione ir parengti stabilumo ir gerovės stiprinimo bei lengvesnio konfliktų šiame regione sprendimo strategiją.

Be to, gilinant Europos Sąjungos ir Pietų Kaukazo šalių, visų pirma Gruzijos, santykius tikrai bus geriau vykdomas teisingumas ir labiau gerbiamos laisvės. Neseniai sudaryti susitarimai su Gruzija – susitarimas dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos ir susitarimas dėl vizų režimo supaprastinimo – labai padės siekti šių tikslų.

* *

Pranešėja pritaria šių dviejų vienu metu sudaromų tarpusavyje susijusių susitarimų su Gruzija sudarymui. Šie susitarimai padės išplėsti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, kuri peržengs Europos Sąjungos ribas ir apims šią kaimyninę šalį, sienas.

Šių dviejų susitarimų sudarymas visų prima yra labai svarbus etapas, bylojantis apie Europos Sąjungos ir Gruzijos santykių pažangą. Gruzija rodo labai aiškų norą suartėti su Europos Sąjunga, kuris pastaraisiais metais pasireiškė keletu svarbių politinių veiksmų: pradedant aktyvesniu dvišaliu Europos Sąjungos ir Gruzijos bendradarbiavimu, baigiant Gruzijos įstojimu į Europos Tarybą ir prisijungimu prie Europos žmogaus teisių konvencijos. Šių susitarimų tarp Europos Sąjungos ir Gruzijos sudarymas yra vilčių teikiantis postūmis, atsižvelgiant į Gruzijos europinius siekius, ir aiškus Europos Sąjungos parodytas ženklas. Jis padės įsitvirtinti draugiškiems santykiams, stabilumui, saugumui ir piliečių gerovei.

Šie susitarimai taip pat svarbūs regioniniu požiūriu, jie parems ES pastangas stiprinant bendradarbiavimą su kitomis regiono šalimis. Jie rodo Gruzijos pažangą ir skatina ją gilinti bendradarbiavimą su kaimynais ir Europos Sąjunga.

Be to, šie susitarimai paskatins Gruziją įgyvendinti būtinas reformas laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje. Pranešėja įsitikinusi, kad vykdydamos bendrus įsipareigojimus Europos Sąjunga ir Gruzija gali veiksmingai kovoti su nelegalia imigracija ir prisidėti prie demokratijos, teisinės valstybės ir pilietinės visuomenės plėtojimo ir skatinti lengvesnius abiejų susitarimo šalių gyventojų kontaktus ir keliones.

Susitarimas dėl vizų režimo supaprastinimo ypač palengvins asmeninius piliečių kontaktus, o ši sąlyga yra labai svarbi norint užtikrinti ekonominių, humanitarinių, kultūrinių, mokslinių ir kt. ryšių stiprinimą. Vizų režimo panaikinimas Gruzijos piliečiams bus svarbus jų europinės integracijos etapas. Supaprastintas vizų režimas yra itin svarbus žmonių gyvenime, nes jis padeda sustiprinti žmonių tarpusavio ryšius ir įgyvendinti laisvo judėjimo, vienos iš pagrindinių teisių Europoje, idėją.

Pastabos apie šių dviejų susitarimų įgyvendinimą:

Pranešėja mano, kad tikslinga Gruzijoje surengti informavimo kampanijas, kad gyventojai būtų informuoti apie naują padėtį ir galėtų pasinaudoti dėl jos atsiradusiomis naujomis galimybėmis. Be to, apie vizų politikos pokyčius turėtų būti nedelsiant paskelbta Europos institucijų interneto tinklapiuose.

Pranešėja taip pat rekomenduoja Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui ir Europos Komisijai, kuri turi užtikrinti, kad šis susitarimas būtų taikomas, įgyvendinus susitarimą nustatyti kliūtis, jei jų iškiltų, ir visus asimetrinius apribojimus, kurie galėtų sutrukdyti tinkamai taikyti procedūras ir abipusiškumo principą konsulinėse tarnybose ir sienų perėjimo punktuose.

Be to, pranešėja apgailestauja, kad Europos Parlamentas mažai dalyvavo pradedant ir vykdant šių susitarimų pasirašymo derybas ir buvo mažai apie tai informuotas. Parlamento – tiesioginio Europos piliečių atstovo – įnašas gali būti lemiamas didinat atsakomybę ES išorės veiksmų srityje ir vykdant demokratinę kontrolę. Pranešėja tikisi, kad Europos Komisija, vadovaudamasi lojalaus institucijų bendradarbiavimo principu, informuos Parlamentą apie susitarimų įgyvendinimo rezultatus.

* *

pagal Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnio 3 dalį pateikė

Tatjana Ždanoka Greens/EFA frakcijos vardu

Rui Tavares GUE/NGL frakcijos vardu

Europos Parlamentas privalo užtikrinti, jog sudarant ES ir Gruzijos readmisijos susitarimą būtų visiškai laikomasi Europos ir tarptautinės teisės dėl pagrindinių teisių ir prieglobsčio. Šis susitarimas neturėtų būti sudaromas prieš tai tinkamai neįvertinus esamų readmisijos susitarimų.

Mes balsavome prieš esamą susitarimą dėl šių priežasčių:

–   pagal jį siekiama grąžinti asmenis į šalį, kurioje, vadovaujantis Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro 2010–2011 m. kreipimusi į pasaulį, daugiau kaip 16 metų šalies viduje yra perkelta apie 212 000 asmenų, gyvenančių be pastogės ir galimybių tapti savarankiškiems, ir kurios visose visuomenės dalyse paplitusi seksualinė prievarta ir smurtas dėl lyties bei kurioje toleruojamas netinkamas policijos elgesys;

–   jis taikomas taip pat ir tiems buvusiems Abchazijos ir Šiaurės Osetijos gyventojams, kurie neturi jokių de facto ryšių su Gruzija;

–   į jį neįtrauktos griežtos nuostatos dėl pagrindinių teisių pažeidimo ir dėl aukštų priėmimo standartų, kurie Gruzijoje yra nepakankami, užtikrinimo;

–   jame yra daug spragų ir neaiškumų, kurie galėtų būti pašalinti Jungtiniame readmisijos komitete, kurio veikloje EP, deja, nedalyvauja, nors tai, atsižvelgus į jo naują kompetenciją, būtų visiškai teisėta;

–    susitarime tinkamai neužtikrinama asmens duomenų apsauga – duomenys gali būti perduoti kitoms įstaigoms negavus asmens sutikimo.

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Komisija savo 2006 m. gruodžio 4 d. komunikate dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo(1) rekomendavo inicijuoti derybas su Europos kaimynystės politikos (EKP) šalimis dėl readmisijos ir supaprastintos vizų išdavimo tvarkos.

Jungtiniame pareiškime, kuris parengtas 2009 m. gegužės 7 d. Prahoje vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo metu ir pagal kurį sukurta Rytų partnerystė, pabrėžta, kad svarbu skatinti piliečių judumą saugioje aplinkoje vadovaujantis susitarimais dėl supaprastintos vizų išdavimo tvarkos ir readmisijos. Jame vizų tvarkos liberalizavimas apibūdinamas kaip ilgalaikis tikslas, kurio turėtų būti siekiama gerinant saugumo sąlygas ir kovojant su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir neteisėta migracija.

Siūlomame sprendime atsižvelgiama į dabartinį bendradarbiavimo su Gruzija pagrindą – partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kuris įsigaliojo 1999 m. liepos 1 d., ES ir Gruzijos veiksmų planą Europos kaimynystės politikai įgyvendinti, kuris patvirtintas 2006 m. lapkričio 16 d., taip pat į Prahos pareiškimą – ir šis pagrindas minėtajame sprendime atspindimas.

Oficialus leidimas derėtis dėl readmisijos susitarimo su Gruzija patvirtintas 2008 m. lapkričio 27 d., o tekstas, dėl kurio susitarta – 2009 m. lapkričio 25 d.

Siūlomas sprendimas sudaryti susitarimą apima standartinių elementų, kurie įtraukiami į ES ir trečiųjų šalių sudaromus readmisijos susitarimus, rinkinį. Readmisijos įsipareigojimai grindžiami visapusišku abišališkumu. Jie taikomi atitinkamos valstybės piliečiams, trečiųjų šalių piliečiams ir valstybės pilietybės neturintiems asmenims, taigi taip sudaroma prielaida nustatyti readmisijos įpareigojimą, kuris būtų taikomas dviem pastarosioms kategorijoms priskiriamiems piliečiams. Susitarime nustatytos susitarimo praktinio taikymo procedūros, įskaitant jungtinio readmisijos komiteto įsteigimą, sąlygų pagreitintai procedūrai vykdyti apibrėžimą ir straipsnius dėl išlaidų, duomenų apsaugos bei santykio kitų tarptautinių įsipareigojimų atžvilgiu. Susitarimo nuostatos taikomos Gruzijos ir Europos Sąjungos teritorijoms, išskyrus Airiją ir Daniją. Jungtinė Karalystė pareiškė pageidavimą būti susitarimo šalimi.

Gruzija yra ratifikavusi ne vieną svarbią tarptautinę konvenciją, įskaitant 1951 m. Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m. protokolą. Šalis yra Europos Tarybos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) narė. Gruzija taip pat yra šalis partnerė, dalyvaujanti Rytų partnerystės programoje, kuri grindžiama įsipareigojimais vadovautis tarptautinės teisės principais ir pagrindinėmis vertybėmis, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, o 2010 m. liepos 15 d. pradėtos derybos dėl naujo išsamesnio ES ir Gruzijos asociacijos susitarimo. Be to, užmegztas ES ir Gruzijos dialogas žmogaus teisių klausimais, o 2010 m. liepos 9 d. surengtas jo trečiasis raundas, kuris vyko draugiškoje, atviroje ir konstruktyvioje aplinkoje.

Pranešėjas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, laikosi nuomonės, kad Gruzijoje sukurtas pakankamai tvirtas pagrindas, reikalingas susitarime nurodytų asmenų teisėms užtikrinti. Readmisijos susitarimas turėtų būti sudarytas laiku ir įsigalioti tuo pat metu, kaip ir susitarimas dėl supaprastintos vizų išdavimo tvarkos, kadangi abu šie susitarimai susiję.

*******

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingąjį Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą siūlyti Parlamentui pritarti šiam pasiūlymui.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

(1) COM(2006)0726.