dėl Tarybos sprendimo projekto dėl Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo Bulgarijos Respublikoje ir Rumunijoje

(14142/2010 – C7-0369/2010 – 2010/0820(NLE))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (14142/2010),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0369/2010),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A7-0185/2011),

1.  pritaria Tarybos sprendimo projektui su pakeitimais;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą su juo konsultuotis, jei ji ketina iš esmės keisti savo sprendimo projektą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Pakeitimas  1 Sprendimo projektas 4 konstatuojamoji dalis Tarybos projektas Pakeitimas (4) ... ... d. [atitinkamų Tarybos išvadų priėmimo data] Taryba padarė išvadą, kad Bulgarija ir Rumunija įvykdė sąlygas visose minėtose srityse. (4) ... ... d. [atitinkamų Tarybos išvadų priėmimo data] Taryba padarė išvadą, kad Bulgarija ir Rumunija įvykdė sąlygas visose minėtose srityse. Kiekviena susijusi valstybė narė per šešių mėnesių laikotarpį, prasidedantį nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos, turėtų raštu pranešti Europos Parlamentui ir Tarybai apie tolesnius veiksmus, kurių ji ketina imtis dėl vertinimo ataskaitose pateiktų ir tolesnėse ataskaitose nurodytų rekomendacijų, kurios dar turi būti įgyvendintos.

Šengeno istorija

Bendradarbiavimas Šengeno klausimais buvo pradėtas 1985 m. birželio 14 d. sudarius Šengeno susitarimą, pagal kurį panaikinta sisteminga susitarimą pasirašiusiųjų šalių vidinių sienų kontrolė ir sudarytos sąlygos sukurti bendrą erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas, ir bendrą išorės sieną nustačius bendras išorės sienos kontrolės taisykles ir bendrą vizų politiką, užtikrinus policijos ir teismų bendradarbiavimą ir sukūrus Šengeno informacinę sistemą (SIS).

Ilgainiui prie pirmųjų 5 valstybių narių (Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų) prisijungė kitos valstybės. Šiuo metu Šengeno erdvę sudaro 25 Šengeno valstybės narės: ES valstybės narės Austrija, Belgija, Danija, Prancūzija, Suomija, Vokietija, Graikija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Ispanija, Švedija, Čekijos Respublika, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Slovakija, Slovėnija ir 3 asocijuotosios ne ES šalys Norvegija, Islandija ir Šveicarija (Lichtenšteinas turėtų tapti ketvirtąja asocijuotąja šalimi, atitinkamas protokolas turėtų įsigalioti 2011 m. balandžio 7 d., o po to joje bus lankomasi siekiant atlikti įvertinimą). Bulgarija, Rumunija ir Kipras šiuo metu tik iš dalies taiko Šengeno acquis, todėl prie sienos su šiomis trimis valstybėmis narėmis vis dar atliekami patikrinimai.

Šiuo metu laisvas judėjimas užtikrinamas teritorijoje, turinčioje 42 673 km išorės jūrų sieną ir 7 721 km išorės sausumos sieną ir apimančioje 25 šalis ir 400 mln. piliečių.

Šengeno vertinimo kriterijai

Rumunija ir Bulgarija priėmė Šengeno acquis 2007 m. stodamos į ES. Pagal Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalį patikrinimas taikant vertinimo procedūras, ar naujosiose valstybėse narėse yra įvykdytos būtinos sąlygos dėl visų Šengeno acquis dalių (duomenų apsauga, Šengeno informacinė sistema, oro erdvės sienos, sausumos sienos, jūros sienos, policijos bendradarbiavimas ir vizos) taikymo, yra išankstinė sąlyga, kad Taryba galėtų priimti sprendimą dėl vidaus sienų su šiomis valstybėmis narėmis kontrolės panaikinimo.

Bet kurios naujosios valstybės narės atžvilgiu vertinimas turėtų būti pradedamas jai pateikus prašymą (pareiškimą dėl pasirengimo). Vertinimą turėtų atlikti Šengeno acquis įvertinimo darbo grupė (SCH-EVAL): iš pradžių atitinkamai valstybei narei pateikti klausimyną dėl viso atitinkamo Šengeno acquis, paskui surengti vertinimo vizitus. Ekspertų grupės turėtų būti siunčiamos į SIS objektus, SIRENE biurus, konsulatus, prie valstybių sienų ir kt. ir parengti išsamias ataskaitas, kuriose pateiktų faktinius aprašymus, vertinimus ir rekomendacijas, kuriais remiantis gali būti prašoma imtis papildomų veiksmų ir vėliau būti siunčiamos kitos ekspertų grupės. Galutinėje ataskaitoje turėtų būti nustatyta, ar naujoji valstybė narė, kurios atžvilgiu buvo taikyta visapusiška vertinimo procedūra, atitinka visas praktiniam taikymui būtinas išankstines sąlygas.

Sprendimą dėl integravimo turėtų priimti Taryba vienbalsiai pritarus visų valstybių, jau priklausančių Šengeno erdvei, vyriausybėms.

Išvados dėl Bulgarijos

Bulgarija savo pareiškimą dėl pasirengimo pateikė 2008 m. sausio 25 d.

Duomenų apsauga įvertinta teigiamai. Taryba, gavusi palankią Europos Parlamento nuomonę, priėmė sprendimą ir 2010 m. lapkričio 5 d. SIS buvo prijungta ir pradėjo veikti visu pajėgumu.

SIS įvertinimo vizito metu buvo išaiškinta, kad SIS ir SIRENE tinkamai veikia pagal Šengeno acquis. Klausimai, kuriems reikėjo skirti daugiau dėmesio, yra šie: trijų pamainų modelio įdiegimas SIRENE biure; daugiau galutinių naudotojų mokymų lotyniškų raidžių naudojimo klausimu; fizinio įsikišimo sumažinimas iki minimumo SIRENE biure.

Daugiausia Šengeno acquis įgyvendinimo policijos bendradarbiavimo srityje parengiamojo darbo buvo atlikta institucinių ir veiklos struktūrų klausimu. Buvo sudaryti susitarimai su kaimyninėmis šalimis (Rumunija, Graikija, Serbija) dėl tarpvalstybinio policijos bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ir rengiami susitarimai su kitomis valstybėmis narėmis.

Vizų išdavimas buvo iš esmės įvertintas teigiamai ir kai kuriais aspektais kaip geriausios praktikos pavyzdys. Atsižvelgiant į kai kurių tolesnių priemonių rezultatus nuspręsta, kad Bulgarija yra pasirengusi tinkamai įgyvendinti Šengeno acquis. Tuo tarpu buvo įgyvendintos pateiktos rekomendacijos. Vis dėlto darbuotojai turėtų ir toliau suvokti nelegalios imigracijos riziką ir žinoti apie kitus piktnaudžiavimo vizomis būdus bei galimą spaudimą darbuotojams pradėjus išdavinėti Šengeno vizas.

Oro erdvės sienos pasienio tikrinimams naudojama infrastruktūra atitinka Šengeno sienų kodekso reikalavimus, o pirmos ir antros linijos įranga iš esmės yra tinkama ir šiuolaikiška. Vis dėlto buvo atrasta trūkumų šiose srityse: įrangos, pasienio patikrinimų ir mokymų; visiško fizinio atskyrimo Burgaso oro uoste ir įpareigojimo perduoti keleivių duomenis vykdymo, kalbos žinių ir vežėjo atsakomybės įgyvendinimo klausimais šiuo metu dirbama.

Jūrų sienos: sisteminė taktinės rizikos analizė, žvejybos laivų kontrolė ir pramoginių laivų pasienio patikrinimai galėtų būti laikomi geriausios praktikos pavyzdžiais. Sienos stebėjimo sistema atitinka bendrus Šengeno sienų kodekso reikalavimus. Tolesni veiksmai parodė, jog integruota pakrantės stebėjimo sistema buvo dar labiau patobulinta ir kad rasti trūkumai (pasienio patikrinimų, sienos stebėjimo, vizų išdavimo, infrastruktūros, personalo ir labos žinių srityse) buvo pašalinti.

Sausumos sienos: profesionaliai vykdomas bendradarbiavimas pasienyje pasienio patikrinimų ir sienų stebėjimo klausimais. Taip pat nustatyta, jog nepakanka įrangos pirmojoje ir antrojoje linijose, nors dar vyksta aprūpinimo įranga bei būtino mokymo šiuo klausimu procesai. Dar rasta trūkumų šiose srityse: pasienio patikrinimų, sienų stebėjimo, ypač informuotumo apie padėtį gerinimo, bendradarbiavimo agentūros viduje, stebėjimo iš oro ir pasirinkto taktinio požiūrio. Pakartotino vizito 2010 m. gruodžio mėn. rezultatai tebebuvo nepatenkinami ir tolesnių veiksmų įvertinimo vizitas vyko 2011 m. kovo 21-23 d. Vertinimo komitetas priėjo išvados, kad Bulgarija padarė geroką pažangą ir kad šiuo matu ji atitinka Šengeno reikalavimus, susijusius su sienų kontrole prie išorinių sausumos sienų.

Vis dėlto Vertinimo komitetas ragina Bulgariją parengti specialų papildomų priemonių paketą, kad būtų stiprinamos priemonės, kurių jau imtasi, ir būtų tinkamai pasirengta galimai padidėsiančiam migracijos srautui visiškai prisijungus prie erdvės.

Išvados dėl Rumunijos

Rumunija savo pareiškimus dėl pasirengimo pateikė 2007 ir 2008 m.

Duomenų apsauga įvertinta teigiamai. Taryba, gavusi palankią Europos Parlamento nuomonę, priėmė sprendimą ir 2010 m. lapkričio 5 d. SIS buvo prijungta ir pradėjo veikti visu pajėgumu.

SIS įvertinimo vizito metu buvo išaiškinta, kad SIS ir SIRENE tinkamai veikia pagal Šengeno acquis. N.SIS ir SIRENE naudojama įranga ir įrenginiai modernūs. Vis dėlto kai kuriems klausimams reikėjo skirti daugiau dėmesio, būtent klausimui dėl trūkstamų A ir M kilus Šengeno konvencijos 95 straipsnyje nurodytiems pavojams (Europos arešto orderis), tačiau padaryta išvada, kad Rumunijos valdžios institucijos jau patenkinamai išsprendė šį klausimą. Keliais kitais klausimais (tęstinio mokymo, fizinio įsikišimo sumažinimo iki minimumo, delninių mobiliųjų terminalų tobulinimas) buvo pateikta rekomendacijų ir imtasi tolesnių veiksmų.

Buvo ratifikuoti dvišalio policijos bendradarbiavimo susitarimai su Vengrija ir Bulgarija. Šengeno acquis įgyvendinimo policijos bendradarbiavimo srityje parengiamasis darbas po kai kurių tolesnių veiksmų jau gali būti laikomas baigtu.

Iš patikrinimų, atliekamų Rumunijos ambasados Kišiniove vizų skyriuje ir jos generaliniame konsulate Stambule, bei tolesnių priemonių matyti, kad Rumunija šiuo metu yra pasirengusi visiškai įgyvendinti Šengeno acquis, visi klausimai, kuriems reikėjo dar skirti dėmesio ar kuriuos reikėjo persvarstyti (rizikos vertinimo patobulinimas, pastatų saugumo priemonių atnaujinimas, prašymų dėl vizų pateikimo ir tvarkymo proceso patobulinimas ir kt.), jau išspręsti ir kai kuriais aspektais galėtų būti laikomi geriausios praktikos pavyzdžiais.

Oro erdvės sienos: apskritai pasienio valdymą vykdanti viešoji institucija suformuota gerai, pasienio policijos pareigūnų profesinė kompetencija gera ir Šengeno sienų kodekso reikalavimų išmanymas yra geras. Buvo būtina atlikti pakartotinį vizitą, kurio metu įvertinta, kad rasti trūkumai pašalinti (vežėjo atsakomybės, Šengeno ir ne Šengeno keleivių atskyrimo priemonių trūkumai, nedideli pirmosios ir antrosios linijos įrangos trūkumai).

Jūrų sienos: bendradarbiavimo ir komunikacijos lygis geras, informuotumas apie padėtį ir reagavimo pajėgumai geri ir rizikos analizės lygis taip pat geras. Rasti trūkumai vežėjo atsakomybės, pasienio patikrinimų ir mokymų klausimais buvo pašalinti.

Sausumos sienos: pasienio patikrinimų lygis geras, atliekant sienų stebėjimą laikomasi profesionalaus bendro taktinio ir operatyvinio požiūrio. Esama infrastruktūra ir darbuotojų skaičius vietoje yra pakankami. Rasti nedideli trūkumai buvo tinkamai pašalinti atlikus tolesnius veiksmus ir rekomendacijos iš esmės įgyvendintos (pasienio patikrinimų atlikimas, įranga pirmojoje ir antrojoje linijose, didinamas patikrinimų be perspėjimo skaičius kovojant prieš korupciją). Du pasienio kontrolės postai, kurios reikėjo pakartotinai aplankyti, šiuo metu veikia visu pajėgumu ir yra aprūpinti įranga pagal atitinkamas rekomendacijas. Taip pat tinkamai pašalinti trūkumai, susiję su sienų stebėjimo įranga.

Pagal įvertinimo ataskaitas Rumunija iš esmės įrodė, kad yra pakankamai pasirengusi tinkamai taikyti tiek su SIS nesusijusias Šengeno acquis nuostatas, tiek su SIS susijusias nuostatas. Išankstinės sąlygos yra įvykdytos, kad Taryba priimtų Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą, pagal kurį galima panaikinti vidaus sienų kontrolę prie oro erdvės, sausumos ir jūrų sienų.

Europos Parlamento galimybė susipažinti su įvertinimo procedūros rezultatais

2010 m. lapkričio 12 d. laiške Taryba pateikė Tarybos sprendimo dėl Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo Bulgarijos Respublikoje ir Rumunijoje projektą Europos Parlamentui, kad šis pateiktų savo nuomonę.

Pagal Teisingumo Teismo konsoliduotą teismo praktiką lojalaus institucijų tarpusavio bendradarbiavimo principo, minimo ES sutarties 13 straipsnio 2 dalyje, klausimu Parlamentui turėtų būti suteikta visa būtina informacija, kad jis galėtų visapusiškai dalyvauti procedūroje.

2010 m. gruodžio 16 d. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pirmininko Juano Fernando Lópezo Aguilaro laiške Tarybai pirmininkaujančios Belgijos Vidaus reikalų ministrei Annemie Turtelboom Europos Parlamentas paprašė įvertinimo ataskaitų dėl Bulgarijos ir Rumunijos, bet kokių ataskaitų, susijusių su pakartotiniais vizitais, taip pat kiekvienai iš šių šalių pateiktų rekomendacijų ir informacijos apie tai, kaip šios valstybės narės įgyvendina šias rekomendacijas.

Sausio 25 d. Parlamentas gavo Tarybos atsakymą, kuriame tvirtinama, jog prašyti dokumentai gali būti pateikti Pirmininkui, frakcijų koordinatoriams ir pranešėjams. Galimybė su jais susipažinti bus suteikta Tarybos patalpose esančiame saugiame kabinete. Laikantis Tarybos saugumo nuostatų, skirtų ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti, šie dokumentai pasiliks Tarybos žinioje, ir vėliau jokiuose viešuose posėdžiuose neturėtų būti daroma konkrečių nuorodų į jų turinį.

Svarbu pabrėžti, jog šiame atsakyme Taryba atsisakė savo 2007 m. išreikštos pozicijos, kai Parlamentas buvo paprašytas pateikti savo nuomonę dėl 9 šalių (Čekijos Respublikos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Lenkijos, Slovakijos ir Slovėnijos) stojimo į Šengeno erdvę, ir tokia jos pozicija nėra priimtina.

Tuo pat metu Rumunijos ir Bulgarijos ambasadoriai nusiuntė Tarybai laišką prašydami išslaptinti šiuos dokumentus ir nusiųsti juos visiems Parlamento nariams. Nuolatinių atstovų komitetas savo narių dauguma patvirtino šį prašymą ir dokumentai galiausiai 2011 m. vasario 15 d. buvo nusiųsti Europos Parlamentui, taigi atsirado galimybė visiems Parlamento nariams susipažinti su įvertinimų, rekomendacijų ir galutinių išvadų turiniu.

Vis dėlto Parlamentas nusprendė šiuos dokumentus laikyti įslaptinta medžiaga dėl to, kad jie neskelbtini, nes susiję su šių dviejų valstybių narių išorės sienų saugumu. Parlamento nariams buvo suteikta galimybė susipažinti su šiais dokumentais saugiame kabinete laikantis Europos Parlamento taisyklių dėl darbo su konfidencialiais dokumentais.

Siekiant aiškiai įvertinti visus elementus, būtinus, kad Europos Parlamentas galėtų pateikti nuomonę, ar šios dvi šalys yra pasirengusios įstoti į Šengeno erdvę, itin svarbu turėti galimybę susipažinti su ekspertų atlikto šių dviejų šalių pasirengimo pažangos įvertinimo ataskaitomis.

Pranešėjo išvados

Atsižvelgdamas į įvertinimų ir pakartotinių ekspertų grupių vizitų rezultatus, pranešėjas daro išvadą, kad, nors ir esama kai kurių neišspręstų klausimų, apie kuriuos reikės reguliariai teikti ataskaitas ir kurių atžvilgiu reikės imtis tolesnių veiksmų kažkada ateityje, jie nesudaro kliūčių šioms dviem valstybėms narėms tapti tikrosiomis narėmis.

Ekspertų išvadas jau patvirtino Taryba ir jos buvo nusiųstos Europos Parlamentui, išskyrus paskutinę su Bulgarijos sausumos sienų pakartotiniu aplankymu susijusią ataskaitą, kuri dar turi būti patvirtinta ir oficialiai nusiųsta Europos Parlamentui (net jei pranešėjas jau turėjo galimybę ją gauti neoficialiu būdu).

Pranešėjas kartu su kai kuriais šešėliniais pranešėjais taip pat turėjo galimybę aplankyti abi šalis kovo 22-25 d. ir vietoje susipažinti su esama padėtimi ir visais atliktais patobulinimais. Todėl pranešėjas pritaria sprendimui atverti šių dviejų valstybių narių sienas.

Šiuo metu ir Rumunija, ir Bulgarija yra įrodžiusios, jog jos yra pakankamai pasirengusios tinkamai taikyti visas Šengeno acquis nuostatas.

Vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad zona, kurią sudaro Bulgarija, Turkija ir Graikija, yra jautriausia ES išorės sienų vieta turint mintyje nelegalią migraciją. Todėl būtina, jog Bulgarija priimtų papildomas priemones, visų pirma parengtų specialų planą, kuriame būtų numatyti stojant į Šengeno erdvę įgyvendintini veiksmai, ir bendrą požiūrį (Graikijos, Turkijos ir Bulgarijos), kad būtų užtikrinta galimybė imtis veiksmų galimai padidėjus migracijos srautams.

Taigi pranešėjas pateikia pakeitimą, pagal kurį reikalaujama, jog susijusios valstybės narės per šešių mėnesių laikotarpį, prasidedantį nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos, raštu praneštų Europos Parlamentui ir Tarybai apie papildomų priemonių įgyvendinimą ir trūkumus.

Itin svarbu turėti mintyje, jog siekiant panaikinti vidaus sienų kontrolę būtina, kad valstybės narės labai viena kita pasitikėtų veiksmingos išorės sienų kontrolės klausimu, nes Šengeno erdvės saugumas priklauso nuo kiekvienos valstybės narės vykdomos savo išorės sienų kontrolės griežtumo ir veiksmingumo.