Procedūra : 2010/0278(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0180/2011

Pateikti tekstai :

A7-0180/2011

Debatai :

PV 22/06/2011 - 16
PV 22/06/2011 - 18
CRE 22/06/2011 - 15

Balsavimas :

PV 23/06/2011 - 12.13
PV 23/06/2011 - 12.16
CRE 23/06/2011 - 12.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
PV 28/09/2011 - 4.9
CRE 28/09/2011 - 4.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0422

PRANEŠIMAS     ***I
PDF 386kWORD 451k
2011 m. gegužė 2 d.
PE 454.626v04-00 A7-0180/2011

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje

(COM(2010)0524 – C7-0298/2010 – 2010/0278(COD))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Pranešėja: Sylvie Goulard

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ APIE TEISINĮ PAGRINDĄ
 Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 PROCEDŪRA

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje

(COM(2010)0524 – C7-0298/2010 – 2010/0278(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0524),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 121 ir 126 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0298/2010),

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl siūlomo teisinio pagrindo,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos centrinio banko nuomonę(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 ir 37 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0180/2011),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

EUROPOS PARLAMENTO POZICIJA

PER PIRMĄJĮ SVARSTYMĄ(2)*

---------------------------------------------------------

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 136 straipsnį kartu su 121 straipsnio 6 dalimi, 122 straipsnio 2 dalimi ir 3 straipsnio 1 dalies c punktu,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisės akto pasiūlymą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą,

kadangi:

(1)      Valstybės narės, kurių valiuta yra euro, yra ypač suinteresuotos ir įpareigotos įgyvendinti ekonominę politiką, kuria skatinamas tinkamas ekonominės ir pinigų sąjungos veikimas, ir vengti politikos, dėl kurios jai kiltų pavojus.

(2)      Siekiant užtikrinti tinkamą ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą, Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) leidžiama euro zonoje imtis specialių priemonių, kuriomis nustatomi didesni reikalavimai nei visoms valstybėms narėms taikomomis nuostatomis.

(2a)    Patirtis, įgyta per pirmąjį ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo dešimtmetį, ir padarytos klaidos rodo, kad reikia gerinti Sąjungos ekonomikos valdyseną, kuri turėtų būti grindžiama didesne nacionaline atsakomybe už bendrai sutartas taisykles ir politiką bei tvirtesne Sąjungos lygmens nacionalinės ekonominės politikos priežiūros sistema.

(2b)    Geresnė ekonomikos valdysenos sistema turėtų būti paremta keliomis tarpusavyje susijusiomis ir tarpusavyje derančiomis tvaraus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo politikos kryptimis, ypač Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija, itin daug dėmesio skiriant vidaus rinkos vystymui ir stiprinimui, tarptautinių prekybos ryšių plėtojimui ir konkurencingumui, veiksmingai perviršinio biudžeto deficito prevencijos ir koregavimo sistemai (Stabilumo ir augimo paktas), tvirtai makroekonominio disbalanso prevencijos ir panaikinimo sistemai, minimaliems nacionalinių biudžeto sistemų reikalavimams, sustiprintam finansų rinkų reguliavimui ir priežiūrai (įskaitant Europos sisteminės rizikos valdybos makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą) ir patikimam nuolatiniam krizės įveikimo mechanizmui.

(2c)     Stabilumo ir augimo paktas ir užbaigta ekonomikos valdysenos sistema turėtų papildyti Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją ir būti su ja suderinami.

(2d)    Ekonomikos valdysena turėtų būti stiprinama kartu stiprinant Sąjungos ekonomikos valdysenos demokratinį teisėtumą ir to reikėtų siekti į ekonominės politikos koordinavimo procedūras aktyviau ir laiku įtraukiant Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus.

(2e)     Dėl metinių Komisijos politikos rekomendacijų turėtų būti diskutuojama Europos Parlamente prieš pradedant diskusijas Taryboje.

(2f)     Dinamiškos bendrosios rinkos sukūrimas ir jos išsaugojimas turėtų būti laikomi tinkamo ir sklandaus ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo elementu.

(2g)               SESV taip pat numatyta, kad nustatydama ir įgyvendinama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga turėtų atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su aukšto lygio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu ir kova su socialine atskirtimi.

(2h)    Europos Vadovų Taryba, susitikusi 2010 m. birželio 17 d., priėmė naują darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategiją „Europa 2020“, siekdama, kad po krizės ES taptų stipresnė ir jos ekonomika būtų orientuota į pažangų, tvarų ir integracinį augimą, taip pat užtikrintų aukšto lygio užimtumą, produktyvumą ir socialinę sanglaudą. Be to, Europos Vadovų Taryba, siekdama užtikrinti, kad valstybėms narėms koordinavimas Europos lygmeniu būtų naudingas ankstyvuoju etapu ir kad pagerėtų priežiūra bei tuo pat metu būtų vykdomas biudžeto priemonių ir struktūrinių reformų, kuriomis skatinamas augimas ir užimtumas, vertinimas, nusprendė 2011 m. sausio 1 d. pradėti Europos ekonominės politikos koordinavimo semestrą.

(2i)     Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras (semestras) turėtų atlikti esminį vaidmenį įgyvendinant reikalavimą pagal SESV 121 straipsnio 1 dalį, kad valstybės narės vertintų savo ekonominę politiką kaip bendro intereso sritį ir atitinkamai ją derintų. Skaidrumas, atskaitomybė ir nepriklausoma priežiūra yra neatsiejamos sustiprintos ekonomikos valdysenos dalys. Taryba ir Komisija atitinkamais ekonominės politikos koordinavimo procedūrų etapais turėtų paskelbti ir nurodyti savo pozicijų ir sprendimų priežastis.

(2j)     Reikia visapusiškai ir integruotai įveikti skolos krizę euro zonoje, nes daliniai sprendimai iki šiol buvo neveiksmingi.

(2k)    Valstybės narės, kurios nėra įsivedusios euro, neprivalo įgyvendinti šio reglamento.

(2l)     Komisija turėtų atlikti didesnį koordinavimo vaidmenį taikant sustiprintos priežiūros procedūras, ypač susijusias su atskirų valstybių narių vertinimu, stebėsena, misijomis į vietą, rekomendacijomis ir išankstiniais įspėjimais.

(2m)   Nepažeidžiant valstybių narių teisių ir įsipareigojimų pagal SESV valstybės narės, kurios nėra įsivedusios euro, turėtų turėti teisę taikyti ekonomikos valdysenos teisės aktus.

(2n)    Komisija turėtų vaidinti didesnį ir labiau nepriklausomą vaidmenį taikant sustiprintą priežiūros procedūrą, susijusią su atskirų valstybių narių vertinimu, stebėsena, misijomis, rekomendacijomis ir įspėjimais. Ypač turėtų būti sumažintas Tarybos vaidmuo vykdant veiksmus, galinčius nulemti sankcijų taikymą, ir pagal SESV, kur tik įmanoma, reikėtų rengti balsavimą Taryboje pagal atvirkštinės kvalifikuotos daugumos tvarką.

(2o)    Skaidrumas, tarpusavio paramos veiksmingumas ir tarpusavio spaudimas yra neatsiejamos stipresnės ekonomikos valdysenos Sąjungoje dalys vadovaujantis Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo sąlygomis bei stabilumo ir konvergencijos programų formos ir turinio gairėmis, kurias 2010 m. rugsėjo 7 d. patvirtino Taryba.

(2p)    Gali būti nustatytas dialogas ekonomikos klausimais su Europos Parlamentu, kuriuo sudaromos sąlygos Komisijai viešai paskelbti savo analizes ir vienos ar kelių susijusių valstybių narių ekonomikos ir finansų ministrams reaguoti. Tokiomis tarpvalstybinėmis viešomis diskusijomis galėtų būti sudarytos sąlygos valstybėms narėms atsižvelgti į nacionalinių sprendimų šalutinį poveikį ir sąlygos viešam tarpusavio spaudimui.

(2q)    Šis reglamentas jį priėmus turėtų įsigalioti kuo greičiau. Vis dėlto Komisija, teikdama pasiūlymus dėl šio reglamento įgyvendinimo priemonių, turėtų atsižvelgti į atitinkamų valstybių narių dabartinę ekonomikos padėtį ir visus kitus atitinkamus veiksnius.

(2r)     Kad būtų labiau pasitikima Europos statistika ir užtikrinamas nacionalinių statistikos institucijų profesinis nepriklausomumas, valstybės narės turėtų ir toliau laikytis įsipareigojimo įgyvendinti 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos(4), ypač vadovautis statistikos principais, nustatytais Europos statistikos praktikos kodekse, kuriuos Komisija patvirtino savo 2005 m. gegužės 25 d. rekomendacijoje dėl nacionalinių ir Bendrijos statistikos institucijų nepriklausomumo, vientisumo ir atskaitomybės. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad nacionalinėms statistikos institucijoms būtų suteikta būtina nepriklausomybė sprendžiant biudžeto asignavimų ir statistinės informacijos skelbimo klausimus ir numatyta skaidri vyresniųjų pareigūnų paskyrimo ir atleidimo procedūra. Be to, nacionaliniams audito rūmams taip pat turėtų būti suteikta tokio paties lygmens profesinė nepriklausomybė, kad būtų užtikrintas visiškas pasitikėjimas pranešimų teikimu Europos lygmeniu.

(3)      Kad būtų galima veiksmingiau užtikrinti biudžeto priežiūros vykdymą euro zonoje, būtina nustatyti paskatas ir papildomas sankcijas. Taikant tas sankcijas turėtų padidėti Sąjungos fiskalinės priežiūros sistemos patikimumas ir taikant paskatas turėtų būti stiprinama atitiktis.

(3a)    Biudžeto priežiūros sistema bet kuriuo atveju turėtų remti Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo tikslus. Ji, ypač ekonominio nuosmukio sąlygomis, turėtų būti derinama su veiksmingomis pastangomis skatinti tvarų ekonominį augimą, socialinės sanglaudos apsaugą ir darbo vietų kūrimą atsižvelgiant į konkrečius valstybių narių prioritetus ir poreikius.

(4)      Šiame reglamente nustatytomis taisyklėmis turėtų būti užtikrinta, kad būtų laiku taikomi sąžiningi, laipsniško poveikio ir veiksmingi mechanizmai siekiant, kad būtų laikomasi Stabilumo ir augimo pakto prevencinės ir korekcinės dalių, visų pirma 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo(5) ir 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo(6).

(4a)    Savo 2010 m. spalio 20 d. rezoliucijoje su rekomendacijomis Komisijai dėl Sąjungos ekonomikos valdymo gerinimo ir stabilumo sistemos stiprinimo, ypač euro zonoje, Europos Parlamentas ragina „nustatyti pernelyg didelio įsiskolinimo prevencijos ir su juo susijusių klausimų sprendimo veiksmingą ir patikimą mechanizmą“ ir atsižvelgdamas į tai prašo, kad per ateinančius metus būtų atliktas poveikio vertinimas ir įgyvendinamumo tyrimas siekiant sukurti nuolatinį mechanizmą arba įstaigą (Europos valiutos fondą), kuris padėtų išvengti moralinės žalos ir kuris užtikrintų visos euro zonos ir valstybių narių, kurių valiuta yra euro, stabilumą.

(4b)    Valstybės narės, kurių valiuta yra euro, iki {...} turėtų sujungti valstybės garantuotos skolos dalį pagal bendrąją ir individualiąją atsakomybę (Europos vertybiniai popieriai). Europos vertybiniams popieriams turėtų būti teikiama pirmenybė nacionalinių vyriausybių turimų įsiskolinimų atžvilgiu ir dėl jų euras galėtų tapti patrauklesnis kaip rezervinė valiutą. Siekiant stiprinti fiskalinę drausmę toms šalims, kurių ekonominė ir fiskalinė politika patikima, turėtų būti leidžiama pasiskolinti iki ... procentų jų bendrojo vidaus produkto (BVP), o šalys, kurių ekonominė arba fiskalinė būklė prastesnė, turėtų sumokėti įmoką ar papildomas palūkanas arba Europos vertybiniais popieriais galėtų pasiskolinti mažesnę savo BVP atitinkančią procentinę dalį. Jeigu dalyvaujančios šalies ekonomika ar fiskalinė politika nuolat netvari, jos dalyvavimas leidžiant Europos vertybinius popierius turėtų būti sustabdomas.

(4c)     Siekiant apsaugoti euro zonos finansinį stabilumą turėtų būti įsteigtas Europos valiutos fondas, kuris turėtų perimti dabartines Europos finansinio stabilumo fondo ir Europos stabilumo mechanizmo ir bet kokios būsimos struktūros, kuriai būtų perduotos jų pareigos, užduotis.

(4d)    Pajamos, gaunamos iš nepanaudotų mokėjimų asignavimų Sąjungoje, turėtų būti panaudotos Sąjungos prioritetams ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo srityje finansuoti.

(4e)     Dėl rinkų nepastovumo ir kai kurių valstybių narių, kurių valiuta yra euro, vyriausybinių obligacijų platinimo lygio reikia imtis ryžtingų veiksmų, kad būtų išsaugotas euro stabilumas.

(4f)     Didinant likvidumą naujoje visuotinėje euroobligacijų rinkoje galėtų būti sumažintos valstybių narių finansinės išlaidos ir euras galėtų būti propaguojamas kaip saugi valiuta.

(5)      Pagal Stabilumo ir augimo pakto prevencinę dalį valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, taikant sankcijas siekiama suteikti paskatų įgyvendinti tvarią fiskalinę politiką. Tokia politika turėtų būti užtikrinama, kad išlaidos ir viešojo sektoriaus pajamos būtų subalansuotos nepažeidžiant būsimų kartų interesų.

(5a)    Taisyklės, nustatytos šiame reglamente, turėtų apimti tokias priemones kaip paskatos laikytis reikalavimų pakilimo laikotarpiais.

(5b)               Vienkartinė bauda turėtų būti taikoma, jei valstybė narė manipuliuoja finansiniais duomenimis, klastoja statistiką arba nusižengusi sąmoningai pateikia klaidinančią informaciją. Valstybė narė neturėtų būti baudžiama du kartus už tą patį sąmoningą pažeidimą.

(6)      Įgyvendinant tvarią fiskalinę politiką turėtų būti veiksmingai pasiektas vidutinės trukmės biudžeto tikslas ir jo turėtų būti laikomasi. Vidutinės trukmės biudžeto tikslo laikymasis turėtų leisti valstybėms narėms įveikti įprastus cikliškus svyravimus išlaikant ▌3 % pamatinės BVP vertės valstybės biudžeto deficitą ir užtikrinti sparčią pažangą siekiant fiskalinio tvarumo. Atsižvelgiant į tai, vidutinės trukmės biudžeto tikslas turėtų suteikti erdvės biudžeto pokyčiams, pirmiausia ▌valstybės investicijų, kurios padėtų siekti Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo ir užimtumo tikslų, srityje.

(7)      Pagal Stabilumo ir augimo pakto prevencinę dalį paskata įgyvendinti tvarią fiskalinę politiką turėtų būti laikinai taikomas įpareigojimas valstybei narei, kurios valiuta yra euro ir kurios pažanga konsoliduojant biudžetą yra nepakankama, įnešti palūkaninį indėlį. Šis įpareigojimas turėtų būti taikomas tuo atveju, kai po pradinio Komisijos įspėjimo valstybės narės veiksmai, nors ir nelaikomi perviršinio deficito draudimo pažeidimu, ir toliau yra neatsargūs ir potencialiai žalingi sklandžiam ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui, todėl Taryba pateikia rekomendaciją pagal SESV 121 straipsnio 4 dalį.

(8)      Reikalautas palūkaninis indėlis turėtų būti grąžinamas atitinkamai valstybei kartu su sukauptomis palūkanomis, kai tik Taryba įsitikina, kad padėtis, dėl kurios taikytas įpareigojimas tą indėlį įnešti, ištaisyta.

(9)      Pagal Stabilumo ir augimo pakto korekcinę dalį sankcijos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, turėtų būti įpareigojimas įnešti nepalūkaninį indėlį, susijęs su Tarybos sprendimu, kuriuo nustatoma, kad yra susidaręs perviršinis deficitas, ir įpareigojimas sumokėti baudą tuo atveju, jei nesilaikoma Tarybos rekomendacijos ištaisyti perviršinio valdžios sektoriaus deficito padėtį. Šios sankcijos turėtų būti skiriamos nepriklausomai nuo to, ar atitinkamai valstybei narei anksčiau buvo nustatytas įpareigojimas įnešti palūkaninį indėlį.

(10)    Šiame reglamente numatyto palūkaninio indėlio, nepalūkaninio indėlio ir baudos dydis turėtų būti nustatomas taip, kad būtų užtikrinta, kad pagal Stabilumo ir augimo pakto prevencinę ir korekcinę dalis stengiantis išvengti cikliškumo sankcijos būtų pagrįstai laipsniškos, o valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, būtų suteikta pakankamai paskatų laikytis Sąjungos fiskalinės sistemos reikalavimų. Kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1467/97 12 straipsnyje, baudą, susijusią su SESV 126 straipsnio 11 dalimi, sudaro pastovi sudedamoji dalis, lygi 0,2 % BVP, ir kintama sudedamoji dalis. Taigi sankcijų laipsniškumas ir vienodos sąlygos valstybėms narėms užtikrinami tuomet, jei palūkaninio indėlio, nepalūkaninio indėlio ir baudos, nurodytų šiame reglamente, dydis yra lygus 0,2 % BVP, t. y. baudos, susijusios su SESV 126 straipsnio 11 dalimi, pastovios dalies dydžiui.

(11)    Reikėtų numatyti galimybę Tarybai sumažinti arba panaikinti valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, paskirtas sankcijas, remiantis Komisijos pasiūlymu, pateiktu gavus pagrįstą atitinkamos valstybės narės prašymą. Taikant Stabilumo ir augimo pakto korekcinę dalį, Komisija taip pat turėtų turėti galimybę siūlyti sumažinti sankcijos dydį arba ją panaikinti, atsižvelgdama į išimtines ekonomines aplinkybes.

(11a)  Nukrypdama nuo baudos sumos, kuri nustatoma pagal standartinį skaičiavimą, Komisija turėtų turėti galimybę pasiūlyti baudą sumažinti arba panaikinti, siekdama atsižvelgti į visų sankcijų, taikomų pagal ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2011 [dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniam makroekonominiam disbalansui naikinti euro zonoje] ir ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2011 [dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo], kaupimosi poveikį.

(12)    Panaikinus perviršinį deficitą, nepalūkaninis indėlis turėtų būti grąžintas, o už tokius indėlius gautos palūkanos ir surinktos baudos turėtų būti skirtos nuolatinio stabilumo mechanizmui. Kol nebus sukurtas šis mechanizmas palūkanos ir baudos turėtų būti kaip atidėjimai skirtos rizikos pasidalijimo finansinėms priemonėms, susijusioms su ES svarbiais projektais, kuriuos finansuoja Europos investicijų bankas, laikantis prie Sutarčių pridėto Protokolo Nr. 5 dėl Europos investicijų banko statuto nuostatų.

(13)    Įgaliojimas priimti atskirus sprendimus, kuriais taikomi šiame reglamente nurodyti sankcijų mechanizmai, turėtų būti suteiktas Tarybai. Taryboje koordinuojant valstybių narių ekonominę politiką, kaip nurodyta SESV 121 straipsnio 1 dalyje, šie atskiri sprendimai yra būtini tolesni veiksmai, pagal SESV 121▌, 126 ir 148 straipsnius ir reglamentus (EB) Nr. 1466/97 ir (EB) Nr. 1467/97 Tarybai priėmus priemones.

(13a) Siekiant skatinti atskaitingumą ir nacionalinę atsakomybę, Taryba turėtų susirinkti ir svarstyti klausimą viešai, kai diskutuoja ir priima išvadas ir rekomendacijas dėl šių svarbių klausimų, kurie turi įtakos Europos Sąjungos ir jos piliečių interesams.

(14)    Šiame reglamente pateiktos bendrosios veiksmingo reglamentų (EB) Nr. 1466/97 ir (EB) Nr. 1467/97 vykdymo užtikrinimo taisyklės, todėl jis turėtų būti priimtas pagal įprastą teisėkūros procedūrą, nurodytą Sutarties 121 straipsnio 6 dalyje.

(15)    Kadangi tikslo sukurti vienodą sankcijų mechanizmą valstybės narės negali deramai pasiekti, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(15a)  Kad būtų užtikrintas nuolatinis dialogas su valstybėmis narėmis, kuriuo siekiama šio reglamento tikslų, Komisija turėtų rengti vizitus dialogo ir priežiūros tikslais.

(15b)  Komisija reguliariai turėtų atlikti išsamų ekonomikos valdysenos sistemos ir ypač jos paskatų ir sankcijų veiksmingumo ir tinkamumo vertinimą. Tokie vertinimai prireikus turėtų būti papildyti atitinkamais pasiūlymais.

(15c)   Taikant sankcijas turi būti konkrečiai atsižvelgiama į priemones, kurių imtasi reaguojant į konkrečias rekomendacijas, skirtas valstybėms narėms pagal „Europos semestrą“.

(15d)  Visos valstybės narės turėtų glaudžiai bendradarbiauti siekdamos įgyvendinti Stabilumo ir augimo pakto tikslus. Vertinant šiame skyriuje numatytas sankcijas reikia atsižvelgti į nacionalinės politikos šalutinį poveikį ir šalutinį poveikį nacionalinei politikai.

(15e)   Už paskolas iš Europos valiutos fondo mokamos palūkanos, apskaičiuotos pagal išlaidas, tačiau gali būti pridėta tinkama rizikos premija. Padidinta išankstinė paskata gali būti įtraukta į sąlygas, siekiant paskatinti anksčiau grąžinti paskolas ir palengvinti skolininko grįžimą į kapitalo rinkas.

(15f) Komisija ir Taryba, taikydamos šį reglamentą, turėtų atsižvelgti į visus svarbius veiksnius ir atitinkamų valstybių narių ekonomikos ir biudžeto padėtį, ypač į tai, ar joms taikoma Europos Sąjungos / Tarptautinio valiutos fondo koregavimo programa. Be to, reikėtų įvesti pereinamąjį laikotarpį, kad valstybėms narėms būtų sudarytos sąlygos suderinti savo politiką su kai kuriomis šio reglamento nuostatomis,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyriusDalykas

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiuo reglamentu nustatoma paskatų ir sankcijų sistema, kuria siekiama geriau užtikrinti Stabilumo ir augimo pakto prevencinės ir korekcinės dalių vykdymą ir sustiprinti biudžetinės drausmės koordinavimą ir priežiūrą bei išsaugoti finansinį stabilumą euro zonoje.

1a. Siekiant sustiprinti Sąjungos institucijų, ypač Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos, iš vienos pusės, ir nacionalinių parlamentų, nacionalinių vyriausybių ir kitų atitinkamų valstybių narių institucijų, iš kitos pusės, dialogą ir užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę, atsakingas Europos Parlamento komitetas savo iniciatyva arba valstybės narės prašymu gali surengti viešas diskusijas ir klausymus Tarybos ir Komisijos vykdomos makroekonominės ir biudžetinės priežiūros klausimais. Komisija ir Taryba tinkamai atsižvelgia į tokių klausymų rezultatus.

2. Šis reglamentas taikomas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro.

2a. Šis reglamentas taip pat taikomas valstybei narei, kurios valiuta nėra euro ir kuri pranešė Komisijai apie savo pasirengimą taikyti šį reglamentą. Šis pranešimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Šis reglamentas šiai valstybei narei taikomas kitą dieną po tokio paskelbimo.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente:

(1) Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis – daugiašalės priežiūros, organizuojamos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97, sistema;

(2) Stabilumo ir augimo pakto korekcinė dalis – valstybių narių perviršinio deficito kontrolės procedūra, reglamentuojama SESV 126 straipsniu ir Reglamentu (EB) Nr. 1467/97;

(3) išimtinės ekonominės aplinkybės – aplinkybės, kai pamatinę vertę viršijantis valdžios sektoriaus biudžeto deficitas yra laikomas išimtiniu, kaip apibrėžta SESV 126 straipsnio 2 dalies a punkto antroje įtraukoje ir išaiškinta Reglamente (EB) Nr. 1467/97.

Ia SKYRIUS

Paskatos

2a straipsnisPajamos iš nepanaudotų mokėjimų asignavimų

Iš nepanaudotų mokėjimų asignavimų bendrajame Europos Sąjungos biudžete gaunamos pajamos gali būti perkeliamos į kitų metų Sąjungos biudžetą ir skiriamos programoms, kurios vykdomos įgyvendinant Sąjungos ekonomikos augimo strategiją visose valstybėse narėse ir prisidedant prie makroekonominio disbalanso išlyginimo.

II skyriusSankcijos pagal Stabilumo ir augimo pakto prevencinę dalį

3 straipsnis

Palūkaninis indėlis

1. Jei Taryba pagal SESV 121 straipsnio 4 dalį pateikia valstybei narei rekomendaciją imtis būtinų koregavimo priemonių tuo atveju, kai nukrypimai nuo vidurio laikotarpio biudžeto tikslų arba nuo tinkamų taisomųjų priemonių siekiant fiskalinės politikos išlieka arba yra ypač dideli ir reikšmingi, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1466/97 6 straipsnio 3 dalyje, remdamasi Komisijos pasiūlymu Taryba reikalauja įnešti palūkaninį indėlį. Laikoma, kad Taryba sprendimą priėmė, jei ji per 10 dienų nuo Komisijos pasiūlymo priėmimo kvalifikuota balsų dauguma nenusprendžia jo atmesti. Taryba gali iš dalies pakeisti pasiūlymą pagal SESV 293 straipsnio 1 dalį.

1a. Atitinkama valstybė narė gali paprašyti Europos Parlamento atsakingame komitete surengti klausymus arba viešas diskusijas. Šie klausymai arba viešos diskusijos sudaro sąlygas atitinkamos valstybės narės vyriausybei apginti savo poziciją dalyvaujant Komisijai ir euro grupės pirmininkui. Jei organizuojamas toks klausymas ar viešos diskusijos, 1 dalyje nurodytas laikotarpis pratęsiamas iki 20 dienų laikotarpio. Kviečiami dalyvauti atitinkamo lygmens Europos centrinio banko atstovai. Komisija ir Taryba tinkamai atsižvelgia į tokių klausymų rezultatus.

2. Komisijos siūlomas palūkaninis indėlis sudaro 0,2 % atitinkamos valstybės narės ▌bendrojo vidaus produkto (BVP), kuris nustatomas panaudojant naujausius Eurostato surinktus duomenis apie praėjusius metus.

3. Už indėlį mokamų palūkanų norma atitinka Komisijos kredito riziką ir atitinkamą investavimo laikotarpį.

4. Nukrypdama nuo 2 dalies, Komisija ▌per 10 dienų nuo 1 dalyje nurodytos Tarybos rekomendacijos priėmimo, gali siūlyti sumažinti palūkaninio indėlio sumą arba jį panaikinti:

a) dėl išimtinių ekonominių aplinkybių;

b) siekdama atsižvelgti į pagal Reglamentą (ES) Nr. .../2011 [dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniam makroekonominiam disbalansui naikinti euro zonoje] ir Reglamentą (ES) Nr. .../2011 [dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo] taikomų sankcijų kaupimosi poveikį.

5. Jei padėtis, dėl kurios pateikta 1 dalyje nurodyta rekomendacija, nebeegzistuoja, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, nusprendžia, kad indėlis ir už jį sukauptos palūkanos grąžinami atitinkamai valstybei narei. Taryba gali iš dalies pakeisti Komisijos pasiūlymą pagal SESV 293 straipsnio 1 dalį.

5a. Jei Taryba atsisako laikytis nuomonės, kad padėtis pasikeitė, atitinkama valstybė narė gali paprašyti Europos Parlamento atsakingo komiteto surengti viešą klausymą. Komisija ir Taryba tinkamai atsižvelgia į klausymo rezultatus.

III skyriusSankcijos pagal Stabilumo ir augimo pakto korekcinę dalį

4 straipsnisNepalūkaninis indėlis

1. Jei Taryba pagal SESV 126 straipsnio 6 dalį nusprendžia, kad valstybėje narėje yra susidaręs perviršinis deficitas, remdamasi Komisijos pasiūlymu Taryba reikalauja įnešti nepalūkaninį indėlį. Laikoma, kad Taryba sprendimą priėmė, jei ji per 10 dienų nuo Komisijos pasiūlymo priėmimo kvalifikuota balsų dauguma nenusprendžia jo atmesti. Taryba gali iš dalies pakeisti pasiūlymą pagal SESV 293 straipsnio 1 dalį.

1a. Atitinkama valstybė narė gali paprašyti Europos Parlamento atsakingame komitete surengti klausymus arba viešas diskusijas. Šie klausymai arba viešos diskusijos sudaro sąlygas atitinkamos valstybės narės vyriausybei apginti savo poziciją dalyvaujant Komisijai ir euro grupės pirmininkui. Jei organizuojamas toks klausymas ar viešos diskusijos, 1 dalyje nurodytas laikotarpis pratęsiamas iki 20 dienų laikotarpio. Kviečiami dalyvauti atitinkamo lygmens Europos centrinio banko atstovai. Komisija ir Taryba tinkamai atsižvelgia į tokių klausymų rezultatus.

2. Komisijos siūlomas nepalūkaninis indėlis sudaro 0,2 % atitinkamos valstybės narės BVP, kuris nustatomas panaudojant naujausius Eurostato surinktus duomenis apie praėjusius metus.

3. Jei valstybė narė yra pateikusi Komisijai palūkaninį indėlį pagal 3 straipsnį, tas palūkaninis indėlis paverčiamas nepalūkaniniu indėliu.

Jei anksčiau įnešto palūkaninio indėlio ir sukauptų palūkanų dydis viršija reikalaujamo nepalūkaninio indėlio dydį, skirtumo suma grąžinama valstybei narei.

Jei reikalaujamo nepalūkaninio indėlio dydis viršija anksčiau įnešto palūkaninio indėlio ir sukauptų palūkanų dydį, valstybė narė sumoka skirtumo sumą, kai įneša nepalūkaninį indėlį.

4. Nukrypdama nuo šio straipsnio 2 dalies, Komisija, ▌per 10 dienų nuo Tarybos sprendimo pagal SESV 126 straipsnio 6 dalį priėmimo, gali siūlyti sumažinti nepalūkaninio indėlio sumą arba jį panaikinti:

a) dėl išimtinių ekonominių aplinkybių;

b) siekdama atsižvelgti į pagal Reglamentą (ES) Nr. .../2011 [dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniam makroekonominiam disbalansui naikinti euro zonoje] ir Reglamentą (ES) Nr. .../2011 [dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo] taikomų sankcijų kaupimosi poveikį.

5 straipsnisBauda

1. Jei Taryba pagal SESV 126 straipsnio 8 dalį nusprendžia, kad valstybė narė per nustatytą laikotarpį nesiėmė veiksmingų priemonių atsižvelgdama į Tarybos rekomendaciją, remdamasi Komisijos pasiūlymu Taryba nusprendžia, kad valstybė narė turi sumokėti baudą. Laikoma, kad Taryba sprendimą priėmė, jei ji per 10 dienų nuo Komisijos pasiūlymo priėmimo kvalifikuota balsų dauguma nenusprendžia jo atmesti. Taryba gali iš dalies pakeisti pasiūlymą pagal SESV 293 straipsnio 1 dalį.

1a. Atitinkama valstybė narė gali paprašyti Europos Parlamento atsakingame komitete surengti klausymus arba viešas diskusijas. Šie klausymai arba viešos diskusijos sudaro sąlygas atitinkamos valstybės narės vyriausybei apginti savo poziciją dalyvaujant Komisijai ir euro grupės pirmininkui. Jei organizuojamas toks klausymas ar viešos diskusijos, 1 dalyje nurodytas laikotarpis pratęsiamas iki 20 dienų laikotarpio. Kviečiami dalyvauti atitinkamo lygmens Europos centrinio banko atstovai. Komisija ir Taryba tinkamai atsižvelgia į tokių klausymų rezultatus.

1b. Jei valstybė narė klastoja finansinius ar statistinius duomenis ar sąmoningai teikia klaidinančią informaciją, ypač jei dėl to pažeidžiamos Europos statistikos taisyklės, kuriomis paremti Reglamento (ES) Nr. [.../...] sprendimai, Taryba, gavusi pasiūlymą iš Komisijos, gali priimti sprendimą, kuriuo iš valstybės narės reikalaujama sumokėti baudą. Ši vienkartinė bauda lygi 0,5 % atitinkamos valstybės narės praėjusių metų BVP sumai. Laikoma, kad Taryba sprendimą priėmė, jei ji per dešimt dienų nuo Komisijos pasiūlymo priėmimo kvalifikuota balsų dauguma nenusprendžia jo atmesti. Taryba gali iš dalies pakeisti Komisijos pasiūlymą pagal SESV 293 straipsnio 1 dalį.

Atitinkama valstybė narė gali paprašyti Europos Parlamento atsakingame komitete surengti klausymus arba viešas diskusijas. Šie klausymai arba viešos diskusijos sudaro sąlygas atitinkamos valstybės narės vyriausybei apginti savo poziciją dalyvaujant Komisijai ir euro grupės pirmininkui. Jei organizuojamas toks klausymas ar viešos diskusijos, 1 dalyje nurodytas laikotarpis pratęsiamas iki 20 dienų laikotarpio. Kviečiami dalyvauti atitinkamo lygmens Europos centrinio banko atstovai. Komisija ir Taryba tinkamai atsižvelgia į tokių klausymų rezultatus.

2. Komisijos siūloma bauda sudaro 0,2 % atitinkamos valstybės narės BVP, kuris nustatomas panaudojant naujausius Eurostato surinktus duomenis apie praėjusius metus.

3. Jei valstybė narė yra pateikusi Komisijai nepalūkaninį indėlį pagal 4 straipsnį, tas nepalūkaninis indėlis paverčiamas bauda.

Jei anksčiau įnešto nepalūkaninio indėlio dydis viršija reikalaujamos baudos dydį, skirtumo suma grąžinama valstybei narei.

Jei reikalaujamos baudos dydis viršija anksčiau įnešto nepalūkaninio indėlio dydį arba jeigu nepalūkaninis indėlis anksčiau nebuvo įneštas, valstybė narė sumoka skirtumo sumą, kai ji moka baudą.

4. Nukrypdama nuo šio straipsnio 2 dalies, Komisija, ▌per 10 dienų nuo Tarybos sprendimo pagal SESV 126 straipsnio 8 dalį priėmimo, gali siūlyti panaikinti baudą arba sumažinti jos sumą:

a) dėl išimtinių ekonominių aplinkybių;

b) siekdama atsižvelgti į pagal Reglamentą (ES) Nr. .../2011 [dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniam makroekonominiam disbalansui naikinti euro zonoje] ir Reglamentą (ES) Nr. .../2011 [dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo] taikomų sankcijų kaupimosi poveikį.

Bendra metinė suma baudų, skirtų valstybei narei, išskyrus 1b dalyje nurodytą baudą, neturi viršyti 0,5 % valstybės narės BVP.

6 straipsnisNepalūkaninio indėlio grąžinimas

Jei Taryba pagal SESV 126 straipsnio 12 dalį nusprendžia panaikinti kai kuriuos arba visus savo sprendimus, bet koks valstybės narės Komisijai įneštas nepalūkaninis indėlis grąžinamas atitinkamai valstybei narei.

7 straipsnisPalūkanų ir baudų paskirstymas

Komisijos gautos palūkanos už indėlius, įneštus pagal 4 straipsnį, ir pagal 5 straipsnį surinktos baudos ▌įmokamos į stabilumo mechanizmą, skirtą ▌valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro ▌. Kol nebus sukurtas šis mechanizmas, palūkanos ir baudos kaip atidėjimai skiriamos rizikos pasidalijimo finansinėms priemonėms, susijusioms su ES svarbiais projektais, kuriuos finansuoja Europos investicijų bankas, laikantis prie Sutarčių pridėto Protokolo Nr. 5 dėl Europos investicijų banko statuto nuostatų.

IV skyriusBendrosios nuostatos

-8 straipsnisDialogas ir priežiūros vizitai

1. Komisija užtikrina nuolatinį dialogą su valstybių narių valdžios institucijomis pagal šio reglamento tikslus. Šiuo tikslu Komisija visose valstybėse narėse rengia vizitus nuolatinio dialogo ir, jei tikslinga, priežiūros tikslais.

Jei mano, kad tai reikalinga, Komisija gali pakviesti Europos centrinio banko ar kitų atitinkamų institucijų atstovus dalyvauti vizituose dialogo ir priežiūros tikslais.

2. Rengdama vizitus dialogo ir priežiūros tikslais, Komisija, jei tikslinga, perduoda savo preliminarias išvadas atitinkamai valstybei narei, kuri gali pateikti savo pastabas.

3. Rengdama vizitus dialogo tikslais Komisija peržiūri esamą ekonominę padėtį valstybėje narėje ir nustato riziką ar sunkumus, susijusius su šio reglamento tikslų laikymusi.

4. Rengdama vizitus priežiūros tikslais Komisija stebi procesą ir tikrina, ar buvo imtasi priemonių pagal Tarybos ir Komisijos sprendimus, vadovaujantis šio reglamento tikslais. Priežiūros vizitai rengiami tik išskirtiniais atvejais ir tik tuomet, jei yra didelė rizika ar kyla didelių sunkumų siekiant šių tikslų.

5. Komisija informuoja Ekonomikos ir finansų komitetą apie vizitų priežiūros tikslais priežastis.

6. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad sudarytų palankesnes sąlygas vizitams dialogo ir priežiūros tikslais. Komisijos prašymu ir savanoriškai valstybės narės jai suteikia visų atitinkamų nacionalinių valdžios institucijų pagalbą ruošiantis vizitams dialogo ir priežiūros tikslais ir juos rengiant.

-8a straipsnisSkaidrumas

Jei SESV nenustatyta kitaip, Taryba ir Komisija turi nurodyti ir paskelbti visų savo sprendimų ir rekomendacijų priežastis.

-8b straipsnisIntervencija ekstremalių situacijų atveju

Jei pradėtos taikyti atitinkamos procedūros [pagal SESV 126 straipsnį] nedavė rezultatų ir dėl valstybės narės perviršinio deficito, skolos lygio arba bet kokio kito pusiausvyros sutrikimo vis dar kyla grėsmė euro stabilumui, Komisija, remdamasi SESV 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir pasikonsultavusi su ECB, imasi visų būtinų euro apsaugojimo priemonių.

Komisijai paskelbus savo sprendimą Europos Parlamente nedelsiant organizuojamos diskusijos, kuriose dalyvauja Komisijos pirmininkas, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir euro grupės pirmininkas, taip pat atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) atstovai, siekiant apsvarstyti priemones, kurių ėmėsi Komisija. Kviečiami dalyvauti atitinkamo lygmens Europos centrinio banko atstovai. Komisija ir Taryba tinkamai atsižvelgia į šių diskusijų rezultatus.

Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali atšaukti Komisijos priemones.

Europos centrinis bankas informuojamas apie šiuos sprendimus.

8 straipsnisBalsavimas Taryboje

Dėl 3, 4 ir 5 straipsniuose nurodytų priemonių balsuoja tik tie Tarybos nariai, kurie atstovauja valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, o Taryba sprendimą priima neatsižvelgdama į Tarybos nario, atstovaujančio atitinkamai valstybei narei, balsavimą.

Ankstesnėje pastraipoje minėtų Tarybos narių kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal SESV 238 straipsnio 3 dalies a punktą.

Siekiant gerinti viešąjį tikrinimą, atskaitomybę ir nacionalinių įsipareigojimų prisiėmimą, kai aptariami ir priimami 3, 4, 5 ir 6 straipsniuose nurodyti sprendimai, svarstymai Taryboje yra vieši pagal 2006 m. rugsėjo 15 d. Tarybos sprendimo 2006/683/EC, Euratomas, patvirtinančio Tarybos darbo tvarkos taisykles, 8 straipsnio 3 dalį.

8a straipsnisPeržiūra

1. Iki ... * ir vėliau kas trejus metus Komisija paskelbia šio reglamento taikymo ataskaitą. Toje ataskaitoje, be kita ko, įvertinama:

a) ar paskatų ir sankcijų sistema yra veiksminga, tinkama ir proporcinga ir ar ją taikant užtikrinamas Stabilumo ir augimo pakto laikymasis;

b) ar teisiškai įmanomas atvirkštinės kvalifikuotos daugumos balsavimo Taryboje tvarkos taikymas visiems procedūros etapams.

2. Iki 2011 m. pabaigos Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, įskaitant poveikio vertinimą ir įgyvendinamumo tyrimą, prireikus pateikdama teisėkūros pasiūlymų dėl Europos valiutos fondo įsteigimo pagal Bendrijos taisykles, kad būtų pagerinta ekonomikos valdysena ir koordinavimas ES lygmeniu, išlaikomas euro zonos kaip visumos finansinis stabilumas ir stiprinama biudžetinė drausmė valstybėse narėse.

3. Europos valiutos fondas turėtų būti valdomas pagal Sąjungos taisykles ir turėti du pagrindinius tikslus:

a) veikti kaip nuolatinis krizės įveikimo mechanizmas ir perimti dabartines Europos finansinio stabilumo fondo ir Europos stabilumo mechanizmo ir bet kokios būsimos struktūros, kuriai būtų perduotos jų pareigos, užduotis;

b) leisti Europos vertybinius popierius pagal proporcingą ar bendrą atsakomybę.

4. Į Europos valiutos fondą pervedamos Komisijos gautos palūkanos už pagal [šio reglamento 3, 4 ir 5 straipsnius, Reglamento (EB) Nr. 1467/97 12 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. .../2011 [dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniam makroekonominiam disbalansui naikinti euro zonoje] 3 straipsnį] įneštus indėlius ir surinktas baudas.

Europos valiutos fondas gali turėti papildomų finansinių išteklių iš valstybių narių įnašų atsižvelgiant į jų Stabilumo ir augimo pakto laikymąsi.

2 dalyje nurodyti teisėkūros pasiūlymai pateikiami laiku, kad galėtų įsigalioti nuo 2013 m. sausio 1 d.

5. Iki 2011 m. pabaigos Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, įskaitant poveikio vertinimą ir įgyvendinamumo tyrimą, prireikus kartu pateikdama teisėkūros pasiūlymų ir, jei reikalinga, pasiūlydama Sutarties pakeitimą, kad būtų sukurta bendro Europos obligacijų (Europos vertybinių popierių) leidimo pagal bendrąją ir individualiąją atsakomybę sistema.

Šios sistemos tikslas – stiprinti fiskalinę drausmę ir užtikrinti euro zonos rinkų stabilumą, taip pat pasinaudojant likvidumo padidėjimu užtikrinti, kad valstybės narės, kurių reitingai geriausi, nenukentėtų nuo didesnių palūkanų, kurios atsiranda leidžiant Europos vertybinius popierius.

Šie teisėkūros pasiūlymai pateikiami laiku, kad galėtų įsigalioti nuo 2013 m. sausio 1 d.

Leidžiant Europos vertybinius popierius nedaromas neigiamas poveikis Europos investicijų banko užduotims ir Komisijos pasiūlytoms projektų obligacijoms, kuriomis siekiama finansuoti ilgalaikes ir į ateitį nukreiptas investicijas.

9 straipsnisĮsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja [xx] dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3 straipsnis netaikomas trejų metų pereinamuoju laikotarpiu nuo šio reglamento paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse pagal Sutartis.

Priimta [...]

Europos Parlamento vardu                              Tarybos vardu

Pirmininkas                                                     Pirmininkas

(1)

         Oficialiajame leidinyje dar nepaskelbta.

(2)

* Pakeitimai: naujas ar pakeistas tekstas ˛ymimas pusjuod˛iu kursyvu; išbrauktos teksto dalys ˛ymimos simboliu ▌.

(3)

          OL C , , p. .

(4)

         OL L 87, 2009 3 31, p. 164.

(5)

          OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

(6)

          OL L 209, 1997 8 2, p. 6.


TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ APIE TEISINĮ PAGRINDĄ

Sharon Bowles

Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto

Pirmininkei

BRIUSELIS

Tema:              Nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje (COM(2010)0524 – C7-0298/2010 – 2010/0278(COD)) teisinio pagrindo

Gerb. Pirmininke,

2011 m. kovo 4 d. laišku Jūs kreipėtės į Teisės reikalų komitetą pagal Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 2 dalį, kad šis pateiktų savo nuomonę dėl įvairių pasiūlymų dėl teisės aktų, kurių teisinio pagrindo pakeitimų pateikė Jūsų komitetas kaip atsakingas komitetas ir (arba) Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas, teisinio pagrindo tinkamumą.

Komitetas šį klausimą apsvarstė 2011 m. balandžio 12 d. posėdyje.

Ekonomikos valdysenos teisės aktų paketu siekiama patenkinti poreikį labiau koordinuoti ir prižiūrėti Ekonominėje ir pinigų sąjungoje vykdomą ekonomikos politiką.

Paketą sudaro šeši pasiūlymai dėl teisės aktų.

Kiekvieno iš šių pasiūlymų analizė atskirai pateikiama priede. Patogumo sumetimais toliau pateikiamos komiteto išvados dėl teisinio pagrindo tinkamumo kiekvienu atveju atskirai.

– Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo (COM(2010)0527, 2010/0281(COD)).

Vienintelis pasiūlymo dėl reglamento tikslas yra išplėsti ekonominės priežiūros procedūrą, kaip leidžiama pagal SESV 121 straipsnio 6 dalį. Taigi, atrodo, kad šis teisinis pagrindas yra tinkamas.

– Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl valstybių narių biudžeto sistemų reikalavimų (COM (2010)0523 galutinis, 2010/0277(NLE)).

Pagrindinis šio pasiūlymo tikslas – skatinti fiskalinę atsakomybę nustatant minimalius nacionalinių sistemų reikalavimus ir užtikrinti perviršinio deficito procedūros veiksmingumą. Taigi, atrodo, kad Komisijos pasiūlytas teisinis pagrindas, t. y. SESV 126 straipsnio 14 dalies trečia pastraipa, yra tinkamas.

– Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (COM(2010)0526, 2010/0280(COD)).

Šiuo pasiūlymu siekiama užtikrinti geresnį valstybių narių ekonomikos politikos koordinavimą. Taigi, atrodo, kad SESV 121 straipsnio 6 dalis yra tinkamas šio pasiūlymo teisinis pagrindas.

– Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (COM(2010)0522 galutinis, 2010/0276(CNS)).

Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis šio pasiūlymo tikslas – nustatyti išsamias taisykles, kurių turi būti laikomasi taikant perviršinio deficito procedūrą, vienintelis tinkamas teisinis pagrindas yra SESV 126 straipsnio 14 dalis.

– Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje (COM(2010)0524, 2010/0278(COD)).

Manoma, kad SESV 121 straipsnio 6 dalis kartu su SESV 136 straipsniu yra tinkamas teisinis pagrindas.

– Pasiūlymas dėl Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniam makroekonominiam disbalansui naikinti euro zonoje (COM(2010)0525, 2010/0279(COD)).

Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymu siekiama stiprinti veiksmingą makroekonominio disbalanso naikinimą euro zonoje, SESV 121 straipsnio 6 dalis kartu su 136 straipsniu yra tinkamas teisinis pagrindas.

2011 m. balandžio 12 d. posėdyje Teisės reikalų komitetas vienbalsiai nusprendė Jums pateikti minėtąsias rekomendacijas.(1)

Pagarbiai

Klaus-Heiner Lehne

Priedas

Dalykas: Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje (COM(2010)0524, 2010/0278(COD)) teisinis pagrindas

Ekonomikos valdysenos teisės aktų paketą sudaro šeši pasiūlymai, kuriais siekiama pagerinti Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (EPS) vykdomos ekonomikos politikos koordinavimą ir priežiūrą atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“ ir Europos semestrą, t. y. naują priežiūros ciklą, apjungsiantį procesus, vykdomus pagal Stabilumo ir augimo paktą(2) ir bendrąsias ekonomikos politikos gaires.

Minėtieji pasiūlymai – tai atsakas į esamos sistemos trūkumus, pasireiškusius įvykus pasaulinei ekonomikos ir finansų krizei. Kaip pabrėžia Komisija savo aiškinamajame memorandume, „plačiai sutariama, kad EPS sistemą būtina skubiai stiprinti, kad būtų galima įtvirtinti makroekonominį stabilumą ir viešųjų finansų tvarumą – tai ilgalaikio gamybos apimties ir užimtumo augimo sąlyga“(3).

Pasiūlymai pateikti remiantis dviem Komisijos komunikatais(4) ir Europos Vadovų Tarybos 2010 m. birželio mėn. susitarimu dėl poreikio sustiprinti valstybių narių ekonomikos politikos koordinavimą. Ekonomikos valdysenos teisės aktų paketas pateiktas 2010 m. rugsėjo 29 d.

Pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje (toliau – pasiūlymas) šiuo metu nagrinėja Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas, o pranešėja paskirta Sylvie Goulard. Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas teikia nuomonę (nuomonės referentas – David Casa). Pagal teisėkūros procedūrą vyksta pirmasis svarstymas, pagrindinis atsakingas komitetas yra ECON komitetas.

2011 m. vasario 15 d. laiške Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas paprašė Teisės tarnybos konsultacijos dėl Komisijos siūlomo pasiūlymų teisinio pagrindo. Išnagrinėjusi pagrindines pasiūlymo nuostatas, Teisės tarnyba daro išvadą, kad iš esmės 121 straipsnio 6 dalis kartu su 136 straipsniu galėtų būti tinkamas teisinis pagrindas(5)(6). Vis dėlto jame pabrėžiama, kad euro obligacijų išleidimas „nepatenka į pasiūlymo teisinio pagrindo taikymo sritį“; tokią priemonę reikėtų papildomai apibrėžti, kad būtų galima nustatyti, ar jai yra tinkamas teisinis pagrindas.

Atsakingas komitetas (ECON) pateikė pakeitimų, kuriais siekiama pakeisti dviem straipsniais (136 straipsniu ir 121 straipsnio 6 dalimi) grindžiamą teisinį pagrindą į keliais straipsniais – SESV 136 straipsniu kartu su 121 straipsnio 6 dalimi, 122 straipsnio 2 dalimi bei 3 straipsnio 1 dalies c punktu arba į vienu straipsniu – SESV 136 straipsniu – grindžiamą teisinį pagrindą.

Bendrosios aplinkybės

Pagal aiškinamąjį memorandumą, naujuoju Komisijos pateiktų pasiūlymų paketu siekiama sustiprinti Stabilumo ir augimo paktą patobulinant pakto nuostatas, suteikiant veiksmingesnes pakto vykdymo priemones ir paktą papildant nuostatomis dėl nacionalinių sistemų.

Reglamentas dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje remia Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 ir Reglamentą (EB) Nr. 1467/97, kurie yra vadinamosios prevencinė ir korekcinė Stabilumo ir augimo pakto dalys, – jame nustatomos papildomos vykdymo priemonės (3–5 konstatuojamosios dalys).

Pagrindinės priemonės yra:

– prievolė įnešti palūkaninį indėlį, laikinai taikoma valstybei narei, kuri konsoliduodama savo biudžetą daro nepakankamą pažangą. Laikoma, kad Taryba sprendimą priėmė, jei ji per dešimt dienų nuo Komisijos pasiūlymo priėmimo kvalifikuota balsų dauguma nenusprendžia jo atmesti. Palūkaninis indėlis sudaro 0,2 % atitinkamos valstybės narės pernai metų bendrojo vidaus produkto (pasiūlymo 3 straipsnis).

– prievolė įnešti nepalūkaninį indėlį, taikoma valstybei narei, kuriai vykdoma deficito procedūra pagal 126 straipsnį (pasiūlymo 4 straipsnis).

5 straipsnyje nurodoma, kad minėtas indėlis paverčiamas bauda, jei valstybė narė nevykdo Tarybos rekomendacijos koreguoti savo deficitą. Jei reikalaujamos baudos dydis viršija įnešto nepalūkaninio indėlio dydį arba jeigu nepalūkaninis indėlis nebuvo įneštas, valstybė narė sumoka skirtumo sumą, kai ji moka baudą.

7 straipsnyje nustatoma palūkanų ir baudų paskirstymo procedūra: jos „ (…) sudaro kitas įplaukas, nurodytas Sutarties 311 straipsnyje, ir yra paskirstomos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, kuriose nėra susidaręs perviršinis deficitas pagal Sutarties 126 straipsnio 6 dalį (…), proporcingai jų daliai skaičiuojant visas tinkamų valstybių narių bendrąsias nacionalines pajamas“.

Siūlomas teisinis pagrindas

SESV 136 straipsnis

1. Siekdama prisidėti prie tinkamo Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo, ir pagal atitinkamas Sutarčių nuostatas Taryba, vadovaudamasi atitinkama 121 ir 126 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus 126 straipsnio 14 dalyje nustatytą tvarką, patvirtina valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, skirtas priemones, kuriomis siekiama:

a) sustiprinti jų biudžetinės drausmės koordinavimą ir priežiūrą;

b) nustatyti joms taikomas ekonominės politikos gaires užtikrinant jų suderinamumą su visai Sąjungai priimtomis gairėmis ir užtikrinti jų priežiūrą.

2. Dėl 1 dalyje nurodytų priemonių balsuoja tik tie Tarybos nariai, kurie atstovauja valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro.

Minėtų narių kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal 238 straipsnio 3 dalies a punktą.

121 straipsnio 6 dalis

3. Kad užtikrintų glaudesnį valstybių narių ekonominės politikos koordinavimą ir tvarią ekonominės veiklos rezultatų konvergenciją, Taryba, remdamasi Komisijos pateiktais pranešimais, stebi kiekvienos valstybės narės ir Sąjungos ekonominius pokyčius bei ar ekonominė politika atitinka 2 dalyje minėtas bendras gaires ir reguliariai atlieka nuodugnų įvertinimą. Dėl tokios daugiašalės priežiūros valstybės narės Komisijai siunčia informaciją apie svarbias priemones, kurių jos imasi ekonominės politikos srityje, ir kitokią jų požiūriu reikalingą informaciją.

4. Kai laikantis 3 dalyje nurodytos tvarkos yra nustatyta, kad valstybės narės ekonominės politikos kryptys neatitinka 2 dalyje nurodytų bendrųjų gairių arba jos gali kelti grėsmę deramam Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui, Komisija gali įspėti tą valstybę narę. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, gali priimti tai valstybei narei reikalingas rekomendacijas. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali nutarti viešai paskelbti savo rekomendacijas.

Šios dalies taikymo srityje Taryba sprendžia neatsižvelgdama į atitinkamai valstybei narei atstovaujančio Tarybos nario balsavimą.

Kitų Tarybos narių kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal 238 straipsnio 3 dalies a punktą.

6. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali priimti 3 ir 4 dalyse nurodytos daugiašalės priežiūros tvarkos išsamias taisykles.

122 straipsnio 2 dalis

2. Tais atvejais, kai valstybė narė patiria sunkumų arba dėl gaivalinių nelaimių ar išimtinių, jos nekontroliuojamų aplinkybių, jai gresia dideli sunkumai, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali tam tikromis sąlygomis suteikti tai valstybei narei Sąjungos finansinę pagalbą. Apie priimtą sprendimą Tarybos pirmininkas informuoja Europos Parlamentą.

3 straipsnio 1 dalies c punktas

1. Sąjunga turi išimtinę kompetenciją šiose srityse:

...

c) pinigų politikos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro;

Teisingumo Teismo pozicija

Teisingumo Teismas pabrėžia, kad iš esmės priemonė turi būti grindžiama tik vienu teisiniu pagrindu. Jei išnagrinėjus Sąjungos priemonės tikslą ir turinį paaiškėja, kad ja siekiama dvejopo tikslo arba kad ją sudaro du komponentai, priklausantys skirtingų teisinių pagrindų taikymo sritims, ir vieną jų galima laikyti pagrindiniu arba svarbiausiu tikslu ar komponentu, o kitas yra tik šalutinis, teisės aktas turi būti grindžiamas vienu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikia pagrindiniam arba svarbiausiam tikslui ar komponentui(7).

Tačiau, jeigu išimties tvarka nustatoma, kad minėtąja priemone tuo pat metu siekiama keleto tikslų arba ją sudaro keletas neatsiejamai susijusių komponentų, kurių nė vienas nėra šalutinis ir netiesioginis vienas kito atžvilgiu, tokia priemonė turės būti grindžiama įvairiais derančiais teisiniais pagrindais(8).

Siūlomų teisinių pagrindų analizė

Pagal 4 konstatuojamąją dalį, pasiūlymu pateikiami „sąžiningi, laipsniško poveikio ir veiksmingi mechanizmai siekiant, kad būtų laikomasi Stabilumo ir augimo pakto prevencinės ir korekcinės dalių“.

Todėl atrodo, kad vienas iš jo tikslų – paremti Reglamentą Nr. 1466/97 (vadinamąją prevencinę Stabilumo ir augimo pakto dalį) veiksmingu vykdymo mechanizmu ir palūkaniniu indėliu, jei nesilaikoma reglamento nuostatų. Atitinkamai pasiūlymo 3 straipsnyje nustatomos priemonės ir procedūra, kurias reikia taikyti, kai nuolat nukrypstama nuo atsargios fiskalinės politikos, kaip apibrėžta Reglamento Nr. 1466/97 6 straipsnio 3 dalyje.

Kitas pareikštas pasiūlymo tikslas – stiprinti perviršinio deficito procedūros nuostatas, nustatytas Reglamente Nr. 1467/97 (vadinamoji korekcinė Stabilumo ir augimo pakto dalis). To siekiant 4, 5 ir 7 straipsniuose išdėstomos išsamios nuostatos dėl nepalūkaninių indėlių ir baudų sistemos.

Pasiūlymas dėl reglamento dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje grindžiamas SESV 136 straipsniu kartu su 121 straipsnio 6 dalimi.

Remiantis SESV 121 straipsnio 6 dalimi, Parlamentas ir Taryba pagal įprastą teisėkūros procedūrą gali priimti reglamentus, kuriuose pateikiamos 3 ir 4 dalyse nurodytos daugiašalės priežiūros tvarkos išsamios taisyklės. Siekiant užtikrinti glaudesnį valstybių narių ekonomikos politikos koordinavimą ir ekonominių rezultatų konvergenciją, šios pastarosios nuostatos sudaro galimybę Komisijai ir Tarybai stebėti ekonomikos pokyčius ir teikti įspėjimus ir rekomendacijas.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamuoju pasiūlymu siekiama pateikti išsamias ekonomikos priežiūros procedūros įgyvendinimo taisykles siekiant užtikrinti veiksmingą Stabilumo ir augimo pakto korekcinės dalies laikymąsi, atrodo, kad 121 straipsnio 6 dalis yra tinkamas teisinis pagrindas.

SESV 136 straipsnis įeina į VIII antraštinės dalies 4 skyrių „Specialiosios nuostatos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro“. Ta nuostata Tarybai leidžiama pagal 121 ir 126 straipsniuose nustatytą tvarką patvirtinti priemones, kuriomis siekiama sustiprinti valstybių narių biudžetinės drausmės priežiūrą. Tačiau reikia pažymėti, kad aiškiai nustatyta, jog ši nuostata netaikoma 126 straipsnio 14 daliai.

Atrodo, kad 136 straipsnis yra tinkamas pasiūlymo teisinis pagrindas tik tai daliai, kuri užtikrina Stabilumo ir saugumo pakto prevencinės dalies nuostatų laikymąsi. Todėl nuostatos dėl perviršinio deficito procedūros (4, 5 ir 7 straipsniai) negali būti grindžiamos SESV 136 straipsniu. Bet kokiu atveju, reikėtų nagrinėti, ar perviršinio deficito procedūros vykdymą galima grįsti vien tik 121 straipsnio 6 dalimi.

SESV 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatoma išimtinė Sąjungos kompetencija pinigų politikos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, srityje. Šis straipsnis nėra teisinis pagrindas priimti teisės aktą.

SESV 122 straipsnio 2 dalis sudaro Tarybai galimybę teikti Sąjungos finansinę pagalbą valstybei narei, kuri patiria sunkumų dėl gaivalinių nelaimių ar išimtinių, jos nekontroliuojamų aplinkybių.

Išvada ir rekomendacija

Atsižvelgiant į pateiktus samprotavimus, 121 straipsnio 6 dalis ir 136 straipsnis yra tinkamas teisinis pagrindas siūlomo reglamento II skyriui (sankcijos pagal Stabilumo ir augimo pakto prevencinę dalį), o 121 straipsnio 6 dalis yra vienintelis tinkamas teisinis pagrindas III skyriui (sankcijos pagal Stabilumo ir augimo pakto korekcinę dalį).

Todėl SESV 121 straipsnio 6 dalis kartu su SESV 136 straipsniu yra tinkamas teisinis pagrindas.

(1)

Per galutinį balsavimą dalyvavo: pirmininkas Klaus-Heiner Lehne, pirmininko pavaduotoja Evelyn Regner, Piotr Borys, Sergio Gaetano Cofferati, Christian Engström, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Sajjad Karim, Kurt Lechner, Eva Lichtenberger, Antonio López-Istúriz White, Arlene McCarthy, Antonio Masip Hidalgo, Alajos Mészáros, Angelika Niebler, Bernhard Rapkay, Alexandra Thein, Diana Wallis, Rainer Wieland, Cecilia Wikström, Tadeusz Zwiefka.

(2)

Stabilumo ir augimo paktą sudaro 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo, 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo ir 1997 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos rezoliucija dėl Stabilumo ir augimo pakto.

(3)

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje aiškinamasis memorandumas.

(4)

2010 m. gegužės 12 d. komunikatas „Ekonominės politikos koordinavimo stiprinimas“; 2010 m. birželio 30 d. komunikatas „Ekonominės politikos koordinavimo stiprinimas siekiant stabilumo, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Tvirtesnio ES ekonomikos valdymo priemonės“.

(5)

2011 m. kovo 21 d. laiškas dėl šešių siūlomo ekonomikos valdysenos paketo teisės aktų teisinio pagrindo.

(6)

2011 m. kovo 4 d. laiškas, teisinė konsultacija dėl intervencijos įgaliojimų ekstremalių situacijų atveju suteikimo Komisijai, Europos valiutos fondo įsteigimo ir euro obligacijų išleidimo teisinio pagrindo, turint mintyje pasiūlymą dėl reglamento dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje.

(7)

Byla C-91/05, Komisija prieš Tarybą, 2008 m. rink., p. I-3651.

(8)

Byla C-338/01, Komisija prieš Tarybą, 2004 m. rink., p. I-4829.


Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (21.3.2011)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje

(COM(2010)0524 – C7-0298/2010 – 2010/0278(COD))

Nuomonės referentas: David Casa

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Bendrosios aplinkybės

2010 m. rugsėjo 29 d. Komisija pateikė teisės aktų paketą. Šiais teisės aktais siekiama stiprinti ES ir euro zonos ekonomikos valdymą. Pakete pateikiami šeši pasiūlymai: keturiuose aptariami fiskaliniai klausimai, įskaitant Stabilumo ir augimo pakto (SAP) reformą, o dviem naujais reglamentais siekiama padėti nustatyti ir spręsti kylančias makroekonominio disbalanso problemas ES ir euro zonoje.

Komisija siūlo priversti valstybes nares laikytis SAP ir gerinti fiskalinės politikos koordinavimą. Stabilumo ir augimo pakto prevencinėje dalyje teigiama, kad galiojantis Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo iš dalies pakeistas siekiant užtikrinti, kad valstybės narės įgyvendintų apdairią fiskalinę politiką pakilimo laikotarpiais ir sukauptų atsargų, kurių reikia padėčiai palengvinti nuosmukio laikotarpiais. Be to, SAP korekcinėje dalyje siūloma pakeisti Reglamento (EC) Nr. 1467/97 nuostatas, susijusias su perviršinio deficito procedūros įgyvendinimu, siekiant užtikrinti, kad būtų atidžiau stebima skolos raida ir kad jai būtų skiriama tiek pat dėmesio kaip ir deficito raidai.

Be to, pasiūlyta direktyva, kurioje pateikiami reikalavimai valstybių narių biudžeto sistemoms siekiant skatinti fiskalinę atsakomybę nustatant minimalius nacionalinių fiskalinių sistemų reikalavimus ir užtikrinant, kad jie atitiktų Sutartyje numatytus įpareigojimus. Komisija, siekdama paremti Stabilumo ir augimo pakto prevencinę ir korekcinę dalis, taip pat pasiūlė stiprinti euro zonos valstybėms narėms skirtas vykdymo užtikrinimo priemones.

Pastabos

Šis nuomonės projektas susijęs su Komisijos pasiūlymu dėl reglamento dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje. Jūsų pranešėjas gali pritarti daugeliui Komisijos pasiūlymo elementų, tačiau nori pateikti šiuos pagrindinius pakeitimus:

– biudžeto priežiūros vykdymo euro zonoje užtikrinimas visada turėtų būti vienas iš svarbiausių ES tikslų, ypač turint mintyje SESV 9 straipsnio reikalavimus, susijusius su aukšto lygio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu ir kova su socialine atskirtimi. Ne mažiau svarbu, kad būtų parengta griežtesnės priežiūros sistema įgyvendinant politikos koordinavimo Europos semestrą;

– be to, siekiant sustiprinti biudžeto stebėseną, vykdymo užtikrinimo sistema turėtų apimti ne tik nuobaudas (sankcijas), bet ir paskatas;

– iš valstybių narių, kurios nesilaiko atitinkamų rekomendacijų, surinktos lėšos už baudas turėtų būti naudojamos ES ilgalaikių investicijų ir planiniams užimtumo tikslams remti, o ne, kaip siūlo Komisija, būti skirstomos tik toms valstybėms narėms, kurioms nereikėjo taikyti jokios papildomos procedūros;

– reikėtų stiprinti Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų vaidmenį visame priežiūros procese.

PAKEITIMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl reglamento

2 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2a) Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo taip pat numatyta, kad nustatydama ir įgyvendindama savo politiką ir veiksmus, Sąjunga turėtų atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su aukšto lygio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu ir kova su socialine atskirtimi.

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl reglamento

2 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2b) Europos Vadovų Taryba, susirinkusi 2010 m. birželio 17 d., priėmė naują darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategiją „Europa 2020“, siekdama, kad po krizės ES taptų stipresnė ir jos ekonomika būtų orientuota į pažangų, tvarų ir integracinį augimą, taip pat užtikrintų aukšto lygio užimtumą, produktyvumą ir socialinę sanglaudą. Be to, Europos Vadovų Taryba, siekdama užtikrinti, kad valstybėms narėms koordinavimas Europos lygmeniu būtų naudingas ankstyvuoju etapu ir kad pagerėtų priežiūra bei tuo pat metu būtų vykdomas biudžeto priemonių ir struktūrinių reformų, kuriomis skatinamas augimas ir užimtumas, vertinimas, nusprendė 2011 m. sausio 1 d. pradėti politikos koordinavimo Europos semestrą.

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3) Kad būtų galima veiksmingiau užtikrinti biudžeto priežiūros vykdymą euro zonoje, būtina nustatyti papildomas sankcijas. Taikant tas sankcijas turėtų padidėti Sąjungos fiskalinės priežiūros sistemos patikimumas.

(3) Kad būtų galima veiksmingiau užtikrinti biudžeto priežiūros vykdymą euro zonoje, būtina nustatyti papildomas paskatas ir sankcijas. Taikant tas paskatas ir sankcijas turėtų padidėti Sąjungos fiskalinės priežiūros sistemos patikimumas ir turėtų būti paskatintas Sąjungos politinis solidarumas.

Pakeitimas     4

Pasiūlymas dėl reglamento

3 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(3a) Vis dėlto griežtesnė biudžeto priežiūros sistema neturėtų trukdyti siekti Sąjungos ekonomikos augimo ir užimtumo tikslų ir ypač ekonominio nuosmukio sąlygomis turėtų sudaryti galimybes skatinti tvarų augimą, darbo vietų kūrimą ir socialinę sanglaudą atsižvelgiant į konkrečius valstybių narių prioritetus ir poreikius.

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl reglamento

3 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(3b) Pagal šį reglamentą patvirtintos priemonės turėtų visiškai atitikti horizontalias SESV nuostatas, ypač SESV 7, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių, SESV 153 straipsnio 5 dalies ir prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV pridėto Protokolo (Nr. 26) dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų nuostatas.

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl reglamento

3 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(3c) Ekonominis valdymas turėtų būti stiprinamas kartu stiprinant Sąjungos ekonomikos valdymo demokratinį teisėtumą, kurio turėtų būti siekiama aktyviau ir laiku įtraukiant Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus į ekonomikos politikos koordinavimo procedūras, visapusiškai panaudojant SESV numatytas priemones, ypač bendras valstybių narių ir Sąjungos ekonomikos politikos gaires ir valstybių narių užimtumo politikos gaires.

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5) Pagal Stabilumo ir augimo pakto prevencinę dalį valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, taikomos sankcijos turėtų suteikti paskatų įgyvendinti atsargią fiskalinę politiką. Tokia politika turėtų būti užtikrinama, kad valdžios sektoriaus išlaidų augimo rodiklis paprastai neviršytų nuosaikaus vidutinės trukmės bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo rodiklio, nebent toks perviršis atitiktų didesnes valdžios sektoriaus pajamas arba diskrecinis pajamų mažinimas būtų kompensuojamas mažinant išlaidas.

(5) Pagal Stabilumo ir augimo pakto prevencinę dalį valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, taikomos paskatos ir sankcijos turėtų užtikrinti veiksmingą ir tvarią fiskalinę politiką. Tokia politika turėtų būti užtikrinama, kad valdžios sektoriaus išlaidų augimo rodiklis paprastai neviršytų veiksmingo ir tvaraus vidutinės trukmės bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo rodiklio, nebent toks perviršis atitiktų didesnes valdžios sektoriaus pajamas arba diskrecinis pajamų mažinimas būtų kompensuojamas mažinant išlaidas.

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6) Įgyvendinant atsargią fiskalinę politiką turėtų būti veiksmingai pasiektas vidutinės trukmės biudžeto tikslas ir jo turėtų būti laikomasi. Laikydamosi vidutinės trukmės biudžeto būklės tikslo, valstybės narės turėtų sugebėti užtikrinti patikimumo ribą 3 % BVP valdžios sektoriaus deficito pamatinės vertės atžvilgiu, taip pat sparčią pažangą siekiant tvarumo ir tuo pat metu galimybę imtis biudžetinių priemonių, visų pirma atsižvelgiant į valstybės investicijų poreikius.

(6) Įgyvendinant veiksmingą ir tvarią fiskalinę politiką turėtų būti veiksmingai pasiektas vidutinės trukmės biudžeto tikslas ir jo turėtų būti laikomasi. Laikydamosi vidutinės trukmės biudžeto būklės tikslo, valstybės narės turėtų sugebėti užtikrinti patikimumo ribą atsižvelgiant į 3 % BVP valdžios sektoriaus deficito ir 60 % BVP valdžios sektoriaus skolos pamatines vertes, taip pat sparčią pažangą siekiant tvarumo ir tuo pat metu galimybę imtis biudžetinių priemonių, visų pirma atsižvelgiant į valstybės investicijų poreikius.

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7) Pagal Stabilumo ir augimo pakto prevencinę dalį paskata įgyvendinti atsargią fiskalinę politiką turėtų būti laikinai taikomas įpareigojimas valstybei narei, kurios valiuta yra euro ir kurios pažanga konsoliduojant biudžetą yra nepakankama, įnešti palūkaninį indėlį. Šis įpareigojimas turėtų būti taikomas tuo atveju, kai po pradinio Komisijos įspėjimo valstybės narės veiksmai, nors ir nelaikomi perviršinio deficito draudimo pažeidimu, ir toliau yra neatsargūs ir potencialiai žalingi sklandžiam ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui, todėl Taryba pateikia rekomendaciją pagal Sutarties 121 straipsnio 4 dalį.

(7) Pagal Stabilumo ir augimo pakto prevencinę dalį paskata įgyvendinti veiksmingą ir tvarią fiskalinę politiką turėtų būti laikinai taikomas įpareigojimas valstybei narei, kurios valiuta yra euro ir kurios pažanga konsoliduojant biudžetą yra nepakankama, įnešti palūkaninį indėlį. Šis įpareigojimas turėtų būti taikomas tuo atveju, kai po pradinio Komisijos įspėjimo valstybės narės veiksmai, nors ir nelaikomi perviršinio deficito ar perviršinės valdžios sektoriaus skolos draudimo pažeidimu, ir toliau yra neatsargūs ir potencialiai žalingi sklandžiam ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui, todėl Taryba pateikia rekomendaciją pagal SESV 121 straipsnio 4 dalį.

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl reglamento

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9) Pagal Stabilumo ir augimo pakto korekcinę dalį sankcijos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, turėtų būti įpareigojimas įnešti nepalūkaninį indėlį, susijęs su Tarybos sprendimu, kuriuo nustatoma, kad yra susidaręs perviršinis deficitas, ir įpareigojimas sumokėti baudą tuo atveju, jei nesilaikoma Tarybos rekomendacijos ištaisyti perviršinio valdžios sektoriaus deficito padėtį. Šios sankcijos turėtų būti skiriamos nepriklausomai nuo to, ar atitinkamai valstybei narei anksčiau buvo nustatytas įpareigojimas įnešti palūkaninį indėlį.

(9) Pagal Stabilumo ir augimo pakto korekcinę dalį sankcijos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, turėtų būti įpareigojimas įnešti nepalūkaninį indėlį, susijęs su Tarybos sprendimu, kuriuo nustatoma, kad yra susidaręs perviršinis deficitas ar perviršinė valdžios sektoriaus skola, ir įpareigojimas sumokėti baudą tuo atveju, jei nesilaikoma Tarybos rekomendacijos ištaisyti perviršinio valdžios sektoriaus deficito ar perviršinės valdžios sektoriaus skolos padėtį. Šios sankcijos turėtų būti skiriamos nepriklausomai nuo to, ar atitinkamai valstybei narei anksčiau buvo nustatytas įpareigojimas įnešti palūkaninį indėlį.

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11) Reikėtų numatyti galimybę Tarybai sumažinti arba panaikinti valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, paskirtas sankcijas, remiantis Komisijos pasiūlymu, pateiktu gavus pagrįstą atitinkamos valstybės narės prašymą. Taikant Stabilumo ir augimo pakto korekcinę dalį, Komisija taip pat turėtų turėti galimybę siūlyti sumažinti sankcijos dydį arba ją panaikinti, atsižvelgdama į išimtines ekonomines aplinkybes.

(11) Reikėtų numatyti galimybę Tarybai sumažinti arba panaikinti valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, paskirtas sankcijas, remiantis Komisijos pasiūlymu, pateiktu gavus pagrįstą atitinkamos valstybės narės prašymą. Apie tai turėtų būti pranešama Europos Parlamentui. Taikant Stabilumo ir augimo pakto korekcinę dalį, Komisija taip pat turėtų turėti galimybę siūlyti sumažinti sankcijos dydį arba ją panaikinti, atsižvelgdama į išimtines ekonomines ir (arba) socialines aplinkybes.

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12) Panaikinus perviršinį deficitą, nepalūkaninis indėlis turėtų būti grąžintas, o už tokius indėlius gautos palūkanos ir surinktos baudos turėtų būti paskirstytos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, kuriose nėra susidaręs perviršinis deficitas ir kurioms netaikoma perviršinio disbalanso procedūra.

(12) Panaikinus perviršinį deficitą arba perviršinę valdžios sektoriaus skolą, nepalūkaninis indėlis turėtų būti grąžintas, o už tokius indėlius gautos palūkanos ir surinktos baudos turėtų būti skiriamos Sąjungos finansinio stabilumo priemonei siekiant remti Sąjungos tvaraus augimo tikslus.

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13) Įgaliojimas priimti atskirus sprendimus, kuriais taikomi šiame reglamente nurodyti sankcijų mechanizmai, turėtų būti suteiktas Tarybai. Taryboje koordinuojant valstybių narių ekonominę politiką, kaip nurodyta Sutarties 121 straipsnio 1 dalyje, šie atskiri sprendimai yra būtini tolesni veiksmai, pagal Sutarties 121 ir 126 straipsnius ir reglamentus (EB) Nr. 1466/97 ir (EB) Nr. 1467/97 Tarybai priėmus priemones.

(13) Įgaliojimas priimti atskirus sprendimus, kuriais taikomi šiame reglamente nurodyti sankcijų mechanizmai, turėtų būti suteiktas Tarybai. Taryboje koordinuojant valstybių narių ekonominę politiką, kaip nurodyta SESV 121 straipsnio 1 dalyje, šie atskiri sprendimai yra būtini tolesni veiksmai, pagal SESV 121, 126 ir 148 straipsnius ir reglamentus (EB) Nr. 1466/97 ir (EB) Nr. 1467/97 Tarybai priėmus priemones.

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Šiuo reglamentu nustatoma sankcijų sistema, kuria siekiama geriau užtikrinti Stabilumo ir augimo pakto prevencinės ir korekcinės dalių vykdymą euro zonoje.

1. Šiuo reglamentu nustatoma paskatų ir sankcijų sistema, kuria siekiama geriau užtikrinti Stabilumo ir augimo pakto prevencinės ir korekcinės dalių vykdymą euro zonoje.

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl reglamento

II skyriaus pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Sankcijos pagal Stabilumo ir augimo pakto prevencinę dalį

Paskatos ir sankcijos pagal Stabilumo ir augimo pakto prevencinę dalį

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Jei Taryba pagal Sutarties 121 straipsnio 4 dalį pateikia valstybei narei rekomendaciją imtis būtinų koregavimo priemonių tuo atveju, kai nukrypimai nuo atsargios fiskalinės politikos išlieka arba yra ypač dideli ir reikšmingi, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1466/97 6 straipsnio 3 dalyje, remdamasi Komisijos pasiūlymu Taryba reikalauja įnešti palūkaninį indėlį. Laikoma, kad Taryba sprendimą priėmė, jei ji per dešimt dienų nuo Komisijos pasiūlymo priėmimo kvalifikuota balsų dauguma nenusprendžia jo atmesti. Taryba gali iš dalies pakeisti pasiūlymą pagal Sutarties 293 straipsnio 1 dalį.

1. Jei Taryba pagal SESV 121 straipsnio 4 dalį pateikia valstybei narei rekomendaciją imtis būtinų koregavimo priemonių tuo atveju, kai nukrypimai nuo veiksmingos ir tvarios fiskalinės politikos išlieka arba yra ypač dideli ir reikšmingi, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1466/97 6 straipsnio 3 dalyje, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu Taryba reikalauja įnešti palūkaninį indėlį. Laikoma, kad Taryba sprendimą priėmė, jei ji per dešimt dienų nuo Komisijos pasiūlymo priėmimo kvalifikuota balsų dauguma nenusprendžia jo atmesti. Taryba gali iš dalies pakeisti pasiūlymą pagal SESV 293 straipsnio 1 dalį.

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Jei Taryba pagal Sutarties 126 straipsnio 6 dalį nusprendžia, kad valstybėje narėje yra susidaręs perviršinis deficitas, remdamasi Komisijos pasiūlymu Taryba reikalauja įnešti nepalūkaninį indėlį. Laikoma, kad Taryba sprendimą priėmė, jei ji per dešimt dienų nuo Komisijos pasiūlymo priėmimo kvalifikuota balsų dauguma nenusprendžia jo atmesti. Taryba gali iš dalies pakeisti pasiūlymą pagal Sutarties 293 straipsnio 1 dalį.

1. Jei Taryba pagal Sutarties 126 straipsnio 6 dalį nusprendžia, kad valstybėje narėje yra susidaręs perviršinis deficitas ar perviršinė valdžios sektoriaus skola, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu Taryba reikalauja įnešti nepalūkaninį indėlį. Laikoma, kad Taryba sprendimą priėmė, jei ji per dešimt dienų nuo Komisijos pasiūlymo priėmimo kvalifikuota balsų dauguma nenusprendžia jo atmesti. Taryba gali iš dalies pakeisti pasiūlymą pagal SESV 293 straipsnio 1 dalį.

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Nukrypdama nuo šio straipsnio 2 dalies, Komisija, atsižvelgdama į išimtines ekonomines aplinkybes arba pagrįstą atitinkamos valstybės narės prašymą, Komisijai pateiktą per dešimt dienų nuo Tarybos sprendimo pagal Sutarties 126 straipsnio 6 dalį priėmimo, gali siūlyti sumažinti nepalūkaninio indėlio sumą arba jį panaikinti.

4. Nukrypdama nuo šio straipsnio 2 dalies, Komisija, atsižvelgdama į išimtines ekonomines arba socialines aplinkybes arba pagrįstą atitinkamos valstybės narės prašymą, Komisijai pateiktą per dešimt dienų nuo Tarybos sprendimo pagal SESV 126 straipsnio 6 dalį priėmimo, gali siūlyti sumažinti nepalūkaninio indėlio sumą arba jį panaikinti.

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Jei Taryba pagal Sutarties 126 straipsnio 8 dalį nusprendžia, kad valstybė narė per nustatytą laikotarpį nesiėmė veiksmingų priemonių atsižvelgdama į Tarybos rekomendaciją, remdamasi Komisijos pasiūlymu Taryba nusprendžia, kad valstybė narė turi sumokėti baudą. Laikoma, kad Taryba sprendimą priėmė, jei ji per dešimt dienų nuo Komisijos pasiūlymo priėmimo kvalifikuota balsų dauguma nenusprendžia jo atmesti. Taryba gali iš dalies pakeisti pasiūlymą pagal Sutarties 293 straipsnio 1 dalį.

1. Jei Taryba pagal SESV 126 straipsnio 8 dalį nusprendžia, kad valstybė narė per nustatytą laikotarpį nesiėmė veiksmingų priemonių atsižvelgdama į Tarybos rekomendaciją, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, atsižvelgdama į SESV 9 straipsnį, ypač į didelio užimtumo skatinimą, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimą, kovą su socialine atskirtimi ir į Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo tikslus, Taryba nusprendžia, kad valstybė narė turi sumokėti baudą. Laikoma, kad Taryba sprendimą priėmė, jei ji per dešimt dienų nuo Komisijos pasiūlymo priėmimo kvalifikuota balsų dauguma nenusprendžia jo atmesti. Taryba gali iš dalies pakeisti pasiūlymą pagal SESV 293 straipsnio 1 dalį.

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Nukrypdama nuo šio straipsnio 2 dalies, Komisija, atsižvelgdama į išimtines ekonomines aplinkybes arba pagrįstą atitinkamos valstybės narės prašymą, Komisijai pateiktą per dešimt dienų nuo Tarybos sprendimo pagal Sutarties 126 straipsnio 8 dalį priėmimo, gali siūlyti panaikinti baudą arba sumažinti jos sumą.

4. Nukrypdama nuo šio straipsnio 2 dalies, Komisija, atsižvelgdama į išimtines ekonomines arba socialines aplinkybes arba pagrįstą atitinkamos valstybės narės prašymą, Komisijai pateiktą per dešimt dienų nuo Tarybos sprendimo pagal SESV 126 straipsnio 8 dalį priėmimo, gali siūlyti panaikinti baudą arba sumažinti jos sumą. Apie tai pranešama Europos Parlamentui.

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Palūkanų ir baudų paskirstymas

Palūkanų ir baudų panaudojimas

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisijos gautos palūkanos už indėlius, įneštus pagal 4 straipsnį, ir pagal 5 straipsnį surinktos baudos sudaro kitas įplaukas, nurodytas Sutarties 311 straipsnyje, ir yra paskirstomos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, kuriose nėra susidaręs perviršinis deficitas pagal Sutarties 126 straipsnio 6 dalį ir kurioms netaikoma Reglamente (ES) Nr. [.../...] apibrėžta perviršinio disbalanso procedūra, proporcingai jų daliai skaičiuojant visas tinkamų valstybių narių bendrąsias nacionalines pajamas.

Komisijos gautos palūkanos už indėlius, įneštus pagal 4 straipsnį, ir pagal 5 straipsnį surinktos baudos sudaro kitas įplaukas, nurodytas SESV 311 straipsnyje, ir yra skiriamos Sąjungos finansinio stabilumo priemonei siekiant remti Sąjungos tvaraus augimo tikslus.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Veiksmingas biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimas euro zonoje

Nuorodos

COM(2010)0524 – C7-0298/2010 – 2010/0278(COD)

Atsakingas komitetas

ECON

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

EMPL

21.10.2010

 

 

 

Nuomonės referentas

       Paskyrimo data

David Casa

21.10.2010

 

 

Svarstymas komitete

1.12.2010

25.1.2011

 

 

Priėmimo data

16.3.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

36

4

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Regina Bastos, Edit Bauer, Jean-Luc Bennahmias, Pervenche Berès, Mara Bizzotto, Philippe Boulland, David Casa, Alejandro Cercas, Marije Cornelissen, Frédéric Daerden, Karima Delli, Proinsias De Rossa, Frank Engel, Sari Essayah, Richard Falbr, Ilda Figueiredo, Thomas Händel, Nadja Hirsch, Stephen Hughes, Liisa Jaakonsaari, Danuta Jazłowiecka, Martin Kastler, Ádám Kósa, Patrick Le Hyaric, Veronica Lope Fontagné, Olle Ludvigsson, Elizabeth Lynne, Thomas Mann, Elisabeth Morin-Chartier, Csaba Őry, Rovana Plumb, Konstantinos Poupakis, Sylvana Rapti, Licia Ronzulli, Elisabeth Schroedter, Jutta Steinruck, Traian Ungureanu

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Georges Bach, Raffaele Baldassarre, Sven Giegold, Antigoni Papadopoulou, Evelyn Regner

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Liam Aylward, Fiona Hall


PROCEDŪRA

Pavadinimas

Veiksmingas biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimas euro zonoje

Nuorodos

COM(2010)0524 – C7-0298/2010 – 2010/0278(COD)

Pateikimo Europos Parlamentui data

29.9.2010

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ECON

21.10.2010

Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

BUDG

21.10.2010

EMPL

21.10.2010

 

 

Nuomonė nepareikšta

       Nutarimo data

BUDG

20.10.2010

 

 

 

Pranešėjas (-ai)

       Paskyrimo data

Sylvie Goulard

21.9.2010

 

 

Teisinio pagrindo užginčijimas

       JURI nuomonės pateikimo data

JURI

12.4.2011

 

 

 

Svarstymas komitete

26.10.2010

24.1.2011

22.3.2011

 

Priėmimo data

19.4.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

33

14

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Burkhard Balz, Udo Bullmann, Nikolaos Chountis, George Sabin Cutaş, Leonardo Domenici, Derk Jan Eppink, Diogo Feio, Markus Ferber, Elisa Ferreira, Vicky Ford, Ildikó Gáll-Pelcz, Jean-Paul Gauzès, Sven Giegold, Sylvie Goulard, Liem Hoang Ngoc, Gunnar Hökmark, Wolf Klinz, Jürgen Klute, Philippe Lamberts, Werner Langen, Astrid Lulling, Arlene McCarthy, Ivari Padar, Alfredo Pallone, Anni Podimata, Antolín Sánchez Presedo, Olle Schmidt, Edward Scicluna, Peter Simon, Theodor Dumitru Stolojan, Ivo Strejček, Kay Swinburne, Marianne Thyssen, Ramon Tremosa i Balcells, Corien Wortmann-Kool

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Marta Andreasen, Carl Haglund, Krišjānis Kariņš, Barry Madlener, Claudio Morganti, Andreas Schwab

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Karima Delli, Monika Hohlmeier, Ria Oomen-Ruijten, Marc Tarabella, Wim van de Camp, Axel Voss

Pateikimo data

2.5.2011

Atnaujinta: 2011 m. gegužė 26 d.Teisinis pranešimas