PRANEŠIMAS dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2009 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

6.4.2011 - (2010/2204(DEC))

Biudžeto kontrolės komitetas
Pranešėjas: Jorgo Chatzimarkakis
PR_DEC

Procedūra : 2010/2204(DEC)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A7-0135/2011

Pateikti tekstai :

A7-0135/2011

Debatai :

PV 10/05/2011 - 4
CRE 10/05/2011 - 4

Balsavimas :

PV 10/05/2011 - 11.2
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0195

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Priėmimo data

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Thijs Berman, Nirj Deva, Leonidas Donskis, Charles Goerens, Catherine Grèze, Filip Kaczmarek, Miguel Angel Martínez Martínez, Gay Mitchell, Norbert Neuser, Bill Newton Dunn, Maurice Ponga, Birgit Schnieber-Jastram, Michèle Striffler, Eleni Theocharous, Ivo Vajgl, Iva Zanicchi

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Kriton Arsenis, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Santiago Fisas Ayxela, Emma McClarkin, Csaba Őry, Åsa Westlund

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Andres Perello Rodriguez, Teresa Riera Madurell

dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2009 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą

(2010/2204(DEC))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2009 finansinių metų bendrąjį biudžetą[1],

– atsižvelgdamas į 2009 finansinių metų Europos Sąjungos galutines metines ataskaitas (SEC(2010)0963– C7‑0211/2010)[2],

– atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2009 finansinių metų metinę biudžeto įvykdymo ataskaitą kartu su audituotų institucijų atsakymais[3] ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,

– atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą[4],

– atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės ... d. sprendimą dėl 2009 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo (III skirsnis. Komisija[5]) ir į savo rezoliuciją su pastabomis, sudarančią neatskiriamą to sprendimo dalį;

– atsižvelgdamas į specialiąsias Audito Rūmų ataskaitas, parengtas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą,

– atsižvelgdamas į Tarybos 2011 m. vasario 15 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2009 finansinių metų biudžetą (05891/2011 – C7 0053/2011),

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį, į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius ir į Euratomo sutarties 179a ir 180b straipsnius,

– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[6], ypač į jo 145, 146 ir 147 straipsnius,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį ir VI priedą,

– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į kitų susijusių komitetų nuomones (A7-0135/2011),

A. kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms laikydamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnio nuostatų, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis savo pačios atsakomybe ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principą,

B. kadangi specialiose Audito Rūmų ataskaitose suteikiama informacija svarbiais klausimais, susijusiais su lėšų panaudojimu, kuri dėl to naudinga Parlamentui atliekant biudžeto įvykdymo patvirtinimą suteikiančios institucijos vaidmenį,

C. kadangi Parlamento išvados dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų sudaro neatskiriamą jo rezoliucijos[7] dalį kartu su pastabomis, pridedamomis prie jo Sprendimo dėl 2009 finansinių metų Europos Sąjungos biudžeto įvykdymo patvirtinimo (III skirsnis. Komisija),

Bendrosios pastabos

1. palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai kiekvienais metais pateikia vis daugiau ir vis geresnes specialiąsias ataskaitas; apgailestauja, kad dėl Parlamente taikomų taisyklių šioms ataskaitoms, deja, ne visada skiriamas politinis dėmesys, kurio jos nusipelno;

2. pabrėžia, kad šios specialiosios ataskaitos labai svarbios svarstant programas ir projektus, juos keičiant ir (arba) tikslinant, nes gali prisidėti prie to, kad būtų veiksmingiau panaudojami žmogiškieji ir biudžeto ištekliai; palankiai vertina teigiamą Komisijos požiūrį į šiuos procesus ir jos ryžtą imtis skubių veiksmų siekiant pašalinti daugumą trūkumų, kuriuos Audito Rūmai nurodė šiose ataskaitose;

3. dar kartą ragina savo atsakingus organus pritaikyti taisykles taip, kad kompetentingas komitetas galėtų nuspręsti, atsižvelgdamas į Audito Rūmų nustatytų faktų svarbą, ar reikia parengti pranešimą savo iniciatyva, neįskaičiuojamą į nustatytą pranešimų savo iniciatyva kvotą, skirtą svarstyti plenariniame posėdyje;

I dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 15/2009 pavadinimu „Jungtinių Tautų organizacijų teikiama ES pagalba: sprendimų priėmimas ir priežiūra“

4. pažymi, kad Sąjungos lėšos, skirtos vystymuisi, kurias paskirsto JT institucijos, nuo 2002 m. iki 2008 m. padidėjo dvigubai ir viršija 1 mlrd. eurų;

5. džiaugiasi, kad veikiant per JT institucijas galima kurti masto ekonomiką ir kad dėl geresnio donorų koordinavimo veiksmingiau teikti pagalbą, tačiau pabrėžia, kad tai nebūtinai visada aktualu, nes pilietinės visuomenės organizacijos dažnai turi vertingų žinių apie vietos padėtį ir jų įtraukimas gali paskatinti didesnę besivystančių šalių partnerių atsakomybę;

6. yra susirūpinęs, kad Audito Rūmai nustatė, jog pagal griežtus objektyvaus ir skaidraus partnerių atrinkimo teisinius reikalavimus nelengva nustatyti praktinius kriterijus, taikomus sprendimų priėmimui pagrįsti;

7. taigi ragina Komisiją nustatyti aiškius atrankos kriterijus ir procedūras, kurie visais atvejais užtikrintų veiksmingiausių ir efektyviausių pagalbos teikimo mechanizmų pasirinkimą;

8. ragina Komisiją atidžiau stebėti JT įgyvendinamus pagalbos projektus siekiant nustatyti jų tikrąjį poveikį ir išlaidų veiksmingumą;

9. mano, kad Komisijos pasiūlyme dėl keleto paramos teikėjų patikos fondų turėtų būti derinami Komisijos pajėgumas sukurti, valdyti bei koordinuoti šiuos fondus ir pakankama demokratinė bei biudžeto priežiūra;

10. mano, kad tolesnis bendradarbiavimas su JT sistema turėtų priklausyti nuo to, ar daroma patenkinama JT reformos proceso pažanga, nuo Komisijos statuso JT sistemoje ir nuo to, kaip vykdomi procedūros ir veiksmai, susiję su persekiojimu už tarptautinių organizacijų personalo vykdytą baudžiamąją veiklą; taip pat mano, kad būtina nustatyti faktų apie netinkamai panaudotas ES lėšas nustatymo ir šių lėšų susigrąžinimo sistemą;

11. mano, kad reikia užbaigti esamą kontrolės sistemą užtikrinant kompetentingiems Komisijos įgaliotiems leidimus suteikiantiems pareigūnams, Komisijos vidaus audito tarnybos pareigūnams ir Audito Rūmams prieigą prie JT vidaus audito ataskaitų;

12. mano, kad tarptautinė organizacija turėtų Parlamentui pateikti patikimą įrodymą, t. y. patikinimo pareiškimą, panašų į tuos, kuriuos privalo rengti Komisijos deleguoti kompetentingi leidimus suteikiantys pareigūnai, ir panašų į nacionalines valdymo deklaracijas, kurių iš valstybių narių reikalauja Parlamentas;

13. mano, kad įsteigus Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir parengus sudėtingą jos struktūrą, kuri suteikia pareigūnams galimybę administruoti Komisijos lėšas vykdant išorės veiksmus, valdymo ir kontrolės problemas reikia spręsti kuo skubiau; taigi mano, kad Sąjunga, norėdama padaryti pastebimą pažangą lėšų susigrąžinimo kontrolės ir, prireikus, tolesnių lėšų susigrąžinimo priemonių ar kitos atsakomybės įgyvendinimo srityse, būtinai turi pasiekti, kad JT organizacijoje Sąjungai būtų taikomos tokios pat sąlygos kaip ir valstybėms narėms;

14. primygtinai ragina Komisiją pateikti daugiau informacijos apie EPF įgyvendinimą nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis AKR šalyse ir užtikrinti, kad apie Sąjungos užsienyje finansuojamą veiklą būtų plačiau žinoma.

II dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 17/2009 pavadinimu „Europos socialinio fondo bendrai finansuojami moterims skirti profesinio mokymo veiksmai“

15. primena Audito Rūmams ir Komisijai, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsnį vyrų ir moterų lygybės skatinimas yra esminis visų Europos Sąjungos veiksmų principas; taigi į lyčių aspektą būtina atsižvelgti visais biudžeto procedūros etapais, įskaitant Europos Sąjungos biudžeto rengimą, vykdymą ir auditavimą;

16. primena Audito Rūmams ir Komisijai lyčių aspekto įtraukimo sudarant biudžetą įgyvendinamumo tyrimo išvadas ir rekomendacijas;

17. palankiai vertina Komisijoje ir penkiose valstybėse narėse (Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje) parengtą ataskaitą, kurioje aptariama iš viso 76 proc. išlaidų, susijusių su bendrai Europos socialinio fondo lėšomis 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu finansuojamais moterims skirtais profesinio mokymo veiksmais; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad ataskaitoje atskleista keletas priemonių nustatymo ir Audito Rūmų tikrintų projektų atrankos trūkumų; ir nurodo su programų vykdymo priežiūra susijusius trūkumus;

18. atkreipia dėmesį į tai, kad tikrintų programų mokymo veiksmai nebuvo parengti tiesiogiai atsižvelgiant į darbo rinkos reikalavimų analizę, o taikant parengtas priemones buvo paliekama daug veiksmų įgyvendinimo pasirinkimo galimybių tinkamo dėmesio neskiriant konkrečioms tikslinėms grupėms; apgailestauja, kad Audito Rūmai neatsižvelgė į platesnius klausimus, susijusius su moterų grąžinimu į darbą ar jų įgūdžių tobulinimu;

19. supranta, kad rengiant būsimas veiklos programas reikia atsižvelgti į darbo rinkos analizę siekiant, kad mokymo veikla galėtų tapti atsaku į šios analizės rezultatus; vis dėlto mano, kad rengiant moterims skirtus mokymus turi būti stiprinami jų gebėjimai, kartu atsižvelgiant į specialius moterų poreikius, kaip antai vaikų priežiūra ir lanksčios darbo sąlygos; be to, pritaria tam, kad būtų parengta veiksminga projektų atrankos procedūra, skirta projektams, kuriuos vykdant kovojama su nelygybe ir reaguojama į analizėje pabrėžtas problemas, patvirtinti;

20. atkreipia dėmesį į tai, kad naudojantis dabartiniais rodikliais audituotose valstybėse narėse projektų atrankos kriterijais nebuvo tinkamai atsižvelgta į darbo rinkos analizę ir nebuvo užtikrinta, kad atrinkti projektai atitiktų visus programos tikslus; rekomenduoja, kad ateityje nustatant rodiklius daugiau dėmesio būtų skiriama lyčių lygybei, kad būtų numatomi aiškūs tikslai ir kad būtų gerinamas informacijos patikimumas siekiant, kad vykdomosios institucijos, valstybės narės ir Komisija galėtų veiksmingai atlikti vertinimus;

21. prašo Komisijos toliau tikrinti, kaip valstybės narės nustato tinkamus ir įvykdomus rodiklius, siekiant užtikrinti, kad būtų renkami patikimi duomenys, kurie suteiktų galimybę daryti naudingas išvadas apie bendrai finansuojamų veiksmų efektyvumą ir rezultatyvumą; prašo jį nuolat informuoti apie pasiektą pažangą užtikrinant, kad projektų rėmėjams taikomi įpareigojimai netaptų našta;

22. ragina Audito Rūmus atsižvelgti į Komisijos metinėje biudžeto vykdymo ataskaitoje pateiktą pastabą dėl 4 ir 13 biudžeto eilučių, kurioje teigiama, kad jų taikymo sritis platesnė ir, be kita ko, apima lyčių lygybės politiką;

23. atsižvelgdamas į nuolatinį vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą Europoje, ragina Komisiją toliau skatinti profesinio mokymo veiksmus, skirtus specialiai moterims, kad jos galėtų įgyti ar gerinti šiam skirtumui įveikti reikiamus įgūdžius;

24. apgailestauja dėl metinėje ataskaitoje pateiktų Audito Rūmų pastabų apie netinkamai paskirtas išmokas vykdant projektą Daphne II; primygtinai ragina Komisiją išnagrinėti padėtį ir užtikrinti, kad programa Daphne ateityje būtų įgyvendinama tinkamai;

25. pakartoja reikalavimą Komisijai ir Audito Rūmams į pranešimą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo įtraukti informaciją apie lyčių aspekto integravimą į pagrindines veiklos sritis ir konkrečius duomenis lyčių lygybės klausimais.

III dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 1/2010 pavadinimu „Ar veiksmingai kontroliuojamos importui taikomos supaprastintos muitinės procedūros?“

26. teigiamai vertina Audito Rūmų paskelbtą ataskaitą ir jų atliktą išsamią analizę;

27. pripažįsta supaprastintų muitinės importo procedūrų svarbą palengvinant ūkio subjektų vykdomą prekybą, tačiau apgailestauja, kad dėl šių procedūrų Sąjungos biudžetas patyrė nepagrįstai didelių nuostolių ir buvo pažeistos ES prekybos politikos nuostatos;

28. teigiamai vertina patobulintą importui taikomų supaprastintų procedūrų reguliavimo sistemą, pradėtą taikyti nuo 2009 m. pradžios, ir tikisi, kad Komisija daugiau nedelsdama ir ne vėliau kaip iki 2011 m. pabaigos parengs savo ex post auditų gaires;

29. ragina valstybes nares sparčiai įgyvendinti šią sistemą, taip pat ragina Komisiją nuodugniai stebėti įgyvendinimo pažangą;

30. mano, kad ataskaitoje atskleista veiksmingos importui taikomų supaprastintų procedūrų kontrolės valstybėse narėse stoka yra nepriimtina, ir ragina Komisiją toliau tirti supaprastintų procedūrų kontrolės valstybėse narėse veiksmingumą, ir ypač ištirti valstybių narių vykdomų ex post auditų pažangą (pvz., dažnumą, metodiką, rizikos analizės taikymą ir jų organizavimą), ir iki 2011 m. pabaigos pateikti bent pusės valstybių narių tokio tyrimo rezultatus Parlamentui, o iki 2012 m. pabaigos pateikti likusių valstybių narių tyrimų rezultatus;

31. mano, kad valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų veiksmingam muitų surinkimui užtikrinti, ypač turint mintyje tai, kad 25 proc. muitų jos pasilieka kaip kompensaciją už jų surinkimo sąnaudas;

32. prašo Audito Rūmų apsvarstyti galimybę tęsti su šia specialiąja atskaita susijusią veiklą po to, kai bus parengtos ex post auditų gairės, taip pat ragina Komisiją pateikti tradicinių nuosavų išteklių, prarastų dėl dabar valstybėse narėse taikomos neveiksmingos supaprastintų procedūrų kontrolės, sąmatą;

33. ragina Komisiją išanalizuoti Nyderlandų auditų, atliekamų prieš suteikiant leidimus, koncepciją, kurią, nors ir Nyderlanduose ja ne visada vadovaujamasi, Audito Rūmai įvertino kaip visiškai atitinkančią Audito Rūmų kontrolės modelį, taip pat rekomenduoti naudoti šį modelį kitose valstybėse narėse ir iki 2011 m. rugsėjo mėn. informuoti Parlamentą apie padarytą pažangą;

34. ragina Komisiją išsamiau išnagrinėti piktnaudžiavimo „išskirtiniais supaprastinimais“ (nepranešimo galimybė) klausimą ir iki 2009 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros pabaigos pateikti Parlamentui išsamius duomenis apie „išskirtinių supaprastinimų“ dažnumą kiekvienoje valstybėje narėje; ragina Komisiją išsamiau apibrėžti ypatingas aplinkybes, kuriomis prekybininkai gali naudotis nepranešimo galimybėmis;

35. ragina Komisiją iki 2011 m. vasario mėnesio ištirti Belgijos, Prancūzijos, Airijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės atvejus, kai atliekant ex post auditus prekybininkai nesugebėjo pateikti prašomų muitinės dokumentų, taip pat iki 2009 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros pabaigos pranešti Parlamentui apie veiksmus, kurių šios valstybės narės ėmėsi padėčiai ištaisyti;

36. apgailestauja dėl to, kad Sąjungoje nėra nuoseklios sankcijų, kurias valstybės narės taikytų prekybininkams, pažeidžiantiems supaprastintų procedūrų taisykles, nustatytas siekiant palengvinti jų ekonominę veiklą, politikos; ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie veiksmus, kurių imtasi siekiant ištaisyti šią padėtį;

37. ragina valstybes nares geriau informuoti ūkio subjektus apie jų pareigas naudojant supaprastintas procedūras ir šiuo tikslu gali būti rengiami privalomi mokymai;

IV dalis. Audito Rūmų specialioji atskaita Nr. 2/2010 pavadinimu „Parengiamųjų tyrimų ir naujos infrastruktūros kūrimo paramos priemonių, įgyvendinant šeštąją bendrąją mokslinių tyrimų programą, veiksmingumas“

38. pažymi, kad Europos Sąjungoje didėja konkurencija, kurią sukelia įprasti konkurentai ir konkurentai iš besivystančių šalių, mokslinių tyrimų, vystymosi ir inovacijų srityse; taigi pažymi, kad moksliniai tyrimai ir ypač naujos mokslinių tyrimų infrastruktūros būtinos norint pasiekti užsibrėžtus Europos Sąjungos tikslus, nurodytus 2020 m. ES strategijoje: pažangus, tvarus ir integracinis augimas;

39. pabrėžia, kad Komisija turėtų atidžiai išnagrinėti visas detales tam, kad už panaudotas lėšas būtų galima gauti daugiausia naudos; vis dėlto pažymi, kad šioje specialioje ataskaitoje ar Komisijos atsakyme nepateikta aiškių įrodymų, pagal kuriuos būtų galima daryti išvadą, kad Komisija už panaudotas lėšas iš tiesų gavo daugiausia naudos;

40. pabrėžia 2000 m. atlikto Komisijos tyrimo išvados, kad technologijų vystymo, susijusio su infrastruktūromis, srityje trūksta kritinės masės, svarbą; pažymi, kad nei pagal šią specialiąją ataskaitą, nei pagal Komisijos atsakymą negalima daryti išvados, kad finansuotų projektų (iš viso 28) savybės ir skaičius pasiekė minėtą kritinę masę; taigi ragina Komisiją šiuo konkrečiu atveju labiau patikslinti kritinės masės pasiekimo tikslą ir jo skatinimo būdą;

41. pažymi, kad aptariant parengiamuosius tyrimus neaišku, ar Audito Rūmai, apklausdami naudos gavėjus, mokslo įstaigų, mokslo bendruomenes, valstybių narių ir asocijuotųjų šalių atstovus, atsižvelgė į tai, kad visos šios šalys jau iš pat pradžių yra palankiai nusiteikusios įgyvendinamų tyrimų atžvilgiu; be to, ragina Audito Rūmus naudoti papildomus įrodymus siekiant geriau patikrinti tiriamų projektų veiksmingumą;

42. pažymi, kad pagal Komisijos atsakymą ES finansavimas pagal ypatingos svarbos infrastruktūros objekto priemonę buvo skirtas Europos dimensijai sustiprinti, o ne naujos infrastruktūros kūrimo sprendimams skatinti; vis dėlto pažymi, kad nėra pakankamų „Europos dimensijos“ ir „Europos pridėtinės vertės“[8] apibrėžčių ir ypač neaišku, kaip jas įvertinti ir kaip šiems projektams įgyvendinti panaudojamomis lėšomis prisidedama prie „Europos dimensijos“ ir „Europos pridėtinės vertės“; todėl ragina Komisiją taikant tikslesnį ir matavimais pagrįstą metodą geriau paaiškinti šiuos terminus;

43. pritaria Audito Rūmams ir Komisijai, kad galimiems pareiškų teikėjams reikėtų aiškiai nurodyti papildomo finansavimo šaltinių naudojimo privalumus ir kad Komisija bei valstybių narių institucijos turėtų toliau skatinti papildomo finansavimo šaltinių naudojimą, net jei buvo pasiekta žymi pažanga pagal 7-ąją bendrąją programą;

44. pažymi, kad papildomo finansavimo šaltinių naudojimas – esminis veiksnys ateityje kuriant naujas mokslinių tyrimų infrastruktūras;

45. pažymi, jog taip pat reikėtų, kad Komisija imtųsi praktinių veiksmų, skirtų papildomumo aspektui tinkamai valdyti, t. y. atliktų dvigubo finansavimo ar netinkamo bendro finansavimo patikras;

46. primena, kad Komisija 2008 m. paskelbė Mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų ES finansavimo galimybių praktinį vadovą ir paragino valstybes nares pagerinti koordinuotą finansavimo panaudojimo tvarką;

47. ragina Audito Rūmus atlikti Sąjungos finansuojamų saugumo mokslinių tyrimų ir plėtros, įskaitant 6-ąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pagrindų programą, parengiamąją mokslinių saugumo tyrimų veiklą ir 7-ąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pagrindų programą, vertinimą apskaitos ir biudžeto požiūriu atsižvelgiant į Parlamento C teminio skyriaus 2010 m. spalio mėn. tyrimo „Mokslinių tyrimų bendrosios programos saugumo priemonių apžvalga“ rekomendaciją;

V dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 3/2010 pavadinimu „Poveikio vertinimai ES institucijose: ar jie padeda priimti sprendimus?“

48. džiaugiasi Audito Rūmų ataskaita ir pritaria Audito Rūmų pastaboms ir išvadoms;

49. džiaugiasi gera pradžia ir palankiai vertina vykdomus Komisijos poveikio vertinimo (PV) sistemos patobulinimus, ypač tai, kad nuolat atnaujinamos Komisijos PV gairės ir stiprinamas Poveikio vertinimo valdybos vaidmuo;

50. su džiaugsmu pažymi, kad, atsižvelgiant į Audito rūmų išvadas, PV procedūros tapo sudėtine politikos rengimo proceso dalimi ir padėjo pagerinti Komisijos teisėkūros pasiūlymus;

51. vis dėlto pažymi, kad Tarybai ir Europos Parlamentui teikiant Komisijos pasiūlymo pakeitimus, nereikalaujama atlikti papilomus poveikio vertinimus, todėl vertinimo turinys gali būti neišsamus; ragina Komisiją taisyti padėtį ir, atsižvelgiant į teisėkūros institucijų teikiamus esminius pakeitimus, atlikti papildomus poveikio vertinimus, taip pat atnaujinti poveikio vertinimus, jei Komisija pateikia iš dalies pakeistus pasiūlymus;

52. ragina Komisiją įgyvendinti priemones, kuriomis būtų siekiama didinti PV planavimo proceso skaidrumą; mano, kad Komisija turėtų ne tik aiškinti, kodėl reikia atlikti PV, bet ir viešai paskelbti priežastis, kodėl nusprendžiama neatlikti PV (ypač tuomet, kai Poveikio vertinimo valdyba nustatė, kad reikia atlikti PV);

53. mano, kad, kaip nurodyta EP veiklos reformos darbo grupės antrajame tarpiniame 2008 m. gegužės 21 d. pranešime dėl teisėkūros veiklos ir tarpinstitucinių santykių, poveikio vertinimai turėtų būti rengiami vykdant visas teisėkūros iniciatyvas, įskaitant supaprastinimo ir komitologijos priemones; ragina visas suinteresuotąsias šalis per kitas tarpinstitucines derybas dar kartą apibrėžti PV aprėptį, visų pirma atsižvelgiant į naujausius pokyčius įsigaliojus Lisabonos sutarčiai;

54. ragina Komisiją įtraukti suinteresuotuosius subjektus ne tik į PV parengiamąjį darbą, bet ir konsultuotis su suinteresuotomis šalimis dėl PV ataskaitų projektų ir, vadovaujantis kai kurių EBPO šalių metodu, PV projektus skelbti viešai;

55. ragina Komisiją gerinti PV proceso planavimą siekiant, kad Poveikio vertinimo valdyba turėtų pakankamai laiko tikrinimui;

56. mano, kad poveikio vertinimų pateikimas ir jų aptarimas turėtų būti neatskiriama Parlamento teisėkūros veiklos dalis, ir ragina Parlamento komitetus dažniau kviesti Komisijos atstovus dalyvauti šioje veikloje;

57. atkreipia Komisijos dėmesį į kritines pastabas dėl ilgų poveikio vertinimų ir techninio jų pobūdžio, taip pat dėl sudėtingos kalbos; mano, kad patobulinus šias sritis poveikio vertinimai taptų naudingesni teisėkūros institucijoms, suinteresuotosioms šalims ir visuomenei;

58. vis dėlto pažymi, kad šiuo metu atliekamų poveikio vertinimų nepriklausomumas abejotinas, nes Komisijos poveikio vertinimo valdybos, atsakingos už Komisijos poveikio vertinimus, narius skiria ir jiems nurodymus teikia Komisijos pirmininkas;

59. be to, atkreipia dėmesį į tai, kad ta pati problema kyla dėl Komisijos ex post vertinimų, kurių nauda Parlamentui vykdant Komisijos biudžeto panaudojimo kontrolę yra gana ribota;

60. pabrėžia, kad poveikio vertinimai turėtų būti atliekami ne tik prieš priimant teisės akto tekstą (ex ante), bet taip pat po teisės akto priėmimo (ex post); pabrėžia, jog tai būtina siekiant geriau įvertinti, ar su teisės aktu susiję tikslai iš tiesų pasiekti, taip pat įvertinti, ar teisės aktas turėtų būti iš dalies pakeistas ar paliekamas galioti;

61. ragina savo kompetentingus organus išanalizuoti lėšų, kurias šiuo metu Komisija naudoja poveikio vertinimams ir kitiems vertinimams, pervedimo atskiram nepriklausomam organui, pvz., fondui, kuriam vadovauja iš Europos Parlamento narių sudaryta valdyba ir pataria išorės ekspertai, įgyvendinamumą;

62. yra įsitikinęs, kad Parlamento vardu vykdomi poveikio vertinimai ir kiti vertinimai plačiajai visuomenei padėtų geriau susipažinti su Sąjungos politikos kryptimis ir gauti žinių apie šios politikos svarbą, taip pat prisidėtų didinant visuomenės dalyvavimą ir rengiant diskusijas;

63. pabrėžia, kad dėl Komisijos iniciatyvos teisės apribojamas Parlamento vaidmuo, ir yra tvirtai įsitikinęs, kad nepriklausomi, laisvi ir neapriboti poveikio vertinimai ir kiti vertinimai suteiktų Europos Parlamento nariams svarumo sprendžiant klausimus dėl būsimų Europos politikos pokyčių;

VI dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 4/2010 pavadinimu „Ar Leonardo da Vinči mobilumo programos koncepcija ir valdymas gali duoti gerų rezultatų?“

64. teigiamai vertina Audito Rūmų ataskaitą ir joje pateiktą patikimą Leonardo da Vinči mobilumo programos koncepcijos ir valdymo vertinimą;

65. su džiaugsmu atkreipia dėmesį į bendrą Audito Rūmų išvadą, kad Leonardo da Vinči mobilumo programos koncepcija ir valdymas galėtų duoti gerų rezultatų;

66. nors gerai žino, kaip sudėtinga parengti daugeliui programai nustatytų tikslų tinkamus rodiklius, ir pripažįsta pastaruoju metu padarytą šios srities pažangą, vis dėlto nerimauja dėl Audito Rūmų nustatyto fakto, kad trūksta išsamios Leonardo da Vinči programos poveikio vertinimo sistemos ir kad Komisija nesugeba įvertinti, kaip praėjus trejiems programos metams – t. y. maždaug pusei laikotarpio – įgyvendinti jos tikslai;

67. ragina Komisiją pranešti Parlamentui apie pažangą kuriant naują vartotojams patogią ir veiksmingą partnerių paieškos priemonę, kuri paraiškų teikėjams galėtų padėti įveikti sunkumus ieškant partnerių kitose šalyse;

68. ragina Komisiją toliau gerinant vertintojams skirtus vertinimo vadovus ir integruojant paraiškų vertinimo patikras į savo kokybės ir poveikio kontrolės vizitus dalyvaujančiose šalyse, jeigu būtų nustatyta, kad šios patikros teikia papildomos naudos, užtikrinti, kad paraiškos būtų vertinamos tinkamai;

69. ragina Komisiją parengti išsamią programos poveikio vertinimo sistemą, patobulinti programos rezultatų ir poveikio ataskaitų teikimo sistemą ir, visų svarbiausia, neatidėliojant baigti kurti LLPLink taikomąją programą poveikio vertinimo ataskaitoms teikti, taip pat nuolat informuoti Parlamentą apie padarytą pažangą;

70. ragina Komisiją pašalinti Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje nurodytus patikrų trūkumus;

VII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 5/2010 pavadinimu „Kaimo plėtros „Leader“ metodo įgyvendinimas“

71. pažymi, kad, kaip nurodo Audito Rūmai, yra daug sričių, kurias galima gerokai patobulinti siekiant užtikrinti papildomos naudos, o tai yra svarbiausias „Leader“ metodo aspektas; labai apgailestauja dėl to, kad praėjus dešimčiai metų po ankstesniojo Audito Rūmų „Leader“ metodo audito, išlieka tie patys rimti trūkumai;

72. pritaria Auditorių Rūmų 3, 4, 5 ir 6 rekomendacijoms;

73. pritaria 1 rekomendacijai, kad finansavimas neturėtų būti teikiamas jau užbaigtiems projektams, tačiau mano, kad tai neturėtų trukdyti taikant „Leader“ metodą finansuoti esamų projektų plėtros; taigi pritaria Komisijos ketinimui teikti pasiūlymus, pagal kuriuos būtų galima plėsti projektus pateikus prašymą teikti finansavimą vėlesniais etapais;

74. pažymi, jog 2 rekomendacijoje teigiama, kad vietos veiklos grupės (VVG) nariai neturėtų dalyvauti jokiose diskusijose, vertinimuose ar sprendimų priėmime, jeigu jie turi su projekto pasiūlymu susijusių asmeninių, politinių, profesinių ar verslo interesų; be to, pažymi, kad pagal Finansinį reglamentą draudžiami veiksmai, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad VVG projektų vertinimą atliekančių ir sprendimus priimančių komitetų nariai visapusiškai taikytų Finansinį reglamentą; pritaria, kad prireikus interesai visada turi būti deklaruojami raštu ir kad šios interesų deklaracijos visada turi būti skelbiamos posėdžio protokole;

75. ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų aiškiai apibrėžta sąvoka „su projektu susijęs interesas“, ir mano, kad išsamūs visų posėdžių, per kuriuos priimami sprendimai, protokolai turi būti privalomi siekiant sumažinti susirūpinimą dėl nesąžiningos projektų atrankos ir padidinti sprendimų priėmimo skaidrumą ir neutralumą;

76. mano, kad Komisija, siekdama užtikrinti „Leader“ metodo papildomos naudos elementą, turėtų toliau skatinti VVG imtis informavimo darbo tam, kad būtų nustatyti vietos dalyviai, galintys tose vietovėse įgyvendinti daugiau strateginių projektų, kaip šiuo metu vyksta Meklenburge-Pomeranijoje (Vokietija) ir Airijoje;

77. ragina Komisiją nedelsiant taikyti priemones, kuriomis didinamas projektų atrankos skaidrumas, naudojantis Meklenburgo-Pomeranijos (Vokietija) ir Luaros krašto (Prancūzija) pavyzdžiais, ir mano, kad reikėtų įdiegti sistemą, pagal kurią VVG savo interneto svetainėse skelbtų projektų atrankos posėdžių protokolus;

VIII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 6/2010 „Ar pasiekti cukraus rinkos reformos pagrindiniai tikslai?“

78. pažymi, kad apskritai 2006 m. ES cukraus rinkos reforma buvo sėkminga ir buvo pasiektas tikslas padidinti konkurencingumą ir sumažinti ES vidaus rinkos ir pasaulio rinkų kainų atotrūkį;

79. pažymi, kad Audito Rūmai turi abejonių, susijusių su konkurencingumo vertinimo vien pagal regionus; pabrėžia, kad Komisija neturėjo galimybės įvertinti tikrojo atskirų augintojų ir fabrikų konkurencingumo. taigi yra susirūpinęs dėl to, kad, jei atskirų regionų konkurencingumas didėjo ne dėl jų tikrojo potencialo, o dėl rinkos iškraipymų, kuriuos lėmė kai kuriuose regionuose politiniais sumetimais nustatytos palyginti didelės kvotos, tokia dėl reformos susidariusi padėtis neužtikrina optimalaus šių regionų tikro konkurencingumo potencialo;

80. pritaria Audito Rūmams, kad vertinant reformos įgyvendinimą būtų naudinga turėti duomenų apie cukraus gamintojų produktyvumą ir efektyvumą; taigi pranešėjas klausia Komisijos, kodėl ji nereikalavo tokių duomenų kaip būtinos sąlygos finansinei pagalbai gauti;

81. klausia Komisijos, kodėl didžiųjų cukraus gamintojų, atsisakiusių kvotų ir pasiėmusių iš restruktūrizavimo fondo kompensaciją, numatytą kaip finansinę paskatą išeiti iš sektoriaus, nebuvo prašoma pateikti informacijos apie šios kompensacijos panaudojimą; be to, pažymi, kad, norint ateityje pasistūmėti efektyvesnio ir veiksmingesnio bendros žemės ūkio politikos organizavimo link, svarbu tokią informaciją rinkti ir tvarkyti;

82. primena, kad cukraus fabrikai atlieka svarbų vaidmenį žemės ūkio politikoje, ir jų vietinė veikla yra būtina runkelių auginimo sąlyga, nors ši sąlyga negalioja tradiciniams cukraus iš cukranendrių, jei cukranendrės auginamos už Sąjungos ribų, gamintojams; todėl klausia Komisijos, kokiai viešajai gėrybei naudinga cukranendrių pramonei išmokėta pereinamojo laikotarpio pagalba;

83. pabrėžia, jog aptariant papildomas izogliukozės kvotas reikia paminėti, kad pramoninė izogliukozės gamyba nesusijusi su vietoje auginamais kukurūzais bei kitomis žaliavomis ir, kaip teigia Komisija, kukurūzų ir kitos izogliukozei perdirbti naudojamos žaliavos kainos išlieka nepakitusios; todėl pranešėjas pažymi, kad izogliukozės paklausa ir vartojimo modeliai iš esmės skiriasi nuo cukraus vartojimo; taigi pritaria Audito Rūmų teiginiui, kad neaišku, kodėl šios papildomos nemokamos kvotos buvo įtrauktos į vėlesnius kvotų mažinimus[9], ir klausia Komisijos, kokiai viešajai gėrybei naudingos izogliukozės gamintojams suteiktos nemokamos kvotos;

84. ragina Komisiją, atsižvelgiant į tai, kad gamybos subsidijavimas už Europos ribų nebuvo vienas iš cukraus reformos tikslų, nustatyti, ar restruktūrizavimo sistemai skirtos lėšos buvo panaudotos tam, kad kai kurie Sąjungos fabrikai būtų perkelti į trečiąsias šalis, kurioms Sąjunga taiko lengvatinį režimą;

85. atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad dėl pramonės koncentracijos sektoriuje padidėjimo vartotojams kainos nesumažėjo arba sumažėjo labai nedaug; todėl teiraujasi, ar Komisija, vykdydama cukraus reformą, ėmėsi kokių nors priemonių ar iniciatyvų siekdama užtikrinti, kad galutiniams vartotojams sumažėtų didmeninės cukraus kainos;

86. pažymi, kaip nurodyta Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje, kad „duomenys rodo labai didelius svyravimus: nuo grynojo perviršio, sudarančio 390 eurų vienai atsisakytos kvotos tonai, išskaičiavus grynąsias uždarymo sąnaudas, iki grynojo deficito, siekiančio 226 eurus tonai“[10], ir norėtų žinoti, ar nebuvo galima reformą parengti taip, kad šie svyravimai būtų kuo mažesni;

87. pritaria Audito Rūmams, kad „nėra išsamių duomenų apie kvotų atsisakymo poveikį vietos ekonomikai, panaikintų darbo vietų skaičių ir darbuotojų, anksčiau dirbusių išmontuotuose fabrikuose, alternatyvias darbo vietas“[11], ir mano, kad tokie duomenys iš tiesų būtų naudingi norint susidaryti bendrą vaizdą apie reformos poveikį atitinkamiems regionams; todėl pažymi, kad, kai Europos Sąjungos lėšos skiriamos paramos gavėjui, galima tikėtis – remiantis Europos mokesčių mokėtojų teise žinoti – kad gausime skaidrią informaciją apie šių lėšų panaudojimą, kurios teikimas nė kiek neprieštarauja valstybių narių kompetencijai;

88. pritaria Audito Rūmams, kad valstybės narės, nusprendusios skirti įvairinimo pagalbą, turėjo parengti nacionalines restruktūrizavimo programas, kuriose būtų išsamiai išdėstytos įvairinimo priemonės, taikytinos susijusiuose regionuose, ir apie šias programas pranešti Komisijai; todėl ragina Komisiją pateikti informaciją apie įvairinimo pagalbos poveikį paveiktiems regionams;

89. pritaria Europos Audito Rūmams, kad Komisija turėtų pasiūlyti priemones, kuriomis būtų siekiama „panaikinti dabartinės kvotų sistemos kliūtis ir apribojimus, neigiamai veikiančius augintojų ir gamintojų konkurencingumą“[12];

90. atsižvelgdamas į Audito Rūmų pastabą, kad Sąjunga tampa labiau priklausoma nuo importo, negali vertinti Komisijos atsakymo, kad apskritai „atsižvelgiant į po reformos likusias kvotas (apie 85 %) apsirūpinimo lygį galima laikyti pakankamu“[13], turint omenyje tai, kad ES rinka buvo atverta trečiosioms šalims; pažymi, kad diskusijos dėl tiekimo užtikrinimo nėra gerai dokumentuotos ar pagrįstos, pranešėjas negalėjo susipažinti su tyrimais apie optimalų cukraus pasiūlos lygį arba galimus cukraus trūkumo padarinių scenarijus ir galimas priemones (bei su tuo susijusias išlaidas), kuriuos būtų galima taikyti gerokai sutrikus pasaulio cukraus rinkai;

IX dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 8/2010 pavadinimu „Transporto veiklos rezultatų gerinimas transeuropinių geležinkelių ašyse: Ar ES geležinkelių infrastruktūros investicijos buvo veiksmingos?“

91. palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai paskelbė gerai parengtą ir konstruktyvią ataskaitą bei atliko kruopščią analizę;

92. mano, kad patobulinus prioritetinių projektų apibrėžtį būtų galima dar pagerinti ES finansinių išteklių koordinavimą ir koncentravimą; ragina Komisiją nustatyti prioritetinių projektų apibrėžtį atsižvelgiant į aiškius poreikius, kuriuos pagrindžia dabartinės ir būsimos geležinkelių transporto paslaugos;

93. ragina Komisiją imtis veiksmų, būtinų norint pritaikyti geležinkelių infrastruktūrą taip, kad ji taptų tinkama transeuropinėms paslaugoms teikti, sukuriant trūkstamas jungtis pasienio vietovėse, panaikinant grūstis svarbiuose mazguose ir pakeičiant seną geležinkelių infrastruktūrą nauja arba ją atnaujinant;

94. palankiai vertina Komisijos pastangas siekti pažangos Europos lygmeniu priimant teisės aktus; mano, kad Komisija turėtų toliau gerinti bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis siekdama, kad teisėkūros priemonės, susijusios su geležinkelių sauga ir keleivių teisėmis, rinkos atvėrimu ir sąveika Sąjungos lygmeniu, būtų sėkmingai parkeliamos į nacionalinės teisės aktus;

95. palankiai vertina Komisijos pastangas toliau investuoti daug lėšų siekiant prisidėti prie projektų rengimo gerinimo;

96. ragina Komisiją konsultuotis su išorės geležinkelių infrastruktūros ekspertais siekiant geriau įvertinti siūlomų projektų techninius aspektus prieš patvirtinant jų finansavimą iš Sanglaudos fondo lėšų;

97. pabrėžia, kad būtina skatinti geriau rengti projektus tam, kad sumažėtų būsimų projektų išlaidų padidėjimo rizika, kuriai poveikį daro nenumatyti veiksniai, pavyzdžiui, netikėtai sunkios geografinės sąlygos ir aplinkos apsaugos reikalavimai;

98. pažymi, kad retkarčiais vėluojama pradėti naudotis infrastruktūra; prašo Komisijos glaudžiau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant, kad būtų atlikti reikiami patobulinimai rengiant būsimus planus;

99. palankiai vertina tinkamus veiklos rezultatus greitojo keleivių vežimo paslaugoms skirtose atkarpose, kurie atitinka lūkesčius;

100. pažymi, kad Audito Rūmai nustatė įvairių sunkumų, taip pat ir dėl to, kad skiriasi bėgių plotis, traukos jėga, traukinių kontrolės (signalizavimo) sistemos, traukinių ilgis ir eksploatavimo taisyklės; prašo Komisijos labiau padėti valstybėms narėms sumažinti tokius sunkumus, nes tai galėtų pagerinti transeuropinių geležinkelių transporto jungčių plėtrą; pažymi, kad Sąjunga turi atlikti svarbų vaidmenį skatinant nacionalinių tinklų sąveiką ir kartu teikiant veiksmingą finansinę pagalbą;

101. pažymi, kad paskyrus Europos koordinatorius labai pagerėjo TEN-T projektų įgyvendinimas koncentruojant investicijas ir palengvinant prioritetinių projektų plėtrą; prašo Komisijos išlaikyti šiuo metu koordinatorių atliekamą vaidmenį ir įvertinti galimybę skirti daugiau koordinatorių toms prioritetinių projektų dalims, kuriose kyla rimtų sunkumų;

102. mano, kad būtina didinti TEN-T vykdomosios įstaigos atsakomybę išplečiant veiksmingos kontrolės ir vertinimo procedūrą, taikytiną bendrai finansuojamiems prioritetiniams projektams;

103. pažymi, kad nuo 2006 m. pagerėjo TEN-T bendrojo finansavimo koncentravimas pasienio vietovėse, tačiau dar yra daug darbų, kuriuos reikia atlikti, įskaitant būtinybę panaikinti grūstis ir sukurti trūkstamas jungtis;

104. pabrėžia, kad rengiantis peržiūrėti TEN-T gaires būtina įvertinti visas neišspręstas problemas ir klausimus;

105. ragina Komisiją peržiūrėti TEN-T politiką siekiant atsižvelgti į būsimus iššūkius, susijusius su klimato kaitos keliamais uždaviniais, tolesniu ekonomikos augimu ir socialine bei ekonomine sanglauda.

X dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 9/2010 „Ar ES struktūrinių priemonių lėšos namų ūkių reikmėms skirtam vandeniui tiekti naudojamos tinkamiausiai?“

106. pabrėžia, kad vanduo ir ypač geriamasis vanduo yra strateginiai gamtos ištekliai, kurių padėtis XXI a., kaip ir kitų gamtos išteklių, dėl nuolat didėjančio poreikio tampa vis sudėtingesnė, taigi Parlamento užduotis ir pareiga – skirti ypatingą dėmesį vandens apsaugai ir apdairiam bei racionaliam vandens naudojimui siekiant užtikrinti gerą vandens kokybę ir pakankamas geriamojo vandens atsargas didėjančiam žmonių skaičiui ir ateities kartoms;

107. palankiai vertina dalykiškas Audito Rūmų rekomendacijas ir ragina valstybes nares skirti daugiau dėmesio integruotai vandentvarkai, kuri naudinga ir aplinkos, ir ekonomikos požiūriu, ir kartu rengti savo programas ir projektus dėl Sąjungos bendro finansavimo, taip pat siekti kuo labiau didinti papildomą Sąjungos dalyvavimo įgyvendinant projektus naudą;

108. pabrėžia, kad siekiant išvengti trūkumų reikia paraiškų teikimo etape griežčiau tikrinti projektus; todėl ragina Komisiją nustatyti aiškesnius dotacijų paraiškų vertinimo kriterijus tam, kad būtų padidintas procedūrų ir jų rezultatų efektyvumas bei nuoseklumas, ir taip toliau gerinti gairių ir kontrolinių sąrašų naudojimą, taip pat ragina užtikrinti, kad būtų imamasi tinkamų tolesnių veiksmų tais atvejais, kai nesuteikiama prašyta informacija ar nesiimama reikiamų veiksmų;

109. yra sukrėstas Audito Rūmų padarytų išvadų, kad nors kai kurie projektai užbaigti keleriais metais anksčiau, negu buvo atliktas auditas, jie vis dar neveikė, nes trūko papildomos infrastruktūros; todėl ragina valstybes nares stengtis geriau planuoti projektus siekiant užtikrinti, kad dėl trūkstamų tinklo dalių nebūtų vilkinamas tokių brangių infrastruktūrų, kaip vandens tiekimo sektoriaus infrastruktūros, veikimas;

110. be to, siekiant užtikrinti geresnį planavimą, ragina valstybes nares atlikti išsamius poreikių vertinimus ir, apsvarstant galimybę susigrąžinti iš vartotojų patirtas sąnaudas, kiek įmanoma užtikrinti, kad investicijos būtų efektyvios ir ekonomiškos, taip pat ragina didinti vandens vartojimo efektyvumą tam, kad būtų saugomi vandens ištekliai, ir taip pat numatyti tikslą didinti vandens vartojimo efektyvumą bei mažinti nuostolius;

111. prašo valstybių narių užtikrinti geresnį koordinavimą ir į projekto planavimą įtraukti daugiau suinteresuotų subjektų tam, kad būtų išvengta tokių atvejų, kai savivaldybė investuoja siekiant didinti vandens tiekimo pajėgumus, tačiau neatsižvelgia į dėl kitų toje pačioje savivaldybėje vykdytų investicijų sumažėjusį vartojimą, arba kai investuojama į viršmunicipalinio lygmens tiekimo sistemą savivaldybėms neįsipareigojus ja naudotis;

XI dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 10/2010 pavadinimu „Specialios priemonės, skirtos atokiausių Sąjungos regionų ir mažųjų Egėjo jūros salų žemės ūkiui remti“

112. palankiai vertina Audito Rūmų ataskaitą ir Komisijos atsakymus;

113. pritaria Audito Rūmų 1 rekomendacijai; pripažįsta, atsižvelgdamas į 2006 m. sausio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 247/2006, nustatančio specialias žemės ūkio priemones atokiausiems Sąjungos regionams[14], 12 straipsnį, kad subsidiarumo principas taikomas rengiant programas pagal Komisijos nustatytas gaires; supranta, kad vadovaujantis nustatytomis gairėmis reikia imtis teisingų priemonių nacionaliniu lygmeniu; palankiai vertina Komisijos vaidmenį, į kurį taip pat įeina gairių valstybėms narėms pateikimas, nustatant, ar programos atitinka Sąjungos teisės aktus, ir derinant jas su nacionalinėmis valdžios institucijomis programavimo etapu; ypač pabrėžia Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo stiprinimo svarbą siekiant gerinti priežiūros rodiklius ir veiksmingumą;

114. pritaria Audito Rūmų 2 rekomendacijai; palankiai vertina Tarybos reglamento (EB) Nr. 247/2006 atitinkamo straipsnio pakeitimą, kaip siūlė Komisija, siekdama supaprastinti valstybių narių kasmetinės peržiūros procesą;

115. pritaria Audito Rūmų 3 rekomendacijai; pripažįsta, kad subsidiarumo principas taikomas nustatant priemones; pažymi, kad, labiau įtraukus programų dalyvius ir atlikus išsamesnę ekonominę analizę atitinkamose valstybėse narėse, priemonės gali būti veiksmingesnės; pažymi, kad nustatant priemones nacionaliniu lygmeniu reikia tinkamai atsižvelgti į tvarius tikslus siekiant, kad pagrindinis dėmesys nebūtų skiriamas paviršutiniškoms priemonėms; mano, kad kai kuriuose regionuose pagrįsta teikti vienodo dydžio pagalbą ir vien su gamyba susijusią pagalbą, tačiau ragina kurti tvarius metodus, kuriais atitinkamuose regionuose būtų užtikrinamas perspektyvus ūkininkavimas;

116. pritaria Audito Rūmų 4 rekomendacijai; ragina valstybes nares sukurti bendrų priežiūros rodiklių gaires; supranta, kad dėl šalių, kuriose įgyvendinamos atskiros programos, savitumų sunkiau numatyti visoje Sąjungoje taikytinus kontrolės rodiklius; vis dėlto mano, kad bendri kontrolės rodikliai būtini siekiant tvarios žemės ūkio ir kaimo vietovių plėtros; palankiai vertina Komisijos konsultacijas su valstybėmis narėmis siekiant nustatyti bendrus kontrolės rodiklius programoms, taikomus nuo 2011 m.; mano, kad šios konsultacijos – tai metodas, kuris gali būti naudojamas kaip modelis kitose srityse, kuriose teikiamas Sąjungos finansavimas;

117. pritaria Audito Rūmų 5 rekomendacijai; palankiai vertina Audito Rūmų pasiūlymą sutrumpinti penkerių metų trukmės laikotarpį tarp programų vertinimų; atkreipia dėmesį į Komisijos atsakymus dėl šio Audito Rūmų pasiūlymo; rekomenduoja, kaip ir Audito Rūmai, penkerių metų trukmės laikotarpį tarp programų vertinimų sutrumpinti iki vienų metų, nepaisant to, kad valstybės narės kasmet Komisijai pateikia įgyvendinimo ataskaitas; be to, siūlo įdiegti informacinę valdymo sistemą, skirtą valstybių narių, remiantis reprezentatyviais kontrolės rodikliais, surinktiems duomenims stebėti, kuri padėtų veiksmingiau bei tvariau panaudoti finansinę pagalbą;

118. ragina Komisiją veiksmingiau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija nė vienos valstybės negali priversti įgyvendinti siūlomų pakeitimų, kurie skirti programų tvarumui padidinti; mano, kad į kontrolės priemones labiau įtraukus Komisiją padidės programų veiksmingumas;

o o

1. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir Audito Rūmams bei pasirūpinti, kad ji būtų paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

8.2.2011

Vystymosi komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl Europos Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų atsižvelgiant į 2009 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą Komisijai

(2010/2204(DEC))

Nuomonės referentas: Charles Goerens

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

Specialioji ataskaita Nr. 18/2009 „EPF paramos Rytų ir Vakarų Afrikos regioninei ekonominei integracijai veiksmingumas“

1. pripažįsta, kad regioninė ekonominė integracija gali skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą besivystančiose šalyse ir prisidėti prie skurdo mažinimo; taigi palankiai vertina tai, kad per aptariamą finansinį laikotarpį Europos plėtros fondo (EPF) finansavimas šioje srityje padidėjo daugiau nei du kartus;

2. apgailestauja, kad iš EPF skiriama parama regioninei integracijai iki šiol nebuvo visiškai veiksminga, daugiausiai dėl Afrikos valdžios institucijų gebėjimų trūkumo, iš dalies sutampančios narystės Afrikos regioninėse ekonominėse organizacijose, dėl kurios buvo dubliuojamos pastangos ir eikvojami ištekliai, taip pat netinkamos Komisijos delegacijų paramos ir koordinavimo, kurių priežastis iš esmės yra išteklių trūkumas;

3. taigi ragina Komisiją stiprinti Rytų ir Vakarų Afrikos regioninių ekonominių organizacijų ir jų institucijų gebėjimų ugdymą, įskaitant paramą nacionaliniams parlamentams ir vietos pilietinei visuomenei, ir gerbiant šalių partnerių vadovavimą procesui skatinti regioninių blokų konvergenciją siekiant su laiku panaikinti iš dalies sutampančią narystę;

4. ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą skirti daugiau išteklių, kad būtų sudarytos sąlygos delegacijoms veiksmingiau valdyti regioninės integracijos procesus ir būtų užtikrintas geresnis regioninių ir nacionalinių programų koordinavimas ir didesnis nuoseklumas;

5. primygtinai tvirtina, jog Sąjunga neturėtų daryti spaudimo Afrikos valstybėms, kad jos greičiau pasirašytų ekonominės partnerystės susitarimus arba į juos įtrauktų daugiau klausimų negu jos pageidauja, ir kad sudarydama ekonominės partnerystės susitarimus su atskiromis šalimis Sąjunga turėtų stengtis nepakenkti egzistuojančioms regioninėms grupėms;

6. reikalauja, kad mažesnėms valstybėms, visų pirma mažiausiai išsivysčiusioms šalims, skiriamos lėšos būtų dažniau naudojamos tvariam ekonomikos vystymui, pvz., taikant gerovės kūrimo priemones, siekiant sumažinti šių šalių priklausomybę nuo regiono ekonominių milžinių, pvz., Nigerijos Vakarų Afrikoje; ragina Komisiją toliau finansuoti regionines programas, kitaip vadinamas AKR vidaus programomis, kurios apima kelias ar visas tam tikro regiono šalis;

Specialioji ataskaita Nr. 15/2009 „Jungtinių Tautų organizacijų teikiama ES pagalba: sprendimų priėmimas ir priežiūra“

7. pažymi, kad Sąjungos vystymuisi skirtos lėšos, kurias paskirsto JT institucijos, nuo 2002 m. iki 2008 m. padidėjo dvigubai ir siekia daugiau negu 1 mlrd. eurų;

8. džiaugiasi, kad veikiant per JT institucijas galima kurti masto ekonomiją ir dėl geresnio donorų koordinavimo veiksmingiau teikti pagalbą, tačiau pabrėžia, kad tai nebūtinai visada aktualu, nes pilietinės visuomenės organizacijos dažnai turi vertingų žinių apie vietos aplinkybes ir jų įtraukimas gali paskatinti didesnę besivystančių šalių partnerių atsakomybę;

9. yra susirūpinęs, kad Audito Rūmai nustatė, jog pagal griežtus objektyvaus ir skaidraus partnerių atrinkimo teisinius reikalavimus nelengva nustatyti praktinius kriterijus, kuriais būtų galima pagrįsti sprendimų priėmimą;

10. taigi ragina Komisiją nustatyti aiškius atrankos kriterijus ir procedūras, kurios kiekvienu atveju užtikrintų veiksmingiausio ir efektyviausio pagalbos teikimo mechanizmo pasirinkimą;

11. ragina Komisiją atidžiau stebėti JT įgyvendinamus pagalbos projektus siekiant nustatyti jų tikrąjį poveikį ir išlaidų veiksmingumą;

12. primygtinai ragina Komisiją pateikti daugiau informacijos apie EPF įgyvendinimą nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis AKR šalyse ir užtikrinti, kad apie Sąjungos finansuojamą veiklą užsienyje būtų plačiau žinoma.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

[1] OL L 69, 2009 3 13.
[2] OL C 308, 2010 11 12, p. 1.
[3] OL C 303, 2010 11 9, p. 1.
[4] OL C 308, 2010 11 12, p. 129.
[5] Priimti tekstai, P7_TA(2011)0000.
[6] OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
[7] Priimti tekstai, P7_TA(2011)0000 (rezoliucija dėl Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo).
[8] Specialioji ataskaita Nr. 2/2010, Komisijos atsakymas dėl 25–26 punktų. „Europos infrastruktūrų optimizavimo sistemos tikslas – gerinti Europos infrastruktūras tinkamai pagrįstais atvejais teikiant nedidelę paramą, skirtą plėtoti ribotą skaičių naujų infrastruktūrų projektų tinkamai pagrįstais atvejais, kai tokia parama galėtų turėti esminį poveikį didinant Europos pridėtinę vertę.“
[9] Specialioji ataskaita Nr. 6/2010, 43 punktas.
[10] Specialioji ataskaita Nr. 6/2010, 72 punktas.
[11] Specialioji ataskaita Nr. 6/2010, 73 punktas.
[12] Specialioji ataskaita Nr. 6/2010, rekomendacija nr. 2.
[13] Specialioji ataskaita Nr. 6/2010, Komisijos atsakymas dėl 58 punkto.
[14] OL L 42, 2006 2 14, p. 1.

Teisinė informacija - Privatumo politika