dėl ES Juodosios jūros strategijos

(2010/2087(INI))

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Juodosios jūros sinergija – nauja regioninio bendradarbiavimo iniciatyva“ (COM(2007)0160),

–       atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 14 d. Tarybos išvadas dėl Juodosios jūros sinergijos iniciatyvos,

–       atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl požiūrio į Juodosios jūros regioninę politiką(1),

–       atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 14 d. Kijeve priimtą Europos Sąjungos ir platesnio Juodosios jūros regiono šalių užsienio reikalų ministrų bendrą pareiškimą,

–       atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 19 d. Komisijos komunikatą „Pirmųjų Juodosios jūros sinergijos įgyvendinimo metų ataskaita“ (COM(2008)0391),

–       atsižvelgdamas į bendrą pareiškimą, kuriuo pradedama Juodosios jūros sinergijos aplinkos partnerystė (Briuselis, 2010 m. kovo 16 d.),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo (COM(2006)0726) ir Komisijos siekį 2011 m. pateikti persvarstytą Europos kaimynystės politiką (EKP),

–       atsižvelgdamas į asociacijos partnerystę su Turkija,

–       atsižvelgdamas į partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus su Armėnija, Azerbaidžanu, Gruzija, Moldovos Respublika ir Ukraina ir į vykstančias derybas dėl naujų asociacijos susitarimų, taip pat į atitinkamus EKP veiksmų planus,

–       atsižvelgdamas į EKP pažangos Armėnijoje, Azerbaidžane, Moldovos Respublikoje, Gruzijoje ir Ukrainoje ataskaitas, kurias Komisija patvirtino 2010 m. gegužės 12 d.,

–       atsižvelgdamas į partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, sudarytą su Rusijos Federacija, ir vykstančias derybas dėl naujo ES ir Rusijos susitarimo,

–       atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 3 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Rytų partnerystė“ (COM(2008)0823),

–       atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 7 d. Prahos Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo bendrą deklaraciją,

–       atsižvelgdamas į neseniai pasiektą pažangą vykdant dialogą su regiono šalimis dėl vizų režimo supaprastinimo,

–       atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo(2),

–       atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Moldovos Respublikos, Rusijos Federacijos, Turkijos, Ukrainos ir Pietų Kaukazo šalių, taip pat dėl integruotos jūrų politikos,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A7–0378/2010),

A.     kadangi Juodosios jūros regionas yra strateginis Europą su Kaspijos jūros regionu, Vidurine Azija ir Artimaisiais Rytais bei, toliau žvelgiant, Pietryčių Azijos regionu ir Kinija jungiantis tiltas ir jam būdingi glaudūs ryšiai ir didelis potencialas, tačiau taip pat ir dideli skirtumai bei nesutarimai; kadangi regionui priklauso ES valstybės narės Bulgarija, Graikija ir Rumunija, šalis kandidatė Turkija, Europos kaimynystės politikos partneriai Armėnija, Azerbaidžanas, Gruzija, Moldovos Respublika ir Ukraina, taip pat Rusijos Federacija kaip strateginė partnerė,

Β.     kadangi Juodosios jūros regionas yra strategiškai svarbus ES; kadangi dalis Juodosios jūros patenka į ES teritoriją ir geografiniu požiūriu didelė šios jūros dalis priklauso Europai, o dėl to ES ir regiono šalys turi bendrų problemų ir galimybių, taip pat bendrą poreikį užtikrinti, kad aplink Juodąją jūrą būtų taiki, demokratiška, saugi, stabili, regioniniu bendradarbiavimu grindžiama ir tvarios gerovės erdvė, kadangi reikia darnesnio, tvaresnio ir labiau strateginio požiūrio į Juodosios jūros regioną,

C.     kadangi Juodosios jūros regionas yra socialinės, kultūrinės ir religinės įvairovės aplinka, kurioje pagrindinis vaidmuo turėtų tekti kultūrų ir tikėjimų dialogui,

D.     kadangi Juodosios jūros sinergija (JJS) iš esmės pripažįsta, kad Juodosios jūros regionas yra strateginis ES ir kad reikia stiprinti ES veiklą šiame regione; kadangi JJS iki šiol davė menkų rezultatų ir nėra aiškios ir išsamios dabartinių JJS įgyvendinimo rezultatų panoramos, o dėl to ES kritikuojama, kad jai trūksta strateginės regiono vizijos ir kad jos požiūris į įgyvendinimą yra nenuoseklus,

E.     kadangi nerengiamas veiksmų planas, kuriame būtų numatyti konkretūs uždaviniai ir gairės bei ataskaitų teikimo, stebėsenos, vertinimo ir tolesnių veiksmų mechanizmai, kaip prašyta pačioje pirmojoje Parlamento rezoliucijoje dėl Juodosios jūros regiono,

F.      kadangi paskelbta tik viena pažangos ataskaita (2008 m.), po kurios nebuvo taikytas joks reguliaraus ataskaitų teikimo mechanizmas; kadangi vykdyta nedaug projektų ir iki šiol pradėta tik aplinkos partnerystė,

G.     kadangi nuo 2008 m. nesurengta nė viena ministrų konferencija ir dėl to tampa aišku, kad JJS trūksta matomumo, strateginės vizijos ir politinių gairių,

H.     kadangi iki šiol pastangoms, nors jos ir pagirtinos, labai trukdė bloga administracinė struktūra, institucinių ir politinių įsipareigojimų nebuvimas ir žmogiškųjų bei tam skirtų finansinių išteklių stoka,

I.      kadangi nuo 2008 m. Juodosios jūros regione įvyko daug pokyčių ir matyti regioninio bendradarbiavimo pažanga kai kuriose techninėse srityse, pvz., aplinkosaugos, švietimo, mokslinių tyrimų ir technologijų, taip pat normų derinimo srityje, tačiau kai kurios problemos, pvz., užsitęsę konfliktai Kaukaze ir Padniestrėje, jūros saugumo ir paieškų bei gelbėjimo operacijos, militarizacija, gyventojų perkėlimas ir demokratinio valdymo silpnėjimas, išliko ir netgi paaštrėjo,

J.      kadangi ES pirmininkavusios Prancūzijos misija ir valstybių narių veiksmai parodė ES pasiryžimą švelninti ir spręsti konfliktą Gruzijoje,

K.     kadangi Juodosios jūros regionas yra geografiškai ir strategiškai svarbus atsižvelgiant į ES energetinį saugumą, ypač į energijos tiekimo šaltinių įvairinimą,

L.      kadangi kitas ES iniciatyvas, į kurias įtrauktos Juodosios jūros regiono šalys, reikėtų laikyti ne JJS konkurentėmis, bet ją papildančiomis,

M.    kadangi Komisijos prašyta parengti ES Dunojaus regiono strategiją, kurioje turėtų būti atsižvelgiama į glaudžius šio regiono ryšius su Juodosios jūros regionu,

1.      mano, kad, turint mintyje Juodosios jūros regiono svarbą ES ir gana menkus JJS rezultatus, reikėtų imtis strategijos siekiant padidinti ES veiksmų regione darnumą ir matomumą ir kad ES Juodosios jūros strategija turėtų būti neatskiriama platesnės ES užsienio ir saugumo politikos vizijos dalis;

2.      ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) persvarstant Europos kaimynystės politiką kartu parengti ir Juodosios jūros regiono strategiją ir taip apibrėžti integruotą ir visapusišką ES požiūrį siekiant atsižvelgti į regiono problemas ir galimybes, taip pat nustatyti išsamų veiksmų planą, aiškius uždavinius, pavyzdines iniciatyvas ir gaires; mano, kad vadovaujantis strategija bus veiksmingai koordinuojama veikla ir pasidalijamos užduotys;

3.      dar kartą ragina Komisiją ir EIVT nustatyti konkrečius stebėsenos, vertinimo, tolesnių veiksmų ir ataskaitų teikimo mechanizmus ir taip vykdyti reguliarią strategijos įgyvendinimo peržiūrą; ragina, kad pagrindiniuose šio proceso etapuose būtų konsultuojamasi su atitinkamais Europos Parlamento komitetais;

4.      rekomenduoja, kad būtų užtikrinamas ES lygmens politikos ir ES valstybių narių nacionalinių strategijų Juodosios jūros regione nuoseklumas;

5.      pabrėžia, kad ES valstybės narės turi susitarti dėl aiškių prioritetų, kad būtų galima parengti realiai įvykdomą ir finansiškai pagrįstą veiksmų planą ir atitinkamą jo veiksmingumo vertinimo sistemą;

6.      pabrėžia, kad naujos strategijos uždaviniams įgyvendinti turi būti skirti tinkami žmogiškieji ištekliai, visų pirma tam turi būti skiriama dėmesio ir tai turi matytis kuriant EIVT organizacinę ir personalo struktūrą;

7.      palankiai vertina tai, kad pradėta tarpvalstybinio bendradarbiavimo Juodosios jūros baseine bendra veiklos programa pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP), ir mano, jog tai, kad gauta daug paraiškų, rodo didelį susidomėjimą bendrais bendradarbiavimo Juodosios jūros regione projektais; sveikina tai, kad 2010 m. lapkričio mėn. Jungtinis priežiūros komitetas patvirtino 16 naujų projektų; vis dėlto mano, kad lėtas programos veikimas atspindi dabartinių finansavimo mechanizmų trūkumus; ypač pažymi, kad esama teisinių sunkumų, susijusių su tuo, kad dalyvius reikia finansuoti pagal skirtingas finansines priemones, ir ragina Komisiją surasti sprendimų, kad tokios kliūtys būtų panaikintos; laikosi nuomonės, kad investiciniai projektai taip pat galėtų būti įtraukti į programą;

8.      ragina parengti kito programavimo laikotarpio bendrą Juodosios jūros baseino veiklos programą siekiant toliau stengtis visiškai įgyvendinti visus Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės tarpvalstybinio bendradarbiavimo 2007–2013 m. strategijos dokumente nustatytus tikslus; pabrėžia, kad reikėtų nustatyti vienodas paraiškoms taikytinas sąlygas tam, kad visų programoje dalyvaujančių valstybių juridiniai asmenys turėtų galimybę siekti pagrindinio pareiškėjo statuso; mano, kad visos bendros Juodosios jūros baseino veiklos programos šalys turėtų būti įtrauktos ir skatinamos aktyviai dalyvauti kito programavimo laikotarpio metu;

9.      todėl yra įsitikinęs, kad strategijos sėkmė priklauso nuo tinkamo ir aiškaus finansavimo teikimo; ragina sukurti specialią Juodosios jūros strategijai skirtą biudžeto eilutę, taip pat parengti veiksmingus išmokų metodus, pritaikytus prie konkrečių regiono ypatybių, ir taikyti lėšų panaudojimo kontrolę; skatina teikti pirmenybę nedidelio masto vystymosi projektų finansavimui; ragina Komisiją ir regionus skatinti žmonių tarpusavio kontaktų projektus tarptautinio bendradarbiavimo srityje ir sukurti bei stiprinti mažų projektų fondo finansinę priemonę;

10.    pabrėžia, kad reikia projektais grindžiamo požiūrio siekiant įtraukti vietos valdžios institucijas, verslo bendruomenes, NVO ar kitas pilietinės visuomenės organizacijas į veiklos pagal Juodosios jūros strategiją rengimą, bendros atsakomybės už ją prisiėmimą ir įgyvendinimą; pabrėžia, kad labai svarbu vykdyti veiklos pagal Juodosios jūros strategiją priežiūrą nustatant gaires ar kitus tinkamus rodiklius;

11.    skatina vystyti įvairių Sąjungos politikos sričių, kurios įtrauktos į strategiją, ypač struktūrinių fondų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bendrosios programos ir transeuropinių transporto tinklų, sąveiką siekiant užtikrinti finansuojamų veiksmų tvarumą; tokiu būdu vykdant vieną ekonominės plėtros iniciatyvą sukurtos galimybės gali būti ir toliau užtikrinamos vykdant kitą papildomą iniciatyvą;

12.    mano, kad įtrauktis ir regioninė atsakomybė yra svarbūs ES požiūrio į regioną principai, o Turkija ir Rusija yra Juodosios jūros regioninio bendradarbiavimo partnerės, kurias reikėtų tinkamai į jį įtraukti; mano, kad dvejopas Bulgarijos, Rumunijos ir Graikijos, kurios yra ir pakrantės šalys, ir ES valstybės narės, vaidmuo itin svarbus siekiant, kad ES politika Juodosios jūros regione būtų sėkminga;

13.    mano, kad, siekiant matomumo, strateginio vadovavimo ir aukšto lygio koordinavimo, reikėtų reguliariai rengti ES ir platesnio Juodosios jūros regiono šalių ministrų susitikimus ir į juos įtraukti visus regiono veikėjus ir šalis, įskaitant Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizaciją (JJEBO), Juodosios jūros apsaugos nuo taršos komisiją, ERPB ir EIB; yra įsitikinęs, kad ES ir JJEBO bendradarbiavimo institucinis dialogas galėtų būti žingsnis siekiant tikros partnerystės regione; visgi pažymi, kad JJEBO šiuo metu patiria struktūrinių sunkumų ir kad reikia ją atnaujinti ir reformuoti, kad ji taptų veiksminga regionine partnere;

14.    apgailestauja dėl to, kad Juodosios jūros dialogo ir partnerystės forumui neigiamą įtaką turėjo įtampa regione ir dėl to jis iki šiol dar nebuvo įsteigtas; mano, kad toks forumas prisidėtų prie regioninių veikėjų idėjų generavimo ir dialogo skatinimo;

15.    mano, kad Juodosios jūros strategiją reikėtų rengti visais regioninio bendradarbiavimo lygmenimis; palankiai vertina pradėtą ES ir Juodosios jūros regiono šalių parlamentinį bendradarbiavimą;

16.    pripažįsta regioninių ir vietos valdžios institucijų ir suinteresuotųjų šalių svarbą strategijos planavimui ir įgyvendinimui, atsižvelgiant į jų glaudų ryšį su teritorija ir vietos žmonėmis; taigi ragina nustatyti jų poreikius ir juos visapusiškai įtraukti į strategijos įgyvendinimą;

17.    palankiai vertina Juodosios jūros regiono pilietinės visuomenės forumo sukūrimą ir skatina stipresnį vietos valdžios institucijų, pilietinės visuomenės ir verslo bendradarbiavimą; ragina Komisiją teikti didesnę paramą pilietinei visuomenei, įskaitant paramą PVO tinklams; pabrėžia nevyriausybinio sektoriaus vaidmens svarbą siekiant užtikrinti tiek veiksmingą Juodosios jūros strategijos įgyvendinimą, tiek pasitikėjimo kūrimo priemonių sėkmingumą;

18.    pabrėžia, kad JJS ir Rytų partnerystė papildo viena kitą, ir ragina Komisiją konstruktyviai panaudoti abiejų iniciatyvų požiūrių skirtumus ir aiškiai nustatyti visais lygmenimis, kaip pasinaudoti šiuo esminiu papildomumu; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę užtikrinti, kad EIVT veiksmingai koordinuotų įvairias iniciatyvas ir priemones, kurias ES įgyvendina platesniame Juodosios jūros regione;

19.    palankiai vertina rengiamą ES Dunojaus regiono strategiją, kuri bus baigta šių metų pabaigoje, ir raginą ją patvirtinti ir pradėti įgyvendinti pirmoje 2011 m. pusėje; pabrėžia, kad reikia praplėsti ES Dunojaus regiono strategiją ir į ją įtraukti Juodosios jūros regioną; atkreipia dėmesį į tai, kad tvarus Dunojaus regiono vystymasis dar labiau padidins geografinę ir strateginę Juodosios jūros svarbą; todėl, pripažindamas skirtingą regionų pobūdį ir skirtingą geografinį abiejų strategijų aspektą, mano, kad jos turėtų viena kitą papildyti ir sustiprinti;

20.    pabrėžia, kad ES Juodosios jūros regiono strategija ES ir valstybės narės turėtų siekti pagrindinio tikslo įtvirtinti taikos, demokratijos, gerovės ir stabilumo erdvę, kuri būtų grindžiama pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir suteiktų ES energetinį saugumą; mano, kad geras valdymas, teisinė valstybė, pagarbos žmogaus teisėms skatinimas, migracijos valdymas, energetika, transportas, aplinkosauga, ekonominis ir socialinis vystymasis turėtų būti prioritetinės veiksmų sritys;

Saugumas ir geras valdymas

21.    primena, kad Juodosios jūros regionui reikia aktyvios politikos ir ilgalaikių sprendimų, kad galėtų būti sprendžiamos didelės regioninės ir tarpvalstybinės problemos, pvz., užsitęsę konfliktai, gyventojų perkėlimas, dvišaliai ginčai, uždarytos sienos ir strateginiai nesutarimai, dėl kurių didėja militarizacija ir ginklavimasis, silpnėja institucijos, administravimas ir demokratinis valdymas, auga tarpvalstybinis nusikalstamumas ir nusikalstama prekyba, blogėja sienų ir judėjimo valdymas, prastėja jūrų saugumas ir sauga;

22.    pabrėžia, kad Juodosios jūroms šalims itin svarbu sukurti ir plėtoti gerus kaimynystės santykius kaip būtiną sėkmingo bendradarbiavimo sąlygą, ir laiko nepriimtina, kad regione tebėra uždarytų kaimyninių šalių sienų problema;

23.    mano, kad ES gali ir turėtų atlikti aktyvesnį vaidmenį formuojant Juodosios jūros regiono saugumo aplinką; ragina ES labiau įsitraukti į regioninį strateginį dialogą ir ES bendradarbiauti su strateginėmis partnerėmis saugumo ir konfliktų prevencijos bei jų sprendimo klausimais remiantis tarptautine teise; pabrėžia, kad visapusiškas Juodosios jūros strategijos plėtojimas yra taip pat susijęs su konkrečia taikaus neišspręstų konfliktų sprendimo proceso pažanga; todėl ragina, kad ES laibiau tiesiogiai įsitrauktų į derybų ir taikos palaikymo procesus ir prisiimtų juose pagrindinį vaidmenį, taikytų daugiau pasitikėjimo kūrimo priemonių ir pagalbos programų, siekiant padėti pagrindus ilgalaikiams ir visapusiškiems konfliktų sprendimams ir sušvelninti konfliktų padarinius vietos gyventojams; palankiai vertina EUBAM ir EUMM veiklą;

24.    ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai padidinti pastangas, kad Rusija būtų paskatinta laikytis N. Sarkozy šešių punktų plano siekiant stabilizuoti ir išspręsti konfliktą Gruzijoje;

25.    pažymi, kad reikia stiprinti stebėsenos sistemas, ir ragina ES parengti ankstyvojo įspėjimo sistemą kaip konfliktų prevencijos ir pasitikėjimo kūrimo priemonę Juodosios jūros regione, siekiant išvengti nestabilumo ir konfliktų paaštrėjimo; ragina daugiau skirti dėmesio konkretiems atvejams negu reikšti bendrą susirūpinimą; ragina, kad būtų apsvarstytos pasitikėjimo kūrimo priemonės, pvz., viešas informacijos apie ginklų pardavimą ir karinio laivyno veiklą atskleidimas; reiškia ypatingą susirūpinimą dėl Rusijos Juodosios jūros laivyno Kryme uosto susitarimo pratęsimo ir galimo jo poveikio regiono stabilumui;

26.    ragina ES imtis veiksmų siekiant sukurti regioninę teisinę sistemą ir priemones ginklavimosi Juodosios jūros regione problemai spręsti;

27.    ragina, kad Juodosios jūros strategija būtų sprendžiamos tarpvalstybinio nusikalstamumo ir nusikalstamos prekybos, ypač prekybos narkotikais ir žmonėmis, taip pat nelegalios migracijos problemos, taip pat ragina papildomai stiprinti bendradarbiavimą sienų ir judėjimo valdymo srityje;

28.    pabrėžia, kad reikia geresnio migracijos iš Juodosios jūros regiono ir į jį valdymo stiprinant politinę, ekonominę ir socialinę imigrantų integraciją, kuri būtų grindžiama ES visuotinio požiūrio į migraciją principais;

29.    pažymi, kad pastaraisiais metais didėja incidentų jūroje skaičius, įskaitant žmonių aukas ir žalą gamtai, ir kad pajūrio šalys negeba vykdyti koordinuotų ir sėkmingų gelbėjimo operacijų; atsižvelgdamas į tai, ragina ES panaudoti integruotą jūrų politiką siekiant koordinuoti paieškų ir gelbėjimo bei nelaimių prevencijos veiklą Juodosios jūros regione; ragina parengti Juodosios jūros stebėjimo strategiją;

30.    mano, kad į Juodosios jūros regiono saugumo strategiją taip pat reikėtų įtraukti administravimo, demokratinio valdymo, pagarbos žmogaus teisėms ir valstybės pajėgumo gerinimo tikslus; ragina Komisiją ir EIVT imtis institucijų kūrimo ir demokratinio valdymo bendrų iniciatyvų, kurios būtinos kiekvienai valstybei, kuri nori sėkmingai vystytis; pabrėžia, kad siekis pagerinti valdymą, teisinės valstybės principo laikymąsi ir valstybės institucijas buvusiose sovietinėse regiono šalyse jau savaime yra saugumo strategija, kadangi visiškai ar iš dalies nepajėgi valstybė ir politinė stagnacija sudaro sąlygas išorės kišimuisi ir tarpvalstybinei grėsmei;

31.    pabrėžia, kad ES Juodosios jūros strategijoje turi būti skiriama daug dėmesio žmogaus teisių gynimui ir demokratijos stiprinimui regione, įskaitant sėkmingo nevyriausybinių organizacijų ir žmogaus teisių gynėjų regione bendradarbiavimo skatinimą;

32.    pažymi, kad vienas ES prioritetų yra pagarbos žmogaus teisėms ir demokratijos stiprinimas visame pasaulyje; pažymi, kad okupuotoje Pietų Osetijoje ir Abchazijoje kasdien pažeidžiamos žmogaus teisės; todėl ragina ES, o ypač EIVT, aktyviai reaguoti į visus žmogaus teisių pažeidimus Juodosios jūros regione;

33.    pabrėžia, kad ESBO regione atlieka svarbų vaidmenį, ir mano, jog būtina, kad ES bendradarbiautų su ESBO institucijų kūrimo, teisinės valstybės, rinkimų stebėjimo, žiniasklaidos laisvės, demokratijos ir žmogaus teisių srityse;

Energetika, transportas ir aplinka

34.    viena vertus, mano, kad Juodosios jūros regionas yra strategiškai svarbus ES energetiniam saugumui ir ES apsirūpinimo energija šaltinių įvairinimui, ir todėl pakartoja, kad svarbu skubiai parengti nuoseklią Juodosios jūros regiono strategiją; kita vertus, mano, kad bendradarbiavimas energetikos, transporto ir aplinkos srityse itin svarbus darniam ir tvariam regiono vystymuisi; palankiai vertina tai, kad pradėta Aplinkos partnerystė, ir tuo pačiu metu nekantriai laukia, kol bus pradėtos kitos dvi, transporto ir energetikos, partnerystės; ragina jas greitai ir veiksmingai įgyvendinti; laikosi nuomonės, kad bendros teisinės sistemos parengimas regioniniu lygiu duotų daug naudos, turint mintyje veiksmingesnį bendradarbiavimą ir sinergiją šiose srityse; mano, kad profesinių ir institucinių tinklų sukūrimas ir jų rėmimas galėtų padidinti pajėgumą vykdyti bendradarbiavimu pagrįstą ir veiksmingą sprendimų priėmimą;

35.    pabrėžia, kad Juodosios jūros regione reikia sustiprinti daugiašalį bendradarbiavimą energetikos srityje, kurio pagrindiniai principai nustatyti PPO ir Energetikos chartijos sutartyje; remia visapusišką rinkos ir reguliavimo integraciją remiantis ES energetikos ir aplinkos apsaugos teisės aktais, ragina platesnio Juodosios jūros regiono šalis prisijungti prie Energijos bendrijos sutarties ir skatina ES, EIB ir ERPB teikti paramą Juodosios jūros regiono energijos infrastruktūros modernizacijai;

36.    pabrėžia, kad siekiant įgyvendinti ilgalaikį ES energijos tiekimo saugumo ir stabilumo jos kaimynystėje tikslą svarbu, kad valstybės narės laikytųsi vieningo požiūrio Juodosios jūros regiono klausimais;

37.    primena, kad reikia aktyvesnių Komisijos veiksmų, kuriais būtų remiamos dujų tiekimo šaltinių įvairinimo priemonės ir rengiama bendra normų sistema, siekiant skatinti skaidrią, konkurencingą ir taisyklėmis grindžiamą dujų rinką; tuo pačiu metu ragina ES aktyviai plėtoti bendradarbiavimą su Juodosios jūros regiono valstybėmis ir suteikti joms daugiau galimybių remti energetikos projektus, kuriais ES suinteresuota; taigi palankiai vertina Moldovos Respublikos ir Ukrainos įstojimą į Energijos bendriją;

38.    pabrėžia, kad reikia skubiai įsteigti EURONEST parlamentinę asamblėją, kuri padės siekti Rytų partnerystės tikslų, taigi turės teigiamą poveikį energetinio saugumo klausimams;

39.    primena ES siekį didinti tiekimo maršrutų ir šaltinių įvairovę, taip pat parengti ES bendrą energetikos politiką; dar kartą pabrėžia vadinamojo Pietų koridoriaus projektų svarbą, ypač ES strateginio prioritetinio projekto „Nabucco“ ir greito jo įgyvendinimo svarbą Europos energetiniam saugumui; atkreipia dėmesį į vadinamąjį Pietų srovės projektą; dar kartą pabrėžia suskystintų gamtinių dujų (SGD) transportavimo į Europą, kuris vykdomas kaip AGRI projektas, ir SGD terminalų Juodosios jūros uostuose vystymo, taip pat europinio Konstancos-Triesto naftotiekio svarbą;

40.    ragina Komisiją iki 2011 m. pabaigos sudaryti susitarimus su šalimis, kurios galėtų būti dujų vamzdyno „Nabucco“ tiekėjos;

41.    mano, kad energetikos infrastruktūros dokumentų rinkinyje, kurį netrukus pateiks Komisija, daug dėmesio turi būti skiriama siūlomiems Juodosios jūros regiono energetikos projektams; atkreipia dėmesį į tai, kad šio regiono valstybes kertantys tranzito maršrutai gali žymiai pagerinti ES tiekimo saugumą;

42.    pabrėžia atsinaujinančiųjų energijos išteklių potencialą Juodosios jūros regione, kuris galėtų žymiai prisidėti prie patikimo energijos tiekimo ateityje pasaulio lygiu bei prie tvaraus ekonomikos augimo, ir ragina Komisiją ir Juodąją jūrą supančias šalis išnaudoti šį potencialą;

43.    ragina, kad į ES ir Juodosios jūros regiono partnerystę būtų įtrauktas atsinaujinančiosios energijos, energijos vartojimo efektyvumo sričių žinių ir technologijų perdavimas bei tinklų projektavimo techninė pagalba, ir pažymi, kad norint padidinti tiekimo saugumą labai svarbu tausoti energiją; remia mokslinius tyrimus, susijusius su alternatyviais energijos šaltiniais, ypač su atsinaujinančiąja energija, energijos vartojimo efektyvumu ir energijos tausojimu, nes jie labai svarbūs siekiant kovoti su klimato kaitos iššūkiais ir prisidėti prie pasaulinių pastangų mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

44.    pritaria tęsiamam iniciatyvų plėtojimui pagal TRACEA ir INOGATE programas; ragina ES toliau stiprinti savo paramą infrastruktūros projektams regione, teikiant tiesioginį finansavimą ir koordinuojant kitų paramos teikėjų ir investuotojų veiklą;

45.    mano, kad tarptautinės prekybos ir angliavandenilių transportavimo regione požiūriu labai svarbu plėsti ES Juodosios jūros ir Dunojaus jūrų uostus, įskaitant naftos ir dujų terminalus ir įvairių transporto rūšių derinimo infrastruktūras; mano, kad būtina modernizuoti Juodosios jūros regiono infrastruktūrą ir sukurti jungtis su Europos transporto koridoriais; ragina Komisiją bei valstybes nares greičiau užbaigti prioritetinių transeuropinio transporto tinklo projektų, t. y. 7, 18, 21 ir 22 magistralių, išvardytų 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 884/2004/EB, iš dalies keičiančio Sprendimą Nr. 1692/96/EB, pateikiantį Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros, II priede, statybą bei jas palaipsniui susieti su programa TRACECA (Europos, Kaukazo ir Centrinės Azijos transporto koridorius), centrine magistrale, pietryčių magistrale ir tarptautiniais jūrų transporto keliais, apibrėžtais Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui „Pagrindinių transeuropinių transporto magistralių pratęsimas į kaimynines šalis. Europos ir kaimyninių regionų transporto gairės“ (COM(2007)0032), tai pat paneuropinių transporto koridorių Nr. 8 ir Nr. 9 statybą;

46.    ragina Juodąją jūrą supančias šalis sudaryti susitarimo memorandumą dėl Juodosios jūros jūrų koridorių kūrimo ir prašo Komisijos sukurti TEN-T biudžeto eilutę, pagal kurią būtų finansuojami Juodosios jūros jūrų koridoriai ir kuri būtų panaši į jau sukurtas eilutes, skirtas Baltijos jūros, Šiaurės jūros ir Viduržemio jūros jūrų koridoriams;

47.    pritaria veiksmams, kurių buvo imtasi siekiant išplėsti ES bendrąją aviacijos erdvę įtraukiant Juodosios jūros valstybes; ragina Komisiją tęsti dialogą su Moldovos Respublika dėl jos oro transporto sektoriaus liberalizavimo ir nedelsiant pradėti derybas dėl Moldovos Respublikos prisijungimo prie ES bendrosios aviacijos erdvės;

48.    pabrėžia, kad Juodoji jūra svarbi kaip gamtos išteklius, ir reiškia didelį susirūpinimą dėl šio regiono aplinkosaugos padėties; pabrėžia, kad reikia ekonominio vystymosi ir aplinkosaugos pusiausvyros ir bendro požiūrio į šį iššūkį, ir todėl pabrėžia, kad reikia visapusiškai įgyvendinti Juodosios jūros apsaugos nuo taršos konvenciją;

49.    ragina Komisiją finansuojant infrastruktūros projektus, kurie turėtų būti grindžiami teigiamu įvertinimu aplinko apsaugos požiūriu, prioritetą teikti efektyvaus energijos vartojimo reikalavimams ir aplinkos ir klimato apsaugai; primena, kad dėl klimato kaitos poveikio Juodosios jūros regionui kyla iššūkiai, todėl ragina labiau bendradarbiauti prie Juodosios jūros esančias šalis, ypač ekstremaliųjų situacijų prevencijos srityje;

50.    ragina ES įtraukti Juodosios jūros regioną į integruotą jūrų politiką ir ypač į bendrąją žuvininkystės politiką lygiai taip pat, kaip ir kitus Europos vandens baseinus; ES turėtų dėti visas reikalingas diplomatines pastangas, kad įtikintų ES nepriklausančias Juodosios jūros regiono šalis kuo labiau laikytis bendrosios žuvininkystės politikos principų; pabrėžia, kad svarbu sukurti atskirą bendrų Juodosios jūros išteklių valdymo padalinį ir taikyti daugiamečių valdymo planų mechanizmą;

Ekonominis, socialinis ir žmogiškasis vystymasis

51.    mano, kad reikėtų skatinti regiono kaip visumos ekonominį, socialinį ir žmogiškąjį vystymąsi; mano, kad nepaprastai svarbu pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms regione; pažymi, kad regionas turi išskirtinių gamtos išteklių, kurie gali paskatinti greitą ekonominį augimą; pabrėžia, kad sudarant galimybes tokiam vystymuisi labai svarbu tinkamas šių išteklių valdymas;

52.    pabrėžia, kad ekonominiam regiono vystymuisi būtinas tolesnis prekybos liberalizavimas ir regiono vidaus prekybos intensyvinimas; pabrėžia, kad vietos gyventojams ir šio regiono prekybos partneriams svarbu Juodosios jūros regione sukurti ekonominių galimybių ir gerovės erdvę; pabrėžia, jog reikia kovoti su sukčiavimu ir korupcija, kad regionas taptų patrauklesnis investuotojams; pabrėžia bendradarbiavimo turizmo ir uostų srityje ir pakrantės vystymo svarbą; pritaria ES integruotai jūrų politikai, kuria siekiama jūrų regionų socialinio ir ekonominio vystymosi, tačiau apgailestauja, kad joje Juodosios jūros aspektas mažai išplėtotas; palankiai vertina bendradarbiavimo švietimo, mokslinių tyrimų ir technologijų srityse pasiektus rezultatus; dar kartą reiškia pritarimą siekiui skatinti socialinį vystymąsi ir stiprią pilietinę visuomenę; pabrėžia, kad ES turėtų siekti tolesnės pažangos dialoge su regiono šalimis dėl vizų režimo supaprastinimo;

53.    yra įsitikinęs, kad ES turėtų pasiūlyti regiono šalims daugiau didesnės integracijos į ES perspektyvų ir taip atlikti didesnį vaidmenį Juodosios jūros regione; pabrėžia, kad reikėtų nuodugniai apsvarstyti, atidžiai išnagrinėti ir skatinti prekybos liberalizavimo ir laisvosios prekybos zonos sukūrimo laikantis PPO principų galimybes;

54.    pabrėžia ilgai trunkančią ES ir Rusijos strateginę partnerystę ir bendrą abiejų šalių interesą plėsti dvišalę prekybą ir investicijas, palengvinti ir liberalizuoti prekybą pasaulio ekonomikoje bei stiprinti ir vystyti konkurenciją, taip pat ir Juodosios jūros regione;

55.    pripažįsta, kad pasaulinės finansų krizės poveikis Juodosios jūros regionui buvo didelis – staigiai nutrūko augimo (vidutiniškai 6 proc. per metus) laikotarpis ir sustojo užsienio investicijos, būtinos tolesniam Juodosios jūros regiono valstybių ekonomikos vystymuisi, o regiono finansų sistema atsidūrė itin sunkioje padėtyje; pabrėžia, kad minėtąsias problemas reikia spręsti griežtinant finansų ir bankininkystės taisykles, didinant fiskalinį patikimumą ir skaidrumą, kovojant su sukčiavimu mokesčių srityje, vengimu mokėti mokesčius ir korupcija, aktyvinant regioninį bendradarbiavimą ir intensyvinant regioninių organizacijų, pvz., Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacijos, tarpusavio koordinavimą;

56.    ragina rengiant strategiją sukurti integruotą metodą ir naudoti gerai apibrėžtus ES sanglaudos politikos ir kaimynystės politikos principus, kurie gali padėti pasiekti veiksmingų rezultatų sudarant palankesnes sąlygas vykdyti pajėgumų kūrimo procesus regionuose, kurie atsilieka; mano, kad visų pirma turėtų būti stiprinamas tarpvalstybinis regionų bendradarbiavimas siekiant spręsti bendras problemas imantis suderintų veiksmų; pažymi, kad Europos teritorinio bendradarbiavimo grupė (ETBG) yra tinkama bendradarbiavimo sistema siekiant struktūruoto daugiapakopio valdymo; ragina Komisiją ištirti įvairių Europos priemonių, užtikrinančių tarpvalstybinį bendradarbiavimą prie Sąjungos išorinių sienų, geresnio koordinavimo būdus;

57.    pažymi, kad regionų keitimasis geriausia patirtimi yra labai svarbus visoms bendradarbiavimo sritims ir kad regionai, turintys ilgą projektų vystymo ir įgyvendinimo patirtį, galėtų padėti kitiems regionams gerinti jų veiklą;

58.    mano, kad labai svarbu gerinti visų vietos ir regiono suinteresuotųjų šalių administracinius pajėgumus siekiant užtikrinti ES projektų veiksmingą įgyvendinimą ir patikimą finansinį valdymą, didesnį skaidrumą ir atskaitingumą ir darnų regiono teritorinį vystymą;

59.    pabrėžia, kad svarbu vizų režimo supaprastinimas ir žmonių judumas regione, ir ragina Komisiją svarstyti galimybes įdiegti lengvatinius vizų režimus verslininkams, akademikams, jaunimui, vietos pareigūnams ir kitoms grupėms, siekiant gerinti kontaktus visame regione ir ypač padėti kurti pasitikėjimą; ragina ES remiant rengti bendrus projektus, susijusius su kultūros paveldo ir turizmo regione propagavimu;

60.    tiki, kad reikia nuolat skatinti kultūrų ir religijų dialogą propaguojančias programas siekiant skatinti bendradarbiavimą regione, kad labai reikia bendrų iniciatyvų švietimo ir žiniasklaidos srityje siekiant sukurti ir sustiprinti reikšmingus žmonių ir nuomonės formuotojų ryšius regione ir kad tokios iniciatyvos kaip Juodosios jūros regiono universitetų tinklas yra geras pavyzdys, kaip akademinis bendravimas gali paskatinti pozityvią sinergiją regione; ragina stiprinti akademinius ir studentų tinklus, e. infrastruktūras ir bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje projektus; palankiai vertina iniciatyvą įsteigti ir remti Juodosios jūros regiono koledžą siekiant paskatinti susiformuoti regiono elitui, kuris laikytų bendradarbiavimą įprastu bendrų problemų sprendimo būdu;

61.    pripažįsta Juodosios jūros jungties projekto rezultatus kuriant regioninį mokslinių tyrimų ir švietimo tinklą platesniame Juodosios jūros regione bei užtikrinant jo ryšį su tinklu GEANT ir ragina Komisiją toliau remti projektus Juodosios jūros regione, kaip antai projektus HP-SEE, SEE-GRID, SCENE, CAREN ir BSRN;

*

*   *

62. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei bendrai užsienio ir saugumo politikai ir valstybių narių bei Juodosios jūros regiono šalių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 41 E, 2009 2 19, p. 64. (2) OL C 282 E, 2008 11 6, p. 443.

I. Įvadas

Strateginė Juodosios jūros regiono svarba ES buvo pripažinta 2007 m. Po Rumunijos ir Bulgarijos įstojimo į ES, Juodoji jūra iš dalies tapo ES vidaus jūra. Kadangi šio regiono, strategiškai išsidėsčiusio Europos, Artimųjų Rytų ir Centrinės Azijos sankirtoje, plėtra pradėjo tiesiogiai įtakoti ES vidaus reikalus, ES pripažino poreikį numatyti didesnį dalyvavimą šiame regione.

Tai paskatino ES pradėti naujo politinio požiūrio, vadinamo Juodosios jūros sinergija, taikymą regionui. Šią sinergiją pasiūlė Europos Komisija 2007 m. Ji apima dabartinio politinio požiūrio taikymą Juodosios jūros regionui, ir ją 2008 m. vasario mėn. ES ir Juodosios jūros ministrų konferencijos, vykusios Kijeve, metu aukštu lygmeniu ir bendromis pajėgomis oficialiai pradėjo ES ir Juodosios jūros veikėjai.

Pagal Europos Komisijos apibrėžtį, į Juodosios jūros regioną įeina dešimt šalių: trys ES valstybės narės (Bulgarija, Graikija ir Rumunija), viena šalis kandidatė (Turkija), penkios Rytų Europos kaimynės (Armėnija, Azerbaidžanas, Gruzija, Moldovos Respublika ir Ukraina) bei Rusija, kaip strateginis partneris.

Juodosios jūros sinergijos tikslas yra plėtoti regioninį bendradarbiavimą tarp ES ir regiono, taip pat ir bendradarbiavimą pačiame regione. Sinergija suprantama kaip lanksti ir papildoma priemonė, papildanti jau esamus ES dvišalius ryšius su regiono šalimis. Ja siekiama paskatinti bendradarbiavimą ir sąveiką tarp regiono šalių siekiant paversti Juodosios jūros regioną stabilia, saugia, demokratiška ir klestinčia erdve. Ją taikant siūloma 13 bendradarbiavimo sričių, tai paskatintų didesnį ES dalyvavimą regione. Iniciatyvos pagrindą sudaro įtraukties ir regionų savarankiškumo principai.

Europos Parlamentas 2008 m. sausio mėn. pranešime išreiškė savo poziciją ir savo paramą Juodosios jūros sinergijos sukūrimui ir jos taikymo pradėjimui. Lygiagrečiai jis prašo parengti detalų veiksmų planą, kuriame būtų išdėstyti konkretūs tikslai ir gairės, taip pat ir kontrolės bei tolesnių veiksmų mechanizmai.

Paskutinis ES publikuotas dokumentas dėl Juodosios jūros sinergijos pasirodė 2008 m. birželio mėn., jame nagrinėjami klausimai, susiję su pirmųjų metų Juodosios jūros sinergijos taikymo vertinimu. Po rezultatų pristatymo įvairiose srityse Europos Komisija siūlo tolesnį Juodosios jūros sinergijos tobulinimą, apibrėžiant išmatuojamus tikslus, įdiegiant sektorių partnerystę, kuria siekiama palengvinti bendrus projektus, sukuriant Juodosios jūros pilietinės visuomenės forumą, stiprinant akademinių ir studentų tinklus bei sukuriant Europos studijų institutą Juodosios jūros regione.

II. Argumentai, susiję su pranešimu dėl ES Juodosios jūros strategijos

Yra trys pagrindinės priežastys, kuriomis grindžiamas naujas Europos Parlamento pranešimas dėl Juodosios jūros regiono.

Pirmiausia reikia atnaujinti ES veiksmų juodosios jūros regione įvertinimą, praėjus trims metams po Juodosios jūros sinergijos sukūrimo Atlikta dabartinės padėties analizė visų pirma rodo aiškaus, suprantamo ir atnaujinto Juodosios jūros sinergijos įdiegimo rezultatų vaizdo trūkumą. Iš dalies visa tai sąlygoja nuolatinis ataskaitų teikimo mechanizmo ir bet kokios ataskaitų teikimo veiklos po 2008 m. trūkumas. Tai įtakoja kritikos atsiradimą, pagal kurią ES buvimas Juodosios jūros regione pasireiškia tik fragmentiško požiūrio taikymu ir ribotais veiksmais, kurių buvo imtasi regioninio bendradarbiavimo konkrečiose srityse. Nepaisant 2008 m. Europos Parlamento rezoliucijos rekomendacijos, Juodosios jūros sinergijai nebuvo taikomas joks veiksmų planas, kontrolė, vertinimas ar tolesnių veiksmų mechanizmas.

Fragmentavimo fenomenas taip pat atsispindi finansų srityje. Juodosios jūros sinergija šiuo metu finansuojama taikant įvairias ES finansines priemones (EKPP, IPA, ERPF), mažai matomi turimi ištekliai ir jaučiami valdymo sunkumai, susiję su įvairių finansinių programų poreikiu. Tai sąlygoja nežinojimą, kaip pasinaudoti ES fondais, kurie skirti vykdyti regioninį bendradarbiavimą Juodosios jūros erdvėje. Ši pavasarį Europos Komisija netgi nusprendė ES 2010 m. biudžete perskirti 1,5 mln. eurų, skirtų pagrindiniam Juodosios jūros regiono aplinkos apsaugos ir plėtros projektui (iš 2 mln. eurų arba 75 proc.) kitam ES pagrindiniam projektui, susijusiam su bananų sektoriumi AKR šalyse.

Antroji priežastis kyla įvykdžius konkrečių pasiekimų, kurie gali būti nustatyti Juodosios jūros sinergijoje, analizę ir kurie atrodo riboti. Galima sakyti, kad svarbiausi Juodosios jūros sinergijos nuopelnai yra Juodosios jūros regiono modernizavimas, kadangi jis yra strategiškai svarbus Europos Sąjungai, ir pripažinimas, kad ES reikia labiau dalyvauti šioje erdvėje. 2007–2008 m. laikotarpiu dėl sinergijos buvo skiriamas labai didelis dėmesys šiam klausimui ES lygmeniu, taip pat ir užtikrintas politinis impulsas ES iniciatyvos pradėjimui ir įgyvendinimui Juodosios jūros regione.

Atlikus rezultatų sektorinę analizę galima daryti išvadą, kad progresas buvo pasiektas po normatyvinio suderinimo ir labiau techninėse srityse, tokiose kaip aplinkos apsauga, moksliniai tyrimai ir švietimas. Konkrečiausias rezultatas tikriausiai yra 2010 m. kovo mėn. pradėta partnerystė aplinkos srityje.

Tačiau įgyvendinant strategiją buvo pasiekta daug mažiau rezultatų, kai tuo tarpu tokių elementų kaip stabilumas, demokratija ir geras valdymas srityje pasiektas mažesnis progresas dėl pablogėjusios demokratijos Juodosios jūros šalyse ir dėl Rusijos bei Gruzijos karo 2008 m. Galima daryti išvadą, kad šios problemos ne tik toliau egzistuoja, bet netgi paaštrėjo. Nepaisant to, buvo sukurtas Juodosios jūros pilietinės visuomenės forumas, kuris vyksta kiekvienais metais, kai tuo tarpu ES įrodė, kad gali atlikti veiksmingą vaidmenį valdant konfliktus Rusijos ir Gruzijos kare veikdama kaip tarpininkė.

Apskritai dėl šio suskilimo įspūdžio, kontrolės nebuvimo ir ribotų rezultatų daroma išvada, kad Juodosios jūros sinergija šiuo metu yra ne tokia matoma. Šis aspektas dar labiau paaštrinamas dėl ministrų posėdžių, skirtų šiai ES politikai, nerengimo po 2008 m.

Dėl šios priežasties jūsų pranešėjas pateikia trečią priežastį, kuria prašoma pateikti būsimų ES veiksmų Juodosios jūros regione strateginę viziją, integruotą požiūrį bei matomumą. Jūsų pranešėjas mano, kad pasiūlymas pradėti ES Juodosios jūros strategiją yra geriausias būdas siekiant išspręsti pirmiau minėtus klausimus. Laikantis tokios pozicijos taip pat atsižvelgiama į dabartinį ES strategijos, skirtos makroregionams, tokiems kaip Dunojus ir Baltijos jūra, sukūrimo kontekstą.

III. Pagrindinės rekomendacijos

Remiantis Juodosios jūros sinergijos privalumais, įgyvendinant ES Juodosios jūros strategiją turėtų būti sukurta stipresnė politikos sistema ir skatinamas ES dalyvavimas Juodosios jūros regione.

Pagal politinio pobūdžio požiūrį, vykdant strategiją turėtų būti užtikrintas integruotas ES požiūris į Juodosios jūros regioną. Šia strategija palengvinamas veiksmų plano, kuriame būtų išdėstyti aiškūs tikslai, prioritetiniai veiksmai, gairės ir svarbios iniciatyvos, parengimas. Siekiant veiksmingai įgyvendinti šią strategiją reikia sukurti reguliarių ataskaitų, kontrolės, vertinimo ir tolesnių veiksmų mechanizmus.

Jūsų pranešėjas mano, kad dėmesys taip pat turi būti koncentruojamas į atitinkamą finansinių ir žmoniškųjų išteklių užtikrinimą siekiant sėkmingo strategijos įgyvendinimo. Įvertinus dabartinę padėtį matomas aiškus paskirto ir koncentruoto finansavimo poreikis. Be to, jūsų pranešėjas pataria sukurti atskirą ES biudžeto eilutę, skirtą Juodosios jūros strategijai. Žmoniškųjų išteklių srityje EIVT turėtų užtikrinti, kad bus pakankamai darbuotojų siekiant veiksmingai vystyti ir valdyti strategiją.

Siekiant užtikrinti strategines gaires ir aukšto lygio koordinavimą, taip pat yra labai svarbu nuolat rengti ES ir visų Juodosios jūros regiono šalių ministrų posėdžius. Į šiuos posėdžius turi būti įtraukti visi regiono veikėjai ir taip pat turėtų būti laikomasi 2008 m. vasario mėn. Kijeve vykusios ministrų konferencijos pavyzdžio. Jūsų pranešėjas mano, kad šioje iniciatyvoje Turkija ir Rusija yra svarbiausios partnerės, kai tuo trapu Bulgarijai, Rumunijai ir Graikijai turėtų tekti pagrindinis vaidmuo, atsižvelgiant į jų dvigubą, kaip ES valstybių narių ir kaip Juodosios jūros pakrančių valstybių, vaidmenį.

Galiausiai dialogas ir ES strategijos Juodosios jūros regionui praktinis įgyvendinimas turėtų būti plėtojami visais regioninio bendradarbiavimo lygmenimis. Šia prasme parlamentinė dimensija ir vietos bendradarbiavimo lygmuo (tarp vietos valdžios institucijų, pilietinės visuomenės ir verslo) yra labai svarbūs.

Pranešėjas mano, kad svarbiausi Juodosios jūros strategijos tikslai turi būti taikos erdvės sukūrimas, Juodosios jūros stabilumas ir klestėjimas, taip pat ES energijos apsaugos užtikrinimas. Dėl to, į prioritetinius veiksmus turi įeiti saugumas, geras valdymas, energija, transportas, aplinkos apsauga, socialinė, ekonominė ir žmogaus raida.

Saugumo srityje Juodosios jūros regionas dar susiduria su daugybe transnacionalinių problemų, į kurias negalima nekreipti dėmesio ir kurias reikia spręsti regionų lygmeniu. Svarbiausios yra šios problemos: užsitęsę konfliktai, dvišaliai ginčai ir uždaros sienos, militarizacijos ir ginklų paplitimo tendencija, jūros stebėjimas, neteisėta prekyba ir tarpvalstybiniai nusikaltimai. Šios problemos būtų geriau sprendžiamos tiesiogiai ir tvirtai dalyvaujant ES.

Į Juodosios jūros saugumo dimensiją turi būti būtinai įtraukti ryžtingi veiksmai, kuriais siekiama sustiprinti demokratiją, gerą valdymą ir valstybės pajėgumus.

Energijos, transporto ir aplinkos apsaugos srityje pirmenybė turi būti skiriama infrastruktūros projektų paramai ir bendrų taisyklių bei sistemų nustatymui. Jūsų pranešėjas palankiai vertina 2010 m. kovo mėn. pradėtą partnerystę aplinkosaugos srityje, taip pat ir projektus, kuriais siekiama vykdyti transporto bei energijos partnerystę Juodosios jūros regione. Be to, jis pabrėžia, kad reikia juos įgyvendinti greitai ir veiksmingai.

Jūsų pranešėjas teikia ypač didėlę reikšmę bendradarbiavimui Juodosios jūros regiono energijos srityje. Jis laikosi nuomonės, kad būsimoje strategijoje ir toliau turi būti siekiama maršrutų bei tiekimo šaltinių įvairinimo tikslo. Pabrėždamas „Nabucco“ dujotiekio svarbą jis mano, kad suskystintų dujų transportas yra svarbus, vykdant būsimą plėtrą energijos sektoriuje, ypač ekonominės krizės ir nepakankamų finansinių išteklių kontekste. Be to, pranešime jis pabrėžia ypatingą AGRI projekto ir SGD terminalų Juodosios jūros uostuose tobulinimo svarbą. Tai pat labai svarbu stiprinti bendrų normų struktūrą ir skaidrias energijos taisykles Juodosios jūros regione, remiantis Energijos bendrija ir Energetikos chartija.

Galiausiai, Juodosios jūros ekonominė, socialinė ir žmogaus raida Juodosios jūros regione yra svarbi prielaida siekiant paversti Juodąją jūrą stabilia ir klestinčia erdve. Nors ir Juodosios jūros regionas skaudžiai paveiktas ekonominės krizės, jam būdingas didelis ekonomikos augimas ir prekybos potencialas. Jūsų pranešėjas mano, kad vykdant strategiją labiausiai dėmesį reikia koncentruoti į prekybos liberalizavimą ir tarptautinės prekybos augimą, ekonomikos įvairinimą ir ekonominio skirtumo tarp regionų pašalinimą. Socialinių reikalų srityje, pripažįstant rezultatus, gautus vykdant švietimo ir mokslinių tyrimų bendradarbiavimą Juodosios jūros regione, jūsų pranešėjas laikosi nuomonės, kad turi būti ir toliau dedamos pastangos, ypač mokymosi visą gyvenimą srityje bei vykdant švietimo pritaikymą darbo rinkos reikalavimams, taip pat ir didinant tarptautinių mainų tikslus bei toliau vystant pilietinės visuomenės tinklus.

Jūsų pranešėjas taip pat mano, kad vykdant ES integruotą jūrų politiką galima puikiai pasinaudoti Juodosios jūros regiono integruota plėtra, be to primygtinai reikalauja, kad integruotoje ES jūrų politikoje būtų tinkamai plėtojama Juodosios jūros dimensija.

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pripažįsta, kad pasaulinės finansų krizės poveikis Juodosios jūros regionui buvo didelis – staigiai buvo nutrauktas augimo (vidutiniškai 6 proc. per metus) laikotarpis ir sustabdytos užsienio investicijos, būtinos tolesniam Juodosios jūros regiono valstybių ekonomikos vystymuisi, o regiono finansų sistema patyrė itin didelį spaudimą; pabrėžia, kad minėtąsias problemas reikia spręsti griežtinant finansų ir bankininkystės taisykles, didinant fiskalinį patikimumą ir skaidrumą, kovojant su sukčiavimu mokesčių srityje, vengimu mokėti mokesčius ir korupcija, aktyvinant regioninį bendradarbiavimą ir intensyvinant regioninių organizacijų, pvz., Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacijos, tarpusavio koordinavimą;

2.  laikosi nuomonės, kad įgyvendinant Juodosios jūros sinergijos iniciatyvą, kuri buvo pasiūlyta 2007 m., suteikta nauja paskata regioniniam bendradarbiavimui Juodosios jūros regione, tačiau apgailestauja dėl to, kad šios iniciatyvos įgyvendinimui numatyta nepakankamai administracinių ir fiskalinių išteklių; taigi mano, kad būsimai Juodosios jūros regiono strategijai turėtų būti teikiamas didesnis prioritetas ir tokia pati svarba, kaip ES Baltijos jūros regiono strategijai, o visa finansinė parama regionui turėtų būti geriau koordinuojama, numatant didesnę atskaitomybę, ir nukreipta į kritinius sektorius, kurie ateityje galėtų pasinaudoti patikimomis finansinėmis galimybėmis;

3.  atkreipia dėmesį į tai, Juodosios jūros strategija turėtų būti rengiama atsižvelgiant į patirtį Baltijos jūros, Balkanų ir Dunojaus regionuose siekiant išvengti sunkumų, su kuriais buvo susidurta šiuose regionuose; laikosi nuomonės, kad būsima Juodosios jūros strategija turi papildyti Europos kaimynystės politiką ir kad panašaus pobūdžio regioninės iniciatyvos neturėtų būti laikomos svarbesnėmis negu Juodosios jūros strategija; rekomenduoja, kad visi Juodosios jūros regiono partneriai būtų įtraukti į būsimą Juodosios jūros strategiją; pabrėžia, kad skubiai reikia spręsti regione užsitęsusius konfliktus;

4.  pabrėžia, kad Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacija turėtų būti reformuojama siekiant, kad ji galėtų veiksmingai spręsti naujas problemas, ir laikosi nuomonės, jog 2012 m. švenčiamos 20-osios metinės – gera proga teikti pasiūlymus šiuo tikslu, įskaitant pasiūlymus persvarstyti 2001 m. Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacijos ekonomikos darbotvarkę, reformuoti organizaciją ir didinti veiklos veiksmingumą, taip pat gerinti susijusių įstaigų, pvz., Juodosios jūros regiono prekybos ir plėtros banko ir Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacijos verslo tarybos veiklą; mano, kad šių organizacijų ištekliai galėtų būti panaudoti siekiant papildyti Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacijos biudžetą;

5.  pritaria tam, kad įgyvendinant Juodosios jūros sinergijos iniciatyvą, ypač taikant partnerystės aplinkos srityje priemonę, laikomasi projektais grindžiamo požiūrio, ir mano, kad planuojama partnerystė transporto ir energetikos infrastruktūros vystymo srityje yra labai svarbi siekiant tvaraus regiono vystymosi, o regionas turėtų būti skatinamas tapti labiau integruotu į naują Europos energetikos vidaus rinką; pabrėžia dujotiekio „Nabucco“ ir kitų energetikos projektų svarbą prekybai regione; ragina visas Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacijos šalis nares prisijungti prie Energijos bendrijos steigimo sutarties, pagal kurią Bendrijos teisynas įgyvendinamas elektros ir dujų sektoriuose; pabrėžia, kad pirmenybė toliau turėtų būti teikiama ekologiško vystymosi ir energijos vartojimo efektyvumo projektams, kurie gali pritraukti rinkos paskatas ir ilgalaikes investicijas, ir kad atsinaujinantieji energijos ištekliai gali labai prisidėti siekiant pasaulinio energetinio saugumo ateityje;

6.  laikosi nuomonės, kad nutiesus greitkelį, juosiantį Juodąją jūrą, ir parengus jūrų greitkelius regione būtų sudaryta daugiau prekybos ir vystymosi galimybių; tačiau pabrėžia poreikį parengti išsamų poveikio aplinkai vertinimą ir bendradarbiauti jūrų priežiūros srityje siekiant užtikrinti jūrų transporto saugumą bei aplinkos apsaugą; pabrėžia, kad investicijos turėtų būti skiriamos didžiųjų Juodosios jūros uostų, pvz., Konstancos ir Varnos, vystymui ir pajėgumų didinimui;

7.  pabrėžia, kad regione išaugęs PPO priklausančių valstybių skaičius (visos išskyrus dvi valstybes yra PPO narės) daro teigiamą poveikį siekiant nustatyti nuspėjamą ir stabilų prekybos režimą, ir rekomenduoja susijusioms Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacijos šalims narėms dėti daugiau pastangų siekiant narystės Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) ir kad visos Juodosios jūros regiono šalys ir toliau siektų pritaikyti nacionalinius įstatymus prie PPO taisyklių ir daugiašalės prekybos principų, įskaitant su prekyba susijusias ES acquis nuostatas; ragina šias šalis aktyviau palaipsniui šalinti prekybos kliūtis siekiant toliau liberalizuoti prekybą, įskaitant muitinės procedūrų ir mokesčių tvarkos supaprastinimą; mano, kad glaudesnis bendradarbiavimas parlamentiniu lygiu, tiek dvišalis, tiek su Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacijos parlamentine asamblėja ir parlamentine konferencija PPO klausimais, šiam procesui darytų teigiamą poveikį; todėl laikosi nuomonės, kad Europos Sąjunga turėtų tapti pilnateise Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacijos nare.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pripažįsta, kad Juodosios jūros regionas (JJR) yra svarbus geostrateginiu požiūriu, ypač energetinio saugumo ir ES energijos šaltinių bei energijos tiekimo kelių įvairinimo požiūriu, nes jis yra netoli Kaspijos jūros, Artimųjų Rytų ir Vidurinės Azijos ir dėl to, kad po Rumunijos ir Bulgarijos įstojimo ES turėtų tapti svarbia tarptautinių santykių su šiuo regionu dalyve, bet sutinka su tuo, kad dar daug reikia nuveikti;

2.  ragina Komisiją į savo JJR strategiją įtraukti aplinkos aspektą, visų pirma siekiant prisidėti prie aplinkos atkūrimo po to, kai į Juodąją jūrą įtekančios upės buvo užterštos toksinėmis atliekomis, kaip neseniai atsitiko Dunojaus baseine;

3.  mano, kad energetikos infrastruktūros dokumentų rinkinyje, kurį netrukus pristatys Komisija, daug dėmesio turi būti skiriama siūlomiems JJR energetikos projektams; atkreipia dėmesį į tai, kad šio regiono valstybes kertantys tranzito maršrutai gali žymiai pagerinti ES tiekimo saugumą;

4.  pabrėžia, kad siekiant įgyvendinti ilgalaikį ES energijos tiekimo saugumo ir stabilumo jos kaimynystėje tikslą svarbu, kad valstybės narės laikytųsi vieningo požiūrio JJR klausimais;

5.  pabrėžia, kad svarbu aiškiai nustatyti Juodosios jūros strategijos veikimo metodus ir įgyvendinimo priemones, įskaitant procesus, projektus, stebėsenos sistemą ir finansavimą, ypač siekiant išaiškinti, kaip ji bus koordinuojama su Rytų partneryste;

6.  pabrėžia ilgai trunkančią ES ir Rusijos strateginę partnerystę ir bendrą abiejų šalių interesą plėsti dvišalę prekybą ir investicijas, palengvinti ir liberalizuoti prekybą pasaulio ekonomikoje bei stiprinti ir vystyti konkurenciją, taip pat ir JJR;

7.  turėdamas omenyje naujų dujų vamzdynų ir jungiamųjų vamzdynų, naujų elektros tinklų ir jų jungčių, SGD terminalų bei infrastruktūrų ir naujų naujų elektrinių (elektros gamyba iš iškastinio kuro, atsinaujinantieji energijos ištekliai ir branduoliniai projektai) statybą, pabrėžia, kad reikia nustatyti skaidrias ir sąžiningas rinkos taisykles ir energijos perdavimo ir prekybos ja sąlygas, kuriomis būtų užtikrinamas ilgalaikis investicijų nuspėjamumas; pabrėžia, kad šiomis taisyklėmis ir sąlygomis turėtų būti skatinamas aukštas aplinkos apsaugos, žmonių sveikatos ir saugos lygis;

8.  ragina, kad į ES ir JJR partnerystę būtų įtrauktas atsinaujinančiosios energijos, energijos vartojimo efektyvumo sričių žinių ir technologijų perdavimas bei tinklų projektavimo techninė pagalba, ir pažymi, kad norint padidinti tiekimo saugumą labai svarbu tausoti energiją; remia mokslinius tyrimus, susijusius su alternatyviais energijos šaltiniais, ypač su atsinaujinančiąja energija, energijos vartojimo efektyvumu ir energijos tausojimu, nes jie labai svarbūs siekiant kovoti su klimato kaitos iššūkiais ir prisidėti prie pasaulinių pastangų mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

9.  dar kartą patvirtina, kad ES energetinio saugumo politika yra paremta šaltinių ir tiekimo kelių įvairinimu; pabrėžia Pietinio dujų koridoriaus, kaip ES tiekimo saugumo stiprinimo priemonės, Europos pridėtinę vertę ir svarbą; mano, kad tokiais projektais, kaip antai dujų vamzdynas „Nabucco“, kuris yra pagrindinis prioritetinis ES projektas, kartu su kitais projektais, kaip antai Adrijos jūros dujotiekis (angl. TAP), visos Europos naftotiekis (angl. PEOP), Turkijos, Graikijos ir Italijos jungiamasis vamzdynas (angl. ITGI) ar Azerbaidžano, Gruzijos ir Rumunijos jungiamasis vamzdynas (angl. AGRI), pabrėžiama ir didelė ES įsitraukimo į JJR svarba, ir būtinybė, kad būtų toliau plečiamas prie Juodosios jūros esančių šalių bendradarbiavimas; prašo Komisijos ir valstybių narių kartu su savo partneriais remti ir spartinti šių projektų įgyvendinimą;

10. ragina Komisiją iki 2011 m. pabaigos sudaryti susitarimus su šalimis, kurios galėtų būti dujų vamzdyno „Nabucco“ tiekėjos;

11. pabrėžia atsinaujinančiųjų energijos išteklių potencialą JJR, kuris galėtų žymiai prisidėti prie patikimo energijos tiekimo ateityje pasaulio lygiu bei prie tvaraus ekonomikos augimo, ir ragina Komisiją ir Juodąją jūrą supančias šalis išnaudoti šį potencialą;

12. pabrėžia, kad JJR reikia sustiprinti daugiašalį bendradarbiavimą energetikos srityje, kurio pagrindiniai principai nustatyti PPO ir Energetikos chartijos sutartyje; remia visapusišką rinkos ir reguliavimo integraciją remiantis ES energetikos ir aplinkos apsaugos teisės aktais, ragina platesnio JJR regiono šalis prisijungti prie Energijos bendrijos sutarties ir skatina ES, EIB ir ERPB teikti paramą JJR energijos infrastruktūros modernizacijai;

13. pabrėžia, kad atsižvelgiant į tarptautinę prekybą angliavandeniliais ir jų transportavimą regione labai svarbu atkreipti dėmesį į Juodosios jūros aplinkos pažeidžiamumą ir į Turkijos sąsiaurius, nes šiuose intensyvios laivybos ir pavojinguose strateginiuose taškuose didėja nelaimių ir naftos išsiliejimo pavojus;

14. palankiai vertina Ukrainos ir Moldovos Respublikos prisijungimą prie Energijos bendrijos sutarties, nes tai padės siekti ES energetinio saugumo tikslų ir prisidės prie šių šalių saugumo užtikrinimo;

15. pabrėžia, kad reikia skubiai įsteigti EURONEST parlamentinę asamblėją, kuri padės siekti Rytų partnerystės tikslų, taigi turės teigiamą poveikį energetinio saugumo klausimams;

16. pabrėžia, kad siekiant padidinti susidomėjimą ir skatinti bendrą nuosavybę, regioninius partnerius reikia įtraukti į ankstyvuosius projektų rengimo etapus; mano, kad Baltijos jūros strategija galėtų būti vietos valdžios institucijų, verslo bendruomenių ir pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimu paremtos makroregioninės strategijos pavyzdys;

17. apgailestauja dėl to, kad Juodosios jūros dialogo ir partnerystės forumui neigiamą įtaką turėjo įtampa regione ir dėl to jis iki šiol dar nebuvo įsteigtas; mano, kad toks forumas prisidėtų prie regioninių veikėjų idėjų generavimo ir dialogo skatinimo;

18. palankiai vertina tai, kad sukurta trijų svarbiausių sričių – aplinkos, transporto ir energijos – sektorinė partnerystė, kuria suteikiamas būdas svarstyti ir koordinuoti konkrečius ilgalaikius projektus;

19. pritaria veiksmams, kurių buvo imtasi siekiant išplėsti ES bendrąją aviacijos erdvę įtraukiant Juodosios jūros valstybes; ragina Komisiją tęsti dialogą su Moldovos Respublika dėl jos oro transporto liberalizavimo ir nedelsiant pradėti derybas dėl Moldovos Respublikos prisijungimo prie ES bendrosios aviacijos erdvės;

20.  mano, kad tarptautinės prekybos ir angliavandenilių transportavimo regione požiūriu labai svarbu plėsti ES Juodosios jūros uostus, įskaitant naftos ir dujų terminalus ir įvairių transporto rūšių derinimą; pabrėžia, kad tokia infrastruktūra turėtų būti kuriama griežtai laikantis aukščiausių ES ir tarptautinių pakrančių regionų aplinkos apsaugos, žmonių sveikatos ir saugumo standartų ir atlikus visus atitinkamus poveikio aplinkai vertinimus;

21. ragina Juodąją jūrą supančias šalis sudaryti susitarimo memorandumą dėl Juodosios jūros jūrų koridorių kūrimo ir prašo Komisijos sukurti TEN-T biudžeto eilutę, pagal kurią būtų finansuojami Juodosios jūros jūrų koridoriai ir kuri būtų panaši į esamas eilutes, skirtas Baltijos jūros, Šiaurės jūros ir Viduržemio jūros jūrų koridoriams;

22. mano, kad ES uostų infrastruktūrų, esančių Juodosios jūros ir Dunojaus jūrų uostuose, vystymas ir įvairių transporto rūšių derinimo stiprinimas yra itin svarbūs tarptautinei prekybai ir angliavandenilių transportui, ir ragina Komisiją bei valstybes nares greičiau užbaigti prioritetinių transeuropinio transporto tinklo projektų, t. y. 7, 18, 21 ir 22 magistralių, išvardytų 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 884/2004/EB, iš dalies keičiančio Sprendimą Nr. 1692/96/EB, pateikiantį Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros, II priede, statybą bei jas palaipsniui susieti su programa TRACECA (Europos, Kaukazo ir Centrinės Azijos transporto koridorius), centrine magistrale, pietryčių magistrale ir tarptautiniais jūrų transporto keliais, apibrėžtais Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui „Pagrindinių transeuropinių transporto magistralių pratęsimas į kaimynines šalis. Europos ir kaimyninių regionų transporto gairės“ (COM(2007)0032);

23. mano, kad būtina modernizuoti JJR kelių infrastruktūrą ir užtikrinti jungtis su Europos transporto koridoriais; pabrėžia, kad reikia įgyvendinti Juodosios jūros regiono ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (angl. BSEC) 2006 m. pradėtą Juodosios jūros greitkelio, kuris kirstų visas šiai organizacijai priklausančias šalis, projektą, ir ragina Komisiją ir Juodąją jūrą supančias šalis atliekant TEN-T politikos įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūrą šį projektą įtraukti į TEN-T prioritetinių projektų sąrašą;

24. pripažįsta BSI projekto(1) rezultatus kuriant regioninį mokslinių tyrimų ir švietimo tinklą platesniame JJR regione bei užtikrinant jo ryšį su tinklu GEANT ir ragina Komisiją toliau remti projektus JJR, kaip antai projektai HP-SEE, SEE-GRID, SCENE, CAREN ir BSRN;

25. pripažįsta Juodosios jūros regiono ekonominio bendradarbiavimo organizacijos ir Juodosios jūros sinergijos svarbą, bet, atsižvelgdamas į JJR geopolitinę svarbą ir į tai, kad iki šiol Juodosios jūros sinergija nedavė jokių žymių rezultatų, pabrėžia, kad reikia skubiai parengti bendrą ES JJR strategiją, nes tik pasitelkus šią strategiją galima pasiekti sustiprinto ir tvaraus bendradarbiavimo su JJR tikslą;

26. primena, kad pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP) finansuojama 2007–2013 m. Juodosios jūros bendra darbo programa yra pirmoji ES finansuojama Juodosios jūros tarpvalstybinio bendradarbiavimo programa, ir ragina Juodąją jūrą supančias šalis su Komisija pasirašyti finansinį susitarimą, pagal kurį būtų galima gauti EKPP lėšų, siekiant, kad ši programa taptu pagrindine ES Juodosios jūros strategijos įgyvendinimo priemone;

27. todėl ragina Komisiją JJR laikyti skubiu prioritetu ir sukurti ES Juodosios jūros strategiją ir kartu pateikti veiksmų planą, apimantį pagrindinius projektus, kuriuos įgyvendinant dalyvautų kuo daugiau atitinkamų subjektų ir regioninių partnerių, ypač šiose bendradarbiavimo srityse: tvarus ekonomikos vystymasis, moksliniai tyrimai ir technologinės inovacijos, ryšių ir komunikacijos gerinimas, aplinkos apsauga, įskaitant gamtos apsaugą, saugumas, migracija, pilietinės visuomenės parama ir jos vystymas, švietimas ir kultūriniai mainai, naudojant visas turimas finansines priemones (SF, ERPF, KIP, EKPI).

28. pabrėžia, kad makroregioninę Dunojaus regiono strategiją reikia susieti su JJR, nes Dunojus ir Juodoji jūra kartu sudaro didžiausią ne vandenynų vandens telkinį Europoje, o gerai koordinuota ES strategija visam regionui gali suteikti daug naudos.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

(1) Juodosios jūros jungtis (angl. Black Sea Interconnection, BSI).

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  mano, kad Juodosios jūros regionas yra strategiškai svarbi sritis ir kad ES Juodosios jūros strategija prisidės prie Europos integracijos tikslų įgyvendinimo; laikosi nuomonės, kad strategija yra būtina regiono tvariam ir suderintam vystymuisi, taip pat regiono ir visos ES stabilumui ir saugumui;

2.  mano, kad norint parengti veiksmingą Juodosios jūros strategiją svarbu visapusiškai ir konstruktyviai įtraukti visas susijusias ES priklausančias ir nepriklausančias šalis; ragina visus atitinkamus regionus bendradarbiauti ir pabrėžia organų visais valdymo lygmenimis dalyvavimo svarbą siekiant užtikrinti integruoto požiūrio sėkmę, įtraukiant esamas organizacijas, pvz., Juodosios jūros regiono ekonominio bendradarbiavimo organizaciją, Juodosios jūros regiono ekonominio bendradarbiavimo organizacijos parlamentinę asamblėją ir Juodosios jūros komisiją, o taip pat, jei būtina, pritarti naujų organizacijų sukūrimui siekiant bendrai nustatyti bendrus iššūkius ir turimus išteklius bei sritis, kuriose suderinti veiksmai gali būti labai naudingi; vis dėlto mano, kad būtina apibrėžti atitinkamas jų atsakomybės sritis siekiant išvengti įvairių valdymo lygmenų kompetencijų sutapimo ir užtikrinti greitą įgyvendinimą;

3.  mano, kad būtina užtikrinti koordinavimą su kitomis ES lygmeniu parengtomis strategijomis; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina būsimą ES Dunojaus regiono strategijos paskelbimą ir ragina visas susijusias valstybes vystyti su Juodosios jūros regionu susijusius projektus, nes abu regionai yra tarpusavyje susiję teritoriniu ir ekonominiu požiūriais;

4.  ragina rengiant strategiją sukurti integruotą metodą ir naudoti gerai apibrėžtus ES sanglaudos politikos ir kaimynystės politikos principus, kurie gali padėti pasiekti veiksmingų rezultatų sudarant palankesnes sąlygas vykdyti pajėgumų kūrimo procesus regionuose, kurie atsilieka; mano, kad visų pirma turėtų būti stiprinamas tarpvalstybinis regionų bendradarbiavimas siekiant spręsti bendras problemas imantis suderintų veiksmų; pažymi, kad Europos teritorinio bendradarbiavimo grupė (ETBG) yra tinkama bendradarbiavimo sistema siekiant struktūruoto daugiapakopio valdymo; ragina Komisiją ištirti įvairių Europos priemonių, užtikrinančių tarpvalstybinį bendradarbiavimą prie Sąjungos išorinių sienų, geresnio koordinavimo būdus;

5.  pritaria programų, kurios remiamos pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę, tolesniam vykdymui ir rekomenduoja numatyti pakankamai biudžeto lėšų Juodosios jūros baseino bendros darbo programos kitam programavimo laikotarpiui siekiant toliau visapusiškai įgyvendinti visus Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės tarpvalstybinio bendradarbiavimo 2007–2013 m. strategijos dokumente nustatytus tikslus; pabrėžia, kad reikėtų nustatyti vienodas taisykles, kuriomis būtų vadovaujamasi tvarkant paraiškas tam, kad kiekvienas juridinis asmuo kiekvienoje programoje dalyvaujančioje valstybėje turėtų galimybę siekti pagrindinio pareiškėjo statuso; mano, kad visos Juodosios jūros baseino bendros darbo programos šalys turėtų būti įtrauktos ir skatinamos aktyviai dalyvauti kito programavimo laikotarpio metu;

6.  skatina vystyti įvairių Sąjungos politikos sričių, kurios įtrauktos į strategiją, ypač struktūrinių fondų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bendrosios programos ir transeuropinių transporto tinklų, sąveiką siekiant užtikrinti finansuojamų veiksmų tvarumą; tokiu būdu vykdant vieną ekonominės plėtros iniciatyvą sukurtos galimybės gali būti ir toliau užtikrinamos vykdant kitą papildomą iniciatyvą;

7.  pripažįsta regioninių ir vietos valdžios institucijų ir suinteresuotųjų šalių svarbą strategijos planavimui ir įgyvendinimui, atsižvelgiant į jų glaudų ryšį su teritorija ir vietos žmonėmis; taigi ragina nustatyti jų poreikius ir juos visapusiškai įtraukti į strategijos įgyvendinimą;

8.  pažymi, kad regionų keitimasis geriausia patirtimi yra labai svarbus visoms bendradarbiavimo sritims ir kad regionai, turintys ilgą projektų vystymo ir įgyvendinimo patirtį, galėtų padėti kitiems regionams gerinti jų veiklą;

9.  mano, kad labai svarbu gerinti visų vietos ir regioninių suinteresuotųjų šalių administracinius pajėgumus siekiant užtikrinti ES projektų veiksmingą įgyvendinimą ir patikimą finansinį valdymą, didesnį skaidrumą ir atskaitingumą ir suderintą srities teritorinį vystymą;

10. mano, kad dėl visų transporto arba energijos srities infrastruktūros projektų turėtų vykti derybos tarp visų susijusių Juodosios jūros regiono šalių ir kad turėtų būti užtikrintas koordinavimas, ypač atsižvelgiant į Transeuropinio transporto tinklo (TEN–T) projektus ir projektus, susijusius su uostų plėtra; pabrėžia įvairiarūšės krovinių vežimo veiklos gerinimo svarbą pakrantės laivybą integruojant į transporto logistiką, tobulinant uostų veiklą ir kuriant veiksmingesnį susisiekimą su atokiais rajonais; laikosi nuomonės, kad ES turi ir toliau bendradarbiauti su savo regiono partneriais, siekdama padidinti infrastruktūros saugumą, modernizuojant esamą ir kuriant naują infrastruktūrą; ragina veiksmingai koordinuoti paieškos ir gelbėjimo operacijas Juodosios jūros baseine ir sukurti Juodosios jūros priežiūros strategiją;

11. pabrėžia projektų pietiniame koridoriuje svarbą atsižvelgiant į ES pagrindinį tikslą diversifikuoti energijos tiekimo kanalus;

12. atsižvelgdamas į Juodosios jūros regiono svarbą Europos energijos tiekimui mano, kad itin svarbus išsamus dabar planuojamų ir būsimų energetikos projektų privalumų ir poveikio aplinkai vertinimas; atsižvelgdamas į tai mano, jog tam, kad būtų veiksmingai pasiruošta visoms galimoms ekologinėms katastrofoms ir techninėms avarijoms, itin svarbu, kad visos susijusios šalys ir regionai gerokai iš anksto susitartų, kaip spręsti šias problemas aplinkosaugos, ekonominiu ir techniniu požiūriu;

13. atsižvelgdamas į tai, kad Juodoji jūra yra labai užteršta ir kad taršai neegzistuoja sienos, ragina rasti bendrą problemos sprendimą panaudojant visas turimas priemones ir laikantis ES standartų visose Juodosios jūros regiono valstybėse siekiant kovoti su tarša bei ją mažinti, taip pat labiau saugoti aplinką ir klimatą imantis prevencinių priemonių;

14. atsižvelgdamas į žvejybos kvotų viršijimą Juodojoje jūroje, ragina susitarti dėl strategijos priemonių, skirtų gamtos ištekliams (žuvų ištekliams, biologinei įvairovei ir t. t.) apsaugoti, taip pat ragina užtikrinti tvarią žvejybos sričių plėtrą; taip pat remia veiksmus, kuriais skatinamas kultūrinis paveldas (sukaupta profesinė patirtis ir įgūdžiai, naujos specializacijos) ir gyvenimo kokybės gerinimas šiose srityse; ragina kurti vietos ir regionines partnerystes ir mano, kad Juodosios jūros strategija turėtų prisidėti prie egzistuojančių jūrų uostų modernizavimo ir uosto paslaugų atnaujinimo tinkamai atsižvelgiant į aplinkos saugą ir apsaugos standartus;

15. mano, kad vykdant projektus, dėl kurių susitarė Juodosios jūros regiono šalys, būtų prisidedama prie socialinio ir ekonomikos vystymosi, ypač prie ekonominės veiklos diversifikavimo, bendradarbiavimo švietimo ir mokslinių tyrimų srityse stiprinimo bei gamtos išteklių apsaugos, taip pat skatinamas bendradarbiavimas saugumo didinimo klausimu ir kovojama su tarpvalstybiniu nusikalstamumu;

16. atkreipia dėmesį į tai, kad dėl klimato kaitos poveikio Juodosios jūros regionui, jo gyventojams ir ekonomikai kyla didelių problemų naujų vystymosi galimybių požiūriu, todėl didesnis prie Juodosios jūros esančių šalių bendradarbiavimas turėtų būti toliau remiamas ir skatinamas, ypač prisitaikymo ir padarinių švelninimo priemonių numatant ekstremaliosios situacijos atvejus kūrimo srityje;

17. mano, kad kultūrinių kraštovaizdžių ir paveldo buveinių, randamų Juodosios jūros regione, turtingas palikimas yra turbūt vienas iš aiškiausių stiprybės įvairovėje idėjos pavyzdžių; mano, kad šio paveldo apdairus integruotas naudojimas ir išsaugojimas gali prisidėti prie naujos strategijos tikslo užtikrinant, kad bendros regioninės rinkodaros ir ženklinimo srityje būtų panaudojami visi regiono teikiami privalumai.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI