dėl bendrosios rinkos Europos gyventojams

(2010/2278(INI))

Europos Parlamentas,

–    atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, įtrauktą į Sutartis ES sutarties 6 straipsniu,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 26 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje pagal Sutarčių nuostatas užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas“,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Sutarties 3 straipsnio 3 dalį, kurioje Sąjunga įpareigojama siekti didelio konkurencingumo socialinės rinkos ekonomikos, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsaugos ir aplinkos kokybės gerinimo,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 straipsnį, kuriame nurodyta, kad „nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga“,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „nustatant ir įgyvendinant ES politikos ir veiklos kryptis, ypač siekiant skatinti tvarią plėtrą, turi būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugos reikalavimus“,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 12 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „į vartotojų apsaugos reikalavimus atsižvelgiama nustatant bei įgyvendinant kitas ES politikos ir veiklos kryptis“,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 14 straipsnį ir 26 protokolą dėl bendrus (ekonominius) interesus tenkinančių paslaugų,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Vadovų Tarybai „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas. Siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos“ (COM(2010)0608),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Piliečių darbotvarkė. Siekiant rezultatų Europai“ (COM(2006)0211),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Bendroji rinka XXI a. Europai“ (COM(2007)0724) ir Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Bendroji rinka. Rezultatų apžvalga“ (SEC(2007)1521), į 2007 m. rugsėjo 4 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl vienos bendros rinkos peržiūros(1) ir į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Bendrosios rinkos peržiūra: po vienerių metų“ (SEC(2008)3064),

–   atsižvelgdamas į Komisiją komunikatą „Perspektyvos, prieinamumas ir solidarumas. Nauja socialinė vizija XXI amžiaus Europoje“ (COM(2007)0726) ir į Komisijos komunikatą „Bendrus interesus tenkinančios paslaugos, įskaitant bendrus interesus tenkinančias socialines paslaugas. Naujas Europos įsipareigojimas“ (COM(2007)0725) ir į 2006 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos Baltosios knygos dėl bendro intereso paslaugų(2),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 29 d. Komisijos rekomendaciją dėl priemonių, skirtų bendrosios rinkos veikimui gerinti(3) ir į 2004 m. liepos 12 d. Komisijos rekomendaciją dėl vidaus rinkos direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę(4),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. liepos mėn. vidaus rinkos rezultatų suvestinę (SEC(2009)1007) ir į 2010 m. kovo 9 d.(5) bei 2008 m. rugsėjo 23 d.(6) Europos Parlamento rezoliucijas dėl vidaus rinkos rezultatų suvestinės,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „2007–2013 m. ES vartotojų politikos strategija. Vartotojų teisių stiprinimas, gerovės didinimas ir veiksminga jų apsauga“ ir į 2008 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl 2007–2013 m. ES vartotojų politikos strategijos(7),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. sausio 28 d. Komisijos komunikatą „Vartotojams teikiamos bendrosios rinkos naudos stebėsena. Antrasis Vartotojų rinkų suvestinės leidimas“ (COM(2009)0025) ir į kartu pateiktą Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Antroji vartotojų rinkų rezultatų suvestinė“ (SEC(2009)0076),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą dėl vartotojų acquis vykdymo (COM(2009)0330), į 2009 m. liepos 2 d. Komisijos ataskaitą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo, taikymo (Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje) (COM(2009)0336),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl tarpvalstybinės įmonių e. prekybos su vartotojais Europos Sąjungoje (COM(2009)0557),

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl vartotojų apsaugos(8),

–   atsižvelgdamas į profesoriaus Mario Monti pranešimą Komisijai dėl bendrosios rinkos atnaujinimo,

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo(9),

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl finansų, ekonomikos ir socialinės krizės(10);

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Judus jaunimas“ (COM(2010)0477),

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 21 d. rezoliuciją dėl elektroninės prekybos vidaus rinkos kūrimo užbaigimo(11),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą pavadinimu „Kliūčių ES piliečių teisėms šalinimas“ (COM(2010)0603),

–   atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyriaus pranešimą „Europos bendrosios rinkos kliūtys 2008 m.“(12),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. SOLVIT metinę ataskaitą dėl SOLVIT tinklo plėtros ir veiklos (SEC(2009)0142), į 2008 m. gegužės 8 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl veiksmų plano dėl integruoto bendrosios rinkos rėmimo paslaugų teikimo piliečiams ir įmonėms metodo (SEC(2008)1882) ir į 2010 m. kovo 9 d. Parlamento rezoliuciją dėl SOLVIT(13),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008, nustatantį su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus, kuriuo siekiama sukurti taisyklių ir principų, susijusių su akreditavimu ir rinkos priežiūra, bendrąją sistemą(14),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Teisės reikalų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Peticijų komiteto nuomones (A7-0022/2011),

A. kadangi veikianti bendroji rinka yra pagrindinis variklis, kuris padės Europos Sąjungai pasiekti savo visas galimybes konkurencingumo, pažangaus, integracinio ir tvaraus augimo, daugiau geresnių darbo vietų kūrimo srityse, taip pat siekiant sudaryti vienodas sąlygas visiems Europos piliečiams ir stiprinant itin konkurencingą socialinės rinkos ekonomiką;

B.  kadangi Bendrosios rinkos aktas svarbus europiečiams kaip aktyviems Europos ekonomikos dalyviams,

C. kadangi bendrosios rinkos negalima vertinti vien ekonominiu požiūriu, nes ji yra neatskiriama platesnės teisinės sistemos, kuria užtikrinamos konkrečios pagrindinės piliečių, vartotojų, darbuotojų, verslininkų ir įmonių, ypač mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ), teisės, dalis,

D. kadangi piliečiai, norintys studijuoti, dirbti kitoje valstybėje narėje, ten persikelti ar kitose valstybėse apsipirkti, ir MVĮ, norinčios įsisteigti kitoje valstybėje narėje ar vystyti tarpvalstybinę prekybą, susiduria su per daug kliūčių; kadangi šios kliūtys atsiranda dėl, be kitų priežasčių, nepakankamai suderintų nacionalinių įstatymų, nepakankamo socialinės apsaugos teisių perkėlimo ir pernelyg didelės biurokratijos, nes šie reiškiniai trukdo laisvam asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimui Europos Sąjungoje,

E.   kadangi norint užbaigti kurti bendrąją rinką reikia bendro požiūrio, kad būtų toliau stiprinamas jos kūrimas, kaip pabrėžiama M. Monti pranešime ir rezoliucijoje dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo, visas susijusias politikos sritis įtraukiant į bendrosios rinkos strateginį tikslą, kuris apimtų ne tik konkurencijos politiką, bet ir, be kitų, pramonės, vartotojų, energetikos, transporto, skaitmeninės, socialinės, aplinkos apsaugos, klimato kaitos, prekybos, regionų, teisingumo ir pilietybės politikos sritis, kad būtų pasiektas aukštas integracijos lygis;

F.  kadangi bendroji rinka Europos vartotojams, ypač tiems, kurie gyvena sunkiau prieinamose vietovėse, pvz., salose, kalnuose ir retai apgyvendintuose regionuose, ir tiems, kurių mobilumas mažesnis, turėtų suteikti didesnes pasirinkimo galimybes už mažesnę kainą,

G. kadangi Komisijos skelbiama spausdintinė ir internete pateikiama medžiaga dažnai būna pernelyg abstrakti ar sudėtinga, kad ja tikrai susidomėtų piliečiai ir visa visuomenė,

H. kadangi svarbu, kad Bendrosios rinkos aktą sudarytų priemonių, kurios nebūtų viena nuo kitos atskirtos, rinkinys ir kad visais pasiūlymais būtų padedama siekti suderinto tikslo,

I.   Įvadas

1.  džiaugiasi Komisijos komunikatu „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“, ypač jo II skyriumi, „Pasitikėjimo atkūrimas bendrosios rinkos pagrindu laikant Europos gyventojus“, kuriame pateikiama 19 Europos piliečiams skirtų iniciatyvų;

2.   mano, kad Komisijos komunikato pasiūlymai iš esmės atitinka Europos Parlamento lūkesčius, tačiau reikia juos sustiprinti, kad piliečiai būtų laikomi bendrosios rinkos ašimi;

3.   apgailestauja, kad komunikatas buvo suskirstytas į tris skyrius, skirtus europiečių, įmonių ir valdymo klausimams, o ne pagal temas; pažymi, kad bendrosios rinkos konkurencingumas ir jos priimtinumas piliečiams turėtų būti laikomi ne prieštaringais, o vienas kitą papildančiais tikslais; vis dėlto mano, kad trys komunikato skyriai yra vienodai svarbūs ir susiję tarpusavyje ir į juos reikėtų žvelgti nuosekliai, atsižvelgiant į suinteresuotųjų subjektų ES ir valstybių narių lygmenimis pateiktus pasiūlymus ir rūpesčius;

4.   tvirtai įsitikinęs, kad, laikantis L. Grecho pranešimo (A7-0132/2010) ir M. Monti pranešimo dvasios, Bendrosios rinkos aktas turi sudaryti nuoseklų ir subalansuotą priemonių paketą, kuris sukurtų pagrindą Europai, kurioje suteikiama papildoma nauda piliečiams ir įmonėms;

5.   teigia, kad vykdant ES kovos su finansinės ir ekonominės krizės padariniais politiką ir strategiją „ES 2020“ būtina vėl kurti ir plėtoti bendrąją rinką;

6.   laikosi nuomonės, kad Europos gyventojai dar nevisiškai išnaudojo bendros rinkos galimybes daugelyje sričių, įskaitant laisvą asmenų, prekių ir paslaugų judėjimą, ir kad reikia naujų paskatų, ypač siekiant užtikrinti veiksmingą geografinį darbo jėgos judumą Europoje;

7.   laikosi nuomonės, kad pagal bendros rinkos strategiją turėtų būti stiprinama socialinė gerovė, darbuotojų teisės ir užtikrintos teisingos darbo sąlygos visiems Europos gyventojams;

8.  palaiko Komisijos sumanymą Bendrosios rinkos aktu visoje Europoje pradėti visuotines ir pragmatines diskusijas dėl vidaus rinkos naudos bei išlaidų ir prašo, kad Komisija užtikrintų veiksmingą vidaus rinkos taisyklių, kuriomis mažinama administracinė našta piliečiams, taikymą;

9.  taip pat įsitikinęs, kad tinkamai įgyvendinus Europos bendrąją rinką būtų sukurtas pagrindas užbaigti politinės ir ekonominės integracijos procesą;

10. ypač pabrėžia šiame komunikate prisiimtą Komisijos įsipareigojimą skatinti naują požiūrį į tvarų vystymąsi,

11. pabrėžia, kad Europos piliečių ir kitų teisėtų gyventojų teisėms poveikį daro ne tik valstybių narių prastai įgyvendinami ir taikomi bendrosios rinkos teisės aktai, bet ir kiti teisės aktai; ypač ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų geriau įgyvendinama Laisvo judėjimo direktyva (2004/38/EB);

12. mano, kad siekiant užbaigti kurti bendrąją rinką reikia sutelkti pastangas sprendžiant piliečių, vartotojų, viešųjų paslaugų naudotojų ir įmonių problemas ir siekiant, kad jie gautų apčiuopiamos naudos, kad būtų atkurtas jų pasitikėjimas bendrąja rinka ir kad jie būtų labiau supažindinti su šios rinkos siūlomomis galimybėmis;

13. ragina valstybes nares ir Komisiją imtis bendrų pastangų norint informuoti bendrosios rinkos piliečius ir siekiant užtikrinti, kad būtų pripažinta jos teikiama nauda ir kad jie gerai suprastų savo, kaip vartotojų, teises ir jas įgyvendintų; atsižvelgdamas į tai, pripažįsta, kad reikia geresnių komunikacijos strategijų, kurios tikrai sudomintų ir patrauktų daugumą piliečių, ir reikia plačiai bei kūrybingai pasinaudoti šiuolaikinėmis technologijomis;

14. pabrėžia, kad bendros rinkos Europos gyventojams esmė visų pirma susijusi su darbo vietomis ir naujų darbo vietų kūrimu ir kad itin svarbu sukurti aplinką, kurioje įmonės ir piliečiai gali visiškai pasinaudoti savo teisėmis;

15. pabrėžia, kad bendroji rinka suteikia daug galimybių užimtumo, augimo ir konkurencingumo požiūriu ir kad būtina patvirtinti tvirtą struktūrinę politiką, kad šios galimybės būtų visiškai išnaudotos;

16. pabrėžia, kad siekiant spręsti demografines problemas reikia numatyti strategiją, kurią taikant būtų kuriamos darbo vietos, kurios užpildytų ES darbo rinkos spragas;

17. pritaria 2010 m. gegužės 20 d. rezoliucijoje dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo išdėstytam požiūriui, kad Komisija turi skatinti rengti vartotojui palankius bendrosios rinkos teisės aktus siekiant užtikrinti visapusišką vartotojų interesų įtraukimą į bendrosios rinkos darbo dokumentus;

18. atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant, kad bendroji rinka veiktų, labai svarbus piliečių ir vartotojų pasitikėjimas, kuris neturėtų būti laikomas savaime suprantamu dalyku, ir mano, kad jį reikia ugdyti; ypač mano, kad norėdamos tęsėti savo pažadus valstybės narės ir ES institucijos privalo užtikrinti, kad būtų visapusiškai išnaudoti dabartinės bendrosios rinkos sistemos veikimo pajėgumai; pabrėžia, kad norint sėkmingai užbaigti kurti bendrąją rinką piliečių pasitikėjimas yra toks pat būtinas, kaip ir palanki terpė įmonėms; mano, kad norint pasiekti abu tikslus, reikėtų, jog socialinėmis, aplinkosauginėmis ir vartotojų apsaugos priemonėmis būtų sudarytas tinkamas pagrindas ekonominei integracijai;

19. be to, mano, kad, atsižvelgiant į pridėtinę vertę Europos piliečiams, bendrosios rinkos pasiūlymuose turi būti laikomasi subsidiarumo ir valstybių narių suverenumo principų ir valstybės narės skatinamos keistis geriausia patirtimi;

20. pabrėžia, kad trūksta tiesioginio piliečių informavimo, ir mano, kad ES atstovybes valstybėse narėse būtina įpareigoti nedelsiant reaguoti į neigiamus ir klaidinančius žiniasklaidos pranešimus pateikiant faktus, taip pat joms derėtų dėti daugiau pastangų teikiant informaciją apie Europos teisės aktus, projektus ir programas, taip skatinant faktais pagrįstas diskusijas Europos klausimais; toliau skatina kuo plačiau ir pasitelkiant vaizduotę naudoti šiuolaikines technologijas, įskaitant vaidmenų vaizdo žaidimus, kuriuos jaunimas gali žaisti rungtyniaudamas Europos lygmeniu (pvz., jie gali būti įtraukiami į mokykloms skirtus ES konkursus), tuo pat metu susipažinti, kaip veikia ekonomika ir ES;

21. nurodo, kad gali būti pagerintas išsiplėtusios ES veiksmingumas ir demokratinis teisėtumas ir reikėtų tai padaryti, kadangi Europos piliečių parama ES akivaizdžiai mažėja; laikosi nuomonės, kad per mažai laiko ir pastangų skiriama arba taikomi netinkami metodai siekiant suvienyti Europos žmones, nors tai turėtų būti svarbiausias ES uždavinys; todėl ragina valstybes nares ir ES institucijas dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti daugiau paramos ES ir įtikinti Europos žmones ES vertybių reikšme ir ES naudingumu bei nauda;

22. mano, kad kovojant su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu labai svarbu, kad tinkamai veiktų vidaus rinka, ir ragina Komisiją ir valstybes nares tęsti veiklą šioje srityje ir naudotis visomis turimomis priemonėmis, įskaitant bendradarbiavimo ir patikros mechanizmą;

23. pabrėžia poreikį rengiant Bendrosios rinkos aktą įtraukti Stokholmo programos tikslus, ypač susijusius su atviromis sienomis ir laisvu prekių, kapitalo, paslaugų ir asmenų judėjimu;

24. teigia, kad valstybių narių pareiga yra patvirtinti ir įgyvendinti Europos teisės aktus dėl vidaus rinkos ir su ja susijusių Europos piliečių teisių;

26. pabrėžia, kad bendroji rinka turi būti įgyvendinama visapusiškai atsižvelgiant į Sąjungos piliečių ir gyventojų teises, kaip įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijoje;

27. mano, kad peticijų procesas gali turėti teigiamą poveikį padedant piliečiams pasinaudoti vidaus rinka;

28. ragina Komisiją patvirtinti aiškią ir lengvai suprantamą Piliečių chartiją dėl teisės gyventi ir dirbti bet kurioje ES valstybėje ir parengti įvairiomis kalbomis tikslinę informaciją apie kasdienes problemas, su kuriomis piliečiai susiduria keliaudami, pirkdami arba parduodami Europoje, ir apie socialius, sveikatos, vartotojų apsaugos ir aplinkosaugos standartus, kuriais jie gali pasitikėti;

29. mano, kad 19-ka Komisijos pasiūlytų veiksmų turėtų būti išdėstyti pagal prioritetus atsižvelgiant į galimą jų poveikį darbo vietų kūrimui ir į tai, kokių apčiuopiamų rezultatų pagal juos gali būti suteikta Europos piliečiams ir verslui per realų laikotarpį;

30. primena, kad savo rezoliucijoje dėl socialinės ekonomikos Europos Parlamentas prašė geresnio socialinės ekonomikos įmonių pripažinimo, įskaitant bendrą koncepcijos įtraukimą į ES politiką, intensyvesnį dialogą su socialinės ekonomikos atstovais, geresnes paramos priemones verslui ir pripažinimą palaikant socialinį dialogą; primena, kad toje pačioje rezoliucijoje Europos Parlamentas ragino nacionaliniuose registruose fiksuoti socialinės ekonomikos įmones ir parengti specialią statistiką apie socialinės ekonomikos įmonių veiklą;

31. ragina pradėti per televiziją transliuoti Europos tarpvalstybinio metų verslo konkursą, kad žmonės pamatytų bendrosios rinkos galimybes ir naudą ir atrastų jaunus potencialius idėjų turinčius žmones; mano, kad susižavėjimas matant žmones iš įvairių Europos vietų susirenkančius kartu kurti verslo plano, ieškoti finansavimo ir pradėti bendros veiklos padėtų propaguoti Europos idėją ir bendrąją rinką, o kartu ir verslumo idėją; be to, mano, kad laimėjusio verslo stebėjimas visus metus – taip pat stebint įmonės darbuotojus, jų draugus ir šeimas – galėtų padėti pamatyti bendrosios rinkos teikiamą naudą, jos trūkumus ir jų sprendimo būdus siekiant, kad žmonės suprastų, kokia iš tiesų yra Europa, taip pat ir žmogiškuoju požiūriu;

31. primena, kad reikia, remiantis ES integruotomis politikos priemonėmis, atsižvelgti į regionų, turinčių specifinių teritorinių bruožų, ypač atokiausių regionų, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje, padėtį, kad šie regionai ir jų įmonės, darbo jėga bei piliečiai būtų visapusiškai įtraukti į ES vidaus rinką ir turėtų iš to visokeriopos naudos; ragina Komisiją toliau taikyti ir kurti šiems regionams specialias išlygas; primena, jog reikia parengti platesnės apimties Europos kaimynystės veiksmų planą, numatytą Komisijos komunikate COM(2004)0343, kaip papildomą integracijos į bendrąją rinką priemonę; ragina išplėsti ir papildyti skyriuje „Bendrosios rinkos solidarumo stiprinimas“ pateiktus pasiūlymus ir ypač tinkamai atsižvelgti į bendrosios rinkos poveikį nepalankioje padėtyje esančiuose regionuose, siekiant numatyti ir paremti šių regionų pastangas prisitaikyti ir jiems padėti;

II. Bendras įvertinimas

32. ragina Komisiją imtis skubių veiksmų, kad būtų paskatintas piliečių judumas, siekiant propaguoti tvarų augimą, užimtumą ir socialinę įtrauktį, bei ragina sukurti judumo suvestinę, kad būtų galima pamatuoti judumą ES; atsižvelgdamas į tai, džiaugiasi Komisijos iniciatyvomis dėl profesinės kvalifikacijos pripažinimo, iniciatyva „Judus jaunimas“, „Europos įgūdžių pasas“, pasiūlymu dėl oro keleivių teisių, iniciatyva dėl galimybės naudotis tam tikromis pagrindinėmis bankininkystės sektoriaus paslaugomis ir siūloma iniciatyva padidinti banko mokesčių skaidrumą ir palyginamumą; siūlo, kad Komisija, rengdama poveikio vertinimą, atliktų ekonominės naudos analizę ir išnagrinėtų minėtų iniciatyvų sąsajas; ragina Komisiją didinti ir plėsti dalyvavimą, ypač jaunimo tarpe, judumo programose ir didinti šioms programoms skiriamą dėmesį;

33.  pabrėžia, kad Europos piliečiams svarbiausi su gaminių sauga ir rinkos priežiūra susiję klausimai; todėl palankiai vertina Komisijos daugiametį veiksmų planą, skirtą Europos rinkos priežiūrai gerinti ir grindžiamą muitinių kontrolės ir gaminių saugos gairėmis, bei ragina Komisiją sukurti visiems gaminiams skirtą bendrosios rinkos priežiūros sistemą, pagrįstą vienu teisės aktu, kuris apimtų ir bendros gaminių saugos direktyvą, ir rinkos priežiūros reglamentą; ragina Komisiją aktyviau koordinuoti geriausią patirtį ir ją dalintis tarp nacionalinių muitinių ir rinką prižiūrinčių valdžios institucijų, siekiant padidinti iš trečiųjų šalių importuojamų prekių pasienio kontrolės efektyvumą; ragina valstybes nares ir Komisiją naudoti reikiamus išteklius, kad rinkos priežiūros veiklai būtų veiksminga;

34. ragina Komisija prašyti valstybių narių, kurios vis dar taiko savo darbo rinkų apribojimus, persvarstyti savo pereinamąsias nuostatas, kad galėtų atverti savo darbo rinkas visiems Europos darbuotojams;

35. mano, kad aukštos kvalifikacijos migrantų ir sezoninių darbuotojų antplūdis būtų naudingas Europos ekonomikai; taigi ragina valstybes nares skubiai šalinti savo darbo rinkose galiojančius apribojimus ir atverti jas visiems ES piliečiams; be to, ragina Komisiją toliau plėtoti imigracijos politiką dėl minėtųjų grupių ir atsižvelgti į poreikį neištuštinti svarbiausių jų kilmės šalių žmogiškųjų išteklių, tuo pat metu tobulinti priemonės, susijusias su išorinių sienų valdymu ir nelegalios imigracijos prevencija;

36. pakartoja, kad taikant nediskriminacijos vidaus rinkoje principą kitos valstybės narės piliečiams nebetaikomas reikalavimas pateikti dokumentų originalus, patvirtintas kopijas, pilietybę patvirtinančius dokumentus arba oficialius dokumentų vertimus, kad jie galėtų pasinaudoti paslauga arba geresnėmis sąlygomis ar kainomis;

37. mano, kad Paslaugų direktyva sukuriamas esminis pagrindas laisvesniam paslaugų teikėjų judėjimui, taip pat siekiama stiprinti vartotojų, kaip paslaugų gavėjų, teises ir gerinti informacijos prieinamumą, pagalbą ir skaidrumą, susijusį su paslaugų teikėjais ir jų teikiamomis paslaugomis;

38. ragina Komisiją pateikti praktinių pasiūlymų, kad vartotojų apsauga nuo nesąžiningos komercinės praktikos būtų taikoma ir mažoms įmonėms;

39. džiaugiasi Komisijos ketinimu pasiūlyti teisės akto iniciatyvą siekiant reformuoti profesinės kvalifikacijos pripažinimo sistemą; ragina Komisiją iki 2011 m. rugsėjo mėn. įvertinti acquis ir viešai paskelbti Žaliąją knygą; atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti pensijos teisių perkeliamumą; ragina valstybes nares veiksmingiau koordinuoti savo pensijų politiką ir keistis geriausia patirtimi Europos lygmeniu;

40. ragina sukurti aiškesnę sąsają tarp vidurinio ir aukštojo mokslo programų bei darbo rinkos poreikių ir pabrėžia profesinio mokymo svarbą; ragina Komisiją skatinti formalųjį švietimą ir savišvietą; mano, kad profesiniai pažymėjimai galėtų būti konkreti priemonė siekiant palengvinti nors kai kurių sektorių specialistų judumą bendrojoje rinkoje; ragina Komisiją, prieš pradedant ją persvarstyti, atlikti su Europos profesinių pažymėjimų sukūrimu susijusį poveikio vertinimą, į jį įtraukiant su tuo susijusią naudą, papildomą vertę, duomenų apsaugos reikalavimus ir išlaidas;

41. laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų finansuoti Europos įgūdžių keitimąsi siekdama, kad mažosios ir vidutinės įmonės galėtų pasinaudoti didesnių įmonių įgytais įgūdžiais ir tokiu būdu būtų skatinama sąveika ir patirties perdavimas;

42. teigiamai vertina Komisijos ketinimą priimti komunikatą dėl energetikos prioritetų laikotarpiui iki 2020 m. / 2030 m.; ragina Komisiją spręsti trūkstamų infrastruktūros grandžių problemą ir palengvinti atsinaujinančių energijos šaltinių integraciją siekiant sukurti visu pajėgumu veikiančią vidaus energetikos rinką;

43. palankiai vertina paskelbtą teisėkūros iniciatyvą dėl Darbuotojų komandiravimo direktyvos (96/71/EB) įgyvendinimo siekiant užtikrinti pagarbą komandiruotų darbuotojų teisėms ir paaiškinti nacionalinių valdžios institucijų ir įmonių pareigas; ragina valstybes nares šalinti trūkumus, susijusius su direktyvos įgyvendinimu ir įgyvendinimo užtikrinimu;

44. teigiamai vertina Komisijos paskelbtą priemonę užtikrinti galimybes naudotis tam tikromis pagrindinėmis bankininkystės sektoriaus paslaugomis; pažymi, kad klientams, kurie gali kelti didesnę riziką bankams, taikomos kontrolės priemonės turėtų būti objektyviai pagrįstos ir proporcingos; džiaugiasi pasiūlyta iniciatyva pagerinti banko mokesčių skaidrumą ir palyginamumą;

45. ragina Komisiją įtraukti į savo programą pagrindines finansinių paslaugų iniciatyvas (pvz., bendros mokėjimo erdvės (SEPA) ir didesnio teisinio tikrumo, susijusio su turimais vertybiniais popieriais), kurios labai svarbios vidaus rinkai; pabrėžia, kad fragmentiška mokėjimų sistema yra kliūtis tarpvalstybinei prekybai; ragina Komisiją toliau gerinti SEPA sistemą, kad būtų apibrėžtos pagrindinės mokėjimų paslaugos, teikiamos visomis kortelėmis, didinant operacijų įkainių skaidrumą ir mažinant tarpbankinius mokesčius ES;

46. ragina sukurti tinkamą teisės sistemą fondams, savidraudos draugijoms ir asociacijoms, kad jiems būtų suteiktas Europos statusas, užkirstas kelias teisiniam netikrumui ir skatinamos kitos socialinės ekonomikos įmonės bei kiti socialiniai projektai; palankiai vertina Komisijos ketinimą persvarstyti Reglamentą (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto ir ragina persvarstant šį reglamentą sukurti visiškai nepriklausomą statutą; pabrėžia poreikį pagerinti tarpvalstybinę prieigą socialinės ekonomikos įmonėms ir iki maksimumo padidinti jų verslumo, socialines, kultūrines ir naujovių galimybes bendrojoje rinkoje;

47. teigiamai vertina Komisijos ketinimą atsižvelgti, kai tai būtina, į siūlomų bendrąją rinką reglamentuojančių teisės aktų socialinį poveikį siekiant, kad būtų priimami labiau žiniomis ir įrodymais pagrįsti politiniai sprendimai; ragina Komisiją pasiūlyti rodiklius, kuriuos būtų galima panaudoti norint įvertinti teisės akto socialinį poveikį; mano, kad šis poveikio vertinimas turėtų būti integruoto vertinimo, kuriame aptariami visi svarbūs pasiūlymo poveikį darantys aspektai (finansinis, aplinkos, konkurencijos, darbo vietų kūrimo ir augimo), dalis;

48. palankiai vertina Komisijos ketinimą pateikti teisėkūros pasiūlymą dėl hipotekos paskolų, kad būtų duotas atsakas dabartiniam vartotojų apsaugos trūkumui, su hipotekos paskolomis susijusiam teisiniam netikrumui ir nepakankamam hipotekos paskolų teikėjų siūlomų sąlygų ir pasirinkimo galimybių palyginamumui, kad būtų užtikrintas ekonominės ir finansinės sistemos stabilumas ir sumažintos kliūtys, kad hipotekos paskolų teikėjai galėtų vystyti verslą, o piliečiai gauti hipotekos paskolą kitoje valstybėje narėje;

49. apgailestauja, kad Komisijos komunikate dėl Bendrosios rinkos akto nenumatyta veiksmų dėl tarptinklinio ryšio mokesčių, nepaisant to, kad šios priemonės duotų akivaizdžių rezultatų, kurių taip tikisi piliečiai šioje srityje; ragina Komisiją pasiūlyti esamo tarptinklinio ryšio reglamento galiojimo laiką (iki 2015 m. birželio mėn.) ir išplėsti apimtį bei nustatyti viršutines duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu mažmeninių kainų ribas; laikosi nuomonės, kad, norint pasiekti skaitmeninės darbotvarkės tikslus, šią iniciatyvą reikėtų įtraukti į Bendrojo rinkos akto taikymo sritį; ragina telekomunikacijų sektorių propaguoti verslo modelį, grindžiamą fiksuoto dydžio mokesčius už duomenų perdavimą, balso žinučių siuntimą ir teksto žinučių perdavimą tarptinkliniu ryšiu visoje ES;

50. ragina Komisiją nedelsiant imtis skubių priemonių finansų rinkoms stabilizuoti, užtikrinti, kad šios rinkos veiktų realiosios ekonomikos naudai, ir sukurti tinkamai reguliuojamą ir prižiūrimą bendrą mažmeninę rinką, kurioje būtų siekiama dviejų tikslų – užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą ir finansinį stabilumą siekiant, kad nesusidarytų burbulai, ypač susiję su nekilnojamuoju turtu;

51. ragina Komisiją nustatyti ir pašalinti mokesčių kliūtis, su kuriomis vis dar susiduria Europos piliečiai; ragina dėti daugiau pastangų siekiant išvengti dvigubo Europos piliečių apmokestinimo;

52. palankiai vertina Komisijos iniciatyvą pradėti viešas konsultacijas dėl įmonių valdymo ir padidinti informacijos, kurią teikia įmonės socialiniais ir aplinkos bei pagarbos žmogaus teisėms klausimais, skaidrumą, tačiau pabrėžia, kad svarbu imtis tolesnių konkrečių priemonių siekiant skatinti patikimą ir atsakingą atlyginimų politiką, tinkamą moterų dalyvavimą valdybose ir vykdomosiose tarybose, ilgalaikių akcininkų įsipareigojimų valorizaciją ir konsultavimąsi su darbuotojais, jų dalyvavimą valdant ir įsigyjant akcijų; ypač ragina skatinti taikyti akcijų turinčių darbuotojų sistemą, stiprinti ilgalaikius akcininkų įsipareigojimus ir skatinti darbuotojų bei jų atstovų teisę į informaciją ir konsultacijas, įskaitant teisę dalyvauti tarybose ir valdybose; pabrėžia, kad didesnis skaidrumas, geri santykiai su personalu ir gamybos procesai, kurie atitinka tvarų vystymąsi, yra taip pat naudingi įmonėms, jų savininkams ir tiems, kas į jas investuoja;

53. atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl socialinio verslo iniciatyvos ir rekomenduoja pradėti konsultacijas dėl šio projekto siekiant įvertinti šios priemonės potencialą ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo srityse;

54. mano, kad Bendrosios rinkos akte turėtų būti pasiūlyta veiksmų, kaip viešasis sektorius galėtų geriau įtraukti įmones į veiklą siekiant skatinti viešųjų paslaugų teikimo naujoviškus sprendimus; ragina Komisiją imtis pastangų ir nustatyti visuotinės svarbos paslaugų kokybės sistemą bei pateikti valdžios institucijoms priemonių rinkinį, kurį pasitelkusios jos galėtų įvertinti šių paslaugų kokybę ir atlikti sektorinius bei tarpvalstybinius palyginimus;

55. ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas ES taisyklių taikymui paaiškinant valstybės paramos teikimo ir viešųjų pirkimų, susijusių su visuotinės svarbos socialinėmis paslaugomis (VSSP), atitikimo vidaus rinkos taisyklėms kriterijus;

56. ragina strategiškai ir tinkamai naudoti struktūrinių fondų ir sanglaudos fondų lėšas ir plėsti transeuropinius tinklus siekiant vystyti bendrąją rinką;

57. atkreipia ypatingą dėmesį į papildomą TEN-T tinklo naudą, ypač tarpvalstybinio pobūdžio projektams, kurie padeda sumažinti kliūtis; nurodo, kad TEN-T sudaro veiksmingą sistemą asmenų ir prekių judėjimui ES, ir pažymi, kad strategijoje „Europa 2020“ pripažįstama greitesnio strateginių tarpvalstybinių projektų, kuriuos įgyvendinant pašalinamos kliūtys ir remiami mišraus transporto mazgai (miestai, uostai, oro uostai, logistikos platformos), vykdymo papildoma nauda Europai;

58. pritaria pagrindinio tinklo, kurį sudaro prioritetiniai projektai, kuriuos vykdant laikomasi šių principų ir kurie turėtų būti pagrindiniai ES finansavimo gavėjai, koncepcijai ir ragina, kad ES remiamos investicijos į transportą būtų suderintos su kitais susijusiais transporto infrastruktūros projektais, kuriems skiriamas ES finansavimas iš kitų šaltinių;

59. teigiamai vertina tikrųjų keleivio teisių sukūrimą keliaujant ES teritorijoje oro, geležinkelio ir kelių transportu ir pripažįsta, kad šios teisės yra labai svarbios lengvinant laisvą asmenų judėjimą bendrojoje rinkoje;

60. ragina, kad peržiūrėjus, kaip užtikrinamas šių teisių aviacijos srityje įgyvendinimas, prireikus pateikti teisėkūros pasiūlymų, kuriais būtų paaiškinamos ir sutvirtinamos šios teisės siekiant užtikrinti jų vienodą taikymą visoje Europos Sąjungoje ir pašalinti konkurencijos iškraipymo bendrojoje rinkoje pavojų ir transporto rūšių viduje, ir tarp jų; ragina, kad į šiuos pasiūlymus būtų įtraukta tinkama vartotojų apsauga tokiose srityse kaip organizuotos kelionės, bankrotai ir pernelyg dideli mokesčiai už paslaugas;

61. pažymi, kad būtina patvirtinti geresnes esamų oro transporto keleivių teises reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimo priemones tam, kad piliečiai, ypač ribotos judėsenos asmenys, galėtų visapusiškai pasinaudoti savo teisėmis; ragina Komisiją patvirtinti pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas dėl oro transporto keleivių teisių, siekiant padidinti vartotojų apsaugą, ir komunikatą dėl keleivių, kurie naudojasi visų rūšių transportu, teisių bei vėliau pateikti teisėkūros pasiūlymų;

62. ragina Komisiją kritiškai įvertinti iki šiol įgytą patirtį keleivių teisių srityje, nustatyti bendrus transporto rūšių modelius ir kitiems metams parengti bendras politikos gaires, ypatingą dėmesį skiriant tam, kaip padidinti keleivių informuotumą apie jų teises ir jų panaudojimo būdus;

63. ragina Komisiją skatinti naudoti naujas technologijas kuriant veiksmingą, pažangią ir tvarią transporto sistemą, pagal kurią remiamas integruotas bilietų pardavimas ir taip padedama keleiviams;

64. pabrėžia, kad reikia baigti kurti skaitmeninę bendrąją rinką, ir pažymi, kad jos nauda turės tiesioginės įtakos kasdieniam Europos gyventojų gyvenimui; ragina imtis priemonių, skirtų elektroninėms sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, taip pat užtikrinti prieigą prie plačiajuosčio interneto paslaugų prieinamomis kainomis; palankiai vertina pasiūlytą sprendimą, kuriuo nustatoma Europos radijo spektro veiksmų programa, ypač 800 MHz skaitmeninio dividendo juostos atlaisvinimas iki 2013 m., siekiant belaidžio plačiajuosčio ryšio rinkos augimo ir siekiant užtikrinti, kad spartus internetas būtų prieinamas visiems piliečiams, ypač gyvenantiems sunkiau pasiekiamose Europos dalyse, kaip antai salos, kalnai, kaimo ir netankiai apgyvendintos vietovės;

65. ragina valstybes nares Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl vienodo požiūrio į asmenis (COM(2008)0426) traktuoti ne tik atsižvelgiant į sąnaudas, bet ir į tai, kokios naudos bus galima gauti, jeigu asmenys, tam tikrose srityse nesijautę saugūs ar apsaugoti, pradėtų naudotis paslaugomis;

66. tvirtai remia 2010 m. ES pilietybės ataskaitoje (COM(2010)0603) numatytus 25 veiksmus ES piliečių kasdieniam gyvenimui pagerinti, ypač veiksmus, susijusius su didesne nukentėjusiųjų, įtariamųjų ir kaltinamųjų asmenų apsauga;

67. palankiai vertina direktyvą dėl pacientų teisių teikiant tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas ir ragina valstybes nares ją visapusiškai įgyvendinti;

III. Pagrindiniai prioritetai

68. ragina Komisiją patvirtinti toliau pateikiamą pasiūlymų, kurie būtų pagrindiniai Parlamento prioritetai, sąrašą;

1.        ragina Komisiją imtis priemonių, kad būtų padidintas Europos piliečių judumas, ypač iki 2011 m. rugsėjo mėn. paskelbiant Žaliąją knygą dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo, įskaitant esamos sistemos vertinimą, ir prireikus pasiūlyti teisėkūros iniciatyvą siekiant 2012 m. pertvarkyti šią sistemą bei tuo pačiu metu įvertinti ES mastu naudojamų profesinės tapatybės kortelių ir Europos įgūdžių paso įgyvendinamumą ir papildomą naudą 2011 m. bei parengti judumo suvestinę siekiant įvertinti judumą ES;

2.        ragina Komisiją aktyviau koordinuoti nacionalinių rinką prižiūrinčių valdžios institucijų ir muitinių veiklą, siekiant padidinti iš trečiųjų šalių importuojamų prekių pasienio kontrolės efektyvumą, bei 2011 m. parengti daugiametį veiksmingos Europos rinkos priežiūros sistemos, skirtos visiems gaminiams, veiksmų planą, tuo pat metu leidžiant valstybėms narėms lanksčiai įgyvendinti savo teisinius įsipareigojimus;

3.        ragina Komisiją pasiūlyti esamo tarptinklinio ryšio reglamento galiojimo laiką (iki 2015 m. birželio mėn.) ir išplėsti apimtį bei nustatyti viršutines duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu mažmeninių kainų ribas, kad būtų sumažinti visuomenės narių ir įmonių mokesčiai už tarptinklinį ryšį;

4.        ragina Komisiją iki 2011 m. birželio mėn. pateikti teisėkūros pasiūlymą dėl galimybių naudotis tam tikromis pagrindinėmis bankininkystės sektoriaus paslaugomis užtikrinimo ir iki 2011 m. pabaigos padidinti banko mokesčių skaidrumą ir palyginamumą;

5.        ragina Komisiją pateikti teisėkūros pasiūlymą siekiant panaikinti kliūtis, su kuriomis susiduria judūs darbuotojai, kad būtų užtikrintas visiškas pensijos teisių perkeliamumas;

69. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 187E, 2008 7 24, p. 80. (2) OL C 306E, 2006 12 15, p. 277 (3) OL L 176, 2009 7 7, p. 17. (4) OL L 98, 2005 4 16, p. 47. (5) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0051. (6) OL C 309 E, 2008 12 4 , p. 46. (7) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0210. (8) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0046. (9) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0186. (10) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0376. (11) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0320. (12) http://www.eesc.europa.eu/smo/news/Obstacles_December-2008.pdf. (13) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0047. (14) OL L 218, 2008 8 13, p. 30.

2010 m. lapkričio 11 d. Komisija patvirtino komunikato, skirto atnaujinti Europos gyventojų pasitikėjimui bendrąja rinka, projektą(1). Šis bendrosios rinkos dokumentas bus aptariamas iki 2011 m. vasario 28 d. Bendrai Komisija tęsia Mario Monti pranešime Europos Komisijos Pirmininkui „Nauja bendrosios rinkos strategija“ išsakytas mintis. Pagal Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį pagrindinis tikslas – siekti didelio konkurencingumo socialinės rinkos ekonomikos, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsaugos ir aplinkos kokybės gerinimo, pagrindinį dėmesį bendroje rinkoje skiriant įmonėms, ypač MVĮ, ir Europos gyventojams.

Komisijos komunikate „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas. Siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos“ pateikiama 50 pasiūlymų, kaip pagerinti bendrą darbą, verslą ir prekybą, o II skyriuje „Pasitikėjimo atkūrimas bendrosios rinkos pagrindu laikant Europos gyventojus“ pateikiama 19 bendros rinkos iniciatyvų, susijusių su socialiniu aspektu.

2010 m. gegužės mėnesį Parlamento patvirtintame L. Grecho pranešime siūlomas tikrai visuotinis požiūris į vidaus rinkos atnaujinimą ir stiprinimą, laikantis šio požiūrio apimami tokie pagrindiniai ES politikos sektoriai, kaip pramonė, energetika ir infrastruktūra. Tačiau Komisijos komunikate sąsajos su strategija „Europa 2020“ silpnos ir neaiškios, atkartojamos įvairios pagrindinės iniciatyvos. Siekiant skatinti ES augimą, užimtumą, konkurencingumą ir suteikti daugiau teisių piliečiams ir vartotojams reikia nuoseklesnio, veiksmingesnio ir geresnio bendrosios rinkos valdymo. Taryba ir valstybės narės privalo skatinti Europos įsipareigojimus ir valstybių narių atsakomybę siekiant plėtoti ir stiprinti bendrąją rinką.

Siekiant bendrosios rinkos visos pastangos buvo sutelktos į rinką ir jos struktūrą, mažai dėmesio skirta piliečių, darbuotojų ir vartotojų problemoms ir teisėms, tai paaiškina, kodėl Europos gyventojai nesidomi bendrąja rinka, nuo jos pavargo. Piliečiai turėtų būti bendrosios rinkos pagrindu. Tai nedviprasmiškai nurodoma dokumento pradžioje, tačiau pasiūlymai siekiant tikslo yra nepakankamai pagrįsti, kad jo pasiektų.

Komisija siūlo tuo pačiu metu pagerinti tris bendrosios rinkos sudedamąsias dalis: ekonominį, socialinį ir valdymo aspektą. Iš tiesų, šis nuoseklus dokumentas parengtas pateikiant tris dalis ir 50 konkrečių teisėkūros arba veiklos pasiūlymų:

1. greitas, tvarus ir tinkamas augimas įmonėms (24 pasiūlymai);

2. pasitikėjimo atkūrimas bendrosios rinkos pagrindu laikant Europos gyventojus (19 pasiūlymų);

3. dialogas, partnerystė, įvertinimas – gero bendrosios rinkos valdymo įrankiai (7 pasiūlymai).

Šiame pranešime nagrinėjama 19 pasiūlymų, įtrauktų į Bendrosios rinkos akto 2 skyrių, daugiau dėmesio atkreipiant į kai kuriuos prioritetinius klausimus, ypač susijusius su analize, atlikta L. Grecho ir M. Monti pranešimuose.

Pagrindinės socialinės teisės

Į visus su bendrąja rinka susijusius teisės aktus turi būti įtraukta socialinė išlyga, suderinta su SESV 9 straipsniu ir Europos Sąjungos pagrindinių teisų chartija, taigi visos rengiamos politikos sritys pagrindinį dėmesį skirtų piliečiams, būtų vengiama konkurencijos iškraipymų ir užtikrinama sanglauda nuosekliai gerbiant socialines ir darbuotojų teises.

Tai, kad į visus su bendrąja rinka susijusius teisės aktus bus įtraukta socialinė išlyga, pagal kurią būtų siekiama užtikrinti darbo teisės nuostatas, darbo sąlygas ir darbuotojų teises, gali sukurti pažangią acquis, numatytą Direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje 1 straipsnio 6 ir 7 dalyse ir 14 konstatuojamojoje dalyje.

Komisijos pareiga rengiant bendrosios rinkos teisės aktus atlikti objektyvų ir išsamų socialinio poveikio vertinimą. Iš tiesų, rengiant pasiūlymą, susijusį su Darbuotojų komandiravimo direktyva, reikia labiau siekti persvarstyti direktyvą taip, kad būtų užtikrintos ne tik ekonominės laisvės, pažangiausios darbo teisės apsauga ir pramonės ryšių standartai ir praktika, bet ir gerbiama kolektyvinio atstovavimo ir kolektyvinių derybų teisė, įskaitant teisę rengti streikus, taip pat visiškai įgyvendinti vienodo atlygio už vienodą darbą principą.

Tai, kad Komisijai nepavyko patenkinti 2010 m. spalio mėnesio rezoliucijoje dėl ekonominės krizės išdėstyto Parlamento prašymo, parengti teisės aktus dėl bendrojo ekonominio intereso paslaugų ir šiuo aspektu sukurti teisinį užtikrintumą, kelia nerimą, ypač atsižvelgiant į tai, jog į Lisabonos Sutartį naujas teisinis pagrindas įtrauktas siekiant būtent šio tikslo.

Komunikate neminimos bendrus interesus tenkinančios paslaugos, nors Europos Komisijos Pirmininkas žadėjo. Bendrosios rinkos akte taip pat reikėtų skirti dėmesio socialinėms paslaugoms. Komunikate minimi tik teisėkūros pasiūlymai, susiję su koncesijomis ir viešaisiais pirkimais.

Labai pagirtinos konsultacijos su socialiniais partneriais siekiant sukurti Europos išankstinio planavimo sistemą pramonei restruktūrizuoti, t. y. siekiant sukurti socialiai orientuotą bendrąją rinką ypač svarbu tvariai restruktūrizuoti pramonę ir vykdyti konsultacijas su socialiniais partneriais.

Vartotojų teisės

Džiaugiamasi teisėkūros pasiūlymu dėl bankininkystės paslaugų ir hipotekos kreditų. Su banko mokesčiais ir hipotekos kreditų tikrąja kaina bei sąlygomis susijęs skaidrumas ypač svarbus siekiant apsaugoti vartotojus ir investuotojus, taip pat užtikrinti, jog finansinės institucijos, sudarančios galimybę piliečiams ir smulkiam verslui gauti kreditus, būtų stabilios.

Siekiant geresnės Europos rinkos stebėsenos produktų saugos požiūriu reikia veiksmingos teisinės bazės dėl produktų saugos ES. Taip pat siūlo persvarstyti bendros gaminių saugos direktyvą ir „CE “ ženklų sistemą siekiant užtikrinti, kad vartotojai ją laikytų saugos ženklu.

Laisvas darbuotojų judėjimas

Vis labiau reikia išnagrinėti šias laisvo darbuotojų judėjimo problemas: profesinių kvalifikacijų pripažinimo; keliaujančių darbuotojų pensijų fondų; už mokyklos ribų teikiamų įgūdžių ir „įgūdžių paso“; judaus jaunimo kortelės, tai pat daugiau dėmesio skirti oro transporto (ir kitų rūšių transporto) keleivių teisėms.

Teigiamai vertinamas Komisijos pasiūlymas dar kartą išnagrinėti direktyvą ir parengti Žaliąja knyga dėl pensijų. Pabrėžiama, kad ypač svarbu skirti atitinkamas pensijas ir sukurti tvarią pensijų sistemą, kurią lengviausia pasiekti įdiegus tvirtą trišalę sistemą, kuri apimtų viešąsias, profesines ir privačias pensijų sistemas ir užtikrintų tam tikrą reguliavimą siekiant apsaugoti investuotojus.

Laisvą darbuotojų judėjimą galima skatinti taikant bendrąją Europos vystymosi ir žmogiškųjų išteklių vertinimo politiką, kuri būtų pagrįsta žiniomis, mokymusi visą gyvenimą ir galimybe įdarbinti darbuotojus, kurie gali prisitaikyti prie besikeičiančių gamybos modelių ir ekonominių pokyčių.

Bendrosios rinkos plėtojimas siekiant papildomos Europos vertės

Aišku, kad bendroji energetikos rinka galėtų paskatinti Europos ekonomiką ir konkurencingumą, sumažinti priklausomybę nuo išorės ir energijos kainas padaryti prieinamomis. Teisėkūros ir kitomis iniciatyvomis energetikos srityje turėtų būti siekiama užtikrinti energijos tiekimą per įvairius energijos tinklus, naudojantis naujomis atsinaujinančių šaltinių energijos infrastruktūromis ir vykdant koordinuotus mokslinius naujų energijos šaltinių tyrimus bei jų vystymą; šios iniciatyvos turėtų būti vykdomos nuosekliai koordinuojant Komisijos, valstybių narių ir susijusių pramonės sektorių veiklą.

Tikras bendrosios rinkos plėtojimas, naudingas piliečiams, verslui ir Europos konkurencingumui, yra pagrįstas galimybėmis rengti papildomos Europos vertės projektus kuriant materialias ir nematerialias infrastruktūras, kurios būtų valdomos ir finansuojamos ES lygiu; Europos Komisija turėtų pateikti atitinkamus šios srities teisėkūros pasiūlymus.

Teigiamai vertintinas siekis pagal bendrą Europos finansavimo sistemą vystyti Europos transporto tinklus, dėl kurių gerėtų konkurencingumas ir integracija, taip pat būtų skatinamas piliečių ir darbuotojų mobilumas teikiant prieinamas paslaugas; reikia kuo greičiau diegti greitųjų traukinių geležinkelį, kuris jungtų visas valstybes nares, ir rengti planus siekiant pagerinti investicijas į jo materialinę ir finansinę infrastruktūrą.

Įmonės, orientuotos į socialinius aspektus

Socialinio verslumo iniciatyva, kuria siekiama paremti ir skatinti socialiniu aspektu novatoriškų verslo projektų vystymą bendrojoje rinkoje, yra labai įdomi ir naujoviška; pagal ją atkreipiamas dėmesys į socialinės ekonomikos indėlį į darnų bendrosios rinkos plėtojimą skatinant augimą, užimtumą ir socialinę įtrauktį.

Reikia toliau rengti priemones, kuriomis siekiama atsakingos ir atskaitingos įmonių vadybos bei valdymo prisidedant prie tikrosios ekonomikos ir visuomenės gerovės. Teisėkūra turėtų būti pagrįsta tokiais pagrindiniais tikslais, kaip patikima ir atsakinga atlyginimų politika, atitinkamas moterų dalyvavimas valdybose ir sprendimus priimančiose tarybose, ilgalaikių įsipareigojimų akcininkams vertinimas, darbuotojų konsultavimo, dalyvavimo valdyme ir akcijų įsigijime gerinimas.

Persvarstant galiojančią kooperatyvų, fondų ir savidraudos įmonių teisinę bazę arba rengiant naujus teisės aktus, taip pat reikėtų numatyti konkrečius reikalavimus, susijusius su visuomenės ir darbuotojų teisėmis į informaciją ir konsultacijas, kurias teiktų bendrijos ir darbuotojų tarybos.

Neišspręstoms problemoms reikėtų tinkamos komunikacijų strategijos, kurioje būtų numatyta, kaip pagerinus galimybę gauti informaciją piliečiai galėtų labiau prisidėti ir turėtų daugiau teisių; kaip daugiau piliečių informuoti apie jų teises bendrojoje rinkoje, įskaitant teises į kolektyvinį žalos atlyginimą; kaip pagerinti tarptautinius ryšius; kaip siekiant pagerinti mobilumą pagreitinti profesinių kvalifikacijų pripažinimą; kaip pagerinti naujovių mokslinius tyrimus.

Šis Aktas priimamas kartu su „2010 m. ES pilietybės ataskaita. Kliūčių ES piliečių teisėms šalinimas“, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas kliūtims, su kuriomis Europos gyventojai susiduria keliaudami, besimokydami, tuokdamiesi, išeidami į pensiją, pirkdami ar paveldėdami turtą, balsuodami kitoje valstybėje narėje, pašalinti. Bendrosios rinkos aktas ir Pilietybės ataskaita yra viena kitą papildančios iniciatyvos, kuriose nagrinėjami piliečius tiesiogiai dominantys klausimai, siekiant įveikti tebeegzistuojantį Europos Sąjungos susiskaidymą ir taip kurti piliečių Europą ir veiksmingą bendrąją rinką, tenkinančią piliečių ir įmonių poreikius ir lūkesčius.

Prioritetų nustatymas

Dėl praktinių sumetimų reikėtų nustatyti šių devyniolikos pasiūlymų prioritetus. Jie turėtų būti atrenkami vadovaujantis penkiomis pagrindinėmis vertybėmis: pagrindinėmis socialinėmis teisėmis, laisvu darbuotojų judėjimu, laisvu prekių judėjimu, įmonėmis, orientuotomis į socialinius aspektus, ir vartotojų teisėmis. Tačiau reikia greitų rezultatų, kurie turėtų praktinę reikšmę piliečiams. Nustatant veiklos prioritetus reikėtų atsižvelgti į pasiūlymus, kurie galėtų duoti apčiuopiamos naudos piliečiams (apčiuopiama nauda), ir būtų lengvai įgyvendinami per gana trumpą laikotarpį (įgyvendinamumas).

Labai reikia įvertinti politiką atsižvelgiant į jos apčiuopiamą naudą piliečiams; taip pat labai svarbu įvertinti šių priemonių, pradedant 2011 m. planu, įgyvendinimo paprastumą (įgyvendinamumą). Jei šių priemonių imtasi nebus, mes numatėme penkias sritis, kuriose įgyvendinimo veiksmus reikia pradėti 2011 m.:

I.                       gerinti Europos rinkos stebėseną, plėtoti galimybes naudotis pagrindinėmis bankininkystės sektoriaus paslaugomis, sukurti bendrai integruotą hipotekos rinką ir šalinti mokesčių kliūtis bei dvigubą apmokestinimą;

II.                      greitai ir veiksmingai įgyvendinti e. komercijos politiką siekiant padidinti piliečių ir vartotojų pasitikėjimą perkant internete;

III.         parengti veiksmų planą, skirtą kovai su padirbinėjimu ir piratavimu, kuris būtų pagrindinė priemonė siekiant užtikrinti, kad bendrojoje rinkoje esančios prekės būtų saugios vartoti, atitiktų standartus ir būtų teisėtos;

IV.         Komisija ir valstybės narės turėtų parengti veiksmingą komunikacijos apie bendrąją rinką strategiją, pagrįstą politikos auditu, kuriame būtų vertinama apčiuopiama jos nauda piliečiams;

V.          įdiegti konkrečių gairių sistemą, kuri būtų pagrįsta horizontalia socialine išlyga, siekiant įvertinti visų bendrosios rinkos priemonių tinkamumą atsižvelgiant į jų socialinį poveikį, apčiuopiamą naudą ir įgyvendinamumą, ir kuri ateityje būtų naudojama rengiant politiką.

(1) COM(2010)0608.

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   tvirtai įsitikinęs, kad, laikantis L. Grecho pranešimo (A7-0132/10) ir M. Monti pranešimo dvasios, Bendrosios rinkos aktas turi sudaryti nuoseklų ir subalansuotą priemonių paketą, kuris sukurtų pagrindą Europai, kurioje suteikiama papildoma nauda piliečiams ir įmonėms;

2.   teigia, kad vykdant ES kovos su finansinės ir ekonominės krizės padariniais politiką ir strategiją „ES 2020“ būtina vėl kurti ir plėtoti vidaus rinką;

3.   ragina valstybes nares pašalinti darbuotojų iš naujųjų valstybių narių judumo kliūtis, atsižvelgiant į teigiamą darbuotojų judumo poveikį finansinės ir ekonominės krizės sąlygomis;

4.   palankiai vertina Bendrosios rinkos akto iniciatyvą ir tai, kad pagal ją numatyta siekti ekonominių, socialinių ir valdymo tikslų pusiausvyros, tačiau mano, kad įvairių priemonių, nurodytų M. Monti pranešime, papildomumo pobūdis ne visiškai atsispindi Bendrosios rinkos akte;

5.   palankiai vertina tai, kad numatyta persvarstyti direktyvą dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros ir ragina Komisiją į savo pasiūlymus įtraukti nuostatas dėl bendros mokėjimų eurais erdvės sukūrimo;

6.   palankiai vertina žaliosios knygos dėl bendrojo finansų įstaigų valdymo inicijavimo, bet pabrėžia, kad svarbu imtis tolesnių konkrečių priemonių siekiant skatinti patikimą ir atsakingą darbo užmokesčio politiką, atitinkamą moterų dalyvavimo valdybose ir sprendimus priimančiose tarybose, ilgalaikių įsipareigojimų akcininkams vertinimą, konsultavimąsi su darbuotojais, jų dalyvavimą valdant ir įsigyjant akcijų;

7.   ragina Komisiją nedelsiant imtis skubių priemonių finansų rinkoms stabilizuoti, užtikrinti, kad šios rinkos veiktų realiosios ekonomikos naudai, ir sukurti tinkamai reguliuojamą ir prižiūrimą bendrą mažmeninę rinką, kurioje būtų siekiama dviejų tikslų – užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą ir finansinį stabilumą siekiant, kad nesusidarytų burbulai, ypač susiję su nekilnojamuoju turtu;

8.   ragina Komisiją supaprastinti prieigą prie rizikos kapitalo rinkų siekiant teikti Europos įmonėms, ypač MVĮ, investuojančioms į mokslinius tyrimus, taikomąją veiklą ir naujoves, reikalingus kreditus ir skatinti Europos eksportą;

9.   ragina Komisiją persvarstyti pasiūlymą dėl supaprastinto bendrojoje rinkoje veikiančių MVĮ apmokestinimo;

10. pažymi, kad iniciatyva dėl Bendrosios rinkos akto apima įsipareigojimą iki 2011 m. pateikti priemonių, susijusių su bendros svarbos paslaugomis, rinkinį, ir primindamas Pirmininko J. M. Barroso įsipareigojimus ragina Komisiją kurti sektorines kokybės sistemas;

11. primena, kad reikia paaiškinti teisinę aplinką bendros svarbos paslaugų srityje ir ragina Komisiją išsamiai išnagrinėti klausimą, kaip koordinuoti itin judžių asmenų, arba asmenų, kurių judumą reikia palengvinti, socialinės apsaugos sistemas;

12. palankiai vertina tai, kad vykdant Socialinio verslumo iniciatyvą dėmesys bus kreipiamas į finansinius sprendimus, skirtus socialinės ekonomikos įmonėms, kurios pasirodė esančios itin atsparios ekonominės krizės sąlygomis, nes jos prisideda prie tvaraus užimtumo ir augimo, taip pat primena, kad valstybėse narėse jau yra įvairių geriausios patirties iniciatyvų, ypač susijusių su kapitalo ir paskolų šioms įmonėms teikimu;

13. ragina Komisiją įvertinti valstybės pagalbos ir struktūrinių priemonių poveikį konkurencijai finansinės krizės sąlygomis;

14. pažymi, kad teikiant bet kokį pasiūlymą dėl kolektyvinio žalos atlyginimo už konkurencijos teisės pažeidimus turi būti atsižvelgta į Parlamento nuomonę, išreikštą 2009 m. kovo 26 d. rezoliucijoje dėl ieškinių atlyginti žalą, patirtą dėl ES antimonopolines taisyklių pažeidimo, ir primygtinai reikalauja, kad taikant įprastą teisėkūros procedūrą Parlamentas dalyvautų priimant tokį teisės aktą; ragina Komisiją plačiau apsvarstyti būtiniausius standartus, susijusius su teise į žalos, kuri padaroma pažeidus Sąjungos teisę, atlyginimą;

15. ragina Komisiją, atsižvelgiant į valstybių narių prerogatyvas, pateikti pasiūlymą dėl finansinių paslaugų apmokestinimo, kuris apimtų visas šiuo metu svarstomas rinkliavas ir mokesčius ir kuriame būtų numatytas jų koordinavimas, ir įvertinti finansinių sandorių mokesčio, taikomo visiems Europos Sąjungoje veikiantiems subjektams, argumentus ir įgyvendinamumą;

16. ragina dėti daugiau pastangų siekiant išvengti dvigubo Europos piliečių apmokestinimo;

17. palankiai vertina pasiūlymą dėl visuotinės prieigos prie pagrindinių bankininkystės sektoriaus paslaugų visiems ES piliečiams;

18. prašo Komisijos ištirti euroobligacijų, kaip priemonės, skirtos ne tik proporcingesniam vystymuisi skatinti, bet ir finansiniam stabilumui išsaugoti, klausimą;

19. ragina strategiškai ir tinkamai naudoti struktūrinių fondų ir sanglaudos fondų lėšas ir plėsti transeuropinius tinklus siekiant vystyti bendrąją rinką;

20. ragina Komisiją paskelbti Bendrosios rinkos akto įgyvendinimo tvarkaraštį ir reguliariai skelbti konkrečią pažangą, siekiant atkreipti ES visuomenės dėmesį į tai, kad jis įgyvendinamas, ir nurodyti jo naudą;

21. pabrėžia priemonių, kuriomis norima įtikinti visuomenę, kad bendroji rinka jiems naudinga, svarbą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   laikosi nuomonės, kad Europos gyventojai dar nevisiškai išnaudojo bendros rinkos galimybes daugelyje sričių, įskaitant laisvą asmenų, prekių ir paslaugų judėjimą, ir kad reikia naujų paskatų, ypač siekiant užtikrinti veiksmingą geografinį darbo jėgos judumą Europoje;

2.   pabrėžia, kad bendros rinkos Europos gyventojams esmė visų pirma susijusi su darbo vietomis ir naujų darbo vietų kūrimu ir kad itin svarbu sukurti aplinką, kurioje įmonės ir piliečiai gali visiškai pasinaudoti savo teisėmis;

3.   pabrėžia, kad bendra rinka suteikia daug galimybių užimtumo, augimo ir konkurencingumo požiūriu ir būtina patvirtinti tvirtą struktūrinę politiką, kad šios galimybės būtų visiškai išnaudotos;

4.   palankiai vertina 29 pasiūlymą ir Komisijos pasirengimą įgyvendinti Pagrindinių teisių chartiją ir socialinę išlygą (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 straipsnis); ragina, kad šios priemonės būtų veiksmingos;

5.   ragina visuose pasiūlymuose dėl teisės aktų vadovautis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 straipsniu, ypač atsižvelgiant į didelio užimtumo skatinimą, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimą ir kovą prieš socialinę atskirtį, ir Sąjungos tikslais ekonomikos augimo ir užimtumo srityse;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visuotinės ekonominės svarbos paslaugos (VESP) galėtų būti lengvai teikiamos užtikrinant visuotinę prieigą, aukštą kokybę, prieinamumą ir aiškias finansines taisykles, mano, kad Komisija turėtų imtis iniciatyvos ir išnaudoti visas turimas galimybes, paremtas 14 straipsniu ir 26 protokolu bei Sutarties nuostatomis dėl subsidiarumo ir proporcingumo, ir jas atitinkančias, kad būtų užtikrintas teisinis tikrumas paslaugų teikėjams; pabrėžia, kad svarbu vystyti plačios tinklų pramonės ir viešųjų paslaugų infrastruktūrą, įskaitant energetiką, transporto paslaugas, pvz., europinius geležinkelių tinklus, ir elektroninius ryšius, pvz., prieigą prie plačiajuosčio ryšio visoje ES;

7.   palankiai vertina pasiūlytą sprendimą, kuriuo nustatoma Europos radijo spektro veiksmų programa, ypač 800 MHz „skaitmeninio dividendo“ juostos atlaisvinimas iki 2013 m., siekiant plačiajuosčio ryšio kaimo vietovėse ir spartaus interneto prieigos visiems piliečiams;

8.   ragina Komisiją išsaugoti subsidiarumo principą ir neteikti pasiūlymo dėl direktyvos dėl koncesijų atsižvelgiant į esminius kultūrinius skirtumus tarp valstybių narių šioje srityje;

9.   laikosi nuomonės, kad pagal bendros rinkos strategiją turėtų būti stiprinama socialinė gerovė, darbuotojų teisės ir užtikrintos teisingos darbo sąlygos visiems Europos gyventojams;

10. palankiai vertina paskelbtą teisėkūros iniciatyvą dėl Darbuotojų komandiravimo direktyvos (96/71/EB(1)), kuria turi būti užtikrinamas atsižvelgimas į valstybių narių darbo santykių sistemas, vienodas požiūris į visus darbuotojus, kolektyvinės derybos, laisvė jungtis į asociacijas ir įvairios kolektyvinių veiksmų formos; ragina valstybes nares šalinti trūkumus, susijusius su direktyvos įgyvendinimu;

11. ragina Komisiją pradėti išsamų socialinio dempingo atlyginimo ir darbo sąlygų srityje vidaus rinkoje tyrimą; pabrėžia, kad vykdant šį tyrimą socialiniai partneriai ir nacionalinės darbo inspekcijos turi atlikti lemiamą vaidmenį; tikisi, kad prireikus Komisiją pateiks pasiūlymų dėl naujų teisinių veiksmų ar papildomų įgyvendinimo priemonių;

12. ragina Komisiją persvarstyti viešųjų pirkimų direktyvas, kad būtų sudarytos sąlygos valstybėms narėms nacionaliniu ar vietos lygmenimis priimti ir įgyvendinti aukštesnius socialinius ir ekonominius standartus;

13. mano, kad pensijų sistemos ir toliau turėtų būti iš esmės reguliuojamos nacionaliniu lygmeniu ir kad reformomis turėtų būti siekiama stiprinti ir papildyti pirmąją pensijų pakopą; ragina valstybes nares veiksmingiau koordinuoti savo pensijų politiką ir keistis gerąja patirtimi Europos lygmeniu; ragina, kad Komisija įvertintų įvairių taisyklių, kurios daro įtaką pensijų fondams, poreikį ir poreikį gerinti pensijų perkeliamumą, kartu ir teisės į pensiją išsaugojimą, įskaitant įmonių pensijų keičiant darbdavius perkeliamumą; ragina Komisiją gerinti taisykles, susijusias su pensijų sistemų skaidrumu, į procesą pradiniu etapu įtraukiant socialinius partnerius;

14. atkreipia dėmesį į Komisijos pasirengimą veiksmingiau remti socialinį dialogą; taigi palankiai vertina Bendrosios rinkos akto 32 pasiūlymą; ragina Komisiją pradėti tikrą konsultaciją su socialiniais partneriais ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant pasiūlymus dėl elgesio kodekso, dėl kurio derėtųsi socialiniai partneriai užtikrinant socialinį dialogą, išankstinį numatymą ir pranešimą laiku, daugelio suinteresuotųjų šalių įtraukimą, darbo vietų keitimą visiems, pokyčių sveikatos aspekto apsvarstymą ir užimtumą, siekiant sukurti Europos pramonės pertvarkymo mechanizmą, kad ištekliai galėtų būti veiksmingiau iš naujo nukreipti į besivystančius sektorius ir darbuotojams galėtų būti pasiūlyta daugiau ir geresnių naujų galimybių;

15. pabrėžia didelę mokymų ir kvalifikacijos svarbą, tai yra esminiai darbo vietų kūrimo ir socialinės integracijos elementai, taigi ir bendros rinkos sėkmė;

16. palankiai vertina 32 ir 35 pasiūlymus, susijusius su kvalifikacijų pripažinimu ir įgytos patirties įteisinimu; ragina integruoti juos į Europos kvalifikacijų sistemą ir atsižvelgti į juos sektorių ir (arba) įmonių kolektyvinėse sutartyse pagal kiekvienos valstybės narės procedūras;

17. palankiai vertina Komisijos ketinimą persvarstyti Profesinių kvalifikacijų direktyvą (2005/36/EB(2)); ragina Komisiją pradėti tyrimą dėl galimybės įvesti profesinį pažymėjimą, kuriame atsižvelgiant į asmens duomenų apsaugos taisykles galėtų būti pateikta, inter alia, informacija apie kvalifikacijas, darbo patirtį ir mokestinių prievolių vykdymą; siūlo apsvarstyti įgūdžių paso derinimą su profesiniu pažymėjimu, kad ES lygmeniu egzistuotų vienas bendras pažymėjimas;

18. palankiai vertina judaus jaunimo kortelę siekiant gerinti jaunimo studijų, mokymo ir darbo sąlygas užsienyje; pabrėžia, kad šios iniciatyvos jokiu būdu nepakanka kovojant su nerimą keliančiu dideliu jaunimo nedarbu Europoje;

19. palankiai vertina pasiūlymus remti socialinės ekonomikos inovacinį potencialą ir ragina, kad vidaus rinkoje būtų atsižvelgiama į juridinių vienetų įvairovę; verslo modelių, kuriems, inter alia, atstovauja kooperatyvai ir savidraudos draugijos, įvairovę laiko bendru turtu, kuris įrodė savo atsparumą krizės metu ir turėtų būti branginamas; atkreipia dėmesį į socialinės ir ekologiškos ekonomikos dalį, apimančią kooperatyvus, savidraudos draugijas, asociacijas ir fondus, kurie atlieka ypač vertingą vaidmenį kuriant tvarų užimtumą ir augimą ir kovojant su skurdu ir atskirtimi; ragina numatyti atskirų Europos fondų, savidraudos draugijų ir asociacijų statutų nustatymo priemones siekiant užkirsti kelią teisiniam netikrumui, sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui ir užtikrinti, kad tokios socialiai orientuotos ir naujoviškos įmonės galėtų kuo geriau išnaudoti savo ekonominį ir socialinį potencialą bendroje rinkoje;

20. ragina socialinę ekonomiką labiau integruoti į nacionalinius veiksmų planus, remiant tarptautinėms organizacijoms parengtus socialinės įtraukties srityje, ir teikiant struktūrinį finansavimą bei rengiant socialinių naujovių programas labiau skatinti socialinę ekonomiką; palankiai vertina socialinės ekonomikos įmonių laikymą socialinės rinkos ekonomikos išteklių dalimi ir ragina imtis priemonių siekiant pagerinti jų tarpvalstybinę prieigą ir padidinti jų verslumo ir užimtumo potencialą bendroje rinkoje; taigi siūlo glaudžiai bendradarbiauti ir numatyti bendrus svarstymus priimant sprendimus Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų taryboje ir Ekonomikos ir finansų reikalų taryboje;

21. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl konsultacijų, susijusių su Europos kooperacinės bendrovės statutu, kad jis taptų patrauklesnis verslininkams;

22. primena, kad savo rezoliucijoje dėl socialinės ekonomikos Europos Parlamentas prašė geresnio socialinės ekonomikos įmonių pripažinimo, įskaitant bendrą koncepcijos įtraukimą į ES politiką, intensyvesnį dialogą su socialinės ekonomikos atstovais, geresnę paramą verslui ir pripažinimą palaikant socialinį dialogą; primena, kad toje pačioje rezoliucijoje Europos Parlamentas ragino nacionaliniuose registruose fiksuoti socialinės ekonomikos įmones ir parengti specialias statistikas apie socialinės ekonomikos įmonių veiklą;

23. palankiai vertina 38 pasiūlymą ir Komisijos iniciatyvą stiprinti įmonių valdymą ir socialinę atsakomybę siekiant konkretaus tikslo labiau įtraukti darbuotojus ir gerinti įmonių teikiamos informacijos, įskaitant ataskaitas socialine ir aplinkos temomis, vadovų atlyginimus ir pagarbą žmogaus teisėms, skaidrumą; ypač ragina skatinti taikyti akcijų turinčių darbuotojų sistemą, stiprinti ilgalaikius akcininkų įsipareigojimus ir skatinti darbuotojų bei jų atstovų teisę į informaciją ir konsultacijas, įskaitant teisę dalyvauti tarybose ir valdybose; pabrėžia, kad didesnis skaidrumas, geri santykiai su personalu ir gamybos procesai, kurie atitinka tvarų vystymąsi, yra taip pat naudingi įmonėms, jų savininkams ir tiems, kas į jas investuoja;

24. pabrėžia, kad reikia patvirtinti ambicingą Europos pramonės politiką, kurios tikslas – stiprinti tikrąją ekonomiką ir įgyvendinti perėjimą prie pažangesnės ir tvaresnės ekonomikos.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

(1) OL L 18, 1997 1 21, p. 1. (2) OL L 271, 2007 10 16, p. 18.

PASIŪLYMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  yra tvirtai įsitikinęs, kad vienintelis galimas būdas išsaugoti socialinės rinkos ekonomiką – tai atgaivinti įmonių veiklą, ypač smulkaus verslo sektorių, taikyti tuos pačius teisės aktus ir taip valstybių narių piliečiams ir įmonėms užtikrinti teisinį tikrumą, pageidautina naudojant reglamentavimą; mano, kad Europos institucijoms reikia platesnio akiračio ir daugiau vaizduotės;

2.  laikosi nuomonės, kas siekiant užtikrinti, jog taikant bendrosios rinkos priemones pagrindinis dėmesys būtų skiriamas piliečiams, svarbu kaip numatyta Lisabonos sutartyje į visus bendrosios rinkos teisės aktus įtraukti socialinę išlygą, siekiant skatinti aukštą užimtumą, deramą socialinę apsaugą (ypač garantuojant darbo teisės, darbo sąlygų ir darbuotojų teisių įgyvendinimą) ir kovą su socialine atskirtimi ir t. t., plėtojant pozityvų acquis, nustatytą Direktyvoje 2006/12/EB ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2679/98; pabrėžia visuotinės ekonominės svarbos paslaugų (VESP) svarbą dėl jų indėlio į bendrą Europos ekonomikos konkurencingumą bei į rinkų ir technologijų vystymąsi, taip pat dėl jų, kaip pagrindinių Europos piliečių teisių, esminio ir universalaus vaidmens; pabrėžia, kad reikalingi tolesni veiksmai bendrovių valdymo ir bendrovių socialinės atsakomybės už politikos formavimą srityse siekiant racionalios ir atsakingos atlyginimų politikos, konsultacijų su darbuotojais ir jų dalyvavimo, taip pat ilgalaikio akcininkų įsipareigojimo įvertinimo; pabrėžia socialinės ekonomikos subjektų, kurie yra vertingas alternatyvus verslo modelis ir sėkmingai veikia rinkoje teikdami paslaugas, kurdami darbo vietas ir socialinę įtrauktį, svarbą; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę teikti pasiūlymus dėl įvairių Europos statutų asociacijomis, savidraudos draugijoms ir fondams, taip pat imtis paramos priemonių, kad būtų galima toliau plėtoti Europos kooperacinės bendrovės (SCE) statutą, siekiant sukurti vienodas sąlygas, palyginti su kitų tipų įmonėmis;

3.  pažymi, kad, nors asmenų, kurie naudojasi bendrosios rinkos teisėmis, neekonominės teisės neaptariamos Komisijos komunikate, žadėtos pastangos gerinti esamą padėtį, susijusią su civilinį statusą patvirtinančiais dokumentais, atitinka Komisijos idėją pradėti naudoti Europos įgūdžių pasą ir „Judaus jaunimo“ kortelę; ypač pritaria minčiai įsteigti Europos studentų judumui remti skirtas paskolas siekiant, kad daugiau Europos jaunuolių, visų pirma tie, kuriems labiausiai reikia paramos, galėtų tam tikrą laiką studijuoti, mokytis ar atlikti darbo praktiką kitoje valstybėje, ir labai remia Komisijos sukurtą svetainę „Judus jaunimas“, kuri turėtų tapti pagrindiniu informacijos jaunimui, ieškančiam tobulėjimo galimybių Europoje, šaltiniu; mano, kad Europos institucijos, numatydamos daugiau stažuočių, plėsdamos jų aprėptį ir atsisakydamos nemokamų stažuočių, kaip diskriminacinių, gali parodyti gerą pavyzdį šioje srityje;

4.  be to, pabrėžia, kad vietos valdžios institucijos yra susirūpinusios dėl teisinio netikrumo, nes šiomis sąlygomis jos turi imtis veiksmų VESP ir VSSP, už kurias jos atsakingos, naudai;

5.  pritaria pasiūlymui Nr. 29 ir Komisijos norui įgyvendinti Pagrindinių teisių chartiją ir socialinę išlygą (SESV 9 straipsnis);

6.  pabrėžia, kad trūksta tiesioginio piliečių informavimo, ir mano, kad ES atstovybes valstybėse narėse būtina įpareigoti nedelsiant reaguoti į neigiamus ir klaidinančius žiniasklaidos pranešimus pateikiant faktus, taip pat joms derėtų dėti daugiau pastangų teikiant informaciją apie Europos teisės aktus, projektus ir programas, taip skatinant faktais pagrįstas diskusijas Europos klausimais; toliau ragina kuo plačiau ir pasitelkiant vaizduotę naudoti modernias technologijas, įskaitant vaidmeninius vaizdo žaidimus, kuriuos jaunimas gali konkurencingai žaisti Europos lygmeniu (pvz., vykstant mokykloms skirtiems ES konkursams), taip pat naudoti kitus interaktyvius metodus, kurie būtų priemonė, padedanti vaikams mokytis ir susipažinti, kaip veikia ekonomika ir ES;

7.  laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų finansuoti Europos įgūdžių keitimąsi siekdama, kad mažosios ir vidutinės įmonės galėtų pasinaudoti didesnių įmonių įgytais įgūdžiais ir tokiu būdu būtų skatinama sąveika ir patirties perdavimas;

8.  be to, turėdamas tai mintyje, atkreipia dėmesį į tai, kad šiomis ekonominėmis sąlygomis verslo įmonės ir viešasis sektorius vis dažniau naudojasi neapmokamomis stažuotėmis, siekdami išvengti būtinybės priimti į darbą jaunus žmones pagal darbo sutartį; laikosi nuomonės, kad, nepaisant tokių priemonių naudos siekiant suteikti jaunimui darbo patirties, reikėtų sukurti Europos tarpvalstybinės trumpalaikės darbo sutarties sistemos modelį, kad jaunimui būtų numatyta galimybių įgyti patirties jų pasirinktoje srityje kitoje negu gimtojoje šalyje nesudarant žalos darbdaviui; mano, kad ankstesnėje pastraipoje siūlomas keitimasis įgūdžiais Europos mastu galėtų būti naudingas administruojant šią sistemą, susiejant darbo ieškančius asmenis ir darbdavius, padedant atlikti administracinius formalumus ir suteikiant subsidijas dalyvaujančioms MVĮ; įsitikinęs, kad tai atneštų daug naudos susijusiam jaunimui (darbo patirtis ir nuolatinio darbo galimybė, kalbų mokymasis, įgyti įgūdžiai ir t. t.), verslo įmonėms (tarpvalstybinės prekybos plėtra, didesnis potencialių darbuotojų pasirinkimas, t. t.) ir visai ES (nauda socialinės sanglaudos požiūriu, teigiamas poveikis Sąjungos vidaus prekybai ir užimtumui, didesnis geografinis judumas);

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad piliečiai nepatenkinti mažomis palūkanų normomis, taikomomis taupomosioms sąskaitoms bankuose, ir kad mažoms įmonėms sunku užsidirbti lėšų, ypač taikant rentabilias palūkanų normas; tiki, kad reikia skatinti lygiaverčių partnerių tarpusavio skolinimąsi (angl. peer-to-peer lending), jeigu reikia, numatant teisės aktus Europos mastu; taip pat mano, kad Komisija turėtų svarstyti, kaip skatinti verslo globėjų ir patarėjų sistemas Europos lygmeniu; laikosi nuomonės, kad visa tai galėtų būti derinama su piliečiams skirtu portalu smulkaus verslo klausimu;

10. laikosi nuomonės, kad MVĮ turėtų būti suteiktos galimybės plačiu mastu pasinaudoti e. prekyba Europoje; apgailestauja dėl to, kad Komisija pateiks pasiūlymą dėl skaitmeninėms operacijoms taikytinos Europos interneto ginčų sprendimo sistemos tik 2012 m. – praėjus dvylikai metų nuo tada, kai Parlamentas ragino imtis tokios iniciatyvos (2000 m. rugsėjo mėn.) (1);

11. ragina numatyti daugiau praktinės paramos tarpvalstybiniams Europos kooperatyvams, taip pat kitų priemonių siekiant skatinti MVĮ bendradarbiavimą ir tikisi, kad pasiūlymai dėl reglamentų dėl Europos savidraudos draugijos ir Europos asociacijos statutų bus iš naujo pradėti svarstyti po to, kai Komisija juos atsiėmė, nors Parlamentas tam prieštaravo; įsitikinęs, kad tokios ir anksčiau minėtosios iniciatyvos galėtų suteikti žmonėms priemonių naudotis savo nepaprastais sugebėjimais ir kūrybiškumu, taip pat būtų sukurta daugiau darbo vietų, optimizmo ir vilties;

12. pabrėžia, kad norint užtikrinti geresnį Europos institucijų veikimo supratimą Europos piliečiams turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti įvairia informacija internete, kuri būtų tinkamai išversta panaudojant prieinamas ir lengvai naudojamas interneto vertimo programas, kad piliečiai galėtų norimą informaciją perskaityti savo kalba;

13. atkreipia dėmesį į tai, kad gali būti ir turėtų būti dar labiau tobulinamas išsiplėtusios ES veiksmingumas ir demokratinis teisėtumas, nes Europos piliečių parama ES aiškia mažėja; laikosi nuomonės, kad per mažai laiko ir pastangų skiriama, taip pat taikomi netinkami metodai siekiant suvienyti Europos žmones – tai turėtų būti pagrindinis ES klausimas; todėl ragina valstybes nares ir ES institucijas dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti paramą ES ir skatinti Europos žmones laikytis ES vertybių, taip pat įtikinti juos ES nauda, privalumais ir teigiamu poveikiu.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

(1) Wallis pranešimas dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, A5-0253/2000.

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  teigiamai vertina Komisijos komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“, tačiau apgailestauja dėl to, kad nepakankamai greitai įgyvendinami bendrosios rinkos teisės aktai; ragina valstybes nares paspartinti šį procesą ir visiškai bei teisingai įgyvendinti galiojančius teisės aktus, įskaitant Paslaugų direktyvą ir prekes reglamentuojančių teisės aktų paketą;

2.  pabrėžia, kad Europos piliečių ir kitų teisėtų gyventojų teisėms poveikį daro ne tik valstybių narių prastai įgyvendinami ir taikomi bendrosios rinkos teisės aktai, bet ir kiti teisės aktai; ypač ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų geriau įgyvendinama Laisvo judėjimo direktyva (2004/38/EB);

3.  ragina labiau įtraukti Europos piliečius į bendrosios rinkos kūrimo procesą; ragina nacionalinius parlamentus, regionų ir vietos valdžios institucijas bei socialinius partnerius aktyviai dalyvauti informuojant apie bendrosios rinkos privalumus;

4.  ragina Komisiją užtikrinti, kad piliečiai aktyviai dalyvautų konsultacijose, dialoguose ir specialistų grupių posėdžiuose, susijusiuose su bendrąja rinka, ir užtikrinti, kad būtų tinkamai atstovaujama visiems suinteresuotiesiems asmenims, įskaitant pilietinę visuomenę ir mažąsias ir vidutines įmones;

5.  ragina valstybes nares Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl vienodo požiūrio į asmenis (COM(2008)0426) traktuoti ne tik atsižvelgiant į sąnaudas, bet ir į tai, kokios naudos bus galima gauti, jeigu asmenys, tam tikrose srityse nesijautę saugūs ar apsaugoti, pradėtų naudotis paslaugomis;

6.  apgailestauja dėl to, kad kai kurios valstybės narės nepripažįsta visiškai vienodo požiūrio į tos pačios lyties partnerius, kurie bando įgyvendinti savo laisvo judėjimo teises, ir tikisi, kad ateityje šių valstybių narių vadovai tokio požiūrio gėdysis;

7.  tvirta remia 2010 m. ES pilietybės ataskaitoje (COM(2010)0603) numatytus 25 veiksmus ES piliečių kasdieniam gyvenimui pagerinti, ypač veiksmus, susijusius su didesne nukentėjusiųjų, įtariamųjų ir kaltinamųjų asmenų apsauga;

8.  ragina Komisiją nukentėjusiems, įtariamiems ir kaltinamiems asmenims teikti daugiau informacijos e. teisingumo portale ir, siekiant užtikrinti galimybę pasinaudoti vieno langelio principu, garantuoti, kad bent nuoroda į minėtąjį portalą būtų portale „Jūsų Europa“;

9.  ragina valstybes nares sparčiau įgyvendinti Direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje ir nedelsiant parengti pagrindų direktyvą dėl visuotinės ekonominės svarbos paslaugų;

10. ragina valstybes nares užtikrinti tikrą piliečių judėjimo laisvę, ypač bendrai pripažįstant profesinę kvalifikaciją ir mokyklų diplomus, taip pat sudarant galimybę socialines išmokas perkelti į kitą valstybę;

11. atkreipia dėmesį į poreikį greičiau ir aiškiau įvertinti visų bendrosios rinkos teisės aktų įgyvendinimo valstybėse narėse padėtį;

12. palankiai vertina direktyvą dėl pacientų teisių teikiant tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas ir ragina valstybes nares ją visapusiškai įgyvendinti;

13. pabrėžia, kad siekiant spręsti demografines problemas reikia numatyti strategiją, kurią taikant būtų kuriamos darbo vietos, kurios užpildytų ES darbo rinkos spragas;

14. pabrėžia, kad laisvas darbuotojų ir paslaugų judėjimas nuo to laiko, kai buvo patvirtinta Romos sutartis, iki šiol yra vienas iš pagrindinių bendrosios rinkos principų; mano, kad pašalinus likusias kliūtis, susijusias su ES darbo jėgos judumu, būtų prisidėta prie visiško bendrosios rinkos laisvių panaudojimo ir padėtų sumažinti nedeklaruojamo darbo ir nedarbo lygį;

15. ragina Komisiją prašyti valstybių narių, iki šiol taikančių savo darbo rinkos apribojimus, peržiūrėti pereinamąsias nuostatas siekiant atverti darbo rinkas visiems Europos darbuotojams, taip užtikrinant užimtumą ES pasaulio ekonominės krizės metu;

16. mano, kad aukštos kvalifikacijos migrantų ir sezoninių darbuotojų antplūdis galėtų būti naudingas Europos ekonomikai; taigi ragina valstybes nares aktyviai skubos tvarka šalinti savo darbo rinkose galiojančius apribojimus ir atverti jas visiems ES piliečiams; be to, ragina Komisiją toliau plėtoti imigracijos politiką dėl minėtųjų grupių ir atsižvelgti į poreikį neištuštinti svarbiausių jų kilmės šalių žmogiškųjų išteklių, tuo pat metu gerinti išorinių sienų kontrolę ir nelegalios imigracijos prevenciją;

17. pakartoja, kad valstybės narės turėtų atmesti aukštą kvalifikaciją turinčių specialistų iš trečiųjų šalių prašymus dėl darbo tuose darbo rinkos sektoriuose, prie kurių dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų varžoma kitų valstybių narių darbuotojų prieiga; teikiant pirmenybę ES darbuotojams būtų lengviau išvengiama netolygumų ES bendrosios rinkos erdvėje;

18. mano, kad kovojant su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu labai svarbu, kad tinkamai veiktų vidaus rinka, ir ragina Komisiją ir valstybes nares tęsti veiklą šioje srityje ir naudotis visomis turimomis priemonėmis, įskaitant bendradarbiavimo ir patikros mechanizmą;

19. pabrėžia poreikį rengiant Bendrosios rinkos aktą įtraukti Stokholmo programos tikslus, ypač susijusius su atviromis sienomis ir laisvu prekių, kapitalo, paslaugų ir asmenų judėjimu.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAI

Peticijų komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palaiko Komisijos sumanymą Bendrosios rinkos aktu visoje Europoje pradėti visuotines ir pragmatines diskusijas dėl vidaus rinkos naudos bei išlaidų ir prašo, kad Komisija užtikrintų veiksmingą vidaus rinkos taisyklių, kuriomis mažinama administracinė našta piliečiams, taikymą;

2.  palankiai vertina tikslą bendrojoje rinkoje daugiausia dėmesio skirti Europos piliečiams, kaip pagrindiniams Europos ekonomikos gaivintojams, siekiant grąžinti pasitikėjimą bendrąja rinka;

3.  įsitikinęs, kad tinkamai įgyvendinus Europos bendrąją rinką būtų sukurtas pagrindas užbaigti politinės ir ekonominės integracijos procesą;

4.  taip pat siekia kartu kurti vieną bendrą konkurencingą rinką Europos lygmeniu ir turi tą patį siekį kurti plataus užmojo socialinės rinkos politiką, kuria būtų sprendžiami šiandienos uždaviniai, kuriamos naujos darbo vietos ir skatinamas pažangus aplinkosaugos ir integracinis augimas, teikiantis bendrą naudą ir verslui, ir piliečiams;

5.  palankiai vertina Komisijos prašymą, kad valstybės narės atsilikimą į nacionalinę teisę perkeliant bendrosios rinkos direktyvas sumažintų iki 0,5 % ir pateiktų atitikties lenteles su įgyvendinimo priemonėmis;

6.  pakartoja savo reikalavimus labai sumažinti Komisijos pradedamų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų trukmę, kuriuos paskelbė siekdamas, kad valstybės narės laikytųsi ES teisės aktų, bet apgailestauja, kad tokios procedūros nedaro tiesioginio poveikio ES piliečiams arba gyventojams, kurie galėjo nukentėti dėl to, kad nėra užtikrintas ES teisės aktų vykdymas;

7.  teigia, kad valstybių narių pareiga yra patvirtinti ir įgyvendinti Europos teisės aktus dėl vidaus rinkos ir su ja susijusių Europos piliečių teisių;

8.  palaiko Komisijos ketinimą daugiau konsultuotis su pilietine visuomene (suinteresuotaisiais subjektais, NVO, profesinėmis sąjungomis, darbdaviais ir kt.) rengiant teisės aktų dėl bendrosios rinkos tekstus;

9.  mano, kad peticijų procesas gali turėti teigiamą poveikį padedant piliečiams pasinaudoti vidaus rinka;

10. mano, kad ES turi keisti piliečių supratimą apie bendrąją rinką siekdama, kad žmonės žinotų apie jos teikiamą naudą ir gebėtų ją suprasti;

11. ragina Komisiją patvirtinti aiškią ir lengvai suprantamą Piliečių chartiją dėl teisės gyventi ir dirbti bet kurioje ES valstybėje ir parengti įvairiomis kalbomis tikslinę informaciją apie kasdienes problemas, su kuriomis piliečiai susiduria keliaudami, pirkdami arba parduodami Europoje, ir apie socialius, sveikatos, vartotojų apsaugos ir aplinkosaugos standartus, kuriais jie gali pasitikėti;

12. prašo iš tiesų skatinti vieno langelio principą piliečiams, kurie ieško patarimo dėl ES teisių, kad Europos piliečiai žinotų apie vidaus rinkos tikrovę, ir mano, kad Parlamentas taip pat turėtų būti su tuo tiesiogiai susijęs įgyvendindamas komunikacijos strategiją;

13. ragina Komisiją pateikti praktinių pasiūlymų ir dėl smulkiajam verslui ir pavieniams asmenims skirtos vartotojų apsaugos nuo nesąžiningos komercinės praktikos;

14. ragina pasinaudoti pakaitinėmis vidaus rinkos sistemos ginčų sprendimo priemonėms ir suteikti pasirinkimo galimybę jomis naudotis taikant procedūrą internete;

15. pažymi teigiamą tinklo SOLVIT vaidmenį mažinant Europos piliečių išlaidas ir neoficialiai sprendžiant piliečių ir įmonių problemas, kylančias dėl to, kad valdžios institucijos netinkamai taiko vidaus rinkos teisę;

16. su ypatingu susidomėjimu stebi pastangas ES aprūpinti šiuolaikišku, veiksmingesniu ir efektyvesniu transporto tinklu, kuris, panaikindamas atstumus, suartina Europos piliečius ir padeda sustiprinti priklausomumo ir pilietybės jausmą;

17. mano, kad, visoje ES patobulinus vartotojų apsaugos tvarką ir duomenų apsaugą, galima užtikrinti vartotojų pasitikėjimą tarpvalstybinėmis operacijomis internete;

18. pabrėžia, kad bendroji rinka turi būti įgyvendinama visapusiškai atsižvelgiant į Sąjungos piliečių ir gyventojų teises, kaip įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijoje.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI