dėl bendros Europos transporto erdvės kūrimo plano. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas

(2011/2096(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos baltąją knygą, pavadintą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011) 0144),

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl Komisijos baltosios knygos „Europos transporto politika 2010 metams. Laikas apsispręsti“(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją „Išlaikyti judėjimą Europoje. Tvarusis judumas mūsų kontinente“(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl darniojo ateities transporto(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 21 d. rezoliuciją „Integruota jūrų politika (IJP). Padarytos pažangos vertinimas ir nauji uždaviniai“(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl Europos Komisijos Penktosios sanglaudos ataskaitos ir sanglaudos politikos strategijos po 2013 m.,(5)

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl aviacijos saugumo, ypač atkreipiant dėmesį į kūno skenerius(6),

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl 2011–2020 m. Europos kelių eismo saugos(7),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatus „Piliečių tinklas“ (COM(1995) 0601) ir „Judumo mieste veiksmų planas“ (COM(2009) 0490),

–   atsižvelgdamas į 1995 m. Komisijos komunikatą „Sąžiningų ir efektyvių kainų transporto sektoriuje link“ (COM(95) 0691) ir į 1998 m. komunikatą „Transportas ir CO2“ (COM(98) 0204); kadangi Komisija turėtų iš naujo paskelbti pastarąjį komunikatą,

–   atsižvelgdamas į strategiją „ES 2020“,

–   atsižvelgdamas į Bendrijos teisyną transporto srityje,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą, į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A7-0425/2011),

A.  kadangi Europos transporto politika daugelyje kasdienos situacijų turi tiesioginį poveikį ES piliečiams ir kadangi iš tiesų bendra Europos transporto erdvė, kurioje pašalinamos visos kliūtys tarp įvairių rūšių transporto ir nacionalinių sistemų ir kurioje neiškraipoma konkurencija ir nėra socialinio dempingo, piliečiams būtų labai naudinga,

B.   kadangi transporto sektorius yra labai svarbus Europos Sąjungos, jos regionų ir miestų vystymuisi, nes jame sukuriama apie 5 proc. viso BVP ir užtikrinama apie 10 mln. darbo vietų; kadangi būtina išlaikyti ES gebėjimą vystytis ir diegti naujoves tokiose srityse, kaip judumas, transportas ir logistika, kurios itin svarbios Europos, kaip pramonės ir ekonomikos centro, pozicijai ir jos konkurencingumui pasaulyje užtikrinti; kadangi mažosios ir vidutinės įmonės atlieka itin svarbų vaidmenį transporto sektoriuje,

C.  kadangi į būsimą Europos transporto ir judumo politiką reikėtų įtraukti laikotarpio iki 2020 m. 20-20-20 tikslus, kaip svarbiausią sprendimų šioje srityje priėmimo pagrindą,

D.  kadangi transportas gali žymiai prisidėti įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, ypač užimtumo, tvaraus ekonomikos augimo, mokslinių tyrimų, energetikos, inovacijų ir aplinkos srityse, turint mintyje, kad saugumą ir aplinkos apsaugą būtina nuosekliau stiprinti ir atidžiau koordinuoti,

E.   kadangi tam tikri naujausios Baltosios knygos tikslai nebuvo įgyvendinti, todėl čia nustatytus tikslus reikia nuolat tikrinti ir vertinti,

F.   kadangi vežėjai turėtų ne konkuruoti tarpusavyje, o papildyti vieni kitų veiklą veiksmingai derinant skirtingų rūšių transportą, vadovaujantis pagrindiniu veiksmingo įvairių rūšių transportą naudojančių vežėjų paskirstymo principu,

G.  kadangi pervežimų, naudojant įvairių rūšių transportą, tikslų neįmanoma pasiekti priimant teisės aktus, bet įmanoma naudojantis veikiančia infrastruktūra, esminiais privalumais, pranašumais ir paskatomis,

H.  kadangi būtina užtikrinti sėkmingą Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) plėtojimą, efektyviai sujungti visų ES regionų transporto tinklus ir panaikinti ES valstybių narių infrastruktūros išsivystymo lygio skirtumus,

I.    kadangi transporto sektorius ir tarpvalstybinė infrastruktūra vis dar susiduria su daug istorinių ir geografinių kliūčių (skirtingas kelių plotis ar neįveikiamos kalnų grandinės, kaip antai Alpėse, Pirėnuose ar Karpatuose), kurios sukelia pasienio problemų ir kurias kartais galima lengvai pašalinti, taigi jos turėtų būti visiškai pašalintos,

J.    kadangi dėl Europos regionų skirtumų (dėl periferinės padėties, infrastruktūros, landšafto, gyventojų tankumo, socialinės ir ekonominės padėties) atsiranda labai įvairių problemų, kurias reikia lanksčiai spręsti,

K.  kadangi transporto rinkų atvėrimui turėtų būti taikoma sąlyga, kad pirma turi būti parengtos reguliavimo priemonės, reikalingos siekiant užtikrinti, kad atvėrus rinkas pagerės paslaugų kokybė, mokymo ir užimtumo sąlygos,

L.   kadangi ES visų rūšių transportui privalo nustatyti nuoseklius standartus, ypač saugumo, technologijų, aplinkos apsaugos ir darbo sąlygų srityse, ir taip pat atsižvelgti į tai, kad veiksmingą sektorių, kuriuose bendros pasaulio mastu taisyklės taikomos de facto, reguliavimą galima pasiekti naudojantis atitinkamais tarptautiniais forumais,

M.  kadangi priimtus transporto srities teisės aktus būtina teisingai, nuosekliai ir skubiai perkelti į nacionalinę teisę, įgyvendinti ir prižiūrėti, kad jie būtų taikomi,

1.   džiaugiasi 2011 m. Baltąja knyga, tačiau pažymi, kad pagrindiniai 2001 m. Baltosios knygos tikslai buvo įgyvendinti tik iš dalies arba visai neįgyvendinti, todėl siūlo:

–   kad iki 2013 m. Komisija, remdamasi kelių eismo saugos Europoje 2011–2020 m. laikotarpiu ataskaita ir laikydamasi subsidiarumo principo, pateiktų konkrečius pasiūlymus, kaip iki 2020 m. žuvusių ir sunkiai sužeistų keliuose asmenų būtų galima sumažinti 50 proc., palyginti su 2010 m. Šiuose pasiūlymuose ypatingą dėmesį reikėtų skirti pažeidžiamiausiems kelių eismo dalyviams ir kiekvienu atveju nurodyti, kiek tikimasi sumažinti eismo įvykių;

–   kad iki 2014 m. Komisija pateiktų pasiūlymą dėl visų rūšių krovininio ir keleivinio transporto išorės išlaidas įtraukimo į vidaus sąnaudas, atsižvelgiant į kiekvienos transporto rūšies ypatumus ir vengiant dvigubo išlaidų įtraukimo ir rinkos iškraipymų. Pajamos, gautos į vidaus išlaidas įtraukus išorės sąnaudas, galėtų būti naudojamos investicijoms saugumo, mokslinių tyrimų, naujų technologijų, klimato apsaugos ir triukšmo mažinimo srityse siekiant užtikrinti tvarų judumą ir infrastruktūrą;

2.   ragina Komisiją iki 2013 m. pateikti pasiūlymą dėl socialinių ir darbo sąlygų siekiant palengvinti iš tiesų integruotos Europos transporto rinkos kūrimą ir tuo pat metu siekiant stiprinti sektoriaus patrauklumą darbuotojams; šis pasiūlymas turėtų būti pagrįstas nuodugnia socialinių ir darbo sąlygų visų rūšių transporto srityse dabartinės padėties analize, valstybių narių teisės aktų suderinimo lygiu ir pokyčių poveikio transporto darbo rinkos plėtrai laikotarpiu iki 2020 m. vertinimu; šiuo pasiūlymu turėtų būti siekiama padidinti užimtumą ir pagerinti transporto sektoriaus darbuotojų padėtį, atsižvelgti į naujas technologijas ir logistikos paslaugas, kurios galėtų būti naudojamos transporto paslaugoms apskritai ir ypač paslaugoms neįgaliems žmonėms pagerinti;

3.   prašo Komisijos, remiantis valstybių narių pateikta informacija, iki 2013 m. pateikti aiškią kiekybinę dabartinės infrastruktūros, transporto tinklo tankumo padėties ir transporto paslaugų kokybės visose ES valstybėse narėse analizę; ši analizė užtikrintų dabartinės padėties 27 ES valstybėse narėse apžvalgą, atkreiptų dėmesį į valstybių narių ir jų regionų transporto infrastruktūros vystymo skirtumus ir nurodytų dabartinį visų transporto rūšių transporto infrastruktūros finansavimo būdą ir investavimo prioritetus ateityje;

4.   žino, kad transporto sektorius labai prisideda prie pramonės politikos, konkurencingumo ir ES prekybos balanso; pažymi, kad 2009 m. transporto sektoriuje mašinų ir įrangos eksportas siekė 454,7 mlrd. EUR ir tai sudarė 41,5 proc. viso eksporto iš 27 ES šalių; be to, pažymi, kad 2009 m. įregistruotas didžiausias ES prekybos perteklius transporto sektoriaus mašinų ir įrangos srityje (112,6 mlrd. EUR) ir transporto paslaugų srityje (21,5 mlrd. EUR);

5.   pritaria dešimt tikslų, numatytų Baltojoje knygoje siekiant konkurencingos ir efektyvios išteklių naudojimo požiūriu transporto sistemos iki 2050 m. ir iki 2030 m., bet mano, kad atsižvelgiant į pavienių valstybių narių ekonominę padėtį reikia numatyti konkretesnes finansavimo laikotarpiu iki 2020 m. nuostatas ir bendrus iššūkius transporto sektoriaus energijos ir aplinkos apsaugos srityse; todėl ragina Komisiją parengti teisines nuostatas tam, kad iki 2020 m. transporto priemonių išmetamo CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų sumažintas 20 proc. (palyginti su 1990 m.) ir iki 2020 m. būtų įgyvendinti tarpiniai tikslai (palyginti su 2010 m.), laikantis numatytų 20-20-20 tikslų ir bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais; minėtieji tikslai yra:

–  kelių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio sumažinimas 20 proc.,

–  geležinkelio transporto keliamo triukšmo ir energijos suvartojimo sumažinimas 20 %,

–  visoje Europos oro erdvėje oro transporto išmetamo CO2 kiekio sumažinimas 30 proc.,

–  visoje ES vienodas 30 proc. laivų išmetamo CO2 kiekio ir teršalų kiekio sumažinimas; šio tikslo siekti padės Tarptautinės jūrų organizacijos susitarimai dėl energijos vartojimo efektyvumo dizaino rodiklio ir Laivų energijos vartojimo efektyvumo valdymo planas;

taip pat ragina visus šioje dalyje nurodytus tikslus laikyti prioritetiniais ir kiekvienais metais juos patikrinti;

6.   pabrėžia, kad, atsižvelgiant į ekonominius, užimtumo, aplinkos, socialinius ir teritorinius aspektus, reikėtų užbaigti kurti Europos transporto vidaus rinką toliau atveriant transporto tinklus bei rinkas, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad pasiūlymai dėl paslaugų visų rūšių transporto rinkose atvėrimo nesukeltų socialinio dempingo, nesumažintų paslaugų kokybės, nesudarytų sąlygų privačioms monopolijoms ar oligopolijoms atsirasti; pabrėžia, kad būtina skubiai parengti valstybės pagalbos jūrų uostams gaires;

7.   atkreipia dėmesį į tai, kad vis dar nepakankamai ištirtas daugelio sričių transporto potencialas, ir teigia, kad siekiant sustiprinti visos Europos Sąjungos konkurencingumą ir patrauklumą labai svarbi bendra Europos transporto zona, užtikrinanti tarpusavio ryšį ir veiklos suderinamumą ir pagrįsta transporto infrastruktūroms ir sistemoms taikomu iš tiesų europiniu valdymu, kurį galima užtikrinti pašalinant tarp valstybių narių vadinamuosius pasienio efektus visų rūšių transportui; pabrėžia, kad svarbu skirti dėmesio teritorinei sanglaudai ir, visų pirma, prieinamumo problemoms, su kuriomis susiduria labiausiai nutolę regionai, salos, regionai be pakrantės zonų ir periferiniai regionai, taip pat geram susisiekimui tarp valstybių narių ir jų kaimyninių šalių;

8.   pabrėžia, kad veiksmingas įvairių rūšių transporto derinimas keleivių judumo ir prekių pervežimo srityse visoje transporto ir logistikos paslaugų grandinėje – vertinamas pagal ekonomiškumą, aplinkos apsaugą, energijos tiekimo saugumą, socialines, sveikatos apsaugos ir darbo sąlygas, saugą bei saugumą, atsižvelgiant į teritorinę sanglaudą ir pavienių šalių ir regionų geografinę aplinką – turėtų būti laikomas pagrindiniu būsimos transporto politikos formavimo principu; mano, kad įvairių rūšių transportas privalo vienas kitą papildyti ir būti suderinamas ir kad minėtais parametrais reikėtų remtis nustatant dabartinį ir būsimą įvairių rūšių transporto paskirstymą šalyse ir regionuose, atsižvelgiant į jų individualias galimybes; be to, mano, kad turėtų būti nuolat skatinama naudoti tvarias transporto priemones, taip pat ir pervežimams trumpais bei vidutinio nuotolio atstumais;

9.   atkreipia dėmesį į didelę Sąjungos priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, kurio tiekimas iš už Sąjungos ribų kelia didelę riziką Sąjungos ekonominiam saugumui ir galėtų suvaržyti jos išorės politikos pasirinkimo lankstumą, ir ragina Komisiją nustatyti ir reguliariai vertinti Sąjungos išorės energijos tiekimo saugumą;

10. pabrėžia naujųjų valstybių narių transporto infrastruktūros, įskaitant kelių infrastruktūros, plėtros svarbą siekiant sukurti bendrą Europos transporto erdvę ir sujungti šių valstybių transporto tinklus su kaimyninių valstybių transporto tinklais; ragina Komisiją į savo būsimą daugiametę finansinę programą įtraukti naujųjų valstybių narių transporto infrastruktūros plėtros poreikius siekiant, kad iki 2025 m. naujųjų valstybių narių transporto infrastruktūra pasiektų kitų valstybių narių lygį;

11. džiaugiasi ir palaiko Komisijos pasiūlymą dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility) ir projektų obligacijų iniciatyvą, ir ragina valstybes nares įgyvendinti pagrindinį tinklą, nes TEN-T koncepcijoje reikėtų numatyti ribotą skaičių Europos pridėtinę vertę turinčių projektų, kuriems numatytas didesnis ir realus finansavimas; ragina, kad:

–   valstybės narės įsipareigotų iki 2020 m. pašalinti pagrindines žinomas visų rūšių transporto kelių problemines atkarpas Europos transporto erdvėje ir prireikus skatintų jų apvažiavimo galimybes užtikrindamos įvairiarūšio transporto infrastruktūrą tokių ruožų pradiniame ir galiniame taškuose, teiktų prioritetą tarpvalstybinio masto projektams tarp visų valstybių narių, neapleisdamos susisiekimo su kaimyninėmis šalimis, ir iki 2015 m. pateiktų patvirtintą finansavimo planą;

–   Komisija įsipareigotų didinti TEN-T projektų finansavimo, derindama jį su regionų politika, stabilumą;

–   Komisija įsipareigotų remti alternatyvius finansavimo modelius ir priemones, įskaitant projektų obligacijas, ir teikdama pasiūlymus dėl išorės sąnaudų įtraukimo į vidaus sąnaudas įsipareigotų aktyviau panaudoti gautas pajamas TEN-T projektams finansuoti;

–   siekiant užtikrinti ilgalaikį ES veiksmų efektyvumą ir matomumą įgyvendinant TEN-T projektą, prioritetai būtų nustatyti atidžiai atsižvelgiant į regioninių struktūrinių fondų panaudojimo sąlygas ir būtų reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų šių projektų finansavimą pasibaigus ES daugiametėms programoms,

–   po 2015 m. projektams teikiami prioritetai turėtų išlikti tik tuo atveju, jei valstybės narės priimtų įsipareigojančius biudžeto sprendimus, kuriais būtų užtikrinamas šių projektų įgyvendinimas, o ES bendras finansavimas turėtų būti grindžiamas principu „naudok arba prarasi“;

–   į TEN-T tinklą turėtų būti įtrauktas EuroVelo, Europos dviračių turizmo ilgų trasų tinklas;

12. pabrėžia, kad sukūrus gerą transporto infrastruktūrą ir sudarius tinkamas prieigos galimybes visi regionai taps ekonomiškai stipresni ir patrauklesni tiesioginėms investicijoms, todėl ilgainiui padidės ir regionų konkurencingumas, ir visos ES konkurencinė padėtis, taip pat bus užtikrinama, kad tinkamai vystysis vidaus rinka ir bus pasiektas teritorinės sanglaudos tikslas;

13. nurodo, kad transporto tinklams tenka svarbiausias vaidmuo erdvių planavimo politikoje; pabrėžia ypatingą pagrindinės transporto infrastruktūros, pvz., greitųjų traukinių geležinkelio, svarbą skatinant vietinio lygmens vystymąsi; mano, kad dideli regionai ir jų vystymosi strategijos galėtų atlikti aktyvesnį vaidmenį įgyvendinant suderintą, veiksmingą ir tvarią transporto politiką; primena, kad svarbu parengti, planuoti ir įgyvendinti bendras transporto infrastruktūros strategijas ir kad svarbu skleisti geriausią transporto srities praktiką; pabrėžia, kad ES piliečiai ir įmonės turės tiesioginės naudos iš bendros Europos transporto erdvės, kurios tikslas – sumažinti krovinių ir keleivių transportavimo laiką ir išteklius ir užtikrinti glaudesnę rinkų integraciją;

14. pažymi, kad visų rūšių keleivių ir krovinių pervežimo transportui ES lygmeniu turi būti taikomi atitinkamą riziką įvertinantys saugumo standartai, ir reikalauja pateikti pasiūlymą dėl šiam reikalavimui įgyvendinti reikalingo finansavimo; mano, kad jūrų ir oro transporto atveju tarptautinį koordinavimą reikėtų numatyti iš anksto ir kad iki 2015 m. reikėtų peržiūrėti galiojančias taisykles, prireikus jas pataisyti ir palaipsniui įtraukti į susitarimus su trečiosiomis šalimis;

15. atkreipia dėmesį į nuoseklios perėjimo prie alternatyvios ir atsinaujinančios energijos naudojimo transporto priemonėse strategijos svarbą ir pabrėžia, kad naudojant įvairių rūšių energiją ir taikant turimus energijos taupymo metodus būtų galima pasiekti numatytus tikslus; pabrėžia, kad minėtam perėjimui reikalinga tam tikra infrastruktūra ir atitinkamos paskatos ir kad numatant mažinimo tikslus reikėtų laikytis neutralumo technologijų požiūriu;

16. reikalauja iki 2015 m. pateikti pasiūlymą dėl mobilumo miestuose, kuriame, atsižvelgiant į subsidiarumo principą, paramą projektams būtų galima teikti tik, jei vietos valdžios institucijos pateiktų veiksmingas keleivių ir prekių pervežimo grandines miestuose ir užstatytose zonose užtikrinančius tvaraus mobilumo planus, kuriuos įgyvendinus sumažėtų eismo intensyvumas, eismo įvykių skaičius, atmosferos tarša ir triukšmas ir kurie atitiktų Europos transporto politikos standartus ir tikslus, taip pat aplinkinių miestų bei regionų poreikius ir nesukurtų naujų rinkos kliūčių; siūlo keistis geriausia praktika inovacijų ir tvarių mobilumo miestuose koncepcijų mokslinių tyrimų srityje;

17. pabrėžia, kad eismo dalyvių elgesys yra lemiamas, ir ragina parengti iniciatyvas, skatinančias rinktis tvaraus, skatinančio fizinį aktyvumą, saugaus bei naudingo sveikatai transporto ir judumo rūšis; ragina Komisiją ir valstybes nares, atsižvelgiant į subsidiarumo principą, iki 2013 m. pateikti pasiūlymus dėl iniciatyvų, kuriomis skatinamas aplinkai nekenksmingas viešasis transportas, ėjimas pėsčiomis ir važiavimas dviračiu, ypač miesteliuose ir miestuose, siekiant padvigubinti skaičių asmenų, besinaudojančių minėtais judumo būdais; taigi mano, kad svarbu plėtoti saugią pėstiesiems ir dviratininkams skirtą infrastruktūrą, ypač miesteliuose ir miestuose, didinti įvairių transporto paslaugų suderinamumą ir skatinti vieno transporto dokumento ir integruotos įvairių rūšių transporto e. bilietų sistemos, kuri susietų tolimų nuotolių ir vietinį transportą, įvedimą; primena, jog siekiant užtikrinti asmenų judumą būtina, kad transportas būtų prieinamas ir įperkamas, taip pat primena, kad planuojant ateities transporto politiką daugiau dėmesio reikėtų skirti tvarumo tikslų ir socialinių poreikių derinimui;

18. mano, kad pagrindinės taisyklės, susijusios su keleivių teisėmis, turėtų būti numatytos Keleivių teisių chartijoje, kuri apima visų rūšių transportą, todėl tikisi, kad Komisija ne vėliau kaip iki 2012 m. pradžios pateiks atitinkamą pasiūlymą, kuriame bus atsižvelgta į kiekvienos rūšies transporto ypatybes ir įgytą patirtį ir bus įtrauktas skyrius apie neįgalių keleivių teises; tuo pat metu ragina, remiantis aiškiomis apibrėžtimis ir gairėmis, šias teises vienodai aiškinti, vieningai taikyti, įgyvendinti ir prižiūrėti jų įgyvendinimą, taip pat užtikrinti jų valdymo skaidrumą; be to, pabrėžia, kad reikia parengti teisės aktus papildomų mokesčių, taikomų visų rūšių transportui, srityje;

19.  pabrėžia, kad siekiant tinkamai spręsti transporto ir judumo problemas, ypač kylančias miestų teritorijose, reikalinga integruota transporto politika, apimanti visą transporto ir logistikos vertės grandinę; ragina stiprinti politikos formuotojų Europos institucijose veiklos koordinavimą, taip pat Europos logistikos ir judumo forume vykdyti nuolatinį dialogą ir konsultacijas su logistikos pramonės, transporto paslaugų teikėjų ir klientų atstovais;

20. ragina ekologiškos logistikos skatinimui ir geresniam judumo valdymui teikti prioritetą;

21. teigia, kad siekiant sukurti tvarią įvairiarūšio keleivių ir prekių pervežimo sistemą, reikalingi įvairiarūšio transporto jungties taškai ir terminalai, integruotas planavimas ir logistikos priemonės, taip pat integruotas švietimas ir profesinis mokymas;

22. pabrėžia, kad ES privalo išlikti viena iš daugiausiai taikančių technologijų inovacijas transporto srityje tam, kad galėtų skatinti efektyvumą, tvarumą ir užimtumą; skatina užtikrinti finansavimą mokslinių tyrimų ir plėtros programai, kuri skirta būtent tvariam ir saugiam judumui užtikrinti taikant konkrečią įgyvendinimo strategiją, terminą ir veiksmingą finansinę kontrolę ir siekiant:

–  visų rūšių transporto atveju išlaikyti ES, kaip gamybos ir mokslinių tyrimų centro, pirmavimą ir ypatingą dėmesį skirti transporto išmetamo anglies dioksido kiekio, išmetamųjų teršalų kiekio ir triukšmo mažinimui, taip pat saugai ir saugumui;

–  sukurti efektyvias, sumanias, sąveikias ir susietas sistemas siekiant remti SESAR, Galileo, ERTMS, Upių informacinių paslaugų (angl. RIS), SafeSeaNet, LRIT ir IVS projektus;

–   rasti praktiškus sprendimus, kuriuos priimant dalyvautų ekspertų grupė, atstovaujanti ekonomikos, mokslo, politikos sritims ir visuomenei;

–   didinti kelių eismo saugą tęsiant e. saugumo iniciatyvą ir užtikrinti infrastruktūrą, reikalingą e. skambučio pagalbos sistemai įdiegti laikantis duomenų apsaugos taisyklių;

23. mano, kad visų rūšių transportui būtina mažinti biurokratines kliūtis, todėl ragina labiau supaprastinti ir suderinti transporto ir logistikos dokumentus, ypač krovininio transporto, ir iki 2013 m. pateikti pasiūlymą dėl krovinių gabenimo dokumentų ir elektroninių dokumentų suvienodinimo, kuriuo taip pat būtų skatinamas krovinių vežimas įvairiarūšiu transportu;

24. pabrėžia, kad būtina gerinti ir standartizuoti kontrolės prietaisus, pvz., greičio matavimo radarus ir transporto priemonėse įmontuotus prietaisus, taip pat komunikacijos sistemas ir priemones, ir ragina iki 2013 m. pateikti pasiūlymą dėl minėtų prietaisų tarpusavio pripažinimo ir suderinamumo; pabrėžia, kad reikia stiprinti nacionalinių valdžios institucijų veiklos vykdant tarpvalstybinį baudžiamąjį persekiojimą koordinavimą ir bendradarbiavimą ir užtikrinti didesnę konvergenciją taikant kelių eismo saugos standartus;

25. pabrėžia, kad galimi pakrovimo vienetų pakeitimai ir jų standartizacija atsižvelgiant į pasaulio mastu naudojamus pakrovimo vienetus ir į transporto priemonių matmenis, turėtų padėti optimaliau naudoti įvairiarūšį transportą ir turėtų būti naudingi taupant kurą, mažinant išmetamųjų teršalų kiekį ir didinant kelių eismo saugumą;

26. siūlo, kad Komisija leistų naudoti tam tikruose keliuose Europos modulinių vežimų sistemą tik paprašius valstybei narei, kai esama infrastruktūra ir saugumo standartai suteikia galimybę tai padaryti;

27. pabrėžia įvairių Europos transporto agentūrų svarbą ir ragina dėti naujų pastangų jų europiniam aspektui sustiprinti;

28. ragina valstybes nares pritarti ir siekti, kad būtų sudarytos vienodos sąlygos visų rūšių transportui energijos apmokestinimo ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) požiūriu;

29.      kelių eismo srityje ragina:

–   iki 2013 m. atlikti dar vieną reguliavimo sistemos, skirtos keleivių ir krovinių pervežimo transporto priemonių vairavimo ir poilsio laikui nustatyti, ir jos įgyvendinimo peržiūrą ir suderinti minėtos sistemos įgyvendinimo ir taikymo priežiūros aiškinimą, taip pat atsižvelgti į Europos Parlamento poziciją dėl kelių transporto sektoriaus baudų suderinimo; be to, mano, kad būtina suderinti krovinių pervežimo visoje Europos Sąjungoje apribojimus;

–   įgyvendinti jau nustatytus tikslus ir suteikti naują impulsą prioritetiniams Transeuropinių transporto tinklų projektams;

–   iš viso 40 proc., palyginti su 2010 m., padidinti krovininėms transporto priemonėms skirtų saugių stovėjimo aikštelių Transeuropiniame kelių tinkle (TERN) bendrą plotą ir pagerinti jų kokybę (higienos standartai);

–   Komisiją remti valstybių narių iniciatyvas, kuriomis siekiama taikant mokesčių lengvatas skatinti saugesnio ir ekologiškesnio transporto priemonių parko sukūrimą;

–   Komisiją iki 2013 m. parengti Bendrijos kelių transporto būklės ataskaitą, kurioje būtų pateikta rinkos padėties analizė, įskaitant kontrolės efektyvumo vertinimą bei susijusios profesijos užimtumo sąlygų raidą, ir vertinimas, ar derinant įgyvendinimo ir kelių naudotojų rinkliavų, taip pat socialinių ir saugos teisės aktų sričių taisykles padaryta tokia pažanga, kad būtų galima numatyti tolesnį šalies vidaus kelių transporto rinkų atvėrimą, įskaitant kabotažo apribojimų panaikinimą;

–   gerinti transporto sektoriuje dirbančių asmenų, įskaitant asmenis, teikiančius keleiviams su transportu susijusias paslaugas, pradinį ir tolesnį parengimą ir suteikti galimybę įgyti atitinkamą profesiją siekiant pagerinti darbo sąlygas, padidinti atlyginimą ir šių profesijų patrauklumą;

–   parengti ES standartizuotą metodiką, skirtą transporto ir logistikos operacijų metu išmetamam anglies dvideginiui apskaičiuoti, tam, kad būtų išvengta nacionalinių metodų platinimo ir kad būtų remiamos pramonės iniciatyvos, kuriomis siekiama skatinti išmetamo anglies dvideginio (ypač krovininio kelių transporto) skaičiavimą;

30. laivininkystės srityje ragina:

–   iki 2013 m. pateikti pasiūlymą dėl vadinamosios mėlynos juostos, siekiant iš vieno ES uosto į kitą plaukiantiems laivams supaprastinti formalumus ir vystyti jūros greitkelių potencialą sukuriant iš tiesų bendrą ES vidaus jūrų transporto rinką pagal jau esamus aplinkos ir gamtos išsaugojimo teisės aktų reikalavimus;

–   parengti iniciatyvas, skirtas užtikrinti, kad iš laivų išmetamų sieros teršalų mažinimo priemonės neskatintų vėl grįžti prie kitų rūšių transporto;

–   parengti Europos laivybos trumpo ir vidutinio nuotolio atstumais politiką, siekiant panaudoti nepanaudotus turimus vidaus vandenų kelių pajėgumus ir įgyvendinti ES tikslus dėl šio transporto sektoriaus išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo;

–   toliau remti programą NAIADES laikantis jau esamų aplinkos ir gamtos išsaugojimo teisės aktų reikalavimų, numatant tolesnę programą siekiant nuo 2013 m. užtikrinti dabartinės programos NAIADES tęstinumą,

–   pateikti iki 2020 m. pasiūlymą 20 proc., palyginti su 2010 m., padidinti skaičių įvairiarūšio transporto jungčių (platformų), skirtų vidaus vandenų transportui, vidaus uostams ir geležinkelio transportui, ir atitinkamą finansinę paramą, taip pat po 2013 m. tęsti Marko Polo programą siekiant efektyviai išnaudoti laivybos potencialą,

–   kitoje daugiametėje finansinėje programoje, numatytoje 2014–2020 m. laikotarpiu, ne mažiau kaip 15 proc. TEN-T lėšų skirti projektams, kuriais siekiama pagerinti tvarias ir įvairiarūšio transporto užtikrinamas jūrų uostų, vidaus vandenų uostų ir įvairiarūšio transporto platformų jungtis, ypatingą dėmesį skiriant vandens kelių transporto projektams;

–   atsižvelgiant į tarptautinį jūrų transporto pobūdį, iki 2012 m. suderinti laivų transporto srities specialistų mokymą pagal tarptautinius standartus ir skubiai priimti Komisijos pasiūlymą, pagal kurį būtų iš dalies pakeista Direktyva 2008/106EB dėl minimalaus jūrininkų parengimo siekiant į ES teisę įtraukti Konvencijos dėl jūrininkų rengimo ir atestavimo 2010 m. pakeitimus, iki 2013 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl abipusio pagrindinių uosto darbuotojų mokymo sąlygų pripažinimo, taip pat parengti strategiją dėl jaunuolių skatinimo rinktis jūrininkystės profesijas;

31.  oro transporto srityje ragina:

–  Komisiją ir valstybes nares skatinti Bendro Europos dangaus II sistemos įgyvendinimą, kuriam labai svarbus SESAR įdiegimas, ir ragina Komisiją iki 2013 m. pateikti pasiūlymą dėl bendros Europos oro erdvės sukūrimo toliau mažinant funkcinių oro erdvės blokų skaičių;

–   Komisiją stiprinti Bendro Europos dangaus reglamentų ir SESAR bei Galileo projektų, taip pat „Švaraus dangaus“ iniciatyvų koordinavimą, siekiant efektyviau įgyvendinti energijos taupymo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršos mažinimo priemones;

–  rengiant kitus pasiūlymus dėl rinkos liberalizavimo, prioritetą teikti paslaugų kokybei ir derinimui su tarptautiniais standartais;

–  Komisiją ir valstybes nares dėti visas pastangas, kad iki 2012 m. Europos prekybos taršos leidimais sistema būtų priimta tarptautiniu mastu, taigi tarptautiniu mastu būtų užtikrinamos vienodos sąlygos;

–   aktyviai plėtoti „ateities kontrolės punkto“, skirto keleiviams ir kroviniams patikrinti saugos kontrolės metu, koncepciją;

32.      geležinkelių transporto srityje ragina:

–  Komisiją, siūlant toliau atverti rinkas, atsižvelgti į valstybių narių įsipareigojimus, susijusius su vietiniu viešuoju transportu, ir į šiame sektoriuje siūlomų paslaugų lygį, siekiant pagerinti dabartinių paslaugų kokybę, taip pat užtikrinti teisingesnę konkurenciją ir išvengti socialinio dempingo;

–  labiau skatinti techninį suderinimą ir įvairių valstybių veiklos suderinamumą, ypač skatinti iki 2015 m. suderinti taisykles dėl leidimų transporto priemonėms išdavimo siekiant, kad leidimų transporto priemonėms išdavimas truktų ne ilgiau kaip du mėnesius finansiniu požiūriu skaidriomis sąlygomis, ir atitinkamai pakeisti Europos geležinkelio agentūros kompetencijos sritį bei jos 2012 m. finansavimą;

–  tinkamai apgalvojus, laikotarpiu iki 2020 m. suteikti naują impulsą geležinkelio infrastruktūros, triukšmo mažinimo srityse ir ERTMS veiksmų planui;

–  Komisiją ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. pateikti pasiūlymą dėl direktyvos, kurioje būtų numatytos infrastruktūros valdymo ir transporto paslaugų ryšio nuostatos, ir pasiūlymą dėl keleivių vežimo vidaus geležinkeliais rinkos atvėrimo nedarant neigiamo poveikio geležinkelių transporto paslaugų kokybei ir užtikrinant, kad būtų laikomasi viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimų;

–  užtikrinti nacionalinių priežiūros institucijų nepriklausomumą ir jas stiprinti siekiant formuoti efektyvesnę geležinkelių transporto sistemą, užtikrinti jų glaudesnį bendradarbiavimą Europos tinkle ir užtikrinti, kad Komisija iki 2014 m. pateiktų pasiūlymą siekiant toliau remti šį tikslą ir įsteigti Europos reguliavimo instituciją;

–  daugiau dėmesio skirti mokymui ir tęstiniam mokymui, pagrįstiems aukštais standartais, ir spartinti tarpvalstybinį diplomų ir kvalifikacijos pripažinimą;

33. pripažįsta, kad Europos geležinkelių pramonė yra vis pažeidžiamesnė dėl trečiųjų šalių tiekėjų konkurencijos ES rinkoje; yra susirūpinęs dėl esminių kliūčių, dėl kurių ES tiekėjai negali dalyvauti ne ES šalių viešuosiuose pirkimuose;

34. ragina Komisiją teisės aktų pasiūlymų poveikio tyrimuose kiekybiškai nustatyti ir įvertinti ekologiškų darbo vietų kūrimo apimtį, taip pat jų skatinimo priemones;

35. ragina Komisiją ir valstybes nares, atsižvelgiant į įsipareigojimus, prisiimtus pagal strategiją „Europa 2020“, pateikti bendrą augimui, judumui, plėtrai ir užimtumui būtinos infrastruktūros poreikių, planavimo, vystymo ir finansavimo strategiją, apimančią visų dalyvaujančių šalių informavimą, komunikaciją ir konsultacijas, visų pirma dalyvaujant suinteresuotiems piliečiams;

36. atsižvelgdamas į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi daug galių transporto politikos srityje, mano, kad joms reikėtų suteikti galimybę dalyvauti taikant daugiapakopio valdymo metodą;

37. ragina Komisiją kasmet įvertinti Baltosios knygos tikslus, padarytą pažangą bei rezultatus ir kas penkeri metai informuoti Parlamentą apie Baltosios knygos įgyvendinimą;

38. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 46E, 2004 2 19, p. 250-259. (2) OL C175E 2008 7 10, 9. 556-561. (3) Priimti tekstai, P6_TA(2010)0260. (4) Priimti tekstai, P6_TA(2011)0386. (5) Priimti tekstai, P6_TA(2011)0316. (6) Priimti tekstai, P6_TA(2011)0329. (7) Priimti tekstai, P6_TA(2011)0408.

Transportas ES piliečiams labai svarbus, nes daro didelę įtaką judumui. ES piliečiai naudojasi Europos transporto erdve, nes ši jiems padeda būti judiems visais gyvenimo atvejais, taigi suteikia galimybę naudotis judėjimo laisve ir profesiniais, ir asmeniniais tikslais. Vidutiniškai apie 13,2 % privačių namų ūkio išlaidų tenka transporto sektoriaus prekėms ir paslaugoms. Be to, keleivių ir prekių pervežimo srityje daugeliui Europos gyventojų užtikrinamos darbo vietos ir kuriama Europos vidaus rinka, nes transporto sektoriuje sukuriama apie 5 % ES BVP ir daugiau kaip 10 mln. darbo vietų Europos gyventojams.

Miestams ir regionams transportas yra svarbus veiksnys, nes ne tik susieja miestus ir regionus, bet ir padeda išlaikyti ES, kaip mokslinių tyrimų ir inovacijų centro, poziciją, todėl šis sektorius svarbus ES ir jos regionų plėtros elementas, turintis tiesioginį poveikį socialinei regionų sanglaudai. Bendros Europos transporto erdvės sukūrimas, kaip būsimos Europos transporto politikos dalis, yra glaudžiai susijęs su regionų, aplinkos apsaugos, ekonomikos, socialine ir užimtumo politika. Dėl šio ryšio transporto sektorius gali ženkliai prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo.

Pranešėjas yra nustebęs, kad valstybės narės nepakankamai vertina pridėtinę transporto politikos vertę Europai ir stabdo šios politikos įgyvendinimą neteisingai arba pavėluotai įgyvendindamos direktyvas. Be to, stebisi, kad ekonomikos ir finansų krizės laikais neskatinamos investicijos į TEN-T projektus, kurie užtikrina tvarios infrastruktūros kūrimą, skatindami užimtumą ir ekonomiką.

1. Darnūs ir konkretūs tikslai iki 2020 m.

Šios 2011 m. Baltosios knygos tikslas – patvirtinti darnius ir veiksmingus tikslus, mokantis ir iš praeities klaidų. Patirtis pademonstravo, kad nors transporto sektoriuje iš dalies buvo sukurtos geresnės darbo sąlygos ir, pvz., kelių transporto srityje buvo skatinamas rinkos atvėrimas, daugelis 2001 m. Baltojoje knygoje numatytų tikslų liko neįgyvendinti. Neaišku, ar tai įvyko dėl nepakankamo valstybių narių ryžto patvirtinti ambicingus tikslus, dėl įgyvendinimo ir kontrolės trūkumų ar dėl visai kitų priežasčių. Svarbu ateityje išvengti tokios padėties. To galima pasiekti visų pirma ne savavališkai tvirtinant naujus tikslus, bet persvarstant senus ir nusprendžiant jų laikytis, atsisakyti arba kitaip apibrėžti. Dviejų tikslų – keliuose sunkiai sužeistų ir žuvusių asmenų skaičiaus sumažinimas 50 % ir visų rūšių transporto išorės išlaidų įtraukimas į vidaus išlaidas – būtina laikytis. Be to, šiuos tikslus reikia tikrinti nuolat, o ne tik atliekant laikotarpio vidurio vertinimą.

Taip pat, norint įvertinti pažangą, svarbu patvirtinti datą, iki kurios būtina šiuos tikslus įgyvendinti. Naujoje Baltojoje knygoje numatyti tikslai daugiausiai susiję su laikotarpiu iki 2050 m. ir (arba) 2030 m. Pranešėjas, nors ir pritaria tokiems ilgalaikio laikotarpio tikslams, pabrėžia, kad negalima numatyti, kaip iki to laiko keisis inovacijos, technologijos ir ekonominė padėtis šalyse, o taip pat su kokiais iššūkiais iki 2050 m. susidurs Europos transporto politika. Dėl šių priežasčių jis siūlo konkrečius ir su kitomis politikos sritimis derančius tikslus iki 2020 m., numatytus visų rūšių transportui, ir reikalauja kasmet šiuos tikslus tikrinti.

2. ES bendros Europos transporto vidaus erdvės standartai

Norint užbaigti transporto vidaus rinkos kūrimą būtina numatyti tam tikras išankstines nuostatas. Tai padėtų spręsti esamas problemas ir siekti suderinti transporto srities taisykles. Be to, pašalintų problemas pasienyje, kurias kartais galima labai lengvai pašalinti.

a) Sauga

Sauga – vienas pagrindinių Europos transporto politikos ramsčių, o saugos nuostatų laikymasis yra būtina bendros Europos transporto erdvės sukūrimo sąlyga.

Kelių eismo srityje visiška kelių sauga yra ilgalaikis tikslas, o iki 2020 m. siekiama keliuose sunkiai sužeistų ir žuvusių asmenų skaičių sumažinti 50 %. Komisija turėtų perimti pranešime dėl kelių eismo saugos Europoje 2011–2020 m. laikotarpiu numatytas priemones ir įtraukti jas į savo pasiūlymus.

Tačiau ne tik kelių eismo srityje, bet ir visų kitų rūšių transporto atveju visos Europos mastu turėtų galioti vienodi saugos standartai, dėl kurių – pirmiausia oro bei jūrų transporto srityje, atsižvelgiant į tarptautinį tokio transporto pobūdį – reikėtų susitarti pasauliniu mastu. Be to, būtina sukurti aiškius finansavimo ir saugumo reikalavimų standartus.

Saugios keleivių ir prekių gabenimo grandinės yra būtinos. Reikia siekti saugumo patikrinimo pagal vieno langelio principą, nes ir tarptautinių pervežimų atveju toks patikrinimas suteiktų galimybę vienu kartu patikrinti keleivių ir prekių saugumą. Pranešėjas pabrėžia, kad šiuo atveju itin svarbi teisinga informacija. Ypač saugos priemonių techninių duomenų atveju Komisija privalo glaudžiai bendradarbiauti su Parlamentu ir užtikrinti, kad informacija būtų teisinga, o priemonių įgyvendinimo tvarka būtų aptarta su valstybėmis narėmis, siekiant patvirtinti realistiškus tikslus, kuriuos būtų galima įgyvendinti numatytu laiku.

b) Energetika ir aplinka

Esami Europos transporto politikos iššūkiai susiję ir su aplinkos apsaugos bei energijos problemomis. Šiose srityse patvirtinti Europos masto standartai turėtų skatinti bendrą Europos transporto erdvę.

Išmetamo anglies dvideginio kiekio mažinimas transporto sektoriuje turi būti svarbus politinis tikslas. Norint užtikrinti, kad padidėtų visų rūšių transporto tvarumas, reikėtų visam transportui nustatyti aiškius standartus ir numatyti atitinkamas paskatas. Įvairių rūšių transporto priemonių tvarumo vertinimas turėtų būti paremtas objektyviais kriterijais, apimančiais ne tik jų panaudojimą, tačiau ir jų gamybos etapu naudojamos infrastruktūros ir perdirbimo etapu daromą „ekologinį pėdsaką“.

Stiprinant transporto rūšių tvarumą mažinant išmetamų dujų kiekį ir naikinant problemines vietas, išorės sąnaudų įtraukimas į vidaus sąnaudas taip pat galėtų ženkliai prisidėti, tačiau tik jeigu į vidaus sąnaudas įtraukiant išorės sąnaudas jos bus perkeliamos visų rūšių transportui, o pajamos bus vėl investuojamos judumo, transporto ir infrastruktūros tvarumui srityse. Nuostatos dėl Eurovinjetės, įskaitant reikalavimą vėl investuoti 15 % pajamų, ir nuostatos dėl Europos prekybos apyvartiniais taršos leidimais oro transporto srityje – žingsniai tinkama kryptimi. Tiesa, šie žingsniai nėra pakankamai ambicingi, visų pirma todėl, kad „Eurovinjetės“ direktyva netgi nėra privaloma.

Dėl transporto sektoriaus priklausomybės nuo naftos, vis daugiau svarbos reikia teikti alternatyviajai ir atsinaujinančių šaltinių energijai. Vis dėlto reikėtų paminėti, kad Europos Parlamentas turėtų išlikti neutralus technologijų požiūriu, nes kiekviena alternatyvios energijos rūšis turi savo ypatybes, tam tikrų privalumų ir trūkumų. Ar naudojamos ir ar gali būti naudojamos elektra ar vandeniliu varomos transporto priemonės, biodegalai ar sintetinis kuras, suskystintos dujos ar biodujos, priklauso nuo transporto rūšies ir pačių valstybių narių. Pranešėjo nuomone, rasti realius ir tvarius sprendimus galima tik naudojant įvairių rūšių energiją. Tačiau daugiau dėmesio iš įvairių rūšių transporto turėtų sulaukti jau šiuo metu žinomi būdai taupyti energiją, pvz., vairavimo būdas, remiantis atitinkamu pradiniu ir vėlesniu mokymu, greitas funkcinių oro erdvės blokų sukūrimas, pakilimo ir nusileidimo pasirinktys bei judumo planai, suteikiantys galimybę labiau atsižvelgti į autobusų, tramvajų ir kt. panaudojimą. Taupant energiją jau šiuo metu būtų galima pasiekti nemažų rezultatų.

Svarstydami alternatyvios energijos šaltinius, turėtume nepamiršti, kad reikia sukurti atitinkamą infrastruktūrą. Dėl šios priežasties labai svarbu numatyti paskatas, kad būtų kuriama atitinkama infrastruktūra. Net pačių tvariausių sprendimų nebus galima įgyvendinti, jei eiliniam vartotojui tai pernelyg daug kainuos ir jei nebus reikalingos infrastruktūros. Itin svarbu, kad skirtingų politikos sričių standartai būtų nuoseklūs. Siekiant juos suderinti, energijos ir aplinkos apsaugos standartai turėtų atitikti Europos transporto politikos gaires, ir atvirkščiai.

c) Darbo ir socialinės sąlygos

Norint užtikrinti tinkamai veikiančią Europos transporto vidaus rinką, būtina suderinti transporto srityje dirbančių asmenų darbo ir socialines sąlygas.

Pradinio ir tolesnio mokymo sistemų, galimybių užsiimti profesine veikla ir darbo sąlygų visų rūšių transporto srityse suderinimas ilgainiui padės suvienodinti darbo užmokestį ir išvengti socialinio dempingo bei konkurencijos iškraipymo. Ypač svarbų vaidmenį atlieka išsilavinimo bei vėlesnių mokymų tarpusavio pripažinimas. Jūrų transporto srityje būtina atkreipti dėmesį į tarptautinio lygmens koordinavimą.

Komisijos pasiūlymais dėl uostų paslaugų liberalizavimo, antžeminių paslaugų teikimo, ir kitokio tipo rinkos liberalizavimo taip pat turėtų būti skatinamas darbo ir socialinių nuostatų derinimas bei akcentuojama paslaugų kokybė.

Kelių transporto srityje būtina persvarstyti vairavimo ir poilsio laiko taisykles, sudarant sąlygas taikyti griežtą kontrolę, atsižvelgiant į konkrečias sąlygas. Reikėtų padidinti krovininio transporto stovėjimo aikštelių saugumą ir padidinti jų bendrą skaičių visoje Europoje siekiant sudaryti sąlygas profesionaliems krovinių vežėjams laikytis poilsio laiko taisyklių. Būtina labiau derinti direktyvos įgyvendinimą valstybėse narėse, patikrinimų skaičių ir jos taikymo priežiūrą.

Visų rūšių transporto atveju mokymo kokybė turėtų būti laikoma ir darbuotojų, ir eismo dalyvių saugumo užtikrinimo pagrindu.

d) Administravimo supaprastinimas

Visų pirma prie valstybių narių sienų įvairių rūšių transportas susiduria su kliūtimis, kurias daugeliu atvejų galima lengvai pašalinti. Šie vadinamieji pasienio efektai ypač pastebimas pasienio zonose. Siekiant išspręsti konkrečias problemas dažnai sudaromi dvišaliai susitarimai, tačiau ir tokiais atvejais reikia taisyklių Europos mastu. Pavyzdžiui, geležinkelio transporto priemonių registracijos srityje ES yra apie 6 000 įvairių taisyklių ir leidimo išdavimas gali trukti metų metus. Šios taisyklės, kurios dažniausiai parengtos protekcionistiniais tikslais, trukdo Europos geležinkelio bendrovėms teikti paslaugas kitose šalyse, todėl jų turėtų būti sumažinta. Tokia padėtis netoleruotina. Todėl pranešėjas siūlo suderinti taisykles dėl geležinkelio transporto priemonių registracijos ir sutrumpinti registracijos procedūra iki dviejų mėnesių. Be to, norint veiksmingai pašalinti vadinamuosius pasienio efektus, Europos geležinkelio agentūrai reikia suteikti tinkamus įgaliojimus.

Taip pat ir kontrolės prietaisus reikia standartizuoti visoje ES. Netinkama tokia padėtis, kai kaimyninės šalies pasienyje policininkas negali naudoti kontrolės prietaisų, nes jie nėra sukalibruoti toje šalyje. Taigi šioje srityje būtina įvertinti padėtį, o po to Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl standartizavimo.

Transporto dokumentų suderinimas prisidėtų, kad visų rūšių transportas būtų efektyvesnis. Visų pirma e. krovinių sistemos gerokai sumažintų administracinę naštą ir paspartintų pervežimą.

e) Pasaulio lygmens veiksnys

Šias taisykles, susijusias su saugos, aplinkos apsaugos, energijos ir technologijų, ES, kaip pirmaujanti veikėja, turėtų reikalauti taikyti pasaulio mastu. Vis dėlto tai bus įmanoma padaryti tik visoms 27 valstybėms narėms priėmus susitarimą dėl derinimo ir standartizavimo ir jį sėkmingai įgyvendinus. Tik laikydamasi bendros pozicijos Europa gebės apginti šias taisykles. Tai kelia problemų ir šiuo metu, kaip matyti iš šių pavyzdžių. Prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemos, kuri turi būti įvesta 2012 m., atvejis parodė, koks didelis tarptautinis pasipriešinimas. Lėtas Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) įgyvendinimas taip pat parodo valstybių narių dvejones. Galiausiai, susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų su JAV, kuriame įrašytos nepakankamos nuostatos dėl taisyklių suderinimo, abipusio pripažinimo ir techninės paramos, yra geras pavyzdys sunkumų, kuriuos ES privalo spręsti tarptautiniu mastu.

3. Veiksminga skirtingų rūšių transporto sąveika – būsimos Europos transporto politikos pagrindas

Europos transporto erdvė susidurs su didelėmis nepakankamo prekių ir keleivių transporto pajėgumo problemomis. Numatoma, kad prekių pervežimo apimtis nuo 2005 m. iki 2030 m. padidės apie 40 %, o keleivių pervežimo – 34 %. Taigi skubiai reikia priimti sprendimus Europos mastu. Šiuos sprendimus galima rasti remiantis veiksmingos įvairių rūšių transporto sąveikos koncepcija. Pranešėjo nuomone, atsižvelgiant į pajėgumų trūkumą, įvairių rūšių transportas turėtų ne konkuruoti tarpusavyje, bet papildyti vienas kitą. Pagal šią koncepciją būtų vienodai atsižvelgiama į ekonomikos, aplinkos apsaugos, socialinius bei saugumo aspektus ir įvertinamas įvairių transporto rūšių veiksmingumas, atsižvelgiant į skirtingą pradinę įvairių rūšių transporto padėtį, geografines ypatybes bei transporto ir judumo raidą atitinkamame regione. Tai turėtų tapti būsimos transporto politikos pagrindu, užuot taikius Komisijos pasiūlytą didžiausią 300 km ribą visai Europos transporto erdvei. Komisija numato, kad iki 2030 m. 30 % keliais gabenamų krovinių, jei pervežimo nuotolis viršija 300 km, turėtų būti gabenama kitų rūšių transportu, pvz., geležinkeliu ar laivais. Tokio reikalavimo nereikėtų palikti, bet tam tikra didžiausio nuotolio riba galėtų būti naudojama kaip gairė, jei valstybės narės ir regionai nustato šią ribą atsižvelgdami į savo dabartinius ir ateities pajėgumus.

Be to, įvairių rūšių transporto sąveika pagerėtų, jei pakrovimo vienetai būtų pritaikyti ir perkraunant iš vienos transporto rūšies į kitą nebūtų prarandama talpa. Šiuo tikslu reikia suderinti pakrovimo vienetus ir atitinkamai pakoreguoti transporto priemonių matmenis.

4. Transeuropiniai transporto tinklai (TEN-T) ir finansavimas

TEN-T labai svarbūs Europos transporto politikai, todėl reikėtų didinti jų efektyvumą ir įgyvendinimo galimybes. Tai galima pasiekti ribojant projektų skaičių ir didinant finansavimą. Nedidelis pagrindinis tinklas, kuriam užtikrinamas finansavimas ir kuris turi būti vertinamas pagal tvaraus vystymosi Europos ir regioniniu lygmeniu kriterijus, paspartintų pažangą, ypač tose srityse, kur ji šiuo metu gana menka (visų pirma pasienio zonose). Pranešėjas mano, kad po to, kai prioritetiniai projektai bus nustatyti, jų prioritetinis statusas galėtų išlikti tik valstybėms narėms priėmus įpareigojančius sprendimus, kurie kur kas paspartintų šių projektų įgyvendinimą. Tai vienintelis būdas užtikrinti, kad pagrindinis tinklas būtų užbaigtas kiek įmanoma greičiau ir kad būtų išvengta tęsti projektus, kurie vargu ar bus užbaigti.

Dažnai projektai nevykdomi, nes trūksta finansavimo. Todėl pranešėjas ragina, kad iki 2015 m. valstybės narės pateiktų finansavimo koncepciją siekiant pašalinti 25 žinomas problemines vietas.

Be to, nustatant prioritetus reikėtų atsižvelgti į regionų struktūrinių fondų panaudojimo sąlygas ir įpareigoti valstybes nares užtikrinti šių projektų finansavimą pasibaigus ES daugiametėms programoms.

Taip pat pranešėjas mano, kad Komisija šiems projektams turėtų numatyti tiesioginį finansavimą, siekiantį ne mažiau kaip 30 % nuo bendrųjų investicijų, ir remti alternatyvius finansavimo modelius ir priemones, taip pat projektų obligacijas. Tai galima įgyvendinti glaudžiai bendradarbiaujant su Europos finansų institucijomis. Marguerite fondas yra tinkamas pavyzdys. Alternatyvi finansavimo priemonė galėtų būti sukurta į vidaus išlaidas įtraukiant išorės sąnaudas, jei gautos pajamos būtų vis daugiau naudojamos TEN-T projektams finansuoti. Tai taip pat paskatintų viešojo ir privataus sektorių partnerystę. Patikimas pinigų srautas užtikrintų planavimo patikimumą, taigi padarytų investicijas į TEN-T projektus patrauklesnes privačioms bendrovėms.

5. Judumas mieste

Miestuose būtina imtis veiksmų, nes gyventojų skaičius aglomeracijose didėja ir dėl šios priežasties padidės transporto srautai, triukšmas ir oro tarša.

Siekiant spręsti šias problemas, miestai turėtų kurti tvarius judumo planus, o finansinė parama projektams turėtų būti susieta su šių planų pateikimu. Be abejo, vadovaujantis subsidiarumo principu, miestai patys spręs, kokie projektai yra reikalingi, tačiau šie projektai privalės atitikti Europos transporto politikos standartus, t. y. jie turės užtikrinti veiksmingą keleivių ir prekių vežimo įvairių rūšių transportu grandines, kurios ne tik padės sumažinti transporto srautus miestuose, bet ir sumažins poveikį aplinkai. Dėl šios priežasties judumo planuose reikės numatyti didesnės apimties pėstiesiems bei dviratininkams skirtą infrastruktūrą ir siekti padvigubinti viešuoju transportu besinaudojančių asmenų skaičių. Ypač autobusų bei tramvajų transportas gali kur kas prisidėti prie efektyvaus įvairių rūšių transporto naudojimo miestuose, priemiesčiuose bei regionuose, jei pritaikoma ar sukuriama reikiama infrastruktūra.

Be to, reikėtų skirti dėmesį pavienių miestų ir regionų judumo planų nuoseklumui užtikrinant, kad jie koordinuojami su kaimyninių miestų ir regionų, net ir esančių kitose valstybėse narėse, planais.

Miestuose ir jų apylinkėse reikia saugių, patrauklių ir patikimų transporto sistemų, kurios užtikrina transporto koordinavimą ir suteikia galimybę keliauti įvairių rūšių transportu. Taip pat svarbu bilietų kaina, galimybė e. bilietus įsigyti internetu ir keleivių teisės, nes visa tai turi įtakos pasirenkant transporto rūšį.

6. Moksliniai tyrimai ir inovacijos

Moksliniai tyrimai ir inovacijos transporto srityje ypač reikalingi, nes taikant jų pagalba sukurtas transporto sistemas galima sumažinti poveikį aplinkai, padidinti saugumą ir užtikrinti nenutrūkstamą transporto srautą. Be to, jie prisideda užtikrinant ES, kaip gamybos ir mokslinių tyrimų centro, statusą.

Todėl pranešėjas reikalauja, kad būtų parengtos ir finansiškai remiamos specialios judumo srities mokslinių tyrimų ir plėtros programos, siekiant sukurti visų rūšių transporto sumanias, sąveikias ir susijusias transporto valdymo sistemas, kaip antai SESAR, Galileo, ERTMS, PIDS, SafeSeaNet ir IVS.

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Transporto ir turizmo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   pritaria Komisijos planui, kuriame numatyta iki 2050 m. sukurti konkurencingą mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką, įskaitant tikslą iki 2050 m. 60 proc. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

2.   atkreipia dėmesį į tai, kad tvarus ir aplinką tausojantis transporto tinklas yra tarsi Europos ekonomikos nervų sistema, kuri turėtų sužadinti būtinas iniciatyvas ir padėtų surasti tinkamas teisines ir (arba) finansines paskatas, kad perėjimas prie neiškastinio kuro pasistūmėtų į priekį;

3.   ragina transporto sektoriuje nustatyti privalomą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą iki 2050 m.;

4.   ragina Komisiją teikti ataskaitas apie ekonomiškai naudingus veiksmus mažinant transporto išmetamą juodosios anglies dalelių kiekį ir pateikti pasiūlymų siekiant greito klimato kaitos mažinimo ir papildomos naudos sveikatai;

5.   žino, kad išmetamo CO2 kiekis, taip pat išmetamų CO, NOx, LOJ ir SO4 kiekis bei dėl stabdžių nusidėvėjimo atsiradusios dulkės ir padangų atplaišos daro didelę įtaką oro kokybei, visų pirma miesto vietovėse, taigi ir žmonių sveikatai, nes sukelia plaučių ligas ir įvairių formų vėžį;

6.   laikosi nuomonės, kad dėl transporto priklausomybės nuo naftos alternatyvi ir atsinaujinanti energija tampa vis svarbesnė, tačiau reikia daug daugiau investuoti į tinkamą infrastruktūrą; tačiau pabrėžia, kad agrokuras gali būti naudingas tvaraus transporto srityje tik tuo atveju, jei šis sektorius taptų daug veiksmingesnis ir jeigu jame būtų sumažintas bendras kuro sunaudojimas, o tvarumo kriterijai būtų papildyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo apskaita esant netiesioginiam žemės paskirties keitimui dėl perkėlimo; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad jau dabar galėtume sutaupyti energijos ir degalų ekologiškai vairuodami ir kad degalų taupymo būdai turėtų būti plėtojami ir skatinami kitų rūšių transporte, pavyzdžiui, taikant tolydųjį orlaivių leidimąsi;

7.   atkreipia dėmesį į tai, kad netolimoje praeityje išmetamųjų teršalų iš iškastiniu kuru varomų transporto priemonių sumažinimo efektą visad panaikindavo didesnė paklausa, kurios pasekmė – transporto spūstys ir oro tarša, vis dar viršijanti leistinas ribas; todėl primygtinai reikalauja pereiti prie kitokių technologijų arba geriausios iškastinio kuro technologijos ir remia mokslinius tyrimus, nesvarbu, ar jiems vykdyti ES teikia finansinę paramą, ar jos neteikia, ir kuriais siekiama paspartinti ekologines inovacijas ir naujas technologijas transporto srityje;

8.   pabrėžia, kad miesto transporto sektoriaus ekologiškumui didinti skirtomis subsidijomis būtų teikiama nauda užimtumui, jeigu jos būtų investuojamos į visuomeninį transportą;

9.   primygtinai tvirtina, kad, jeigu šios paskatos neveikia rinkos pagrindu, Komisija ir valstybės narės turėtų turėti drąsos imtis veiksmų ir užtikrinti, kad būtų įgyvendinamas principas „teršėjas moka“;

10. pabrėžia, kad daugelis ES regionų, kurių transporto poreikiai dar nepatenkinti, stengsis pasiekti aukštesnį lygį, todėl juose transporto pradės sparčiai daugėti, kai tik bus baigta infrastruktūra ir pradės kilti ekonomika; dėl šios priežasties mano, kad taip pat svarbu ateities veiksmus sutelkti į infrastruktūros plėtros neatitikčių tarp tam tikrų Europos regionų ir (arba) valstybių šalinimą ir šią problemą spręsti atsižvelgiant į socialinį poveikį; taip pat šiuo tikslu svarbu taikyti ES regioninę politiką; ragina Komisiją sutelkti ES finansines priemones ir parengti visapusišką finansavimo strategiją, apimančią ES fondus, nacionalinį viešąjį ir nacionalinį privatų finansavimą;

11. pabrėžia, kad svarbus geresnis skirtingų transporto rūšių vežėjų bendradarbiavimas, siekiant užtikrinti didesnę sąveiką, taigi, ir sudaryti geresnes sąlygas bei susisiekimo galimybes keliaujantiems asmenims, visų pirma tarp kaimo ir miesto teritorijų;

12. primena, kad ypač valstybėse narėse, kurių plotas didelis, nuotoliai gali būti labai ilgi, o gyventojų skaičius – nedidelis; ragina Komisiją, apibrėžiant Europos transporto sistemą, taip pat atsižvelgti į atokių ir retai apgyvendintų regionų poreikius;

13. rekomenduoja apsvarstyti tinkamas priemones, kurias įgyvendinant būtų užtikrinamas tvarus transportas, kaip nurodyta išorės sąnaudų internalizavimo strategijoje;

14. pritaria pasiūlymui visiškai įgyvendinti principus „vartotojas moka“ ir „teršėjas moka“, taip pat įsipareigojimui pašalinti iškraipymus (įskaitant žalingas subsidijas), gauti pajamų ir užtikrinti finansavimą, įskaitant būsimas investicijas į transporto sritį, ir ragina imtis priemonių, kad šie tikslai būtų įgyvendinti iki 2020 m.;

15. pripažįsta, kad visiškas visų transporto rūšių išorės sąnaudų internalizavimas, atspindintis principą „teršėjas moka“, yra būtina politikos priemonė, kuria remiantis galima pereiti prie mažiau anglies dioksido išmetančio transporto;

16. pažymi, kad reikalingas išorės sąnaudų internalizavimas siekiant skatinti konkurenciją transporto sektoriuje, kuriam neturi kliudyti aplinkai kenksmingos subsidijos;

17. pabrėžia, kad visų rūšių transporto išorės sąnaudos, susijusios su prisitaikymu, turėtų būti internalizuojamos;

18. pabrėžia, kad reikia vykdyti integruotą transporto politiką, kuri užtikrintų, kad visoje transporto ir logistikos vertės grandinėje būtų tinkamai reaguojama į iškylančias transporto ir judumo srities problemas, visų pirma miestų teritorijose; ragina stiprinti politikos formuotojų veiklos koordinavimą Europos institucijose, taip pat vykdyti nuolatinį dialogą bei konsultacijas su logistikos pramonės, transporto paslaugų teikėjų ir klientų atstovais Europos logistikos ir judumo forume;

19. ragina Komisiją padėti valstybėms narėms toliau tiksliai skaičiuoti ekonomines, aplinkos apsaugos ir sveikatos srities išlaidas, susijusias su šia strategija, kad būtų galima kuo labiau palengvinti išorės sąnaudų internalizavimą;

20. pabrėžia, kad eismo dalyvių elgesys yra lemiamas, todėl ragina sukurti iniciatyvas, kurios skatintų rinktis tvarių rūšių transportą, ir iki 2013 m. pateikti pasiūlymų dėl iniciatyvų, skirtų elgsenos, ypač jaunimo, pokyčiams skatinti, taip pat pateikti pasiūlymų dėl pėstiesiems ir dviratininkams skirtos infrastruktūros miestuose plėtros, asmenų, kurie naudotųsi ekologišku viešuoju transportu, skaičiaus padvigubinimo ir įvairių rūšių transporto e. bilietų sistemos, kainą naudojant kaip paskatą, sukūrimo; ragina Komisiją pateikti strategiją, skirtą dviračių naudojimui ir saugiam judėjimui pėsčiomis miesto aplinkoje skatinti;

21. rekomenduoja Komisijai toliau remti ir, prireikus, valstybėse narėse inicijuoti kampanijas, skirtas informuotumui apie aplinką tausojančias transporto alternatyvas (geriau žinomas kaip aktyvaus keliavimo koncepcija, t. y. ėjimas pėsčiomis arba važiavimas dviračiu) didinti, ypač jautriose miesto teritorijose, kur oro kokybė ir triukšmas kelia grėsmę žmonių sveikatai; todėl rekomenduoja, kad Komisija parengtų ėjimo pėsčiomis ir važiavimo dviračiu generalinį planą; siūlo, kad darbdaviai, bendradarbiaudami su vietos valdžios institucijomis, skatintų darbuotojus vykti į darbą ir iš jo tausiai išteklius naudojančiomis priemonėmis; ragina Komisiją ir valstybes nares kurti miesto judumo planus visuose ES miestuose, numatant specialias priemones, kurias taikant būtų skatinama transporto rūšių įvairovė ir sudarytos sąlygos naudotis dviračiais bei kitomis ekologiškomis transporto priemonėmis;

22. ragina Komisiją ir valstybes nares pateikti visų suinteresuotųjų šalių bendrą informacijos, komunikacijos ir konsultacijų strategiją, ypač dalyvaujant nukentėjusiems piliečiams, dėl augimui, judumui, plėtrai ir užimtumui būtinos infrastruktūros poreikių, planavimo, plėtros ir finansavimo, atsižvelgiant į strategijos „Europa 2020“ įsipareigojimus;

23. ragina Komisiją spręsti valstybėse narėse kylančią vietos transporto monopolių, dėl kurių neužtikrinamas veiklos tęstinumas ir atsiranda iškraipymų, problemą; todėl pažymi, kad būtina sukurti antimonopolinę politiką, visų pirma transporto sektoriuje;

24. pažymi, kad geležinkelių transportas, palyginti su kelių transporto priemonėmis, išmeta nepalyginamai mažiau teršalų, sunaudoja daug kartų mažiau energijos, daro kur kas mažesnį poveikį aplinkai, yra saugesnis ir ekonomiškai konkurencingas; ragina Komisiją remti ir skatinti Europos transporto tinklą ir teikti jam finansinę paramą, ypač ragina remti geležinkelių infrastruktūros plėtrą valstybėse narėse, kuriose geležinkelių transportas naudojamas mažiau nei kelių transportas;

25. pažymi, kad būtina ES finansinė parama prekių ir keleivių vežimo geležinkeliais transeuropiniams tinklams plėsti;

26. ragina, kad ekologiškos logistikos skatinimas ir geresnis judumo valdymas taptų prioritetu;

27. pabrėžia įvairiapusišką naudą, kurią būtų galima gauti valdant transporto tinklus naudojantis informacinėmis ir ryšių technologijomis, pvz., užtikrinus veiksmingesnį paskirstymo tinklų naudojimą ir pagerinus transporto srautą būtų galima sumažinti prekių pervežimus, o tai padėtų sumažinti oro taršą, degalų sunaudojimą ir pervežimų trukmę;

28. primena, kad bendras Europos dangus ir SESAR nurodo, jog degalų suvartojimą būtų galima sumažinti apie 10 proc., neskaitant efekto, kuris būtų gautas paleidus naujus, nedaug degalų naudojančius ir santykinai tylius orlaivius;

29. pabrėžia, kad traukinių (ypač greitųjų) tinklas gali atlikti labai svarbų vaidmenį kuriant konkurencingą ir veiksmingu išteklių naudojimu grindžiamą transporto sistemą, kuri greitosiomis linijomis sujungtų Europos regionus;

30. supranta, kad masiškai pereiti prie naujų technologijų transporto sektoriuje užima laiko ir kad vykdant su šiuo procesu susijusius veiksmus reikėtų atsižvelgti į tai, kad atskirose valstybėse narėse padėtis labai skirtinga, tačiau tuo pat metu skatina ekologines naujoves ir ragina didinti atsinaujinančių degalų naudojimą siekiant mažinti CO2 išmetimą, taip pat ragina taikyti su skirtingomis transporto rūšimis susijusį bendradarbiavimą ir įgyvendinti išorės sąnaudų internalizavimo koncepciją visoms transporto rūšims; atkreipia dėmesį į tai, kad racionalus iškastinio kuro naudojimas šiuo metu vis dar tebėra lengviausias būdas sumažinti transporto išmetamų teršalų kiekį;

31. pažymi, kad sėkmingas išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo tikslų įgyvendinimas priklauso nuo technologijų plėtros, todėl būtina investuoti į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, kad būtų galima panaikinti esamą spragą tarp ekonomiškai veiksmingų tikslų ir investicijų į naujas technologijas, kurios sudarytų sąlygas juos įgyvendinti;

32. laikosi nuomonės, kad Europos Sąjunga privalo remti mokslinius tyrimus ir skatinti Europos pirmavimą technologijų srityje kuriant technologijas, būtinas tvarių ir ekologiškų transporto rūšių plėtrai, kaip antai iš atsinaujinančiosios energijos išteklių pakraunamų elektromobilių arba vandeniliu varomų automobilių vystymui;

33. ragina Komisiją dėti papildomas pastangas derinant vietos valdžios institucijų iki šiol nenuosekliai vykdytus veiksmus ir iniciatyvas gerinant judumą miestuose ir siekiant palengvinti miestų keitimąsi politine patirtimi;

34. pakartoja, kad ES turėtų ir toliau siekti išlaikyti lyderės poziciją ir stiprinti savo, kaip gamybos ir mokslinių tyrimų centro visoms transporto rūšims, vaidmenį teikdama pirmenybę išmetamųjų teršalų šiame sektoriuje mažinimui, taip pat logistikos grandinės, saugumo ir eismo valdymo tobulinimui;

35. siekiant užtikrinti transporto darbuotojų saugą ir sveikatą primygtinai reikalauja visų rūšių transporto sektoriuose tinkamai taikyti ir įgyvendinti galiojančius teisės aktus, įskaitant darbo laiko reglamentus;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Transporto ir turizmo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pripažįsta, kad ES turi stengtis, kad transporto sektorius būtų tvaresnis, veiksmingesnis ir konkurencingesnis ir taip padėtų siekti jos išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslų, sumažinti energetinę priklausomybę ir priklausomybę nuo energijos importo, taip pat iš nestabilių ir nedemokratinių šalių, visapusiškai integruoti ES regionus, kad jie taptų konkurencingi pasaulio ekonomikoje;

2.  pažymi, kad transporto sektoriuje išmetama daugiau nei ketvirtadalis viso ES išmetamo CO2 kiekio; atkreipia dėmesį į daugybę iniciatyvų, kurių ėmėsi Europos Sąjunga siekdama sumažinti transporto sektoriuje išmetamų teršalų kiekį ir skatinti Europos transporto sektoriaus konkurencingumą ir efektyvumą, pvz., Eurovinjetės, intelektinių transporto sistemų diegimo, transporto priemonių degalų naudojimo efektyvumo ir padangų ženklinimo iniciatyvų; pabrėžia, kad transporto sektoriuje išmetamų teršalų kiekis vis didėja ir kad turi būti išplėsti šio sektoriaus atstovų įsipareigojimai imtis veiksmų, t. y. sprendžiamas nepakankamos infrastruktūros klausimas siekiant skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir naudojamos ekologiškos technologijos;

3.  supranta, kad transporto sektorius labai prisideda prie pramonės politikos, konkurencingumo ir ES prekybos balanso; pažymi, kad 2009 m. transporto sektoriaus mašinų ir įrangos eksportas siekė 454,7 mlrd. EUR ir tai sudaro 41,5 proc. viso eksporto už 27 ES valstybių narių ribų; be to, pažymi, kad 2009 m. didžiausias ES įregistruotas prekybos perteklius buvo transporto sektoriaus mašinų ir įrangos srityje (112,6 mlrd. EUR) ir transporto paslaugų srityje (21,5 mlrd. EUR);

4.  pabrėžia, kad transporto sektoriui skirta energijos taupymo politika, apimanti degalų naudojimo efektyvumo standartus, ir išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo politika gali paskatinti ES konkurencingumą ir inovacijas ir labai padėti sutaupyti neribojant judumo; mano, kad bet kokie nauji tikslai turėtų būti pagrįsti plačiu visų susijusių šalių susitarimu ir pasiekti pasinaudojant padaryta technine pažanga; mano, kad efektyviu išteklių naudojimu grindžiamą transporto sektorių galima sukurti tik laikantis darnaus ir visapusio politinio požiūrio, kurį taikant numatomos tinkamos paskatos ūkinės veiklos vykdytojams;

5.  pažymi didelį energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių potencialą transporto sektoriuje; pabrėžia, kad transporto sektoriaus su energija ir klimatu susijusius tikslus galima pasiekti naudojant įvairių energijos išteklių derinį ir pasinaudojant esamomis energijos taupymo galimybėmis;

6.  pažymi, kad rinkoje jau tikrai esama daug naujovių, susijusių su technologijomis, kurias taikant efektyviai naudojamas kuras;

7.  parėžia, kad svarbu skatinti elektros energija grindžiamą judumą ir tuo pat metu elektros energijos sektoriuje daugiau naudoti atsinaujinančiosios energijos, kad būtų pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslai, visų pirma kuriamos ekologiškos darbo vietos, užtikrinamas augimas ir mažinama oro tarša; pažymi, kad vykdant transporto elektrifikaciją pirmiausia dėmesys bus skiriamas keleivių transportui; pabrėžia, kad reikia imtis būtinų reguliavimų priemonių ir jas įgyvendinti, ir ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant priimti bendrus sąveikius standartus ir visoje ES sukurti įkrovimo infrastruktūrą; mano, kad diskusijos elektros energija grindžiamo judumo tema turėtų būti vykdomos atsižvelgus į tinkamai suderintas aplinkybes ir apimti elektrinių dviračių rinkos potencialo ir keleivių vežimo elektriniais tramvajais ir traukiniais patirties aspektus;

8.  pabrėžia dideles informacinių ir ryšių technologijų (IRT) ir intelektinių transporto sistemų ir paslaugų galimybes (visų pirma naudojantis būsima energijos sistema, kurioje elektrinis transportas vaidins labai svarbų vaidmenį) sumažinti transporto priemonių išmetamųjų teršalų kiekį vežant keleivius ir krovinius; mano, kad reikia griežtinti transporto sektoriui taikomus reikalavimus technologinėje srityje ir skatinti efektyvesnį transporto paslaugų organizavimą; pabrėžia, kad reikia skatinti inovacinius sprendimus, pvz., optimalaus maršruto planavimą, skirtingų transporto rūšių derinimą arba transporto priemonių ir infrastruktūros ryšį; primena, kad IRT naudojimas ir visų pirma vaizdo konferencijų rengimas gali padėti sumažinti individualių asmenų ir įmonių atstovų būtinybę keliauti;

9.  pabrėžia, kad būtina rasti sprendimus, kaip derinti įvairias transporto rūšis, ir kad jokia atskira transporto rūšis negali patenkinti visų poreikių, todėl aišku, jog reikia išmanesnio kelių transporto, geležinkelio, aviacijos ir laivybos derinio;

10. mano, kad naudojant IRT kelių transporto sektoriuje ir jo sąsajose su kitų rūšių transportu bus labai prisidedama gerinant aplinkosauginį veiksmingumą, efektyvumą, kelių transporto saugą ir saugumą, visuomenės saugą, keleivių ir krovinių judumą, taip pat bus užtikrinamas tinkamas vidaus rinkos veikimas, didesnis konkurencingumas ir užimtumas; pabrėžia būtinybę pritaikyti IRT standartizavimo politiką, nes ji ne tik padės plėtoti intelektines transporto sistemas, bet ir paspartinti darbą, susijusį su elektra varomų transporto priemonių ir pažangiųjų elektros tinklų ir skaitiklių techniniais standartais; jie turėtų būti įdiegti vykdant veiksmus prioritetinėje informacijos apie daugiarūšio transporto galimybes paslaugų teikimo ES lygmeniu srityje;

11. pakartoja savo nuomonę, kad reikia plačiau naudoti modulinius kelių traukinius, nes jie yra tvarus sprendimas, kuriuo prisidedama prie didesnio energijos vartojimo efektyvumo kelių transporto sektoriuje; be to, pripažįsta, kad moduliniams kelių traukiniams taikomos taisyklės kirtus šalių sienas skiriasi, ir tai trukdo plačiau naudoti šį kelių transporto metodą; ragina Komisiją ištirti, kurie taisyklių skirtumai gali būti lengvai suderinti ir kaip galima užtikrinti didesnį tarptautinį modulinių kelių traukinių transportą;

12. pažymi, kad vykdant Europos mokslinius tyrimus galima rasti naujų sprendimų, kaip sumažinti išmetamą CO2 kiekį ir padidinti transporto efektyvumą, ir palankiai vertina strateginį Komisijos požiūrį šiuo klausimu; pažymi, kad būtina judumui skirta paprogramė, pagal kurią būtų siekiama gerinti transporto efektyvumą, pvz., populiarinant pažangias ir tarpusavyje suderinamas visų rūšių transporto maršrutų parinkimo sistemas, kai integruojamos tokios sistemos, kaip antai GALILEO, SESAR, ERTMS ir t. t.; pažymi, kad diegiant intelektinių transporto sistemų prietaikas būtų galima naudoti moderniausias technologijas, kaip antai atpažinimą radijo dažniu (RFID) ar EGNOS/Galileo technologijas; ragina sertifikuoti sistemą EGNOS, kadangi tai yra labai svarbu norint ją naudoti; be to, mano, kad reikia ieškoti efektyvesnių mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymo komerciniais tikslais būdų ir kartu toliau tęsti mokslinius tyrimus, susijusius su vis didėjančio atsinaujinančiosios energijos kiekio ir pažangesnės energetikos sistemos, kurioje elektrinis transportas užima pagrindinę vietą, integravimu;

13. ragina Komisiją skatinti ekonomiškai plėtoti ir naudoti visų rūšių transportui skirtus naujoviškus įrenginius (pvz., sunkvežimių aptakai ir kiti aerodinamines savybes ar veikimą gerinantys įrenginiai) siekiant pagerinti energijos vartojimo efektyvumą;

14. pakartoja, kad kuro diversifikacija ir energijos tiekimo saugumo stiprinimas yra du pagrindiniai iššūkiai, keliami ES transporto sektoriui, ir juos įveikti gali labai padėti šalies viduje iš įvairių energijos šaltinių pagaminta elektros energija;

15. pabrėžia, kad Europos Sąjunga turėtų toliau išlaikyti stiprią poziciją pasaulio rinkoje tvaraus transporto ir judumo produktų, kaip antai geležinkelio signalizacijos ir infrastruktūros sistemos bei judumo valdymo programinė įranga, srityje; todėl primygtinai ragina didinti pastangas, dedamas tvaraus antžeminio transporto mokslinių tyrimų ir plėtojimo srityje;

16. mano, kad reikia didinti iš tiesų tvarių biodegalų, ypač antrosios kartos biodegalų, dalį ES energijos rūšių derinyje, atsižvelgiant į netiesioginį žemės naudojimo paskirties pakeitimą; pabrėžia ekonominius privalumus ES pramonei pradėjus gaminti antrosios kartos biodegalus; tačiau atkreipia dėmesį, kad bet kokiam didesnės biodegalų dalies naudojimui reikia gerai pasiruošti, šį procesą kruopščiai suderinti ES viduje, apie jį informuoti ir jį tinkamai įvykdyti ir kad visos suinteresuotosios šalys turi būti pasiruošusios tiekti reikiamą degalų mišinį, kai jis bus pradedamas naudoti, o valdžios institucijos turi paaiškinti bet kokių pasikeitimų, susijusių su degalų mišiniu, pasekmes;

17. mano, kad energijos išteklių įvairinimas yra būtinas siekiant tiekimo saugumo, todėl mano, kad bet kokios naujos mokesčių lengvatos turi būti svarstomos atsižvelgiant į tvarų ir konkurencingą transporto sektoriui skirtą degalų mišinį;

18. pabrėžia, kad norint užtikrinti visapusišką Europos geležinkelių sąveikumą labai svarbu sumažinti administracinę naštą ir kad visų pirma leidimo naudoti riedmenis procedūros turi būti veiksmingesnės ir standartizuotos visoje ES;

19. pabrėžia, kad elektromobiliai turi didžiulį potencialą kaip transporto priemonės, ypač miestų regionuose; prašo Komisijos ir valstybių narių paspartinti bendrų Europos įkrovimo standartų kūrimą ir pabrėžia, kad pažangieji elektros tinklai yra labai svarbūs sėkmingam elektromobilių naudojimui;

20. pripažįsta, kad Europos geležinkelių pramonė yra vis pažeidžiamesnė dėl trečiųjų šalių tiekėjų konkurencijos ES rinkoje; reiškia susirūpinimą dėl esamų didelių kliūčių, dėl kurių ES tiekėjai negali dalyvauti ne ES šalių viešuosiuose pirkimuose;

21. atkreipia dėmesį į elektrinių transporto priemonių vaidmenį kuriant efektyviai energiją vartojantį transportą ir rekomenduoja valstybėms narėms viešojo transporto srityje įgyvendinti Direktyvą 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones;

22. pažymi, kad Europos lygmeniu reikia sukurti dar geresnes sąlygas ir numatyti paskatas, kad transporto sektoriuje būtų neišmetama anglies dioksido.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Transporto ir turizmo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad tarp vakarinių ir rytinių ES dalių, tarp šiaurinių ir pietinių ES regionų, tarp centrinių, periferinių ir atokiausių regionų esama didelių transporto infrastruktūros ir geografinio pasiekiamumo skirtumų; mano, kad, remiantis teritorinio vientisumo principu, ES transporto sistema turėtų remti suderintą regioninę plėtrą ir teritorinę sanglaudą ir ją taikant turėtų būti atsižvelgiama į tvaraus vystymosi tikslus, nes visa tai padės sukurti bendrą Europos transporto erdvę; atkreipia dėmesį ypatingus salų, kalnų ir atokiausių regionų poreikius, susijusius su pasiekiamumu ir veiksmingu susisiekimu su pagrindinės šalies teritorijos transporto priemonėmis, konkurencingumo gerinimu ir galimybių, kurias teikia regioniniai oro uostai ir jūros keliai Europoje ir už jos ribų, išnaudojimu; atkreipia dėmesį į transporto lygiavertiškumo principo taikymą, taip pat į kalnų ir atokiausių regionų ypatybes;

2.  primena apie svarbų regioninės politikos vaidmenį atliekant korekcijas, kurių reikia siekiant užtikrinti darnią Europos transporto plėtrą; ragina ES ir valstybes nares planuojant biudžetą numatyti pakankamai finansavimo lėšų ir pakankamai projektų planavimo ir įgyvendinimo pajėgumų, tačiau tai padaryti nepakenkiant sanglaudos politikos tikslams ir ištekliams; pabrėžia, kad padidinus Europos Sąjungos bendrą finansavimą transporto infrastruktūros projektams konvergencijos regionuose būtų galima padėti pagerinti Bendrijos paramos įsisavinimą; primena Komisijos rekomendaciją veiksmingiau naudoti sanglaudos politikos fondų lėšas ir prioritetą skirti transporto projektams, kuriuos vykdant stiprinamas tvarumas ir kurie yra esamų integruotų transporto strategijų dalis; ragina valstybes nares atsižvelgti į tai, jog norint, kad transporto tinklas būtų veiksmingas, reikalingas didelio masto finansavimas, ir jog esama įvairių šaltinių, ir viešų, ir privačių;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad miesto transporto paslaugoms taikomas subsidiarumo principas; tačiau pabrėžia, kad Europos lygmens bendradarbiavimas, koordinavimas ir finansavimas sudarytų galimybes vietos valdžios institucijoms įveikti sunkumus, kuriuos jos patiria stengdamosi užtikrinti integracinį augimą ir geresnę socialinę sanglaudą; pažymi, kad miestų rajonai daugiausia kenčia nuo transporto grūsčių, išmetalų ir triukšmo taršos; todėl mano, kad vietos valdžios institucijos gali labai prisidėti prie kovos su klimato kaita, jei bus naudojamos pažangios vietinio transporto sistemos ir vykdomas tvarus miestų rajonų planavimas, įskaitant dviračių takų kūrimą; ragina užtikrinti integruotą miesto, priemiesčio ir kaimo transporto valdymą, kad būtų galima veiksmingai išspręsti visus minėtus uždavinius;

4.  nurodo, kad transporto tinklams tenka svarbiausias vaidmuo erdvių planavimo politikoje; pabrėžia ypatingą pagrindinės transporto infrastruktūros, pvz., greitųjų traukinių geležinkelio, svarbą skatinant vietinio lygmens vystymąsi; mano, kad įgyvendinant suderintą, veiksmingą ir tvarią transporto politiką dideli regionai ir jų vystymosi strategijos gali atlikti aktyvesnį vaidmenį; primena, kad svarbu planuoti, parengti ir įgyvendinti bendras transporto infrastruktūros strategijas ir kad svarbu platinti geriausios praktikos transporto srityje pavyzdžius; pabrėžia, kad ES piliečiai ir įmonės turės tiesioginės naudos iš bendros Europos transporto erdvės, kurią kuriant siekiama sumažinti krovinių ir keleivių transportavimo laiką ir išteklius ir užtikrinti glaudesnę rinkų integraciją;

5.  primena, kad svarbu planuoti, parengti ir įgyvendinti bendras transporto infrastruktūros strategijas tarptautiniu lygmeniu; pabrėžia Europos lygmens teritorinio bendradarbiavimo svarbą siekiant įgyvendinti šias suderintas strategijas ir tam tikrų tarptautinių investicijų būtinumą;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinant baltosios knygos nuostatas įtraukti vietos ir regionines valdžios institucijas;

7.  pabrėžia, kad sukūrus gerą transporto infrastruktūrą ir sudarius geras prieigos galimybes visi regionai taps ekonomiškai stipresni ir patrauklesni tiesioginėms investicijoms, o laikui bėgant bus sustiprintas ne tik regionų konkurencingumas, bet visos ES konkurencinė padėtis, taip pat bus užtikrinta tvirta vidaus rinkos plėtra ir pasiektas teritorinės sanglaudos tikslas;

8.  pabrėžia ypatingą artimojo susisiekimo jūra laivybos ir vidaus vandenų kelių svarbą, nes jie sujungia įvairius Europos regionus ir jūras, bet jų potencialas iki galo gerai neišnaudojamas, ir mano, kad tai yra sritys, kurios gali padėti toliau plėtoti vidaus rinką ir siekti sanglaudos politikos tikslų; mano, kad svarbu parengti alternatyvius tarpregioninio krovinių ir keleivių transporto planus gaivalinių nelaimių atveju.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI