Procedūra : 2011/2181(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0051/2012

Pateikti tekstai :

A7-0051/2012

Debatai :

PV 28/03/2012 - 23
CRE 28/03/2012 - 23

Balsavimas :

PV 29/03/2012 - 9.15
CRE 29/03/2012 - 9.15
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2012)0118

PRANEŠIMAS     
PDF 243kWORD 195k
2012 m. kovo 8 d.
PE 475.797v02-00 A7-0051/2012

dėl dabartinės Europos įmonių valdymo sistemos

(2011/2181(INI))

Teisės reikalų komitetas

Pranešėjas: Sebastian Valentin Bodu

Nuomonės referentas (*):

Ashley Fox, Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

(*) Darbo su susijusiu komitetu procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ
  Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
  Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ
  Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl dabartinės Europos įmonių valdymo sistemos

(2011/2181(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Komisijos žaliąją knygą „ES įmonių valdymo sistema“ (COM(2011)0164),

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl deontologijos klausimų, susijusių su įmonių valdymu(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A7-0051/2012),

Bendras požiūris

1.  palankiai vertina žaliojoje knygoje Komisijos inicijuotą ES įmonių valdymo sistemos persvarstymą;

2.  tačiau apgailestauja, kad svarbūs įmonių valdymo klausimai, pavyzdžiui, valdybos sprendimų priėmimas, direktorių atsakomybė, direktorių nepriklausomybė, interesų konfliktai arba suinteresuotųjų šalių dalyvavimas, žaliojoje knygoje nebuvo aptarti;

3.  apgailestauja, kad žalioji knyga orientuota į monistinę sistemą ir joje nepakankamai dėmesio skiriama dualistinei sistemai, kuri Europoje taip pat plačiai paplitusi; pabrėžia, kad Komisija, persvarstydama ES įmonių valdymo sistemą, turi atsižvelgti į atitinkamiems bendrovės valdymo organams pagal nacionalinę teisę suteiktas teises ir pareigas, ypač į monistinės ir dualistinės sistemų skirtumus; toliau vartojant terminą „direktorių valdyba“ iš esmės daroma nuoroda į direktoriams tenkantį priežiūros vaidmenį, kuris dualistinėje sistemoje paprastai tenka stebėtojų tarybai;

4.  pabrėžia, kad svarbu ES sukurti skaidresnį, stabilesnį, labiau patikimą ir atskaitingą įmonių sektorių, kuriame būtų įtvirtintas geresnis įmonių valdymas; mano, jog įmonių sektoriaus veikloje turėtų būti atsižvelgiama į socialines, etines ir aplinkos problemas ir rodoma šio sektoriaus atsakomybė darbuotojų, akcininkų ir visos visuomenės atžvilgiu, be kita ko, užtikrinant geresnius ekonominius rezultatus ir tinkamų darbo vietų kūrimą;

5.  vis dėlto laikosi nuomonės, kad tik geras valdymas negali padėti išvengti pernelyg didelio rizikavimo; todėl ragina atlikti nepriklausomą auditą ir nustatyti taisykles, kuriose būtų atsižvelgiama į įvairią įmonių kultūrą ES;

6.  nurodo, kad būtina gerai valdomos įmonės sąlyga turėtų būti atskaitingumas ir skaidrumas savo darbuotojams, akcininkams ir, atitinkamais atvejais, kitoms suinteresuotosioms šalims;

7.  mano, kad reikėtų toliau skatinti taikyti EBPO 2004 m. pateiktą įmonių valdymo apibrėžtį, pagal kurią įmonės valdymas yra įmonės vadovybės, valdybos, akcininkų ir kitų suinteresuotųjų šalių santykių visuma;

8.  mano, kad ši finansų krizė yra galimybė pasimokyti iš didžiausių verslo pasaulyje įvykusių bankrotų;

9.  atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia atkreipti dėmesį į svarbų įvairių komitetų (audito komiteto ir, jei tokių esama valstybėse narėse, atlyginimo ir skyrimo į pareigas komitetų) vaidmenį tinkamai valdant įmones ir ragina Komisiją jų vaidmenį sustiprinti;

10. mano, kad pagrindinių ES įmonių valdymo priemonių rinkinys turėtų būti taikomas visoms į biržos sąrašus įtrauktoms bendrovėms; atkreipia dėmesį į tai, kad šios priemonės turėtų būti taikomos proporcingai atsižvelgiant į bendrovių dydį, sudėtingumą ir tipą;

11. mano, kad įmonių valdymo iniciatyvos turi būti įgyvendinamos kartu ir derinamos su Komisijos pasiūlytomis įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvomis; laikosi nuomonės, kad ypač dabartinėmis ekonominėmis ir socialinėmis aplinkybėmis įmonių socialinė atsakomybė kartu su įmonių valdymu galėtų padėti užtikrinti glaudesnius įmonių ryšius su socialine aplinka, kurioje šios įmonės veikia ir plečiasi;

12.  pabrėžia, kad Finansinio sąžiningumo iniciatyva yra geros įmonių valdymo patirties sporto sektoriuje pavyzdys; ragina kitus sektorius ir valdžios institucijas toliau nagrinėti šias priemones, siekiant įgyvendinti kai kuriuos pagrindinius jų principus;

13. ragina Komisiją atlikti visų savo svarstomų teisėkūros pasiūlymų dėl įmonių valdymo poveikio vertinimą, kuriame daugiausia dėmesio būtų skirta ir siektiniems tikslams, ir būtinybei išsaugoti įmonių konkurencingumą;

Direktorių valdyba

14. pabrėžia, kad monistinėse sistemose turėtų būti aiškiai atskirtos direktorių valdybos pirmininko ir generalinio direktoriaus pareigos; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad ši taisyklė turėtų būti taikoma proporcingai atsižvelgiant į bendrovių dydį ir ypatumus;

15. pabrėžia, kad valdyboje turėtų būti nepriklausomi asmenys, turintys įvairius įgūdžius, patirtį ir išsilavinimą, ir kad šis valdybos sudėties aspektas turėtų būti pritaikytas prie bendrovės veiklos sudėtingumo, taip pat, kad akcininkai atsako už tinkamą įvairių įgūdžių pusiausvyrą valdyboje;

16. laikosi nuomonės, kad įdarbinimo politika, jeigu ji įgyvendinama, turėtų būti konkreti ir kad jai turėtų būti taikomas principas „laikykis taisyklių arba pasiaiškink“; pabrėžia, kad šios rūšies politikos dokumentų rengimas ir tvirtinimas priskiriamas išimtinės akcininkų kompetencijos sričiai;

17. ragina įmones žmogiškųjų išteklių srityje taikyti skaidrius ir vertinimu už nuopelnus grindžiamus metodus, taip pat ugdyti ir veiksmingai skatinti vyrų ir moterų gabumus ir įgūdžius; pabrėžia, kad įmonės privalo vyrams ir moterims užtikrinti vienodas sąlygas ir darbe suteikti jiems vienodas galimybes, taip pat padėti užtikrinti tinkamą vyrų ir moterų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

18. pabrėžia, kad svarbu, jog įmonės valdyboje dirbtų įvairių įgūdžių ir gebėjimų turintys asmenys; primena, kad ribotai vertinant asmenis, t. y. tik kaip konkrečios grupės, pvz., lyties, amžiaus ar etninių grupių atstovus, neskatinami šių asmenų interesai;

19. pabrėžia, kad direktoriai turi skirti pakankamai laiko savo pareigų vykdymui; vis dėlto mano, kad nereikėtų taikyti vienodų taisyklių visiems; mano, kad valstybės narės turėtų būti skatinamos apriboti valdybų, kurių nariu gali būti direktorius, skaičių; nurodo, kad tokiu atveju galėtų būti dažniau rengiami valdybos posėdžiai ir pagerėtų vidaus priežiūros organų veiklos kokybė; pabrėžia, kad svarbu, jog valdybos nariai visiškai skaidriai ir atvirai vykdytų kitus savo įsipareigojimus;

20. pritaria tam, kad periodiniai išorės vertinimai yra naudingi siekiant įvertinti įmonių valdymo tvarkos efektyvumą; tačiau laikosi nuomonės, kad jie neturėtų būti privalomi;

21. mano, kad tai yra patiems valdybų ir stebėtojų tarybų nariams tenka atsakomybė pasinaudoti mokymo ir kvalifikacijos kėlimo priemonėmis, kurios būtinos jų užduotims atlikti, o įmonės prireikus turi teikti paramą;

22. skatina atskleisti įmonių atlyginimų nustatymo politiką ir paskelbti metinę atlyginimų nustatymo ataskaitą, kurią turėtų tvirtinti akcininkų susirinkimas; vis dėlto pabrėžia, kad valstybėms narėms turėtų būti leidžiama imtis tolesnių priemonių ir nustatyti reikalavimus atskleisti informaciją apie individualius vykdomųjų direktorių ir direktorių konsultantų atlyginimus, kadangi tai gali padėti padidinti skaidrumą;

23. mano, kad siekiant neleisti taikyti bet kokią nesąžiningą praktiką, susijusią su vadovų, dirbančių finansų ar ne finansų sektoriaus įmonėse, kurias valstybių narių vyriausybės išgelbėjo nuo bankroto, darbo užmokesčiu, premijomis ir kompensacijomis, būtina užtikrinti griežtą priežiūrą ir nustatyti naujas taisykles; mano, kad prireikus reikėtų imtis teisinių veiksmų, kad būtų galima išvengti netinkamo viešųjų lėšų, skirtų paramai teikti, naudojimo;

24. ragina vykdyti tvarią ilgalaikę atlyginimo politiką, kuri būti pagrįsta ilgalaikiu asmens ir jo įmonės veikimu;

25. mano, kad direktorių darbo užmokesčio didinimas turėtų būti susietas su ilgalaikiu įmonės perspektyvumu;

26. pritaria tam, kad apskaičiuojant kintamus vadovų atlyginimus būtų įtraukti ilgalaikio tvarumo aspektai, pavyzdžiui, jų kintamo atlyginimo procentinė dalis priklausytų nuo įmonės socialinės atsakomybės tikslų, kaip sveikata ir saugumas darbe ir darbuotojų pasitenkinimas darbe, įgyvendinimo;

27. pažymi, kad valdyba yra organas, atsakingas už bendrovės strategijos, kuri apima bendrovės požiūrį į riziką, peržiūrą ir patvirtinimą, todėl ji turėtų tinkamai atsiskaityti akcininkams, kiek tai įmanoma padaryti neatskleidžiant informacijos, galinčios pakenkti įmonei, pvz., konkurentų atžvilgiu; mano, kad aplinkosaugos ir socialinę riziką reikėtų įtraukti, jeigu jos daro tikrą poveikį bendrovei, kaip tai numatyta ES teisės aktuose;

Akcininkai

28. mano, kad akcininkų dalyvavimas bendrovės veikloje turėtų būti skatinamas suteikiant jiems svarbesnį vaidmenį, tačiau galimybė dalyvauti turėtų būti laisvai pasirenkama, o ne įpareigojimas;

29. vis dėlto mano, kad reikėtų apsvarstyti ilgalaikio investavimo skatinimo priemones ir reikalavimą užtikrinti visapusišką balsavimo dėl bet kokių skolintų akcijų, išskyrus pareikštines akcijas, skaidrumą; mano, kad reikėtų persvarstyti institucinio investuotojo elgesį, kuriuo siekiama sukurti likvidumą ir išlaikyti gerus reitingus, nes tai skatina šiuos investuotojus įsigyti akcijų tik trumpam laikotarpiui;

30. atkreipia dėmesį į tai, kad Akcininkų teisių direktyvoje(2) patvirtinamas lygių akcininkų galimybių principas ir tai, kad visi akcininkai (instituciniai ir neinstituciniai) turi teisę iš bendrovės gauti tą pačią informaciją nepriklausomai nuo jų akcijų paketo;

31. prašo Komisijos pateikti proporcingus pasiūlymus visos Europos lygmeniu galiojančioms gairėms dėl metinėse įmonių ataskaitose akcininkams teikiamos informacijos pobūdžio; mano, kad ši informacija turi būti labai kokybiška ir išsami;

32. pažymi, kad rinkoje trūksta dėmesio ilgalaikiams rezultatams, ir ragina Komisiją persvarstyti visus susijusius teisės aktus siekiant įvertinti, ar kai kurie reikalavimai netyčia prisidėjo prie trumparegiškumo; ypač palankiai vertina Komisijos pasiūlymą panaikinti Skaidrumo direktyvos reikalavimą kas ketvirtį teikti ataskaitas, dėl kurio beveik nepadidėja akcininkų informuotumas, o tiesiog sukuriamos trumpalaikės prekybos galimybės;

33. palankiai vertina instituciniams investuotojams taikomų geros bendrovių valdymo praktikos kodeksų (angl. stewardship codes) rengimą visoje Europos Sąjungoje; mano, kad bendradarbiaujant su nacionalinėmis valdžios įstaigomis galima būtų parengti Europos lygmens geros bendrovių valdymo praktikos kodeksą, paremtą esamais modeliais;

34. pabrėžia, kad instituciniai investuotojai turi pagrindinę pareigą saugoti savo investicijas ir atsako už savo paskirto turto valdytojo stebėseną strategijos, sąnaudų, prekybos ir turto valdytojo galimybių dalyvauti bendrovės, į kurią investuojama, veikloje aspektais, taigi turi reikalauti, kad patikėtinio pareigos būtų atliekamos pakankamai skaidriai;

35. atsižvelgdamas į tai laikosi nuomonės, kad instituciniai investuotojai, reglamentuodami profesinius santykius su turto valdytojais, turėtų turėti galimybę numatyti atitinkamas paskatų sistemas;

36. pažymi, kad informacija apie interesų konfliktus, įskaitant galimus interesų konfliktus, turėtų būti visada atskleidžiama ir kad reikia ES lygiu imtis atitinkamų veiksmų;

37. ragina Komisiją iš dalies pakeisti Akcininkų teisių direktyvą, kad būtų įvertinta, kokiomis priemonėmis būtų galima labiau paskatinti akcininkus dalyvauti; atsižvelgdamas į tai mano, kad Komisija turėtų atlikti poveikio vertinimą ir išnagrinėti elektroninio balsavimo vaidmenį vykstant visuotiniams į biržos sąrašus įtrauktų bendrovių akcininkų susirinkimams, siekiant skatinti akcininkus, ypač tarpvalstybinius akcininkus, dalyvauti;

38. primena Komisijai, kad reikia aiškios suderintų veiksmų apibrėžties, kadangi tai, jog trūksta vienodų taisyklių, yra viena iš pagrindinių kliūčių akcininkams bendradarbiauti;

39. mano, kad įgaliotieji konsultantai atlieka labai svarbų vaidmenį, tačiau jų veikla dažnai susijusi su interesų konfliktais; ragina Komisiją užtikrinti, kad įgaliotųjų konsultantų veikla būtų išsamiau reglamentuota, ypatingą dėmesį atkreipiant į skaidrumą ir interesų konflikto klausimus; laikosi nuomonės, kad įgaliotiesiems konsultantams turėtų būti draudžiama teikti konsultavimo paslaugas bendrovei, į kurią investuojama;

40. mano, kad įmonėms turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti vardinių arba pareikštinių akcijų sistemą; mano, kad pasirinkus vardinių akcijų sistemą bendrovėms turėtų būti leista sužinoti, kas yra jų savininkai, ir kad ES lygiu turėtų būti numatyti minimalūs suderinimo reikalavimai, susiję su informacijos apie didelių akcijų kiekių savininkus atskleidimu; mano, kad imantis šių veiksmų neturėtų būti pažeidžiama pareikštinių akcijų savininkų teisė neatskleisti savo tapatybės;

41. atkreipia dėmesį į tai, kad nors smulkiųjų akcininkų apsauga yra klausimas, kuris sprendžiamas nacionaliniuose bendrovių teisės aktuose, Sąjungos veiksmai galėtų būti naudingi skatinant balsavimą pagal įgaliojimą;

42. pritaria gairėms, paskelbtoms Europos įmonių valdymo forumo 2011 m. kovo 10 d. pranešime dėl ekonominės veiklos subjektų, įtrauktų į biržos sąrašus, sandorių su susijusiomis šalimis; ragina Komisiją imtis veiksmų ES lygiu priimant privalomos teisinės galios neturinčius teisės aktus, pavyzdžiui, rekomendacijas;

43. mano, kad akcijų nuosavybės suteikimo darbuotojams schemų klausimas turėtų būti reglamentuojamas valstybių narių lygiu ir paliktas darbdavių ir darbuotojų deryboms: galimybė tokioje schemoje dalyvauti visada turi būti savanoriška;

Sistema „laikykis arba paaiškink“

44. mano, kad sistema „laikykis taisyklių arba pasiaiškink“ yra svarbi įmonių valdymo priemonė; pritaria tam, kad būtų privalomai laikomasi nacionalinio įmonių valdymo kodekso ar bendrovių pasirinkto elgesio kodekso; mano, kad bet koks nukrypimas nuo elgesio kodekso turėtų būti tinkamai paaiškintas, taip pat kartu pritaikyta alternatyvi įmonių valdymo priemonė, kuri turėtų būti apibrėžta ir paaiškinta;

45. pabrėžia, jog reikia užtikrinti geresnį esamų valdysenos taisyklių ir rekomendacijų įgyvendinimą ir laikymąsi, o ne nustatyti privalomą Europos įmonių valdymo tvarką;

46. mano, kad praktikos kodeksai galėtų pakeisti elgesį, o kodeksų suteikiamas lankstumas leidžia diegti naujoves, kurios gali remtis geriausios praktikos pavyzdžiais iš visos ES; mano, kad dalijantis geriausios praktikos pavyzdžiais pagerėtų ES įmonių valdymas;

o

o o

47. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

Priimti tekstai, P7_TA(2010)0165.

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/36/EB 2007 m. liepos 11 d. dėl naudojimosi tam tikromis akcininkų teisėmis bendrovėse, kurių akcijos įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje.


Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ (21.12.2011)

pateikta Teisės reikalų komitetui

dėl Europos įmonių valdymo sistemos

(2011/2181(INI))

Nuomonės referentas (*): Ashley Fox

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. teigiamai vertina Komisijos žaliąją knygą dėl ES įmonių valdymo sistemos; mano, kad atsižvelgiant į esamų nacionalinių sistemų ir atskirų biržinių bendrovių įvairovę, įmonių valdymui reikia taikyti proporcingą ir lanksčią politiką; mano, kad atsižvelgiant į ambicingus augimo tikslus, nustatytus pagal „Darbotvarkę 2020“ ir Direktyvą 2006/46/EB reikia vengti per didelės biurokratinės naštos;

2. mano, kad įmonės turėtų taikyti priemones (mokymus, informacinius susirinkimus, reguliarius naujienlaiškius ir kt.), kurių tikslas – didinti akcininkų informuotumą, dalyvavimą ir atsakomybę bei aktyviau keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, jei tik dėl to įmonėms nebūtų užkraunama neproporcinga našta;

3. nurodo, kad būtina gerai valdomos įmonės sąlyga – atskaitingumas ir skaidrumas savo darbuotojams, akcininkams ir, atitinkamais atvejais, kitiems suinteresuotiems subjektams;

4. mano, kad ši finansinė krizė yra galimybė pasimokyti iš didžiausių verslo pasaulio problemų;

5. vis dėlto ragina šioje srityje elgtis apdairiai ir siūlo kritiškai įvertinti kiekvieną pasiūlymą, atsižvelgiant į keliamus tokių pasiūlymų tikslus ir ekonominį efektyvumą;

6. mano, kad atsižvelgiant į didelę įmonių įvairovę Europoje, ypač turint omenyje biržinių ir nebiržinių bendrovių skirtumus, nedera visiems atvejams taikyti vienodos politikos; tiki, kad teisinga politika „laikykis taisyklių arba pasiaiškink“, įskaitant geriausios praktikos kodeksus, tikslinį ir principais pagrįstą reguliavimą, griežtesnę priežiūrą nacionaliniu ir ES lygmenimis, užtikrinančia įmonių pateikiamos informacijos ir paaiškinimų patikimumą ir kokybę, padedant akcininkams geriau vykdyti priežiūrą; mano, kad įmonėms nesugebėjus paaiškinti, kodėl nukrypta nuo atitinkamo kodekso, turi būti taikomi vykdymo užtikrinimo veiksmai, be to, apie šį pažeidimą turi būti viešai paskelbta; laikosi nuomonės, kad taikant patobulintas principu „laikykis taisyklių arba pasiaiškink“ grindžiamas procedūras derėtų užtikrinti, kad atitinkama reguliavimo institucija būtų patenkinta tuo, kad paaiškinimas aiškus ir jame yra informacija, reikalinga akcininkų sprendimui dėl jo pakankamumo;

7. pabrėžia, kad žaliojoje knygoje aptariamos tik į biržos sąrašus įtrauktos bendrovės, nors mano, kad ir nebiržinėms bendrovėms naudingas geras įmonių valdymas, taip pat ragina Komisiją bendradarbiaujant su verslo organizacijomis parengti neprivalomas rekomendacijas tokioms bendrovėms;

8. be to, pažymi, kad veiksmingiau taikant principą „laikykis taisyklių arba pasiaiškink“ derėtų naudoti tarpusavio spaudimą, bendrovių stebėsenos ataskaitas skelbiant viešai;

9. laikosi nuomonės, jog reikia palengvinti akcininkų tapatybės nustatymą, kad skatinamas įmonių ir jų akcininkų dialogas bei būtų sumažintas piktnaudžiavimo, susijusio su neproporcingai didele įtaka balsuojant (angl. empty voting), pavojus;

10. pritaria Komisijai, kad reikia pagerinti akcininkų tapatybės nustatymą, ir palankiai vertina Skaidrumo direktyvoje Komisijos pateiktus pasiūlymus šiuo klausimu; ragina likusias valstybes nares suteikti emitentams teisę žinoti, kas yra jų vietos akcininkai;

11. mano, kad praktikos kodeksai galėtų pakeisti elgesį, o kodeksų suteikiamas lankstumas leidžia diegti naujoves, kurios gali remtis geriausios praktikos pavyzdžiais iš visos ES; mano, kad dalijantis geriausios praktikos pavyzdžiais pagerėtų ES įmonių valdymas;

12. mano, kad dabartiniai kodeksai turėtų būti griežtinami ir kad reikalinga veiksmingesnė kodeksų stebėsena bei kokybiškesni paaiškinimai; pabrėžia, kad akcininkai (ne tik turintys akcijų daugumą, bet ir smulkieji) turi veiksmingai atlikti savo vaidmenį valdant bendroves, jiems derėtų labiau prisidėti prie atsakingo įmonių valdymo, be to, juos reikėtų skatinti galvoti apie bendrovės ilgalaikius finansinius rezultatus; mano, kad, be kita ko, akcininkai turėtų turėti teisę nepritarti atlyginimų politikai, atlyginimų komiteto nustatytai per visuotinį susirinkimą; mano, kad akcininkai turėtų pranešti reguliavimo įstaigoms, jei įmonės paaiškinimas, kodėl nesilaikoma praktikos kodekso, nepriimtinas;

13. pastebi, kad nepadaryta pažangos didinant lyčių įvairovę bendrovių valdybose; ragina Komisiją iš biržinių bendrovių reikalauti jų metinėse ataskaitose aprašyti įvairovės, įskaitant lyčių įvairovę, politiką, bendrovės nustatytus šios politikos įgyvendinimo tikslinius rodiklius ir pažangą juos įgyvendinant; pabrėžia, kad bendrovių valdymo ir atlyginimų politika turi atitikti ES direktyvose nustatytą vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą ir jį puoselėti;

14. pripažįsta, kad būtina užtikrinti susijusių šalių (angl. related party) sandorių skaidrumą ir kad apie svarbius sandorius, kuriuose dalyvauja susijusi šalis, turėtų būti pranešama institucijai, kurios sprendimu vertybiniai popieriai įtraukiami į prekybos biržoje sąrašą, kartu pateikiant nepriklausomo konsultanto raštą, kuriame patvirtinama, kad sandoris teisingas ir pagrįstas, arba dėl tokių sandorių turėtų balsuoti akcininkai, nedalyvaujant susijusiai šaliai; siūlo, kad EVPRI pasikonsultavusi su atitinkamomis nacionalinėmis valdžios institucijomis pateiktų rekomendacijas dėl tinkamo standarto;

15. pabrėžia, kad gerai valdoma bendrovė turėtų būti skaidri ir atskaitinga savo akcininkams ir, atitinkamais atvejais, kitiems suinteresuotiems subjektams; dar kartą pabrėžia, kad siekiant sumažinti riziką bendrovių direktoriai priimdami sprendimus turi atsižvelgti į tvarumą ir ilgalaikius interesus;

16. palankiai vertina instituciniams investuotojams taikomų bendrovės valdymo kodeksų (angl. stewardship codes) rengimą visoje Europos Sąjungoje; mano, kad bendradarbiaujant su nacionalinėmis valdžios įstaigomis galima būtų parengti Europos bendrovių valdymo kodeksą, paremtą esamais modeliais;

17. pažymi, kad rinkoje trūksta dėmesio ilgalaikiams rezultatams ir ragina Komisiją peržiūrėti visus susijusius teisės aktus siekiant įvertinti, ar kai kurie reikalavimai netyčia prisidėjo prie trumparegiškumo; ypač palankiai vertina Komisijos pasiūlymą panaikinti Skaidrumo direktyvos reikalavimą kas ketvirtį teikti ataskaitas, dėl kurio beveik nepadidėja akcininkų informuotumas, o tiesiog sukuriamos trumpalaikės prekybos galimybės;

18. pabrėžia, kad reikia, jog bendrovės valdybos nariai būtų atrenkami remiantis įvairiais kriterijais, įskaitant atitinkamą patirtį ir kvalifikaciją;

19. pabrėžia, kad itin svarbu užtikrinti, jog direktoriai konsultantai skirtų užtektinai laiko konkrečioms bendrovėms stebėti ir prižiūrėti, todėl pareigybių, kurias gali užimti direktorius konsultantas, skaičius turėtų būti apribotas atsižvelgiant į įmonės mastą ir sudėtingumą bei papildomą atsakomybę, susijusią su pirmininko pareigų vykdymu;

20. pabrėžia, kad generalinio direktoriaus ir pirmininko pareigybės turi būti atskirtos ir kad jos turėtų būti derinamos tik išimtiniais atvejais;

21. siekiant užtikrinti, kad direktoriai konsultantai atliktų deramai nepriklausomą priežiūrą, ragina nustatyti privalomą pertrauką, taikomą vykdomiesiems direktoriams, norintiems toje pačioje įmonėje užimti direktoriaus konsultanto pareigas;

22. palankiai vertina Komisijos rekomendaciją, kad biržinės bendrovės turėtų atskleisti savo atlyginimų politiką, informaciją apie konkrečių direktorių atlyginimus bei akcininkų balsavimo dėl atlyginimų rezultatus, taip pat pritaria tam, kad būtų privaloma atskleisti biržinių bendrovių vykdomųjų direktorių ir direktorių konsultantų konkrečius atlyginimus;

23. tvirtina, kad, nors rizika yra neatsiejama verslo veiklos dalis, svarbu, jog direktorių valdyba aiškiai apibrėžtų įmonės rizikos politiką ir užtikrintų tinkamą ir nepriklausomą rizikos valdymo procesų priežiūrą;

24. atkreipia dėmesį į nepaprastai didelę naudą, gaunamą, kai darbuotojai turi akcijų, įskaitant didesnį našumą ir darbuotojų lojalumą savo bendrovei, todėl ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis išplečiant ir skatinant akcijų nuosavybės suteikimą darbuotojams.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

20.12.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

26

5

12

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Burkhard Balz, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Pascal Canfin, Nikolaos Chountis, George Sabin Cutaş, Leonardo Domenici, Derk Jan Eppink, Diogo Feio, Markus Ferber, Elisa Ferreira, Ildikó Gáll-Pelcz, Jean-Paul Gauzès, Sven Giegold, Sylvie Goulard, Gunnar Hökmark, Syed Kamall, Othmar Karas, Wolf Klinz, Jürgen Klute, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Philippe Lamberts, Werner Langen, Astrid Lulling, Arlene McCarthy, Ivari Padar, Alfredo Pallone, Anni Podimata, Antolín Sánchez Presedo, Olle Schmidt, Edward Scicluna, Peter Simon, Theodor Dumitru Stolojan, Kay Swinburne, Marianne Thyssen, Corien Wortmann-Kool

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Sophie Auconie, Elena Băsescu, Pervenche Berès, Saïd El Khadraoui, Ashley Fox, Danuta Maria Hübner, Sophia in ‘t Veld, Thomas Mann


Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (7.12.2011)

pateikta Teisės reikalų komitetui

dėl dabartinės Europos įmonių valdymo sistemos

(2011/2181(INI))

Nuomonės referentas: Ole Christensen

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad svarbu ES sukurti skaidresnį, stabilesnį, patikimesnį ir atskaitingą įmonių sektorių, kuriame būtų įtvirtintas geresnis įmonių valdymas; mano, jog įmonių sektoriaus veikloje turėtų būti atsižvelgiama į socialines, etines ir aplinkos problemas ir rodoma šio sektoriaus atsakomybė už darbuotojus ir akcininkus ir už visą visuomenę, be kita ko, užtikrinant geresnius ekonominius rezultatus ir tinkamų darbo vietų kūrimą;

2.  vis dėlto laikosi nuomonės, kad tik geras valdymas negali padėti išvengti pernelyg didelio rizikavimo; todėl ragina atlikti nepriklausomą auditą ir nustatyti taisykles, kuriose būtų atsižvelgiama į įvairią įmonių kultūrą ES;

3.  mano, kad ši finansų krizė yra galimybė pasimokyti iš didžiausių verslo pasaulyje įvykusių bankrotų;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad įmonių valdymo sistemos tikslas − padėti sukurti ir užtikrinti patikimą verslo aplinką, kurioje būtų išlaikyta atsakomybės už darbą, pagarbos jam ir pagrįstos įmonių, steigiančių daugiau darbo vietų ir skatinančių ekonominį ir socialinį stabilumą, plėtros pusiausvyra;

5.  pabrėžia, kad įmonių valdymas, be kita ko, turėtų padėti skatinti santykius su įvairiais su įmone susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, pvz., darbuotojais, kurie prisideda prie įmonės sėkmės ir veiklos rezultatų ir nuo jų priklauso; taigi primena, jog svarbu užtikrinti nuolatinį dialogą ir darbuotojų dalyvavimą įmonės reikaluose taip pat įtraukiant juos į bendrą įmonės valdymą, kaip apibrėžta Europos darbo santykių žodyne(1), ir yra nusivylęs tuo, jog šis aspektas nėra pakankamai įvertintas žaliojoje knygoje;

6.  mano, kad reikėtų toliau skatinti taikyti 2004 m. EBPO įmonių valdymo apibrėžtį, pagal kurią įmonės valdymas yra įmonės vadovybės, valdybos, akcininkų ir kitų suinteresuotųjų šalių santykių visuma;

7.  pabrėžia, kad veiksmingas įmonių valdymo reguliavimas taip pat turėtų būti grindžiamas aiškumo, suderinimo, skaidrumo, vykdymo ir sankcijų principais, taip pat veiksmingu direktorių valdybos veikimu, atitinkamu akcininkų dalyvavimu ir veiksminga įmonių valdymo kodeksų stebėsena bei jų įgyvendinimu;

8.  pabrėžia, jog prieš nustatant privalomą Europos įmonių valdymo tvarką reikia užtikrinti geresnį esamų valdysenos taisyklių ir rekomendacijų įgyvendinimą ir laikymąsi;

9.  ragina Komisiją atlikti visų savo svarstomų pasiūlymų dėl įstatymo galią turinčių aktų dėl įmonių valdymo poveikio vertinimą, kuriame daugiausia dėmesio būtų skirta ir siektiniems tikslams, ir būtinybei išsaugoti įmonių konkurencingumą;

10. pritaria sumanymui mažoms ir vidutinėms į biržos sąrašus įtrauktoms įmonėms nustatyti diferencijuotą ir proporcingą režimą;

11. mano, kad atsižvelgiant į didelę įmonių įvairovę Europoje vienas visiems tinkamas požiūris nenaudingas, ypač turint mintyje skirtumą tarp į biržos sąrašą įtrauktų ir neįtrauktų įmonių;

12. yra įsitikinęs, kad veiksmingiausias būdas pagerinti įmonių valdymą yra savanoriškas verslo etikos taisyklių laikymasis;

13. mano, kad įmonių valdymo iniciatyvos turi būti įgyvendinamos kartu ir derinamos su Komisijos pasiūlytomis įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvomis; laikosi nuomonės, kad ypač dabartinėmis ekonominėmis ir socialinėmis aplinkybėmis įmonių socialinė atsakomybė kartu su įmonių valdymu galėtų padėti užmegzti glaudesnius įmonių tarpusavio ryšius ir užtikrinti socialinę aplinką, kurioje šios įmonės galėtų veikti ir plėstis;

14. mano, jog reikėtų skatinti ir stiprinti darbuotojų informavimą, konsultavimą ir dalyvavimą priimant sprendimus laikantis ES ir nacionalinės teisės ir ypatingą dėmesį skiriant MVĮ; mano, jog užtikrintu aktyvesniu dalyvavimu galima motyvuoti darbuotojus ir kad būtent darbuotojų atstovai, ypač gerai išmanantys įmonės vidaus procesus, gali svariai prisidėti prie įvairovės ir kokybės priežiūros organuose ir tokiu būdu padėti užtikrinti ilgalaikį įmonių strategijų tvarumą;

15. ragina įmonių priežiūros ir valdymo organuose užtikrinti didesnę įvairovę, įskaitant ir lyčių įvairovę, ir individualių įgūdžių, profesinės kompetencijos ir patirties tarpusavio papildomumą, kad aukščiausias pareigas einantys įmonių darbuotojai galėtų gauti naudos iš įvairesnių požiūrių, diskusijų, uždavinių, gabių asmenų ir vadovavimo stilių;

16. pabrėžia, jog svarbu, kad įmonių valdybos narių ir kitas aukštas pareigas užimtų daugiau moterų, kaip numatyta Komisijos patvirtintoje Moterų chartijoje; pažymi, kad valstybės narės ir įmonės jau ėmėsi įvairių priemonių, įskaitant lyčių kvotas, moterų skaičiui įmonių valdybose didinti; vis dėlto pabrėžia, kad, be taikomos praktikos, reikia imtis įvairovės didinimo priemonių ir darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą užtikrinti padedančių priemonių ir įmonių viduje organizuoti profesinio orientavimo procesą; ragina įmones pasirašyti 2011 m. kovo 1 d. Komisijos pateiktą iniciatyvą „Moterų dalyvavimas valdybose: pažadas Europai“ ir siekti jos tikslų;

17. mano, kad reikia užtikrinti didesnį aukšto lygio vadovų įdarbinimo skaidrumą, ir atkreipia dėmesį į tai, kad valdybos narių kompetencija, skirtinga vadovavimo patirtis ir tarptautinė, nacionalinė ar regioninė profesinė patirtis padeda užtikrinti veiksmingesnį direktorių valdybos veikimą;

18. mano, kad tai yra patiems valdybų ir stebėtojų tarybų nariams tenka atsakomybė pasinaudoti mokymo ir kvalifikacijos kėlimo priemonėmis savo užduotims atlikti, o įmonės prireikus turi teikti paramą;

19. mano, kad svarbu užtikrinti vienodą ir sąžiningą visų akcininkų vertinimą, turint omenyje tai, kad smulkiųjų akcininkų apsauga Europoje labai sudėtinga ir kad smulkiesiems akcininkams sunku ginti savo interesus įmonėse, kuriose yra pagrindinis akcininkas;

20. ragina vykdyti tvarią ilgalaikę atlyginimo politiką, kuri būti pagrįsta ilgalaikiu asmens ir jo įmonės veikimu; mano, kad reikėtų iki minimumo sumažinti akcijų pasirinkimo sandorių įtraukimą į atlyginimo schemas; vis dėlto pritaria akcijų nuosavybės suteikimo darbuotojams, jei jie to pageidauja, schemoms, atidžiai įvertintoms, kad būtų išvengta rizikos, atsirandančios darbuotojams dėl nepakankamo diferencijavimo, ir prieinamoms visiems įmonės darbuotojams; mano, kad darbuotojams turint įmonės akcijų jie turėtų teisę į pelno dalį, tačiau kad tai jokiu būdu nepakeistų jų atlyginimo ir neužkirstų kelio kolektyvinėms deryboms;

21. pritaria ilgalaikiam tvarumo aspektų įtraukimui į kintamus vadovų atlyginimus, pavyzdžiui jų kintamo atlyginimo procentinio dydžio, susijusio su įmonės socialinės atsakomybės tikslų, kaip antai sveikata ir saugumas darbe, darbuotojų pasitenkinimas darbe ir pan. įgyvendinimu, nustatymui;

22. Pritaria, kad visapusiškai ir privalomai

- kasmet būtų atskleidžiama informacija apie direktorių atlyginimų politiką ir schemas ir apie įmonių rizikos profilį;

- mažiausiai kas trejus metus būtų atliekamas biržinių įmonių valdybos ir vadybos komitetų veiklos išorės vertinimas ir kartu (kasmet) būtų atliekamas pačios valdybos vertinimas pagal Komisijos rekomendacijas(2);

- būtų atskleidžiama informacija apie visų valdybos narių verslo veiklą, įskaitant visas pareigas kitose valdybose;

- būtų pateikiamas skirtingų lyčių darbo užmokesčio palyginimas;

23. mano, kad būtina imtis veiksmų, skirtų įmonių valdymo skaidrumui didinti ir nefinansinės informacijos atkleidimo tvarkai tobulinti; mano, kad reikėtų imtis šių veiksmų proporcingai, atsižvelgiant į įmonės dydį ir nesukuriant papildomos administracinės naštos MVĮ, kurios yra pagrindinis užimtumo šaltinis ES;

24. mano, kad įmonės, kurios nesilaiko įmonių valdymo kodekso turėtų išsamiai paaiškinti tokius sprendimus vadovaudamosi principu „laikykis arba paaiškink“, taip pat apibūdinti jų taikomus alternatyvius sprendimus; mano, kad metodui „laikykis arba paaiškink“ naudingiausia galėtų būti kontrolės sistema, kurioje pirmenybė teikiama skaidrumui ir patikimai ir kokybiškai informacijai;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

5.12.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

37

0

6

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Regina Bastos, Edit Bauer, Philippe Boulland, Milan Cabrnoch, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Sergio Gaetano Cofferati, Frédéric Daerden, Karima Delli, Sari Essayah, Richard Falbr, Ilda Figueiredo, Julie Girling, Roger Helmer, Nadja Hirsch, Liisa Jaakonsaari, Danuta Jazłowiecka, Jean Lambert, Veronica Lope Fontagné, Olle Ludvigsson, Elizabeth Lynne, Elisabeth Morin-Chartier, Csaba Őry, Siiri Oviir, Rovana Plumb, Konstantinos Poupakis, Sylvana Rapti, Licia Ronzulli, Elisabeth Schroedter, Traian Ungureanu, Andrea Zanoni

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Georges Bach, Raffaele Baldassarre, Sergio Gutiérrez Prieto, Gesine Meissner, Ria Oomen-Ruijten, Evelyn Regner, Csaba Sógor, Emilie Turunen, Gabriele Zimmer

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Cornelia Ernst, Sylvie Guillaume, Phil Prendergast

(1)

Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (Eurofound).

(2)

2005 m. vasario 15 d. Komisijos rekomendacija 2005/162/EB dėl bendrovių, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus, direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių vaidmens ir dėl (stebėtojų) tarybos komitetų (OL L 52, 2005 2 25, p. 51).


Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (21.12.2011)

pateikta Teisės reikalų komitetui

dėl Europos įmonių valdymo sistemos

(2011/2181(INI))

Nuomonės referentė: Lena Kolarska-Bobińska

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina Komisijos žaliąją knygą, bet pabrėžia, kad turėtų būti nustatytos peržiūrėtos sistemos veiksmingos įgyvendinimo priemonės ir konkretūs įrankiai, taip pat vykdoma sustiprinta priežiūra nacionaliniu ir ES lygmeniu, siekiant išvengti rizikos, kad ją tik formaliai patvirtins valdybos; mano, kad taikant peržiūrėtą sistemą taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad valstybių narių įmonių teisė yra pagrįsta skirtingomis tradicijomis ir teisminiais principais, ir į šiuos skirtumus turėtų būti atsižvelgta rengiant minimalų ES įmonių valdymo modelį, pagal kurį, be kitų aspektų, būtų numatyta ilgesnė darbuotojų dalyvavimo įmonių valdybose perspektyva;

2.  mano, kad įgyvendinimo priemonės turėtų apimti:

· priemones, kuriomis didinama individualių valdybos narių ir įmonių atsakomybė, įskaitant galimas nacionalines sankcijų taikymo naudojant tokius būdus ir priemones, kurios atitinka skirtingas teismines tradicijas, sistemas;

· metinę įmonių valdybų pirmininkų konferenciją, kurioje teikiamos premijos už gerą valdymą,

· reikalavimą, kad valdybos nariai atitiktų oficialius tinkamumo pareigoms ir žinių reikalavimus ir kad valdybos laisvos darbo vietos būtų skelbiamos,

· priemones dėl visuomenės informavimo apie šešėlinės rinkos veiklą, interesų konfliktus ir kryžminės prekybos veiklą tarp pagrindinės įmonės ir jos filialų,

· metinę Komisijos „įvardijimo ir gėdijimo“ ataskaitą dėl netinkamo įmonių valdymo;

3.  nors pritaria savanoriškiems pramonės įmonių susitarimams dėl principo „laikykis taisyklių arba pasiaiškink“ ir skatina sudaryti daugiau tokių susitarimų ES lygmeniu, pripažįsta, kad vykstant finansinei krizei kyla klausimų dėl jų veiksmingumo; mano, kad Komisija turėtų atlikti „laikykis taisyklių arba pasiaiškink“ išlygų taikymo ir to, kiek tokios ar panašios išlygos turėtų būti įtraukos į bet kurią ES teisinę bazę savanorišku arba privalomu pagrindu, įvertinimą;

4.  prašo Komisijos ir valstybių narių nustatant įmonių valdymo priemones atsižvelgti į ES įmonių dydį ir apyvartą, kad nebūtų kenkiama efektyviam MVĮ valdymui;

5.  pabrėžia, kad labai svarbu, jog pagrindinio vykdomojo direktoriaus ir valdybos pirmininko funkcijos būtų apibrėžtos ir atskirtos, bent jau įmonėse, kuriose yra daugiau nei 50 darbuotojų ir kurių apyvarta viršija 1 mln. EUR;

6.  pritaria reikalavimui dėl visuomenės informavimo apie įvairovės politiką ir ragina imtis konkrečių priemonių siekiant padidinti moterų atstovavimą valdybose, idealiu atveju taikant privalomos teisinės galios neturinčias teisines priemones; taip pat pabrėžia, kad būtina imtis tinkamų priemonių, kaip antai vaiko priežiūros priemonės, siekiant paversti lyčių įvairovę realybe;

7.  nors pripažįsta, kad valdybos narių skyrimas priklauso metinio įmonės akcininkų susirinkimo kompetencijai, mano, kad reikėtų riboti valdybos narių vietų, kurias valdybos nariai tuo pačiu metu užima skirtingose įmonėse, skaičių ir kad palaipsniui reikėtų atsisakyti šešėlinių direktorių dalyvavimo;

8.  pritaria tam, kad iki valdybos perrinkimo turėtų būti parengtas vertinimo pranešimas dėl valdybos veiklos, kuris turėtų būti paskelbtas akcininkams;

9.  mano, kad įmonių valdymo srityje pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas rizikos valdymui, ir jį būtina įtraukti į pagrindines direktoriaus ir valdybos užduotis; mano, kad rizikos valdymas turėtų apimti ir su finansais nesusijusią riziką, pavyzdžiui, žalą aplinkai ir žmogaus teisių pažeidimus;

10. mano, kad valdybos turėtų imtis tinkamų priemonių, kuriomis būtų kovojama su trumpalaikių rezultatų siekimo įmonių valdymo srityje įsigalėjimu, ypač turint omenyje turto valdymo sutarčių rengimą;

11. labai pritaria Europos sistemai, kuri emitentams padėtų identifikuoti savo akcininkus, siekiant palengvinti dialogą dėl įmonių valdymo klausimų ir užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui, susijusiam su „tuščiu“ balsavimu (angl. empty voting); mano, kad akcininkai turi sugebėti imtis pagrindinio vaidmens įmonių valdymo srityje ir aktyviau prisidėti prie atsakingo įmonių valdymo užtikrinimo;

12. pritaria didesnės apsaugos smulkiesiems akcininkams taikymui, įskaitant priemones, skirtas išvengti piktnaudžiavimo ir orientuoti akcininkus į ilgalaikius bendrovės finansinius rezultatus.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

20.12.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

39

4

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jean-Pierre Audy, Ivo Belet, Bendt Bendtsen, Jan Březina, Maria Da Graça Carvalho, Giles Chichester, Pilar del Castillo Vera, Ioan Enciu, Vicky Ford, Adam Gierek, Fiona Hall, Jacky Hénin, Kent Johansson, Romana Jordan Cizelj, Krišjānis Kariņš, Philippe Lamberts, Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz, Jaroslav Paška, Anni Podimata, Miloslav Ransdorf, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Michèle Rivasi, Jens Rohde, Paul Rübig, Amalia Sartori, Salvador Sedó i Alabart, Francisco Sosa Wagner, Konrad Szymański, Michael Theurer, Britta Thomsen, Evžen Tošenovský, Ioannis A. Tsoukalas, Claude Turmes, Marita Ulvskog, Vladimir Urutchev, Kathleen Van Brempt, Alejo Vidal-Quadras

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Reinhard Bütikofer, António Fernando Correia De Campos, Francesco De Angelis, Andrzej Grzyb, Seán Kelly, Werner Langen, Vladimír Remek


Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (24.1.2012)

pateikta Teisės reikalų komitetui

dėl Europos įmonių valdymo sistemos

(2011/2181(INI))

Nuomonės referentė: Constance Le Grip

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  laikosi nuomonės, kad veiksmingas įmonių valdymas turėtų padėti skatinti tvarų vidaus rinkos augimą ir socialinę atsakomybę vienoje bendroje rinkoje ir būti orientuota į konkurencingumą ir į ilgalaikes investavimo strategijas;

2.  laikosi nuomonės, kad, kaip savo 2010 m. spalio 27 d. komunikate „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“(1) pabrėžia ir Komisija, Europos verslui itin svarbu parodyti kuo didesnę atsakomybę ne tik savo darbuotojams ir akcininkams, bet ir visai visuomenei;

3.  ragina verslo bendruomenę prisiimti bendrą atsakomybę ir labiau įsipareigoti skatinti tvarų vartojimą kaip sudedamąją įmonės strategijos dalį;

4.  ragina bendroves ir akcininkus didinti direktorių valdybų profesinę, socialinę ir kultūrinę įvairovę, siekiant paskatinti diskusijas ir naujų idėjų radimąsi; pabrėžia, kad įvairovė – naudinga priemonė siekiant, kad įmonių vadovai priimdami sprendimus atstovautų daugiau žmonių;

5.  pabrėžia, kad svarbu tinkamai įtraukti akcininkus, siekiant skatinti ilgalaikes investicijų strategijas ir išvengti netinkamo investicijų trumpalaikiškumo, kuris kartais kelia pavojų susijusių įmonių pastovumui, taigi ir mažiems akcininkams, darbuotojams ir vartotojams;

6.  rekomenduoja valstybėms narėms stebėti, ar įmonės savo akcininkams teikia deramas įmonių valdymo ataskaitas, kad būtų užtikrintas visas įmanomas skaidrumas ir akcininkai geriau žinotų apie įmonių valdymo praktiką – taip būtų padedama apsaugoti akcininkus ir piliečius nuo per didelio rizikavimo ir orientavimosi į trumpą laikotarpį;

7.  mano, kad svarbu didinti darbuotojų dalyvavimą priimant su įmonėmis susijusius sprendimus, pvz., skatinant darbuotojų tapimą akcininkais, kad būtų galima pagerinti motyvaciją ir sanglaudą įmonių viduje;

8.  tvirtai pabrėžia, kad bendrovių valdymo ir atlyginimų politika turi būti vykdoma tinkamai ir atsakingai ir kad ji turi atitikti galiojančiose Europos teisės aktų nuostatose numatytus moterų ir vyrų vienodo atlyginimo ir lygaus vertinimo principus; prašo Komisijos, kad ji pasiūlytų priemones, kuriomis būtų siekiama direktorių valdybose užtikrinti geresnę atstovavimo moterims pusiausvyrą, o iki 2020 m. būtų pasiekta, kad kiekvienos lyties atstovų valdybose būtų bent 40 proc.;

9.  siūlo į galimas geresnės atstovavimo moterims direktorių valdybose pusiausvyros priemones įtraukti reikalavimą direktorių skyrimo komitetams teikiant pasiūlymus nurodyti, kokių veiksmų jie ėmėsi šiam tikslui pasiekti, skatinant taikyti kolegų tarpusavio palyginimo sistemas valstybinių ir privačių įmonių direktorių valdybose, reikalavimą mokyti direktorių skyrimo komitetų narius, reikalavimą sudaryti kompetentingų moterų kandidačių sąrašus ir skatinti atvirus samdos procesus užuot rengus skaidraus pobūdžio susitikimus; ragina Komisiją iš į biržos sąrašus įtrauktų bendrovių reikalauti metinėje ataskaitoje aprašyti įvairovės, įskaitant lyčių įvairovę, politiką, šios politikos įgyvendinimo tikslus ir pažangą jų siekiant; pabrėžia, kad bendrovių valdymo ir atlygio politika turi atitikti ES direktyvomis nustatytą vienodo vyrų ir moterų statuso principą taip šį principą įtvirtinant;

10. pabrėžia, kad rengiant direktorių atlygio politiką turėtų būti stiprinamas akcininkų vaidmuo;

11. palankiai vertina Komisijos pastangas remti tarpvalstybinį akcininkų balsavimą, kaip priemonę panaikinti akcininkų bendradarbiavimo vidaus rinkoje kliūtis, jeigu tai daroma skaidriai ir saugiai;

12. teigiamai vertina Komisijos rekomendaciją, kad įmonės turėtų atskleisti atlygio politiką, akcininkų balsavimo dėl atlygio rezultatus ir sudaryti nepriklausomus atlygio komitetus;

13. prašo Komisijos pateikti proporcingus pasiūlymus visos Europos lygmeniu galiojančioms gairėms dėl metinėse įmonių ataskaitose akcininkams teikiamos informacijos pobūdžio; mano, kad ši informacija turi būti labai kokybiška ir išsami;

14. ragina Komisiją gero įmonių valdymo priemones pritaikyti prie MVĮ ypatumų ir poreikių, atsižvelgiant į ribotus MVĮ išteklius, ypač administravimo ir žmogiškųjų išteklių srityje.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.1.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

35

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pablo Arias Echeverría, Adam Bielan, Cristian Silviu Buşoi, Jorgo Chatzimarkakis, Sergio Gaetano Cofferati, Anna Maria Corazza Bildt, António Fernando Correia De Campos, Cornelis de Jong, Christian Engström, Evelyne Gebhardt, Louis Grech, Mikael Gustafsson, Małgorzata Handzlik, Iliana Ivanova, Sandra Kalniete, Eija-Riitta Korhola, Edvard Kožušník, Kurt Lechner, Toine Manders, Hans-Peter Mayer, Phil Prendergast, Mitro Repo, Heide Rühle, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Emilie Turunen, Bernadette Vergnaud, Barbara Weiler

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Simon Busuttil, Ashley Fox, Marielle Gallo, Ildikó Gáll-Pelcz, Anna Hedh, Konstantinos Poupakis, Olle Schmidt

(1)

COM(2010)0608.


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

1.3.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

14

9

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Raffaele Baldassarre, Luigi Berlinguer, Sebastian Valentin Bodu, Françoise Castex, Christian Engström, Marielle Gallo, Giuseppe Gargani, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Sajjad Karim, Klaus-Heiner Lehne, Antonio Masip Hidalgo, Jiří Maštálka, Alajos Mészáros, Bernhard Rapkay, Evelyn Regner, Alexandra Thein, Rainer Wieland, Cecilia Wikström, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Piotr Borys, Cristian Silviu Buşoi, Kurt Lechner, Eva Lichtenberger, Angelika Niebler, Dagmar Roth-Behrendt

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Oreste Rossi, Jacek Włosowicz

Atnaujinta: 2012 m. kovo 15 d.Teisinis pranešimas