Procedūra : 2010/0802(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0354/2010

Pateikti tekstai :

A7-0354/2010

Debatai :

PV 14/12/2010 - 6
CRE 14/12/2010 - 6

Balsavimas :

PV 14/12/2010 - 9.19
CRE 14/12/2010 - 9.19
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0470

PRANEŠIMAS     ***I
PDF 395kDOC 437k
2010 m. gruodžio 7 d.
PE 441.299v03-00 A7-0354/2010

dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Europos apsaugos orderio projekto

(00002/2010 – C7-0006/2010 – 2010/0802(COD))

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas

Pranešėjai: Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Carmen Romero López

(Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnis. Bendri komitetų posėdžiai)

PAKEITIMAI
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ DĖL TEISINIO PAGRINDO
 PROCEDŪRA

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Europos apsaugos orderio projekto

(00002/2010 – C7-0006/2010 – 2010/0802(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į grupės valstybių narių iniciatyvą (00002/2010),

 atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 76 straipsnio b punktą, 82 straipsnio 1 dalies antros pastraipos d punktą ir 289 straipsnio 4 dalį, pagal kuriuos Taryba perdavė teisės akto projektą Parlamentui (C7-0006/2010),

 atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 ir 15 dalis,

 atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl siūlomo teisinio pagrindo,

–   atsižvelgdamas į remiantis Protokolu dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo (Nr. 2) nacionalinio parlamento pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisės akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–   having regard to the contributions submitted by national parliaments on the draft legislative act,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 37, 44 ir 55 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į bendrus Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A7-0354/2010),

1.  priima toliau pateiktą poziciją per pirmąjį svarstymą;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

EUROPOS PARLAMENTO POZICIJA(1)*

PER PIRMĄJĮ SVARSTYMĄ

---------------------------------------------------------

[EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl Europos apsaugos orderio

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 82 straipsnio 1 dalies a ir d punktą,

atsižvelgdami į Belgijos Karalystės, Bulgarijos Respublikos, Estijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Rumunijos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės iniciatyvą,

spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą,

kadangi:

(1)         Europos Sąjunga užsibrėžė tikslą puoselėti bei plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę.

(2)         Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose Sąjungoje grindžiamas nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo principu.

(3)         Pagal 2009 m. gruodžio 10–11 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime priimtą Stokholmo programą abipusis pripažinimas galėtų būti taikomas visų rūšių teismo nuosprendžiams ir sprendimams, kurie, priklausomai nuo teisės sistemos, gali būti baudžiamieji ar administraciniai. Joje taip pat raginama, kad Komisija ir valstybės narės išnagrinėtų būdus, kaip patobulinti teisės aktus ir praktines paramos priemones aukoms apsaugoti. Programoje taip pat nurodyta, kad nusikaltimo aukoms gali būti taikomos specialios apsaugos priemonės, kurios turėtų galioti visoje Sąjungoje. Ši direktyva bus nuoseklaus ir išsamaus aukų teisėms skirto priemonių rinkinio dalis.

(4)         2009 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl smurto prieš moteris panaikinimo valstybės narės raginamos patobulinti nacionalinius kovos su smurtu prieš moteris teisės aktus ir politiką ir imtis veiksmų siekiant kovoti su smurto prieš moteris priežastimis, visų pirma taikyti prevencijos priemones, ir Sąjunga raginama užtikrinti visoms nukentėjusioms nuo smurto aukoms teisę gauti pagalbą ir paramą. 2010 m. vasario 10 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2009 m.) pritariama pasiūlymui įvesti Europos nukentėjusiųjų apsaugos orderį.

(5)         Bendroje vidaus sienų neturinčioje teisingumo erdvėje būtina užtikrinti, kad vienoje valstybėje narėje fiziniam asmeniui suteikta apsauga būtų išlaikoma ir toliau jam teikiama kitoje valstybėje narėje, į kurią jis persikelia arba jau persikėlė. Be to, turėtų būti užtikrinama, kad Sąjungos piliečiams teisėtai naudojantis savo teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnio 2 dalį ir SESV 21 straipsnį nebūtų prarandamaapsauga.

(6)         Kad būtų pasiekti šie tikslai, ši direktyva turėtų nustatyti taisykles, pagal kurias apsauga, pagrįsta pagal vienos valstybės narės (išduodančiosios valstybės) teisės aktus priimtomis tam tikromis apsaugos priemonėmis, gali būti teikiama ir kitoje valstybėje narėje, kurioje saugomas asmuo nusprendžia apsigyventi ar apsistoti (vykdančiojoje valstybėje)▌.

(6a)       Šia direktyva atsižvelgiama į skirtingas valstybių narių teisines tradicijas bei į faktą, kad veiksminga apsauga gali būti užtikrinta apsaugos orderiais, sprendimą dėl kurių gali priimti ne baudžiamųjų bylų teismas, o kita institucija. Šia direktyva nenustatomos prievolės iš dalies keisti nacionalines sistemas siekiant priimti apsaugos priemones.

(6b)       Ši direktyva taikoma apsaugos priemonėms, kuriomis siekiama apsaugoti asmenį nuo kito asmens nusikalstamos veikos, kuri gali kokiu nors būdu kelti pavojų jo gyvybei, fiziniam, psichiniam ir lytiniam neliečiamumui, pvz., užkertant kelią priekabiavimui bet kokia forma, taip pat kelti pavojų to asmens orumui ar laisvei, pvz., užkertant kelią pagrobimui, persekiojimui ir kitų formų netiesioginei prievartai, ir siekiama išvengti naujų nusikalstamų veikų arba sumažinti ankstesnių nusikalstamų veikų pasekmes. Šios saugomo asmens asmeninės teisės atitinka pagrindines vertybes, kurios pripažįstamos ir puoselėjamos visose valstybėse narėse. Svarbu pabrėžti, kad ši direktyva taikoma apsaugos priemonėms, kuriomis siekiama apsaugoti visus nukentėjusiuosius, o ne tik smurto dėl lyties aukas, atsižvelgiant į kiekvienos atitinkamo nusikaltimo rūšies specifiką.

(6c)       Ši direktyva taikoma apsaugos priemonėms, neatsižvelgiant į atitinkamą sprendimą priimančios teisminės arba jai lygiavertės institucijos pobūdį (baudžiamasis, civilinis ar administracinis), nepaisant to, ar sprendimas priimamas baudžiamojo proceso metu ar bet kurio kito proceso metu dėl veikos, dėl kurios yra arba galėtų būti pradėtas procesas teisme, ypač turinčiame jurisdikciją baudžiamųjų bylų nagrinėjimo srityje.

(6d)       Šią direktyvą siekiama taikyti apsaugos priemonėms, kurios suteikiamos nusikaltimų aukoms arba galimoms aukoms; ji neturėtų būti taikoma priemonėms, kurios suteikiamos siekiant apsaugoti liudytojus.

(6e)       Jei apsaugos priemonė, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, išduodama siekiant apsaugoti pagrindinio saugomo asmens giminaitį, šis giminaitis taip pat gali prašyti išduoti Europos apsaugos orderį ir apsaugos orderis jam gali būti išduotas, laikantis šioje direktyvoje nustatytų sąlygų.

(6f)        Bet koks prašymas išduoti Europos apsaugos orderį turėtų būti nagrinėjamas pakankamai sparčiai atsižvelgiant į specifines atvejo aplinkybes, įskaitant atvejo skubumą, numatomą saugomo asmens atvykimo į vykdančiąją valstybę datą ir , jei įmanoma, grėsmės saugomam asmeniui lygį.

(6g)       Jei pagal šią direktyvą turi būti suteikta informacija pavojų keliančiam asmeniui ar saugomam asmeniui, ši informacija turėtų būti suteikta ir atitinkamo asmens globėjui ar atstovui, jei jų esama. Taip pat turėtų būti skiriamas tinkamas dėmesys saugomo asmens, pavojų keliančio asmens ar jų atstovo procese poreikiui gauti informaciją, kaip numatyta šioje direktyvoje, jiems suprantama kalba.

(6h)       Vykdydamos Europos apsaugos orderio išdavimo ir pripažinimo procedūras, kompetentingos valdžios institucijos turėtų tinkamai atsižvelgti į aukų poreikius, įskaitant ypač pažeidžiamus asmenis, pvz., nepilnamečius ar neįgalius asmenis. Taip pat turėtų būti skiriamas tinkamas dėmesys saugomo asmens ar pavojų keliančio asmens poreikiui gauti informaciją, kaip numatyta šioje direktyvoje, jiems suprantama kalba.

(6i)        Kad ši direktyva būtų taikoma, apsaugos priemonė gali būti paskirta priėmus teismo sprendimą, kaip apibrėžta 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/947/TVR dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą(2) 2 straipsnyje, arba priėmus sprendimą dėl kardomųjų priemonių, kaip apibrėžta 2009 m. spalio 23 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2009/829/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo sprendimams dėl kardomųjų priemonių Europos Sąjungos valstybėse narėse kaip alternatyvos kardomajam kalinimui(3) 4 straipsnyje.

(6j)        Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 2 dalį pavojų keliančiam asmeniui apsaugos priemonės priėmimo procese arba prieš išduodant Europos apsaugos orderį turėtų būti sudaryta galimybė būti išklausytam ir ginčyti apsaugos priemonę.

(7)         Siekiant užkirsti kelią naujam nusikaltimui prieš auką vykdančiojoje valstybėje, tai valstybei turėtų būti suteiktas teisinis pagrindas pripažinti išduodančiosios valstybės anksčiau priimtą aukai palankų sprendimą, taip pat išvengiant būtinybės aukai pradėti naują procesą ar vėl pateikti įrodymų vykdančiojoje valstybėje, lyg išduodančioji valstybė nebūtų priėmusi sprendimo. Europos apsaugos orderio pripažinimas vykdančiojoje valstybėje reiškia, inter alia, kad tos valstybės kompetentinga institucija, atsižvelgdama į šia direktyva nustatytus apribojimus, pripažįsta išduodančiojoje valstybėje priimtos apsaugos priemonės egzistavimą ir galiojimą, Europos apsaugos orderyje apibūdintą faktinę padėtį ir tai, kad apsauga turėtų būti teikiama ir kad ji turėtų būti toliau teikiama pagal jos nacionalinę teisę.

(8)         Šioje direktyvoje numatytas tam tikras skaičius įpareigojimų ar draudimų, kurie, nustatyti išduodančiojoje valstybėje ir nurodyti Europos apsaugos orderyje, turėtų būti pripažįstami ir vykdomi vykdančiojoje valstybėje, atsižvelgiant į šioje direktyvoje nustatytus apribojimus. Nacionaliniame lygmenyje gali būti kitų rūšių apsaugos priemonių, pvz., jei numatyta nacionalinės teisės aktuose, įpareigojimas pavojų keliančiam asmeniui neišvykti iš nurodytos vietos. Tokios priemonės gali būti taikomos išduodančioje valstybėje pagal vienos iš apsaugos priemonių, kurios pagal šią direktyvą gali būti Europos apsaugos orderio pagrindu, priėmimo procedūrą.

(8a)       Kadangi valstybėse narėse įvairios institucijos (baudžiamosios, civilinės ar administracinės) yra kompetentingos išduoti apsaugos priemones ir užtikrinti jų vykdymą, atrodo tikslinga numatyti didelį valstybių narių bendradarbiavimo pagal šią direktyvą mechanizmo lankstumą. Todėl vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija ne visais atvejais turi imtis tos pačios apsaugos priemonės, kurią priėmė išduodančioji valstybė, tačiau gali tam tikru mastu savo nuožiūra priimti bet kurią priemonę, kurią ji laiko tinkama ir tikslinga panašiu atveju pagal savo nacionalinę teisę, kad užtikrintų tolesnę saugomo asmens apsaugą, atsižvelgdama į išduodančiojoje valstybėje priimtą apsaugos priemonę ir į aprašymą Europos apsaugos orderyje.

(8b)       Įpareigojimai ar draudimai, kuriems taikoma ši direktyva, be kita ko, apima priemones, kuriomis siekiama apriboti asmeninius ar nuotolinius saugomo asmens ir pavojų keliančio asmens ryšius, pvz., nustatant tam tikras tokių ryšių palaikymo sąlygas arba komunikacijos turinio apribojimus.

(8c)       Vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija turėtų informuoti pavojų keliantį asmenį, išduodančiosios valstybės kompetentingą instituciją ir saugomą asmenį apie visas priemones, kurių imtasi remiantis Europos apsaugos orderiu. Pranešime pavojų keliančiam asmeniui reikėtų deramai atsižvelgti į saugomo asmens interesą, kad nebūtų atskleistas jo adresas arba kiti kontaktiniai duomenys. Tokie duomenys pranešime turėtų būti nenurodyti, jei adresas ar kiti kontaktiniai duomenys nėra nurodyti įpareigojime ar draudime, nustatytame pavojų keliančiam asmeniui kaip vykdymo priemonė.

(8d)       Jei išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija panaikina Europos apsaugos orderį, vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija turėtų nutraukti priemones, kurias ji yra priėmusi, kad įvykdytų Europos apsaugos orderį, susitariant, kad vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija atitinkamam asmeniui apsaugoti gali autonomiškai, laikydamasi savo nacionalinės teisės, priimti bet kurią apsaugos priemonę pagal savo nacionalinę teisę.

(9)         Atsižvelgiant į tai, kad šioje direktyvoje nagrinėjami atvejai, kai į kitą valstybę narę persikelia saugomas asmuo, jos nuostatų vykdymas nereiškia, kad vykdančiajai valstybei perduodami įgaliojimai, susiję su pagrindinėmis, atidėtomis, alternatyviomis, lygtinėmis ar antrinėmis sankcijomis arba susiję su saugumo priemonėmis, taikomomis pavojų keliančiam asmeniui, jei pastarasis ir toliau gyvena valstybėje, kuri priėmė apsaugos priemonę.

(10)       Atitinkamais atvejais turėtų būti galima naudotis elektroninėmis priemonėmis, siekiant pagal nacionalinės teisės aktus ir procedūras praktikoje įgyvendinti taikant šią direktyvą patvirtintas priemones.

(10a)     Bendradarbiaujant institucijoms, kurios dalyvauja užtikrinant saugomo asmens apsaugą, vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija turėtų pranešti išduodančiosios valstybės kompetentingai institucijai apie vykdančiojoje valstybėje siekiant vykdyti Europos apsaugos orderį priimtų priemonių pažeidimus. Šis pranešimas turėtų sudaryti galimybes išduodančiosios valstybės kompetentingai institucijai greitai nuspręsti dėl tinkamų veiksmų, susijusių su pavojų keliančiam asmeniui jo valstybėje nustatyta apsaugos priemone. Tokie veiksmai atitinkamais atvejais gali apimti kardomojo kalinimo priemonės nustatymą vietoj pirminės ne kardomojo kalinimo priemonės, kuri priimta, pvz., kaip alternatyva prevenciniam sulaikymui arba yra sąlyginio bausmės vykdymo atidėjimo pasekmė. Suprantama, kad toks sprendimas, kadangi tai nėra baudžiamosios sankcijos ex novo nustatymas už naują baudžiamąją veiką, netrukdo vykdančiajai valstybei pasinaudoti galimybe atitinkamais atvejais nustatyti baudžiamąsias arba nebaudžiamąsias sankcijas, jei pažeidžiamos priemonės, priimtos siekiant vykdyti Europos apsaugos orderį.

(10b)     Atsižvelgiant į skirtingas valstybių narių teisines tradicijas, jei vykdančiojoje valstybėje nebūtų apsaugos priemonės, kurią būtų galima taikyti atveju, panašiu į faktinę Europos apsaugos orderyje apibūdintą padėtį, vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija turėtų pranešti išduodančiosios valstybės kompetentingai institucijai apie visus jai žinomus Europos apsaugos orderyje apibūdintos apsaugos priemonės pažeidimus.

(10c)     Kad būtų užtikrintas sklandus šios direktyvos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju, išduodančiosios ir vykdančiosios valstybių kompetentingos institucijos turėtų vykdyti savo įgaliojimus laikydamosi šios direktyvos nuostatų ir atsižvelgdamos į principą ne bis in idem.

(10d)     Neturėtų būti reikalaujama, kad saugomas asmuo padengtų Europos apsaugos orderio pripažinimo (...) išlaidas, kurios neproporcingos atsižvelgiant į panašų atvejį jo valstybėje. Įgyvendindamos šią direktyvą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad, pripažinus Europos apsaugos orderį, saugomam asmeniui nereikėtų inicijuoti tolesnių nacionalinių procedūrų norint gauti iš vykdomosios institucijos, kaip tiesioginę Europos apsaugos orderio pripažinimo pasekmę, sprendimą priimti bet kurią priemonę, kuri galima pagal jos nacionalinę teisę panašiu atveju, siekiant užtikrinti saugomo asmens apsaugą.

(10e)     Atsižvelgdamos į tarpusavio pripažinimo principą, kuriuo grindžiama ši direktyva, valstybės narės turėtų skatinti kiek įmanoma platesnį tiesioginį kompetentingų institucijų bendravimą taikant šią priemonę.

(10f)      Nepažeisdamos Sąjungoje egzistuojančių teisminių sistemų teisminės nepriklausomybės ir organizavimo skirtumų, valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę paprašyti atsakingus už teisėjų, prokurorų, policijos ir teismų pareigūnų, kurie susiję su Europos apsaugos orderio išdavimo ar pripažinimo procedūromis, mokymus suteikti atitinkamą mokymą atsižvelgiant į šios direktyvos tikslus.

(10g)     Siekiant, kad būtų lengviau vertinti šios direktyvos įgyvendinimą, valstybės narės turėtų per duoti Europos Komisijai atitinkamus duomenis, susijusius su nacionalinių Europos apsaugos orderio procedūrų taikymu, bent jau prašymų išduoti Europos apsaugos orderį, išduotų ir (arba) pripažintų orderių skaičių. Atsižvelgiant į tai, kiti duomenys, pavyzdžiui, susijusių nusikaltimų rūšys, taip pat galėtų būti naudingi.

(11)       Kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. apsaugoti pavojuje esančius asmenis, valstybės narės, veikdamos vienašališkai, negali deramai pasiekti dėl susijusių atvejų tarpvalstybinio pobūdžio ir kadangi dėl masto ir galimo poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnio 3 dalyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal ES sutarties 5 straipsnio 4 dalyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(11a)     Šia direktyva turėtų būti prisidedama prie pavojuje esančių asmenų apsaugos, taip papildant šioje srityje jau taikomus dokumentus, pavyzdžiui, Tarybos pamatinį sprendimą 2008/947/TVR ir Tarybos pamatinį sprendimą 2009/829/TVR, bet nedarant jiems poveikio.

(11b)     Jei sprendimas dėl apsaugos priemonės patenka į Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo(4), Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo(5) ar 1996 m. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje(6) taikymo sritį, jis turėtų būti pripažįstamas ir vykdomas pagal tos teisinės priemonės nuostatas.

(11c)     Valstybės narės ir Komisija turėtų įtraukti informaciją apie Europos apsaugos orderį, jei tinkama, į esamas visuomenės švietimo ir sąmoningumo didinimo kampanijas nusikaltimo aukų apsaugos klausimais.

(11d)     Įgyvendinant šią pagrindų direktyvą tvarkomi asmens duomenys turėtų būti saugomi pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos(7) ir laikantis 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos konvencijoje dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, kurią yra ratifikavusios visos valstybės narės, išdėstytų principų.

(11e)     Šia direktyva turėtų būti gerbiamos pagrindinės teisės, užtikrintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, laikantis ES sutarties 6 straipsnio.

(11f)      Įgyvendinant šią direktyvą valstybės narės skatinamos atsižvelgti į Konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims įtvirtintas teises ir principus,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

-1 straipsnis

Tikslas

Šia direktyva nustatomos taisyklės, pagal kurias teisminė arba jai lygiavertė institucija valstybėje narėje, kurioje yra išduota apsaugos priemonė siekiant apsaugoti asmenį nuo kito asmens nusikalstamos veikos, kuri gali kelti pavojų jo gyvybei, fiziniam ar psichiniam neliečiamumui ir orumui, asmens laisvei arba lytiniam neliečiamumui, kai išduodančiojoje valstybėje įvykdyta veika, dėl kurios teisme, ypač turinčiame jurisdikciją baudžiamosiose bylose, yra arba galėtų būti iškelta byla, gali išduoti Europos apsaugos orderį, kad kitos valstybės narės kompetentinga institucija galėtų toliau saugoti tą asmenį tos valstybės narės teritorijoje.

1 straipsnisSąvokų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamos šios sąvokų apibrėžtys:

1)        ,,Europos apsaugos orderis“ – ▌sprendimas, kurį priima valstybės narės teisminė arba jai lygiavertė institucija, dėl apsaugos priemonės, kuriuo remdamasi kitos valstybės narės teisminė arba jai lygiavertė institucija priima atitinkamą ▌apsaugos priemonę ar priemones pagal savo nacionalinę teisę, kad būtų ir toliau užtikrinama saugomo asmens ▌apsauga.

2)        „Apsaugos priemonė“ – išduodančiojoje valstybėje pagal jos nacionalinę teisę ir procedūras priimtas sprendimas, kuriuo pavojų keliančiam asmeniui nustatomas vienas ar keli 4 straipsnyje nurodyti įpareigojimai ar draudimai, ▌palankūs saugomam asmeniui, siekiant pastarąjį apsaugoti nuo nusikalstamos veikos, kuri gali kelti pavojų jo gyvybei, fiziniam ar psichiniam neliečiamumui, orumui, asmens laisvei arba lytiniam neliečiamumui.

3)        „Saugomas asmuo“ – fizinis asmuo, kuriam ▌taikoma apsauga, pagrįsta išduodančiosios valstybės priimta apsaugos priemone.

4)        „Pavojų keliantis asmuo“ – fizinis asmuo, kuriam taikomas vienas ar keli 4b straipsnyje nurodyti įpareigojimai arba draudimai.

5)        „Išduodančioji valstybė“ – valstybė narė, kurioje ▌priimta apsaugos priemonė, kuri yra pagrindas išduoti Europos apsaugos orderį.

6)        „Vykdančioji valstybė“ – valstybė narė, kuriai perduotas Europos apsaugos orderis, kad jį pripažintų.

7)        „Priežiūros valstybė“ – valstybė narė, kuriai perduotas teismo sprendimas, kaip apibrėžta Tarybos pamatinio sprendimo 2008/947/TVR 2 straipsnyje, arba sprendimas dėl kardomųjų priemonių, kaip apibrėžta Pamatinio sprendimo 2009/829/TVR 4 straipsnyje.

4 straipsnisKompetentingų institucijų skyrimas

1.        Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai, kuri teisminė ar jai lygiavertė institucija ar institucijos pagal jos nacionalinę teisę yra kompetentingos išduoti Europos apsaugos orderį ir jį pripažinti pagal šią direktyvą tuo atveju, kai ta valstybė narė yra išduodančioji valstybė arba vykdančioji valstybė.

3.        Komisija pateikia gautą informaciją visoms valstybėms narėms. Valstybės narės praneša Komisijai apie visus vėlesnius 1 dalyje nurodytos informacijos pasikeitimus.

4a straipsnisKreipimasis į centrinę instituciją

1.        Kiekviena valstybė narė gali paskirti centrinę instituciją arba, jei taip numatyta jos teisės sistemoje, kelias centrines institucijas kompetentingoms institucijoms padėti.

2.        Valstybė narė, jei tai būtina dėl jos vidaus teisminės sistemos sąrangos, gali nustatyti, kad jos centrinė (-ės) institucija (-os) yra atsakinga (-os) už Europos apsaugos orderių administracinį perdavimą ir priėmimą bei už visą kitą su tuo susijusį oficialų susirašinėjimą. Todėl visi kompetentingų institucijų tarpusavio ryšiai, konsultacijos, keitimasis informacija, paklausimai ir pranešimai gali būti atitinkamais atvejais tvarkomi padedant atitinkamos valstybės narės centrinei (-ėms) institucijai (-oms).

3.        Valstybės narės, pageidaujančios pasinaudoti šiame straipsnyje nurodytomis galimybėmis, pateikia Komisijai su paskirta centrine institucija arba centrinėmis institucijoms susijusią informaciją. Šie nurodymai yra privalomi visoms išduodančiosios valstybės narės institucijoms.

4b straipsnisReikalavimas, kad egzistuotų apsaugos priemonė pagal nacionalinę teisę

Europos apsaugos orderis gali būti išduodamas tik tais atvejais, kai išduodančiojoje valstybėje anksčiau buvo priimta apsaugos priemonė, kuria pavojų keliančiam asmeniui nustatomas vienas ar keli toliau nurodyti įpareigojimai arba draudimai:

a)        draudimas lankytis vietovėse, vietose ar apibrėžtuose regionuose, kuriuose gyvena arba lankosi saugomas asmuo;

b)        draudimas bet kokiu būdu, įskaitant telefoną, elektroninį ar įprastinį paštą, faksą ar kitas priemones, susisiekti su saugomu asmeniu arba tokių ryšių reguliavimas; arba

c)        draudimas priartėti prie saugomo asmens arčiau nei nustatytu atstumu arba tokio kontakto reguliavimas.

5 straipsnisEuropos apsaugos orderio išdavimas

1.        Europos apsaugos orderis gali būti išduotas, jei saugomas asmuo nusprendžia gyventi arba jau gyvena kitoje valstybėje narėje arba jei saugomas asmuo nusprendžia būti arba jau yra kitoje valstybėje narėje. Priimdama sprendimą, ar išduoti Europos apsaugos orderį, išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija atsižvelgia, inter alia, į laikotarpio ar laikotarpių, kuriuos saugomas asmuo ketina būti vykdančiojoje valstybėje, trukmę ir apsaugos poreikio svarbą.

1a.      Išduodančiosios valstybės teisminė arba jai lygiavertė institucija gali išduoti Europos apsaugos orderį tik saugomo asmens prašymu ir įsitikinusi, kad apsaugos priemonė atitinka visus 4 straipsnyje išdėstytus reikalavimus.

2.        Saugomas asmuo ▌gali pateikti prašymą išduoti Europos apsaugos orderį išduodančiosios valstybės kompetentingai institucijai arba vykdančiosios valstybės kompetentingai institucijai. Jeigu toks prašymas pateikiamas vykdančiojoje valstybėje, jos kompetentinga institucija kuo greičiau perduoda šį prašymą išduodančiosios valstybės kompetentingai institucijai ▌.

2a.      Prieš išduodant Europos apsaugos orderį, pavojų keliančiam asmeniui suteikiama teisė būti išklausytam ir teisė ginčyti apsaugos priemonę, jei tos teisės jam nebuvo suteiktos proceso, kai ta apsaugos priemonė priimta, metu.

3.        Kai kompetentinga institucija priima apsaugos priemonę, kurioje numatytas vienas ar keli 4b straipsnyje nurodyti įpareigojimai, ji tinkamu būdu pagal savo nacionalinės teisės procedūras informuoja saugomą asmenį apie galimybę pateikti prašymą išduoti Europos apsaugos orderį tuo atveju, kai jis nusprendžia išvykti į kitą valstybę narę, ir pagrindines tokio prašymo sąlygas. Institucija pataria saugomam asmeniui pateikti prašymą prieš išvykstant iš išduodančiosios valstybės teritorijos.

3a.      Jei saugomas asmuo turi globėją arba atstovą, pastarasis asmuo gali pateikti 2 ir 3 dalyse nurodytą prašymą saugomo asmens vardu.

3b.      Kai prašymas išduoti Europos apsaugos orderį atmetamas, išduodančioji institucija informuoja saugomą asmenį apie galimas teisines gynybos priemones, skirtas jos sprendimui ginčyti, jei taikytina, pagal savo nacionalinę teisę.

6 straipsnisEuropos apsaugos orderio forma ir turinys

Europos apsaugos orderis išduodamas tokia forma, kuri pateikiama šios direktyvos I priede. Jame visų pirma nurodoma ši informacija:

a)        saugomo asmens tapatybė ir pilietybė, taip pat asmens globėjo ar teisinio atstovo, jei saugomas asmuo yra nepilnametis arba neveiksnus, tapatybė ir pilietybė;

b)        ▌data, nuo kurios saugomas asmuo ketina gyventi arba būti vykdančiojoje valstybėje, ir buvimo laikotarpis ar laikotarpiai (jei žinomas (-i));

c)        išduodančiosios valstybės kompetentingos institucijos pavadinimas, adresas, telefonas, faksas ir el. pašto adresas;

d)        informacija (pvz., nurodant numerį ir datą) apie teisės aktą, kuriuo nustatyta apsaugos priemonė, kuria remiantis išduodamas Europos apsaugos orderis;

e)        faktų ir aplinkybių, dėl kurių išduodančiojoje valstybėje priimta apsaugos priemonė, santrauka;

f)         pavojų keliančiam asmeniui apsaugos priemone, kuria grindžiamas Europos apsaugos orderis, nustatyti įpareigojimai ar draudimai, jų galiojimo trukmė ir ▌nurodymas, ▌kokia bausmė ar sankcija taikoma (jei taikoma), kai nesilaikoma atitinkamo įpareigojimo ar draudimo;

fa)      apsaugos priemonės vykdymui užtikrinti naudojama techninė priemonė (jei naudojama), suteikta saugomam asmeniui arba pavojų keliančiam asmeniui;

g)        pavojų keliančio asmens tapatybė ir pilietybė, taip pat kontaktiniai jo duomenys;

ga)      informacija apie tai, ar saugomam asmeniui ir (arba) pavojų keliančiam asmeniui suteikta nemokama teisinė pagalba išduodančioje valstybėje, jei išduodančioji institucija turi tokią informaciją be papildomų užklausimų.

h)        atitinkamais atvejais kitos aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos vertinant saugomam asmeniui kylantį pavojų;

i)         kai taikytina, aiškiai nurodoma, kad teismo sprendimas, kaip apibrėžta Tarybos pamatinio sprendimo 2008/947/TVR 2 straipsnyje, arba sprendimas dėl kardomųjų priemonių, kaip apibrėžta Tarybos pamatinio sprendimo 2009/829/TVR 4 straipsnyje, jau perduotas priežiūrą vykdančiai valstybei narei, ir nurodoma tokio sprendimo vykdymą užtikrinanti tos valstybės kompetentinga institucija.

7 straipsnisPerdavimo procedūra

1.        Išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija Europos apsaugos orderį perduoda vykdančiosios valstybės kompetentingai institucijai bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą, kad vykdančiosios valstybės narės kompetentinga institucija galėtų nustatyti jo autentiškumą. Visi oficialūs ryšiai taip pat palaikomi tiesiogiai tarp šių nurodytų kompetentingų institucijų.

2.        Jeigu vykdančiosios arba išduodančiosios valstybės kompetentingos institucijos nežino kitos valstybės kompetentinga institucija, ji pateikia visus atitinkamus paklausimus, be kita ko, kreipdamasi į 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendime 2008/976/TVR dėl Europos teisminio tinklo(8) nurodyto Europos teisminio tinklo kontaktinius asmenis, Eurojusto nacionalinį narį arba tos valstybės Eurojusto nacionalinę koordinavimo sistemą, kad gautų reikiamą informaciją.

3.        Tais atvejais, kai vykdančiosios valstybės institucija, kuri gauna Europos apsaugos orderį, nėra kompetentinga jį pripažinti, ta institucija ex officio Europos apsaugos orderį perduoda kompetentingai institucijai ir nedelsdama informuoja išduodančiosios valstybės kompetentingą instituciją bet kuriuo būdu, jei tik pateikiamas rašytinis dokumentas.

8 straipsnisPriemonės, kurių imasi vykdančioji valstybė

1.        Vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija, gavusi pagal 7 straipsnį perduotą Europos apsaugos orderį, be reikalo nedelsdama jį pripažįsta ir priima sprendimą, kuriuo patvirtinama priemonė, kurios ji galėtų imtis pagal savo nacionalinę teisę panašiu atveju, kad užtikrintų saugomo asmens apsaugą, išskyrus atvejus, kai ji nusprendžia remtis vienu iš 9 straipsnyje nurodytų nepripažinimo pagrindų.

1a.      Vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos patvirtinta priemonė pagal 1 dalį ir bet kokia kita priemonė, kurios imamasi remiantis 9a straipsnyje nurodytu vėlesniu sprendimu, turi kuo tiksliau atitikti išduodančiosios valstybės priimtą apsaugos priemonę.

2.        Vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija informuoja pavojų keliantį asmenį, išduodančiosios valstybės kompetentingą instituciją ir saugomą asmenį apie pagal 1 dalį priimtas bet kurias priemones ir apie galimas tokios priemonės pažeidimo teisines pasekmes, kaip numatyta nacionalinės teisės aktuose ir 9a straipsnio 2 dalyje. Pavojų keliančiam asmeniui neatskleidžiamas saugomo asmens adresas arba kiti kontaktiniai duomenys, jeigu tai nėra būtina įgyvendinant pagal 1 dalį patvirtintą priemonę.

2a.      Jeigu vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija mano, kad pagal 6 straipsnį Europos apsaugos orderyje pateikta informacija yra neišsami, ji nedelsdama bet kuriuo būdu, jei tik pateikiamas rašytinis dokumentas, apie tai informuoja išduodančiąją instituciją, nustatydama išduodančiajai instituciją pagrįstą terminą trūkstamai informacijai pateikti.

9 straipsnisEuropos apsaugos orderio nepripažinimo pagrindai

▌.

2.        Vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti Europos apsaugos orderį šiomis aplinkybėmis:

a)        Europos apsaugos orderis yra nevisiškai užpildytas arba nebuvo užpildytas per vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos nustatytą laikotarpį;

b)        neįvykdyti 4 straipsnyje nustatyti reikalavimai;

c)        apsaugos priemonė yra susijusi su veika, kuri pagal vykdančiosios valstybės teisę nėra laikoma nusikalstama veika;

ca)      apsauga grindžiama sankcijos arba priemonės, kuriai taikoma amnestija pagal vykdančiosios valstybės teisę ir kuri susijusi su veika arba elgesiu, priklausančiu jos kompetencijai pagal tą teisę, vykdymu;

d)        pagal vykdančiosios valstybės teisę pavojų keliantis asmuo naudojasi imunitetu ir todėl neįmanoma priimti ▌ priemonių pagal Europos apsaugos orderį,

f)        pagal vykdančiosios valstybės teisę pavojaus keliančio asmens baudžiamasis persekiojimas negali būti vykdomas už veiką arba elgesį, dėl kurio priimta apsaugos priemonė, kai veika arba elgesys pagal vykdančiosios valstybės nacionalinę teisę priklauso jos kompetencijai;

g)        Europos apsaugos orderio pripažinimas prieštarautų principui ne bis in idem;

h)       pagal vykdančiosios valstybės teisę pavojų keliantis asmuo dėl savo amžiaus negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už veiką ar elgesį, dėl kurio priimta apsaugos priemonė;

i)        apsaugos priemonė yra susijusi su nusikalstama veika, kuri pagal vykdančiosios valstybės teisę laikoma visiškai, daugiausia arba iš esmės įvykdyta jos teritorijoje.

3.        Kai vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija atsisako pripažinti Europos apsaugos orderį dėl vieno iš pirmiau nurodytų pagrindų, ji:

a)        be reikalo nedelsdama informuoja išduodančiąją valstybę ir saugomą asmenį apie šį atsisakymą ir nurodo priežastis;

b)        atitinkamais atvejais praneša saugomam asmeniui apie galimybę prašyti priimti apsaugos priemonę pagal jos nacionalinę teisę;

c)        atitinkamais atvejais praneša saugomam asmeniui apie galimas teisines gynybos priemones, skirtas jos sprendimui ginčyti, pagal savo nacionalinę teisę.

9a straipsnisTaikoma teisė ir kompetencija vykdančiojoje valstybėje

1.        Priimti ir vykdyti priemones vykdančiojoje valstybėje, kurioje pripažintas Europos apsaugos orderis, yra vykdančiosios valstybės kompetencija. 8 straipsnio 1 dalyje numatyto sprendimo priėmimui ir vykdymui taikoma vykdančiosios valstybės teisė, įskaitant taisykles dėl teisės gynimo priemonių dėl vykdančiojoje valstybėje priimtų sprendimų dėl Europos apsaugos orderio.

2.        Pažeidus vieną ar daugiau priemonių, kurias vykdančioji valstybė priėmė pripažinusi Europos apsaugos orderį, vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija, taikydama 1 dalį, turi įgaliojimus:

a)        dėl tokios priemonės pažeidimo skirti baudžiamąsias sankcijas ir imtis kitų priemonių, jeigu toks pažeidimas pagal vykdančiosios valstybės teisę prilygsta nusikalstamai veikai;

b)        priimti su pažeidimu susijusius ne baudžiamojo pobūdžio sprendimus;

c)        priimti skubią ir laikiną priemonę, kad būtų nutrauktas pažeidimas, atitinkamais atvejais laukiant, kol tolesnį sprendimą priims išduodančioji valstybė.

3.        Jei vykdančiojoje valstybėje nėra nacionalinio lygio priemonės, kurią panašiu atveju būtų galima taikyti, vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija praneša išduodančiosios valstybės kompetentingai institucijai apie visus jai žinomus Europos apsaugos orderyje apibūdintos apsaugos priemonės pažeidimus.

9b straipsnisPranešimas pažeidimo atveju

Vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija praneša išduodančiosios valstybės arba priežiūros valstybės kompetentingai institucijai apie visus priemonės ar priemonių, priimtų remiantis Europos apsaugos orderiu, pažeidimus. Pranešama naudojant II priede pateiktą standartinę formą.

10 straipsnis

Kompetencija išduodančiojoje valstybėje

1.        Išduodančiosios valstybės kompetentingai institucijai priklauso išskirtinė kompetencija priimti sprendimus, susijusius su:

a)        apsaugos priemonės ir atitinkamai Europos apsaugos orderio atnaujinimu, peržiūra, pakeitimu, atšaukimu ir panaikinimu;

b)        laisvės atėmimo priemonės nustatymu dėl to, kad buvo atšaukta apsaugos priemonė, su sąlyga, kad apsaugos priemonė buvo taikoma remiantis teismo sprendimu, kaip apibrėžta Tarybos pamatinio sprendimo 2008/947/TVR 2 straipsnyje, arba remiantis sprendimu dėl kardomųjų priemonių, kaip apibrėžta Tarybos pamatinio sprendimo 2009/829/TVR 4 straipsnyje.

2.        Pagal 1 dalį priimtiems sprendimams taikoma išduodančiosios valstybės teisė.

3.        Tais atvejais, kai teismo sprendimas, kaip apibrėžta Tarybos pamatinio sprendimo 2008/947/TVR 2 straipsnyje, arba sprendimas dėl kardomųjų priemonių, kaip apibrėžta Tarybos pamatinio sprendimo 2009/829/TVR 4 straipsnyje, jau perduotas arba, išdavus Europos apsaugos orderį, perduodamas kitai valstybei narei, tolesni sprendimai priimami remiantis atitinkamomis tų pamatinių sprendimų nuostatomis.

3a.      Išduodančiosios valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama informuoja vykdančiosios valstybės kompetentingą instituciją apie pagal 1 dalį priimtą sprendimą.

3b.      Jeigu išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija pagal 1 dalies a punktą atšaukė ar panaikino Europos apsaugos orderį, vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija, vos tik tinkama tvarka gavusi išduodančiosios valstybės kompetentingos institucijos pranešimą, nutraukia priemonių, priimtų pagal 8 straipsnio 1 dalį, taikymą.

3c.      Jeigu išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija pagal 1 dalies a punktą pakeitė Europos apsaugos orderį, vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija atitinkamai:

a)        laikydamasi 8 straipsnio pakeičia priemones, priimtas remiantis Europos apsaugos orderiu; arba

b)        atsisako vykdyti pakeistą įpareigojimą ar draudimą tais atvejais, kai jis neatitinka 4b straipsnyje nurodytų įpareigojimų ar draudimų tipų arba kai pagal 6 straipsnį Europos apsaugos orderyje pateikta informacija yra neišsami ir nebuvo pateikta patikslinta informacija per vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos nustatytą terminą pagal 8 straipsnio 3 dalį.

11 straipsnis

Priemonių, priimtų remiantis Europos apsaugos orderiu, nutraukimo pagrindai

1.        Vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali nutraukti priemones, priimtas vykdant Europos apsaugos orderį:

a)        jeigu yra aiškus pagrindas manyti, kad saugomas asmuo negyvena arba jo nėra vykdančiosios valstybės teritorijoje arba jis galutinai išvyko iš tos teritorijos;

b)        kai pagal jos nacionalinę teisę pasibaigia priemonių, priimtų vykdant Europos apsaugos orderį, maksimalus galiojimo laikotarpis;

c)        straipsnio 10 straipsnio 6 dalies b punkte nurodytu atveju;

d)        kai teismo sprendimas, kaip apibrėžta Tarybos pamatinio sprendimo 20008/947/TVR 2 straipsnyje, arba sprendimas dėl kardomųjų priemonių, kaip apibrėžta Tarybos pamatinio sprendimo 2009/828/TVR 4 straipsnyje, perkeliamas į vykdančiąją šalį, jai pripažinus Europos apsaugos orderį.

1a.      Apie tokį sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija nedelsdama informuoja išduodančiosios valstybės kompetentingą instituciją ir, jei įmanoma, saugomą asmenį.

1b.      Vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija, prieš nutraukdama priemonių taikymą pagal 1 dalies b punktą, gali paprašyti išduodančiosios valstybės kompetentingos institucijos pateikti informaciją, ar tuo konkrečiu atveju esančiomis aplinkybėmis vis dar reikalinga Europos apsaugos orderio teikiama apsauga. Išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija nedelsdama atsako į tokį prašymą.

11a straipsnisPirmenybė pripažinti Europos apsaugos orderį

Pripažįstant Europos apsaugos orderį teikiama tokia pati pirmenybė, kokia būtų teikiama panašiu atveju valstybėje narėje, atsižvelgiant į konkrečias atvejo aplinkybes, tarp jų į atvejo skubumą, numatomą saugomo asmens atvykimo į vykdančiąją valstybę datą ir , jei įmanoma, grėsmės saugomam asmeniui lygį.

15 straipsnisKompetentingų institucijų tarpusavio konsultacijos

Atitinkamais atvejais išduodančiosios valstybės ir vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos gali konsultuotis, siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiai ir efektyviai taikyti šią direktyvą.

16 straipsnisKalbos

1.        Išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija išverčia Europos apsaugos orderį į vykdančiosios valstybės valstybinę kalbą arba į vieną iš jos valstybinių kalbų.

2.        Vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija išverčia 9b straipsnyje nurodytą formą į išduodančiosios valstybės valstybinę kalbą arba į vieną iš jos valstybinių kalbų.

3.        Priimant šią direktyvą arba vėliau bet kuri valstybė narė Komisijoje deponuotame pareiškime gali nurodyti, kad ji pripažins vertimą į vieną ar daugiau Sąjungos institucijų kitų oficialių kalbų.

17 straipsnisIšlaidos

Vykdančioji valstybė padengia šios direktyvos taikymo išlaidas pagal savo nacionalinę teisę, išskyrus išlaidas, kurios atsiranda išskirtinai išduodančiosios valstybės teritorijoje.

18 straipsnisRyšys su kitomis sutartimis ir susitarimais

1.        Valstybės narės toliau gali taikyti dvišales ar daugiašales sutartis ar susitarimus, kurie galioja šios direktyvos įsigaliojimo metu, jei jie leidžia praplėsti ar papildyti šios direktyvos tikslus ir padeda supaprastinti apsaugos priemonių taikymo tvarką ar jai sudaryti dar palankesnes sąlygas.

2.        Įsigaliojus šiai direktyvai, valstybės narės gali sudaryti dvišales ar daugiašales sutartis ar susitarimus, jei jie leidžia praplėsti ar papildyti šios direktyvos tikslus ir padeda supaprastinti apsaugos priemonių taikymo tvarką ar jai sudaryti palankesnes sąlygas.

3.        Ne vėliau kaip …* valstybės narės praneša ▌ Komisijai apie 1 dalyje nurodytas galiojančias sutartis ir susitarimus, kuriuos jos pageidauja toliau taikyti. Be to, valstybės narės praneša ▌ Komisijai apie visas 2 dalyje nurodytas naujas sutartis ir susitarimus per tris mėnesius nuo jų pasirašymo.

18a straipsnisRyšys su kitais dokumentais

1.        Ši direktyva neturi įtakos Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo(9), Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000(10), 1996 m. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje ir 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų taikymui.

2.        Ši direktyva neturi įtakos Tarybos pamatinio sprendimo 2008/947/TVR ir Tarybos pamatinio sprendimo 2009/829/TVR taikymui.

19 straipsnisĮgyvendinimas

1.        Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus šiai direktyvai ▌įgyvendinti, ne vėliau kaip ...(11)*. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai. Valstybės narės, priimdamos tas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Valstybės narės nustato tokios nuorodos darymo tvarką.

2.        Valstybės narės perduoda Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

19a straipsnisDuomenų rinkimas

Siekdamos, kad būtų lengviau vertinti šios direktyvos įgyvendinimą, valstybės narės perduoda Europos Komisijai atitinkamus duomenis apie nacionalinių procedūrų, susijusių su Europos apsaugos orderiu, taikymu, bent jau prašymų išduoti Europos apsaugos orderį, išduotų ir (arba) pripažintų orderių skaičių.

20 straipsnisPeržiūra

Ne vėliau kaip …(12)* Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šios direktyvos taikymo ataskaitą. Prireikus ataskaita pateikiama su pasiūlymais dėl teisės aktų.

21 straipsnisĮsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta ▌,

Europos Parlamento vardu                                        Tarybos vardu

Pirmininkas                            Pirmininkas

I PRIEDAS

EUROPOS APSAUGOS ORDERIS,nurodytas

… m. … … d. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOS 2010/…/ES DĖL EUROPOS APSAUGOS ORDERIO(13)*

6 straipsnyje

Šioje formoje pateikiama informacija yra konfidenciali

Išduodančioji valstybė:

Vykdančioji valstybė:

a)          Informacija apie saugomą asmenį:

Pavardė:

Vardas (-ai):

Mergautinė arba ankstesnė pavardė (jei taikytina):

Lytis:

Pilietybė:

Asmens kodas arba socialinio draudimo numeris (jei yra):

Gimimo data:

Gimimo vieta:

Adresai / gyvenamosios vietos:

 išduodančiojoje valstybėje:

 vykdančiojoje valstybėje:

 kitur:

Kalba (-os), kurią (-ias) asmuo supranta (jei žinoma):

Jei minėtoji informacija gauta be papildomų užklausimų, ar saugomam asmeniui buvo suteikta nemokama teisinė pagalba išduodančioje valstybėje?

˜          Taip.

˜          Ne.

˜        Nežinoma.

Jeigu saugomas asmuo yra nepilnametis arba neveiksnus, informacija apie fizinio asmens globėją arba atstovą:

Pavardė:

Vardas (-ai):

Mergautinė pavardė (jei taikytina):

Lytis:

Pilietybė:

Biuro adresas:

aa)        Saugomas asmuo nusprendė gyventi ar jau gyvena vykdančiojoje valstybėje narėje arba nusprendė būti ar jau yra vykdančiojoje valstybėje.

Data, nuo kurios saugomas asmuo ketina gyventi arba būti vykdančiojoje valstybėje (jei žinoma):

             Buvimo laikotarpis (-iai) (jei žinoma):

 

b)          Ar saugomam asmeniui arba pavojų keliančiam asmeniui buvo suteiktos kokios nors techninės priemonės apsaugos priemonės vykdymui užtikrinti:

˜  Taip; trumpai apibūdinkite panaudotas priemones:

˜  Ne.

c)          Kompetentinga institucija, išdavusi Europos apsaugos orderį:

Oficialus pavadinimas:

Visas adresas:

Tel.: (šalies kodas) (vietovės / miesto kodas) (numeris)

Faks.: (šalies kodas) (vietovės / miesto kodas) (numeris)

Informacija apie kontaktinį (-ius) asmenį (-is)

Pavardė:

Vardas (-ai):

Pareigos (pavadinimas / rangas):

Tel.: (šalies kodas) (vietovės / miesto kodas) (numeris)

Faks.: (šalies kodas) (vietovės / miesto kodas) (numeris)

El. pašto adresas (jei yra):

Kalbos, kurios gali būti vartojamos ryšiams palaikyti:

d)          Apsaugos priemonės, kuria remiantis išduotas Europos apsaugos orderis, identifikaciniai duomenys:

Apsaugos priemonė buvo priimta (data: … m. … … d.):

Apsaugos priemonė tapo vykdytina (data: … m. … … d.):

Apsaugos priemonės bylos numeris (jei yra):

Apsaugos priemonę priėmusi institucija:

e)          Faktų ir aplinkybių, dėl kurių priimta pirmiau d punkte minėta apsaugos priemonė, santrauka, įskaitant tam tikrais atvejais pažeidimo klasifikavimą:

f)           Informacija apie pavojų keliančiam asmeniui apsaugos priemone nustatytą (-us) įpareigojimą (-us) ar draudimą (-us):

 Įpareigojimo (-ų) pobūdis (galite pažymėti daugiau negu vieną langelį):

o     draudimas lankytis vietovėse, vietose ar apibrėžtuose regionuose, kuriuose gyvena arba lankosi saugomas asmuo;

 jeigu pažymėjote šį langelį, nurodykite konkrečiai, kokiose vietovėse, vietose ar apibrėžtuose regionuose pavojų keliančiam asmeniui draudžiama lankytis:

o      draudimas bet kokiu būdu, įskaitant telefoną, elektroninį ar įprastinį paštą, faksą ar kitas priemones, susisiekti su saugomu asmeniu arba tokių ryšių reguliavimas;

 jeigu pažymėjote šį langelį, pateikite susijusią informaciją:

o     draudimas priartėti prie saugomo asmens arčiau nei nustatytu atstumu arba tokio kontakto reguliavimas;

 jeigu pažymėjote šį langelį, nurodykite, kokiu mažiausiu atstumu pavojų keliantis asmuo turi laikytis nuo saugomo asmens:

 Nurodykite laikotarpį, per kurį pavojų keliančiam asmeniui taikomas (-i) pirmiau nurodytas (-i) įpareigojimas (-ai):

 Informacija apie taikomą sankciją arba bausmę (jei taikoma), kai nesilaikoma draudimo:

 

g)          Informacija apie pavojų keliantį asmenį, kuriam nustatytas (-i) įpareigojimas (-ai), minėtas (-i) f punkte:

Pavardė:

Vardas (-ai):

Mergautinė arba ankstesnė pavardė (jei taikytina):

Pravardės, slapyvardžiai (jei taikytina):

Lytis:

Pilietybė:

Asmens kodas arba socialinio draudimo numeris (jei yra):

Gimimo data:

Gimimo vieta:

Adresai / gyvenamosios vietos:

 išduodančiojoje valstybėje:

 vykdančiojoje valstybėje:

 kitur:

Kalba (-os), kurią (-ias) asmuo supranta (jei žinoma):

Pateikite šią informaciją (jei turima):

 Asmens tapatybę patvirtinančio (-ių) dokumento (-ų) (asmens tapatybės kortelės, paso) rūšis ir numeris:

 

Jei minėtoji informacija gauta be papildomų užklausimų, ar pavojų keliančiam asmeniui buvo suteikta nemokama teisinė pagalba išduodančioje valstybėje?

˜          Taip.

˜          Ne.

˜        Nežinoma.

 

h)          Kitos aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos vertinant saugomam asmeniui galintį grėsti pavojų (neprivaloma informacija):

ha)        Kita naudinga informacija (pvz., apie kitas valstybes, kuriose anksčiau tam pačiam saugomam asmeniui buvo taikytos apsaugos priemonės, jei ši informacija yra žinoma ir jei ji reikalinga):

 

 

i)           Kur reikia, pažymėkite langelius ir užpildykite:

˜     Tarybos pamatinio sprendimo 2008/947/TVR 2 straipsnyje apibrėžtas teismo sprendimas jau perduotas kitai valstybei narei

 Jeigu pažymėjote šį langelį, nurodykite kompetentingos institucijos, kuriai persiųstas teismo sprendimas, kontaktinius duomenis:

˜     Tarybos pamatinio sprendimo 2009/829/TVR 4 straipsnyje apibrėžtas sprendimas dėl kardomųjų priemonių jau perduotas kitai valstybei narei

 Jeigu pažymėjote šį langelį, nurodykite kompetentingos institucijos, kuriai persiųstas sprendimas dėl kardomųjų priemonių, kontaktinius duomenis:

Europos apsaugos orderį išduodančios institucijos ir (arba) jos atstovo, patvirtinančio orderio turinio tikslumą, parašas:

Pavardė, vardas:

Pareigos (pavadinimas / rangas):

Data:

Bylos Nr. (jei yra):

(Jei taikoma) Oficialus spaudas:

II PRIEDAS

FORMA,nurodyta

… m. … … d. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOS 2010/…/ES DĖL EUROPOS APSAUGOS ORDERIO(14)*

PRANEŠIMAS APIE APSAUGOS PRIEMONĖS, KURIA GRINDŽIAMAS EUROPOS APSAUGOS ORDERIS IR KURI APRAŠYTA JAME, PAŽEIDIMĄ

9b straipsnyje

Šioje formoje pateikiama informacija yra konfidenciali

a)          Duomenys apie pavojų keliančio asmens tapatybę:

Pavardė:

Vardas (-ai):

Mergautinė pavardė (jei taikytina):

Pravardės, slapyvardžiai (jei taikytina):

Lytis:

Pilietybė:

Asmens kodas arba socialinio draudimo numeris (jei yra):

Gimimo data:

Gimimo vieta:

Adresas:

Kalba (-os), kurią (-ias) asmuo supranta (jei žinoma):

 

b)          Duomenys apie saugomo asmens tapatybę:

Pavardė:

Vardas (-ai):

Mergautinė arba ankstesnė pavardė (jei taikytina):

Lytis:

Pilietybė:

Gimimo data:

Gimimo vieta:

Adresas:

Kalba (-os), kurią (-ias) asmuo supranta (jei žinoma):

 

c)          Informacija apie Europos apsaugos orderį:

             Orderis išduotas (data):

             Bylos Nr. (jei yra):

             Orderį išdavusi institucija:

             Oficialus pavadinimas:

             Adresas:

d)          Informacija apie instituciją, atsakingą už apsaugos priemonės, jei taikytina, kurios imtasi vykdančiojoje valstybėje pagal Europos apsaugos orderį, vykdymą:

Oficialus institucijos pavadinimas:

Kontaktinio asmens vardas ir pavardė:

Pareigos (pavadinimas / rangas):

Adresas:

Tel.: (šalies kodas) (vietovės / miesto kodas) (numeris)

Faks.: (šalies kodas) (vietovės / miesto kodas) (numeris)

El. pašto adresas:

Kalbos, kurios gali būti vartojamos ryšiams palaikyti:

 

e)          Įpareigojimo (-ų), kurį (kuriuos) nustatė vykdančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos, pripažinusios Europos apsaugos orderį, pažeidimas ir (arba) kiti duomenys, kuriais remiantis galėtų būti priimtas tolesnis sprendimas:

Pažeidimas susijęs su šiuo (-iais) įpareigojimu (-ais) (galite pažymėti daugiau negu vieną langelį):

o     draudimas lankytis vietovėse, vietose ar apibrėžtuose regionuose, kuriuose gyvena arba lankosi saugomas asmuo;

o     draudimas bet kokiu būdu, įskaitant telefoną, elektroninį ar įprastinį paštą, faksą ar kitas priemones, susisiekti su saugomu asmeniu arba tokių ryšių reguliavimas;

o     draudimas priartėti prie saugomo asmens arčiau nei nustatytu atstumu arba tokio kontakto reguliavimas;

o     bet kuri kita apsaugos priemonę, grindžiamą Europos apsaugos orderiu, atitinkanti priemonė, kurios ėmėsi vykdančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos, pripažinusios Europos apsaugos orderį.

Pažeidimo (-ų) apibūdinimas (vieta, data ir konkrečios aplinkybės):

Pagal 9a straipsnio 2 dalį:

– priemonės, kurių imtasi vykdančioje valstybėje įvykdžius pažeidimą:

– kitos galimos pažeidimo teisinės pasekmės vykdančioje valstybėje:

Kiti duomenys, kuriais remiantis galėtų būti priimtas tolesnis sprendimas

Duomenų apibūdinimas:

f)           Informacija apie kontaktinį asmenį, jei reikia gauti papildomos informacijos apie pažeidimą:

Pavardė:

Vardas (-ai):

Adresas:

Tel.: (šalies kodas) (vietovės / miesto kodas) (numeris)

Faks.: (šalies kodas) (vietovės / miesto kodas) (numeris)

El. pašto adresas:

Kalbos, kurios gali būti vartojamos ryšiams palaikyti:

Formą išduodančios institucijos ir (arba) jos atstovo, patvirtinančio formos turinio teisingumą, parašas:

Pavardė, vardas:

Pareigos (pavadinimas / rangas):

Data:

Oficialus spaudas (jei taikytina):

(1)

*       Politiniai pakeitimai: naujas ar pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu; išbrauktos teksto dalys žymimos simboliu ▌.

(2)

       OL L 337, 2008 12 16, p. 102.

(3)

       OL L 294, 2009 11 11, p. 20.

(4)

      OL L 12, 2001 1 16, p. 1.

(5)

      OL L 338, 2003 12 23, p. 1.

(6)

      OL L 12, 2001 1 16, p. 1.

(7)

      OL L 350, 2008 12 30, p. 60.

(8)

      OL L 348, 2008 12 24, p. 130.

(9)

*       OL: Prašome įrašyti datą – 3 mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

      OL L 12, 2001 1 16, p. 1.

(10)

      OL L 338, 2003 12 23, p. 1.

(11)

*       OL: Prašome įrašyti datą – 3 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(12)

*       OL: Prašome įrašyti datą – 4 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(13)

*       OL: Prašome įrašyti šios direktyvos numerį ir datą.

(14)

*       OL: Prašome įrašyti šios direktyvos numerį ir datą.


AIŠKINAMOJI DALIS

Pasiūlymas dėl Direktyvos dėl Europos Apsaugos orderio, kurį pateikė 12 valstybių narių, yra iniciatyva, kuria siekiama nusikaltimų prevencijos. Netgi tuo atveju, kai valstybės narės išduoda aukų apsaugos orderį, pagal jį nustatytos vykdomosios priemonės taikomos tik išduodančiojoje valstybėje narėje. Vis dėlto aukos gali persikelti iš vienos valstybės narės į kitą dėl daugelio priežasčių, viena iš jų – siekis išvengti nusikaltimo. Persikeldamos jos tampa neapsaugotos, jeigu pagal policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose jų nepavyksta apsaugoti taikant greitą ir efektyvų Europos masto išankstinio įspėjimo ir prevencijos mechanizmą. Bendradarbiauti taikant šį mechanizmą – tai tikslas, kurio siekiama šia iniciatyva. Iš veiksmų, kurių ėmėsi valstybės narės, matyti, kad nusikaltimams gali būti užkirstas kelias Europos lygmeniu, kai nustatoma smurtautojo (-ojų) tapatybė.

2001 m. kovo 15 d. Tarybos pamatinis sprendimas dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose ir 2009 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/80/EB dėl kompensacijos nusikaltimų aukoms parengti remiantis 2005 m. birželio 28 d. Europos Tarybos rekomendacija dėl nukentėjusiojo padėties baudžiamojoje teisėje ir procese, tačiau jie neapima nusikaltimų prevencijos, apie kurią kalbama šiuo atveju.

Stokholmo programoje ir susijusiame veiksmų plane nurodoma būtinybė spręsti su aukų padėtimi susijusius klausimus, kovoti su smurtu ir sudaryti geresnes galimybes pasinaudoti teise kreiptis į teismą Europos teisminėje erdvėje, ypač tarpvalstybiuose teismo procesuose (Stokholmo programa, 3.4.1 punktas). Komunikate dėl Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų plano (COM (2010)0171)1 pažymima, kad reikėtų išanalizuoti nusikaltimų aukoms suteikiamų garantijų skirtumus ir juos sumažinti siekiant visomis prieinamomis priemonėmis padidinti apsaugą, ir šiuo klausimu siūloma, kad reikėtų priimti teisėkūros pasiūlymą dėl išsamaus teisės akto dėl nukentėjusiųjų apsaugos ir praktinių priemonių, įskaitant Europos apsaugos orderio sukūrimą, veiksmų planą.

Laikantis procedūrų, kurios taikomos įgyvendinant Lisabonos sutartį, pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį pranešimus galima rengti vertikaliuoju principu. Rengiant šį pranešimą buvo pasinaudota Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto diskusijų rezultatais, taip pat abiejų pranešėjų bendradarbiavimo rezultatais.

Europos Vadovų Taryba savo pirmą pasiūlymą dėl Direktyvos dėl Europos apsaugos orderio pateikė 2010 m. sausio 5 d. Nuo to laiko Taryba daug kartų iš dalies pakeitė ir persvarstė pasiūlymą. Didelė Tarybos pasiūlymo dalis ir teisinis pagrindas buvo parengta vadovaujantis klausimynu, į kurio klausimus 2009 m. spalio mėn. atsakė 20 valstybių narių.

Šis pranešimas ir siūlomi abiejų pranešėjų pakeitimai grindžiami sausio 22 d. Tarybos versija.

Taryba apibrėžia nukentėjusiųjų apsaugą kaip atitinkamų mechanizmų užtikrinimą siekiant užkirsti kelią pakartotiniam nusikaltimui arba kitam, gal net sunkesniam to paties nusikaltėlio nusikaltimui prieš tą pačią auką. Šios apsaugos priemonės taikytinos tik toje teritorijoje, kurioje priemones nustatė teisinė institucija. Taryba siekia nustatyti mechanizmą, pagal kurį šias apsaugos priemones būtų galima taikyti ir kitoje valstybėje narėje. Kitaip tariant, ji norėtų išvengti tokios padėties, kai auka turi iš naujo pradėti visą teisinį procesą dėl apsaugos priemonių taikymo, jeigu ji persikelia į kitą valstybę narę.

Pranešėjų požiūris

Pranešėjos iš esmės sutinka su Tarybos pasiūlymu. Atsižvelgiant į Stokholmo veiksmų planą, Europos Sąjungos iniciatyvą išlaikyti ir plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kuri buvo patvirtinta Europos Vadovų susitikimo, vykusio gruodžio 10 ir 11 d., metu, ši direktyva yra pirmoji iš būsimųjų iniciatyvų, kuriomis siekiama šių tikslų. Turėtų būti ne tik užkertamas kelias tam, kad nusikaltėliai galėtų pakenkti smurto aukoms jų šalyje, bet ir visoje Europoje taikomos tokio pobūdžio apsaugos priemonės. Dėl šių priežasčių pranešėjos pritaria bendrai apsaugos orderio idėjai.

Iniciatyvos taikymo sritis sąmoningai apibrėžta plačiai. Nors daugiausia taikomų apsaugos orderių susiję su smurto dėl lyties aukomis moterimis, apsaugos priemonės turėtų būti taikomos ir visoms kitoms aukoms, t.y. abejų lyčių vaikams ar suaugusiesiems, kurie patyrė smurtautojo, kurio tapatybė nustatyta, smurtą. Šiuo atžvilgiu Stokholmo programoje teigiama, kad nusikaltimų, įskaitant terorizmą, aukoms, kurios yra pažeidžiamiausios ar patekusios į ypač nesaugią padėtį, pavyzdžiui, asmenims, nuolat patiriantiems artimųjų smurtą, patyrusiems lytinį smurtą ar asmenims, tapusiems kitų nusikaltimų aukomis valstybėje narėje, kurios piliečiai ar gyventojai jie nėra, reikalinga speciali pagalba ir teisinė apsauga. Taigi Europos apsaugos orderis turėtų būti taikomas visoms nusikaltimų aukoms, pvz., prekybos žmonėmis, moterų lytinių organų luošinimo, prievartinės santuokos, žmogžudystės dėl garbės, incesto, smurto dėl lyties aukoms, liudininkams, terorizmo aukoms ir organizuoto nusikalstamumo aukoms, neatsižvelgiant į aukų amžių ar lytį, jeigu smurtautojo tapatybė nustatyta. Jeigu auka per jauna, kad galėtų būti išduodamas apsaugos orderis, jai reikia rūpintojo ar teisinio atstovo pagalbos ir sutikimo.

Teikiant direktyvos pakeitimus siekiama patobulinti tekstą:

–patobulinti Europos apsaugos orderio atšaukimo nuostatas,

– užtikrinti teisinės apsaugos tęstinumą,

– apriboti priežastis, dėl kurių galima atšaukti Europos orderio pripažinimą arba patį orderį,

– nustatyti 20 dienų orderio vykdymo terminą,

– paaiškinti padėtį, susijusią su aukų judėjimu iš vienos valstybės narės į kitą.

Vis dėlto pranešėjos suvokia iniciatyvos kompleksiškumą ir problemas, kurių direktyvai gali kilti ateityje. Turės būti sprendžiamos problemos, susijusios su faktu, kad valstybių narių sistemos skiriasi ir kad procesai gali būti baudžiamieji, civiliniai ar administraciniai.

Pranešėjų ketinimas – užtikrinti geriausią įmanomą aukų apsaugą, inter alia, užtikrinant reikalingą teisinį tikrumą. Aukos turėtų turėti naudos iš aiškių procedūrų ir turėtų būti informuojamos apie visas priemones, kuriomis galima pasinaudoti ir išduodančioje valstybėje, ir valstybėse, į kurias jos ketina persikelti ar jau persikėlė. Be to, atsisakymo išduoti orderį priežastys turėtų būti kuo labiau apibrėžtos ir auka turėtų būti aiškiai informuojama apie priežastis, dėl kurių buvo atsisakyta išduoti orderį.

Be to, aukų apsauga nėra vien tik fizinė apsauga. Kalbant apie aukų apsaugą taip pat turi būti atsižvelgiama į aukų orumą. Tarybos pamatiniame sprendime dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, kuriuo panaikinamas Pamatinis sprendimas 2002/629/TVR, nurodoma, kad „bet kokiais Europos Sąjungos veiksmais šioje srityje turi būti paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – ES chartija) ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – EŽTK)“, būtent žmogaus orumo principų. Jame taip pat minima, kad taikant kiekvieną nuostatą, skirtą aukoms baudžiamajame procese remti, pvz., taikant pagalbos priemones, teikiant psichologinę pagalbą ir teisines konsultacijas, aukoms turėtų būti padedama ir turėtų būti didinama pagarba jų orumui Pranešėjos mano, kad būtina įtraukti tokią aukų apsaugą, kuriant teikiant siekiama atkurti jų orumą ir pagarbą joms asmenybėms, kai jos nusprendžia persikelti į kitą valstybę narę arba joje jau gyvena.

Pagal direktyvą saugomos aukos, prieš kurias smurtavo tik vienas asmuo. Vis dėlto tikrovėje matyti, kad daugiau kaip vienas asmuo gali grasinti ar kenkti kitam asmeniui. Jeigu teismas traukia baudžiamojon atsakomybėn asmenų grupę ir taikomos apsaugos priemonės, tai Europos apsaugos orderis, jeigu jis buvo išduotas, turėtų apimti ir apsaugą prieš smurtą, kurį vykdė asmenų grupė.

Pagal šią valstybių narių grupių iniciatyvą neteikiama moralinė parama, o ji turėtų būti įtraukta į šią direktyvą. Aukoms, kurios dėl bet kokios formos smurto patyrė moralinę žalą, turi būti teikiama teisinga informacija apie tai, kaip jos gali pradėti naują gyvenimą, ir susijusi pagalba, tačiau drauge jos neturi netekti nustatytų apsaugos priemonių, netgi jei jos dar negalvoja persikelti į kitą valstybę narę. Vykstant šiam procesui turėtų būti nagrinėjama galimybė suteikti tokią pagalbą.

Šis pranešimas yra dviejų pranešėjų darbo norint užtikrinti, kad Europos apsaugos orderis būtų patikima priemonė siekiant suteikti daugiau saugumo aukoms valstybėse narėse, rezultatas.


TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ DĖL TEISINIO PAGRINDO

Juan Fernando López Aguilar

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pirmininkui

BRIUSELIS

ir

Eva-Britt Svensson

Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkei

BRIUSELIS

Tema:              Nuomonė dėl iniciatyvos dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Europos apsaugos orderio (00002/2010 – C7-0006/2010 – 2010/0802(COD)) teisinio pagrindo

Gerb. kolegos,

Pasiūlymas dėl Europos apsaugos orderio grindžiamas 2010 m. sausio mėn. pateikta bendra dvylikos ES valstybių narių iniciatyva(1) dėl direktyvos. Direktyvos tikslas – palengvinti ir sustiprinti nusikaltimų aukų ar galimų nusikaltimų aukų, keliaujančių iš vienos ES valstybės narės į kitą, apsaugą, ypač tokių nusikaltimų, kurie gali kelti pavojų aukos gyvybei, fizinei, psichologinei ar lytinei neliečiamybei arba asmens laisvei. Galutinis tikslas – išvengti naujų nusikaltimų ir sušvelninti anksčiau padarytų nusikaltimų padarinius.

Direktyvos projekto siūlomas teisinis pagrindas yra Sutarties dėl ES veikimo 82 straipsnio 1 dalies d punktas, susijęs su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose.

2010 m. spalio 7 d. laiške paprašėte Teisės reikalų komiteto pateikti savo nuomonę dėl pasiūlymo teisinio pagrindo. Paaiškėjo, kad po orientacinio balsavimo, kuris įvyko atsižvelgiant į derybas su Taryba jūsų komitetų jungtinio posėdžio metu pagal Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį, buvo priimtas pakeitimas, kuriuo kaip teisinis pagrindas įtrauktas SESV 82 straipsnio 1 dalies a punktas, susijęs su nuosprendžių ir teismo sprendimų pripažinimu.

I. Bendra informacija

Lisabonos sutartimi panaikinta ankstesnė ramsčių sistema ir šiuo metu iš esmės visi teisės aktai, priklausantys dabartinei laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei, įskaitant SESV 82 ir 83 straipsnius dėl teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose (V antraštinės dalies 4 skyrius), turi būti priimami pagal įprastą teisėkūros procedūrą.

Šioje srityje lieka ribota bendros taisyklės, pagal kurią Komisija turi vienintelę teisę inicijuoti teisės aktą, išimtis, nustatyta SEVS 76 straipsnyje, pagal kurį ketvirtadalis valstybių narių gali inicijuoti teisės aktus teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimo srityse (ir su tuo susijusioje administracinio bendradarbiavimo srityje).

Taryba savo pirmąjį pasiūlymą dėl Direktyvos dėl Europos apsaugos orderio pateikė 2010 m. sausio 5 d.(2) Nuo to laiko Taryba daug kartų iš dalies pakeitė ir persvarstė pasiūlymą. Didelė Tarybos pasiūlymo dalis ir teisinis pagrindas buvo parengta vadovaujantis klausimynu, į kurio klausimus 2009 m. spalio mėn. atsakė 20 valstybių narių(3).

Iniciatyva siekiama sukurti Europos apsaugos orderį smurtą patyrusios aukoms, pagal kurį vienoje valstybėje narėje priimtos apsaugos priemonės gali būti pripažintos, administruojamos ir vykdomos antrosios valstybės narės teismuose. Taikant tokią sistemą saugomam asmeniui nereikėtų imtis analogiškų teisinių veiksmų valstybėje narėje, į kurią tas asmuo (auka) persikelia ar persikėlė.

Pasiūlymas grindžiamas tuo, kad nusikaltimo auka turi teisę ne tik gauti kompensaciją už jai padarytą žalą ir teisę į tai, kad nusikaltėlis būtų nubaustas remiantis sąžiningu teismo procesu, kurio metu būtų užtikrinamos visų šalių teisės, bet ir teisę būti apsaugotoms nuo kito nusikaltimo, ypač padaryto to paties asmens.

Atitinkamai, turėtų būti sukurti tam tikri mechanizmai, kuriuos taikant būtų užkertamas kelias pakartotiniam nusikaltimui arba kitam, gal net sunkesniam, to paties nusikaltėlio nusikaltimui prieš tą pačią auką. Tokie pasikartojantys nusikaltimai ypač dažni smurto dėl lyties atveju, nors jie atsitinka ir kitų nusikaltimo rūšių atveju, pvz., prekybos žmonėmis arba seksualinio nepilnamečių išnaudojimo atvejais.

Visos ES valstybės narės numato priemones, kad apsaugotų aukų gyvybes, jų fizinę, psichinę ir lytinę neliečiamybę bei laisvę, tačiau šiuo metu tokios priemonės veiksmingos tik tos valstybės teritorijoje, kuri jas patvirtino, todėl aukos lieka neapsaugotos, kai išvyksta iš tos valstybės. Todėl apsauga, kurią valstybė narė suteikia nusikaltimo aukoms, neturėtų apsiriboti jos teritorija, bet turėtų būti taikoma aukoms, kad ir kur jos važiuotų.

Remiantis turimais duomenimis, atrodo, kad vien tik dėl su lytimi susijusių nusikaltimų daugiau kaip 100 000 ES gyvenančių moterų taikomos įvairios apsaugos priemonės, kurias patvirtino valstybės narės reaguodamos į smurtą dėl lyties. Į šiuos duomenis neįtrauktos prekybos žmonėmis ir kitų nusikaltimų aukos.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo vykdytojai gali lengvai judėti ES, atrodo teisinga ir tinkama, kad vienoje valstybėje narėje priimtos apsaugos priemonės būtų taikomos siekiant apsaugoti auką, kuri nori pasinaudoti savo laisvo judėjimo teise. To nepadarius aukos susidurtų su sunkiu pasirinkimu: atsisakyti savo kaip Sąjungos piliečio laisvo judėjimo teisės ar atsisakyti savo teisės į apsaugą. Tam negalima pritarti.

Parlamentas nuolat ragina valstybes nares peržiūrėti teisinių procedūrų valdymą ir imtis veiksmų, kad būtų pašalintos kliūtys, trukdančios moterims gauti teisinę apsaugą.(4)

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad ES teisės aktų leidėjas nebuvo neaktyvus aukų apsaugos srityje. Yra priimtas Pamatinis sprendimas 2001/220/TVR dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose, kad būtų galima nagrinėti nukentėjusiųjų procesinių teisių klausimą(5), ir Tarybos direktyva 2004/80/EB dėl kompensacijos nusikaltimų aukoms(6).

Iš tiesų, aukų apsauga yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos tikslų laisvės, saugumo ir teisingumo srityje, o Stokholmo programoje, kuria siekiama stiprinti taiką, saugumą ir teisingumą ES ir kurią 2009 m. gruodžio 10 ir 11 d. patvirtino Europos Vadovų Taryba savo susitikime, teigiama, kad nusikaltimų aukoms ar liudytojams, kuriems gresia pavojus, turi būti taikomos specialios Sąjungoje galiojančios apsaugos priemonės.

2010 m. vasario 17 d. Tarybos Teisės tarnyba Tarybos prašymu pateikė nuomonę(7), kurioje padaroma išvada, kad SESV 82 straipsnio 1 dalies d punktas gali būti direktyvos projekto teisinis pagrindas, bet siekiant, kad iniciatyva taptų tinkama teismo sprendimų pripažinimo priemone, reikėtų taip pat nurodyti SESV 82 straipsnio 1 dalies a punktą.

II. Kompetentingų komitetų pozicija

Minėtame 2010 m. rugsėjo 29 d. Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto jungtiniame posėdyje po orientacinio balsavimo dėl pranešėjo įgaliojimų derėtis su Taryba siekiant kompromisinio sprendimo per pirmąjį svarstymą buvo priimta daug siūlomos direktyvos pakeitimų.

Remiantis aptariamų pakeitimų 1 pakeitimu, SESV 82 straipsnio 1 dalies a punktas, susijęs su įvairių rūšių nuosprendžių ir teismo sprendimų pripažinimu, pridedamas kaip papildomas teisinis pagrindas. Tai, be abejo, susiję su nuosprendžiais ir teismo sprendimais baudžiamosiose bylose.

Tuo pačiu metu buvo priimti kiti pakeitimai (18 ir 84 pakeitimai), kuriuose aiškiai nurodoma, kad siūloma direktyva neturės įtakos esamų abipusio pripažinimo priemonių civilinėse bylose taikymui, daliniam keitimui ar pakeitimui.

2010 m gegužės 20 d. pranešimo projekto aiškinamajame memorandume pranešėjos teigia, kad jos „iš esmės sutinka su Tarybos siūlymu“, tačiau pabrėžia, kad iniciatyvos taikymo sritis sąmoningai apibrėžta plačiai ir kad Europos apsaugos orderis „turėtų būti taikomas visoms nusikaltimų aukoms, pvz., prekybos žmonėmis, moterų lytinių organų luošinimo, prievartinės santuokos, žmogžudystės dėl garbės, incesto, smurto dėl lyties aukoms, liudininkams, terorizmo aukoms ir organizuoto nusikalstamumo aukoms, neatsižvelgiant į aukų amžių ar lytį, jeigu smurtautojo tapatybė nustatyta“. Toliau teigiama, kad siūlomų pakeitimų tikslas – patobulinti siūlomą tekstą siekiant „užtikrinti teisinės apsaugos tęstinumą“ ir „apriboti priežastis, dėl kurių galima atšaukti Europos orderio pripažinimą arba patį orderį“.

III. Siūlomas teisinis pagrindas

Siūlomos direktyvos teisinis pagrindas yra SESV 82 straipsnio 1 dalies d punktas. Kompetentingi komitetai siūlo kaip teisinį pagrindą pridėti ir to paties straipsnio a punktą.

SESV 82 straipsnis(8)

(ES sutarties ex 31 straipsnis)

1. Teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose Sąjungoje grindžiamas nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo principu bei apima valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą 2 dalyje ir 83 straipsnyje nurodytose srityse.

Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones, kuriomis siekiama:

a) nustatyti taisykles ir procedūras, kad visoje Sąjungoje būtų užtikrintas visų nuosprendžių ir teismo sprendimų formų pripažinimas;

b) užkirsti kelią jurisdikcijų kolizijoms tarp valstybių narių ir jas spręsti;

c) remti teisėjų ir teisminių institucijų darbuotojų mokymą;

d) palengvinti su procesais baudžiamosiose bylose ir sprendimų vykdymu susijusį bendradarbiavimą tarp valstybių narių teisminių arba joms lygiaverčių institucijų.

2. ...

3. ...

IV. Tikslo ir turinio analizė

Kaip patvirtino Teisingumo Teismas(9), priemonės teisinio pagrindo pasirinkimas turi būti grindžiamas objektyviais veiksniais, kuriems taikoma teisminė peržiūra, ypač turint mintyje priemonės tikslą ir turinį.

Atsižvelgiant į klausimo, į kurį turi būti atsakyta, apimtį, šį klausimą reikia spręsti nagrinėjant, kaip veiks Europos apsaugos orderis.

Kas yra Europos apsaugos orderis?

Europos apsaugos orderis (tolia – EAO) – tai teismo sprendimas, susijęs su valstybės narės priimta apsaugos priemone, kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas kitai valstybei narei atitinkamais atvejais priimti apsaugos priemonę pagal savo nacionalinę teisę, kad būtų apsaugota asmens gyvybė, fizinė ir psichinė neliečiamybė, laisvė arba lytinis neliečiamumas(10).

Taigi, EAO gali būti išduotas tik išduodančiajai valstybei jau išdavus apsaugos priemonę.

Apsaugos priemonė – tai valstybės narės kompetentingos institucijos priimtas sprendimas, kuriuo pavojų keliančiam asmeniui nustatomas vienas ar keli 2 straipsnio 2 dalyje nurodyti įpareigojimai arba draudimai, jeigu tokių įpareigojimų ar draudimų pažeidimas yra laikomas nusikalstama veika pagal atitinkamos valstybės narės teisę arba kitu pažeidimu, už kurį gali būti baudžiama laisvės atėmimu toje valstybėje narėje.

2 straipsnio 2 dalyje nustatomi šie draudimai ir įpareigojimai:

a) įpareigojimas nesilankyti tam tikrose vietovėse, vietose ar apibrėžtuose regionuose, kuriuose gyvena arba kuriuos lanko saugomas asmuo;

b) įpareigojimas būti tam tikroje vietoje, jei taikoma, tam tikru laiku;

c) įpareigojimas, kuriuo apribojamas išvykimas iš išduodančiosios valstybės teritorijos;

d) įpareigojimas vengti kontaktų su saugomu asmeniu; arba

e) draudimas priartėti prie saugomo asmens arčiau nei nustatytu atstumu.

EAO išdavimas

EAO gali būti išduotas bet kuriuo metu, kai saugomas asmuo ketina išvykti arba jau yra išvykęs iš išduodančiosios valstybės į kitą valstybę narę. EAO išduodamas, jei išduodančioji valstybė jau priėmė apsaugos priemonę.

EAO gali išduoti tik išduodančiosios valstybės teisminė ar kita kompetentinga institucija(11) saugomo asmens prašymu. (Saugomas asmuo gali pateikti prašymą vykdančiosios valstybės kompetentingai institucijai, bet tuomet ta institucija turi perduoti prašymą išduodančios valstybės kompetentingai institucijai.)

Institucijos, priimančios apsaugos priemonę pagal šią direktyvą, privalo pranešti saugomam asmeniui apie EAO buvimą, jei tas asmuo ketina išvykti į kitą valstybę narę. Jos taip pat privalo patarti asmeniui prieš išvykimą kreiptis dėl EAO.

EAO forma

Standartinė forma pridedama prie siūlomos direktyvos. Joje turi būti nurodyta informacija apie saugomo asmens tapatybę ir pilietybę(12); saugomam asmeniui suteiktų technologinių priemonių naudojimą; išduodančiosios valstybės kompetentingos institucijos duomenys; apsaugos priemonės, kuria remiantis išduodamas EAO, nustatymas; faktų ir aplinkybių, dėl kurių išduodančiojoje valstybėje priimta apsaugos priemonė, santrauka; apsaugos priemone nustatyti įpareigojimai ar draudimai, jų galiojimo trukmė ir aiškus nurodymas, kad jų pažeidimas yra laikomas nusikalstama veika pagal išduodančiosios valstybės teisę arba kitu pažeidimu, už kurį gali būti baudžiama laisvės atėmimu; pavojų keliančio asmens tapatybės nustatymas; visos kitos aplinkybės, kurios galėtų turėtų įtakos pavojaus įvertinimui, ir prireikus aiškus nurodymas, kad teismo sprendimas, kaip apibrėžta Tarybos pamatinio sprendimo 2008/947/TVR 2 straipsnyje, arba sprendimas dėl kardomųjų priemonių, kaip apibrėžta Tarybos pamatinio sprendimo 2009/829/TVR 4 straipsnyje, jau perduotas kitai valstybei narei, ir nurodoma tokio sprendimo vykdymą užtikrinanti kompetentinga institucija.

Ar vykdančioji valstybė turi pripažinti EAO?

Pagal 3 straipsnį valstybės narės privalo pripažinti pagal direktyvą išduotą EAO ir reikia pažymėti, kad 3 straipsnio antroje pastraipoje numatyta, kad „direktyva nekeičia pareigos gerbti pagrindines teises ir pagrindinius teisės principus, įtvirtintus ES sutarties 6 straipsnyje“.

Tačiau pagal 9 straipsnį valstybės narės gali pateikti pagrįstą atsisakymą pripažinti EAO. Atsisakyti galima dėl šių priežasčių:

a) EAO yra neišsamus arba nebuvo užpildytas per vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos nustatytą laikotarpį;

b) neįvykdyti 2 straipsnio 2 dalyje(13) nustatyti reikalavimai;

c) apsauga grindžiama sankcijos arba priemonės, kuriai taikoma amnestija pagal vykdančiosios valstybės teisę ir kuri susijusi su veika, priklausančia jos kompetencijai pagal tą teisę, vykdymu;

d) pagal vykdančiosios valstybės teisę pavojų keliantis asmuo naudojasi imunitetu ir todėl neįmanoma priimti apsaugos priemonių.

Kas vyksta vykdančiojoje valstybėje?

Remiantis siūlomos direktyvos 8 straipsniu, vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija turi:

a) pripažinti EAO ir imtis visų priemonių, kurios numatytos jos nacionalinėje teisėje panašiu atveju siekiant užtikrinti saugomo asmens apsaugą (nebent ji nusprendžia pritaikyti vieną iš nepripažinimo priežasčių);

b) pranešti pavojų keliančiam asmeniui apie visas priemones, kurių ji imasi;

c) imtis visų skubių ir laikinųjų priemonių, kurių reikia siekiant toliau užtikrinti saugomo asmens apsaugą; ir

d) nedelsiant pranešti išduodančiosios valstybės kompetentingai institucijai apie visus apsaugos priemonės, kuri sudaro EAO pagrindą, pažeidimus (naudojant standartinę formą).

Vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija turi informuoti išduodančiosios valstybės kompetentingą instituciją ir saugomą asmenį apie jos priimtas priemones.

Veiksmai išdavus EAO

Tik išduodančioji valstybė gali atnaujinti, peržiūrėti, atšaukti ar pataisyti apsaugos priemonę, išduoti arešto orderį ir kt. arba pradėti naują baudžiamąjį procesą pavojų keliančio asmens atžvilgiu, ką ji turi padaryti pagal savo įstatymus (10 straipsnis).

Vykdančioji valstybė narė gali atšaukti EAO pripažinimą tik jei yra įrodymų, kad saugomas asmuo galutinai išvyko iš jos teritorijos (11 straipsnis).

Pagal šią direktyvą priimamiems vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos sprendimams taikoma tos valstybės nacionalinė teisė (13 straipsnis).

V. Išvada

Atsižvelgiant į siūlomo Europos apsaugos orderio pobūdį, kaip matyti iš pateiktos analizės, visiškai tinkama kaip teisinį pagrindą numatyti 82 straipsnio 1 dalies d punktą, kurio tikslas – palengvinti su procesais baudžiamosiose bylose ir sprendimų vykdymu susijusį bendradarbiavimą tarp valstybių narių teisminių arba joms lygiaverčių institucijų, ir 82 straipsnio 1 dalies a punktą, kuris susijęs su taisyklėmis ir procedūromis, kuriomis siekiama užtikrinti visų rūšių nuosprendžių ir teismo sprendimų pripažinimas.

Taigi, laikoma, kad SESV 82 straipsnio 1 dalies d punktu galima remtis kaip direktyvos projekto teisiniu pagrindu, tačiau siekiant, kad iniciatyva taptų tinkama teismo sprendimų pripažinimo priemone, reikėtų taip pat nurodyti SESV 82 straipsnio 1 dalies a punktą.

VI. Rekomendacija

Komitetas minėtąjį klausimą apsvarstė 2010 m. spalio 28 d. posėdyje.

Atitinkamai 2010 m. spalio 28 d. posėdyje Teisės reikalų komitetas nusprendė vienbalsiai(14) rekomenduoti, kad siūloma direktyva būtų priimta remiantis SESV 82 straipsnio 1 dalies a ir d punktais.

Pagarbiai

(pasirašyta) Klaus-Heiner Lehne

(1)

Susijusios valstybės narės: Belgija, Bulgarija, Estija, Ispanija, Prancūzijos, Italija, Vengrija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Suomija ir Švedija.

(2)

Žr. 2010 m. sausio 5 d. dokumentą Nr. 17513/09.

(3)

Žr. 2010 m. sausio 6 d. dokumentą Nr. 5002/10.

(4)

Žr. 1997 m. rugsėjo 16 d. Parlamento rezoliuciją dėl poreikio Europos Sąjungos mastu pradėti kampaniją dėl smurto prieš moteris visiško netoleravimo (OL C 304, 1997 10 6, p. 55). T. p. žr. 2006 m. vasario 2 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl esamos kovos su smurtu prieš moteris padėties ir ateities veiksmų (OL C 288 E, 2006 11 25, p. 66).

(5)

OL L 82, 2001 03 22, p. 1.

(6)

OL L 261, 2004 08 06, p. 15.

(7)

Žr. 2010 m. vasario 17 d. Tarybos dokumentą 6516/10.

(8)

Išskirta Teisės reikalų komiteto.

(9)

2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje C-166/07, Parlamentas prieš Tarybą, dar neskelbta Rink.

(10)

Siūlomos direktyvos 1 straipsnis.

(11)

Remiantis 4 straipsniu, valstybės narės turi pranešti Tarybos generaliniam sekretoriui apie savo valdžios instituciją ar institucijas, kurios gali išduoti ar pripažinti EAO. Valstybės narės gali paskirti neteismines valdžios institucijas kompetentingomis institucijomis, jei tokios valdžios institucijos yra kompetentingos priimti panašaus pobūdžio sprendimus pagal savo nacionalinę teisę ir procedūras.

(12)

Taip pat ta pati informacija apie to asmens teisinį atstovą, jei saugomas asmuo yra nepilnametis ar neteisnus.

(13)

Žr. pirmiau.

(14)

Šie nariai dalyvavo galutiniame balsavime: Raffaele Baldassarre (laikinai einantis pirmininko pareigas), Sebastian Valentin Bodu (pirmininko pavaduotojas), Eva Lichtenberger (pranešėja), Françoise Castex, Marielle Gallo, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Daniel Hannan, Kurt Lechner, Bernhard Rapkay, Diana Wallis, Cecilia Wikström ir Tadeusz Zwiefka.


PROCEDŪRA

Pavadinimas

Europos apsaugos orderis

Nuorodos

00002/2010 – C7-0006/2010 – 2010/0802(COD)

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

FEMM

Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

LIBE

 

 

 

Pranešėjas(-ai)

       Paskyrimo data

Carmen Romero López

2.3.2010

Teresa Jiménez-Becerril Barrio

2.3.2010

 

Teisinio pagrindo užginčijimas

       JURI nuomonės pateikimo data

JURI

28.10.2010

 

 

 

Svarstymas komitete

3.5.2010

1.6.2010

22.6.2010

2.9.2010

 

29.9.2010

25.11.2010

 

 

Priėmimo data

29.11.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

47

0

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Philipp Albrecht, Regina Bastos, Emine Bozkurt, Simon Busuttil, Andrea Češková, Carlos Coelho, Marije Cornelissen, Silvia Costa, Tadeusz Cymański, Cornelia Ernst, Edite Estrela, Iratxe García Pérez, Ágnes Hankiss, Anna Hedh, Salvatore Iacolino, Sophia in ‘t Veld, Lívia Járóka, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Philippe Juvin, Juan Fernando López Aguilar, Astrid Lulling, Claude Moraes, Elisabeth Morin-Chartier, Georgios Papanikolaou, Carmen Romero López, Raül Romeva i Rueda, Judith Sargentini, Nicole Sinclaire, Birgit Sippel, Joanna Katarzyna Skrzydlewska, Eva-Britt Svensson, Britta Thomsen, Wim van de Camp, Axel Voss, Renate Weber, Marina Yannakoudakis, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Izaskun Bilbao Barandica, Ioan Enciu, Ana Gomes, Franziska Keller, Kartika Tamara Liotard, Rovana Plumb, Kyriacos Triantaphyllides, Cecilia Wikström, Glenis Willmott

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Eider Gardiazábal Rubial, María Irigoyen Pérez, Arlene McCarthy, Judith A. Merkies, Peter Skinner, Jutta Steinruck

 

 

Atnaujinta: 2010 m. gruodžio 10 d.Teisinis pranešimas