Procedūra : 2011/2019(BUD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0230/2011

Pateikti tekstai :

A7-0230/2011

Debatai :

PV 23/06/2011 - 4
CRE 23/06/2011 - 4

Balsavimas :

PV 23/06/2011 - 12.22
CRE 23/06/2011 - 12.22
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0296

PRANEŠIMAS     
PDF 457kDOC 433k
2011 m. birželio 16 d.
PE 464.693v02-00 A7-0230/2011

dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu dėl 2012 m. biudžeto projekto

(2011/2019(BUD))

Biudžeto komitetas

Pranešėja: Francesca Balzani

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ
 Vystymosi komiteto NUOMONĖ
 Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ
 Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ
 Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ
 Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ
 Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ
 Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ
 Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ
 PRIEDAS: ŽUVININKYSTĖS KOMITETO LAIŠKAS
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu dėl 2012 m. biudžeto projekto

(2011/2019(BUD))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2012 finansinių metų biudžeto projektą, kurį Komisija patvirtino 2011 m. balandžio 20 d. (SEC(2011)0498),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (toliau – TIS)(1),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

   atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl bendrų 2012 m. biudžeto sudarymo procedūros gairių(2),

   atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 15 d. Tarybos išvadas dėl 2012 m. biudžeto sudarymo procedūros gairių,

   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių II antraštinės dalies 7 skyrių,

   atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto laišką,

   į atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Konstitucinių reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7-0230/2011),

A. kadangi 2012 m. biudžeto sudarymo procedūra – tai antra procedūra, vykdoma remiantis Lisabonos sutartimi, ir daug ko galima pasimokyti iš patirties, įgytos praėjusiais metais;

B.  kadangi trišalis susitikimas, kuris vyks liepos mėn., turėtų būti galimybė abiejų biudžeto valdymo institucijų atstovams aptarti jų nustatytus prioritetus, susijusius su metiniu 2012 m. biudžetu, ir rasti bendrą susitarimo pagrindą, kuriuo būtų galima remtis vykstant svarstymams šiose institucijose;

C. kadangi ES Tarybai pirmininkaujanti Lenkija ir pirmininkavusi Vengrija viešai įsipareigojo vykdyti atvirą, konstruktyvų ir politinį dialogą su EP biudžeto klausimais;

D. kadangi todėl tikimasi, kad visa Taryba vykdant procedūrą veiks kaip patikimas politinis partneris ir vengs pasirenkamo ar grynai matematinio biudžeto eilutėse numatytų sumų mažinimo;

2012 m. biudžeto projektas. Bendrasis įvertinimas

1.  primena, kad savo 2011 m. kovo 24 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijai „Europa 2020“ 2012 m. ES biudžeto strategijoje skyrė pagrindinį dėmesį, kad padėtų Europai atsigauti po ekonomikos ir socialinės krizės ir sustiprėti;

2.  primena, kad stiprios, tvarios ir įtraukios ekonomikos skatinimas, kai kuriamos darbo vietos ir užtikrinamas aukštos kokybės užimtumas, įgyvendinant septynias strategijos „Europa 2020“ pavyzdines iniciatyvas – tai tikslas, kuriam bendrai pritaria visos 27 valstybės narės ir ES institucijos; primena, kad įgyvendinant šią strategiją iki 2020 m. reikės didelių į ateitį orientuotų investicijų, kurių suma, kaip numatoma Komisijos komunikate „ES biudžeto peržiūra“(3), bus ne mažesnė kaip 1 800 mlrd. eurų; todėl pabrėžia, kad dabar reikia atlikti būtinas investicijas ir ES, ir nacionaliniu lygmenimis ir jų negalima ilgiau atidėlioti, siekiant pagerinti švietimo lygį ir skatinti socialinę įtrauktį, visų pirma, mažinant skurdą, taip pat skatinti žinių visuomenės, pagrįstos bendrais ES mokslo ir technologijų gebėjimais, kūrimą; todėl primygtinai pabrėžia, jog reikia paremti mokslinius tyrimus, plėtrą, inovacijas, MVĮ ir technologijų, kurias taikant efektyviai naudojami ištekliai, plėtojimą;

3.  atsižvelgdamas į tai, yra labai susirūpinęs, kad dėl dabartinės krizės itin sumažėjo valstybinės investicijos tam tikrose minėtose srityse, nes valstybės narės pakoregavo nacionalinius biudžetus; ragina iš pagrindų pakeisti šią tendenciją ir yra tvirtai įsitikinęs, kad būtina užtikrinti investicijas ES ir nacionaliniu lygmenimis, jei visoje ES norima įgyvendinti strategiją „ES 2020“; mano, kad ES biudžetas turi būti priemonė, padedanti valstybėms narėms vykdyti atsigavimo politiką, skatinant ir remiant nacionalines investicijas, kurios intensyvintų augimą ir užimtumą; todėl pabrėžia, kad labai svarbu ES biudžetą suderinti su strategijos „ES 2020“ tikslais; taigi primena, kad jaunimo mokymo, judumo ir užimtumo, MVĮ, mokslinių tyrimų ir plėtros parama turėtų būti pagrindinis ES biudžeto prioritetas; pabrėžia, kad tai visapusiškai atitinka Europos semestro, kuris kaip naujas intensyvesnės Europos ekonominės valdysenos mechanizmas padeda sustiprinti ES ir nacionalinių biudžetų suderinamumą, sąveiką ir papildomumą siekiant bendrai sutartų strategijos „Europa 2020“ tikslų, dinamiką;

4.  primena, kad, kalbant apie strategiją „ES 2020“ ir Europos semestrą, reikalingas stiprus parlamentinis aspektas, ir yra tvirtai įsitikinęs, kad aktyviau dalyvaujant Parlamentui ši veikla būtų kur kas demokratiškesnė ir skaidresnė;

5.  pastebi, kad 2012 m. ES biudžeto projekte (BP), kurį pasiūlė Komisija, numatyta 147 435 mln. eurų įsipareigojimų asignavimų (ĮA) (146 676 mln. eurų neįskaitant Europos globalizacijos fondo (EGF) ir Neatidėliotinos pagalbos rezervo (NPR) ir 132 738 mln. eurų mokėjimų asignavimų (MA); pažymi, kad šios sumos atitinkamai sudaro 1,12 % ir 1,01 % ES prognozuotų bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) 2012 m., ir pabrėžia, kad šis santykis 2011 m. ir 2012 m. yra gana stabilus, o Komisija nustatė, kad BNP augimas 2012 m. bus ne mažesnis nei +4,7 % (dabartinėmis kainomis);

6.  nurodo, kad jei ES biudžetas turi paremti valstybių narių bendrai dedamas pastangas ekonominių sunkumų laikais, tai šios pastangos turi būti atitinkamos atsižvelgiant į dydį, tam tikras savybes ir realų ekonominį poveikį; mano, kad reikėtų atsižvelgti pastangas, dedamas daugelyje valstybių narių siekiant konsoliduoti nacionalinius biudžetus, kadangi praeityje nebuvo laikomasi fiskalinės drausmės, tačiau primena, kad pagal Sutarties nuostatas ES biudžetas negali būti deficitinis ir kad ES biudžetas sudaro 2 proc. visų viešųjų išlaidų ES;

7.  pastebi, kad nustatyta, jog 2011 m. ES 27 valstybių narių metinė infliacija bus 2,7 %, o tai reiškia, kad siūlomas nominalus 2012 m. įsipareigojimų asignavimų pasididinimas 3,7 % ir mokėjimų asignavimų padidinimas 4,9 %, palyginti su 2011 m. biudžetu, realiai siekia 1 % ir 2,2 %; nurodo, kad kelios valstybės narės planuoja didinti nacionalinius biudžetus daugiau nei Europos Komisija siūlo didinti ES biudžetą; taip pat atkreipia dėmesį į kai kurių valstybių narių pastangas sumažinti biudžeto deficitą ir sulėtinti skolos su valstybės garantija siekiant, kad jis būtų stabilesnis;

8.  pabrėžia, kad siūlomos 2012 m. ES metinio biudžeto sumos dera su 2007–2013 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP) numatytomis išlaidomis, jei biudžeto valdymo institucija pritartų DFP persvarstymui siekiant atsižvelgti į papildomo ITER finansavimo poreikį; pažymi, kad todėl bet koks lėšų didinimas (ar mažinimas), palyginti su 2011 m. biudžetu, turi būti vertinamas atsižvelgiant į jo poveikį įgyvendinant daugiametes programas; pabrėžia, kad tai su instituciniu patikimumu ir ES projekto nuoseklumu susijęs klausimas, kadangi ES atsakomybė ir įsipareigojimai nuolat didėja; todėl mano, kad numatyti tikslingus ir matomus finansinius pajėgumus konkrečioms politikos sritims ir naujoms ES lygmeniu nustatytoms kompetencijos sritims remti yra prioritetas;

9.  pastebi, kad pagal 2012 m. biudžeto projektą numatyta bendra 1 603 mln. eurų įsipareigojimų asignavimų marža atsižvelgiant į sutartą 2012 m. viršutinę ribą, nurodytą daugiametėje finansinėje programoje; yra pasiryžęs, jei prireiktų, pasinaudoti šia turima marža ir prireikus kitomis lanksčiomis priemonėmis, numatytomis galiojančiame tarpinstituciniame susitarime, kad paremtų ir sustiprintų tam tikrus siekiamus politinius tikslus, į kuriuos nepakankamamai atsižvelgiama dabartinėje DFP; tikisi visapusiško Tarybos bendradarbiavimo, susijusio su naudojimusi šiomis priemonėmis;

10. primena, kad pirmasis diskusijų biudžeto prioritetų klausimais raundas Parlamente jau prasidėjo pagrindinei pranešėjai, atsakingai už 2012 m. biudžetą, vykdant išsamias konsultacijas su specialiaisiais komitetais; pabrėžia, kad dabar procesas turi būti konkretizuojamas kiekviename komitete, atsižvelgiant į jo kompetencijos sritį, kad būtų galima nustatyti teigiamus ir neigiamus 2012 m. biudžeto prioritetus;

11. atsižvelgia į tai, jog Komisija nustatė, kad bendrai 2012 m. biudžeto projekte numatytų 43,5 % lėšų (įsipareigojimų asignavimai) padeda siekti strategijos „ES 2020“ tikslų; mano, kad šis vertinimas tinkamas, bet nepakankamas; patvirtina, kad Komisijos nustatyti prioritetai, atrodo, sutampa su Parlamento prioritetais, apibrėžtais jo rezoliucijoje dėl 2012 m. biudžeto sudarymo gairių, bet ragina finansuojant strategiją „Europa 2020“ taikyti ambicingesnį požiūrį; vis dėlto yra pasiryžęs toliau analizuoti šiuos skaičius visapusiškai įtraukdamas visus savo specialiuosius komitetus;

12. mano, kad įgyvendinat strategiją „ES 2020“ 2012 m. ES biudžete lygiagrečiai taip pat reikėtų nustatyti atitinkamo lygio asignavimus, kad būtų galima garantuoti ES politikos tęstinumą ir pasiekti ES tikslus; visų pirma pabrėžia, jog reikia sudaryti galimybę ES prisiimti pasaulinio masto atsakomybę, ypač atsižvelgiant į prasidėjusį arabų pavasarį ir neramumus Artimuosiuose Rytuose;

13. pastebi, kad dėl sunkios ekonominės padėties visoje ES Komisija pirmą kartą pabandė nustatyti neigiamus prioritetus ir sutaupyti lėšų tam tikrose politikos srityse, palyginti su tuo, kas iš pradžių buvo numatyta finansinio programavimo dokumente, ir visų pirma tose srityse, kuriose pastaruoju metu pasiekta prastų rezultatų ir kurios pasižymėjo nedideliais įgyvendinimo rodikliais, kaip Parlamentas ragino padaryti savo 2011 m. kovo 24 d. rezoliucijoje; vis dėl to prašo Komisijos pateikti papildomos informacijos, patvirtinančios jos vertimą, kad Parlamentas galėtų aiškiai apibrėžti teigiamus ir neigiamus politikos ir biudžeto prioritetus, taip pat galimybes sutaupyti daugiau lėšų ar jas perskirti, kadangi labai svarbu, kad ES lygmeniu būtų toliau vykdomi ES programos ir veiksmai, taip pat finansuojami veiksmai, kuriais siekiama sumažinti krizės padarinius ir skatinti augimą;

14. griežtai pasisako prieš bet kokius Tarybos mėginimus atlikti horizantaliuosius biudžeto lėšų mažinimus, kai dėl bendro asignavimų lygio sprendžiama iš anksto tinkamai neatsižvelgiant į tikslius faktinius poreikius, susijusius su Sąjungos tikslų, dėl kurių sutarta, ir politinių įsipareigojimų įgyvendinimu; jei vis dėlto biudžetas būtų mažinamas, reikalauja, kad Taryba viešai paaiškintų ir tiksliai nurodytų, kuriuos ES politinius prioritetus ar projektus būtų galima atidėti ar kurių būtų galima visiškai atsisakyti;

15. pažymi, kad mokėjimų asignavimus siūloma padidinti 4,9 % , palyginti su 2011 m; yra įsitikinęs, kad Komisija siūlo šiuos skaičius remdamasi išsamia ir kritiška valstybių narių, kurios pačios bendrai valdo 80 % ES biudžeto, pateiktų prognozių analize; pažymi, kad šis didinimas didžiąja dalimi susijęs su teisėtais poreikiais, atsirandančiais vykdant 7-ąją mokslinių tyrimų programą ir naudojantis struktūriniais ir Sanglaudos fondais; yra įsitikinęs, kad siūlomas mokėjimų lygis yra tik minimumas, reikalingas ES teisiniams įsipareigojimams, kurie buvo prisiimti ankstesniais metais, įvykdyti, ir kad ES privalo laikytis teisinių reikalavimų, susijusių su šiais įsipareigojimais, ir užtikrinti, kad programos duotų kuo daugiau naudos ir būtų sparčiai įgyvendinamos; todėl aktyviai ragina Tarybą susilaikyti ir nemažinti siūlomo mokėjimų lygio; ketina išlaikyti tokį mokėjimų lygį, kaip siūlyta Komisijos biudžeto projekte, visų pirma turėdamas mintyje Tarybos nenorą 2011 m. pradžioje laikytis savo formalaus 2010 m. gruodžio mėn. duoto įsipareigojimo prireikus numatyti naujų asignavimų;

16. pastebi, kad visgi bendra mokėjimų asignavimų marža pagal daugiametėje finansinėje programoje numatytą viršutinę ribą išlieka gana didelė, t. y. 8 815 mln. eurų; pabrėžia, kad jei būtų mažinama taip, kad sumažėtų Komisijos pasiūlytos sumos, atitinkamai pablogėtų padėtis, susijusi su būtinybe skubiai sumažinti precedento neturintį didelį neįvykdytų įsipareigojimų kiekį ir užtikrinti teisingą ES politikos ir programų įgyvendinimą;

17. šiomis aplinkybėmis primena, kad taisomojo biudžeto Nr.03/2011 projekte nurodomas 2010 m. mokėjimų asignavimų 4,9 mlrd. eurų biudžeto perviršis; apgailestauja dėl Komisijos pasiūlymo tokio dydžio suma sumažinti valstybių narių įnašus; mano, kad toks požiūris nėra tinkamas sudarant biudžetą ir jį taikant nebus jokio poveikio bendram valstybių narių deficito lygiui, nors ši suma gali būti labai svarbi ES metiniam biudžetui;

1a išlaidų kategorija

18. atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą 2012 m. biudžeto projekte padidinti įsipareigojimų asignavimus 12,6 % (iki 15 223 mln. eurų) ir mokėjimų asignavimus 8,1 % (iki 12 566 mln. eurų), palyginti su 2011 m. biudžetu, kadangi 1a išlaidų kategorija yra pagrindinė DFP išlaidų kategorija siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, nes joje numatytomis lėšomis tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedama finansuojant penkis jos pagrindinius tikslus ir septynias pavyzdines iniciatyvas;

19. vis dėlto apgailestauja, kad pagal šią išlaidų kategoriją 2012 m. numatytų lėšų didinimas daugeliu atvejų susijęs tik su bendrų metinių sumų, dėl kurių sutarė Parlamentas ir Taryba, kai buvo tvirtinamos šios programos ir veiksmai, metiniu paskirstymu; pabrėžia, kad bendrai Komisija nesiūlo skatinti (išskyrus tai, kas buvo iš pradžių suplanuota) paramos investicijoms, kurios skubiai reikalingos, kad būtų galima įgyvendinti septynias pavyzdines iniciatyvas, ir pažymi, kad ji, deja, linkusi būtiną bendrų finansinių pastangų didinimą nukelti į daugiametę finansinę programą po 2013 m.; įsitikinęs, kad toks požiūris gali labai trukdyti pasiekti pagrindinių tikslų iki 2020 m.;

20. pabrėžia, kad pagal 2012 m. biudžeto projektą ir atnaujintą 2013 m. programavimo dokumentą bendra iki 2013 m. pagrindinėms programoms įgyvendinant strategiją „ES 2020“, pvz., 7-ajai EB bendrajai mokslinių tyrimų programai (EB 7BP), kovos su tarša priemonėms, programoms Marco Polo II, PROGRESS, GALILEO ir GMES, numatyta suma bus mažesnė nei orientacinė suma, dėl kurios sutarė Parlamentas ir Taryba, kai šios programos buvo priimtos, tačiau pažymi, kad orientacinės sumos bus kiek viršytos vykdant šias strategijai „Europa 2020“ svarbias programas: konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą, transeuropinio transporto tinklo projektą, transeuropinį energetikos tinklo projektą, programą „Erasmus Mundus“ ir Mokymosi visą gyvenimą programą; ketina, kai tinkama, kuo geriau pasinaudoti tarpinstitucinio susitarimo 37 punkte numatyta teisėta lanksčia 5 % norma siekiant toliau paskatinti pagrindines ir neatidėliotinas investicijas;

21. be to, pažymi, kad didelė nominalaus padidinimo pagal 2012 m. biudžeto projekto 1a išlaidų kategoriją dalis, palyginti su 2011 m. biudžetu, susijusi su papildomomis lėšomis – 750 mln. eurų (mokėjimų asignavimai), kurių reikia ITER projektui 2012 m. ir iš kurių 650 mln. eurų iš tiesų yra papildomi, o 100 mln. eurų gauti perskirstant visas EB 7BP biudžeto eilučių lėšas; ryžtingai pakartoja, jog prieštarauja bet kokiam EB 7BP lėšų perskirstymui, nes tuomet kiltų grėsmė sėkmingam įgyvendinimui ir būtų itin sumažinti jos įnašai siekiant pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinant pavyzdines iniciatyvas;

22. primena, kad norint finansuoti ITER projektą reikės, kad biudžeto valdymo institucija pritartų paraleliniam Komisijos pasiūlymui(4), pagal kurį iš dalies keičiama 2007–2013 m. DFP ir siūloma projektui ITER 2012 m. ir 2013 m. trūkstamus 1 300 mln. eurų finansuoti naudojant esamas ir nepanaudotas 2007–1013 m. DFP numatytas 2011 m. 2 ir 5 išlaidų kategorijos maržas, taigi iš viso 840 mln. eurų, ir 2012 m. ir 2013 m. perskirstyti 460 mln. eurų iš EB 7BP numatytų lėšų; nurodo, jog yra pasiruošęs pradėti derybas su Taryba siekiant iš dalies pakeisti Komisijos pasiūlymą pasinaudojant įvairiomis priemonėmis, nurodytomis galiojančiame 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstituciniame susitarime;

23. susirūpinęs pažymi, kad be to, kad siūloma ITER projektui perskirti 100 mln. eurų, EB 7BP lėšos papildomai sumažinamos 64 mln. eurų, palyginti su finansinio programavimo dokumentu; reikalauja, kad Komisija veiklos išlaidoms, susijusioms su EB 7BP, padengti siūlytų panaudoti visas lėšas, kurios 2012 m. bus sutaupytos (iš viso 190 mln. eurų) naujai įvertinus personalo poreikius ir sumažinus finansinius įnašus į kai kurias bendras įmones;

24. todėl nurodo, jog reikia pagerinti su tvaria energija susijusių prioritetų, energijos saugojimo technologijų ir kitų su atsinaujinančiais energijos šaltiniais susijusių prioritetų, kurių siekiama pagal naujai parengtą strateginį energetikos technologijų planą, taip pat energijos vartojimo efektyvumo finansavimo sąlygas, nes šie dalykai labai svarbūs siekiant įveikti ekonominius, energetinius ir su klimatu susijusius iššūkius; yra įsitikinęs, kad aiškūs tikslai, susiję su tvaria energetikos politika ir energijos vartojimo efektyvumu, gali užtikrinti išlaidų atžvilgiu efektyvius sprendimus, kurie būtų naudingi visos Europos ekonomikai; taip pat pažymi, kad vykdant 2012 m. biudžeto sudarymo procedūrą reikėtų ištirti kitus papildomus investicijų skatinimo ir paramos moksliniams tyrimams ir inovacijoms būdus, pvz., rizikos pasidalijimo finansinę priemonę;

25. apgailestauja, kad pagal 2012 m. biudžeto projektą ribotai padidinus, palyginti su 2011 m. biudžetu, programai PROGRESS numatytas lėšas, Komisija negalės laikotarpiui nuo 2011 m. iki 2013 m. vėl skirti 20 mln. eurų, kaip įsipareigojo 2010 m., kad iš dalies kompensuotų mikrofinansų priemonei iš programos PROGRESS perskirtas lėšas; primena programos PROGRESS indėlį į dvi strategijos „ES 2020“ pavyzdines iniciatyvas „Europos kovos su skurdu planas“ ir „Judus jaunimas“; atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės, vietos ir regioninės valdžios institucijos ir nacionalinės bei regioninės įstaigos gauna lėšų pagal programą PROGRESS, kad būtų įgyvendintos biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą priemonės;

26. palankiai vertina, kad padidintas (+ EUR 5,7 mln. eurų) bendras įsipareigojimų asignavimų konkurencingumo ir inovacijų bendrajai programai lygis, palyginti su tuo, kas buvo numatyta iš pradžių; tikisi, kad dėl šio lėšų padidinimo pagerės MVĮ galimybės pasinaudoti šia programa ir bus kuriamos konkrečios programos ir naujoviški finansiniai mechanizmai; šiomis aplinkybėmis primena, kad MVĮ atliko pagrindinį vaidmenį skatinant ES ekonomiką, ir pritaria, kad visų pirma konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa (KIP) ir verslumo ir inovacijų programa (EIP) yra labai svarbi atsigavimo po krizės priemonė; primena, kad reikia pagerinti MVĮ prieigą prie kapitalo rinkų ir galimybes pasinaudoti įvairiomis ES finansavimo priemonėmis palengvinus ir paspartinus finansavimo procedūras bei sumažinus jų biurokratiškumą;

27. dar kartą pakartoja, kad bendroji rinka svarbi siekiant ES įmonių konkurencingumo ir Europos ekonomikos augimo ir stabilumo, ir primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad siekiant pagerinti bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimą reikia užtikrinti pakankamai išteklių;

28. pabrėžia, kad investicijos į tarpvalstybinį transportą, ypač į TEN-T programą, padedančios gerinti tarptautinio ir įvairiarūšio transporto jungtis ir kartu skatinančios ekonominį vystymąsi ir užimtumą, turi pridėtinę Europos lygmens vertę; primena, kad TEN-T programai tradiciškai skiriama per mažai lėšų, ir ragina šiam tikslui sutelkti daugiau lėšų, taip pat pasinaudojant alternatyviais finansavimo šaltiniais, pvz., viešojo ir privačiojo sektorių partneryste, pajamų atidėjimu konkrečiam tikslui ir kitomis finansavimo priemonėmis; pabrėžia, kad Sanglaudos ir regioniniai fondai turėtų būti glaudžiai susieti su TEN-T projektais;

29. mano, kad atsižvelgiant į didelę Europos lygmens pridėtinę vertę, 2012 m. reikėtų toliau remti Mokymosi visą gyvenimą programą ir didinti šią paramą, kadangi ją vykdant labai prisidedama įgyvendinant iniciatyvas „Judus jaunimas“ ir „Inovacijų sąjunga“; visų pirma pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai, kad vis didėja besimokančių suaugusių asmenų skaičius Europoje, reikėtų sustiprinti programą „Grundtvig“, kuriai šiuo metu skiriama tik 4 % Mokymosi visą gyvenimą programos asignavimų;

30. yra susirūpinęs dėl siūlomo asignavimų Sąjungos statistikos programai mažinimo ir labai riboto (žemesnio už infliacijos lygį) išlaidų personalui, dirbančiam statistikos politikos srityje, padidinimo; pabrėžia, kad būtinai reikia nuolat įsitikinti, ar Eurostato ištekliai atitinka augantį darbo krūvį ir didėjančius kokybės reikalavimus svarbiausioje ekonomikos ir finansų statistikos srityje;

31. primena, kad didžioji dalis naujų ES kompetencijos sričių, numatytų pagal Lisabonos sutartį ir susijusių su energetikos, turizmo ir kosmoso sektoriais, patenka į 1a išlaidų kategoriją; yra nusivylęs, kad praėjus trejiems metams po Lisabonos sutarties įsigaliojimo Komisija nesiūlo papildomo finansavimo šiose naujose politikos srityse; pabrėžia, kad programai Galileo ar programai GMES (tai yra dvi pagrindinės ES kosmoso programos) nebus skiriama papildomų lėšų iki šios DFP pabaigos ir kad programos Galileo finansavimas 2012 m., palyginti su 2011 m., mažėja; pakartoja, kad reikia imtis konkrečių ir matomų priemonių siekiant paremti turizmą, atsižvelgiant į šio sektoriaus ekonominę reikšmę, nes pagal užimtumą ir BVP tai yra trečią vietą užimanti Europos socialinė ir ekonominė veikla, ir apgailestauja, kad Komisija nesiūlo naujo teisinio pagrindo, kuris pakeistų tris parengiamąsias šio sektoriaus priemones, kurios negali būti pratęstos 2012 m.; prašo turizmo sektoriui skirti pakankamai lėšų 2012 m. ir 2013 m., taip pat ir būsimojoje daugiametėje finansinėje programoje;

32. pažymi, kad per krizę aiškiai išryškėjo, jog norint turėti stiprius valstybės finansus svarbu turėti veiksmingas ir nuo piktnaudžiavimo apsaugotas mokesčių rinkimo sistemas; pabrėžia, kad kovai su sukčiavimu mokesčių srityje ir mokesčių vengimu turėtų būti teikiamas prioritetas ir kad asignavimai programai „Fiscalis“ turi atitikti jos užmojus;

33. palankiai vertina Komisijos sprendimą į biudžeto projektą antrus metus iš eilės įtraukti mokėjimų asignavimus (50 mln. eurų) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui (EGF); pabrėžia, kad taip ne tik užtikrinamas didesnis fondo matomumas, bet ir išvengiama kitų biudžeto eilučių lėšų, numatytų kitiems tikslais ir kitokiems poreikiams, perkėlimo; nekantriai laukia, kol Komisija pristatys EGF reglamento laikotarpio vidurio peržiūrą, nes tai yra galimybė nustatyti būdus, kaip būtų galima paspartinti fondo lėšų mobilizavimą ir supaprastinti jo valdymo taisykles;

1b išlaidų kategorija

34. pabrėžia itin svarbų sanglaudos politikos indėlį skatinant augimą ir užimtumą, taip pat ES regionų ir valstybių narių ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą; pažymi, kad sanglaudos politikai tenka svarbus vaidmuo visiems ES regionams suteikiant galimybę dalyvauti įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus ir remiant regionines investicijas tam, kad būtų galima įgyvendinti visas pavyzdines iniciatyvas; atsižvelgdamas į tai, mano, kad sanglaudos politika, išsaugant jos perskirstomąjį pobūdį ir siekį mažinti regioninius skirtumus, toliau privalo būti ES mastu įgyvendinama investicijų politika ir prieinama visiems ES regionams ir piliečiams;

35. pažymi, jog apskaičiuota, kad bendros išlaidos pagal 1b išlaidų kategoriją sudaro 52 739 mln. eurų įsipareigojimų asignavimais, o tai reiškia 3,4 proc. padidėjimą, palyginti su 2011 m., ir kad tai visiškai atitinka asignavimus, numatytus 2007–2013 m. DFP, atsižvelgus į tam tikrus neseniai 2010 m. atliktus pataisymus kelių valstybių narių labui; pažymi, kad esama marža (22,1 mln. eurų) atsižvelgiant į viršutinę ribą susidarė didžia dalimi iš techninės pagalbos asignavimų ir sudaro tik 0,04 proc. visų pagal šią išlaidų kategoriją numatytų asignavimų;

36. palankiai vertina tai, kad 2012 m. siūloma 8,4 proc., palyginti su 2011 m., padidinti mokėjimų asignavimus iki 45 134 mln. eurų, ir yra įsitikinęs, kad šis padidinimas padės greitai įgyvendinti programas iki tinkamo jų įgyvendinimo lygio, nes 2007–2013 m. laikotarpio pradžioje jos buvo pradėtos įgyvendinti lėtai; pabrėžia, kad šis lėšų padidinimas taip pat turėtų suteikti galimybę patenkinti papildomus mokėjimo poreikius, atsiradusius dėl neseniai įvykusių teisėkūros pokyčių, visų valdymo ir kontrolės sistemų patvirtinimo ir užbaigus 2000–2006 m. programas;

37. todėl pabrėžia, kad šis mokėjimų lygis tėra minimumas ir visiškai atitinka realaus biudžeto sudarymo nuostatas, jį nustatant tinkamai atsižvelgiama į bendrą mokėjimo planą per visą laikotarpį, į pateiktas valstybių narių prognozes, susijusias su mokėjimų prašymais, kurie turi būti siunčiami Komisijai, ir į poreikį užpildyti spragą tarp įsipareigojimų ir mokėjimų; pabrėžia, kad iš tiesų šie grynųjų pinigų srautai taip pat padės paspartinti Europos ekonomikos atgaivinimą ir regionuose įgyventi strategiją „Europa 2020“; todėl griežtai prieštaraus bet kokiam mokėjimų lygio mažinimui, palyginti su Komisijos pasiūlytu biudžeto projektu;

38. ragina Komisiją surinkti paramos gavėjų pagal sanglaudos politiką, visų pirma iš Europos socialinio fondo, demografinius duomenis siekiant stebėti tikrąjį šių fondų poveikį žmogiškojo kapitalo vystymuisi ir įtraukimui į darbo rinką, turint mintyje itin didelį nerimą keliančią jaunimo nedarbo problemą;

39. prašo Komisijos toliau glaudžiai bendradarbiauti su tomis valstybėmis narėmis, kurios įsisavina mažai lėšų, siekiant toliau gerinti padėtį panaudojant lėšas vietoje; todėl ragina toliau skatinti abipusį mokymąsi, keitimąsi gerąja praktika ir tobulinti administracinius gebėjimus tam tikrose valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse skiriant daug dėmesio tinkamam Pasirengimo narystei pagalbos priemonės veikimui tam, kad būtų remiamas šalių pasirengimas įgyvendinti Bendrijos programas;

40. be to, prašo Komisijos toliau svarstyti, kaip supaprastinti sudėtingą ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose nustatytų taisyklių ir reikalavimų sistemą ir sumažinti biurokratinę naštą siekiant kur kas daugiau dėmesio skirti tam, kad įgyvendinant teisėtumą ir taisyklingumą kartu būtų įgyvendinami konkretūs tikslai, laikantis pagrindinių skaidrumo, atskaitomybės ir patikimo finansų valdymo principų;

2 išlaidų kategorija

41. pažymi, kad pagal 2012 m. biudžeto projektą siūloma padidinti įsipareigojimų asignavimus 2,6 proc. iki 60 158 mln. eurų ir mokėjimų asignavimus 2,8 proc. iki 57 948 mln. eurų, palyginti su 2011 m. biudžetu; pabrėžia, kad šis lėšų padidinimas neviršija Komisijos siūlomo viso biudžeto lėšų padidinimo;

42. atkreipia dėmesį į tai, kad lėšos padidinamos visų pirma todėl, kad palaipsniui pradedami vykdyti tiesioginiai mokėjimai naujoms valstybėms narėms ir esama papildomų kaimo plėtros poreikių; pabrėžia, kad intervencijos į rinką, palyginti su 2011 m. biudžetu, išlieka beveik nepakitusios, bet svyruojančios kainos ir tam tikrų rinkų nestabilumas ir toliau veikia žemės ūkio sektorių; prašo Komisijos parengti pasiūlymų dėl ilgesnio laikotarpio visų žemės ūkio sektorių koncepcijos, taip pat konkrečių pasiūlymų, kaip spręsti kainų svyravimo šių sektorių rinkose klausimą;

43. pažymi, kad tradiciniame su žemės ūkiu susijusiame taisomajame rašte, kuris turi būti pateiktas 2011 m. rudenį, bus pakoreguota esama sąmata atsižvelgiant į tikslesnį realių poreikių įvertinimą; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į galutinių esamų asignuotųjų įplaukų 2012 m. lygį (atitikties patvirtinimo koregavimas, pažeidimai ir papildomas pieno mokestis), nuo kurio gali priklausyti naujų 2012 m. biudžeto asignavimų, kurie turi būti patvirtinti, apimtis; vertina, kad esamos maržos (651 6 mln. eurų) turėtų pakakti poreikiams patenkinti pagal šią išlaidų kategoriją, jei nesusidarys nenumatytų aplinkybių;

44. pabrėžia, kad per pastaruosius kelerius metus biudžeto valdymo institucija dėl tam tikrų aplinkybių galėjo naudoti nepaskirstytas lėšas (marža), turimas atsižvelgiant į šios išlaidų kategorijos viršutinę ribą, ir pasiekti bendrą susitarimą dėl metinių biudžetų remdamasi TIS 23 punktu;

45. pritaria, kad toliau būtų remiamos programos, susijusios su vaisių vartojimo skatinimu mokyklose, taip pat paramos skurstantiems asmenims programa; bet apgailestauja, kad sumažinti biudžeto asignavimai pieno mokykloms projektui, ir yra susirūpinęs, kad sumažintos lėšos, skirtos veterinarinėms ir fitosanitarinėms priemonėms;

46. ragina dar labiau sumažinti eksporto grąžinamąsias išmokas ir apgailestauja dėl to, kad toliau subsidijuojama tabako gamyba ES, nes tai prieštarauja ES sveikatos politikos tikslams;

47. pabrėžia, kad dalis išlaidų pagal 2 išlaidų kategoriją yra svarbios norint pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus; pabrėžia, kad pagrindinių šios strategijos tikslų – augimo ir užimtumo – siekiama taip pat vykdant kaimo plėtros programas; mano, kad aprūpinimas maistu ir tvarumas yra du pagrindiniai BŽŪP spręstini uždaviniai; primena, kad teikiant tiesioginę pagalbą reikėtų geriau atsižvelgti į aplinkos apsaugos ir socialinius tikslus, ir ragina, nepakenkiant ES ūkininkų konkurencingumui, skatinti tvaresnę BŽŪP, kurią įgyvendinant būtų kur kas labiau prisidedama sprendžiant su aplinkosauga susijusias problemas, iškilusias ES, įskaitant vandens taršą;

48. šiomis aplinkybėmis palankiai vertina programai LIFE+ skirtų lėšų padidinimą (+4,3 proc. ir +1,9 proc. įsipareigojimams ir mokėjimams atitinkamai), kadangi taip teikiamas prioritetas veiksmų vien aplinkos ir klimato kaitos srityje projektams; dar kartą primena, kad aplinkos problemos ir jų sprendimai peržengia valstybių sienas, todėl, savaime suprantama, kad jos turi būti sprendžiamos ES lygmeniu; vis dėlto pažymi, kad programai LIFE+ skirti asignavimai yra labai riboti;

49. pabrėžia, kad energijos vartojimo efektyvumas, kova su klimato kaita ir atsinaujinančios energijos šaltinių propagavimas – horizontalieji prioritetai, kuriuos galima finansuoti naudojant lėšas, numatytas pagal kelias ES biudžeto išlaidų kategorijas, ir kad Parlamentas skirs ypatingą dėmesį bendram jų finansavimui ir pagal pavienes biudžeto eilutes; ragina Komisiją šiuos prioritetus, taip pat vandens apsaugą ir biologinės įvairovės išsaugojimą, labiau įtraukti į kitas politikos sritis, įskaitant ES finansinę paramą besivystančioms šalims; mano, kad būtina tinkamai įgyvendinti su minėtomis sritimis susijusius teisės aktus, todėl prašo Komisijos atidžiai išanalizuoti, ar reikia papildomų lėšų siekiant rimtai įvertinti ES aplinkosaugos teisės aktų įgyvendinimą, ir informuoti apie tai Parlamentą;

50. nurodo, kad toliau turėtų būti vykdomi veiksmai pagal bendrąją žuvininkystės politiką ir ji turėtų būti finansuojama taip, kaip numatyta biudžeto projekte, atsižvelgiant į politinę jos svarbą ir iš dalies į būsimą jos reformą; mano, kad dėl integruotos jūrų politikos finansavimo, kuris 2012 m. turėtų būti pakankamas, neturėtų nukentėti kiti veiksmai žuvininkystės srityje ir programos, priskirtos 2 išlaidų kategorijai; be to, mano, kad svarbu toliau stebėti Europos žvejybinio laivyno dydį, suteikiant valstybėms narėms tinkamą paramą šioje srityje, ir ypač svarbu kovoti su neteisėta, nedeklaruota ir nereglamentuojama žvejyba; mano, kad veiksmingas žuvininkystės valdymas itin svarbus siekiant išsaugoti žuvų išteklius ir išvengti pernelyg intensyvios žvejybos;

3a išlaidų kategorija

51. pažymi, kad pagal 2012 m. biudžeto projektą, palyginti su 2011 m. biudžetu, siūlomas bendras šiai išlaidų kategorijai priskirtų veiksmų finansavimo padidėjimas (+17,7 proc. įsipareigojimų asignavimams, +6,8 proc. mokėjimų asignavimams) atitinka didesnius ES užmojus, susijusius su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, kaip nurodyta Lisabonos sutartyje ir Stokholmo programoje (2010–2014), kurią Europos Vadovų Taryba priėmė 2009 m. gruodį;

52. pažymi, kad šis padidėjimas visų pirma susijęs su trimis iš keturių solidarumo ir imigracijos srautų valdymo programų: Išorės sienų fondas (+38 proc.), Europos grąžinimo fondas (+43 proc.) ir Europos trečiųjų šalių piliečių integracijos fondas (+24 proc.); pabrėžia, kad pagal šią išlaidų kategoriją 2012 m. numatytų lėšų padidinimas iš tiesų susijęs tik su bendrų keleriems metams numatytų sumų, dėl kurių sutarė Parlamentas ir Taryba, kai buvo tvirtinamos šios programos ir veiksmai, paskirstymu kiekvieniems metams;

53. todėl labai abejoja, ar Komisijos pateiktas biudžeto projektas yra tinkamas ir aktualus atsakas į dabartinius spręstinus ES uždavinius, ypač atsižvelgiant į dabartinius įvykius Viduržemio jūros regiono pietinėje dalyje; primena, kad ryžtingai ragino pateikti deramą ir proporcingą atsaką į šiuos iššūkius siekiant gerinti teisėtos migracijos valdymą ir mažinti neteisėtą migraciją; pripažindamas ES valstybių narių įsipareigojimą laikytis galiojančių ES teisės aktų, pabrėžia, kad reikia skirti pakankamai lėšų ir numatyti paramos priemones, kurias taikant būtų galima įveikti kritinę padėtį visapusiškai laikantis vidaus apsaugos taisyklių, gerbiant žmogaus teises ir valstybių narių solidarumo principą; visų pirma pabrėžia Europos pabėgėlių fondo vaidmenį ir paramą, įskaitant skubias priemones esant dideliam imigrantų antplūdžiui, ir labai apgailestauja, kad Komisija nepasiūlė padidinti šio fondo lėšų daugiau, nei iš pradžių numatyta finansinio programavimo dokumente;

54. atsižvelgia į ne kartą išsakytus Europos Vadovų Tarybos raginimus stiprinti agentūros FRONTEX veiklos pajėgumus ir vaidmenį didėjančio migracinio spaudimo laikotarpiu; prašo Komisijos išsamiai paaiškinti agentūros FRONTEX vykstančios įgaliojimų peržiūros padarinius 2012 m. biudžetui ir aiškiai nurodyti, kaip valstybės narės finansiškai prisidės prie agentūros veiklos;

55. primena, kad trečdalis 2011 m. asignavimų, numatytų sistemai SIS II, vis dar rezerve; todėl tikisi, kad Komisija pateiks aiškų ir pagrįstą patikinimą dėl numatomo panaudojimo, nes antraip 2012 m. asignavimai turėtų būti paskirstyti alternatyviems tikslams;

3b išlaidų kategorija

56. primena, kad 3b išlaidų kategorija, norsi ji mažiausia pagal DFP skiriamus asignavimus, apima Europos piliečiams ypač svarbias sritis, kaip antai jaunimas, švietimo ir kultūros programos, visuomenės sveikata, vartotojų apsauga, civilinės saugos priemonės ir komunikacijos politika;

57. labai apgailestauja, kad pagal šią išlaidų kategoriją trečius metus iš eilės apskritai skiriama mažiau asignavimų, t. y. skiriama 0,1 proc. mažiau įsipareigojimų asignavimų (683 5 mln. eurų) ir 0,3 proc. mažiau mokėjimų asignavimų (645 7 mln. eurų), palyginti su 2011 m. biudžetu (neįskaitant ES Solidarumo fondo), ir paliekama 15,5 mln. eurų marža;

58. mano, kad programoms ir veiksmams, prisikirtiems šiai išlaidų kategorijai, tenka svarbus vaidmuo siekiant strategijos „Europa 2020“ pagrindinių tikslų ir įgyvendinant pavyzdines iniciatyvas; pakartoja, kad švietimas, mokymai ir kultūra teikia ekonominę naudą, nes labai prisideda prie ekonominio užimtumo ir kokybiškų darbo vietų kūrimo ir remia aktyvaus pilietiškumo plėtojimą;

59. pabrėžia, kad turima labai maža marža suteiks ribotas galimybes naujiems veiksmams siūlyti ar sprendimams dėl to, kad būtų padidintas tiesiogiai piliečiams svarbių prioritetų finansavimas, priimti;

60. tinkamai atsižvelgia į Komisijos siūlymą 2012 m. padidinti asignavimus programai „Veiklus jaunimas“ 8 mln. eurų, palyginti su pradiniu finansinio programavimo dokumentu (2012 m. numatoma 134,6 mln. eurų), nes ši programa yra viena pagrindinių pavyzdinės iniciatyvos „Judus jaunimas“ priemonių ir pagal ją teikiama parama neformaliam mokymui ir plėtojamas aktyvus jaunimo pilietiškumas;

61. apgailestauja, kad panašūs veiksmai nesiūlomi įgyvendinant programas MEDIA ir „Kultūra 2007“, nors jos labai prisideda prie Europos kultūros turtingumo ir įvairovės ir pagal jas remiami veiksmai, kurių nefinansuotų vien tik valstybės narės;

62. apgailestauja, kad Komisija 2012 m. biudžeto projekte nepasiūlė jokių konkrečių sporto programų, nors pagal Lisabonos sutartį šioje srityje dabar Sąjungai tenka visapusiška kompetencija; iš tiesų mano, kad šiek tiek lėšų, nors ir ribotos apimties, turėtų būti skiriama 2012 m. biudžete;

63. palankiai vertina tai, kad didinamos lėšos visuomenės sveikatos programai, nes visuomenės sveikata tapo pagrindiniu konkurencingumo varikliu senstančiose Europos visuomenėse; pripažįsta Komisijos pastangas ieškoti finansavimo šaltinių tolesniam svarbių informacinių kampanijų vykdymui, kaip antai kampanijai „HELP“, kuria skatinamas gyvenimas be tabako;

64. apgailestauja, kad sumažėjo civilinės saugos finansinės priemonės finansavimas, palyginti su finansinio programavimo dokumentu (-1,8 mln. eurų), ir prašo Komisijos išsamiau paaiškinti, kodėl finansavimas sumažintas, atsižvelgiant į tai, kad dabar civilinė saiga yra nauja ES kompetencijos sritis;

65. primena, kad siekiant užtikrinti skaidrumą ir visapusišką Europos Parlamento ir jo narių dalyvavimą, finansavimui, susijusiam su Europos viešosiomis erdvėmis, reikia sukurti atskirą eilutę; apgailestauja dėl to, kad Komisija siūlo panaikinti šią eilutę ir Europos viešosioms erdvėms finansuoti skirtas lėšas perkelti į Komisijos reprezentacijai skirtą eilutę; primena, kad Europos viešąsias erdves bendrai valdo Komisija ir Parlamentas, todėl jų biudžetas turėtų būti atskirtas nuo Komisijos reprezentacijos biudžeto, kaip matyti 2010 ir 2011 m. biudžetuose; pabrėžia, kad Parlamentas nepritars jokiems mėginimams pakeisti biudžeto valdymo institucijų ketinimus šiuo klausimu;

4 išlaidų kategorija

66. pažymi, kad 2012 m. biudžeto projekte prašomi įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai, palyginti su 2011 m. biudžetu, padidėjo 2,9 proc. ir 0,8 proc., atitinkamai iki 9 009,3 ir 7 293,7 mln. eurų (atsižvelgiant į Neatidėliotinos pagalbos rezervą); nurodo, kad šis lėšų padidinimas neviršija Komisijos siūlomo viso biudžeto lėšų didinimo;

67. primena, kad iki šiol Komisija į 4 išlaidų kategoriją ir visų pirma stabilumo priemonei negrąžino lėšų (240 mln. eurų), kurios buvo panaudotos maisto priemonei, kaip Biudžeto komitetas reikalavo 2009 m. spalio 12 d. priimtos ataskaitos A7-0038/2009 28 dalyje;

68. yra tvirtai įsitikinęs, kad reikia dėti ypatingas ir konkrečias pastangas siekiant optimaliai ir koordinuotai pasinaudoti visomis esamomis Europos lygmens priemonėmis (ne tik finansiniais ES biudžete numatytais paketais, bet taip pat EIB, ERPB ir kt. valdomomis priemonėmis) ir valstybių narių veiksmais; pabrėžia, kad turi būti pagerintas lankstumas planuojant ir įgyvendinant ES priemones, kad būtų galima užtikrinti deramą ir veiksmingą atsaką ištikus politinei ir humanitarinei krizei trečiosiose šalyse, tačiau tai neturi vykti ilgalaikių politinių įsipareigojimų ir prioritetų sąskaita; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą ir Europos investicijų banką derinti savo pastangas siekiant užtikrinti, kad su ES išorės veiksmais susiję tikslai būtų kuo konkretesni ir veiksmingesni;

69. mano, kad ES pareiga yra deramai ir visapusiškai reaguoti į pastaruosius politinius įvykius Viduržemio jūros regiono kaimyninėse šalyse ir suteikti paramą ir pagalbą judėjimams, kovojantiems už demokratines vertybes ir už tai, kad būtų sukurta teisinė valstybė; pakartoja, kad finansinės pagalbos didinimas šioms šalims neturi vykti su Rytų Europos kaimyninėmis šalimis susijusių prioritetų ir joms skirtų priemonių sąskaita,

70. todėl yra labai susirūpinęs, kad siūlomos 4 išlaidų kategorijos maržos (246,7 mln. eurų), nors ji daug didesnė nei numatyta 2011 m. sausio mėn. atnaujintame finansinio programavimo dokumente (132,2 mln. eurų), gali nepakakti, kad būtų galima patenkinti naujus su 4 išlaidų kategorija susijusius poreikius, kadangi, atrodo, jog vadovaujamasi tuo, kad mažinamos kai kurių svarbių ES programų lėšos; yra pasiryžęs toliau tikrinti ir analizuoti šio lėšų mažinimo poveikį;

71. primena, kad Parlamentas ir Taryba dar nesutarė dėl papildomų prekybos bananais priemonių ir bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis (ICI+) teisinio pagrindo ir kad šis susitarimas turės poveikio 2012 m. biudžeto asignavimams; apgailestauja dėl to, kad Komisija pasiūlė sumažinti finansavimą bendradarbiavimui su besivystančiomis Azijos ir Lotynų Amerikos šalimis; ragina greitai priimti ICI+ reglamentuojančius teisės aktus ir patvirtinti atitinkamą finansavimą Azijai ir Lotynų Amerikai;

72. todėl prašo Komisijos savo būsimajame taisomajame rašte neapsiriboti Europos kaimynystės politikos peržiūros poveikiu biudžetui, bet taip pat aptarti, jei reikia, atsižvelgiant į galimybę pasinaudoti visomis tarpinstituciniame susitarime numatytomis priemonėmis, kitus neišspręstus klausimus ir poreikius, įskaitant Palestinos ir Tautų pagalbos ir darbų agentūros (angl. UNRWA) finansavimą, kuris sumažėjo, palyginti su 2011 m. biudžetu, 100 mln. eurų, siekiant maksimaliai padidinti ES pagalbos poveikį pasaulyje;

73. apgailestauja, kad mažinamos, palyginti su 2011 m. biudžetu, Pasirengimo narystei pagalbos priemonės lėšos, kurias planuota didinti, nuo 139 mln. eurų iki net 79 mln. eurų;

74. pažymi, kad 51,8 mln. eurų siūloma didinti Aplinkos ir tausaus gamtos išteklių valdymo programos, vykdomos remiantis Vystomojo bendradarbiavimo priemone (VPB), finansavimą, palyginti su finansinio programavimo dokumentu, siekiant, kad kuo skubiau būtų pradėti kovos su klimato kaita veiksmai; ryžtingai prieštarauja tolesniam lėšų mažinimui (sumažintos Vystomojo bendradarbiavimo priemonės geografinių programų lėšos), kuris bendrai sudaro 78 mln. eurų, nes tai nesuderinama su ES pastangomis, dedamomis siekiant prisidėti prie Tūkstantmečio vystymosi tikslų siekio, ir trukdo laikytis ES aukščiausio lygio įsipareigojimo užtikrinti, kad iki 2015 m. vystomajam bendradarbiavimui būtų skiriama 0,7 % BNP;

75. primena, kad ryžtingai nepritars kitos biudžeto valdymo institucijos sisteminiam, beveik automatiniam ir kartais neapgalvotam administracinėms išlaidoms skirtų lėšų, numatytų 4 išlaidų kategorijoje, mažinimui vien tik asignavimų mažinimo tikslu, nes tuomet ES neturėtų lėšų programoms deramai ir veiksmingai įgyvendinti;

5 išlaidų kategorija

76. pažymi, kad nustatyta, jog visų institucijų bendros administracinės išlaidos sudaro 8 281 mln. eurų, t. y. jos padidėjo 1,3 % , palyginti su 2011 m. ,o marža yra 472,5 mln. eurų;

77. atkreipia dėmesį į 2011 m. vasario 3 d. už finansinį programavimą ir biudžetą atsakingo Komisijos nario laišką, kuriame įsipareigojama 5 išlaidų kategorijos lėšas padidinti ne daugiau nei 1 % ir nepriimti naujo personalo, palyginti su 2011 m., ir visos institucijos raginamos vadovautis tokiu pačiu požiūriu planuojant savo biudžetą;

78. pastebi, kad Komisija, Taryba, Audito Rūmai, ombudsmenas ir duomenų apsaugos pareigūnas atsižvelgė į šį prašymą; pabrėžia, kad Europos Parlamentas sėkmingai sumažino savo paties sąmatą maždaug 50 mln. eurų, palyginti su pirmuoju preliminarios biudžeto sąmatos pasiūlymu; pabrėžia, kad jis išsamiai išnagrinės kitų institucijų sąmatas, inter alia, atsižvelgdamas į papildomus poreikius ir veiklą, susijusius su įsigaliojusia Lisabonos sutartimi;

79. pripažįsta dideles Komisijas pastangas, dedamas siekiant nominaliai įšaldyti savo administracines išlaidas; pažymi, kad tai buvo galima padaryti kompensuojant padidintomis lėšomis, skirtomis statutiniams ir sutartiniams įsipareigojimams, itin sumažintas kitas administracines išlaidas; visgi yra susirūpinęs dėl galimų pasekmių;

80. pabrėžia, kad bet koks tolesnis 2012 m. III skirsnio administracinių asignavimų, įskaitant administracinės paramos išlaidų eilutėse (buvusios BA eilutės) numatytas lėšas, mažinimas gali turėti neigiamo poveikio vykdant programas, ypač atsižvelgiant į naujas ES užduotis įsigaliojus Lisabonos sutarčiai; reikalauja, kad lėšos, sutaupytos sumažinus administracinės paramos išlaidas, liktų atitinkamų programų finansiniuose paketuose, kad būtų galima užtikrinti geresnį priemonių taikymą vietoje; be to pabrėžia, kad tol, kol ES kompetencija toliau didėja, ši tendencija gali būti netvari ilguoju laikotarpiu ir gali neigiamai veikti greitą, reguliarų ir veiksmingą ES veiksmų ir programų vykdymą;

81. pripažįsta Komisijos pastangas neprašyti papildomų etatų ir vertina jos įsipareigojimą patenkinti visus savo poreikius, taip pat ir tuos, kurie susiję su naujais prioritetais ir su SESV įsigaliojimu, vien tik institucijos viduje perskirstant esamus žmogiškuosius išteklius; prašo pateikti daugiau informacijos, iš kur bus perkelta 230 ECFIN GD papildomų etatų, kurių reikia tinkamai valstybių narių ekonominės ir finansinės padėties stebėsenos veiklai užtikrinti, ir koks bus poveikis, kai atitinkamuose generaliniuose direktoratuose bus perskirstyti etatai ir administracinės pagalbos ir programų valdymo sektoriuje bus 70 etatų mažiau; pabrėžia, kad žmogiškųjų išteklių klausimas tampa vis aktualesnis, kadangi ECFIN GD galbūt reikės toliau stiprinti, kad būtų galima atlikti gyvybiškai svarbias papildomas užduotis, kai tik bus priimtas ekonomikos valdysenos paketas;

82. pabrėžia, jog atrodo, kad siūlymas padidinti EPSO biudžetą (+ 5,4 % įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų) prieštarauja Komisijos pastangoms sumažinti administracines išlaidas; prašo pateikti išsamesnės informacijos apie siūlomą EPSO skirtų asignavimų padidinimą ir apie pagrindinių EPSO paslaugų perdavimą išorės paslaugų teikėjams;

83. pažymi, kad 4 % padidėjo pensijų išlaidoms skirtos lėšos (+5,2 % buvo pereinant iš 2010 m. į 2011 m.), atsižvelgiant į tai, kad nemažai pareigūnų išeina į pensiją; ragina Komisiją pateikti išsamesnę šios tendencijos ilgalaikio poveikio biudžetui analizę ir tuo pat metu apsvarstyti galimus tiesioginius ir netiesioginius ES pensijų sistemos pokyčių, turint mintyje Europos viešosios tarnybos patrauklumą, kokybę ir nepriklausomumą, padarinius; pabrėžia, kad bet prieš ką nors keičiant turėtų būti surengtas deramas socialinis dialogas;

84. mano, kad Europos mokykla turėtų būti deramai finansuojama atsižvelgiant į specifinę ES institucijų darbuotojų vaikų padėtį; atidžiai išnagrinės siūlomą bendrą 1,7 % padidinimą, palyginti su 2011 m., nes didinama mažiau nei numatyta finansinio programavimo dokumente, taip pat patikrins visas Europos mokyklų biudžeto eilutes ir per svarstymą padarys, jo nuomone, deramus pakeitimus šioje srityje;

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

85. pabrėžia, kad bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai yra pagrindinės priemonės nustatant politinius prioritetus ir sudarant sąlygas naujoms iniciatyvoms, kurios gali tapti ES veiksmais ir programomis, kurias vykdant gerinamas ES piliečių gyvenimas; todėl ketina visomis įmanomomis priemonėmis remti savo pasiūlymus dėl bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų rengiant 2012 m. biudžetą ir tuo pat metu pabrėžia, kad reikia atidžiai išnagrinėti Komisijos preliminarų vertinimą, kuris, tikimasi bus pateiktas 2011 m. liepos mėn., siekiant nustatyti bendrą ir subalansuotą šios srities galutinį finansinį paketą;

86. todėl ketina šiuo tikslu pateikti Komisijai, kaip numatyta tarpinstitucinio susitarimo D dalies II priede, pirmąjį negalutinį bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų sąrašą, skirtą 2012 m. biudžetui; tikisi, kad Komisija pateiks gerai pagrįstą Parlamento orientacinių pasiūlymų analizę; pabrėžia, kad šis pirmasis negalutinis sąrašas nekliudo Parlamentui svarstant biudžetą pateikti ir priimti pakeitimus dėl bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų;

87. pažymi, kad Komisija įvairiose išlaidų kategorijose siūlo vieną naują bandomąjį projektą ir penkis parengiamuosius veiksmus (du iš jų yra nauji); patvirtina, kad yra tvirtai pasiryžęs per būsimas derybas išanalizuoti naujai siūlomų iniciatyvų turinį ir tikslus;

Agentūros

88. pažymi, kad bendrai 2012 m. biudžeto projekte ES decentralizuotoms agentūroms skiriama 720,8 mln. eurų (t. y. 0,49 % viso ES biudžeto), o tai reiškia, kad ES indėlis padidėja 34,6 mln. eurų arba +4,9 %, palyginti su 2011 m. biudžetu; žino, kad lėšos didinamos, kadangi įkurta nauja agentūra5 ir veiklą pradeda 7 agentūros6, siekiant aprūpinti jas deramu finansavimu; pabrėžia, kad svarbu papildomų lėšų skirti šioms 10 agentūrų7, kurioms pavesta naujų užduočių, siekiant netrikdyti jų veiklos; pažymi, kad ES indėlio, skirto agentūroms, pradedančioms darbą, padidinimas atitinka infliacijos normą (2 %) ar jos nesiekia, ir nenumatoma papildomo personalo;

89. pabrėžia, kad ES agentūrų biudžetiniai asignavimai susiję ne tik su administracinėmis išlaidomis, o iš tiesų daugiau padeda pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir ES tikslų apskritai, kaip nusprendė teisėkūros institucija; todėl ekonominių sunkumų laikais pritaria Komisijos ribojamojo pobūdžio koncepcijai nustatant ES decentralizuotų agentūrų subsidijas iš ES biudžeto, bet pakartoja, jog nesutinka, kad asignuotosios pajamos būtų naudojamos siekiant sumažinti ES biudžeto įnašą nuo mokesčių priklausomoms agentūroms, nes Komisija šiomis pajamomis naudojasi, kad dirbtinai sumažintų maržą; atsižvelgdamas į tai, išreiškia susirūpinimą, kad Komisija vėl ignoruoja Europos Parlamento išreikštą politinę valią;

90. pabrėžia, kad Europos priežiūros institucijos turi atlikti itin svarbų vaidmenį saugant rinkos stabilumą ir joms reikia skirti pakankamai lėšų, kad reguliavimo reformos būtų veiksmingos; primena, kad viena bendra priežiūros institucija būtų efektyvesnė sąnaudų požiūriu; džiaugiasi siūlomu biudžeto padidinimu, skirtu visoms trims institucijoms, nes tai svarbus jų kūrimo procedūrų etapas, ir ragina numatyti papildomų išteklių jungtiniam komitetui; pažymi, kad šioms institucijoms patikėtoms visoms papildomoms užduotims įgyvendinti reikia nedelsiant numatyti atitinkamų papildomų išteklių; be kita ko, pabrėžia, kad naujos pareigos, kurios planuojamos Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (ESMA) trumpalaikio vertybinių popierių skolinimo ir išvestinių finansinių priemonių srityse, turi tiksliai atsispindėti 2012 m. biudžeto sudarymo procedūroje, kai tik bus nustatytas teisinis pagrindas;

91. pažymi, kad iš 213 naujų etatų pagal agentūrų etatų planą (iš viso 4 854) 80 etatų skiriama naujoms ar veiklą pradedančioms agentūroms, o likusi dalis agentūroms, kurioms pavesta daugiau užduočių; pakartoja savo raginimą įdarbinant specializuotus mokslinius darbuotojus su profesine patirtimi taikyti specialią sistemą, ypač tada, kai šie etatai finansuojami tik iš mokesčių ir todėl nedaro jokio poveikio ES biudžetui;

92. nepritaria Komisijos pozicijai 2012 m. biudžeto projekte pakeisti dviejų savo veiklą finansuojančių agentūrų (Vidaus rinkos derinimo tarnybos ir Bendrijos augalų veislių tarnybos) įrašus, t. y. išbraukti susijusias biudžeto eilutes ir nebeskelbti etatų planų; pažymi, kad šios dvi agentūros nepriklausomos nuo biudžeto valdymo institucijų sprendimų dėl subsidijų lygio ir darbuotojų skaičiaus; vis dėlto ketina įtraukti šią informaciją į biudžetą, kad būtų užtikrintas skaidrumas; dar kartą pakartoja, kad turi būti rastas sprendimas dėl pernelyg didelio perviršio, gaunamo pagal reglamentą dėl Vidaus rinkos derinimo tarnybai mokamų mokesčių;

93. mano, kad per trišalį susitikimą, kuris turėtų vykti 2011 m. liepos 11 d., bus svarbūs šie klausimai:

– 2012 m. ES biudžeto lėšos, skirtos strategijai „Europa 2020“ remti,

– 2012 m. biudžeto bendras mokėjimų lygis ir neįvykdyti įsipareigojimai (RAL),

– pasiūlymas persvarstyti esamą 2007–2013 m. DFP siekiant spręsti papildomo ITER projekto finansavimo klausimą,

– 4 išlaidų kategorijos finansinis tvarumas ir valdymas 2012 m., ypač turinti mintyje būsimą taisomąjį raštą dėl perėjimo prie demokratinės santvarkos pietiniame Viduržemio jūros regione,

– neišspręsti 2011 m. biudžeto klausimai;

94. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai.

(1)

OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

(2)

Priimti tekstai, P7_TA(2011)0114.

(3)

(COM(2010)0700.

(4)

COM(2011)0226.


Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ (25.5.2011)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu 2012 m. biudžeto projekto klausimais

(2011/2019(BUD))

Nuomonės referentė: María Muñiz De Urquiza

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad Europos Sąjungai kaip pasaulinio masto veikėjai tenka atsakomybė skatinti taiką ir stabilumą, ekonominę plėtrą ir pagarbą pagrindinėms vertybėms ir žmogaus teisėms visame pasaulyje;

2.  primena ES vaidmenį stiprinant daugiašalį bendradarbiavimą, kad būtų skatinami kolektyviniai veiksmai siekiant spręsti tarptautines problemas;

3.  įspėja, kad ES gali atsidurti tarptautiniame užribyje, jei jos užsienio politikai ir toliau bus skiriama nepakankamai lėšų; vis dėlto pabrėžia, kad yra galimybių efektyviau naudoti esamus išteklius, geriau nukreipiant paramos lėšas į sritis, kur ES gali suteikti pridėtinės vertės, pavyzdžiui, demokratija, gera valdysena, teisinė valstybė ir švietimas;

4.  yra įsitikinęs, kad sukūrus Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai postą ir Europos išorės veiksmų tarnybą reikėtų nustatyti nacionalinio ir Europos lygmenų užsienio politikos demokratinės parlamentinės kontrolės nuolatinės analizės sistemą ir stebėsenos mechanizmą, kuriuos remtų Europos Parlamentas; šis mechanizmas būtų priemonė, kuri padėtų spręsti Europos Sąjungos demokratinio teisėtumo problemas ES užsienio politikos srityje;

5.  mano, kad ES biudžetas turėtų atspindėti pagrindines Sąjungos vertybes, todėl ragina geriau ir tikslingiau naudoti Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės lėšas ir bent jau išlaikyti dabartinį lėšų lygį; pabrėžia, kad būtina toliau svarstyti, kaip galima būtų aktyviau taikyti Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę, tai pat pabrėžia, kad pasiūlymai nustatyti Europos finansinę paramą demokratijai turi būti įgyvendinti pasinaudojant įprasta biudžeto struktūra ir užtikrinant visapusišką parlamentų dalyvavimą ir parlamentinę priežiūrą;

6.  pabrėžia būtinybę skirti tinkamą, tačiau su tam tikromis sąlygomis siejamą paramą kaimyninėms pietinėms Viduržemio jūros šalims siekiant padėti joms kurti demokratiją ir demokratines institucijas, įskaitant paramą pilietinei visuomenei; pabrėžia, kad ši parama Europos kaimynystės politikos (EKP) pietinei dimensijai neturėtų būti teikiama Sąjungos įsipareigojimų teikti panašią, reikiamą ir vis dėlto sąlyginę paramą EKP / Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės rytinei dimensijai sąskaita;

7.  pakartoja, kad ES santykių su Lotynų Amerika palaikymui skiriama nepakankamai lėšų atsižvelgiant į abiejų regionų strateginę partnerystę bei 2010 m. gegužės mėn. Madride vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas ir į Lotynų Amerikos kaip kylančio regiono ir ekonominio augimo centro potencialą; šis nepakankamas finansavimas tampa dar didesne problema dėl lėšų skyrimo taikant bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonę (ICI +) aklavietės, nes dar nepatvirtintas daugelio Lotynų Amerikos šalių, kurios turi teisę pasinaudoto ICI +, dalyvavimo teisinis pagrindas; taigi ragina greitai priimti ICI+ teisės aktus 2011 m.;

8.  ragina numatyti aiškią strategiją dėl Palestinos, pagal kurią Europos Sąjungos finansinė parama būtų susiejama su didesniu ES politiniu vaidmeniu taikos procese; šiuo tikslu pabrėžia, kad finansinė parama Palestinai turėtų atspindėti strateginę Artimųjų Rytų svarbą Europos Sąjungai; laikosi nuomonės, kad planuodama reikalingą paramą Komisija turėtų remtis praeities patirtimi ir įvertinti poreikius, taigi turėtų skirti reikalingą finansavimą, kad būtų prisidedama prie Palestinos valdžios institucijų gyvybingumo ir Artimųjų Rytų taikos proceso; todėl primygtinai reikalauja, kad 2012 m. numatyta suma turėtų būti bent jau tokia pati, kaip ir 2011 m. išleista suma;

9.  yra įsitikinęs, kad siekiant užtikrinti ES išorės veiksmų veiksmingumą reikalingi didesni biudžeto ištekliai, tačiau jų nepakanka, taip pat reikalingas didesnis lankstumas, be to, finansinė parama turi būti išmokama greičiau; todėl ragina užtikrinti didesnį lankstumą tarp finansinės programos išlaidų kategorijų ir už jų ribų; palankiai vertina finansinės programos peržiūrą, nes ją atlikus būtų sudarytos sąlygos ES greitai reaguoti į krizes, visapusiškai atsižvelgiant į politinius prioritetus;

10. pabrėžia, kad reikia užtikrinti pakankamą aiškumą, didesnį lankstumą ir tikslingesnę paramą, ypač skirtą pilietinei visuomenei, pagarbai žmogaus teisėms ir demokratijos siekiams, įskaitant vietos ir regioninį lygmenį, kad būtų skatinamas principas „iš apačios į viršų“; pabrėžia, kad ateityje būtina užtikrinti greitą trūkumų nustatymą ir jų pašalinimą ir taip padidinti ES paramos kokybę ir veiksmingumą; ragina persvarstant Europos kaimynystės politiką atlikti išsamią Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės veiksmingumo analizę, derinant ją su kitomis priemonėmis, pvz., Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemone, siekiant geriau panaudoti finansines priemones, kuriomis ES disponuoja palaikydama santykius su pietinėmis ir rytinėmis kaimynėmis bei tarpvalstybinio bendradarbiavimo atvejais, ir užtikrinti, kad ES parama būtų tinkamai panaudojama paramą gaunančiose šalyse laikantis sąlygų pagal koncepciją „daugiau dėl daugiau“, ir parama būtų skirtinga atsižvelgiant į konkrečią padėtį kiekvienoje paramą gaunančioje šalyje; tai pat ragina kritiškai analizuoti Europos investicijų banko paskolų teikimo veiklą ir politiką prieš jam suteikiant didesnį vaidmenį ES paramos teikimo kaimyninėms šalims, ypač pietinio Viduržemio jūros regiono šalims, srityje;

11. mano, kad taip pat turėtų būti skiriami tinkami ištekliai strateginių santykių su BRICS šalimis (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika) plėtrai, oficialiai paramai vystymuisi nepriskiriamos veiklos finansavimui, visų pirma siekiant apimti finansinę ir techninę paramą bendradarbiavimui tose srityse, kuriomis suinteresuota ir ES, ir šios šalys;

12. ragina ES bendradarbiauti biudžeto lygmeniu su institucijomis, kurios kovoja dėl lyčių lygybės ir didesnių moterų teisių tarptautinėje srityje, ypač su Jungtinių Tautų Lygių galimybių ir moterų įgalinimo padaliniu „JT Moterys“;

13. primena, kad panaudojant stabilumo priemonę skiriamos lėšos krizių laikotarpiais arba kylant krizėms, kai iš kitų ES šaltinių negali būti laiku skirta finansinė parama; laikosi nuomonės, kad siūlomas stabilumo priemonės biudžeto sumažinimas 2012 m. yra neproporcingas, neatitinka politinių prioritetų ir nėra atsižvelgiama į sudėtingą politinę padėtį daugelyje ES kaimynystėje esančių regionų ir tolimesniuose regionuose;

14. apgailestauja, kad konfliktų prevencijai nebuvo suteikta pakankama politinė svarba ir ji nesulaukė pakankamo dėmesio ES, ir mano, kad būtina parengti novatoriškus esamų teisinių ir finansinių priemonių, įskaitant stabilumo priemonę, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę ir paramą vystymuisi, panaudojimo būdus siekiant pažangos konfliktų prevencijos trečiosiose šalyse srityje;

15. apgailestauja, kad šiuo metu BSGP misijų išlaidos nėra labai skaidrios ir dar kartą patvirtina savo paramą specialių biudžeto eilučių, skirtų pagrindinėms BSGP misijoms, sukūrimui;

16. mano, kad ES plėtra yra svarbiausia ES užsienio politikos sritis, ir laikosi nuomonės, kad siekiant užkirsti kelią situacijai, kai šalys kandidatės ir galimos šalys kandidatės atsilieka, būtina išlaikyti pakankamą Pasirengimo narystei pagalbos priemonės finansavimą; vis dėlto mano, kad Pasirengimo narystei pagalbos priemonės finansavimą būtina kritiškai įvertinti tose srityse, kuriose šios priemonės lėšų panaudojimo lygis yra žemas;

17. mano, kad reikia taupyti lėšas atsižvelgiant į ekonominius sunkumus ir su tuo susijusius biudžeto išlaidų apribojimus daugelyje ES valstybių narių; yra įsitikinęs, kad galima tikslingai sutaupyti lėšų nustatant sutapimus ir neveiksmingumą visose išlaidų kategorijose ir nurodant sritis, kuriose rezultatai neatitinka Europos Parlamento lūkesčių ir reikalavimų, siekiant sukurti būtiną biudžetinį svertą pagrindiniams politiniams prioritetams, įskaitant užsienio reikalų prioritetus.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.5.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

56

1

6

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Sir Robert Atkins, Dominique Baudis, Frieda Brepoels, Elmar Brok, Arnaud Danjean, Michael Gahler, Marietta Giannakou, Ana Gomes, Andrzej Grzyb, Heidi Hautala, Anna Ibrisagic, Anneli Jäätteenmäki, Jelko Kacin, Ioannis Kasoulides, Tunne Kelam, Nicole Kiil-Nielsen, Evgeni Kirilov, Andrey Kovatchev, Paweł Robert Kowal, Eduard Kukan, Alexander Graf Lambsdorff, Krzysztof Lisek, Sabine Lösing, Ulrike Lunacek, Barry Madlener, Mario Mauro, Kyriakos Mavronikolas, Willy Meyer, Francisco José Millán Mon, María Muñiz De Urquiza, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Norica Nicolai, Raimon Obiols, Kristiina Ojuland, Ria Oomen-Ruijten, Cristian Dan Preda, Fiorello Provera, Libor Rouček, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Nikolaos Salavrakos, Jacek Saryusz-Wolski, Werner Schulz, Marek Siwiec, Hannes Swoboda, Charles Tannock, Inese Vaidere, Geoffrey Van Orden, Kristian Vigenin, Graham Watson, Boris Zala

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Reinhard Bütikofer, Nikolaos Chountis, Véronique De Keyser, Tanja Fajon, Kinga Gál, Elisabeth Jeggle, Georgios Koumoutsakos, Norbert Neuser, Doris Pack, Vittorio Prodi, Dominique Vlasto, Luis Yáñez-Barnuevo García

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Joachim Zeller


Vystymosi komiteto NUOMONĖ (26.5.2011)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu dėl 2012 m. biudžeto projekto

(2011/2019(BUD))

Nuomonės referentas: Charles Goerens

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

Dėl mūsų pasaulinių įsipareigojimų įgyvendinimo

1.  pabrėžia, kad be papildomų finansinių išteklių valstybės narės negalės įgyvendinti savo įsipareigojimų pagal Tūkstantmečio vystymosi tikslus; pritaria tam, kad būtų nustatytas Europos finansinių sandorių mokestis, kurį taikant surinktos lėšos būtų naudojamos pasaulinio masto viešosioms gėrybėms finansuoti, t. y. skurdo naikinimui ir kovai su klimato kaita; primena, kad novatoriškos vystymosi finansavimo priemonės skirtos ne pakeisti oficialią vystymosi pagalbą (OVP), bet ją papildyti; primena, jog yra įsitikinęs, kad finansinių sandorių mokesčio įvedimas turėtų būti susijęs su labiau privalomu visų šalių narių įsipareigojimu siekti 0,7 proc. išlaidų, skirtų OVP, tikslo;

2.  pabrėžia, kad pasaulinio lygmens viešoji parama skurdžioms šalims 2011 m. padidėjo, tačiau neatitinka pažadų ir poreikių; abejoja Komisijos atliktu Vystomojo bendradarbiavimo priemonės (VBP) veiksmingumo vertinimu ir griežtai prieštarauja Komisijos siūlymui 70 mln. eurų sumažinti vystomojo bendradarbiavimo priemonei skiriamas lėšas ir, nors su biudžetu susijusios aplinkybės yra sunkios, prašo tęsti ES įsipareigojimų vykdymą 2012 m.;

3.  dar kartą pakartoja savo įsitikinimą, kad aplinkos klausimai turi būti geriau įtraukti ir finansuojami vykdant visą išorės politiką, nes aplinka, gamtos ištekliai ir sveikos ekosistemos atlieka esminį vaidmenį žmogaus socialinei raidai ir skurdo naikinimui; todėl remia pasiūlymą didinti teminę aplinkos ir tvaraus gamtos išteklių valdymo programą, nes tai būtų žingsnis į priekį įgyvendinant ES įsipareigojimus, prisiimtus 2010 m. Kankūno konferencijoje; tačiau primygtinai reikalauja, kad lėšos, numatytos klimato kaitos poveikiui besivystančiose šalyse sušvelninti, būtų skiriamos kaip papildomas finansavimas ir kad nebūtų keičiama visų pirma vystymuisi skirtų lėšų paskirtis; primena, kad norint užtikrinti šį principą, reikia atskiros klimato finansams skirtos apskaitos; primena, kad tam, kad klimatui skirtas finansavimas būtų veiksmingas, su klimato kaita susijusius klausimus reikia geriau įtraukti į ES vystomąjį bendradarbiavimą ir kartu užtikrinti politikos suderinamumą vystymosi labui;

4.  mano, kad atsakomybė už skurdo mažinimą sparčiai besivystančiose šalyse visų pirma tenka jų vyriausybėms; ragina Komisiją palaipsniui mažinti kylančios ekonomikos šalims subsidijų pavidalu teikiamą vystomąją paramą ir verčiau laikytis diferencijuotos strategijos, pritaikytos kiekvienos ekonomikos poreikiams, laikant nacionalines programas – ypač susijusias su moterų teisėmis, kova su šeiminiu smurtu ir parama homoseksualų teisėms – pagrindinėmis, taip pat taikant įvairius metodus, kaip antai bendras finansavimas ir paskolų bei dotacijų sujungimas; ragina ES laipsniško subsidijų panaikinimo laikotarpiu savo pagalbą tikslingai skirti gebėjimų stiprinimui kuriant mokesčių surinkimo sistemas, sparčiai besivystančių šalių fiskalinės politikos stiprinimui, priemonėms, kuriomis skatinamas vidaus pajamų sutelkimas, socialinės apsaugos ir kitų perskirstymo sistemų sukūrimui, tuo pat metu kovojant su vadinamaisiais mokesčių rojais, mokesčių vengimu ir neteisėtu kapitalo nutekėjimu;

5.  pabrėžia, kad reikia padėti visoms šalims iki 2015 m. pasiekti TVT ir besivystančias šalis aktyviai skatinti siekti TVT; prašo Komisijos pagalbą vystymuisi visų pirma skirti skurdžiausioms šalims, įskaitant silpnas valstybes, ir šių šalių gyventojų grupėms, kurių padėtis nepalankiausia ir kurios yra labiausiai pažeidžiamos, kartu gerinant pagalbos kokybę; be to, ragina, kad bet koks bendradarbiavimas su besivystančiomis šalimis, kuris neatitinka EBPO Vystymosi paramos komiteto nustatytų kriterijų, būtų finansuojamas ne pagal vystomojo bendradarbiavimo, bet pagal kitas priemones;

6.  apgailestauja, kad Komisija siūlo 33 proc. sumažinti 2012 m. biudžeto eilutės „Finansinė pagalba Palestinai, taikos procesui ir JTPDA pagal Europos kaimynystės ir partnerystės politiką“ lėšas; tai gali kelti grėsmę, kad JTPDA negalės išmokėti algų daugiau kaip 28 000 vietos darbuotojų (dirbančių Gazoje, Vakarų Krante, Libane, Sirijoje ir Jordanijoje), kurie, be kita ko, dirba švietimo, socialinių reikalų ir sveikatos sektoriuose;

7.  nepritaria bet kokiems bandymams sujungti vystomajam bendradarbiavimui ir humanitarinei pagalbai skirtas lėšas; mano, kad humanitarinei pagalbai ir civilinei saugai trečiosiose šalyse skiriama nepakankamai lėšų, ypač atsižvelgiant į augantį humanitarinių krizių ir gamtinių katastrofų skaičių; taigi prašo tiesiogiai į Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD (ECHO GD) biudžetą perkelti visą neatidėliotinos pagalbos rezervo sumą arba jos dalį;

8.  pažymi, kad Pasaulinio kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondo remiamų veikėjų pastangomis buvo pasiekta esminių ir greitų rezultatų, ir palankiai vertina šį fondą už tai, kas iki šiol pasiekta; pabrėžia, kad nuolatinė parama šiems veikėjams yra labai svarbi stabdant ir panaikinant AIDS, tuberkuliozės ir maliarijos plitimą; tačiau yra labai susirūpinęs dėl neteisėto Pasaulinio fondo lėšų pasisavinimo ir mano, kad ypač svarbu imtis konkrečių priemonių siekiant ateityje užkirsti kelią sukčiavimui; pabrėžia, kad neteisingas lėšų panaudojimas ir korupcija yra visiškai nepriimtini;

9.  pabrėžia cinko svarbą viduriavimo ir nepakankamos mitybos gydymui ir prevencijai siekiant pagerinti mažamečių vaikų išgyvenimo rodiklį, augimą ir smegenų vystymąsi; ragina ES ir valstybes nares skirti reikiamų lėšų, kad būtų tiekiami cinko papildai į besivystančias šalis, nes tai galėtų išgelbėti 450 000 vaikų iki penkerių metų amžiaus gyvybes;

10. pabrėžia, kad priemonių, kuriomis siekiama palengvinti prieigą prie finansinių paslaugų besivystančiose šalyse, finansavimas turėtų būti tęsiamas ir didinamas; ragina ES ir besivystančias šalis griežtinti nuosavybės teises ir smulkaus verslo atstovams, ūkininkams ir vietos bendruomenėms palengvinti galimybę gauti kreditą ir paskolas;

Dėl biudžeto ir papildomumo principo pusiausvyros atkūrimo

11. atkreipia dėmesį į didėjantį nuolatinio lėšų trūkumo pagal 4 antraštinę dalį (išorės politika) ir visų pirma vystymosi politikos srityje Tarybos prisiimtų naujų politinių įsipareigojimų atotrūkį; atsižvelgdamas į tai, ragina peržiūrėti 4 antraštinės dalies viršutinę ribą 2012–2013 m. ir kitos finansinės programos laikotarpiams;

12. pabrėžia, kad Taryba neturėtų sumažinti lėšų pagal administracinėms išlaidoms skirtas eilutes, kadangi šios lėšos reikalingos norint visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti daugiametes programas;

13. ragina Komisiją laiku pateikti Parlamentui išsamią informaciją apie Europos plėtros fondo lėšų panaudojimą ir apie Europos Komisijos atliktą sąlygų, taikomų siekiant gauti paramą iš biudžeto, vertinimą bei apie stebėsenos priemones;

14. ragina Komisiją ir valstybes nares laikantis papildomumo principo skatinti dažniau bendrai planuoti savo vystymosi programas šalyse, kurios negauna biudžetinės paramos, siekiant užtikrinti veiksmų vietoje papildomumą;

15. mano, kad ES, būdama svarbiausia paramos teikėja, privalo imtis vadovaujančio vaidmens pasaulio vystomojo bendradarbiavimo srityje; taigi mano, kad nepriklausoma vidaus analitikų grupė galėtų būti naudinga ir padėti Komisijai nuspręsti dėl strateginių pasirinkimų.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

25.5.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

27

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Thijs Berman, Corina Creţu, Nirj Deva, Leonidas Donskis, Charles Goerens, Catherine Grèze, Franziska Keller, Miguel Angel Martínez Martínez, Norbert Neuser, Bill Newton Dunn, Maurice Ponga, Birgit Schnieber-Jastram, Michèle Striffler, Alf Svensson, Eleni Theocharous, Patrice Tirolien, Ivo Vajgl, Anna Záborská, Iva Zanicchi, Gabriele Zimmer

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Kriton Arsenis, Santiago Fisas Ayxela, Isabella Lövin, Csaba Őry, Åsa Westlund

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Ashley Fox, Göran Färm


Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ (26.5.2011)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu dėl 2012 m. biudžeto projekto

(2011/2019(BUD))

Nuomonės referentas: Jorgo Chatzimarkakis

PASIŪLYMAI

Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi ES biudžetas turėtų būti priemonė siekti tikslų, kurie užtikrintų Europos pridėtinę vertę, o ne tik lėšų paskirstymo valstybėms narėms mechanizmas,

B.  kadangi 2012 m. biudžete turėtų būti visų pirma atspindėti strategijoje „Europa 2020“ nustatyti prioritetai ir kadangi įgyvendinant Europos semestro procesą nacionaliniai biudžetai taip pat turės prisidėti prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo,

C. kadangi norint užtikrinti, kad lėšos būtų tinkamai ir veiksmingai panaudotos ir užsitikrinti didesnį ES piliečių pasitikėjimą Sąjunga itin svarbu pasiekti aukštą skaidrumo lygį ir skaidriai atsiskaityti už viešųjų lėšų naudojimą,

D. kadangi Komisija turėtų atsiskaityti ne tik už atitiktį taisyklėms, bet ir už tai, kokiu mastu pasiekti laukti rezultatai,

E.  atsižvelgdamas į SESV 317 straipsnį, kuriame nurodyta, kad Komisija biudžetą turi vykdyti savo pačios atsakomybe,

1.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad paprastinant programų struktūrą ir valdymo sistemas nebūtų keliama grėsmė kontrolės sistemų veiksmingumui;

2.  be to, ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų priemonių siekiant užtikrinti, kad 2012 m. būtinas programų įgyvendinimo skubinimas nepakenktų išlaidų kokybei ir finansuojamų priemonių atitikčiai siekiamiems tikslams;

3.  pažymi, kad investavimo į plataus masto projektus ir transeuropines bei regionines plėtros programas rezultatai būna pasiekiami per kelerius metus ir kad reikalingas palyginti ilgas finansinio programavimo laikotarpis, todėl nelengva kasmet vykdyti veiksmingą parlamentinę išlaidų ir rezultatų kontrolę;

4.  ragina Komisiją svarstant naujas finansines priemones atsižvelgti į šias sritis:

i) į sanglaudos politiką, ypatingą dėmesį atkreipiant į paskolas projektams vykdyti, kad dalyvaujant Europos investicijų bankui (EIB) arba kitiems subjektams, įgyvendinantiems ES biudžeto dalis, būtų užtikrintas atsvaros poveikis,

     ii) į naujoves ir konkrečias mokslinių tyrimų programas siekiant pradėti taikyti sistemą, pagal kurią būtų numatytos paskatos už sėkmingas inovacijas; ši sistema galėtų pakeisti ar papildyti šiuo metu taikomą išankstinio finansavimo metodą;

5.  ragina Komisiją pateikti ryžtingų pasiūlymų, kad ES būtų aprūpinta tikrais ir nepriklausomais finansiniais ištekliais, kuriuos panaudojant būtų sudaromos sąlygos ES konkurencingumui ir ekonominiam augimui stiprinti;

6.  pažymi, kad dabartinis patikinimo pareiškimas yra visos Sąjungos finansų valdymo kokybės išraiška, ir apgailestauja, kad į jį neįtraukta informacija apie atskirų valstybių narių klaidų skaičių;

7.  todėl ragina Komisiją suvestinėje ataskaitoje paskelbti atskirų valstybių narių taikomų valdymo ir kontrolės sistemų bei kovos su sukčiavimu strategijų privalumus ir trūkumus ir sudaryti sąlygas keitimuisi geriausia patirtimi, kad visoje ES būtų taikomos veiksmingos ir efektyvios valdymo ir kontrolės sistemos;

8.  yra įsitikinęs, kad ES turėtų pradėti taikyti nacionalinių sistemų akreditaciją;

9.  laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų turėti galią pripažinti netinkamomis jau akredituotas nacionalines sistemas, jei nustatoma, kad jos blogai veikia, ir yra įsitikinęs, kad tokios su reputacija susijusios sankcijos būtų daug veiksmingesnės negu dabartiniai finansinio koregavimo mechanizmai.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.5.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

20

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marta Andreasen, Inés Ayala Sender, Zigmantas Balčytis, Andrea Češková, Jorgo Chatzimarkakis, Andrea Cozzolino, Ryszard Czarnecki, Tamás Deutsch, Martin Ehrenhauser, Jens Geier, Ingeborg Gräßle, Cătălin Sorin Ivan, Iliana Ivanova, Monica Luisa Macovei, Crescenzio Rivellini, Paul Rübig, Theodoros Skylakakis, Georgios Stavrakakis

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Zuzana Brzobohatá, Christofer Fjellner, Ivailo Kalfin, Jan Mulder, Derek Vaughan


Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ (8.6.2011)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu dėl 2012 m. biudžeto projekto

(2011/2019(BUD))

Nuomonės referentas: Olle Ludvigsson

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pritaria Komisijos ketinimui, kurį ji parodė siūlydama padidinti asignavimus, geriau panaudoti lėšas, skiriamas pagal 1a išlaidų kategoriją, Europos konkurencingumui stiprinti skatinant mokslinius tyrimus, inovacijas ir į ateitį orientuotas investicijas; vis dėlto pabrėžia, jog siekiant, kad pagal strategiją „Europa 2020“ būtų galima sėkmingai sukurti darbo vietų ir užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, būtina išankstinė sąlyga yra taikyti šiose srityse dar aktyvesnes ES priemones;

2.  džiaugiasi, kad viršutinė marža pagal 1a išlaidų kategoriją (siūloma 129,4 mln. EUR) buvo padidinta palyginti su 2011 m. biudžetu ir atnaujintu finansinio programavimo dokumentu; vis dėlto yra susirūpinęs, kad ši marža vis dar pernelyg maža, atsižvelgiant į veiksmų laisvę, kurios reikia siekiant lanksčiai ir veiksmingai remti ekonomikos atgaivinimą;

3.  pabrėžia, kad Europos priežiūros institucijos turi atlikti itin svarbų vaidmenį saugant rinkos stabilumą ir kad joms reikia skirti pakankamai lėšų, kad reguliavimo reformos būtų efektyvios; primena, kad viena bendra priežiūros institucija būtų efektyvesnė sąnaudų požiūriu, ir džiaugiasi visoms trims institucijoms pasiūlytu biudžeto padidinimu, nes tai svarbus jų kūrimo procedūrų žingsnis, ir ragina skirti papildomų išteklių jungtiniam komitetui bei pažymi, kad visas papildomas užduotis, patikėtas šioms institucijoms, turėtų nedelsiant papildyti atitinkami papildomų išteklių asignavimai; be to, pabrėžia, kad naujos pareigos, kurias planuojama skirti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (ESMA) trumpalaikio vertybinių popierių skolinimo ir išvestinių finansinių priemonių srityse, turi tiksliai atsispindėti 2012 m. biudžeto sudarymo procedūroje, kai tik bus nustatytas teisinis pagrindas;

4.  mano, kad siekiant Europos priežiūros institucijų nepriklausomumo ir vientisumo būtų naudinga, kad didžiąja dalimi jos būtų finansuojamos iš ES biudžeto; todėl ragina Komisiją inicijuoti dialogą dėl dabartinio finansavimo pakeitimo visų pirma siekiant, kad iš ES biudžeto finansuojama dalis būtų padidinta nuo 40 iki 60 %;

5.  pritaria tam, kad būtų labai padidinti asignavimai mokėjimams, siūlomi konkurencingumo ir inovacijų bendrajai programai (KIP) ir verslumo ir inovacijų programai (EIP), kaip privaloma reakcija į teigiamą MVĮ atsigavimo po krizės tendenciją; atkreipia dėmesį į tai, kad šis biudžeto prašymas, pagrįstas pačiais naujausiais įvykiais, turėtų būti vertinamas kaip laikinas; taigi pabrėžia, kad 2012 m. biudžeto sudarymo proceso metu reikėtų būti pasirengus toliau didinti mokėjimus pagal šią programą, jei atsigavimas per ateinančius mėnesius bus spartesnis nei šiuo metu numatyta;

6.  džiaugiasi, kad Komisijoje atlikus vidinį darbuotojų perskirstymą, stiprinamas ECFIN GD siekiant užtikrinti tinkamą ekonominės padėties valstybėse narėse stebėseną; pabrėžia, kad šį GD reikės toliau stiprinti, kad būtų galima atlikti gyvybiškai svarbias papildomas užduotis, kai tik bus priimtas ekonomikos valdymo paketas;

7.  yra susirūpinęs dėl siūlomo asignavimų Sąjungos statistikos programai mažinimo ir labai riboto (mažesnio už infliacijos rodiklį) išlaidų personalui, dirbančiam statistikos politikos srityje, padidinimo; pabrėžia, kad labai reikia nuolat tikrinti, ar Eurostato ištekliai atitinka augantį darbo krūvį ir didėjančius kokybės reikalavimus svarbiausioje ekonomikos ir finansų statistikos srityje;

8.  pažymi, kad krizės metu visiškai paaiškėjo, kad norint turėti stiprius valstybės finansus svarbu turėti efektyvias ir nuo piktnaudžiavimo apsaugotas mokesčių rinkimo sistemas; pabrėžia, kad kovai su sukčiavimu mokesčių srityje ir su mokesčių vengimu būtina teikti prioritetą ir kad asignavimai programai „Fiscalis“ privalo atitikti jos užmojus;

9.  džiaugiasi įdomia Komisijos iniciatyva parengti naują bandomąjį projektą siekiant didinti pilietinės visuomenės dalyvavimą ES finansinių paslaugų srities politikos kūrimo procese.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

6.6.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

35

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Burkhard Balz, Udo Bullmann, Pascal Canfin, Nikolaos Chountis, George Sabin Cutaş, Leonardo Domenici, Derk Jan Eppink, Elisa Ferreira, Vicky Ford, Ildikó Gáll-Pelcz, José Manuel García-Margallo y Marfil, Jean-Paul Gauzès, Sven Giegold, Sylvie Goulard, Liem Hoang Ngoc, Othmar Karas, Wolf Klinz, Jürgen Klute, Philippe Lamberts, Werner Langen, Hans-Peter Martin, Íñigo Méndez de Vigo, Ivari Padar, Anni Podimata, Antolín Sánchez Presedo, Olle Schmidt, Edward Scicluna, Peter Simon, Peter Skinner, Ivo Strejček, Kay Swinburne, Marianne Thyssen, Ramon Tremosa i Balcells, Corien Wortmann-Kool

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Carl Haglund, Olle Ludvigsson


Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (25.5.2011)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu 2012 m. biudžeto projekto klausimais

(2011/2019(BUD))

Nuomonės referentė: Pervenche Berès

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi ekonomikos ir finansų krizė bei socialinė krizė dar nesibaigė ir 23 mln. žmonių, iš kurių 5,2 mln. – jaunimas, yra bedarbiai,

1.  pabrėžia, kad iš 2012 m. biudžeto turi būti finansuojami 5 dideli strategijos „ES 2020“ tikslai, ypač užimtumo lygio kėlimas ir skurde gyvenančių žmonių bei žmonių, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičiaus mažinimas;

2.  prašo skirti tinkamą finansavimą pavyzdinėms iniciatyvoms „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“, „Judus jaunimas“ ir Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planui;

3.   atkreipia dėmesį į tai, kad būtina toliau vykyti tyrimus ir veiksmus, susijusius su komandiruotų darbuotojų gyvenimo sąlygomis, atsižvelgiant į šiuo metu stebimą migracijos procesų plėtrą;

4.  laikosi nuomonės, kad siekiant šių tikslų reikalingos galimybės palyginti, pritaikyti ir papildyti valstybių narių biudžetus ir Sąjungos biudžetą ir juos labiau suderinti;

5.   siekiant įgyvendinti Europos veiklaus senėjimo ir kartų solidarumo metus (2012) ir siekiant skaidrumo ragina numatyti biudžeto eilutę būtent šiam tikslui ir ją finansuoti iš Komisijos lėšų perkeliant asignavimus iš turimų eilučių, pvz., 04 03 07 „Socialinės, demografinės padėties ir šeimos apžvalga, studijos ir susijusios informacijos sklaida“;

6.   ragina valstybes nares užtikinti, kad būtų sukurta geresnė Europos socialinio fondo (ESF) ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo sąveika išsaugant pastarojo specialų pobūdį vykstant globalizacijai ir kilus krizei;

7.  taip pat mano, kad valstybių narių biudžeto konsolidavimas gali būti tvarus tik tuo atveju, jei turimi ištekliai bus naudojami novatoriškiau ir veiksmingiau;

8.  taigi palaiko idėją laikytis bendro įmonių pertvarkymo metodo sustiprinant socialinių partnerių vaidmenį ir skleidžiant gerąją praktiką atleistų darbuotojų mokymo srityje;

9.  pabrėžia, kad reikalinga su vidutinio laikotarpio ir ilgos trukmės laikotarpio priemonėmis suderinta skubios intervencijos priemonė, kurią taikant būtų galima spręsti su krize ar globalizacija susijusių masinių atleidimų iš darbo problemą, šiomis priemonėmis siekiant vykdyti perėjimą prie ekologiškesnės ir tvaresnės ekonomikos; pabrėžia patobulinto Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, kaip integruoto metodo dalies, vaidmens svarbą vykdant šią veiklą ir ragina numatyti reikiamų lėšų atitinkamoje biudžeto eilutėje;

10. ragina geriau panaudoti priemonę „PROGRESS“ ir didinti jai skiriamą finansinę paramą siekiant stiprinti kovą su skurdu ir socialine atskirtimi remiant pilietinės visuomenės organizacijas, kurios pateikia vietoje pritaikytus sprendimus, taip pat remiant tarptautinį bendradarbiavimą ir keitimąsi geriausia praktika, susijusia su integracijos į darbo rinką priemonėmis, nes priemonė „PROGRESS“ yra pagrindinė atvirojo koordinavimo metodo įgyvendinimo priemonė; pabrėžia, kad laikantis susitarimo dėl mikrofinansų priemonės reikia mažiausiai 10 mln. eurų papildyti priemonės „PROGRESS“ biudžetą siekiant užtikrinti, kad programai būtų skirtas iš pradžių numatytas biudžetas;

11. reikalauja padidinti visus socialinei veiklai skiriamus biudžeto asignavimus; mano, kad, siekiant kovoti su socialinėmis krizės pasekmėmis, ypač su nedarbu ir skurdu, ypatingai derėtų padidinti Europos socialinio fondo mokėjimų asignavimus; mano, kad šis ESF mokėjimų asignavimų didinimas taip pat turėtų būti matomas kuriant naują tarpinių regionų kategoriją pagal Sanglaudos fondą;

12. pabrėžia, kad Sąjungos programos taip pat turėtų būti skiriamos kitoms pažeidžiamoms grupėms;

13. pabrėžia, kad tikslingas mikrofinansų priemonės naudojimas gali padėti bedarbiams ar mažas pajamas gaunantiems asmenims pradėti, stabilizuoti ar išplėsti smulkųjį verslą, ir ragina valstybes nares suteikti papildomą paramą tokiems sumanymams siekiant užtikrinti jų tvarumą;

14. pabrėžia, kad reikia investuoti į padorių darbo vietų, įskaitant ekologiškas darbo vietas, kūrimą siekiant gerinti darbo sąlygas, kovoti su darbu neturint garantijų ir skatinti tvarią plėtrą;

15. pabrėžia, kad iš biudžeto turi būti skiriama parama kovai su jaunimo nedarbu, nes nedarbas ankstyvu profesinio gyvenimo etapu kelia asmeniui daug didesnę skurdo grėsmę; pabrėžia, kad pastangos sukurti padorias darbo vietas jaunimui taip pat svarbios siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslo mažinti skurdą;

16. mano, kad iš Europos biudžeto turi būti remiamos Viduržemio jūros regiono šalių partnerių pastangos stiprinti demokratinio socialinio dialogo planų, grindžiamų profesinių sąjungų laisvėmis ir kolektyvinių sutarčių pripažinimu, kūrimą ir padedama šioms šalims vykdyti jų darbo rinkų ir profesinio mokymo sistemų reformas siekiant sudaryti sąlygas tikrai integracijai į darbo rinką ir palengvinti profesinių kvalifikacijų pripažinimą;

17. siūlo sukurti Europos pilietinės tarnybos programą, kurios tikslas būtų tinkamai panaudoti ypatingus jaunimo grupės gebėjimus, siekiant sudaryti jiems sąlygas imtis atsakomybės Europos pilietiniame, ekonominiame ir socialiniame gyvenime;

18. ragina didinti laisvo darbuotojų judėjimo finansavimą panaudojant EURES tinklą ir siūlo koordinuoti socialinės apsaugos sistemas teikiant didesnę finansinę paramą techniniam Reglamento Nr. 883/2004 įgyvendinimui ir taikant priemonę „PROGRESS“.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

25.5.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

40

4

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Regina Bastos, Edit Bauer, Heinz K. Becker, Jean-Luc Bennahmias, Pervenche Berès, Philippe Boulland, Milan Cabrnoch, David Casa, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Derek Roland Clark, Sergio Gaetano Cofferati, Marije Cornelissen, Frédéric Daerden, Karima Delli, Proinsias De Rossa, Frank Engel, Richard Falbr, Thomas Händel, Roger Helmer, Nadja Hirsch, Vincenzo Iovine, Ádám Kósa, Jean Lambert, Patrick Le Hyaric, Veronica Lope Fontagné, Olle Ludvigsson, Elizabeth Lynne, Thomas Mann, Elisabeth Morin-Chartier, Csaba Őry, Siiri Oviir, Konstantinos Poupakis, Licia Ronzulli, Elisabeth Schroedter, Jutta Steinruck

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Georges Bach, Raffaele Baldassarre, Sergio Gutiérrez Prieto, Jan Kozłowski, Evelyn Regner, Csaba Sógor

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Liam Aylward, Ashley Fox


Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (27.5.2011)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu dėl 2012 m. biudžeto projekto

(2011/2019(BUD))

Nuomonės referentas: Reinhard Bütikofer

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina Europos semestro procesą, kurio tikslas – užtikrinti griežtesnę ekonomikos valdyseną; yra įsitikinęs, kad norint sėkmingai įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ ir ES bei valstybių narių lygmeniu siekti pagal ją numatytų prioritetų būtina prisiimti svarbius, suderintus, skaidrius ir tinkamus finansinius įsipareigojimus ir kad bet koks susijusių ES biudžeto asignavimų apribojimas būtų nepalankus siekiant įgyvendinti šią strategiją;

2.  ragina Komisiją ir valstybes nares iki 2013 m. visiems ES piliečiams užtikrinti pagrindinį plačiajuostį ryšį; pabrėžia, kad siekiant pagreitinti sparčiojo interneto diegimą ir siekiant, kad namų ūkiai ir įmonės naudotųsi bendros skaitmeninės rinkos privalumais pagal strategijos „Europa 2020“ skaitmeninės darbotvarkės pavyzdinę iniciatyvą, reikėtų pasitelkiant geresnį planavimą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis geriau koordinuoti investicijas į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą ir infrastruktūros programas, taip pat pabrėžia, kad ES turėtų palaikyti glaudesnį ryšį su regionais siekdama padėti jiems panaudoti šiems tikslams numatytas struktūrinių ir kaimo plėtros fondų lėšas;

3.  pritaria Komisijos ketinimui numatant 2012 m. biudžeto projekto tikslus dėmesį sutelkti į strategiją „Europa 2020“; tačiau yra labai susirūpinęs dėl to, kad esamos finansavimo lėšos neatitinka ES biudžeto politinių prioritetų, ypač energetikos politikos srityje, kuriai skiriama tik 0,5 proc. ES biudžeto lėšų ir kuriai 2012 m. planuojama jų numatyti dar mažiau; be to, apgailestauja dėl to, kad parama tvarios energetikos prioritetams vis dar sudaro labai mažą mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų programų dalį;

4.  pabrėžia, kad svarbi Rizikos pasidalijimo finansinė priemonė pagal 7-ąją bendrąją programą ir taip pat svarbi Verslininkystės ir inovacijų programa pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą, kurios yra Europos inovacinių finansinių priemonių, sutelkiančių ES biudžeto lėšas ir EIB finansinius išteklius, pavyzdžiai teikiant paramą verslo plėtrai ir siekiant strategijos „Europa 2020“ pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“ tikslų; ragina Komisiją stiprinti šias priemones mokslinių tyrimų, inovacijų ir energetikos srityse;

5.  primena, kad norint siekti pagal strategiją „ES 2020“ numatytų tikslų itin svarbios ilgalaikės investicijos į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas; mano, kad ES turėtų sutelkti finansavimą į tokias sritis, kaip inovacijos, moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, nes tai skatintų ekonomikos augimą, konkurencingumą ir tvarumą ir padėtų išspręsti dideles šiuolaikines visuomenės problemas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia poreikį gerinti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sąlygas; pabrėžia, kad siekiant ES energijos ir klimato tikslų itin svarbu vykdyti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą atsinaujinančios ir tvarios energijos, energijos vartojimo efektyvumo, energijos saugojimo technologijų ir išteklių veiksmingumo srityse; ragina įvertinti tvarumo kriterijų įgyvendinamumą ir veiksmingumą vykdant mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų programas bei taikant projektų atrankos procedūras;

6.  primena integruotos ES energetikos infrastruktūros svarbą energetiniam saugumui ir bendrajai ES energetikos rinkai; pabrėžia, kad, nors Transeuropinių energetikos tinklų programai numatyta žymiai daugiau 2007–2013 m. biudžeto lėšų, palyginti su pradiniu finansiniu paketu, biudžeto projekte šiai programai skiriama 12,5 proc. mažiau lėšų, o planuota 22 mln. eurų suma vis dar yra labai maža atsižvelgiant į iškylančias problemas ir į Transeuropinių transporto tinklų programą; ragina numatyti daugiau biudžeto lėšų ES energetikos infrastruktūros tinklams ir technologijoms, pvz., pažangiesiems tinklams ir Europos bendrajam tinklui, plėtoti, kad būtų skatinama didesnė ES energetikos rinkos integracija ir atsinaujinančių išteklių energijos vartojimas bei prisidedama prie infrastruktūros, kurios reikia elektrinių automobilių naudojimui, kūrimo;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES ir valstybės narės nepakankamai investavo į priemones, taikomas siekiant mažinti išmetamo CO2 kiekį ar didinant veiksmingą energijos vartojimą statybos ar transporto sektoriuose; ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis imtis priemonių siekiant didinti pastatų ir centralizuotų miesto šildymo ir vėsinimo tinklų energijos vartojimo efektyvumą bei 2012 m. skirti didesnį finansavimą siekiant persvarstyti daugiametę finansinę programą;

8.  primena, kad turi būti visapusiškai įgyvendinta septintoji bendroji programa; remia pastangas kartu su Europos investicijų banku (EIB) ir Europos investicijų fondu (EIF) vystyti naujoviškus investicijų, taip pat mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimo būdus, pvz., rizikos pasidalijimo finansinę priemonę; pritaria tam, kad rizikos pasidalijimo finansinei priemonei būtų skirti papildomi biudžeto asignavimai, tačiau ragina mažas ir vidutinio dydžio įmones (MVĮ) juos geriau įsisavinti;

9.  prieštarauja Komisijos pasiūlymui biudžeto asignavimus, numatytus septintajai bendrajai programai, perskirstyti projektui ITER; siūlo, kad programa ITER turėtų būti finansuojama iš likusios maržos;

10. pabrėžia programos „Erasmus“, skirtos jauniems verslininkams, svarbą ir ragina Komisiją užtikrinti, kad šiai programai 2012 m. būtų skiriamas tinkamas finansavimas;

11. primena, kad būtina nedelsiant didžiausią dėmesį skirti saugioms ir tvarioms technologijoms, kurias numatoma turėti ateityje arba kurios jau taikomos ir kurios yra technologinis ES energijos ir klimato politikos ramstis, pvz., brandžiausios technologijos, nurodytos Europos strateginiame energetikos technologijų plane, kurios turi būti skatinamos ir įgyvendinamos siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų; apgailestauja, kad 2012 m. biudžeto projekte nenumatyta tiesiogiai iš esamos Europos strateginio energetikos technologijų plano biudžeto eilutės skirti finansinių lėšų Europos strateginio energetikos technologijų plano technologijoms; taigi laikosi nuomonės, kad reikia nedelsiant numatyti šios rūšies inovacinių ir tvarių energetikos technologijų plėtros ilgalaikio finansavimo priemones;

12. ragina visapusiškai įgyvendinti Smulkiojo verslo aktą ir imtis su MVĮ susijusios politikos veiksmų, įskaitant MVĮ prieigos prie finansavimo gerinimą, didesnį dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, specifinių programų vystymo priemones bei novatoriškus finansų mechanizmus; ragina iš esmės atnaujinti specialiąsias programas pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą – pavyzdinę MVĮ programą, taip pat ragina visapusiškai remti už jos įgyvendinimą atsakingą vykdomąją agentūrą (Konkurencingumo ir inovacijų vykdomoji įstaiga, angl. EACI);

13. pritaria idėjai išleisti projektų obligacijas, kad būtų finansuojami dideli Europos 2020 m. darbotvarkės infrastruktūros poreikiai ir struktūriniai projektai, numatomos naujos ES strategijos, pvz., naujoji strategija dėl energetikos infrastruktūros plėtros, taip pat kiti didelės apimties projektai; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad Europos projektų obligacijos sistema būtų įdiegta kuo greičiau, iki 2014 m., kaip numatyta Komisijos susijusiame konsultaciniame dokumente;

14. yra įsitikinęs, kad sąnaudų požiūriu visai Europos ekonomikai būtų naudingi aiškūs ir ambicingi tvarios energetikos politikos, energijos vartojimo efektyvumo ir išteklių naudojimo efektyvumo politikos tikslai ir pakankamas finansavimas; ragina ES ir valstybes nares skirti viešųjų ir privačių lėšų investicijoms į šiuos prioritetinius sektorius užtikrinti; taigi pritaria Energetikos apmokestinimo direktyvos persvarstymui, kuris gali suteikti didelių paskatų pereiti prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių;

15. pritaria siūlomam Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (angl. ACER) biudžeto padidinimui atsižvelgiant į Reglamento dėl energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo priėmimą ir į agentūros gausėjančias užduotis; ragina numatyti daugiau biudžeto lėšų ES energetikos infrastruktūros tinklams ir technologijoms, ypač pažangiesiems tinklams ir Europos bendrajam tinklui, plėtoti;

16. primena, kad finansinėje programoje 2012 m. EURATOM numatytos sumos yra labai preliminarios; taigi pabrėžia, kad ES lėšos, skiriamos branduolinės saugos ir saugumo projektams, turi būti tokios, kad jų pakaktų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis išlaidoms visuose ES branduoliniuose įrenginiuose padengti;

17. pabrėžia, kad kritiniu atveju priimami sprendimai gali sukliudyti sėkmingai įgyvendinti strateginius ES projektus ir sumažinti jų pridėtinę vertę; laikosi nuomonės, kad verčiau reikia rasti ilgalaikius su biudžetu susijusius sprendimus ir tvarius finansavimo sprendimus; pabrėžia, kad prieš skiriant bet kokį papildomą finansavimą įgyvendinant didelio masto projektus turi būti užtikrintas tinkamas valdymas, tikslus planavimas ir tvarka, patikimas finansų valdymas ir aiškios ES dalyvavimo ribos; pabrėžia, kad ES finansavimas šiems projektams neturėtų būti užtikrinamas perskiriant kitoms ES mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programoms skirtas lėšas ir kad galimos papildomos išlaidos turi būti visapusiškai pagrįstos; laukia būsimų Komisijos pasiūlymų dėl techninių ir finansinių galimybių, susijusių su tolesne GALILEO ir GMES veikla, ir pabrėžia poreikį nustatyti būdus, kuriais būtų finansuojama GALILEO veikla visu pajėgumu; ragina Komisiją ištirti galimybę panaudoti pajamas, gaunamas iš paslaugos valstybinėms institucijoms ir komercinės paslaugos, siekiant finansuoti GALILEO.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

26.5.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

30

3

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jean-Pierre Audy, Ivo Belet, Bendt Bendtsen, Reinhard Bütikofer, Maria Da Graça Carvalho, Jorgo Chatzimarkakis, Adam Gierek, Fiona Hall, Edit Herczog, Romana Jordan Cizelj, Lena Kolarska-Bobińska, Philippe Lamberts, Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz, Judith A. Merkies, Jaroslav Paška, Anni Podimata, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Jens Rohde, Paul Rübig, Francisco Sosa Wagner, Claude Turmes, Niki Tzavela, Vladimir Urutchev, Kathleen Van Brempt, Alejo Vidal-Quadras, Henri Weber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Antonio Cancian, Jolanta Emilia Hibner, Yannick Jadot, Ivailo Kalfin, Vladko Todorov Panayotov, Algirdas Saudargas, Silvia-Adriana Ţicău, Catherine Trautmann


Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (30.5.2011)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu dėl 2012 m. biudžeto projekto

(2011/2019(BUD))

Pranešėjas: László Surján

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  mano, kad neabejotina Europos sanglaudos politikos pridėtinė vertė yra tai, kad užtikrinamos geriausios priemonės darbo vietoms kurti ir ekonomikos augimui bei tvariai plėtrai skatinti, taip prisidedama prie regionų ekonominės ir socialinės plėtros ir gyventojų gerovės; pabrėžia, kad po 2007 m. pradėtos programos jau įgyvendinamos visu pajėgumu ir todėl joms būtini didesni mokėjimų asignavimai ir kad į šią būtinybę turi būti atitinkamai atsižvelgta rengiant 2012 m. ES biudžetą;

2.  mano, kad sanglaudos politika yra labai svarbi priemonė, kurią taikant galima ištaisyti struktūrinius pusiausvyros sutrikimus mažiau išsivysčiusiuose regionuose ir skatinti regionų konkurencingumą ir tvarią plėtrą globalizacijos sąlygomis siekiant strategijos „ES 2020“ tikslų ir lankstumo atsižvelgiant į konkrečius regionų ypatumus, poreikius ir tikslus; primena, kad, Parlamento įsitikinimu, pagal 1a ir 1b išlaidų kategorijas numatyti biudžeto ištekliai turėtų būti naudojami siekiant suderinti įgyvendinamą įvairių sričių politiką atsižvelgiant į strategijos „ES 2020“ tikslus, vis dėlto ne mažiau svarbu siekti sanglaudos politikos tikslų, ypač tikslo mažinti skirtumus tarp regionų, todėl tai turėtų atsispindėti biudžeto asignavimuose siekiant skatinti tikrą konvergenciją ir ekonominę bei socialinę sanglaudą;

3.  ragina valstybes nares prisiimti atsakomybę Europos mokesčių mokėtojų atžvilgiu, t. y. numatyti 2012 m. įsipareigojimų asignavimus ir reikalauti juos skirti remiantis planu, kuris būtų kruopščiai parengtas remiantis daugiamete finansine programa, ir užtikrinti sėkmingą ir veiksmingą sanglaudos politikos įgyvendinimą vadovaujantis labiau į įgyvendinimo rezultatus orientuotu principu;

4.  pakartoja savo nuomonę, kad turi būti toliau paprastinamos susijusios įgyvendinimo taisyklės ir procedūros atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę; atsižvelgdamas į tai, suvokia, kad persvarstant Finansinį reglamentą reikia suderinti taisykles, reglamentuojančias pasidalijamojo valdymo lėšas;

5.  laikosi nuomonės, kad vykdant bandomuosius projektus prisidedama skatinant inovacijas regioninės plėtros srityje, ir tikisi, jog bus numatyta daugiau pajėgumų, reikalingų šiems projektams įgyvendinti;

6.  primena, kad sanglaudos politika – tai priemonė, kurią taikant finansuojama daug ES politikos sričių; pabrėžtinai pakartoja savo poziciją, jog norint, kad būtų pasiekti pagal sutartis nustatyti sanglaudos politikos tikslai, jai turi būti skirti adekvatūs ir pakankami ištekliai; todėl laikosi nuomonės, kad 2012 m. sanglaudos politikos biudžetas turi būti iš esmės padidintas.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

26.5.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

31

0

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

François Alfonsi, Zuzana Brzobohatá, John Bufton, Salvatore Caronna, Francesco De Angelis, Tamás Deutsch, Elie Hoarau, Danuta Maria Hübner, Juozas Imbrasas, María Irigoyen Pérez, Seán Kelly, Mojca Kleva, Constanze Angela Krehl, Petru Constantin Luhan, Ramona Nicole Mănescu, Riikka Manner, Iosif Matula, Erminia Mazzoni, Jan Olbrycht, Wojciech Michał Olejniczak, Markus Pieper, Georgios Stavrakakis, Nuno Teixeira, Michail Tremopoulos, Lambert van Nistelrooij, Kerstin Westphal

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Karima Delli, Karin Kadenbach, James Nicholson, Maurice Ponga, Elisabeth Schroedter, László Surján, Derek Vaughan


Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ (25.5.2011)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu dėl 2012 m. biudžeto projekto

(2011/2019(BUD))

Nuomonės referentas: Luis Manuel Capoulas Santos

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad į biudžetą įtraukiami didesni žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirti įsipareigojimai, t. y. įsipareigojama skirti 43 813 mln. eurų tiesioginės pagalbos išmokoms ir su rinka susijusioms išlaidoms ir 14 617 mln. eurų kaimo plėtros išlaidoms padengti, tai atitinkamai 3 proc. ir 1,3 proc. daugiau nei 2011 m.;

2.  pažymi, kad daugelyje valstybių narių taikomos taupymo priemonės siekiant iš naujo subalansuoti nacionalinius biudžetus ir sumažinti skolas;

3.  vis dėlto pažymi, kad pagal 2 išlaidų kategoriją planuojama 651,6 mln. eurų marža kur kas mažesnė, palyginti su 2011 m., ir tai, Komisijos nuomone, visų pirma dėl mažesnių asignuotųjų įplaukų šiuo biudžeto procedūros etapu ir dėl didesnių tiesioginės pagalbos išlaidų; susirūpinęs pažymi, kad pagal apytikrę Komisijos sąmatą 2013 m. biudžeto marža bus sumažinta dar labiau ir dėl šios priežasties 2013 m. gali tekti taikyti finansinės drausmės mechanizmą;

4.  pažymi, kad su rinka susijusios išlaidos ir tiesioginės pagalbos išlaidos padidėjo todėl, kad naujosiose valstybėse narėse palaipsniui įvedama tiesioginė pagalba, dėl kurios biudžete reikia numatyti papildomai maždaug 900 mln. eurų per metus, taip pat dėl šiuo biudžeto procedūros etapu mažesnių asignuotųjų įplaukų, palyginti su 2011 m., tuo tarpu išlaidos intervencijoms iš tiesų šiek tiek sumažėjo;

5.  džiaugiasi tuo, kad 1,5 proc. padidinami kaimo plėtrai skirti mokėjimų asignavimai ir kad 2012 m. taip pat tikimasi numatyti daugiau mokėjimų įgyvendinant Europos ekonomikos atkūrimo planą, ir kad Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) 2012 m. bus dar didinamas ir stiprinamas skiriant daugiau lėšų, gautų taikant moduliavimą ir atliekant specialius perkėlimus;

6.  yra susirūpinęs dėl optimistiškos Komisijos prielaidos, kad žemės ūkio rinkų raida išliks gana stabili ir labai palanki, taip pat dėl nuolatinio su rinka susijusių išlaidų poreikio mažėjimo; pažymi, kad pagerėjusi rinkos padėtis dažnai daro įvairų poveikį kai kuriems sektoriams; ragina Komisiją atidžiai stebėti žemės ūkio rinkų raidą ir būti pasirengus greitai ir veiksmingai reaguoti taikant reikiamas priemones tam, kad būtų kovojama su nepalankiais rinkos pokyčiais, kaip antai dabartinė padėtis alyvuogių aliejaus ir kiaulienos sektoriuose;

7.  pabrėžia, kad būtų geriausia, jei ūkininkai galėtų pasiekti tinkamą gyvenimo lygį iš rinkos ir nebūtų priklausomi, kaip dabar, nuo lėšų iš Europos žemės ūkio biudžeto; todėl ragina Komisiją nustatyti, kaip pelno maržos paskirstomos gamintojo – vartotojo grandinėje ir, remiantis šio tyrimo rezultatais, imtis priemonių, kad pelno maržos būtų teisingai paskirstomos laikantis esamos konkurencijos politikos;

8.  pabrėžia, kad svarbu tinkamai finansuoti konkrečias programas, pvz., vaisių ir pieno vartojimo skatinimo mokyklose; primena, kad šios konkrečios programos ne tik duoda naudos ūkininkams, bet taip pat remia pažeidžiamų gyventojų grupes ir skatina sveikesnę mitybą;

9.  primena, kad paramos skurstantiems asmenims programos turi būti įgyvendinamos atsižvelgiant į teismo procesus Bendrajame Teisme; į tai Komisija pagrįstai atkreipia dėmesį sąmatos ataskaitoje; pabrėžia, kad Teismas savo 2011 m. balandžio 13 d. sprendime T-576/08 nurodė, jog pagal šią programą finansuojamas tik maistas iš intervencinių atsargų, o ne dengiamos išlaidos, patirtos perkant maisto produktus rinkoje;

10. pabrėžia, kad svarbu stiprinti priemones, skirtas aukštos kokybės vietiniams žemės ūkio produktams propaguoti Europos ir tarptautiniu lygmeniu; pažymi, kad vietinių produktų propagavimui reikalingos tinkamos priemonės siekiant skatinti veiklą, kuria siekiama išlaikyti ir išsaugoti šių produktų savitas savybes ir kilmę;

11. atkreipia dėmesį į Komisijos pagrindimą, kuris paremtas pagerėjusia susirgimų padėtimi, ypač sumažėjusiu poreikiu naikinti mėlynojo liežuvio ligą, ir tai paaiškina, kodėl skiriama mažiau lėšų veterinarijos ir fitosanitarijos priemonėms finansuoti; vis dėlto primygtinai ragina Komisiją toliau atidžiai sekti padėtį, susijusią su gyvūnų ir augalų sveikata, kad būtų išlaikyta aukšto lygio sveikatos ir vartotojų apsauga;

12. ragina Komisiją įgyvendinti bandomąjį projektą, kurio tikslas būtų sukurti visos Europos metodologiją, nustatyti rodiklius ir didelio pajėgumo vertinimo sistemą (vienam gamybos vienetui), kad būtų galima parengti įrodymais grindžiamas žemės ūkio programas ir paramos priemones, kuriomis būtų skatinami gamintojai, teikiantys labai ekologiškai švarias viešąsias prekes ir mažinantys šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą rengiantis BŽŪP reformai, kuri bus įgyvendinama po 2013 m.;

13. ragina įgyvendinti bandomąjį projektą, kurio tikslas būtų teikti informaciją mokyklose, prekybos vietose ir kitose vartotojų lankomose vietose apie aukštus kokybės, maisto saugumo, aplinkos apsaugos ir gyvūnų gerovės standartus, kurių turi laikytis Europos ūkininkai, ir palyginti juos su standartais, kurie taikomi trečiosiose šalyse; mano, kad šis bandomasis projektas pabrėžtų, kokį svarbų vaidmenį vaidina BŽŪP siekiant, kad šių aukštų standartų būtų laikomasi, ir paaiškintų, kaip veikia įvairios galiojančios kokybės sistemos, kaip antai kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos sistemos;

14. remia bandomojo projekto dėl jaunųjų ūkininkų mainų programos išplėtimą, nes tai suteikia galimybę keistis žiniomis tarptautiniu mastu, potencialiai integruoti ūkio valdymo metodus ir skatinti praktiką, kuri padėtų ūkininkams patenkinti vartotojų poreikius ir skleisti geriausią aplinkos apsaugos praktiką, ypač atsižvelgiant į iššūkius, su kuriais susiduria Europos žemės ūkis.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.5.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

32

4

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

John Stuart Agnew, Richard Ashworth, Liam Aylward, José Bové, Luis Manuel Capoulas Santos, Vasilica Viorica Dăncilă, Michel Dantin, Paolo De Castro, Albert Deß, Herbert Dorfmann, Hynek Fajmon, Lorenzo Fontana, Béla Glattfelder, Martin Häusling, Esther Herranz García, Peter Jahr, Elisabeth Jeggle, Jarosław Kalinowski, Elisabeth Köstinger, Agnès Le Brun, George Lyon, Mairead McGuinness, Krisztina Morvai, Mariya Nedelcheva, James Nicholson, Rareş-Lucian Niculescu, Wojciech Michał Olejniczak, Georgios Papastamkos, Marit Paulsen, Britta Reimers, Alfreds Rubiks, Giancarlo Scottà, Czesław Adam Siekierski, Sergio Paolo Francesco Silvestris, Csaba Sándor Tabajdi, Marc Tarabella

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Luís Paulo Alves, Salvatore Caronna, Esther de Lange

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Pablo Zalba Bidegain


Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ (27.5.2011)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu 2012 m. biudžeto projekto klausimais

(2011/2019(BUD))

Nuomonės referentė: Franziska Keller

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi Stokholmo programoje apibrėžti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės prioritetai, visų pirma siekis kurti teisių Europą, teisės ir teisingumo Europą, Europą, kuri apsaugo, ir atsakingumo, solidarumo ir partnerystės sprendžiant migracijos ir prieglobsčio klausimus Europą,

B.  kadangi Komisijos 2010 m. lapkričio 22 d. komunikate dėl ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimo (COM(2010) 673) nurodomi žingsniai, kaip veiksmingai įgyvendinti ES tikslus, susijusius su kova su sunkiais nusikaltimais ir organizuotu nusikalstamumu, terorizmu ir elektroniniais nusikaltimais ir jų prevencija, ES išorės sienų valdymo gerinimu ir gebėjimo įveikti gaivalines ir žmogaus sukeltas nelaimes didinimu,

C. kadangi ekonomikos krizės metu ES institucijos turėtų itin rūpintis, kad pinigai būtų leidžiami išmintingai ir vadovaujantis aiškiai nustatytais ir išmatuojamais prioritetais,

D. kadangi Komisija siūlo 17,7 proc. didinti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės biudžetui skirtus įsipareigojimų asignavimus,

E.  kadangi planuojant biudžetą reikėtų atsižvelgti į visus ateityje galimus ES išorės sienų pokyčius, kurie būtų galimos ES plėtros rezultatas,

F.  kadangi Komisija savo pasiūlymus dėl kitos daugiametės finansų programos pristatys birželio mėn., o specialius pasiūlymus dėl programų iki metų pabaigos,

1.  ragina Komisiją peržiūrėti ir įvertinti programas ir projektus atsižvelgiant į galimybes pasiekti tikslus ir apie rezultatus informuoti Parlamentą;

2.  pakartoja, kad dėl daugybės teisinių pagrindų ir jų įgyvendinimo taisyklių, taikomų su vidaus reikalais susijusiems fondams, atsiranda didelis darbo krūvis, pasitaiko vėlavimų ir atsiranda fondų valdymo sunkumų; palankiai vertina siūlomą vidaus reikalams skirtų priemonių supaprastinamą po 2013 m. sumažinant fondų skaičių iki dviejų: „Migracija ir prieglobstis“ ir „Vidaus saugumas“, taip pat sienų valdymo ir vizų politikos supaprastinimą, nes tuomet ateityje visos susijusios šalys galės geriau suprasti taisykles;

3.  ragina Komisiją atliekant tyrimą išnagrinėti, kaip būtų galima supaprastinti fondų valdymo taisykles ir išvengti dubliavimosi, biurokratijos ir vėlavimo dėl to, kad dalyvauja įvairių lygmenų (Europos ir nacionalinio lygmens) subjektai, dėmesį sutelkiant į lėšų panaudojimo racionalizavimą ir ekonomiškesnį politinių prioritetų įgyvendinimą;

4.  pabrėžia, kad ES biudžetas turi būti nustatomas dėmesį sutelkiant į ES lygmens pridėtinę vertę ir turi būti maksimaliai padidintas nacionalinio finansavimo veiksmingumas ES bendrų interesų srityse;

5.  mano, kad pakankamas ES finansavimas reikalingas srityse, kuriose svarbu pasidalyti našta (išorės sienos, prieglobstis), ir srityse, kuriose valstybių narių bendradarbiavimas yra itin reikšmingas (saugumas ir laisvių užtikrinimas);

6.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą 17,7 proc. didinti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės biudžetui skirtus įsipareigojimų asignavimus ir ragina Komisiją skirti pakankamą finansavimą ir užtikrinti, kad būtų imamasi tinkamų priemonių siekiant garantuoti tarptautinę apsaugą ir integraciją;

7.  laikosi nuomonės, kad ypač atsižvelgiant į dabartinę padėtį reikėtų skirti pakankamai lėšų Europos pabėgėlių fondui ir Europos prieglobsčio paramos biurui (EPPB);

8.  mano, kad reikėtų skirti lėšų ir paremti partnerystės projektus judumo srityje, visų pirma vykdomus su pietinio Viduržemio jūros regiono šalimis, atsižvelgiant į išorės politiką;

9.  mano, kad būtina koordinuoti ES išorės veiksmams skirtų lėšų bei teisingumui ir vidaus reikalams skirtų lėšų naudojimą ES siekiant, kad jos vienos kitą papildytų ir padėtų siekti ES tikslų prieglobsčio, migracijos ir tarptautinės apsaugos srityse;

10. pakartoja, kad ES išorės sienų apsaugą turėtų papildomai padėti užtikrinti programos ir lėšos, reikalingos trečiųjų šalių, ES kaimynių, kurios turėtų dalyvauti vykstančiose derybose su Vakarų Balkanų šalimis ir vykdant Europos kaimynystės politiką (EUROMED, Rytų partnerystė), sienoms sustiprinti;

11. pabrėžia, kad reikia stiprinti Pilietybės ir pagrindinių teisių programą siekiant paremti visapusišką Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimą ir integravimą ir kad ši programa visų pirma turėtų būti skirta tam, kad būtų visapusiškai įgyvendinamos piliečių teisės ir kovojama su visų formų diskriminacija, ypač romų diskriminacija;

12. pabrėžia, jog agentūroms turėtų būti skirtas pakankamas finansavimas, kad jos galėtų atlikti naujas užduotis, kurios numatytos Lisabonos sutartyje ir Stokholmo programoje;

13. pažymi, kad būtina glaudžiau bendradarbiauti su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru ir Pagrindinių teisių agentūra siekiant užtikrinti, kad į žmogaus teises ir humanitarinius aspektus būtų deramai atsižvelgiama ES agentūrų, visų pirma agentūros FRONTEX, operatyvinėje veikloje;

14. atkreipia dėmesį į Komisijos sprendimą Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinį direktoratą padalyti į du atskirus generalinius direktoratus; primygtinai tvirtina, kad neturėtų būti jokio poveikio administracinėms išlaidoms;

15. pabrėžia tai, kad priimant sprendimą dėl FRONTEX 2012 m. biudžeto reikėtų atsižvelgti į agentūros įgaliojimų peržiūrą; pabrėžia, kad svarbu finansuoti paramos veiklą, pvz., mokymus, ir pakartoja, jog pritaria Europos sienų apsaugos pareigūnų sistemos sukūrimui;

16. pakartoja, jog reikia numatyti finansinį paketą, kad būtų galima greitai imtis rimtų veiksmų susidarius kritinei situacijai; mano, kad ateityje kritinėms situacijoms skirtu finansavimu turėtų būti galima greitai pasinaudoti ir jis turėtų būti suteikiamas atsižvelgiant į įvykius;

17. mano, kad programoms, kurios dar neturi teisinio pagrindo, pvz., IT agentūra, skirtos lėšos turėtų būti įrašytos į rezervą;

18. pakartoja, kad Komisija, svarstydama ES sienų valdymo strategiją, turėtų pagalvoti apie pasienio įrangos būtinumą ir apie su tuo susijusias išlaidas; todėl tam, kad būtų numatyta veiksmingesnio naujų lėšų skyrimo antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai (SIS II) apimtis, ragina Komisiją atlikti išsamų vertinimą, kuriame būtų aiškiai nurodytos SIS II reikalingos lėšos ir pateiktas realus SIS II pradėjimo veikti tvarkaraštis;

19. primygtinai tvirtina, kad didelė SIS II skirtų lėšų dalis turėtų būti įrašyta į rezervą, nes SIS II vis dar neveikia;

20. mano, kad reikėtų įrašyti į rezervą dalį išlaidų, susijusių su personalu, dirbančiu vidaus reikalų srityje, kol bus pateiktas teisėkūros projektas dėl teisinio ir techninio pagrindo, susijusio su finansinių sandorių duomenų rinkimu ES teritorijoje, ir bus įgyvendinti visi susitarimo dėl terorizmo finansavimo sekimo programos elementai pagal jo nuostatas.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

25.5.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

42

1

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Philipp Albrecht, Alexander Alvaro, Roberta Angelilli, Vilija Blinkevičiūtė, Mario Borghezio, Emine Bozkurt, Simon Busuttil, Philip Claeys, Carlos Coelho, Cornelia Ernst, Tanja Fajon, Hélène Flautre, Kinga Gál, Kinga Göncz, Nathalie Griesbeck, Sylvie Guillaume, Anna Hedh, Salvatore Iacolino, Sophia in ‘t Veld, Lívia Járóka, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Timothy Kirkhope, Juan Fernando López Aguilar, Baroness Sarah Ludford, Monica Luisa Macovei, Véronique Mathieu, Louis Michel, Claude Moraes, Jan Mulder, Antigoni Papadopoulou, Georgios Papanikolaou, Carmen Romero López, Csaba Sógor, Rui Tavares, Wim van de Camp, Daniël van der Stoep, Axel Voss, Manfred Weber, Tatjana Ždanoka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Monika Hohlmeier, Franziska Keller, Marian-Jean Marinescu, Mariya Nedelcheva, Hubert Pirker, Marie-Christine Vergiat

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Knut Fleckenstein


Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ (24.5.2011)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu 2012 m. biudžeto projekto klausimais

(2011/2019(BUD))

Nuomonės referentas: Algirdas Saudargas

PASIŪLYMAI

Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi norint įgyvendinti reglamentą dėl piliečių iniciatyvos, kuris įsigaliojo 2011 m. kovo 31 d. ir turi būti vykdomas nuo 2012 m. balandžio 1 d., būtina vadovautis veiksminga ir efektyvia komunikacijos politika ir užtikrinti tinkamas įgyvendinimo priemones,

B.  kadangi dėl ekonominės krizės ES valstybėms narėms teko priimti sudėtingus sprendimus ir mažinti biudžeto išlaidas,

C. kadangi tinkama komunikacijos politika turėtų būti grindžiama piliečiams aktualios informacijos, pvz., apie veiksmus, kurių imtasi siekiant kovoti su euro krize, apie Europos rinkimų sistemos reformą, apie ES plėtros perspektyvas ir glaudesnės integracijos naudą, teikimu,

D. kadangi, kaip matyti iš vykstančios diskusijos apie reglamento dėl Europos politinių partijų taikymą, norint gerinti piliečių informavimą, šioms partijoms turi būti skiriamas tinkamas dėmesys ir reikiamas finansavimas,

1.  suvokia, kad, jeigu norima veiksmingai taikyti naująją Sąjungos lygmens dalyvaujamosios demokratijos priemonę – piliečių iniciatyvą, ji turi būti tinkamai finansuojama;

2.  pažymi, jog norint, kad ES piliečiai suvoktų tolesnės Europos integracijos naudą ir labiau susitapatintų su Europa, įgyvendinant visapusišką komunikacijos politiką gyvybiškai svarbu juos informuoti apie ES politiką, kuri daro didžiausią tiesioginį poveikį jų kasdieniam gyvenimui;

3.   mano, kad Europos politinėms partijoms ir fondams turėtų būti toliau skiriamas pakankamas finansavimas, taip pat ir atsižvelgiant į būsimus Europos rinkimus.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.5.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

18

4

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Andrew Henry William Brons, Carlo Casini, Andrew Duff, Ashley Fox, Matthias Groote, Enrique Guerrero Salom, Zita Gurmai, Gerald Häfner, Constance Le Grip, David Martin, Paulo Rangel, Potito Salatto, Algirdas Saudargas, József Szájer, Søren Bo Søndergaard, Indrek Tarand, Rafał Trzaskowski, Luis Yáñez-Barnuevo García

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

John Stuart Agnew, Sylvie Guillaume, Íñigo Méndez de Vigo, Rainer Wieland


Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (27.5.2011)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu 2012 m. biudžeto projekto klausimais

(2011/2019(BUD))

Nuomonės referentė: Barbara Matera

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsniu, vyrų ir moterų lygybės skatinimas yra pagrindinis Europos Sąjungos principas; primena, kad lyčių lygybės klausimas turėtų būti įtrauktas į visų sričių politiką ir sprendžiamas visais biudžeto sudarymo proceso lygmenimis;

2.  pakartoja raginimą naudoti lyčių klausimais grindžiamo biudžeto sudarymo metodą vertinant ir restruktūrizuojant visas biudžeto programas, priemones ir politikos sritis siekiant nustatyti, ar vienodai, ar nevienodai ištekliai skirstomi atsižvelgiant į lytis, ir norint užtikrinti lyčių neutralumą, t. y., kad būtų taikomas vienodas požiūris į kiekvieną asmenį nepaisant to, kokia jo lytis;

3.  pabrėžia būtinybę tinkamai finansuoti veiksmus, kurie numatyti pagal Komisijos 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategiją, ir ragina patvirtinti lyčių klausimais grindžiamo biudžeto principą Europos ir nacionalinėse strategijose siekiant veiksmingiau skatinti lyčių lygybę;

4.  pabrėžia poreikį skirti daugiau lėšų siekiant kovoti su visų formų moterų diskriminacija ir ypač ragina Komisiją skirti finansinių išteklių tiksliniams sektorių moksliniams tyrimams ir informacijai, informuotumo didinimui ir mokymo veiksmams, susijusiems su skirtingo užmokesčio vyrams ir moterims problema, ypač išteklius skiriant socialiniams partneriams;

5.  apgailestauja, kad vis daugiau moterų, ypač turinčių specialių poreikių, pvz., neįgaliųjų, imigrančių, mažumoms priklausančių, vyresnio amžiaus moterų ir vienišų motinų, gyvena labai skurdžiai arba susiduria su skurdo pavojumi; primygtinai ragina Komisiją ir numatant susijusias biudžeto kategorijas, ir naudojant pagal jas skirtas lėšas, taip pat tvirtinant savo politiką, ypatingą dėmesį skirti šiai problemai;

6.  pabrėžia, kad svarbu skirti pakankamą finansavimą Europos lyčių lygybės institutui, ypač jo administracinėms išlaidoms padengti, ir užtikrinti, kad institutas disponuotų pakankamais žmogiškaisiais ištekliais, kad jo darbuotojai būtų įgiję reikiamos kompetencijos, o institutas veiktų visu pajėgumu ir siektų bendrųjų tikslų, susijusių su lyčių lygybės skatinimu, kaip nustatyta reglamente, pagal kurį jis įsteigtas;

7.  primena, kad valstybės narės, siekdamos skatinti lyčių lygybę, visų pirma užimtumo srityje, turėtų pasinaudoti prieinamomis Europos socialinio fondo ir Europos regioninės plėtros fondo lėšomis ir ne tik integruoti lyčių aspektą, bet taip pat numatyti priemones, kurios tiesiogiai būtų skirtos pažeidžiamoms moterų grupėms tinkamai atsižvelgiant į ekonomikos krizės poveikį, investuojant į aukštos kokybės viešąsias paslaugas ir ypač užtikrinant tinkamas aukštos kokybės vaiko priežiūros, vyresniojo amžiaus žmonių ir kitų priklausomų asmenų priežiūros paslaugas prieinamomis kainomis; ragina užtikrinti tikrą biudžeto skaidrumą tais atvejais, kai lėšos skiriamos moterų ir vyrų lygybės politikai (ESF, PROGRESS, DAPHNE);

8.  ragina Komisiją inicijuoti bandomuosius projektus šiose srityse:

–   priemonių, skirtų padėti derinti šeiminį gyvenimą ir darbą,

–   priemonių, kurias taikant siekiama sugrąžinti moteris, kurios yra smurto dėl lyties aukos, į darbo rinką,

–   priemonių, skirtų gerinti vienišų motinų padėtį Europoje,

–    priemonių, kurias taikant būtų sukurti rodikliai moterų ir vyrų lygybei vietos gyvenime vertinti,

–    priemonių, kurias taikant moterys specialistės būtų įtraukiamos į ekologinio pertvarkymo ir darbo vietų aplinkosaugos srityje kūrimo procesą,

–    priemonių, kurias taikant skatinama aktyvi tėvų atsakomybė už vaikus, nepaisant tėvų socialinės padėties, laikantis galiojančių tarptautinių teisės aktų;

taip pat ragina Komisiją pertvarkyti šiuo metu įgyvendinamą bandomąjį perėjimo nuo nepatikimo darbo prie darbo, kurį dirbant užtikrinamos teisės, projektą į parengiamuosius veiksmus ir pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti atkreiptas į tai, jog nemažai moterų dirba nepatikimą darbą;

9.  ragina Komisiją rengiant 2012 m. Europos aktyvaus senėjimo metų biudžetą numatyti lėšas, kurios būtų naudojamos su lyčių lygybe susijusiai veiklai, pvz., skirtos priemonėms, susijusioms su vyresnio amžiaus moterų sveikatos priežiūra ir socialine rūpyba bei moterų įtraukimu ir pakartotinu įtraukimu į aktyvaus senėjimo programas;

10. pabrėžia, kad kovojant su smurtu prieš moteris Europos Sąjungoje svarbų vaidmenį atlieka kovos su smurtu programa DAPHNE; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu programai DAPHNE skirti tinkamą finansavimą ir užtikrinti, kad visoms kovos su smurtu dėl lyties priemonėms būtų skirta pakankamai lėšų;

11. atkreipia dėmesį į svarbų programos PROGRESS išlaidų kategorijų, susijusių su lyčių lygybe ir kova su diskriminacija, vaidmenį skatinant vyrų ir moterų lygybę ir kovojant su diskriminacija Europos Sąjungoje; pabrėžia, kad šias išlaidų kategorijas turėtų ir toliau administruoti Komisijos skyrius, atsakingas už lyčių lygybę, ir prašo, kad jos būtų iš esmės padidintos;

12. pabrėžia tinkamo priemonių, skirtų lyčių lygybei trečiosiose šalyse skatinti, finansavimo svarbą; pabrėžia, kad būtinos ES finansuojamos priemonės, kurias taikant trečiosiose šalyse būtų kovojama su prekyba žmonėmis ir smurtu dėl lyties, ypač su moterų lytinių organų žalojimo reiškiniu, ir kad būtinos programos, skirtos kovai su moterų neraštingumu, moterų dalyvavimo sprendimų priėmimo centruose ir moterų verslumo ir mikrofinansavimo skatinimui;

13. ragina Komisiją vykdant humanitarinės pagalbos politiką pirmenybę teikti pagalbai ir finansinei paramai, skiriamai moterims, kurios yra smurto dėl lyties per konfliktus aukos;

14. pripažįsta, kad atsižvelgiant į ekonomikos krizę reikia būti budriems ir atidiems sprendžiant šiais tikslais panaudojamų lėšų klausimą, todėl ragina imtis priemonių, kad būtų užtikrinta, jog suteikus ES finansavimą padidės visų projektų nauda;

15. pabrėžia poreikį didinti projektams, kuriuos pateikia moterų organizacijos ir kitos socialinės organizacijos, dirbančios su projektais moterų klausimais, Bendrijos skiriamą bendrą finansavimą siekiant paskatinti šių projektų įgyvendinimą ir tinkamai atsižvelgti į sunkumus, su kuriais susiduria šios organizacijos; laikosi nuomonės, kad NVO įnašas neturėtų būti didesnis negu 10 proc. projektų, kurie pateikti prašant Bendrijos finansavimo, sąnaudų.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

25.5.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

24

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Regina Bastos, Edit Bauer, Emine Bozkurt, Marije Cornelissen, Silvia Costa, Iratxe García Pérez, Lívia Járóka, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Nicole Kiil-Nielsen, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Constance Le Grip, Astrid Lulling, Barbara Matera, Elisabeth Morin-Chartier, Siiri Oviir, Joanna Katarzyna Skrzydlewska, Eva-Britt Svensson, Britta Thomsen, Marina Yannakoudakis, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Izaskun Bilbao Barandica, Mojca Kleva, Kartika Tamara Liotard, Gesine Meissner, Norica Nicolai, Antigoni Papadopoulou

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Jacek Włosowicz


PRIEDAS: ŽUVININKYSTĖS KOMITETO LAIŠKAS

IPOL-COM-PECH D(2011)19172

Alainui LAMASSOURE

Biudžeto komiteto pirmininkui

ASP 13E205

Tema: Žuvininkystės komiteto 2012 m. biudžeto prioritetai. Rezoliucija dėl įgaliojimų, susijusių su birželio-liepos mėn. trišaliu susitikimu

Gerb. Pirmininke,

kolega,

2012 m. biudžeto sudarymo procedūros metu atskiri komitetai raginami prisidėti prie rezoliucijos dėl įgaliojimų, susijusių su birželio-liepos mėn. vyksiančiu trišaliu susitikimu. Atsižvelgiant į Žuvininkystės komiteto vidaus darbo kalendorių ir nustatytus terminus mūsų komitetas negalės pateikti nuomonės tinkama forma. Todėl siūlau atsižvelgti į toliau nurodytus aspektus, kurie atspindi mūsų sektoriaus prioritetus 2012 m.

Dėl šio laiško buvo konsultuojamasi su visais mūsų komiteto frakcijų koordinatoriais ir mūsų komiteto nuomonės dėl 2012 m. biudžeto referente Britta REIMERS. Šiame laiške taip pat atsižvelgiama į Žuvininkystės komiteto narių ir Komisijos narės Marios DAMANAKI struktūrinio dialogo dėl 2012 m. politinių ir teisėkūros prioritetų, vykusio 2011 m. balandžio 4 d., išvadas.

Pirmasis Žuvininkystės komiteto prioritetas yra lėšų, skirtų bendrai žuvininkystės politikai (BŽP), išsaugojimas siekiant įgyvendinti užduotis, kurios jai priskirtos, ir atsižvelgiant į būtiną šios politikos srities reformą. Europos Komisija pranešė, kad liepos mėn. priims pasiūlymų, sudarančių pirmuosius BŽP reformos paketo elementus. Vis dėlto nežinant tikslaus šių pasiūlymų turinio mums atrodo itin svarbu numatyti finansinių išteklių šiems veiksmams:

1.  užtikrinti pakankamą smulkiosios žvejybos, šeimų žvejybos ir pakrančių žvejybos ekonominę plėtrą sudarant palankias sąlygas vietos užimtumui ir geram rinkų veikimui, prisidedant prie veiklos įvairinimo, taip pat prie darbo sąlygų laivuose keitimo arba gerinimo;

.../...

2.  užtikrinti pakankamai lėšų moksliniams tyrimams ir mokslo plėtojimui žuvininkystės išteklių išsaugojimo, valdymo ir tausojančio naudojimo srityje ir akvakultūros srityje;

3.  ir toliau dėti pastangas ES vidaus veiklos, taip pat veiklos už ES ribų, kontrolės ir priežiūros srityje, ypač kovojant su neteisėta žvejyba;

4.  iš anksto numatant BŽP reformą skirti pakankamai lėšų tarptautinių susitarimų ir regioninių žuvininkystės organizacijų finansavimui.

Antrasis mūsų komiteto prioritetas yra integruotos jūrų politikos (IJP) finansavimas. Iš tiesų mes siekiame, kad visos su integruota jūros politika susijusios politikos kryptys galėtų prisidėti prie jos finansavimo nedarant neigiamo poveikio pagal 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos 2 išlaidų kategoriją žuvininkystei skirtoms lėšoms.

Be to, reikia subalansuotai remti valstybių narių pastangas sumažinti laivynų žvejybos pajėgumus, nes per dideli šios srities pajėgumai yra žuvų išteklių mažėjimo priežastis ir ilgos trukmės laikotarpiu trukdo išteklių išsaugojimui.

Tikimės, kad Biudžeto komitetas ir jo pranešėja Francesca BALZANI palankiai įvertins šiuos prioritetus ir galės juos įtraukti į rezoliuciją dėl įgaliojimų, susijusių su birželio-liepos mėn. trišaliu susitikimu.

Pagarbiai,

Carmen FRAGA ESTÉVEZ

Kopija: pranešėjai 2012 m. biudžeto klausimais Francescai BALZANI


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

15.6.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

25

7

7

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Damien Abad, Alexander Alvaro, Marta Andreasen, Francesca Balzani, Reimer Böge, Lajos Bokros, Andrea Cozzolino, Jean-Luc Dehaene, Isabelle Durant, James Elles, Göran Färm, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazábal Rubial, Salvador Garriga Polledo, Jens Geier, Ivars Godmanis, Estelle Grelier, Carl Haglund, Jutta Haug, Monika Hohlmeier, Sidonia Elżbieta Jędrzejewska, Anne E. Jensen, Sergej Kozlík, Jan Kozłowski, Alain Lamassoure, Giovanni La Via, Vladimír Maňka, Barbara Matera, Claudio Morganti, Nadezhda Neynsky, Miguel Portas, László Surján, Helga Trüpel, Angelika Werthmann, Jacek Włosowicz

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Frédéric Daerden, Edit Herczog, María Muñiz De Urquiza

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Marisa Matias

Atnaujinta: 2011 m. birželio 20 d.Teisinis pranešimas