PRANEŠIMAS dėl lyčių stereotipų panaikinimo ES

6.12.2012 - (2012/2116(INI))

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas
Pranešėja: Kartika Tamara Liotard

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl lyčių stereotipų panaikinimo ES

(2012/2116(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, 1995 m. rugsėjo 15 d. priimtas Ketvirtojoje pasaulinėje konferencijoje moterų klausimais, taip pat į savo 2000 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl tolesnių priemonių, susijusių su Pekino veiksmų platforma[1], į 2005 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų po Ketvirtosios pasaulinės konferencijos moterų klausimais – veiksmų platforma (Pekinas + 10)[2] ir į 2010 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Pekino veiksmų platforma (Pekinas + 15)[3],

–   atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, kuriame ypatingas dėmesys atkreipiamas į valstybėms narėms bendras vertybes, pvz., į pliuralizmą, nediskriminavimą, toleranciją, teisingumą, solidarumą, taip pat į lyčių lygybę,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 19 straipsnį, kuriame minima kova su diskriminacija lyties pagrindu,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija)[4] ir į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo[5],

–   atsižvelgdamas į 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/73/EB, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu[6],

–   atsižvelgdamas į 1998 m. gruodžio 2 d. vykusio Tarybos posėdžio išvadas, kuriose pažymėta, kad į metinį Pekino veiksmų platformos įgyvendinimo vertinimą bus įtraukti kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai ir palyginimo kriterijai,

–   atsižvelgdamas į bendrą ES ministrų, atsakingų už lyčių lygybės klausimus, pareiškimą, kuris 2005 m. vasario 4 d. paskelbtas atsižvelgiant į Pekino veiksmų platformos dešimtmečio peržiūrą ir kuriame ministrai, inter alia, dar kartą pareiškė, kad tvirtai remia visapusišką ir veiksmingą Pekino deklaracijos nuostatų ir veiksmų platformos įgyvendinimą ir yra įsipareigoję jį atlikti,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 2 ir 3 d. vykusių Tarybos posėdžių išvadas, kuriose valstybės narės ir Komisija raginamos stiprinti institucines lyčių lygybės skatinimo priemones ir sukurti Pekino veiksmų platformos įgyvendinimo vertinimo sistemą siekiant vystyti nuoseklesnę ir sistemingesnę pažangos stebėseną,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Europos lyčių lygybės paktą (2011–2020 m.)[7],

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2012 m. rugsėjo 21 d. pateiktą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategiją“ ir į kartu pateiktą tarnybų darbinį dokumentą dėl šios strategijos įgyvendinimo veiksmų (COM(2010) 0491, SEC(2010) 1080),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 3 d. rezoliuciją dėl rinkodaros ir reklamos įtakos moterų ir vyrų lygybei[8],

–   atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje[9],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A7–0401/2012),

A. kadangi SESV 8 straipsnyje nurodyta, kad vykdydama bet kokią veiklą Sąjunga siekia šalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir skatinti jų lygybę;

B.  kadangi, nors daugelyje valstybių narių padaryta tam tikra pažanga, nemažai daliai moterų toliau tenka neproporcingai didelė dalis naštos auginant vaikus ir rūpinantis kitais išlaikytiniais; kadangi stereotipų gajumas trukdo moterims ir vyrams dalintis šeimos ir buities pareigomis ir kadangi tai kliūtis lygybei darbo rinkoje užtikrinti;

C. kadangi su stereotipais tebesusiduriama visais visuomenės lygmenimis ir visose amžiaus grupėse ir jie daro įtaką tam, kaip mes vieni kitus suvokiame vadovaudamiesi pernelyg supaprastintomis prielaidomis, grindžiamomis visuomenės sukonstruotomis normomis, praktika ir įsitikinimais, kurie dažnai būna kultūriniai, pagrįsti religinėmis nuostatomis ir jų skatinami, ir tai atspindi pamatinį jėgos santykį;

D. kadangi turėtų būti užkirstas kelias visų tiesioginių ir netiesioginių formų diskriminacijai dėl lyties siekiant užtikrinti moterims teisę į vienodą požiūrį ir pakeisti kultūrinį suvokimą, kad moterys daugeliu atžvilgių pasyvios ar menkesnės būtybės negu vyrai;

E.  kadangi tradiciniai lyčių vaidmenys ir stereotipai toliau daro stiprią įtaką moterų ir vyrų vaidmenų paskirstymui namie, darbe ir visuomenėje apskritai, kai moteris vaizduojama kaip namų židinio kurstytoja ir vaikų prižiūrėtoja, o vyrai – kaip maitintojai ir gynėjai; kadangi esama tendencijos, kad lyčių stereotipai įamžina paveldėtų barjerų, su kuriomis susiduriama siekiant lyčių lygybės, status quo ir riboja moterų galimybes rinktis darbą ir asmeniškai tobulėti, trukdo joms įgyvendinti visą savo, kaip asmenybės ir ekonominio subjekto, potencialą ir todėl tai didelė kliūtis lyčių lygybei užtikrinti;

F.  kadangi lyčių vaidmenys formuojami ir priskiriami naudojantis įvairia socialine – pirmiausia žiniasklaidos ir švietimo – įtaka ir šie vaidmenys formuojami vaikystės ir paauglystės socializacijos etapais, todėl įtaka žmonėms daroma visą jų gyvenimą;

G. kadangi kaimo vietovėse gyvenančios moterys patiria dar didesnę diskriminaciją ir dar dažniau susiduria su lyčių stereotipais negu miestietės ir kaimo vietovėse gyvenančių moterų užimtumo lygis gerokai mažesnis negu miestuose gyvenančių moterų;

H. kadangi lyčių stereotipai dažnai susiję su kitais stereotipais, pvz., su stereotipais, dėl kurių diskriminuojama amžiaus, migranto statuso, lytinės orientacijos, negalios ir kt. pagrindais, ir todėl jie kur kas labiau veikia mišrios tapatybės moteris;

I.   kadangi smurtas prieš moteris yra žmogaus teisių pažeidimas, neigiamai veikiantis visus socialinius, kultūrinius ir ekonominius sluoksnius;

Žiniasklaida ir kultūra

J.   kadangi su diskriminacija dėl lyties toliau dažnai susiduriama žiniasklaidoje, komunikacijoje ir reklamoje ir taip lyčių stereotipai dar lengviau plinta, ypač vaizduojant moterį kaip sekso objektą siekiant skatinti pardavimą; kadangi, pvz., 27 proc. reklamose rodomų moterų yra darbuotojos arba specialistės, tačiau 60 proc. iš jų vaizduojamos atliekančios namų ruošos darbus arba prižiūrinčios vaikus; kadangi, nežiūrint į tai, reklama ir žiniasklaida taip pat gali būti galingas katalizatorius kovojant su stereotipais ir su lytimi susijusiais išankstiniais nusistatymais;

K. kadangi alkoholio pramonė, daug investuojanti į savo produktų rinkodarą, labai prisideda prie lyčių stereotipų gajumo, taip pat prie mergaičių ir moterų seksualizacijos;

L.  kadangi labai ankstyvo amžiaus vaikai susiduria su lyčių stereotipais stebėdami pavyzdžius, kurie skatinami televizijos serialuose ir programose, diskusijose, žaidimuose, videožaidimuose ir reklamose, sužino apie juos iš mokomosios medžiagos arba švietimo programų ir matydami, kokiu požiūriu vadovaujamasi mokykloje, šeimoje ir visuomenėje – tai daro įtaką jų suvokimui, kaip turėtų elgtis vyrai ir moterys, ir tai paveikia jų likusį gyvenimą bei ateities siekius;

M. kadangi dėl to, kaip kuriamas mergaičių įvaizdis viešojoje erdvėje, visuomenė jas mažiau gerbia ir taip skatinamas smurtas prieš mergaites; kadangi, nors žiniasklaida gali atlikti teigiamą šviečiamąjį vaidmenį, joje – įskaitant reklamas ir vaikams skirtas programas – plačiai paplitęs vaikiškos mergaitės stereotipas ir dėl to dažnai susiduriama su tradicinio požiūrio ir elgesio stiprėjimo tendencija;

N. kadangi vis dažniau pastebima tendencija – iš dalies komerciniais tikslais – rodyti provokuojamai apsirengusias moteris gundomomis pozomis televizijos programose, kompiuteriniuose žaidimuose ir muzikiniuose vaizdo klipuose ir taip toliau prisidedama prie lyčių stereotipų stiprinimo; kadangi jaunimui skirtų dainų tekstų turinys seksualiniu požiūriu dviprasmiškas ir taip dažnai skatinamas smurtas prieš moteris ir mergaites;

O. kadangi merginas ir vaikinus labiausiai veikia naujas pornografijos kultūrinis statusas; kadangi vadinamasis pornografijos integravimas, t. y. šiuo metu vykstantis kultūrinis procesas, kurio metu pornografija prasprūsta į mūsų kasdienį gyvenimą kaip visuomet visuotinai priimtinas, dažnai idealizuojamas kultūros aspektas, itin aiškiai atsiskleidžia jaunimo kultūroje – nuo paaugliams skirtų televizijos laidų ir gyvenimo būdo žurnalų iki jaunimui skirtų muzikos vaizdo klipų ir reklamų;

Švietimas ir mokymas

P.  kadangi seksistiniai stereotipai perteikiami ir mokytojų (noromis arba ne), ir mokytojų gaunamoje pagalbinėje mokomojoje medžiagoje;

Q. kadangi svarbiausias veiksnys, darantis įtaką lyčių skirtumams ir, atitinkamai, pasirinktims bei galimybei naudotis teisėmis, yra galimybė įgyti formalųjį pradinį, vidurinįjį ir aukštąjį išsilavinimą, taip pat mergaičių ir berniukų mokymo programų turinys; kadangi, nors apskritai gali atrodyti, kad galimybės mergaitėms ir berniukams įgyti išsilavinimą užtikrinimas ES ne toks problemiškas, kaip kitose pasaulio šalyse, turėtų būti pažymėta, kad prieiga prie švietimo sistemų ir kitų galimybių, taip pat sąlygos jomis visapusiškai pasinaudoti mergaitėms ir berniukams užtikrinamos nevienodai; kadangi kai kuriose šalyse daug problemų tebekelia pirmiausia mažumų grupėms priklausančių mergaičių, pvz., romų bendruomenės mergaičių, migrančių mergaičių, prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių ir neįgalių mergaičių galimybės;

R.  kadangi lygybės samprata gali būti diegiama jau labai ankstyvo amžiaus vaikams, o auklėjimas pripažįstant lygybę gali juos išmokyti kovoti su lyčių stereotipais;

S.  kadangi nelygybei išlikti padeda tebegyvuojantys stereotipai, susiję su moterims prieinamomis išsilavinimo ir profesinėmis galimybėmis; kadangi lyčių stereotipai toliau perduodami per švietimą ir mokymą, nes moterys ir vyrai dažnai renkasi tradicinį lavinimosi ir mokymosi kelią, o dėl to labai paveikiama darbo rinka, ribojamos karjeros įvairinimo galimybės ir moterys dažnai įgyja mažiau vertinamas ir menkiau apmokamas profesijas;

T.  kadangi ugdant berniukus ir mergaites jie iki šiol neraginami vienodai domėtis visais – ypač moksliniais ir techniniais – dalykais;

U. kadangi, nors daugelis Europos šalių įtraukia lyčių aspektą į savo vykdomą profesinio orientavimo veiklą, paprastai tai skirta merginoms paskatinti rinktis karjerą technologijų ar mokslo srityje, o vaikinams skirtų iniciatyvų, kuriomis jie būtų skatinami rinktis karjerą švietimo, sveikatos priežiūros ar humanitarinių mokslų srityse, nesama;

Darbo rinka

V. kadangi lyčių stereotipų poveikis švietimui ir mokymui daro didelę įtaką darbo rinkai, kur moterys iki šiol susiduria su horizontaliai ir vertikalia segregacija, ir kadangi taip prisidedama prie to, kad kai kurie sektoriai iki šiol laikomi vyriškais (85 proc. juose dirbančių asmenų yra vyrai), ir, savo ruožtu, jų atlyginimai didesni už mokamus moteriškais laikomuose sektoriuose (kur daugiau nei 70 proc. darbuotojų yra moterys); be to, kadangi apskritai daugiau moterų dirba žemesnio socialinio ir ekonominio statuso darbus ir tai taip pat kenkia jų pasitikėjimui ir savigarbai;

W. kadangi dėl lyčių stereotipų darbo rinkoje iki šiol ribojamos moterų galimybės patekti į kai kuriuos sektorius, pvz., į inžinerijos, gaisrų gesinimo, gamybos, statybų, dailidystės, mechanikos, technikos ir mokslo bei naujųjų technologijų sektorius; antra vertus, ribojamos ir vyrų galimybės patekti į vaikų priežiūros sektorius (pribuvėjų, auklėtojų ir t. t.);

X. kadangi išsamiau informuojant apie darbo vietas darbo rinkoje būtų galima pagerinti galimybes pasinaudoti visais profesinio mokymo kursais;

Y. kadangi lyčių stereotipų pasekmės neigiamos ir darbo rinkoje taip prisidedama prie profesijų padalijimo pagal lytis ir, savo ruožtu, prie didėjančio vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo;

Z.  kadangi 2010 m. moterys ES toliau uždirbo vidutiniškai maždaug 16 proc. mažiau negu tą patį darbą dirbantys vyrai ir kadangi darbo užmokesčio skirtumas valstybėse narėse skiriasi ir 2011 m. kai kuriose iš jų vidutiniškai viršijo 22 proc.; kadangi, nors šio darbo užmokesčio skirtumo priežastys įvairios ir sudėtingos, dažnai jas lemia lyčių stereotipai ir tai, kad moterys matomos tik atliekančiomis joms priskirtą tradicinį vaidmenį;

AA. kadangi, kalbant apie darbo ir asmeninio gyvenimo derinimą, vadinamąjį lankstų darbą ir darbą ne visą darbo dieną dirbančių moterų skaičius apskritai neproporcingai didelis ir tai rodo, jog šiandien tebėra gajus tradicinis įsitikinimas, kad pagrindinė moters atsakomybė yra rūpintis šeima – taip jos verčiamos dirbti ne visą darbo dieną pagal lankstų grafiką arba terminuotą darbą, taip pat ribojamos jų galimybės darbo rinkoje ir galimybės būti skatinamoms;

AB. kadangi dėl moters karjeros pertraukų jai išėjus motinystės ar vaiko priežiūros atostogų didėja vyrų ir moterų darbo užmokesčio bei pensijų dydžio skirtumas;

Ekonominių ir politinių sprendimų priėmimas

AC. kadangi, remiantis Komisijos 2011 m. atliktu tyrimu, stambiausių Europos Sąjungos biržinių bendrovių valdybose 2012 m. moterys sudarė 14 proc. narių ir tai rodo, kad egzistuoja vadinamosios stiklo lubos, dėl kurių moterims sunku užsitikrinti aukščiausias vadovaujamas pareigas ir vienodas galimybes būti skatinamoms;

AD. kadangi, nors pastaraisiais metais matyti tam tikras pagerėjimas, moterys toliau nepakankamai dalyvauja priimant politinius sprendimus vietos, nacionaliniu ir ES lygmenimis; kadangi moterų skaičius nacionalinėse vyriausybėse ir parlamentuose padidėjo nuo 21 proc. 2004 m. iki 23 proc. 2009 m., o moterų skaičius Europos Parlamente padidėjo nuo 30 proc. 2004 m. iki 35 proc. 2009 m.;

AE. kadangi lyčių stereotipai ir seksizmas tebėra dažnas reiškinys tiek politinius, tiek ekonominius sprendimus priimančiose institucijose, jose reguliariai susiduriama su seksistinių užuominų ir priekabiavimo atvejais, įskaitant tam tikrų formų seksualinį priekabiavimą ir smurtą prieš moteris;

AF. kadangi lyčių stereotipai turi būti panaikinti, ypač bendrovių, kur daugumą vadovaujamųjų postų užima vyrai, lygmeniu, nes dėl jų prisidedama prie jaunų moterų siekių ribojimo ir moterys mažiau linksta siekti aukščiausio lygio postų, susijusių su finansinių, ekonominių ir politinių sprendimų priėmimu viešojoje ir privačiojoje sferose;

ES veiksmai

1.  pažymi, kad daroma absoliučiai nepakankama pažanga ES ir įvairių vyriausybių įsipareigojimų, prisiimtų pagal Pekino veiksmų platformą, vykdymo srityje, ir pažymi, kad būtini nauji rodikliai lyčių stereotipų srityje ir analitinės ES lygmens ataskaitos, bei ragina Europos lyčių lygybės institutą spręsti šį klausimą;

2.  pažymi, kad, nors ES įsipareigojusi užtikrinti lyčių lygybę, tebesama spragų, susijusių su teisės aktais, pagal kuriuos būtų užtikrintas moterų nediskriminavimas ir lyčių lygybė socialinio draudimo, švietimo ir žiniasklaidos, užimtumo ir darbo užmokesčio srityse; pabrėžia, kad būtina pažangiau įgyvendinti galiojančius šių sričių teisės aktus ir rengti naujus; ragina Komisiją įtraukti lyčių lygybės klausimą į visų sričių politiką, nes taip padidėtų Europos darbo jėgos potencialas;

3.  ragina Komisiją ir valstybes nares veiksmingai panaudoti Europos socialinio fondo (ESF) lėšas ilgalaikėms strategijoms, kad moterys galėtų daugiau sužinoti apie darbo rinkos sektorius, kuriuose dėl lyčių stereotipų moterims nepakankamai atstovaujama, ir kad jie taptų joms patrauklesni; mano, kad strategijos turėtų apimti pozityvius veiksmus, mokymąsi visą gyvenimą ir aktyvų mergaičių raginimą rinktis studijas srityse, kurios tradiciškai nėra laikomos moteriškomis, pvz., informacinių technologijų ar mechanikos, ir pagal jas turėtų būti remiamos darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros užtikrinimo priemonės vyrams ir moterims;

4.  ragina Komisiją remti valstybių narių priemones, kuriomis siekiama šalinti stereotipus ir skatinti stereotipų nevaržomą prieigą prie švietimo ir užimtumo visiems;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tvirtą ilgalaikę paramą šiuo metu įgyvendinamai „Daphne“ programai ir būsimai Teisių ir pilietybės programai, kaip kovos su smurtu prieš moteris, taip pat su lyčių stereotipais priemonėms;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares kurti strategijas, kuriomis būtų kovojama su pagrindinėmis moterų diskriminacijos ir smurto prieš moteris priežastimis, persisunkusiomis stereotipais ir lyčių nelygybe, pradedant lyčių stereotipų griovimu;

7.  ragina valstybes nares pripažinti, kad būtina nedelsiant svarstyti galimybę parengti reglamentavimo sistemą, pagal kurią alkoholio gamybos pramonei būtų uždrausta vaizduoti mergaites ir moteris kaip sekso objektus;

Žiniasklaida ir kultūra

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad ypatinga problema yra lyčių stereotipų įtraukimas į reklamą, kuri rodoma per vaikams skirtas televizijos programas, taip pat šių stereotipų įtraukimas į šias programas, nes tai potencialiai veikia lyčių socializaciją, o vėliau ir vaikų savęs suvokimą, jų šeimos narių ir išorinio pasaulio suvokimą; pabrėžia, kad svarbu riboti lyčių stereotipų poveikį vaikams – galbūt mokyklose rengiant kritiško požiūrio į žiniasklaidoje pateikiamą informaciją pamokas;

9.  pabrėžia, kad į lyčių aspekto integravimo procesą svarbu įtraukti ir berniukus, todėl primygtinai ragina mokant rengti specialias pratybas, siekiant berniukus išsamiau informuoti apie stereotipus;

10. pabrėžia, kad reklamose dažnai siunčiamas įvairiais lyčių stereotipais pagrįstas diskriminacinis ir (arba) orumą žeminantis signalas ir kad taip trikdomas lyčių lygybės strategijų įgyvendinimas; ragina Komisiją, valstybes nares, pilietinę visuomenę ir reklamos savireguliavimo įstaigas tvirtai bendradarbiauti siekiant kovoti su tokia praktika, pirmiausia naudojant veiksmingas priemones, kuriomis būtų užtikrinta pagarba žmogaus orumui, taip pat sąžininga rinkodara ir reklama;

11. taip pat pažymi, kad reklama gali būti veiksminga priemonė stereotipams paneigti ir su jais kovoti, kad tai svertas kovoje su rasizmu, seksizmu ir diskriminacija ir kad ji itin svarbi šiandienos daugiakultūrėse bendruomenėse; ragina Komisiją, valstybes nares ir reklamos specialistus stiprinti mokomąją ir šviečiamąją veiklą, kaip būdą stereotipams įveikti, kovoti su diskriminacija ir lyčių lygybei skatinti, ypač pradedant nuo ankstyvo amžiaus; pirmiausia ragina valstybes nares pradėti ir plėtoti glaudų bendradarbiavimą su šiuo metu veikiančiomis švietimo įstaigomis rinkodaros, komunikacijos ir reklamos srityse ir taip padėti užtikrinti tinkamą būsimosios šio sektoriaus darbo jėgos ugdymą;

12. pabrėžia, kad nacionaliniuose reklamos standartų komitetuose ir savireguliavimo bei reguliavimo įstaigose būtina rengti specialius kursus lyčių stereotipų žiniasklaidoje klausimais, siekiant išsamiau informuoti apie neigiamą su lytimi susijusių diskriminacinių vaizdų per televiziją, internete, taip pat per rinkodaros ir reklamos kampanijas įtaką;

13. ragina ES rengti informavimo skatinimo kampanijas visoje ES, per kurias būtų raginama visiškai netoleruoti seksistinių užgauliojimų ar žeminančio moterų ir mergaičių vaizdavimo žiniasklaidoje;

14. pabrėžia, kad stereotipų panaikinimo žiniasklaidoje politikos įgyvendinimas būtinai apims veiksmus skaitmeninėje erdvėje; mano, kad dėl to būtina imtis iniciatyvų, kurios būtų koordinuojamos ES lygmeniu, siekiant sukurti tikrą lygybės kultūrą internete; ragina Komisiją bendradarbiaujant su susijusiomis šalimis parengti chartiją, kurios laikytis būtų paraginti visi interneto operatoriai;

15. ragina ES ir jos valstybes nares kartu su žiniasklaidos specialistais rengti mokymus ir imtis sąmoningumo ugdymo veiksmų, kurie būtų susiję su žalingu lyčių stereotipų poveikiu ir gerąja praktika šioje srityje;

16. pabrėžia, kad svarbu taip skatinti pateikti moters įvaizdį, kad būtų gerbiamas moters orumas, ir kovoti su įsisenėjusiais lyčių stereotipais, ypač su paplitusiais žeminančiais vaizdais, kartu visapusiškai gerbiant žodžio laisvę ir spaudos laisvę;

17. ragina ES ir jos valstybes nares imtis konkrečių veiksmų siekiant įgyvendinti Europos Parlamento 1997 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją dėl moterų diskriminacijos reklamoje, kurioje buvo raginama uždrausti visų formų pornografiją ir sekso turizmo reklamą žiniasklaidoje[10];

18. ragina ES atlikti vaikų ir suaugusiųjų pornografijos sąsajų ir poveikio mergaitėms, moterims, berniukams ir vyrams tyrimą, taip pat ištirti pornografijos ir seksualinio smurto ryšį;

19. ragina valstybes nares steigti nepriklausomas reguliavimo įstaigas, kurių tikslas būtų kontroliuoti žiniasklaidos ir reklamos pramonę, ir suteikti joms įgaliojimą nustatyti veiksmingas sankcijas įmonėms ir asmenims, skatinantiems mergaičių seksualizaciją;

20. ragina Komisiją padėti valstybėms narėms kovoti su mergaičių seksualizacija ne tik renkant reikiamus duomenis, skatinant gerąją praktiką ir rengiant informavimo kampanijas, bet ir finansiškai remiant priemones, kurių imamasi valstybėse narėse, pirmiausia su seksualizacija ir smurtu prieš moteris ir mergaites kovojančias moterų organizacijas;

21. ragina valstybes nares įgyvendinti pozityvių veiksmų priemones siekiant užtikrinti, kad daugiau moterų turėtų galimybę atlikti vadovaujamas pareigas – įskaitant aukščiausias vadovaujamas pareigas – žiniasklaidoje;

22. ragina valstybes nares atlikti mokslinius tyrimus ir kaupti palyginamus duomenis, susijusius su moterimis ir žiniasklaida, taip pat su specifinėms grupėms, pvz., neįgalių ar etninėms mažumoms, priklausančių moterų, vaizdavimu;

Švietimas ir mokymas

23. pabrėžia, kad pradinėse ir vidurinėse mokyklose, taip pat aukštojo mokslo įstaigose būtina rengti specialius karjeros orientavimo kursus siekiant informuoti jaunimą apie neigiamas lyčių stereotipų pasekmes ir paraginti juos studijuoti dalykus ir siekti karjeros tose srityse, kurios praeityje tipiškai laikytos vyriškomis ar moteriškomis; ragina remti bet kokius veiksmus, kuriais siekiama riboti lyčių stereotipų plitimą tarp mažų vaikų;

24. pabrėžia, jog svarbu skatinti moterų ir vyrų lygybę nuo labai ankstyvo amžiaus, kad būtų veiksmingai kovojama su stereotipais, diskriminacija ir smurtu lyties pagrindu – taip pat ir mokyklose mokant to, kas išdėstyta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir Europos žmogaus teisių chartijoje;

25. pabrėžia, kad būtinos švietimo / mokymo programos, kuriomis ypatingas dėmesys būtų skiriamas lyčių lygybei, pagarbai kitam, jaunimo tarpusavio pagarbai, pagarbiam seksualumui ir visų formų smurto atmetimui, taip pat svarbu, kad šie dalykai būtų dėstomi pedagogams;

26. pabrėžia, kad mokyklose būtinas lyčių aspekto integravimo procesas, ir todėl ragina mokyklas rengti sąmoningumo ugdymo pratybas ir praktines pratybas, skirtas lyčių lygybei skatinti, ir įtraukti jas į akademines programas;

27. pabrėžia būtinybę rengti ir organizuoti mokymus mokytojams, mokyklų direktoriams, vyresniesiems mokytojams ir kitiems vaikų švietime dalyvaujantiems asmenims, kad jiems būtų prieinamos visos priemonės, būtinos kovoti su stereotipais lyties pagrindu ir lyčių lygybei skatinti;

28. pažymi, kad, nors dauguma ES šalių vykdo lyčių lygybės politiką aukštojo mokslo srityje, beveik visa politika ir projektai skirti merginoms; todėl ragina valstybes nares rengti bendras nacionalines kovos su lyčių stereotipais strategijas ir iniciatyvas aukštojo mokslo srityje, kurios būtų skirtos vaikinams;

29. ragina tinkamai rengti formaliojo švietimo ir savišvietos sektorių mokytojus ir instruktorius rengiant būtinus mokymus moterų / mergaičių ir vyrų / berniukų lygybės, taip pat įvairaus pobūdžio su tuo susijusio piktnaudžiavimo ir seksualinio smurto atpažinimo bei reagavimo į jį srityje;

30. pabrėžia, kad būtina formuoti politiką, kuria ypatingas dėmesys būtų skiriamas lyčių stereotipų griovimui nuo labai ankstyvo amžiaus ir mokytojų ir mokinių sąmoningumo ugdymui, taip pat skatinamas ir remiamas merginų ir vaikinų karjeros įvairinimas;

31. ragina ES ir valstybes nares imtis aktyvios politikos, pagal kurią būtų užtikrinama, kad mažumų grupėms ir migrantų bendruomenėms priklausančios mergaitės turėtų galimybę įgyti išsilavinimą ir pasinaudoti švietimo sistema;

32. ragina valstybes nares įvertinti mokomųjų dalykų programas ir mokyklinių vadovėlių turinį siekiant juos reformuoti taip, kad lyčių klausimai į visą mokomąją medžiagą būtų įtraukiami kaip kompleksinė tema tiek lyčių stereotipų šalinimo, tiek moterų indėlio į istoriją, literatūrą, meną ir kitas sritis ir jų vaidmens šiose srityse matomumo didinimo požiūriais – taip pat ir ankstyviausiais mokyklos metais;

33. ragina ES skatinti Europos dimensiją švietimo srityje, pvz., užtikrinant, kad dalijimasis gerąja praktika lyčių lygybės klausimais būtų mokomoji priemonė, ir vystant bei renkant su visais švietimo aspektais nacionaliniu ir ES lygmenimis susijusią statistiką pagal lytį;

34. ragina ES į visas vertinimo programas, kuriomis siekiama įvertinti švietimo kokybę Europos mokyklose, įtraukti kiekybinius ir kokybinius lyčių lygybės rodiklius;

Darbo rinka

35. atkreipia dėmesį į didėjantį susirūpinimą dėl neigiamos lyčių stereotipų įtakos vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui, kuris siekia 16,4 proc., ir ragina Komisiją ir valstybes nares rengiant naują politiką atsižvelgti į šį klausimą;

36. pabrėžia, kad, remiantis turimais duomenimis, už moterų įgytą kvalifikaciją ir patirtį finansiškai atlyginama menkiau negu už vyrų – iš dalies todėl, kad moterų užimtumas tradiciškai buvo laikomas papildančiu šeimos pajamas; šis faktas labai prisidėjo prie skirtingo vyrų ir moterų darbo užmokesčio atsiradimo ir išlikimo;

37. pabrėžia, jog būtina imtis informavimo skatinimo veiksmų, siekiant informuoti darbdavius ir darbuotojus apie lyčių stereotipų, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo ir jų įsidarbinimo galimybių skirtumo ryšį, informuoti kitas visuomenės suinteresuotąsias šalis, kad dėl lyčių stereotipų ribojamos moterų galimybės darbo rinkoje ir jų privačiame gyvenime, skatinti didesnį skaidrumą viešosiose ir privačiosiose įmonėse ir tarnybose ir užtikrinti vienodą užmokestį už vienodą ir lygiavertį darbą;

38. ragina valstybes nares peržiūrėti profesijų ir darbo vietų, kuriose vyrauja moterys, darbo užmokesčio sistemas siekiant griauti lyčių stereotipus, kuriais grindžiama darbo užmokesčio skirtumo problema; ragina valstybes nares, darbdavius ir profesinių sąjungų judėjimus parengti ir įgyvendinti praktiškas konkrečias darbo vertinimo priemones, skirtas padėti nustatyti lygiavertį darbą ir taip užtikrinti vienodą darbo užmokestį vyrams ir moterims;

39. primygtinai ragina valstybes nares formuoti politiką, pagal kurią visoje Europoje būtų užtikrinta daugiau dirbantiems tėvams prieinamų nebrangių aukštos kokybės vaikų priežiūros įstaigų, ir padėti kurti sistemas, kad įmonėse dirbantys tėvai galėtų derinti savo šeiminį ir profesinį gyvenimą – pirmiausia remiant įmonių kuriamas vaikų priežiūros paslaugas ir jų nuolatinį teikimą; taip pat ragina valstybes nares gerinti kitų kategorijų išlaikytiniams (vyresnio amžiaus asmenims, neįgaliesiems, asmenims, kuriems reikalinga pagalba) skirtų priežiūros įstaigų užtikrinimą ir taip skatinti moteris aktyviai dalyvauti darbo rinkoje derinant darbą ir asmeninį gyvenimą;

40. ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti lanksčias galimybes dirbti ir numatyti tinkamas vaikų priežiūros atostogų formas tiek vyrams, tiek moterims;

41. pabrėžia, kad lyčių stereotipai turi tendenciją savaime realizuotis ir kad moterims nesuteikus galimybės įrodyti sau pačioms, joms niekada nepavyks įveikti kliūčių, trukdančių joms siekti savo tikslo; todėl ragina valstybes nares kovoti su nesavanorišku darbu ne visą darbo dieną taikant priemones, kuriomis būtų atgrasoma nuo darbo ne visą darbo dieną, pvz., reikalaujant, kad darbdaviai nurodytų bet kurio darbuotojo įdarbinimo ne visą darbo dieną priežastis;

42. ragina Komisiją skatinti lyčių kvotų taikymą profesijoms, kurios tradiciškai laikomos vyriškomis arba moteriškomis, kadangi stereotipai atsiranda ir dėl to, kad per mažai moterų arba vyrų užima tam tikrus postus; taigi pažymi, kad daugiau moterų verčiantis tradiciškai vyriškomis laikomomis profesijomis ir atvirkščiai sumažės šių stereotipų plitimas ir kad subalansavus darbo jėgą būtų užtikrintas didesnis produktyvumas; taip pat ragina remti iniciatyvas ir kampanijas, kuriomis būtų siekiama laužyti stereotipus, susijusius su nedideliu moterų darbo efektyvumu ir jų nepakankamais vadovavimo įgūdžiais; todėl ragina remti moteris, kurios siekia karjeros ir stengiasi įsidarbinti vadovaujamuose postuose;

43. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti moterų verslumą ir savisamdos programas užtikrinant tinkamus mokymus, finansavimą ir paramą;

44. primena Komisijai, kad vyresnio amžiaus moterys ypač nukenčia dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo, kadangi tai paveikia ir pensijas, o todėl padidėja rizika, kad pensinio amžiaus sulaukusi moteris nuolat patirs didžiulį skurdą;

45. pažymi, jog tikimybė, kad pensinio amžiaus sulaukusios vyresnio amžiaus moterys patirs skurdą padidės pradėjus taikyti naująsias ES pensijų taisykles; todėl pabrėžia, kad svarbu nepritarti jokiems Baltojoje knygoje pateiktiems pakeitimams, dėl kurių padidėtų vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas;

46. ragina Komisiją įvertinti, kaip įgyvendinama ES direktyva dėl seksualinio priekabiavimo darbe, ir parengti trūkumų ir iššūkių ataskaitą, siekiant griežtinti valstybių narių teisės aktus ir priemones;

Ekonominių ir politinių sprendimų priėmimas

47. atkreipia dėmesį į tai, kad 2009 m. moterų skaičius nacionalinėse vyriausybėse siekė 23 proc., ir pritaria, kad būtų pradėtos taikyti privalomos kvotos, siekiant padidinti moterų skaičių nacionalinėse vyriausybėse ir parlamentuose – taip pat regionų ir savivaldybių lygmeniu – bei ES institucijose; be to, ragina pradėti rengti sąmoningumo ir skatinamąsias kampanijas, per kurias moterys būtų raginamos būti politiškai aktyvesnėmis ir kandidatuoti į vietos ar nacionalines valdžios institucijas;

48. primena, kad 2014 m. vyksiantys Europos Parlamento rinkimai, po kurių bus skiriama kita Komisija ir kandidatai į aukščiausius ES postus, yra galimybė pasistūmėti link paritetinės demokratijos ES lygmeniu ir ES būti pavyzdžiu šioje srityje;

49. ragina valstybes nares remti lygybę ir kaip savo kandidatus Europos Komisijos nario pareigoms užimti pasiūlyti moterį ir vyrą; ragina paskirtąjį Komisijos pirmininką sudarant Komisiją siekti užtikrinti lygybę; ragina dabartinę Komisiją viešai remti šią procedūrą;

50. primena, kad 2010 m. Europoje moterys sudarė tik 12 proc. valdybų narių; pritaria Komisijos siekiui nustatyti privalomas kvotas moterims, kurios užimtų atsakingus postus didžiausiose biržinėse bendrovėse;

51. primygtinai pabrėžia, kad šios kvotos turi būti privalomos, nes tai vienintelis būdas jų veiksmingumui užtikrinti; siūlo sukurti lygybės fondą, į kurį būtų mokamos sumos, surinktos sumokėjus paskirtą baudą, taikomą kaip priemonę moterims skatinti ir joms apsaugoti;

Kiti veiksmai

52. ragina valstybes nares iš naujo įvertinti savo požiūrį į vyrus ir moteris darbo rinkoje ir į priemones, kuriomis darbuotojams leidžiama derinti darbą ir šeiminį gyvenimą, kadangi dėl stereotipų gali padidėti profesinė segregacija ir vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas;

53. skatina valstybes nares įgyvendinant baudžiamąją politiką prioritetą teikti kovai su smurtu prieš moteris; todėl ragina valstybes nares šiuo tikslu vystyti jų teisminių institucijų ir nacionalinių policijos pajėgų savitarpio bendradarbiavimą ir keistis gerąja praktika;

54. pabrėžia, kad būtina kovoti su visų formų smurtu prieš moteris; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis suderintų veiksmų, įskaitant visuomenės sąmoningumo didinimo ir informavimo kampanijas smurto dėl lyties tema, taip pat strategijas, kuriomis būtų siekiama keisti su moterimis susijusius socialinius stereotipus, naudojant švietimo ir žiniasklaidos priemones, ir skatina keistis gerąja praktika; pakartoja, kad būtina dirbti ir su aukomis, ir su agresoriais, siekiant užtikrinti didesnį pastarųjų sąmoningumą ir padėti pakeisti stereotipus ir visuomenės nustatytus įsitikinimus, skatinančius ilgalaikį sąlygų, kuriomis kyla šio pobūdžio smurtas, įsigalėjimą ir taikstymąsi su juo;

55. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti lyčių lygybę ir moterų įgalinimą – taip pat ir rengiant informavimo kampanijas, kurių metu būtų išsamiai nušviečiamas moterų vaidmuo ir jų dalyvavimas politinėje, ekonominėje, visuomenės, sporto, sveikatos, meno, mokslo sričių veikloje ir visais kitais visuomenės lygmenimis;

56. mano, kad būtinos nacionalinio ir ES lygmens teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusios priemonės, skirtos stereotipams įveikti ir darbo užmokesčio skirtumui panaikinti, moterų dalyvavimui sektoriuose, kuriuose dominuoja vyrai, stiprinti ir moterų įgūdžių ir ekonominės veiklos rezultatų darbo vietoje pripažinimui skatinti, kad būtų įveikta horizontalioji ir vertikalioji atskirtis ir padidintas moterų skaičius politikos ir verslo pasaulio sprendimų priėmimo organuose;

57. ragina Komisiją ir valstybes nares imtis ryžtingų politinių veiksmų siekiant kovoti su lyčių stereotipais ir skatinti vyrus vienodai dalintis su moterimis namų ir vaikų priežiūros pareigas, ypač skatinant vyrus eiti vaiko priežiūros ir tėvystės atostogų – taip bus sustiprintos jų, kaip tėvų, teisės, užtikrinta didesnė moterų ir vyrų lygybė ir tinkamiau pasidalintos su šeima ir namų ūkiu susijusios pareigos bei sustiprintos moterų galimybės visapusiškai dalyvauti darbo rinkoje; taip pat ragina valstybes nares įtikinti darbdavius priimti šeimoms palankias priemones;

58. ragina Komisiją ir valstybių narių nacionalines vyriausybes paraginti atlikti daugiau mokslinių vadovavimosi lyčių stereotipais tyrimų ir toliau rinkti statistinius duomenis apie lyčių stereotipus kuriant atitinkamus vadovavimosi lyčių stereotipais rodiklius;

59. primena Komisijai, kad lyčių lygybės principas įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnyje;

60. ragina Komisiją ir valstybes nares remti vyrų ir moterų potencialą verstis įvairiomis profesijomis siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi darbo rinkos reikalavimų ir kad abiejų lyčių atstovai turėtų vienodas galimybes;

61. ragina Komisiją kovoti su visų formų smurtu prieš moteris, jų diskriminacija ir joms taikomais stereotipais, kad jos galėtų visapusiškai naudotis savo žmogaus teisėmis;

62. ragina Komisiją skubiai paraginti valstybes nares vykdyti įsipareigojimus, prisiimtus pagal Europos lyčių lygybės paktą;

63. ragina Europos lyčių lygybės institutą ir įvairius nacionalinius lyčių lygybės institutus toliau skatinti mokslinius lyčių stereotipų pagrindinių priežasčių atsiradimo ir stereotipų poveikio lyčių lygybei tyrimus ir pabrėžia, kad svarbu keistis naujomis idėjomis ir atlikti mokslinius geriausios praktikos tyrimus siekiant valstybėse narėse ir ES institucijose panaikinti lyčių stereotipus;

64. primena Komisijai Parlamento 2008 m. rugsėjo 3 d. rezoliuciją dėl to, kaip rinkodara ir reklama neigiamai paveikia lyčių lygybę, ir ragina ją įgyvendinti šioje rezoliucijoje pateiktas rekomendacijas;

65. ragina ES ir jos valstybes nares vykdyti informavimo skatinimo, šviečiamąsias ir mokomąsias kampanijas siekiant kovoti su diskriminacinėmis kultūros normomis ir spręsti klausimą dėl paplitusių seksistinių stereotipų ir socialinės stigmatizacijos, dėl kurių įteisinamas ir ilgam įtvirtinamas smurtas prieš moteris, taip pat užtikrinti, kad nebūtų galimybių pateisinti smurto papročiais, tradicijomis ar religiniais sumetimais;

66. ragina ES ir jos valstybes nares skatinti dalytis gerais modeliais, sudaryti palankias sąlygas valstybių narių savitarpio mokymuisi ir numatyti galimybes finansuoti ES lygmens ir nacionalines kampanijas, kuriomis būtų siekiama panaikinti lyčių stereotipus;

67. ragina ES užpildyti esamas ES teisės aktų, susijusių su diskriminacija dėl rasės ir lyties, taikymo srities spragas ir siūlyti naujus teisės aktus, skirtus moterų ir vyrų lygybei švietimo ir žiniasklaidos srityse užtikrinti;

68. ragina ES ir jos valstybes nares parengti apsaugos priemones (skirti ombudsmenus ar kurti žiniasklaidos priežiūros institucijas, kuriose dirbtų lyčių lygybės specialistai) siekiant užtikrinti, kad į darbo elgesio kodeksus būtų įtrauktas lyčių lygybės aspektas ir kad šių kodeksų būtų laikomasi, taip pat kad prireikus visuomenė galėtų teikti skundus;

69. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

• [1]  OL C 59, 2001 2 23, p. 258.
• [2]  OL C 320E, 2005 12 15, p. 247.
• [3]  OL C 348E, 2010 12 21, p. 11.
• [4]  OL L 204, 2006 7 26, p. 23.
• [5]  OL L 373, 2004 12 21, p. 37.
• [6]  OL L 269, 2002 10 5, p. 15.
• [7]  2011 m. kovo 7 d. vykusio Tarybos posėdžio išvadų priedas.
• [8]  OL C 295E, 2009 12 4, p. 43.
• [9]  Priimti tekstai P7_TA(2012)0069.
• [10]  OL L 304, 1997 10 6, p. 60.

AIŠKINAMOJI DALIS

1995 m. rugsėjo 15 d. Pekine įvyko Ketvirtoji pasaulinė konferencija moterų klausimais, per kurią priimtos Pekino deklaracija ir veiksmų platforma. Konferencijos tikslas buvo pašalinti aktyvaus moterų dalyvavimo visose viešojo ir privačiojo gyvenimo sferose kliūtis ir užtikrinti, kad jos atliktų visapusišką ir lygiavertį vaidmenį priimant sprendimus ekonomikos, socialinio gyvenimo, kultūros ir politikos srityse. Pagrindiniame viso tarptautiniu lygmeniu atliekamo su lyčių lygybe susijusio darbo dokumente pažymėta, kad lyčių lygybė – tai žmogaus teisė, taip pat lygybės, vystymosi ir taikos prielaida. Europos Sąjunga kasmet apžvelgia pažangą, padarytą siekiant 1995 m. nustatytų tikslų.

Veiksmų platformos pagrindu parengta darbotvarkė, kuri apėmė šias dvylika sričių: skurdo, švietimo ir lavinimo, sveikatos priežiūros, smurto, ginkluotų konfliktų, ekonomikos, galios ir sprendimų priėmimo, institucinių mechanizmų, žmogaus teisių, žiniasklaidos, aplinkos ir vaiko amžiaus mergaičių. Siekiant šią problemą susiaurinti, šiame pranešime ypatingas dėmesys skirtas lyčių stereotipų atsiradimo švietimo, žiniasklaidos, reklamos, darbo rinkos ir sprendimų priėmimo srityse priežastims.

Nuo 1995 m. Europos Parlamentas, atsižvelgdamas į konferencijoje svarstytus klausimus, yra priėmęs tris rezoliucijas dėl moterų teisių. 2000 m. jis priėmė rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Pekino veiksmų platforma[1], 2005 m. – dėl Pekino + 10[2] ir 2010 m. – dėl Pekino + 15[3]. Be to, Komisija 2008 m. rugsėjo 3 d. priėmė rezoliuciją dėl rinkodaros ir reklamos įtakos moterų ir vyrų lygybei[4].

Taip pat neturėtų būti pamiršta, kad lyčių lygybė yra pagrindinė teisė. Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsniu, „[v]isuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę“.

Tačiau po konferencijos praėjus daugiau negu 15 metų lyčių stereotipai ir lyčių nelygybė tebėra bendros problemos šiandienos Europos Sąjungoje. Stereotipinės prielaidos, susijusios su moterimis darbo rinkoje, lemia profesinę segregaciją ir vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą. Šios problemos mastą iliustruoja tai, kad 2010 m. vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas siekė 16,4 proc. Be to, moterys dažnai nepakankamai atstovaujamos ar yra nematomos žiniasklaidoje arba pristatomos žiniasklaidoje kaip atliekančios tradiciškai moteriškais laikomus vaidmenis – taip įvairiose visuomenės srityse ir visose amžiaus grupėse skatinama dar didesnė diskriminacija dėl lyties.

Neigiamų lyčių stereotipų, grindžiamų visuomeniniais įsitikinimais ir požiūriais, paplitimas daro moterims neigiamą poveikį ir dėl to ribojamos jų galimybės ir pasirinktys socialinėje, ekonominėje ir politinėje sferose. Siekiant spręsti problemą dėl nepakankamo moterų dalyvavimo aukštesniais ekonominių ir politinių sprendimų priėmimo lygmenimis turi būti keliamas lyčių stereotipų gajumo visais visuomenės lygmenimis klausimais.

Todėl šio pranešimo tikslas – riboti neigiamų lyčių stereotipų vyravimą ES, dėl kurio varžomos vyrų, bet dar labiau moterų galimybės. Norint spręsti problemą dėl vadovavimosi lyčių stereotipais švietimo, žiniasklaidos ir reklamos, darbo rinkos, taip pat ekonominių ir politinių sprendimų priėmimo srityse, būtina nauja ES politika ir teisės aktai.

Kad moterys būtų labiau skatinamos dalyvauti darbo rinkoje ir priimant ekonominius ir politinius sprendimus, turi būti keliami šie klausimai:

· lyčių stereotipai pradinėse ir vidurinėse mokyklose daro įtaką jauno amžiaus vaikų ir paauglių supratimui apie tai, kaip turėtų elgtis vyrai ir moterys. Todėl turėtų būti parengtos specialios švietimo programos ir mokomoji medžiaga, pagal kurias vyrai ir moterys nebebūtų naudojami kaip tradicinių vaidmenų atlikėjų pavyzdžiai, kai vyras vaizduojamas kaip šeimos maitintojas, o moteris – kaip vaikų augintoja;

· kai tai susiję su žiniasklaida ir reklama, taip pat būtina pažymėti, jog vis dažniau susiduriama su tuo, kad vaikai ir paaugliai nuo labai ankstyvo amžiaus nekontroliuojami žiūri televizorių. Todėl neigiami lyčių stereotipai turi labai daug įtakos jaunų moterų, ypač paauglių, pasitikėjimui ir savigarbai – dėl to ribojami jų siekiai, pasirinktys ir ateities karjeros galimybės. Kadangi žiniasklaida daro didžiulę įtaką tam, kaip žmonės suvokia lyčių lygybę, būtini specialūs orientavimo kursai, kad reklamos standartų komitetai ir savireguliavimo įstaigos būtų išsamiau informuojami apie neigiamą diskriminacijos dėl lyties ir stereotipų įtaką žiniasklaidoje;

· neproporcingai didelis moterų, dirbančių ne visą darbo dieną, skaičius ir vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas rodo, kad lyčių stereotipai lemia diskriminaciją dėl lyties darbo rinkoje. Todėl reikalingos informavimo skatinimo kampanijos, kad darbdaviai, darbuotojai ir suinteresuotosios šalys būtų informuoti apie tai, kaip susiję lyčių stereotipai ir vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas, taip pat apie tai, kaip susiję darbas ne visą dieną ir rizika gauti mažą pensiją sulaukus pensinio amžiaus;

· taip pat stipriai susiję vadovavimasis lyčių stereotipais ir mažas moterų skaičius priimant politinius ir ekonominius sprendimus tiek viešojoje, tiek privačiojoje sferoje, įskaitant valstybių narių nacionalinius parlamentus ir vyriausybes bei ES institucijas. Tai rodo ne tik tai, kad moteris susiduria su vadinamųjų stiklo lubų problema, bet ir tai, kad dėl vadovavimosi stereotipais ribojami moterų karjeros siekiai.

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas, kuris siekia 16,4 proc., yra ne tik kliūtis moterims darbo rinkoje, bet ir daro labai neigiamą poveikį jų teisėms į pensiją. Visą savo gyvenimą moterys ir vyrai yra veikiami mąstymo lyčių stereotipais – pradedant lūkesčiais, susijusiais su tuo, kaip berniukai ir mergaitės turėtų elgtis pradinėje ir vidurinėje mokykloje, baigiant konkrečiais lūkesčiais vėlesniuoju gyvenimo etapu, susijusiais su karjeros pasirinkimu ir jų atstovavimu darbo rinkoje. Pernelyg didelis pagal lankstų grafiką ir ne visą darbo dieną dirbančių moterų skaičius rodo, jog šiandien tebesivadovaujama tradicine idėja, kad pareiga rūpintis vaikais priklauso motinai, taigi ribojamos jos galimybės darbo rinkoje. Įgyvendinus naujus ES planus palengvinti su atleidimu ir darbo sutarčių nutraukimu susijusias procedūras ir apribojimus moterys pateks į dar nepalankesnę padėtį ir patirs didesnį nesaugumo jausmą.

Be to, neigiama vadovavimosi lyčių stereotipais įtaka labiausiai jaučiama moterims sulaukus pensinio amžiaus. Dėl nesaugumo, susijusio su lanksčiomis darbo valandomis, taip pat dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo padidėja galimybė, kad pensinio amžiaus sulaukusios moterys nuolat patirs didžiulį skurdą. Taigi vyrų ir moterų nelygybė, kurią lemia lyčių stereotipai, yra sudėtinis reiškinys: kuo labiau vadovaujamasi stereotipais moterų atžvilgiu, tuo didesnės galimybės, kad vėliau jos patirs skurdą. Šį poveikį stiprina nauji ES planai taupyti valstybinėms pensijoms numatytas lėšas ir įvesti daugiau taisyklių, susijusių su vadinamojo antrojo ramsčio pensijų fondais. Nukreipus dėmesį nuo valstybinių pensijų prie antrojo ramsčio pensijų, t. y. nekeičiant valstybinių pensijų, tačiau didinant privačiojo ramsčio pensijas, ne tik padidės rizika, kad moterys patirs skurdą, bet ir lems didesnį vyresnio amžiaus vyrų ir moterų pajamų skirtumą.

• [1]  OL C 59, 2001 2 23, p. 258.
• [2]  OL C 320E, 2005 12 15, p. 247.
• [3]  OL C 348E, 2010 12 21, p. 11.
• [4]  OL C 295E, 2009 12 4, p. 43.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	6.11.2012
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	18 2 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Regina Bastos, Edit Bauer, Emine Bozkurt, Marije Cornelissen, Mikael Gustafsson, Mary Honeyball, Sophia in ‘t Veld, Constance Le Grip, Astrid Lulling, Krisztina Morvai, Norica Nicolai, Siiri Oviir, Joanna Senyszyn, Joanna Katarzyna Skrzydlewska, Marc Tarabella, Britta Thomsen, Anna Záborská, Inês Cristina Zuber
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Minodora Cliveti, Silvia Costa, Mariya Gabriel, Kartika Tamara Liotard