Procedūra : 2011/2155(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0153/2012

Pateikti tekstai :

A7-0153/2012

Debatai :

PV 21/05/2012 - 14
CRE 21/05/2012 - 14

Balsavimas :

PV 22/05/2012 - 6.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2012)0211

PRANEŠIMAS     
PDF 184kDOC 127k
2012 m. gegužės 3 d.
PE 478.642v02-00 A7-0153/2012

dėl Vidaus rinkos rezultatų suvestinės

(2011/2155(INI))

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas

Pranešėjas: Simon Busuttil

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Vidaus rinkos rezultatų suvestinės

(2011/2155(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos paskelbtą 23-iąją vidaus rinkos rezultatų suvestinę (SEC(2011) 1128),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 24 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimas. 2011 m. metinis valdymo vertinimas“,

–   atsižvelgdamas į Komisijos paskelbtą 22-ąją vidaus rinkos rezultatų suvestinę (SEC(2011) 0372),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 24 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Veiksmingesnis problemų sprendimas bendrojoje rinkoje – geresnis SOLVIT galimybių išnaudojimas jo 10-ųjų metinių proga“,

–   atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 30 d. Europos Vadovų Tarybos narių pareiškimą „Augimui palankaus konsolidavimo ir darbo vietų kūrimui palankaus augimo link“, susijusį su bendrosios rinkos valdymu, ir įsipareigojimą valstybių narių jau priimtus susitarimus „greitai ir visapusiškai įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu“, siekiant užtikrinti visas bendrosios rinkos galimybes,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. SOLVIT tinklo raidos ir veiklos ataskaitą (SEC(2011) 0229),

–   atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 13 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ (SEC(2011) 0467),

–   atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 11 d. Komisijos komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas. Siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos. 50 pasiūlymų, kaip pagerinti bendrą darbą, verslą ir prekybą“ (COM(2010) 0608),

–   atsižvelgdamas į Krokuvos deklaraciją, patvirtintą per Bendrosios rinkos forumą,

–   atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Bendroji rinka žmonių akimis: trumpa gyventojų ir įmonių nuomonių ir 20 probleminių sričių apžvalga“ (SEC(2011) 1003),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ (COM(2011) 0206),

–   atsižvelgdamas į metinę „EU PILOT“ vertinimo ataskaitą (COM(2010) 0070),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 11 d. Komisijos komunikatą dėl Sutarties 260 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo (SEC(2010) 1371),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 29 d. Komisijos rekomendaciją dėl priemonių, skirtų bendrosios rinkos veikimui gerinti(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl vidaus rinkos rezultatų suvestinės(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo (SOLVIT)(4),

–   atsižvelgdamas į profesoriaus Mario Monti pranešimą „Nauja bendrosios rinkos strategija. Europos ekonomikos ir visuomenės naudai“,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 10 d. Tarybos (Konkurencingumas (vidaus rinka, pramonė, moksliniai tyrimai ir kosmosas)) išvadas dėl „Bendrosios rinkos akto“,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A7-0153/2012),

A. kadangi veikiančios vidaus rinkos svarba pabrėžta per pirmąjį Bendrosios rinkos forumą (2011 m. spalio 2–4 d., Krokuva, Lenkija) ir ypač Krokuvos deklaracijoje, taip pat 2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Bendrosios rinkos forumo rezultatų(5), kurioje bendroji rinka apibūdinama kaip galingiausia priemonė, kuri gali Europą grąžinti į tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo kelią;

B.  kadangi vidaus rinka negalės tinkamai veikti, kol su vidaus rinkos veikimu susijusios direktyvos nebus tinkamai perkeltos į nacionalinę teisę, taikomos ir užtikrintas jų vykdymas;

C. kadangi būtina, kad valstybės narės perkeltų vidaus rinkos teisės aktus į nacionalinę teisę ne tik laiku, bet ir tinkamai, ir kadangi vienos valstybės narės nesugebėjimas jų laikytis kenkia ne tik tos valstybės narės, bet ir visos Sąjungos ekonominiams interesams;

D. kadangi nepakanka tik laiku ir tinkamai ES direktyvas perkelti į nacionalinę teisę – labai svarbu ir tinkamai įgyvendinti ES teisę;

E.  kadangi Vidaus rinkos rezultatų suvestinės paskelbimas nuolat padeda gerinti bendrosios rinkos taisyklių perkėlimą į nacionalinę teisę, nes joje pateikiami objektyvūs ir esminiai šių taisyklių perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo valstybėse narėse duomenys; tačiau mano, kad kai kurios valstybės narės iki šiol ne visiškai įgyvendina uždavinius tinkamai ir laiku į nacionalinę teisę perkelti ES teisės aktus, todėl objektyvūs duomenys turėtų išlikti Vidaus rinkos rezultatų suvestinės pagrindas, vykdant sistemingą nepriklausomą stebėjimą; kadangi reikėtų taikyti geresnės kokybės metodą, kuriuo būtų siekiama vertinti ne tik skaičius, bet ir nustatyti šio trūkumo priežastis;

F.  kadangi, nors rengiant Vidaus rinkos rezultatų suvestinę ir vartotojų rinkų rezultatų suvestinę, kuriomis naudojamasi skirtinguose kontekstuose, taikomos skirtingos metodikos, kurių sritys ir rodikliai nevienodi, siekiama vieno bendro tikslo – pagerinti vidaus rinkos veikimą;

G. kadangi Malta pasiekė geriausių rezultatų laiku perkeldama ES direktyvas į nacionalinę teisę, o Belgija yra sąrašo pabaigoje, nes jau ir taip didelis į jos nacionalinę teisę neperkeltų teisės aktų skaičius dar išaugo;

H. kadangi tik Estija pasiekė gerų rezultatų visose vidaus rinkos būklės patikrinimo srityse;

I.   kadangi valstybių narių, kurių administracinės institucijos nedidelės, ištekliai, skirti perkelti sudėtingiems teisės aktų rinkiniams į nacionalinę teisę, yra nedideli, tačiau vis dėlto mažoms valstybėms narėms, pvz., Maltai, pavyko laikytis perkėlimo terminų;

J.   kadangi šiuo metu neperkeltų teisės aktų vidurkis yra 1,2 proc. ir jis viršija 1 proc. tikslinį rodiklį, dėl kurio 2007 m. susitarė valstybių ir vyriausybių vadovai, apgailestauja dėl stiprėjančios neperkeltų teisės aktų skaičiaus didėjimo tendencijos, ragina valstybes nares skirti daugiau išteklių siekiant kovoti su šia tendencija ir sykiu atkreipia dėmesį į tai, kad daug valstybių narių sumažino į nacionalinę teisę neperkeltų direktyvų skaičių;

K. kadangi 85 direktyvų tebėra neperkeltos į nacionalinę teisę bent vienoje valstybėje narėje (susiskaidymo koeficientas yra 6 proc.) ir todėl negali daryti visapusiško poveikio bendrajai rinkai;

L.  kadangi dvi direktyvas vėluojama perkelti į nacionalinę teisę daugiau kaip dvejus metus – tiesiogiai nesilaikoma 2007 m. valstybių ir vyriausybių vadovų nustatyto tikslo nė kiek nenukrypti;

M. kadangi netinkamai į nacionalinę teisę perkeltų direktyvų skaičius tebėra vidutiniškai 0,8 proc., nepaisant to, kad Komisija Bendrosios rinkos akte pabrėžė aiškios ir ryžtingos atitikties trūkumo politikos būtinybę;

N. kadangi per kelis paskutinius mėnesius net septynios valstybės narės dar labiau vėlavo perkelti ES direktyvas į nacionalinę teisę;

O. kadangi reikia tikslesnės informacijos dėl perkėlimo į nacionalinę teisę kokybės;

P.  kadangi užtikrinus geresnę teisės aktų projektų rengimo kokybę galėtų būti sumažintas ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę vėlavimas;

Q. kadangi Lisabonos sutartyje pirmą kartą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui numatyta galimybė nedelsiant skirti baudas, jei nepranešama apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones;

R.  kadangi Komisija, Europos Parlamentas, nacionaliniai parlamentai ir valstybių narių administracijos turi dėti daugiau pastangų siekdami apibrėžti piliečių teises, pranešti jiems apie jas ir užtikrinti jų įgyvendinimą – taip ir vidaus rinka galėtų veikti sklandžiau;

S.  kadangi, kai netinkamai taikomos vidaus rinkos taisyklės, veiksmingų žalos atlyginimo sistemų nebuvimas gali pakenkti piliečių teisių veiksmingumui, įpareigojant juos pradėti ilgus, lėtus teismo procesus siekiant apsiginti;

T.  kadangi valdžios institucijos, atsakingos už tinkamą vidaus rinkos taisyklių taikymą, netinkamo taisyklių taikymo atveju turi laisvai keistis geriausia patirtimi ir informacija su tomis institucijomis, kurios atsakingos už žalos atlyginimą;

U. kadangi SOLVIT tinklą 2002 m. sukūrė Komisija ir valstybės narės, siekdamos spręsti problemas, kurių kyla piliečiams ir įmonėms dėl netinkamo vidaus rinkos teisės aktų taikymo;

V. kadangi SOLVIT yra internetinis problemų sprendimo tinklas, kurio veikloje drauge dalyvauja ES valstybės narės (taip pat Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas), siekdamos spręsti piliečiams ir įmonėms dėl viešųjų institucijų netinkamai taikomų vidaus rinkos teisės aktų kylančias problemas ne teismo būdu;

W. kadangi SOLVIT yra sistema, kuria naudojantis galima sėkmingai apginti savo teises per vidutiniškai 10 savaičių, netaikant oficialių procedūrų, ir kadangi SOLVIT sėkmė sprendžiant vidaus rinkos problemas gali būti gerosios patirties pavyzdys teikiant ir kitas su vidaus rinka susijusias pagalbos paslaugas;

X. kadangi svarbu sustiprinti ir toliau plėtoti naudojimąsi SOLVIT ir tinklo pajėgumą visais nacionalinių administracijų lygmenimis, siekiant užtikrinti didžiausią jo veiksmingumą ir pasiekti geriausių rezultatų;

Y. kadangi SOLVIT turėtų prisidėti prie Komisijos teisinės veiklos vykdant pažeidimo tyrimo procedūras, atkreipdamas Komisijos dėmesį į konkrečius klausimus, susijusius su ES teisės aktų perkėlimu į nacionalinę teisę ir įgyvendinimu valstybėse narėse;

Z.  kadangi Komisija rengia naują strategiją, kaip sustiprinti SOLVIT;

Vidaus rinkos reguliavimo sistemos kūrimas

1.  palankiai vertina Vidaus rinkos rezultatų suvestinę ir SOLVIT kaip svarbias, nors ir skirtingo pobūdžio, priemones, padedančias stebėti ir nustatyti ES teisės nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo problemas, taip pat nustatyti spragas ir kliūtis bendrojoje rinkoje, siekiant skatinti veiksmus, kuriais būtų užtikrintas geresnis vidaus rinkos veikimas;

2.  patvirtina, kad laiku atliktas ir tinkamas vidaus rinkos teisės aktų įgyvendinimas ir perkėlimas į nacionalinę teisę yra būtina vidaus rinkos sėkmės sąlyga, o vidaus rinka yra svarbiausias didesnio konkurencingumo ir augimo veiksnys, visų pirma ekonomikos krizės laikotarpiu;

3.  palankiai vertina tai, kad Komisija sujungė Vidaus rinkos rezultatų suvestinę, Jūsų Europos, Jūsų Europos patarėjo, SOLVIT, Vidaus rinkos informacinės sistemos (angl. IMI) ir vieno langelio principu veikiančių centrų ataskaitas į vieną visaapimančią ataskaitą, t. y. metinį valdymo vertinimą, kuris padeda patogia forma visapusiškai įvertinti bendrosios rinkos veikimą;

4.  mano, kad nuolatinis ir dažnas valstybių narių padarytos pažangos stebėjimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių skatinant jas dėti daugiau pastangų; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Komisijos pareiškimą, kad atskira Vidaus rinkos rezultatų suvestinė ir toliau bus skelbiama kiekvienais metais apytikriai vasarą; vis dėlto susirūpinęs pažymi, kad atskiros ataskaitos dėl kiekvieno iš daugelio metinio valdymo vertinimo aspektų gali atitraukti dėmesį nuo visa apimančio požiūrio ir nukreipti Komisijos tarnybų pastangas ne į problemų, nurodytų metiniame valdymo vertinime, sprendimą, o į ataskaitų rengimą;

5.  ragina Tarybą įsipareigoti toliau mažinti į nacionalinę teisę neperkeltų teisės aktų skaičių, tačiau sykiu valstybėms narėms nustatyti realesnius perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo tikslus;

6.  ragina valstybes nares rimtai vertinti direktyvas, prie kurių rengimo jos pačios prisidėjo, ir iš tikrųjų vykdyti Europos Sąjungos Sutartyse joms nustatytus įpareigojimus;

7.  palankiai vertina tai, kad nustatyta didelė pažanga mažinant ilgai į nacionalinę teisę neperkeliamų direktyvų skaičių, ir ragina valstybes nares toliau dėti dideles pastangas šioje srityje;

8.  ragina Komisiją ir valstybes nares Vidaus rinkos patariamajame komitete apsvarstyti, kaip pagerinti Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą, kaip geriausia keistis gerąja patirtimi ir kaip išskirti sėkmingai veikiančias valstybėse narėse įdiegtas sistemas;

9.  ragina Komisiją klasifikuoti nepašalintus pažeidimus Vidaus rinkos rezultatų suvestinėje į lengvai pašalinamus pažeidimus ir tuos, dėl kurių kyla atviri Komisijos ir valstybių narių nesutarimai; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų nustatyti šių nesutarimų pagrindui ir vėliau jiems šalinti; ragina Komisiją, visų pirma ginčytinais atvejais, siūlyti ES teisės aktų pakeitimus, jei tikslinga, kad būtų išpręsti ginčytini interpretacijos klausimai;

10. atkreipia dėmesį į Komisijos sėkmę vykdant projektą „EU PILOT“; vis dėlto įspėja, kad, nors tai galbūt lemia mažesnį pažeidimo bylų skaičių, Komisijai gali tekti vykdyti oficialias sudėtingiausių atvejų tyrimo procedūras, o tai taip pat gali būti ilgesnės pažeidimo bylų nagrinėjimo trukmės priežastis; baiminasi, kad tai paskatins ilgesnius vilkinimus šalinant vidaus rinkos spragas;

11. atkreipia dėmesį į tai, kad beveik 50 proc. nagrinėjamų vidaus rinkos teisės aktų pažeidimo bylų susijusios su mokesčių ir aplinkos sritimis; ragina valstybes nares skirti ypatingą dėmesį tam, kad šių dviejų sričių ES taisyklės būtų sėkmingiau ir tinkamu laiku perkeltos į nacionalinę teisę ir įgyvendintos;

12. ragina Komisiją užtikrinti, kad dėl ES teisės aktų pažeidimų būtų nedelsiant pradėtos pažeidimų tyrimo procedūros;

13. ragina Komisiją geriau pasinaudoti SOLVIT, kaip pirmąją vieta, kurioje galima pakviesti teikti skundus dėl netinkamo ES teisės aktų taikymo tarpvalstybiniame kontekste; be to, ragina Komisiją užtikrinti, kad bylų, kurių negalima išspręsti padedant SOLVIT, atvejais būtų imtasi tinkamų tolesnių priemonių;

14 ragina Komisiją teikti paramą valstybėms narėms perkeliant ES teisės aktus į nacionalinę teisę, t. y. sukurti naujas priemones, pvz., ES teisės aktų perkėlimo gaires bei perkėlimo pagalbos tarnybą;

15. pažymi, kad vidutinė pažeidimų tyrimo procedūros trukmė yra pernelyg ilga, ir ragina Komisiją imtis veiksmingų veiksmų siekiant sutrumpinti šią trukmę; ragina Komisiją pranešti Parlamentui apie tokius veiksmus;

16. ragina Komisiją ištirti naujus būdus, kaip užtikrinti, kad valstybės narės laiku ir visapusiškai taikytų Teisingumo Teismo sprendimus ir procedūras;

17. ragina Komisiją papildyti Vidaus rinkos rezultatų suvestinę naujais papildomais kriterijais, nemažinant jos suprantamumo, kad būtų galima stebėti, ar tinkamai įgyvendinami dabartiniai teisės aktai;

18. ragina Komisiją Vidaus rinkos rezultatų suvestinėje pateikti pažeidimo tyrimo procedūrų pasiskirstymo tarp sektorių pokyčių duomenis, palyginti su ankstesne suvestine, ir pasiūlyti atlikti svarbiausių pokyčių, atsižvelgiant į pradėtų procedūrų skaičių, priežasčių vertinimą;

19. ragina valstybes nares atnaujinti pastangas pagerinti savo tikslų įgyvendinimą; patvirtina, kad vidaus rinkos kūrimo užbaigimas ir geresnis bei laiku atliekamas esamų ir naujų teisės aktų perkėlimas į nacionalinę teisę yra veiksmingas kovos su ekonomikos krize būdas;

20. pabrėžia, jog valstybės narės ir toliau turėtų mažinti perkėlimo vėlavimą, kad būtų pasiektas 1 proc. tikslinis rodiklis; pažymi, kad ypatingą dėmesį ir pirmenybę reikėtų teikti direktyvų, kurių perkėlimo į nacionalinę teisę terminas baigėsi daugiau kaip prieš metus, perkėlimui, nes taip būtų labai sumažintas perkėlimo vėlavimas;

21. ragina Komisiją pranešti Parlamentui apie Lisabonos sutarties 260 straipsnio 3 dalies taikymą dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismui suteiktos galimybės nedelsiant skirti baudas pirmąja instancija bylose, kuriose nustatoma, kad valstybės narės neįvykdė savo įsipareigojimo perkelti ES teisės aktus į nacionalinę teisę;

22. ragina Komisiją pateikti Europos Parlamentui pateiktų peticijų dėl bendrosios rinkos problemų išvadų vertinimus ir juos įtraukti į metinį valdymo vertinimą; pabrėžia, kad peticijų procesui reikia skirti daugiau dėmesio, siekiant ES teisėkūros procesą patobulinti ir priartinti prie piliečių;

23. pažymi, kad, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Parlamentui suteikti didesni įgaliojimai susisteminti ir persvarstyti ES teisės aktus; ragina rezultatų suvestinės išvadas įtraukti į struktūrinį Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų dialogą;

24. ragina Komisiją užtikrinti, kad atitikties lentelės būtų skelbiamos viešai, taip pat primygtinai reikalauti, kad valstybės narės oficialiai sutiktų sumažinti kiekybinius tikslinius rodiklius, ribojančius į nacionalinę teisę neperkeltų teisės aktų skaičių ir nacionalinių teisės aktų atitikties trūkumą iki 0,5 proc. neperkeltų teisės aktų ir 0,5 proc. neatitinkančių teisės aktų atitinkamai, ir užtikrinti veiksmingesnį pažeidimo tyrimo procedūrų taikymą, pasitelkiant kiekybinius tikslinius rodiklius, susijusius su procedūros etapais, nes, kaip Komisija nurodė Bendrosios rinkos akte, jie yra būtini siekiant nuodugniai ir visapusiškai įgyvendinti bendrosios rinkos teisės aktus;

25. ragina valstybes nares nuolat teikti tinkamas atitikties lenteles, kuriose būtų nurodoma, kaip vidaus rinkos direktyvos perkeltos į nacionalinės teisės aktus;

26. ragina Komisiją imtis priemonių, kurios padėtų pagerinti ES teisės aktų rengimo kokybę; palankiai vertina pastangas, skirtas užtikrinti geresnei ir pažangesnei teisėkūrai, ir ragina visas tris teisėkūros procese dalyvaujančias institucijas nuolat stengtis gerinti teisės aktų, kuriuos jos kartu leidžia, kokybę;

Vidaus rinkos kūrimas įmonėms ir piliečiams

27. ragina Komisiją rasti būdų sustiprinti priemonių, pvz., SOLVIT, Jūsų Europos patarėjo, Europos įmonių tinklo, Europos vartotojų centrų, Europos užimtumo tarnybų, Vidaus rinkos informacinės sistemos, informacinio tinklo „Europe Direct“ ir vieno langelio principu veikiančių informacinių centrų koordinavimą, siekiant išvengti pastangų ir išteklių dubliavimo ir taip pasiekti veiksmingesnio valdymo;

28. ragina Komisiją pasiūlyti būdų, kaip geriau integruoti atitinkamas priemones, pvz., SOLVIT, į Europos Parlamento peticijų nagrinėjimo procesą;

29. pabrėžia, kad ilgų metų patirtis rodo, jog SOLVIT tinklas – paprasta, greita ir taupi piliečių ir verslo problemų, iškylančių netinkamo bendrosios rinkos taisyklių taikymo atvejais, sprendimo priemonė; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad SOLVIT tinklas vis dar yra labai suskaidytas ir nepakankamai naudojamas; primygtinai ragina Komisiją skirti daugiau pastangų SOLVIT tinklo darbuotojų mokymams, švietimui ir jų keitimuisi geriausia patirtimi;

30. ragina valstybes nares užtikrinti, kad SOLVIT centrai būtų tinkamai aprūpinti darbuotojais ir kad visais atvejais būtų užtikrinamas reikiamas nacionalinių administracijų, taip pat įvairių Europos Komisijos tarnybų veiklos koordinavimas ir jų tarpusavio bendravimas, siekiant užtikrinti, kad sprendimai būtų įgyvendinami; ragina Komisiją, vadovaujantis pasiūlymais, pateiktais Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl veiksmingo problemų bendrojoje rinkoje sprendimo priemonių stiprinimo, atnaujinti 2001 m. Komisijos rekomendaciją dėl SOLVIT – vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo naudojimo principų;

31. pažymi, kad sudėtingos socialinės apsaugos procedūros yra viena iš pagrindinių piliečiams rūpestį keliančių problemų, varžančių darbuotojų judumą Europoje; ragina skirti SOLVIT daugiau išteklių, kurie būtų naudojami su socialinės apsaugos klausimais susijusiems atvejams nagrinėti;

32. pabrėžia, kad svarbu įtraukti į SOLVIT sistemą asocijuotus partnerius, ypač siekiant palengvinti SOLVIT centrams tenkančią naštą; pabrėžia, kad patirtis rodo, jog bendradarbiavimas su asocijuotais partneriais, yra veiksmingas, be kita ko, dėl to, kad jie palaiko tiesioginį ryšį su piliečiais ir įmonėmis; todėl ragina Komisija užtikrinti, kad būtų sudaromos visapusiškos galimybės asocijuotiems partneriams dalyvauti SOLVIT;

33. ragina Komisiją ir toliau dėti pastangas, kad piliečiams ir įmonėms būtų pateiktas integruotas virtualių informacijos ir pagalbos paslaugų paketas, ypač toliau plėtojant portalą „Jūsų Europa“, kaip vieno langelio principu veikiančią interneto svetainę, kurioje būtų galima susipažinti su visa informacija ir pagalbos priemonėmis; vis dėlto atkreipia dėmesį į tiesioginio žmonių ryšio svarbą ir todėl siūlo, kad šias pastangos papildytų vieno langelio principu veikiantis informacinis centras piliečiams ir vartotojams, pasitelkiant Komisijos atstovybes kiekvienoje valstybėje narėje; mano, kad ryšių palaikymo pareigūnai iš SOLVIT, Jūsų Europos patarėjo, Europos verslo ir inovacijų tinklo, Europos vartotojų centrų ir Europos užimtumo tarnybų kartu su atstovybėmis pasiektų šį tikslą ir taip koordinavimas ir sanglauda būtų geresni;

34. ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų propaguoti portalą „Jūsų Europa“ nacionalinėse administracinėse institucijose ir plėtoti portalo „Jūsų Europa“ ir nacionalinių administracinių institucijų interneto svetainių bendradarbiavimą;

35. ragina Komisiją skatinti valstybes nares toliau stiprinti vieno langelio principu veikiančius informacinius centrus ir aiškiu bei praktišku būdu teikti piliečiams informaciją, užtikrinant atitinkamą sąveiką informacijos teikimo Europos lygmeniu srityje ir visapusiškai pasinaudojant jos teikiamomis galimybėmis, pvz., Jūsų Europos patarėju;

36. ragina Komisiją pranešti apie galimybę kiekvienoje valstybėje narėje paskirti Komisijos darbuotojus, kurie dirbtų vieno langelio principu veikiančiuose informaciniuose centruose; mano, kad tai padėtų išspręsti SOLVIT nustatytas aprūpinimo darbuotojais problemas įvairiose nacionalinėse viešosiose administracinėse institucijose; ragina Komisiją apsvarstyti galimybes suteikti SOLVIT konkretų teisinį pagrindą;

37. ragina Komisiją užtikrinti, kad visose valstybėse narėse e. valdžios portaluose būtų sukurti vieno langelio principu veikiantys interneto informaciniai centrai priimančiosios šalies valstybine kalba ir anglų kalba; pažymi, kad vieno langelio principu veikiantys informaciniai centrai – itin svarbi priemonė įgyvendinant Paslaugų direktyvą; apgailestauja, kad tik trečdalyje veikiančių interneto e. valdžios portalų suteikiama prieiga prie internetinių elektroninių procedūrų; ragina valstybes nares. siekiant palengvinti tarpvalstybinį verslą Europoje, internetu teikti vartotojams suprantamą informaciją keliomis ES kalbomis dėl paslaugų teikimą reglamentuojančių taisyklių ir administracinių procedūrų;

38. ragina SOLVIT, Jūsų Europos patarėją, Europos įmonių tinklą, Europos vartotojų centrus ir Europos užimtumo tarnybą atkreipti dėmesį į pagrindines piliečių ir įmonių problemas, kaip numatyta Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Bendroji rinka žmonių akimis: trumpa gyventojų ir įmonių nuomonių ir 20 probleminių sričių apžvalga“, ir atitinkamai nustatyti savo darbo prioritetus;

39. ragina Komisiją apsvarstyti galimybę į metinę valdymo vertinimo ataskaitą įtraukti Eurobarometro apklausų išvadas, kurios būtų jos atlikto vertinimo, siekiant geriau informuoti sprendimų priėmėjus, dalis;

40. atkreipia dėmesį į neseniai Komisijos paskelbtus dokumentus dėl „20 pagrindinių problemų“, kurių pagrindas – 2010 m. gegužės 20 d. rezoliucija(6) ir kuriuose pabrėžiamos informacijos, teisėkūros ir įgyvendinimo spragos, kurių vis dar esama bendrojoje rinkoje, taip pat vartotojų ir įmonių žinių apie savo teises ir prievoles trūkumas, dėl kurio jie negali pasinaudoti bendrosios rinkos privalumais; todėl įsipareigoja pats ir ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti bendravimą su piliečiais teisių, kurias jie gauna bendrojoje rinkoje, klausimais;

41. ragina Komisiją pranešti apie pagrindines vidaus rinkos kliūtis, su kuriomis susiduria neįgalūs piliečiai ir vartotojai, ir pasirūpinti, kad būtų dedamos konkrečios pastangos pašalinti tokias kliūtis;

42. rekomenduoja toliau koordinuoti SOLVIT ir „EU PILOT“, siekiant geresnio gerosios patirties koordinavimo ir keitimosi ja;

43. pažymi, kad pirmasis Bendrosios rinkos forumas veikia sėkmingai ir sudaro galimybę apžvelgti pažangą bendrojoje rinkoje ir padėti piliečiams ir verslininkams susipažinti su savo teisėmis ir pareigomis bendrojoje rinkoje; palankiai vertina šią veiklą kaip galimybę dar labiau atkreipti dėmesį į esamas kliūtis tinkamam bendrosios rinkos veikimui; pakartoja, kaip svarbu Komisijai ir valstybėms narėms imtis veiksmų siekiant pašalinti šias kliūtis ir daugiausia dėmesio skirti piliečių ir įmonių patiriamoms problemoms; ragina Komisiją ir valstybes nares išlaikyti šį tempą ir toliau įtraukti suinteresuotuosius subjektus ir suteikti jiems galių, reguliariai rengiant Bendrosios rinkos forumus ir papildomus dažnus vizitus, kurių tikslas būtų įvertinti ir skatinti bendrąją rinką atskirose valstybėse narėse;

44. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL L 176, 2009 7 7, p. 17.

(2)

Priimti tekstai, P7_TA(2010)0186.

(3)

Priimti tekstai, P7_TA(2010)0051.

(4)

Priimti tekstai, P7_TA(2010)0047.

(5)

Priimti tekstai, P7_TA(2011)0543.

(6)

P7_TA(2010)0186 (Louiso Grecho pranešimas).


AIŠKINAMOJI DALIS

Įvadas

Europos Sąjunga šiuo metu išgyvena pačią didžiausią ekonomikos krizę nuo pat jos įkūrimo. Ši krizė kelia grėsmę Europos ekonomikos pagrindui. Vidaus rinka yra geriausia priemonė, kurią turime, siekiant atkurti valstybių narių ekonomikos augimą.

Mes šiuo metu susiduriame su labai svarbiu istoriniu bendrosios rinkos etapu. 2011 m. buvo priimtas Bendrosios rinkos aktas ir Krokuvoje surengtas Bendrosios rinkos forumas, kuriame Europos institucijos, valstybės narės ir pagrindiniai suinteresuotieji subjektai patvirtino savo įsipareigojimą siekti geriau veikiančios vidaus rinka. 2012 m. bus 20-osios bendrosios rinkos metinės. Pasinaudokime tuo kaip galimybe kartu pasitarti ir įveikti kliūtis, kurios neleidžia mums visiškai išnaudoti Europos vidaus rinkos potencialo. Piliečiai ir įmonės yra galutiniai gerai ir visiškai veikiančios bendrosios rinkos naudos gavėjai. Ir mūsų, kaip teisės aktų leidėjų, pareiga yra kurti šią rinką jų naudai.

Sukurtos kelios priemonės siekiant toliau skatinti bendrosios rinkos kūrimo užbaigimą ir įvertinti atskirų valstybių narių indėlį siekiant šio tikslo. Vidaus rinkos rezultatų suvestinė yra viena iš tokių priemonių, kuri skatina valstybes nares gerinti vidaus rinkos direktyvų perkėlimo kokybę ir atlikti jį labiau laiku. Naujausioje Vidaus rinkos rezultatų suvestinėje Europos Komisija pabrėžia, kad Malta pasiekė geriausių rezultatų, susijusių su bendrosios rinkos direktyvų perkėlimu laiku, o Čekija, nors ir rodydama nuolatinę pažangą, yra sąrašo pabaigoje.

Bendrosios rinkos piliečiams ir įmonėms kūrimas neapsiriboja vien gerų teisės aktų rengimu. Jis taip pat reiškia atitinkamą įgyvendinimą ir įvairių nacionalinių administracijų tarpvalstybinę sąveiką. Be tokio įgyvendinimo įmonės ir piliečiai negali naudotis bendrosios rinkos pranašumais. Šiuo atžvilgiu Komisijos SOLVIT tinklas laiku teikia piliečiams ir įmonėms veiksmingą problemų, kurių kyla dėl netinkamo bendrosios rinkos taisyklių taikymo, sprendimo būdą.

Nuo 2012 m. Europos Komisija sujungs Vidaus rinkos rezultatų suvestinę su SOLVIT metine ataskaita, siekiant pateikti išsamesnę Europos Sąjungos pažangos užbaigiant kurti bendrąją rinką apžvalgą. Dėl to šiame pranešime pateikta pranešėjo nuomonė dėl abiejų šių priemonių.

Pranešėjas palaiko Europos Komisijos pastangas šioje srityje, tačiau taip pat reikalauja daugiau ryžto užtikrinant ES teisės aktų įgyvendinimą ir aiškesnių ataskaitų dėl vykdomų pažeidimo tyrimo procedūrų teikimo. Be to, iš nacionalinių institucijų ir administracijų reikalaujama didesnio įsipareigojimo užtikrinti tinkamą ir laiku atliekamą vidaus rinkos direktyvų perkėlimą ir įgyvendinimą.

Vidaus rinkos reguliavimo sistemos kūrimas

Pranešėjas pasisako už griežtesnius, nors ir realesnius, perkėlimo ir įgyvendinimo tikslus. Iš naujausių Vidaus rinkos rezultatų suvestinės rezultatų matyti, kad valstybės narės vis dažniau jų neįgyvendina.

Anksčiau matėme teigiamų tendencijų, kurios, deja, neatspindėtos naujausioje Vidaus rinkos rezultatų suvestinėje. Todėl būtina toliau stengtis pasiekti ir pranokti plačių užmojų tikslus: mažiausio neperkeltų teisės aktų skaičiaus, trumpiausio vėlavimo perkelti teisės aktus ir aukščiausios jų perkėlimo kokybės. Tai buvo pasiekta praeityje ir tą galima pasiekti ateityje. Tačiau norėdamos tai pasiekti valstybės narės negali savo prioritetų sąrašuose nustumti vidaus rinkos žemiau. Sunkmetis turėtų būti signalas valstybėms narėms laikyti vidaus rinką svarbesne ir nesinaudoti sunkmečiu kaip dingstimi išsižadėti savo įsipareigojimų, susijusių su visiškai veikiančia vidaus rinka.

Pranešėjas mano, kad visos Komisijos turimos priemonės, skirtos laiku atliekamam ir aukštos kokybės perkėlimui skatinti, turi būti naudojamos kartu su pažeidimų tyrimo procedūromis. Pranešėjas palankiai vertina Komisijos pastangas siekiant visapusiškesnio požiūrio šiuo klausimu.

Vidaus rinkos kūrimas įmonėms ir piliečiams

Komisija taip pat dėjo daug pastangų siekdama teikti greitus ir veiksmingus informacijos portalus ir problemų sprendimo mechanizmus siekiant užtikrinti, kad piliečiai ir įmonės būtų gerai pasirengę pasinaudoti bendrosios rinkos teikiama nauda ir įveikti kliūtis, kaip antai netinkamą Europos Sąjungos teisės aktų taikymą.

SOLVIT, Jūsų Europos patarėjas, Europos verslo ir inovacijų tinklas, Europos vartotojų centrai ir Europos užimtumo tarnyba yra kelios susijusios priemonės.

Nors reikia pabrėžti šių mechanizmų svarbą, daugelis jų dažnai veikia lygiagrečiai, todėl dubliuojamos pastangos ir nepakankamai koordinuojama veikla. Be to, piliečių ir įmonių požiūriu, skirtingų ir sutampančių priemonių gausa sukelia sunkumų nustatyti tinkamą konkrečiai problemai skirtą priemonę. Tai, kad dauguma SOLVIT gautų prašymų laikomi viršijančiais jo įgaliojimus, rodo, koks svarbus šis klausimas. Pranešėjas ragina Komisiją koordinuoti visas šias iniciatyvas remiantis vartotojų požiūriu: per piliečiams skirtą bendrą veikiantį informacijos centrą.

Valstybės narės taip pat raginamos užtikrinti, kad SOLVIT centrai turėtų išteklių, būtinų tinkamam veikimui. Darbuotojų trūkumas yra problema jau daugelį metų; nors valstybių narių pastangos neseniai padėjo pagerinti padėtį, ypač svarbu SOLVIT suteikti tinkamą struktūrą ir pakankamai darbuotojų, kad būtų galima laikytis byloms spręsti numatyto termino. Taip bus užtikrinta, kad piliečių ir įmonių problemos būtų išspręstos veiksmingai ir tinkamai.

Komisija netrukus aptars galimybę suteikti SOLVIT teisinį pagrindą. Pranešėjas palaiko mintį, kad sukūrus konkretų SOLVIT teisinį pagrindą šiai programai turėtų būti užtikrintas tinkamas išteklių paskirstymas ir bus lengviau atlikti jos užduotis. Tai neabejotinai naudinga piliečiams ir įmonėms.

Vis dėlto pranešėjas įspėja dėl perdėto įforminimo, kurį tam tikrose valstybėse narėse gali sukelti SOLVIT teisinis pagrindas. Pranešėjas taip pat susirūpinęs dėl galimų subsidiarumo problemų, susijusių su šia priemone, ir ragina Komisiją skirti ypatingą dėmesį subsidiarumo principo laikymuisi.


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

26.4.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

31

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Adam Bielan, Sergio Gaetano Cofferati, Lara Comi, Anna Maria Corazza Bildt, António Fernando Correia de Campos, Cornelis de Jong, Vicente Miguel Garcés Ramón, Evelyne Gebhardt, Małgorzata Handzlik, Sandra Kalniete, Toine Manders, Mitro Repo, Zuzana Roithová, Heide Rühle, Christel Schaldemose, Catherine Stihler, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Barbara Weiler

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Raffaele Baldassarre, Simon Busuttil, Frank Engel, Ildikó Gáll-Pelcz, María Irigoyen Pérez, Morten Løkkegaard, Emma McClarkin, Sylvana Rapti, Olle Schmidt, Laurence J.A.J. Stassen, Ivo Strejček, Kyriacos Triantaphyllides, Anja Weisgerber

Atnaujinta: 2012 m. gegužės 10 d.Teisinis pranešimas