REKOMENDACIJA dėl Tarybos sprendimo projekto, kuriuo sudaromas Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimas

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

AIŠKINAMOJI DALIS

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetoNUOMONĖ (26.10.2010)

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

9.2.2011 - (08505/2010 – C7‑0320/2010 – 2010/0075(NLE)) - ***

Tarptautinės prekybos komitetas
Pranešėjas: Robert Sturdy

Procedūra : 2010/0075(NLE)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A7-0034/2011

Pateikti tekstai :

A7-0034/2011

Debatai :

PV 16/02/2011 - 14
CRE 16/02/2011 - 14

Balsavimas :

PV 17/02/2011 - 6.3
CRE 17/02/2011 - 6.3
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0063

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
AIŠKINAMOJI DALIS
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetoNUOMONĖ
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

dėl Tarybos sprendimo projekto, kuriuo sudaromas Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimas

(08505/2010 – C7‑0320/2010 – 2010/0075(NLE))

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (08505/2010),

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimą (08530/2010),

– atsižvelgdamas į Tarybos pateiktą prašymą duoti pritarimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnį, 100 straipsnio 2 dalį, 167 straipsnio 3 dalį, 207 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C7-0320/2010),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 8 dalį,

– atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A7‑0034/2011),

1. pritaria susitarimo sudarymui;

2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Korėjos Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

I. Įvadas

Visų 27 ES valstybių narių ir Korėjos Respublikos (Pietų Korėjos) laisvosios prekybos susitarimas (toliau – LPS arba susitarimas) paremtas Komisijos „Globaliosios Europos“ prekybos politikos strategijos[1], priimtos 2006 m. spalio 3 d., o Europos Parlamento patvirtintos 2008 m. vasario 19 d. rezoliucijoje dėl ES strategijos siekiant užtikrinti Europos įmonių patekimą į rinkas[2] ir dėl Europos Parlamento pranešimo dėl ekonominių ir prekybos santykių su Pietų Korėja[3], tikslais.

LPS skirtas tam, kad įvairiuose ekonomikos sektoriuose ES įmonėms būtų suteikta plataus masto ir visapusė galimybė pateikti į Pietų Korėjos rinką taikant neregėtą tarifų liberalizavimą. LPS atitinka Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XXIV straipsnį ir Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) V straipsnį. Juo užtikrinama, kad „PPO plius“ metodai būtų taikomi geografinėms nuorodoms, vyriausybės viešiesiems pirkimams („VVPS plius“) ir nuostatoms dėl valstybės pagalbos skaidrumo. Be to, jame pateikiami „PPO plius“ ir „TRIPS plius“ (angl. TRIPS – Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba) metodai, taikomi veiksmingam intelektinės nuosavybės teisių vykdymui.

Susitarime, kaip pirmajame naujosios kartos dvišalių LPS etape, yra tokių naujovių, kaip darniam vystymuisi skirtas skyrius, kuriuo abi šalys įpareigojamos laikytis pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) darbo standartų ir sukuriama tarpusavio vertinimu paremta sistema skundams dėl reikalavimų nesilaikymo nagrinėti, taip pat įsteigiamos kelios darbo grupės ir stebėsenos komitetai siekiant užtikrinti kokybišką įgyvendinimą ir taikinimą. Pranešėjas pabrėžia pilietinės visuomenės įtraukties į Vidaus patariamąją grupę svarbą.

Nors daugelis pranašumų yra ir tiesioginiai, ir pastebimi (kai kurie iš jų išvardyti šio pareiškimo II skirsnyje), pranešėjas palankiai vertina tai, kad LPS turi veiksmingą integruotą dvišalės apsaugos mechanizmą (žr. Pablo Zalbos Bidegaino pranešimą C7-0025/2010), pagal kurį Europos Sąjungai leidžiama atkurti didžiausio palankumo šalies (DPŠ) muitų normas, jeigu būtų įrodyta, kad dėl liberalizavimo, vykdomo pagal šį konkretų LPS, kilo grėsmė arba gresia rimta žala ES vidaus pramonei.

Šio su teisėkūra nesusijusio pranešimo tikslas yra ne pateikti iš samias rekomendacijas dėl Komisijos pasiūlymo ar vertinti dvišalės apsaugos sąlygos technines nuostatas, bet įvertinti tai, ar mes, Europos Parlamentas, pagal Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją turėtume galutinai pritarti visam susitarimui. Dėl šios priežasties būtina apsvarstyti visuotinę naudą ES pramonei.

II. LPS nauda

Pietų Korėjos rinka siūlo daug naujų galimybių ES prekėms ir paslaugoms, tačiau iki šiol ji dėl didelių tarifų mokesčių ir brangių netarifinių kliūčių (NTK) išliko palyginti izoliuota. LPS bus greitai panaikinti 1,6 mlrd. EUR vertės ES eksporto muitai, kurie kasmet surenkami iš ES pramonės ir žemės ūkio produktų eksportuotojų, palyginti su Pietų Korėjos eksportuotojais, iš kurių surenkama 1,1 mlrd. EUR vertės mokesčių. Sektorių, kuriuose numatyta nedelsiant ir nemažai sutaupyti, pavyzdžiai, be kita ko, yra cheminės medžiagos (175 mln. EUR), farmacijos produktai (vien 50 mln. EUR muitų), automobilių dalys, pramoninės mašinos, avalynė, alkoholiniai gėrimai (40 mln. EUR), medicininė įranga, spalvotieji metalai, geležis ir plienas, oda ir kailiai, mediena, keramika ir stiklas. Pažymėtina ir tai, kad nurodyti duomenys – tai iš muitų sutaupytos lėšos, ir jos netgi didės, nes tikimasi, kad dėl LPS prekyba tarp ES ir Pietų Korėjos plėsis.

Pranešėjas palankiai vertina tai, kad nauda žemės ūkio ir paslaugų sektoriams ypač įspūdinga. Šiuo metu ES ūkininkams Korėja yra viena iš vertingesnių eksporto rinkos šalių pasaulyje, jos metinė apyvarta siekia net 1 mlrd. EUR. Dėl LPS bus visiškai liberalizuotas beveik visų ES žemės ūkio eksportas, taip žemės ūkio pramonėje bus sutaupyta 380 mln. EUR. Nauda ES paslaugų sektoriui (įskaitant finansines paslaugas, telekomunikacijas, aplinkos apsaugos paslaugas, laivybos, finansines ir teisines paslaugas) yra tokia pat stulbinanti: tikimasi, kad prekybos apimtis padidės 70 proc. – tai didžiausias bet kokio ES sektoriaus prekybos apimties padidėjimas.

Taigi eksportas yra svarbus ES augimo šaltinis. Jis prisidės prie Europos įmonių ir jų darbuotojų gerovės ir užimtumo užtikrinimo, taip pat bus vienas svarbiausių veiksnių skatinant ES ekonomikos atsigavimą. Vis dėlto šio susitarimo nauda yra daug didesnė nei trumpalaikė nauda, gaunama sumažinus tarifų eilutes.

Pranešėjas patenkintas, kad atitinkamai pagal 2007 m. Europos Parlamento pranešime (INI/2007/2186) ir 2008 m. rezoliucijoje (2007/2185(INI) pateiktas rekomendacijas susitarime atkreipiamas dėmesys į investavimo galimybes, konkurencingumo politiką, viešųjų pirkimų ir reguliavimo praktikos skaidrumą, palankesnių sąlygų prekybai sudarymą. Pagal LPS Korėja laikys Europos standartus lygiaverčiais saviesiems ir pripažins Europos sertifikatus, taip panaikindama biurokratizmą, kuris smarkiai apsunkino patekimą į Pietų Korėjos rinką.

Vis dėlto pranešėjas pripažįsta, kad remiantis LPS nebus suteikta tiesioginės ir visuotinės naudos visiems ES pramonės sektoriams ir pasektoriams. Dėl to pranešėjas palankiai vertina tai, kad susitarimu pripažįstamas tam tikrų sektorių pažeidžiamumas ir nustatomos griežtos ginčų sprendimo, apsaugos priemonių ir stebėsenos procedūros siekiant užtikrinti visų sektorių ES įmonėms atitinkamą saugumą joms prisitaikant prie kintančių prekybos santykių su Pietų Korėja.

III. Techninių kliūčių panaikinimas ir prevencija

Vienas pagrindinių šio LPS tikslų – panaikinti Pietų Korėjos technines prekybos kliūtis (TPK) ir taip atverti rinkas bei sukurti naujų galimybių Europos bendrovėms konkuruoti laisvoje ir sąžiningoje verslo aplinkoje. Visiems ES ekonomikos sektoriams svarbu siekti šio tikslo, o gyvybiškai svarbu trims labiausiai paveikiamiems ES sektoriams: automobilių gamybos, buitinės elektronikos ir tekstilės, kuriuose Korėja turi sąlyginį pranašumą prieš ES.

1) Automobiliai

Naudos iš Pietų Korėjos prekybos balanso daugiausia tikimasi mažųjų ir vidutinio dydžio automobilių sektoriuje. Anksčiau ES gamintojai stengėsi patekti į šį Pietų Korėjos rinkos segmentą, pasiekdami tik kuklių laimėjimų prabangių automobilių eksporto srityje. Vis dėlto manoma, kad šis sąlyginis pranašumas menkės proporcingai automobilių importui iš Korėjos, kurį Europos Sąjungoje (Čekijos ir Slovakijos automobilių gamyklose)[4] pamažu keičia didėjantis automobilių produkcijos iš Pietų Korėjos kiekis.

Jau patekę į Pietų Korėjos rinką ES automobilių gamintojai ir dar neįsitvirtinę Korėjoje gamintojai gaus naudos ir iš Pietų Korėjos muitų, ir iš netarifinių kliūčių (NTK) panaikinimo. Bus panaikintas 8 proc. tarifas ES automobiliams, eksportuojamiems į Korėją, o tai reiškia, kad dėl kiekvieno į Korėją eksportuoto automobilio, kurio vertė 25 000 EUR, būtų sutaupoma 2 000 EUR muitų[5]. Netgi svarbiau yra tai, kad Pietų Korėja sutiko su plačių užmojų NTK paketu, pagal kurį ji sutinka su tarptautinių ar ES standartų atitiktimi visiems svarbiems savo techniniams reglamentams. Tai reiškia, kad ES gamintojas galės Korėjoje parduoti pagal ES specifikacijas pagamintus automobilius, kuriems neprivalomas papildomas testavimas, ir nepatirs su tuo susijusių išlaidų.

LPS įkuriama darbo grupė / stebėsenos komitetas siekiant ateityje išvengti paslėpto protekcionizmo taikant naujas technines prekybos kliūtis (pvz., taikant naujus Pietų Korėjos techninius reglamentus, pvz., išmetamo anglies dioksido standartus). Kol Korėja nepriėmė teisės akto dėl anglies dioksido, pranešėjas negali įvertinti, kiek jame bus atviro ar užslėpto protekcionizmo. Todėl pranešėjas pasilieka teisę iš dalies pakeisti šį skirsnį plenariniame posėdyje.

Pranešėjas labai palaiko Komisijos įsipareigojimą atidžiai stebėti, kaip Korėja įgyvendina savo įsipareigojimus reguliavimo klausimais, įskaitant visų pirma su automobilių sektoriaus techniniais reglamentais susijusius įsipareigojimus, ir tai, kad ši stebėsena apims visus su netarifinėmis kliūtimis susijusius aspektus, ir tai, kad visi jos rezultatai turi būti dokumentuojami ir pranešami Europos Parlamentui ir Tarybai.

2) Buitinė elektronika

ES buitinės elektronikos įrangos ir buitinių prietaisų, pvz., televizorių, kompiuterių, mikrobangų krosnelių, mobiliųjų telefonų ir telekomunikacijų įrangos, eksportuotojai susiduria su didelėmis kliūtimis, trukdančiomis jiems patekti į Pietų Korėjos rinką, daugiausia dėl brangaus testavimo ir sertifikavimo procedūrų. Susitarimu panaikinus visus dvigubus reikalavimus, šios prekybos kliūtys pašalintos, ir dauguma Europos pramonės atstovų bei pranešėjas tai įvertino labai palankiai.

Vyriausybės remiamas Pietų Korėjos elektroninės įrangos sektorius per pastaruosius dešimtmečius tapo pagrindiniu veikėju visame pasaulyje, pasižymėdamas ypač aukštos vertės buitinės elektronikos įrangos augimu, o tai paaiškinama vidutinės klasės elektroninės įrangos produktų ir sudedamųjų dalių gamyba prieinamomis kainomis. Pastaruoju metu šiame sektoriuje pereita prie naujoviškų produktų gamybos skaitmeninio vaizdo kūrimo, ekologiško dizaino ir belaidžių telefonų srityje, jie orientuoti į tą patį vartotojų segmentą kaip ir ES elektroninės įrangos sektorius su aukštos pridėtinės vertės produktais.

Apskritai pasaulinė ekonomikos krizė smarkiai paveikė esamas ir būsimas elektroninės įrangos augimo prognozes. Taigi dėl to, kad Pietų Korėja pripažino Europos IT standartus kaip šio LPS dalį ir panaikino eksporto tarifus ir technines prekybos kliūtis (TPK), Europos elektroninės įrangos gamintojai pagaliau galės patekti į Pietų Korėjos rinką vienodomis sąlygomis. Todėl pranešėjas palankiai vertina sutelktą šio sektoriaus stebėseną ir jos įtraukimą į dvišalę apsaugos sąlygą.

3) Tekstilė

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Pietų Korėjos tekstilei ir drabužiams taikomi tarifai siekia net 10,06 proc., liberalizuota Pietų Korėjos rinka investicijų ir galimybių atžvilgiu laikoma puikia perspektyva Europos bendrovėms. Susitarime numatoma neatidėliojant panaikinti daugelį iš 60 mln. EUR muitų, kasmet surenkamų iš ES eksportuotojų, ir taip suteikti geresnes galimybes ir paskatą ES įmonėms investuoti į Pietų Korėjos rinką tiesiogiai arba kaip bendrosioms įmonėms.

Be to, intelektinės nuosavybės teisėms skirtame LPS skyriuje bus remiami pramonės interesai suteikiant gyvybiškai svarbią ES prekių ženklų, kurie bus taikomi ir registruotiesiems, ir neregistruotiesiems dizainams, apsaugą. Aukštos kokybės firminių ES produktų poreikis Pietų Korėjos rinkoje didėja, o šios nuostatos padės užtikrinti laisvą ir sąžiningą konkurenciją ES bendrovėms.

Tačiau kai kurios Europos bendrovės išreiškė susirūpinimą dėl susitarimo kilmės taisyklių ir muitų grąžinimo aspektų, kurie, jų manymu, suteiks Pietų Korėjos gamintojams galimybę importuoti didelius žaliavų ir pusgaminių kiekius iš kaimyninių šalių tolesnio apdorojimo tikslais prieš eksportuojant į ES, netaikant ES gamintojams lygiaverčių nuostatų.

Svarbu tai, kad susitarimui įsigaliojus bendroji apsaugos sąlyga bus taip pat taikoma tekstilės ir drabužių gamybos sektoriui. Įrodytos žalos ar su tuo susijusios grėsmės atveju ES gali vienašaliai dar kartą nustatyti tarifus pirminiu DPŠ lygmeniu ketveriems metams nuo susitarimo įsigaliojimo.

Nors Komisija mano, jog dėl to, kad šiuo metu Pietų Korėjos bendrovės į ES rinką importuoja mažiau negu 1 proc. visų tekstilės ir drabužių produktų, mažai tikėtina, kad apsaugos sąlyga turės būti pasinaudota, pranešėjas itin palaiko nuolatinę stebėseną pagal susitarimo 4 straipsnio 5 dalį ir dėl šio LPS poveikio pripažįsta sektorių viena iš trijų pažeidžiamiausių pramonės šakų.

IV. Tvarus vystymasis

Svarbu tai, kad LPS yra plačios taikymo srities tvariam vystymuisi skirtas skyrius[6], kuriame pateikti išsamūs įsipareigojimai dėl darbo standartų ir aplinkos apsaugos susitarimų, įskaitant naujovišką stebėsenos mechanizmą[7], kartu stipriai įtraukiant pilietinę visuomenę[8], taip pat būsimo glaudaus ES ir Pietų Korėjos bendradarbiavimo, dialogo ir įsipareigojimo pagrindai.

Darbo teisių atžvilgiu LPS apibrėžiama bendra įmonė, kuriai taikomi ne tik pagrindiniai TDO darbo standartai, pagal kuriuos šalys įpareigojamos dėti nuolatines ir ilgalaikes pastangas, siekiant ratifikuoti pagrindines TDO konvencijas ir kitas konvencijas, kurios atitinka „atnaujintą“ TDO skyrių[9].

Aplinkos apsaugos požiūriu ir Pietų Korėja, ir ES pripažino tarptautinio aplinkos apsaugos valdymo ir susitarimų vertę ir vėl patvirtino savo įsipareigojimą siekti galutinio Kioto protokolo tikslo bei tobulinti būsimą tarptautinę klimato kaitos sistemą pagal Balio veiksmų planą[10].

Pranešėjas palankiai vertina oficialų Europos Komisijos pareiškimą dėl įsipareigojimo stebėti veiksmingą LPS 13 skyriaus darbo ir aplinkos apsaugos standartų įgyvendinimą, įskaitant oficialų pasižadėjimą Europos Parlamentui ir Tarybai reguliariai pranešti nustatytus faktus.

Taigi LPS tiek ES, tiek Pietų Korėjai yra ir galimybė paspartinti abipusį bendradarbiavimą ir technologijų perdavimą ekologiškų technologijų ir naujovių srityje kovojant su klimato kaitos poveikiu.

V. Užimtumo poveikis

Manoma, kad visuotinis LPS poveikis Europos Sąjungos grynajam užimtumui bus minimalus. Vis dėlto, siekiant išvengti galimo darbuotojų pasikeitimo ar perkėlimo, tiesiogiai atsirandančio dėl padidėjusios konkurencijos trijuose labiausiai paveiktuose sektoriuose, pagalba turėtų būti teikiama iš ES struktūrinių fondų, Europos investicijų banko paskolų ir iniciatyvų, o blogiausiu atveju – iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, skatinant sektorių, kurie dėl LPS turi didžiausią tikimybę susidurti su papildomais sunkumais, restruktūrizaciją ir modernizaciją.

Be to, pranešėjas pažymi, kad pagal susitarimo 4 straipsnio 5 dalį darbo vietų praradimas laikomas tinkamu veiksniu Komisijai, kai ji svarsto susitarimo apsaugos sąlygos vykdymą, turėdama omenyje, kad jei dėl LPS tam tikrai darbo jėgai būtų padaryta rimta žala, tada galėtų būti taikomos apsaugos priemonės.

VI. Sąlyginis apmokestinimas muitais

Susitarimas apima bendrosios apsaugos mechanizmus tuo atveju, jei importas iš Korėjos didėtų tokiu tempu, dėl kurio būtų padaryta žala ES vidaus pramonei ar kiltų grėsmė žalai atsirasti. Labiausiai ginčytina nuostata pagal šį susitarimą yra sąlyginio apmokestinimo muitais sąlyga (angl. DDB). Pagal sąlyginio apmokestinimo muitais sistemą muitai, mokami už dalis ir komponentus, naudojamus galutiniam produktui gaminti, yra grąžinami eksportuojant galutinį produktą. Šiuo metu ir ES, ir Korėja naudojasi sąlyginio apmokestinimo muitais, o DDB šiame Susitarime atitinka PPO susitarimą dėl subsidijų.

Nors Komisija laikosi nuomonės, kad DDB poveikis ES bendrovių konkurencinei padėčiai turbūt yra minimalus, pažeidžiamų Europos sektorių, įskaitant Europos automobilių ir tekstilės sektorius, atstovai mano, kad šis mechanizmas suteiks Pietų Korėjai didelį rinkos pranašumą palyginti su Europos pramonės šakomis. Pavyzdžiui, Pietų Korėja jau turi stiprų su kaina susijusį sąlyginį pranašumą palyginti su Europos mažų automobilių gamintojais.

Dėl šios priežasties pranešėjas palaiko siūlomos specialiosios apsaugos sąlygos dėl sąlyginio apmokestinimo muitais įtraukimą, kad būtų atkreiptas dėmesys į ateityje galimo Pietų Korėjos gamintojų žaliavų įsigijimo iš užsienio didėjimą. Tuo atveju, jei žaliavų įsigijimas iš užsienio smarkiai didėja (ir todėl daromas poveikis vienos iš šalių bendroms produkcijos išlaidoms), LPS numatoma speciali sąlyga praėjus penkeriems metams nuo susitarimo įsigaliojimo, dėl kuria gali būti ribojami už dalis mokami muitai, kurių gali būti grąžinama daugiausia 5 proc.

Jei Korėjos žaliavų įsigijimas iš užsienio itin didėja, sąlyga bus pritaikyta ir DDB bus taikomi apribojimai. Griežti terminai nustatomi nuo apsaugos sąlygos įsigaliojimo iki sąlyginio apmokestinimo muitais apribojimų įgyvendinimo, o Komisija įsipareigoja imti taikyti sąlygą ir atidžiai stebėti atitinkamus statistinius duomenis.

Pranešėjas nusivylė tuo, kad ES derybininkai iš Korėjos negavo Europos Sąjungai palankesnės nuolaidos, ir ragina Komisiją iki galo įvertinti dėl LPS kilusius padarinius DBB mechanizmo naudojimui.

VII. Kilmės taisyklės

Kilmės taisyklės atlieka svarbų vaidmenį visuose lengvatiniuose prekybos susitarimuose. Jomis nustatomi muitai, taikytini produktams, kuriais prekiauja šalys. Susitarime su Korėja Europos Parlamentas paprašė „tobulinti ir supaprastinti EB kilmės taisykles“.

LPS su Korėja nustatomos sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžtys dėl teritorinių reikalavimų, sąlyginio apmokestinimo muitais, kilmės įrodymo dokumentų ir dėl administracinių institucijų bendradarbiavimo susitarimų.

Po konsultacijų su ES pramonės atstovais pagal šį susitarimą kilmės taisyklės buvo labai supaprastintos ir atkreiptas dėmesys į tam tikrus sektorius, įskaitant žemės ūkio, žuvininkystės, spalvotųjų metalų, tekstilės ir drabužių sektorius, o jautriems buitinės elektronikos prietaisams nustatyta 45 proc. riba. Europos gamybos asociacijos pareiškė remiančios pakeistą kilmės taisyklių teksto, nes šiuo metu Pietų Korėjos dalys importuojamos de facto DPŠ pagrindu ir nesusiduriama su jokiais apribojimais dėl leistino medžiagų iš užsienio kiekio.

Automobilių sektoriuje dėl medžiagų iš užsienio dalies buvo sutartas 5 proc. padidėjimas nuo standartinės 40 ir 45 proc. ES dalies. Nors pranešėjas apgailestauja dėl šio nedidelio sumažėjimo, jis pažymi, kad tai yra ilgo ir kartais sunkaus derybų proceso, kuriame kompromisai yra būtini, rezultatas. Komisija į tai žiūri kaip į „nedidelį padidėjimą“ (Korėja pageidavo daug didesnio apribojimo), nes medžiagų iš užsienio dalis Pietų Korėjos automobilių gamybos pramonėje yra gana maža ir dėl bet kokio pastebimesnio medžiagų iš užsienio dalies padidėjimo būtų taikomi muitų grąžinimo apsaugos sąlygos apribojimai.

VIII. Išvados

Europos Parlamento ir jo Tarptautinės prekybos komiteto vertintas tekstas yra pats išsamiausias LPS, dėl kurio ES yra vedusi derybas. Jei bus susitarta, dėl šio susitarimo ES nuolatinės kalbos apie kovą su protekcionizmu taps svarbesnės, Europos Sąjungai suteikiant pranašumą prieš jos galingiausius konkurentus, tokius kaip JAV ar Kinija. Europos Parlamentas pripažįsta, kad laiku atliktas šio susitarimo ratifikavimas bus aiškus ženklas mūsų partneriams ir konkurentams visame pasaulyje ir bus pirmoji tikslo siekimo priemonė įvairiuose prekybos susitarimuose, kurie itin pravers ES piliečiams, suteikdami visai ES vidaus pramonei galimybių augti.

Pranešėjas ir Europos Parlamentas stipriai remia gerai parengtą ir veiksmingą apsaugos mechanizmą, paremtą pažeidžiamų ES pramonės šakų interesais ir sąžininga verslo konkurencija visame pasaulyje. Todėl pranešėjas palankiai vertina kruopštų nagrinėjimą, kuriam Tarptautinės prekybos komiteto nariai pateikė Komisijos pasiūlymą dėl dvišalės apsaugos sąlygos.

Viską įvertinus, LPS rezultatas bus sąžiningesnė prekybos partnerystė, bendra gerovė ir abipusis abiejų sandorio šalių vystymasis. Tai ilgo ir produktyvaus Pietų Korėjos ir Europos Sąjungos valstybių narių tautų, vienodai prisidedančių prie ES pozicijos Rytų Azijoje ir Pietų Korėjos pozicijos regionų ekonomikos ir politikos srityje stiprinimo, bendradarbiavimo ir draugystės pradžia.

***

[1] Žr. Danielio Caspary pranešimą dėl globaliosios Europos – konkurencingumo išorės aspektų (2006/2292(INI)).
[2] Žr. Ignasi Guardanso Cambó (Tarptautinės prekybos komitetas (INTA) rezoliuciją dėl ES strategijos siekiant užtikrinti Europos įmonių patekimą į rinkas (2007/2185(INI)).
[3] Žr. Davido Martino pranešimą dėl prekybos ir ekonominių santykių su Korėja (INI/2007/2186).
[4] 2008 m. lapkričio mėn. „Hyundai“ automobilių gamintojas, investavęs daugiau nei 1 mlrd. EUR, po dvejus metus trukusių statybų atidarė savo gamyklą Europoje, Nošovicėje (Čekija). Šioje gamykloje, kurioje Europos rinkai daugiausia gaminami „i30“ modeliai, per metus pagaminama 200 000 automobilių. Naujoji „Hyundai“ automobilių gamykla yra tik 90 kilometrų į šiaurę nuo Žilinos (Slovakija) „Kia Motors“ gamyklos.
[5] Žr. Komisijos pranešimą „ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimas. 10 svarbiausių ES ir Pietų Korėjos LPS pranašumų“, 2009 m. gruodžio mėn., p. 1.
[6] Žr. susitarimo 13 skyrių.
[7] 13 straipsnio 12 dalis.
[8] 13 straipsnio 13 dalis.
[9] 13 straipsnio 4 dalis.
[10] LPS 13 straipsnio 5 dalyje apibrėžiamos pastangos, kurias abi šalys turi dėti, siekdamos palengvinti prekybą ir investavimą aplinkos apsaugos prekių ir paslaugų srityje ir atkreipdamos dėmesį į su tuo susijusias netarifines kliūtis. Tai žingsnis, dėl kurio daugės technologinių naujovių ir spartės vystymasis.

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo sudaromas Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimas
(COM(2010)0137 – C7‑0320/2010 – 2010/0075(NLE))

Nuomonės referentas: Daniel Caspary

TRUMPAS PAGRINDIMAS

2007 m. balandžio 23 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su Korėjos Respublika, kad būtų sudarytas ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimas. Susitarimas parafuotas 2009 m. spalio 15 d.

Pagal Lisabonos sutartį Europos Parlamentui buvo suteikti nauji įpareigojimai, susiję su laisvosios prekybos susitarimais (LPS). Korėjos ir ES susitarimas, dėl kurio Korėjos Respublika ir ES vedė derybas, bus pirmasis susitarimas, priimtas pagal naujas pritarimo procedūros taisykles.

Tarptautinė prekyba ir eksportas yra svarbus Europos ekonomikos augimo ir užimtumo šaltinis, kuris sukuria apie 10 proc. BVP ir užtikrina milijonus darbo vietų. Laisvosios prekybos susitarimu sustiprinamas ES konkurencingumas ir ES verslininkams sukuriama galimybių labai dinamiškame regione.

Pranešėjas mano, kad pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės metu Korėjos ir ES laisvosios prekybos susitarimas yra akivaizdus įsipareigojimo užtikrinti laisvą ir sąžiningą prekybą ir kovoti su protekcionizmu ženklas.

Be to, Korėjos ir ES laisvosios prekybos susitarimas yra pats išsamiausias laisvosios prekybos susitarimas, dėl kokio ES yra vedusi derybas, ir Globalios Europos strategijos, įskaitant didelių tarifų ir netarifinių kliūčių prekybai panaikinimą, pagerintą rinkos prieigą prekėms ir paslaugoms, tarptautinių ir Europos standartų pripažinimą, geografinių nuorodų apsaugą, bei įsipareigojimus siekti tvarios plėtros, pavyzdys.

Taip pat, keli tyrimai parodė, kad ir Europos, ir Korėjos ekonomikai susitarimas bus labai naudingas:

- ES ir Korėjoje žymiai išaugs BVP;

- dėl tarifų ir netarifinių kliūčių pašalinimo ES eksportas į Korėją padidės iki 82,6 proc., o Korėjos eksportas į ES – iki 38,4 proc.;

- pramonės ir žemės ūkio produktų eksportas į Korėją bus atleistas nuo muitų, kurių dydis sieks iki 1,6 milijardų eurų per metus;

- ES bus sukurta žymi nauja, iki 19,1 milijardų eurų vertės prekyba prekėmis ir paslaugomis.

Pranešėjas pripažįsta, kad Komisija visiškai atsižvelgė į Europos Parlamento rekomendacijas, pateiktas 2008 m. Tarptautinės prekybos komiteto pranešime dėl Korėjos. Savo ruožtu, Europos Parlamentas visiškai atsižvelgė į daugelio Europos verslo organizacijų, pramonės, įmonių ir profesinių sąjungų pareiškimus.

Visame derybų dėl ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimo procese dalyvavo pilietinės visuomenės atstovai, pavyzdžiui, ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimo prekybos tvarumo poveikio vertinimas buvo pilietinės visuomenės dialogo susitikimų ir konsultacijų proceso rezultatas. Laisvosios prekybos susitarimu netgi sukuriamos institucinės struktūros, skirtos šalių įsipareigojimams įgyvendinti ir stebėti, taip pat ir dalyvaujant pilietinei visuomenei. Kiekviena šalis sukurs pilietinės visuomenės patariamąją grupę (vadinamąją vidaus patariamąją grupę), kurioje proporcingai bus atstovaujama aplinkos apsaugos, darbuotojų ir verslo organizacijoms.

Galiausiai, pranešėjas atkreipė dėmesį į rimtą susirūpinimą, kurį išreiškė kai kurių rūšių Europos pramonė, ypač automobilių sektoriaus pramonė, į kurį, jo manymu, Europos Parlamentas atsakys apsaugos priemonių reglamente. Šia dvišale apsaugos sąlyga numatoma galimybė vėl nustatyti MFN muito normą, jeigu, liberalizavus prekybą, pradedama importuoti tokiu dideliu mastu (vertinant absoliučiąja verte ir lyginant su vidaus gamyba) ir tokiomis sąlygomis, kad tai daro arba gali daryti didelę žalą panašų arba tiesiogiai konkuruojantį produktą gaminančiai Sąjungos pramonei.

******

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą siūlyti Parlamentui duoti pritarimą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jean-Pierre Audy, Ivo Belet, Bendt Bendtsen, Jan Březina, Maria Da Graça Carvalho, Giles Chichester, Pilar del Castillo Vera, Lena Ek, Ioan Enciu, Gaston Franco, Adam Gierek, Norbert Glante, Jacky Hénin, Edit Herczog, Romana Jordan Cizelj, Arturs Krišjānis Kariņš, Lena Kolarska-Bobińska, Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz, Angelika Niebler, Jaroslav Paška, Anni Podimata, Miloslav Ransdorf, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Jens Rohde, Paul Rübig, Amalia Sartori, Francisco Sosa Wagner, Konrad Szymański, Britta Thomsen, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Claude Turmes, Niki Tzavela, Marita Ulvskog, Vladimir Urutchev, Adina-Ioana Vălean, Kathleen Van Brempt, Alejo Vidal-Quadras

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Antonio Cancian, Matthias Groote, Jolanta Emilia Hibner, Yannick Jadot, Oriol Junqueras Vies, Silvana Koch-Mehrin, Bernd Lange, Markus Pieper, Mario Pirillo

Teisinė informacija - Privatumo politika