PRANEŠIMAS dėl Europos kultūros ir kūrybos sektorių rėmimo siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo

20.8.2013 - (2012/2302(INI))

Kultūros ir švietimo komitetas
Pranešėja: Marie-Thérèse Sanchez-Schmid

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Europos kultūros ir kūrybos sektorių rėmimo siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo

(2012/2302(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) 2005 m. spalio 20 d. patvirtintą Konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo (UNESCO kultūrų įvairovės apsaugos konvencija),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos sprendimą Nr. 2006/515/EB dėl Konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo sudarymo[1],

–   atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 13–14 d. ir 2007 m. gegužės 24–25 d. vykusių Tarybos posėdžių išvadas[2], ypač susijusias su kultūros ir kūrybos sektorių indėliu siekiant Lisabonos strategijos tikslų, ir į Tarybos 2007 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl Europos kultūros darbotvarkės[3],

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1855/2006/EB, nustatantį programą „Kultūra“ (2007–2013 m.)[4],

–   atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1718/2006/EB dėl Europos audiovizualinio sektoriaus rėmimo programos (MEDIA 2007) įgyvendinimo[5],

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 10 d. rezoliuciją dėl Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkės[6],

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl menininkų socialinio statuso[7],

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 10 d. rezoliuciją dėl kultūros pramonės Europoje[8],

–   atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 12 d. vykusio Tarybos posėdžio išvadas dėl kultūros kaip kūrybiškumo ir naujovių skatinimo priemonės[9],

–   atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą „Autorių teisės žinių ekonomikoje“ (COM(2009) 0532),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 27 d. Komisijos žaliąją knygą „Kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimas“ (COM(2010) 0183),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 30 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“ (COM(2010) 0352),

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl ES išorės veiksmų kultūrinių aspektų[10],

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimo[11],

–   atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadas „Komunikato dėl pramonės politikos atnaujinimas. Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“[12],

–   atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 18 d. Komisijos komunikatą dėl turinio bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (COM(2012) 0789),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 26 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Europos prabangos prekių pramonės konkurencingumas“ (angl. Competitiveness of the European high-end industries) (SWD(2012) 0286),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 26 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kultūros ir kūrybos sektorių rėmimas siekiant ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo“ (COM(2012) 0537),

–   atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 30 d. Regionų komiteto nuomonę[13],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto nuomonę (A7-0248/2013),

A. kadangi kultūros ir kūrybos sektoriai, skatindami inovacijų sklaidą kituose sektoriuose, atlieka svarbų vaidmenį Sąjungos ekonominio, ypač MVĮ, ir socialinio vystymosi srityje ir yra neatskiriama strategijos „Europa 2020“, kuria siekiama pažangios, tvarios ir įtraukios ekonomikos, dalis;

B.  kadangi kultūros ir kūrybos sektoriai svariai prisideda prie socialinės sanglaudos, kūrybiškumo, taip pat kultūrų ir kalbų įvairovės skatinimo Sąjungoje;

C. kadangi kultūros sektorius – vienas iš ekonominės krizės poveikį mažiausiai pajutusių sektorių, parodęs, kad jis yra strateginė visuomenės vystymosi erdvė;

D. kadangi kultūros ir kūrybos sektoriai turėtų būti pripažinti dėl jiems būdingos kultūrinės vertės ir dėl svarbaus jų indėlio į visuomenės gerovę, socialinę integraciją ir sanglaudą bei – augimo ir darbo vietų kūrimo požiūriais – į Sąjungos ekonomiką, taip pat dėl jų naudingo poveikio turizmui;

E.  kadangi Europos kultūrinė ir kūrybinė pramonė daro didelį ekonominį poveikį daugybei sektorių, pvz., turizmui, mažmeninei prekybai, skaitmeninėms technologijoms ir pan.;

F.  kadangi kultūros ir kūrybos sektoriai apima pačią įvairiausią kūrybinę veiklą ir paslaugas, kurioms būdingi saviti finansavimo ir vystymosi modelių bruožai; kadangi dėl to svarbu atsižvelgti į šią įvairovę kuriant paramos arba bendradarbiavimo, įskaitant tarptautinį bendradarbiavimą, strategijas;

G. kadangi festivaliai Europoje – tai galimybė reklamuoti Europos kultūros produkciją ir kurti kultūrinę, socialinę, ekonominę ir turistinę vertę teritoriniu lygmeniu;

H. kadangi didžiąją dalį kultūros ir kūrybos sektorių sudaro MVĮ – Sąjungos ekonomikos stuburas;

I.   kadangi Komisija savo 2012 m. rugsėjo 26 d. darbo dokumente[14] pripažino prabangos kultūros ir kūrybos ekonominio sektoriaus (mados, juvelyrikos, laikrodžių, kvepalų ir kosmetikos, aksesuarų, odos dirbinių, baldų ir interjero detalių, buitinės įrangos, gastronomijos, vynų ir spiritinių gėrimų, automobilių, laivų, viešbučių ir laisvalaikio veiklos, mažmeninės prekybos ir aukcionų, namų ir leidybos) svarbą ir kadangi prabangos prekes gaminančios įmonės gali atlikti visų kultūros ir kūrybos sektorių varomosios jėgos vaidmenį;

J.   kadangi sutvirtinus kultūros ir kūrybos sektorių darbuotojų statusą būtų prisidėta prie ekonominės veiklos struktūrizavimo, gyvybingumo ir patikimumo, taip pat prie užimtumo konsolidavimo;

K. kadangi judumas – svarbus kultūros ir kūrybos sektorių ypatumas, tačiau, nežiūrint į tai, šioje srityje susiduriama su daugybe kliūčių, kurios įvairiose šalyse ir regionuose skirtingos ir yra susijusios su sunkumais gauti vizą, menininko statuso nebuvimu, taip pat su specifinėmis ir skirtingomis meninės gamybos sąlygomis;

L.  kadangi baigus šiuo metu vykdomą bandomąjį kultūrų įvairovės ekonomikos projektą turėtų būti parengta iššūkių, su kuriais susiduriama kultūros ir kūrybos sektoriuose, ir sprendimų apžvalga;

M. kadangi būtina užtikrinti ES piliečių kultūrinį ir meninį lavinimą nuo mažens, kad būtų ugdomas jų pačių meno ir kultūros supratimas, kad jų nuomonė būtų girdima ir kad daugėtų informacijos apie didžiulę Europoje esančių kultūrų įvairovę ir taip būtų skatinamas jų pačių kūrybiškumas ir saviraiška, taip pat kultūrų įvairovė;

N. kadangi turėtų būti stiprinamas mokymo organizacijų ir kultūros ir kūrybos sektorių įmonių bendradarbiavimas siekiant atsižvelgti į pokyčius užimtumo srityje ir į specifinių įgūdžių poreikį ir taip skatinti keistis informacija ir formuoti mišrius įgūdžius;

O. kadangi kultūros ir kūrybos sektoriai akivaizdžiai turtingesni ir įvairesni Europoje negu kitose pasaulio šalyse ir tuo turi būti naudojamasi augimui puoselėti;

P.  kadangi perėjimas prie skaitmeninės eros yra galimybė kultūros ir kūrybos sektoriams, nes atsiras naujų reikalavimų ir paslaugų, dėl kurių bus vystomi nauji ekonominiai modeliai;

Q. kadangi naujų ekonominių modelių, susijusių su interneto prieiga prie kultūros darbų, kūrimas klesti ir turėtų būti skatinamas taikant stabilią teisės sistemą, pagal kurią būtų skatinama investuoti į kultūros ir kūrybos sektorius;

R.  kadangi itin svarbu, kad kultūros ir kūrybos sektoriams būtų užtikrinta galimybė naudotis stabiliais ir prie jų poreikių pritaikytais finansavimo metodais ir taip užtikrintas jų vystymasis ateityje;

S.  kadangi kultūros ir kūrybos sektoriai yra svarbi vietos ir regionų teritorinio vystymosi strategijų, skirtų siekti socialinės sanglaudos ir ekonominės plėtros tikslų, dalis;

Kūrybos ir kultūros sektorių vystymuisi būtinos sąlygos

1.  pažymi, kad, nepaisant sunkumų, su kuriais dėl Sąjungos biudžetinės drausmės reikalavimų šiuo metu susiduria valstybių ekonomika, kultūros ir kūrybos sektorių ekonominės veiklos rezultatai geri, jie svariai prisideda prie socialinės sanglaudos ir juose toliau kuriamos darbo vietos, ypač jaunimui, taip pat išlaisvinamas nemažas inovacijų potencialas;

2.  pabrėžia, kad būtina rinkti naujausius ir patikimus statistinius duomenis apie kultūros ir kūrybos sektorius, ypač susijusius su jų faktine padėtimi, jų specifiniais bruožais (taip pat ir statuso požiūriu), jų potencialu kurti darbo vietas ir skatinti augimą ir jų ekonominiu poveikiu kitiems sektoriams, kad būtų galima priimti sprendimus dėl tinkamiausių politinių veiksmų siekiant šiuos sektorius veiksmingai skatinti; rekomenduoja sukurti kultūros ir kūrybos sektorių observatoriją arba duomenų bazę;

3.  ragina Komisiją toliau atlikti tyrimus ir rinkti duomenis apie kultūros ir kūrybos sektorių ekonominį ir socialinį vaidmenį, pirmiausia apie šį vaidmenį, kaip pagrindinį įvairių ekonomikos sektorių elementą;

4.  yra nusivylęs, kad Komisijos komunikate siūlomi su kultūros ir kūrybos sektoriais susiję veiksmai[15] riboti laiko ir taikymo srities prasme; pabrėžia, kad šių sektorių atžvilgiu būtina vadovautis ilgalaikiškesne perspektyva ir parengti struktūrinių ir konkrečių priemonių programą siekiant suderinamumo su strategija „Europa 2020“; pažymi, kad gyvybiškai svarbi Sąjungos, valstybių narių ir vietos valdžios institucijų parama kultūros kūrimui;

5.  ragina Komisiją suburti didelį šių sektorių suinteresuotųjų šalių forumą remiantis esama kultūros ir kūrybos pramonės potencialo platforma, parengti konkrečius sprendimus ir kartu imtis aktyvaus vaidmens kuriant struktūrizuotą vidutinės trukmės ir ilgalaikę politinę programą;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares primygtinai reikalauti, kad kultūros ir kūrybos sektoriams būtų suteiktas pagrindinis vaidmuo inovacijų srityje, siekiant kurti įvairių sektorių ryšius, užtikrinti kaupiamąjį ir branduolio poveikį ir sudaryti naujas investicijų ir užimtumo galimybes;

7.  pažymi, jog turėtų būti remiami inovacijomis grindžiami moksliniai tyrimai, kad siūlant naujoviškus kūrybiškus produktus būtų plečiamasi į naujas rinkas;

8.  mano, kad norint skatinti ekonomikos augimą gyvybiškai svarbus sąveikos su kitais sektoriais vystymo rėmimas ir puoselėjimas; todėl atkreipia ypatingą dėmesį į vaidmenį, kurį kuriant gerovę atlieka kultūrinis turizmas – tai būdas susipažinti su mūsų kultūros paveldu ir dalyvauti kultūros renginiuose, pvz., festivaliuose, taip pat keliauti siekiant išmokti kalbų;

9.  atkreipia dėmesį į labai skirtingą kultūros ir kūrybos ekosistemų pobūdį ir pabrėžia, jog būtina kelti šį klausimą ir raginti kurti bendrą tapatybę skatinant bendrą gamybą, taip pat kuriant bendro dialogo erdves ir užtikrinant įvairių kultūros ir kūrybos sektorių veikėjų mainus, kad būtų mezgami nauji jų tarpusavio ryšiai ir kad įgūdžius ir žinias būtų galima perduoti į kitas ekonomikos šakas ir iš jų; pabrėžia, kad imantis šių iniciatyvų turėtų būti sudaryta galimybė formuotis jų bendriems interesams atsižvelgiant į kultūros įvairovę ir kad turėtų būti pripažintas šios kultūros įvairovės turtingumas, įkvepianti stiprybė ir vystymosi potencialas – visa tai kartu turėtų padėti atsirasti bendrai Europos tapatybei;

10. pabrėžia, kad svarbu skatinti tarpusavio pažinimą ir perduoti įgūdžius ir žinias, kurios itin svarbios kūrybinių įmonių bendradarbiavimui, naudojantis konkurencingumo grupėmis, pavyzdinėmis iniciatyvomis ir tinklų kūrimu ir taip kuriant bendrą kultūros ir kūrybos sektorių kultūrą, taip pat kad svarbu raginti įvairių sektorių atstovus bendradarbiauti siekiant įveikti naujus ekonominius ir visuomeninius iššūkius;

11. ragina vystyti teritorinį pagrindą, dalytis įvairių sektorių įgūdžiais kuriant grupes ir optimizuoti mainus siekiant pritraukti investuotojų, kad įvairios kultūros ir kūrybos įmonės (labai mažos įmonės, MVĮ, nevyriausybinės organizacijos (NVO) ir kultūros institucijos) galėtų toliau skatinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas;

12. pažymi, kad dauguma kultūros ir kūrybos sektorių įmonių yra MVĮ, ir todėl pabrėžia, kad šiame kontekste joms būtina užtikrinti ypatingą paramą;

13. primygtinai ragina ES ir valstybes nares skatinti ir pripažinti kūrybos ir kultūros sektorių, dėl kurių Europa kultūros požiūriu yra išskirtinė, matomumą;

14. atkreipia dėmesį į taisyklių, susijusių su kultūros ir kūrybos sektoriais, įvairovę ir rekomenduoja imtis priemonių siekiant suderinti taisykles ir praktiką Sąjungoje;

Kultūros ir kūrybos sektorių profesionalų darbo sąlygos

15. pabrėžia, jog, siekiant gerinti kultūros ir kūrybos sektorių profesionalų judumą ES, jiems turi būti užtikrintas socialinis statusas, kad jie galėtų dirbti patenkinamomis darbo sąlygomis ir naudotis tinkamomis priemonėmis mokesčių sistemų srityje, savo teise dirbti, socialinės apsaugos ir autorių teisėmis;

16. ragina svarstyti priemones, kuriomis būtų numatytas teisingas nepriklausomų menininkų finansavimas ir jiems skirtas atlyginimas; be to, pabrėžia, jog būtina gerinti tokiems menininkams skirtų įvairių Europos socialinės apsaugos sistemų koordinavimą, atsižvelgiant į tai, kad jie labai judūs;

17. ragina valstybes nares derinti socialinės apsaugos sistemas atsižvelgiant į kūrybinio darbo, ypač skaitmeniniame sektoriuje, realijas, pirmiausia turint galvoje tai, kad kūrybinį darbą dirbantys žmonės dažnai turi keisti savo statusą iš dirbančio į savarankiškai dirbančio arba kad abiejų tipų darbą jie atlieka vienu metu;

18. ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti kultūros ir kūrybos sektorių darbuotojams galimybę priimtinomis sąlygomis naudotis sveikatos draudimu ir (savanorišku) nedarbo draudimu, taip pat savarankiškai dirbantiems asmenims skirtomis profesinio ir asmeninio modelio pensijų kaupimo sistemomis;

19. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti minimalius socialinės apsaugos standartus ir kolektyvines sutartis kultūros ir kūrybos sektoriuose, inter alia, susiejant valstybės paramą ir tokių standartų laikymąsi;

Švietimas ir mokymas

20. pabrėžia, jog valstybės narės turi tobulinti savo mokymų, mokymosi ir kvalifikacijų sistemas, kad kultūros ir meno dalykų studentai galėtų įgyti visapusišką išsilavinimą, pagal kurį būtų atsižvelgta į šiandienos profesines reikmes ir taip būtų labiau suartintas verslas ir dėstymas, be to, turi būti užtikrintas veiksmingas įgyvendinimas visose valstybėse narėse; mano, kad informacinių technologijų (IT) programose pakankamai dėmesio turėtų būti skirta internetinio turinio sektoriaus galimybėms (pvz., žaidimams);

21. laikosi nuomonės, kad mokant kultūros, meno ir kūrybos dalykų taip pat būtina lavinti įgūdžius, kurie yra būtina sąlyga įmonėms kultūros ir kūrybos sektoriuose steigti;

22. mano, kad itin svarbu stiprinti rankų darbo, artistinių ir kultūrinių mokymų įvaizdį tarp besimokančiųjų, mokinių tėvų ir institucijų ir atkurti tiesą, susijusią su galimybėmis ir gerovės kūrimu – taip pat ir sukuriant observatoriją arba duomenų bazę;

23. pabrėžia, kad svarbu saugoti ir skatinti su kultūros ir kūrybos sektoriais susijusius amatus;

24. ragina Komisiją pripažinti specifinį aukščiausios klasės tradicinių amatų pobūdį, nes tai tikri darbo Europoje šaltiniai, pagrįsti keturiais visiems aukščiausios klasės kultūros ir kūrybos sektoriams bendrais kriterijais: inovacijomis ir kūrybiškumu, pavyzdine kokybe ir estetizmu, praktine patirtimi ir technologijomis, mokymusi per visą karjeros laiką ir žinių skatinimu;

25. mano, jog būtina stiprinti švietimo sistemų (įskaitant universitetus, tačiau turi būti paisoma jų nepriklausomumo), mokslinių tyrimų centrų, mokymo organizacijų ir kūrybos ir kultūros sektorių įmonių (įskaitant MVĮ) ryšius, kad šie didelį užimtumo potencialą turintys sektoriai taptų konkurencingesni, kad būtų kuriama įtraukesnė įvairių sektorių ir tarpdisciplininė sąveika – pirmiausia kuriant mainų platformą, žinių sąjungas, sektorių įgūdžių sąjungas ir partnerystes – kad dalyviams būtų padedama mąstyti ir veikti kolektyvinei sėkmei palankiu būdu, kad būtų dar labiau stiprinama Sąjungos žmogiškojo kapitalo vertė, kad būtų užtikrintos geresnės veikėjų žinios, įvardyti specifiniai įgūdžiai, pagerintas su darbo vietomis ir įgūdžiais susijusių naujovių suvokimas ir skatinama verslumo dvasia;

26. ragina Komisiją kurti aukštojo mokslo institucijų ir įmonių žinių sąjungas kūrybos ir kultūros sektorių srityje;

27. ragina Komisiją kurti profesinio rengimo ir mokymo institucijų ir įmonių sektoriaus įgūdžių sąjungas kūrybos ir kultūros sektorių srityje;

28. primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares siekti pažangos kultūros ir meno studijų programų, profesinių kvalifikacijų ir tarpusavio pripažinimo srityje;

29. pabrėžia, kad svarbu nuo mažens ir visą gyvenimą remti galimybes ugdyti raštingumą kultūros ir žiniasklaidos srityje ir lavintis, siekiant skatinti kūrybiškumą ir sudaryti sąlygas, reikalingas talentams plėtoti bei kultūros skonio pojūčiui perduoti;

30. pabrėžia, kad būtina skubiai skatinti jaunųjų kūrėjų kūrybiškumą ir remti visuomenės dalyvavimą kuriant kultūrą;

31. mano, kad švietimas meno ir kultūros srityje yra prielaida lygioms galimybėms, demokratiškesnei prieigai prie kultūros ir socialinei sanglaudai užtikrinti, nes tai individualios ir kolektyvinės raiškos, dialogo ir tarpusavio supratimo skatinimo priemonė; be to, pabrėžia, kad tai padeda mokiniams lavintis plėtojant savo meninius sugebėjimus, susitinkant su menininkais, stebint meno kūrinius ir lankantis kultūros požiūriu vertingose vietose;

32. ragina Komisiją ir Tarybą svarstyti galimybę sukurti Europos praktinės patirties registrą, kuris būtų skirtas Europos praktinei patirčiai išsaugoti ir skatinti; ragina valstybes nares ir kultūros ir kūrybos sektorių suinteresuotąsias šalis rengti mokymo kursus, susijusius su šia praktine patirtimi;

Kultūros ir kūrybos sektorių finansavimas

33. mano, kad gyvybiškai svarbu rengti ir stiprinti tinkamas finansavimo schemas ir užtikrinti kultūros ir kūrybos sektoriams, ypač MVĮ, veiksmingo įgyvendinimo priemones; pabrėžia, kad būtina toliau įgyvendinti ir stiprinti viešąją paramos kultūros ir kūrybos sektoriams politiką, taip užtikrinant aukštos kokybės nepriklausomo kūrybinio darbo gyvybingumą ateityje; ragina Komisiją ir Tarybą kurti nematerialiųjų kūrinių vertinimo priemones, pirmiausia sukuriant observatoriją arba duomenų bazę, ir svarstyti galimybę sukurti kultūros investicijų banką;

34. atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į naujas galimybes, pvz., į visuomenės finansavimą ir visuomenės investavimą;

35. ragina valstybes nares įgyvendinant savo socialinę ir ekonominę politiką numatyti tinkamą paramą ir finansavimą kultūros ir kūrybos sektoriams;

36. pabrėžia, kad būtina remti kūrybos ir kultūros sektoriams skirtą Europos finansavimą – taip pat ir ekonominės krizės metu; primygtinai ragina Parlamentą siekti plataus užmojo solidaus kultūrai skirto biudžeto; todėl ragina Tarybą nemažinti biudžeto, kurį Komisija yra skyrusi programai „Kūrybiška Europa“;

37. pabrėžia, jog svarbu vystyti konsultacines ir patariamąsias paslaugas, susijusias su įmonių finansavimu ir valdymu, siekiant padėti MVĮ ir labai mažoms įmonėms įvaldyti reikiamas gero įmonių valdymo priemones, kad taip būtų patobulintas kultūros prekių ir paslaugų kūrimas, gamyba, reklama ir platinimas;

38. laikosi nuomonės, kad valstybės narės ir atitinkami specialistai turėtų gerinti kultūros ir kūrybos sektorių suinteresuotųjų šalių projektų rengimo pajėgumus organizuodami profesinius mokymus arba steigdami tarnybas, kurios padėtų rengti finansavimo planus;

39. teigiamai vertina siūlomas paskolų priemones, numatytas pagal programą „Kūrybiška Europa“, Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programą (angl. COSME) ir iniciatyvą „Horizontas 2020“, nes šiomis priemonėmis kultūros ir kūrybos sektoriams siūlomos įvairesnės finansavimo galimybės;

40. pabrėžia, kad svarbu gilinti finansinių institucijų žinias apie specifines kultūros ir kūrybos sektorių ypatybes, kad kultūros ir kūrybos sektoriams būtų užtikrintos geresnės galimybės gauti finansavimą iš privačių šaltinių;

41. ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų veiksmų ir rekomenduoti mišrius finansavimo būdus, pvz., viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, kuriems būtų taikomi skaidrumo reikalavimai ir kurie nekeltų grėsmės būtinam viešajam finansavimui, taip pat kurti mažoms organizacijoms skirtas paskolų garantijų sistemas ir domėtis alternatyviomis finansavimo priemonėmis, pvz., visuomenės finansavimu;

42. ragina valstybes nares ieškoti alternatyvių kultūros ir kūrybos sektorių finansavimo būdų, ypač krizės metu; atsižvelgdamas į tai mano, kad tinkama alternatyva galėtų būti rėmimas (angl. sponsorship);

43. laikosi nuomonės, kad audiovizualiniame sektoriuje itin svarbus audiovizualinių paslaugų indėlis į Europos audiovizualinių kūrinių finansavimą siekiant remti kūrybines pastangas ir kad jis turėtų būti stiprinamas užtikrinant aiškų ir kiekybinį Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos[16] perkėlimą į nacionalinę teisę;

44. primygtinai ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares nustatyti palankią reglamentavimo sistemą ir pirmiausia kultūros ir kūrybos sektoriuose kurti MVĮ palankią verslo aplinką mažinant joms tenkančią administracinę ir reguliavimo naštą;

45. ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares toliau siekti pažangos derinant mokesčius ir pirmiausia pašalinti kultūros produktų apmokestinimo skirtumus valstybėse narėse;

46. pažymi, jog šiuose sektoriuose veikia daugybė MVĮ, ir laikosi nuomonės, jog joms turėtų būti nustatytos tinkamos mokesčių taisyklės siekiant skatinti jų augimą ir užtikrinti, kad jos išliktų;

47. pažymi, kad struktūriniai fondai siūlo solidžias kultūros, kūrybos ir inovacijų finansavimo Sąjungoje galimybes, nes kultūra pagrįstos investicijos gali būti finansuojamos vadovaujantis visais trimis sanglaudos politikos tikslais – konvergencijos, regionų konkurencingumo ir užimtumo;

48. apgailestauja dėl kai kurių valstybių narių siūlymo 8,2 mlrd. EUR sumažinti asignavimus Europos infrastruktūros tinklų priemonei pagal būsimąją daugiametę finansinę programą (DFP), nes tai neigiamai paveiktų plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtros rėmimą ir, savo ruožtu, kultūros ir kūrybos sektoriams skirtų internetinių verslo modelių kūrimą;

49. todėl ragina valstybes nares ir Komisiją naudotis esamomis ir būsimomis priemonėmis ir programomis, pvz., programa MEDIA arba programos „Kūrybiška Europa“ garantijų mechanizmu, ir imtis konkrečių priemonių siekiant kultūros ir kūrybos sektorių suinteresuotosioms šalims sudaryti geresnes galimybes gauti pagal šias priemones numatytą finansavimą ir ypatingą dėmesį skirti kuo veiksmingesniam platformų skaitmeninimui, kad būtų supaprastintos paraiškų teikimo, vertinimo ir valdymo procedūros ir sumažinta administracinė našta;

50. ragina ES institucijas pagal DFP (2014–2020 m.) užtikrinti plataus užmojo finansavimą naujam programos MEDIA etapui;

Skaitmeninimo, globalizacijos ir patekimo į tarptautines rinkas galimybės ir iššūkiai

51. mano, kad skaitmeninės ir internetinės priemonės ir platformos siūlo kultūros ir kūrybos sektoriams dar neregėtas galimybes kurti naujus verslo modelius, pritraukti naują auditoriją ir plėsti savo rinkas tiek Sąjungoje, tiek trečiosiose šalyse;

52. pabrėžia, kad šiuo metu galiojančios 27 intelektinės nuosavybės teisių valdymo sistemos yra ypatinga našta Europos Sąjungos kūrybos ir kultūros sektoriams ir kad esamą susiskaidžiusią tvarką būtina reformuoti siekiant palengvinti prieigą prie turinio ir padidinti jo cirkuliaciją (pasaulyje) ir tai daryti taip, kad menininkai, kūrėjai, vartotojai, įmonės ir auditorija galėtų naudotis skaitmeninėmis naujovėmis, naujais platinimo kanalais, naujais verslo modeliais ir kitomis galimybėmis;

53. yra įsitikinęs, kad skaitmeninėje eroje moderni ir subalansuota intelektinės nuosavybės teisių apsaugos sistema, kurią taikant būtų galima užtikrinti atitinkamą atlyginimą visų kategorijų teisių turėtojams ir suteikti vartotojams lengvą prieigą prie įvairaus teisėto turinio ir didelio pasirinkimo kalbų ir kultūrų įvairovės požiūriu, yra būtina sąlyga norint užtikrinti kultūros ir kūrybos sektorių konkurencingumą;

54. pabrėžia, kad intelektinės nuosavybės teisių apsauga neturėtų kelti grėsmės interneto neutralumui;

55. atkreipia dėmesį, kad eksponentiškai daugėja naudojimosi naujoviškomis skaitmeninėmis paslaugomis, skirtomis prieigai prie kultūros kūrinių gauti, atvejų, ir pabrėžia, kad būtina užtikrinti stabilią ekosistemą, kurios sąlygomis būtų skatinama investuoti į kultūros ir kūrybos sektorius, darbo vietų kūrimą Europoje ir remiami naujoviški verslo modeliai;

56. todėl, kai tai susiję su intelektinės nuosavybės teisėmis, ragina Komisiją kurti reguliavimo sistemą, kuri būtų pritaikyta prie įvairių sektorių specifinių bruožų, taip pat derinti ir reformuoti autorių teisių sistemą, kad būtų pagerinta prieiga prie turinio ir sustiprinta kūrėjų padėtis ir pasirinkimas, ir rekomenduoja užtikrinti geresnį atsakomybės pasidalijimą visoje skaitmeninės vertės grandinėje deramai atsižvelgiant į kultūros ir kūrybos sektorių konkurencingumą;

57. šiuo požiūriu atkreipia ypatingą dėmesį į svarbų kolektyvinio teisių administravimo asociacijų vaidmenį užtikrinant prieigą prie kultūros paveldo, kurį jos atlieka veiksmingai taikydamos intelektinės nuosavybės teises ir supaprastindamos formalumus, su kuriais susiduria naudotojai;

58. pažymi, kad kultūros ir kūrybos sektoriams būdingas tarptautinio bendradarbiavimo ir eksporto potencialas ir kad Sąjunga turėtų būti suinteresuota skatinti įvairių sektoriaus specialistų mainus, taip pat ir su trečiosiomis šalimis, taip pat pritraukti ir ugdyti kūrybinius talentus; pabrėžia, kad kultūros ir kūrybos sektoriai atlieka svarbų vaidmenį užtikrindami Europos kultūros sklaidą, jos patrauklumą ir jos reklamą;

59. pabrėžia, kad būtina siekti menininkų statuso tarpusavio pripažinimo, ieškoti būdų judumo galimybėms sudaryti ir geriausių būdų, kaip pasinaudoti mokymų programomis, tinklų kūrimu ir laisvu kultūros ir kūrybos sektorių profesionalų, ypač suinteresuotųjų šalių, taip pat menininkų ir kūrinių judėjimu;

60. mano, jog nepaprastai svarbu, kad ES ir jos valstybėms narėms toliau būtų sudaroma galimybė išsaugoti ir vystyti savo kultūros ir audiovizualinę politiką ir daryti tai atsižvelgiant į savo galiojančius įstatymus, standartus ir susitarimus, įskaitant UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo; todėl ragina Sąjungos susitarimuose su trečiosiomis šalimis aiškiai pažymėti, kad į juos neįtraukiamos kultūros ir audiovizualinės paslaugos, įskaitant teikiamas internetu; šiame kontekste pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad kultūros ir audiovizualinės paslaugos nebūtų įtrauktos į derybų dėl ES ir JAV laisvosios prekybos susitarimo įgaliojimą, ir kartu pažymi, kad kultūros ir kūrybos darbai nėra tokios pat prekės, kaip bet kurios kitos;

61. pabrėžia, jog būtina, kad ES ir jos valstybės narės, vadovaudamosi 2005 m. UNESCO konvencija, numatytų ir rengtų politiką, kuri būtų palanki kultūros įvairovei puoselėti ir pritaikyta prie skaitmeninės eros;

62. pabrėžia, kad būtina stiprinti darbų skaitmeninimo politiką siekiant užtikrinti prieigą prie kuo didesnio skaičiaus Europos kultūros paveldo kūrinių;

63. pabrėžia kultūrinės diplomatijos svarbą, taip pat tai, kad ES, siekdama stiprinti savo kūrybos ir kultūros sektorių konkurencingumą pasaulyje, turi veikti kaip pasaulinio masto veikėja;

64. ragina Komisiją siūlyti tinkamas priemones, kad būtų užtikrintas kultūros ir kūrybos sektorių eksportas į tarptautines rinkas tinkamomis sąlygomis;

65. ragina į kultūros ir kūrybos sektorių viešinimo veiklą įtraukti Europos išorės veiksmų tarnybą;

66. pažymi, kad kultūra daro netiesioginį poveikį kitiems ūkio sektoriams, todėl ragina kultūros ir kūrybos sektorius stiprinti bendradarbiavimą su kitais, pvz., informacinių ir ryšių technologijų (IRT) ir turizmo, sektoriais, siekiant atremti skaitmeninių technologijų, globalizacijos ir patekimo į tarptautines rinkas iššūkius;

Vietos ir regionų vystymasis

67. pabrėžia regioninės kultūros ir kūrybiškumo politikos svarbą ir, savo ruožtu, pagrindinį vietos, regionų ir makroregionų valdžios institucijų vaidmenį tinkamomis priemonėmis ir finansiniais susitarimais skatinant ir remiant kultūros ir kūrybos sektorius ir taip pat deramą dėmesį skiriant populiariajai kultūrai; palankiai vertina viešojo administravimo institucijų iniciatyvas kurti kūrybos pramonei skirtas regionines verslo rėmimo struktūras, taip pat ir įgyvendinant ES finansuojamus projektus;

68. pabrėžia, kad kultūros ir kūrybos pramonė turėtų tapti dalimi ES ir nacionalinių socialinių ir ekonominių strategijų; pabrėžia, kad būtinas tolesnis įvairių sričių politikos, įskaitant pramonės, švietimo ir inovacijų politiką, turizmo politiką, taip pat regionų, miestų, vietos ir teritorijų vystymą, koordinavimas; taip pat ragina vietos ir regionų valdžios institucijas laikantis subsidiarumo principo įtraukti kultūros ir kūrybos sektorius į savo vidutinės trukmės ir ilgalaikes ekonomines strategijas;

69. atkreipia dėmesį į tai, kad kultūros ir kūrybos pramonei būdingi įvairių sektorių bruožai ir kad tai patraukli ryšių priemonė, taip pat į visuotinę šios pramonės svarbą ne tik pasaulio ekonomikai, bet ir tvariam, pažangiam ir įtraukiam augimui, inovacijoms, verslumui, socialinei sanglaudai ir visuomenės vystymuisi; pabrėžia, kad šie sektoriai turi turtingą vietos ir regioninį augimo potencialą, o tai reiškia naujas rinkos galimybes kultūros ir kūrybos pramonės verslininkams ir, savo ruožtu, užimtumą kultūros srityje;

70. mano, kad skirtingų sričių kompetencijos, kurią apima ši pramonė, taip pat kūrėjų ir technologijų sąveikos šaltiniai yra vietos lygmens ir todėl jie turėtų būti remiami kuriant vietos ir regionines platformas, tinklus, grupes, verslo inkubatorius ir partnerystes, kurie padėtų skatinti sąveiką ir ieškoti mechanizmų kūrybiškumui ir inovacijoms finansuoti, taip pat laisvų darbo vietų ir finansavimo galimybių valdymui remti;

71. atkreipia dėmesį į kultūros svarbą siekiant ekonominio ir socialinio miestų atgaivinimo; ragina Komisiją remti miestų administracijų savitarpio mokymąsi siekiant paraginti vietos valdžios politikos kūrėjus dalytis gerąja patirtimi;

72. mano, kad modernizavus kultūros infrastruktūrą būtų galima atgaivinti miestų teritorijas ir, savo ruožtu, užtikrinti socialinę ir ekonominę naudą;

73. rekomenduoja išnaudoti kūrybos sektoriuose slypintį ekonominį potencialą siekiant gerinti gyvenimo miestuose ir regionuose kokybę;

74. rekomenduoja vadovautis teritorine dinamika pagrįstu požiūriu siekiant į kultūros valdymą vietos ir regionų lygmenimis įtraukti visas suinteresuotąsias šalis (menininkus, vietos valdžios institucijas, profesionalų atstovus ir pan.);

75. pažymi, kad kultūros ir kūrybos pramonė – šaltinis, užtikrinantis daugiau ir geresnių darbo vietų regionuose – gali prisidėti prie socialinės ir teritorinės integracijos; reiškia susirūpinimą dėl to, kad šie kultūros ir kūrybos pramonės aspektai nepakankamai analizuojami ir remiami; pabrėžia, kad surenkama nepakankamai su šiais sektoriais susijusių statistinių duomenų visais lygmenimis, o su blogiausia padėtimi susiduriama regionų ir vietos lygmenimis; pabrėžia, kad turi būti išanalizuotas IRT poveikis kultūros ir kūrybos sektoriams, kad jie galėtų prisitaikyti prie naujos technologinės aplinkos ir susisieti su technologijų plėtra;

76. pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį kultūros ir kūrybos sektoriai, ypač MVĮ, atlieka kaip augimo ir vystymosi vietos, regioniniu ir tarpvalstybiniu (valstybių narių) lygmenimis svertas: pirmiausia populiarinamas kultūros paveldas, turizmas ir pavyzdiniai mokslo centrai ir padedama puoselėti regionų patrauklumą ypatingą dėmesį skiriant turtingą kultūros paveldą turintiems regionams, socialinės ir ekonominės struktūros pakeitimui, naujos veiklos vystymui ir pastovių ir ilgalaikių darbo vietų kūrimui; pažymi, kad tai pirmiausia taikytina turizmui, nes stiprų kultūros sektorių turintys miestai ir regionai itin patrauklūs turistams;

77. atkreipia dėmesį į švietimo programų svarbą skatinant kūrybiškumą nuo mažens ir vėliau, taip pat meniniam ir kultūriniam švietimui puoselėti raginant domėtis kūrybos pramonės darbu ir produktais pradinio ir vidurinio ugdymo etapais; pabrėžia, jog turint galvoje, kad vietos ir regioninės valdžios institucijos dažnai atsakingos už ikimokyklinį ir pradinį ugdymą, jos turėtų atlikti svarbų ugdomąjį ir kultūrinį vaidmenį šiame procese, kurio metu kultūra ir kūrybiškumas būtų vertinami kaip neatskiriama regionų ir miestų vystymosi dalis; pabrėžia neformaliojo suaugusiųjų mokymo ugdant gebėjimus prisitaikyti prie nuolat kintančios darbo rinkos svarbą;

78. pažymi, kad pagal būsimąją DFP numatytas finansavimas, ypač Europos socialinio fondo (ESF) ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšomis, turėtų būti naudojamas siekiant padėti stiprinti kultūros ir kūrybos pramonę, taip pat nacionalinius, regioninius ir vietos institucinius ir administracinius gebėjimus dirbti kartu – taip būtų padidinta šios pramonės ekonominė, socialinė, ugdomoji ir kultūrinė nauda; atkreipia dėmesį į atokiausius regionus – juose kurti ir plėtoti kultūros ir kūrybos pramonę sudėtingiau;

79. todėl laikosi nuomonės, kad su teritoriniu aspektu susiję reikalavimai, keliami taikant kai kurias regionines ar nacionalinės paramos kino pramonei priemones, padeda išsaugoti šį kultūros ir geografijos ryšį ir kad jais turėtų būti toliau vadovaujamasi remiantis 2001 m. komunikate dėl kino[17] išdėstytomis sąlygomis;

80. pažymi, kad kultūros ir kūrybos sektoriuose vyksta dinamiškos permainos ir kad juose galima kurti grupes, kurios būtų miestų ir regionų pažangos ir vystymosi varomoji jėga;

81. atkreipia dėmesį į tai, kad kultūros ir kūrybos pramonė prisideda prie didžiulio Europos kultūros, istorijos ir architektūros paveldo išsaugojimo ir gerinimo; pabrėžia kilnojamojo kultūros paveldo, t. y. artefaktų – žmogiškojo kūrybiškumo per visą istorijos laikotarpį iki šių dienų rezultatų – svarbą; pabrėžia, kad kultūros ir kūrybos sektoriai svarbūs ES turizmo pramonės vystymuisi ir kad jais labai domisi turistai iš ES ir ES nepriklausančių šalių; atsižvelgdamas į šią pridėtinę vertę mano, kad kultūros ir kūrybos sektoriai turėtų būti stipriai remiami būsimojo ES biudžeto lėšomis ir remiantis 2014–2020 m. laikotarpiui parengtais nacionaliniais ir regioniniais programavimo dokumentais, kadangi šiuose sektoriuose esama daug ekonominių galimybių;

82. pabrėžia būtinybę saugoti nacionalinį paveldą ir reklamuoti su konkrečiu regionu susijusį kultūrinį turinį namie ir užsienyje;

83. mano, kad kūrybiški žmonės, produktai ir paslaugos, kaip dalis ES kultūrų įvairovės, turėtų būti tvirtos Europos bendrosios rinkos ir gerai išsivysčiusių regionų, taip pat vietos ekonomikos, pagrindas – taip jie galėtų prisidėti prie naujos ekonominės veiklos ir naujų darbo vietų kūrimo; ragina geriau naudotis kultūros ir kūrybos pramone pritraukiant į Europą naujas investicijas ir įvairius talentus; pabrėžia, kad kultūros ir kūrybos sektoriams atstovaujantiems verslininkams nelengva gauti finansavimą; ragina valstybes nares tvirtinti tinkamas socialines ir fiskalines priemones siekiant paremti kūrybinę ekonomiką ir Europos rinkai pritaikytus naujus kultūros ir kūrybos pramonės verslo modelius, kuriuos taikant būtų sudarytos menininkų, taip pat kultūros ir kūrybos pramonės darbuotojų judumo sąlygos ir jiems būtų padėta įveikti kliūtis, susijusias su skirtingomis mokesčių ar socialinėmis sistemomis ir kalbos barjerais, ir skatinti didesnį šalių ir kultūrų tarpusavio supratimą;

o

o        o

84. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

• [1]  OL L 201, 2006 7 25, p. 15.
• [2]  OL C 311, 2007 12 21, p. 7.
• [3]  OL C 287, 2007 11 29, p. 1.
• [4]  OL L 372, 2006 12 27, p. 1.
• [5]  OL L 327, 2006 11 24, p. 12.
• [6]  OL C 247 E, 2009 10 15, p. 32.
• [7]  OL C 125 E, 2008 5 22, p. 223.
• [8]  OL C 247 E, 2009 10 15, p. 25.
• [9]  Dok. 8749/1/09 REV 1 ir 8749/1/09 REV 1 COR 1.
• [10]  OL C 377 E, 2012 12 7, p. 135.
• [11]  OL C 377 E, 2012 12 7, p. 142.
• [12]  Dok. 17566/12.
• [13]  CdR 2391/2012.
• [14]  SWD(2012) 0286.
• [15]  COM(2012) 0537.
• [16]  OL L 95, 2010 4 15, p. 1. Pataisyta redakcija paskelbta OL L 263, 2010 10 6, p. 15.
• [17]  OL C 43, 2002 2 16, p. 6.

AIŠKINAMOJI DALIS

Kultūros ir kūrybos sektoriai – labai skirtingo dydžio įvairių organizacijų, veikiančių įvairiose srityse, pvz., architektūros, dailiųjų amatų, kultūros paveldo, dizaino, festivalių, kino, televizijos, muzikos, vaizduojamojo meno, scenos menų, archyvų ir bibliotekų, leidybos arba radijo, visuma. 2010 m. Europos konkurencingumo ataskaitos duomenimis, šiuose sektoriuose Europos Sąjungoje sukuriama 4,5 proc. BVP ir 8,5 mln. darbo vietų. Įvairūs tyrimai patvirtina šių sektorių, kurių augimo tempai dėl ekonomikos nuosmukio smarkiai nukentėjusioje Europoje didesni už vidutinius, ekonominę svarbą.

Šiems sektoriams taip pat tenka svarbus inovacijų katalizatorių ir skleidėjų vaidmuo; jų teigiamas poveikis neapsiriboja vien kultūros ir kūrybos sritimis, bet apima ir daugelį ekonomikos sektorių. Kultūros ir kūrybos sektoriai – dinamiškos ir spinduliuojančios Europos ambasadoriai – šiuo metu susiduria su daugybe iššūkių, kuriuos lėmė perėjimas prie skaitmeninių technologijų, globalizacija, stiprus kultūrinis ir kalbinis rinkų susiskaldymas ir jų patiriami sunkumai gauti finansavimą.

Atsižvelgiant į šiuos iššūkius, šiandien svarbu keisti visuomeninį ir politinį diskursą kultūros ir kūrybos sektorių klausimais, taip pat visuomenės ir politikų požiūrį į šiuos sektorius. Laikas parodyti, kad šiuose sektoriuose kuriamos vertybės ir darbo vietos, kurių paprastai neįmanoma perkelti kitur, kad jie tikrai prisideda prie socialinės vertės kūrimo ir padeda kurti Europos skaitmeninę ateitį.

Komisijos pasiūlymas

Komisijos komunikatas „Kultūros ir kūrybos sektorių rėmimas siekiant ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo“[1] – tai 2010 m. paskelbtos žaliosios knygos dėl kultūros ir kūrybos pramonės šakų ir vėliau, 2011 m., vykusių viešųjų konsultacijų tęsinys. Šiame komunikate pristatoma nauja strategija, kuria siekiama veiksmingai realizuoti šių sektorių potencialą, susijusį su ekonominiu vystymusi ir socialine sanglauda, kadangi pagrindinis vaidmuo, kuris gali atitekti kultūros ir kūrybos sektoriams Europos Sąjungos socialinio ir ekonominio vystymosi kontekste, šiuo metu visapusiškai dar nepripažintas.

Šiame komunikate atkreipiamas dėmesys į įvairias iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti šiuolaikišką reguliavimo aplinką, stiprinti šių sektorių konkurencingumo ir eksporto potencialą ir kuo labiau didinti teigiamą poveikį visai ekonomikai.

Be to, Komisija parengė sąrašą rekomendacijų, siekdama sukurti palankias sąlygas kultūros ir kūrybos sektoriams augti, kuriomis orientuojamasi į šešias pagrindines kryptis: į įgūdžių tobulinimą, į galimybes gauti finansavimą, į naujų įmonių modelių sklaidą, į auditorijos didinimą, į patekimą į tarptautines rinkas ir į ryšių su kitais sektoriais stiprinimą.

Šiame komunikate parodoma, kad Komisija pasiryžusi panaudoti kūrybos ir kultūros sektorius kaip priemonę, kuria būtų skatinamas glaudesnis įvairių veiklos sričių, ypač kultūros, švietimo, pramonės, ekonominių reikalų, turizmo, miestų ir regionų plėtros ir erdvės planavimo, bendradarbiavimas.

Kalbant apie finansinius išteklius, Komisija ketina pasinaudoti Europos Sąjungos fondais, kad padidintų šiems sektoriams teikiamą paramą, visų pirma įgyvendindama programą „Kūrybiška Europa“, kuriai 2014–2020 m. laikotarpiu numatyta skirti 1,8 mlrd. eurų, taip pat panaudoti sanglaudos politikai skirtą finansavimą.

Pranešėjos nuomonė

Pranešėja palankiai vertina Komisijos siūlymą skatinti svarstymus dėl priemonių, kurių reikia imtis siekiant užtikrinti reikiamas paskatas kultūros ir kūrybos sektoriams remti, kad Europos Sąjungoje būtų skatinamas augimas ir užimtumas.

Ji pritaria Komisijos raginimui, kuris skirtas valstybėms narėms, imtis komunikate nurodytų priemonių visais teritoriniais lygmenimis ir, jei reikia, įtraukiant visas viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotąsias šalis.

Vis dėlto panašu, kad gali tekti tobulinti ir tikslinti nemažą dalį pasiūlymo punktų, kurie pateikiami toliau.

1. Kūrybos ir kultūros sektorių vystymuisi būtinos sąlygos

Pranešėja apgailestauja, kad nesama tikslios šių sektorių apibrėžties ir neturima patikimų statistinių duomenų. Šiuo požiūriu, pirma, pageidautina atlikti išsamų kultūros ir kūrybos sektorių tyrimą, kuris būtų pagrįstas su kiekvienu sektoriumi ir pasektoriumi susijusiais duomenimis, išreikštais skaičiais, siekiant pabrėžti bendrą kultūros ir kūrybos sektorių įnašą į Europos ekonomiką, ypač kai tai susiję su tiesioginėmis ir netiesioginėmis darbo vietomis ir ekonomine veikla (apyvarta) visoje ES. Antra, pageidautina parengti monografijas, kuriose būtų apibūdintos įvairios kultūros ir kūrybos sektorių šakos, siekiant informuoti apie kasdienį naudojimąsi šiais sektoriais, kiekvieno iš šių sektorių ekonominius privalumus tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų požiūriu ir skaitmeninės integracijos mastą.

2. Švietimo ir mokymo svarba

Pranešėja primygtinai ragina ES ir valstybes nares skatinti ir pripažinti kultūros ir kūrybos sektorių, dėl kurių Europa kultūros požiūriu yra išskirtinė, matomumą. Ji taip pat mano, kad nuo ankstyvo amžiaus turėtų būti teikiama geresnė prieiga prie kultūros ir geresnis kultūrinis išsilavinimas.

Šiuo požiūriu ji siūlo stebėti įgūdžių ir kvalifikacijų matomumą akademiniais ir profesiniais tikslais, ragina užtikrinti didesnę verslo ir švietimo sąveiką ir siūlo sukurti mainų, sąjungų ir partnerysčių platformą siekiant pagerinti šių sektorių konkurencingumą, nes kultūros ir kūrybos sektoriai daro su įgūdžiais susijusį sverto poveikį.

3. Kultūros ir kūrybos sektorių finansavimas

Pranešėja ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti, kad galimybė šiems sektoriams gauti finansavimą yra didžiausią susirūpinimą keliantis klausimas. Todėl turėtų būti sukurta palanki reglamentavimo ir mokesčių sistema ir turėtų būti panaudotos visos atitinkamos priemonės ir programos siekiant užtikrinti, kad naudojantis šiomis priemonėmis kultūros ir kūrybos sektoriams būtų lengviau gauti finansavimą, taip pat turėtų būti nustatyti nauji minėtųjų sektorių finansavimo modeliai ir rėmimo būdai, ypač todėl, kad bet koks kūrybinis darbas susijęs su rizika. Europos Sąjunga turi skatinti investuotojus remti kultūros ir kūrybos sektorius.

4. Iššūkiai

Pranešėja neneigia, kad iššūkiai turi virsti naujomis augimo ir užimtumo galimybėmis, ir ragina kurti naujas bei tobulinti esamas priemones, kad kultūros ir kūrybos sektoriams būtų lengviau išspręsti perėjimo prie skaitmeninių technologijų ir globalizacijos problemą. Labai svarbu saugoti intelektinę nuosavybę ir kurti priemones, skirtas Europos kultūriniam išskirtinumui eksporto ir internacionalizacijos požiūriais apsaugoti. Kultūros ir kūrybos sektoriai turėtų būti skatinami tyrinėti ir stiprinti savo veiklą tarptautinėse rinkose, taip pat ir vystant tarptautines partnerystes bei bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis.

5. Vietos ir regionų vystymasis

Pranešėjos įsitikinimu, kultūros ir kūrybos sektoriai padeda puoselėti kultūrą ir regionus ir skatina valstybes nares – o tuo pačiu ir vietos valdžios institucijas – padėti šiems sektoriams, kurių poveikis visoje ES įvairus ir veiksmingas, bei juos remti. Būtina atsižvelgti į šių sektorių daugialypę ekosistemą ir turėtų būti kuriami keitimosi patirtimi tinklai siekiant stiprinti miestų, kultūros, kūrybiškumo ir ekonomikos ryšius.

Išvada

Pranešėja įsitikinusi, kad visuotinės ekonominės krizės metu, kai nepalankiai veikiamas mūsų priklausomumo Europai jausmas, nepaprastai svarbu remti kultūros ir kūrybos sektorius, kurie šiuo metu prisideda ir dar daugybę metų prisidės prie Europos augimo ir darbo vietų kūrimo.

Ji labai tikisi, kad Komisija ir valstybės narės tai išties suvokia ir ims vadovautis integruotos politikos principu, kadangi kultūra neturėtų būti laikoma izoliuota sritimi; kultūra yra svertas, o Europos kultūros sostinės – šios integracijos laboratorijos.

Kūrybos ir kultūros sektoriais turėtų būti naudojamasi kaip ekonomikos ir socialinio vystymosi varikliais ir jais turėtų būti siekiama tvaraus vystymosi, kuris darytų naudingą socialinį ir ekonominį poveikį.

Kadangi be tvirtos nacionalinės tapatybės šiems sektoriams būdingas Europos ir tarptautinis aspektas, esant galimybių būtų pageidautina vystyti valstybių narių bendradarbiavimo veiklą.

Atsižvelgiant į tai, kad kultūros ir kūrybos sektoriai akivaizdžiai padeda skatinti augimą ir kurti darbo vietas, norėtumėme tikėti, jog – organizaciniu požiūriu – atitinkamiems politikams pavyks pasiekti kuo platesnį sutarimą siekiant Europos dėmesį iš naujo sutelkti į kūrybą ir kultūrą siekiant geriau pasirengti globalizuotame pasaulyje mūsų laukiantiems naujiems iššūkiams.

• [1]  COM(2012) 0537.

Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (4.6.2013)

pateikta Kultūros ir švietimo komitetui

dėl Europos kultūros ir kūrybos sektorių, kaip ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo šaltinių, rėmimo
(2012/2302(INI))

Nuomonės referentas: Oldřich Vlasák

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad kultūros ir kūrybos pramonė, kaip patraukli bendravimo priemonė, apima įvairius sektorius ir yra visuotinai svarbi ne tik ekonomikai, bet ir tvariam, pažangiam ir integraciniam augimui, inovacijoms, verslumui, socialinei sanglaudai ir visuomenės vystymuisi; pabrėžia tai, kad šie sektoriai turi didelį vietos ir regioninį augimo potencialą, reiškiantį naujas rinkos galimybes kultūros ir kūrybos pramonei, taigi ir užimtumą kultūros srityje;

2.  pabrėžia tai, kad kultūros ir kūrybos pramonė turėtų tapti ES ir nacionalinių socialinių ir ekonominių strategijų dalimi; pabrėžia, kad reikia toliau koordinuoti įvairių sričių politiką, įskaitant pramonės, švietimo ir inovacijų, turizmo, regionų, miestų, vietos plėtros ir teritorijų planavimo; taip pat ragina vietos ir regionų valdžios institucijas laikantis subsidiarumo principo įtraukti kultūros ir kūrybos pramonę į savo ūkio vidutinės trukmės ir ilgalaikes strategijas;

3.  pažymi, kad būsimai daugiametei finansinei programai skirtas finansavimas, būtent ESF ir ERPF lėšomis, turėtų būti naudojamas padėti sustiprinti kultūros ir kūrybos pramonę ir nacionalinius, regionų bei vietos institucinius ir administracinius gebėjimus dirbti drauge, kurie padeda padidinti šių pramonės sektorių teikiamą ekonominę, socialinę, švietimo ir kultūrinę naudą; atkreipia dėmesį į atokiausius regionus, kuriuose kurti ir plėtoti kultūros ir kūrybos pramonę sudėtingiau;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad kultūros ir kūrybos pramonė, galinti sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų regionuose ir prisidėti prie socialinės ir teritorinės integracijos; išreiškia susirūpinimą dėl to, kad šie kultūros ir kūrybos pramonės aspektai nėra pakankamai išnagrinėti ir remiami; pabrėžia, kad surenkama nepakankamai šių sektorių statistinių duomenų visais lygmenimis, o blogiausia padėtis yra regionų ir vietos lygmenimis; pabrėžia, kad turi būti ištirtas IRT (informacinių ir ryšių technologijų) poveikis kultūros ir kūrybos sektoriams siekiant, kad šie sektoriai galėtų prisitaikyti prie naujos technologinės aplinkos ir turėti naudos iš technologinės plėtros;

5.  mano, kad kūrybingi žmonės ir kūrybiniai produktai bei paslaugos, kaip dalis ES kultūros įvairovės, turėtų būti stiprios bendrosios Europos rinkos, gerai išsivysčiusių regionų ir vietos ekonomikos, kurioje šie sektoriai gali prisidėti prie naujos ekonominės veiklos plėtojimo ir naujų darbo vietų kūrimo, pagrindas; ragina geriau panaudoti kultūros ir kūrybos pramonę pritraukiant naujas investicijas ir įvairius talentus į Europą; pabrėžia, kad kultūros ir kūrybos sektorių verslininkai neturi galimybių lengvai gauti finansavimą; ragina valstybes nares patvirtinti tinkamas socialines ir fiskalines priemones siekiant remti kūrybinę ekonomiką ir Europos rinkai pritaikytus naujus kultūros ir kūrybos pramonės verslo modelius, kurie sudarytų sąlygas menininkų ir kultūros bei kūrybos pramonėje dirbančių žmonių judumui ir padėtų jiems įveikti kliūtis, susijusias su skirtingomis mokesčių ar socialinėmis sistemomis bei kalbos barjeru, ir skatinti didesnį šalių ir kultūrų tarpusavio supratimą;

6.  mano, kad šių pramonės šakų skirtingų kompetencijos sričių ir kūrėjų bei technologijų sąveikos šaltiniai slypi vietos lygmeniu ir todėl reikėtų tas sritis ir sąveiką skatinti steigiant vietos ir regionines platformas, tinklus, įmonių grupes, verslo inkubatorius ir partnerytes, kurios padėtų skatinti sąveiką ir ieškoti mechanizmų kūrybiškumui ir inovacijoms finansuoti, taip pat remti laisvų darbo vietų ir finansavimo galimybių valdymą;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad kultūros ir kūrybos pramonė padeda išsaugoti ir pagerinti didžiulį Europos kultūros, istorinį ir architektūros paveldą; pabrėžia kilnojamojo kultūros paveldo, t. y. artefaktų, kaip nuo senovės iki dabar sukurtų žmogaus kūrybos produktų, svarbą; pabrėžia, kad kultūros ir kūrybos sektoriai yra svarbūs ES turizmo sektoriaus vystymuisi ir labai domina turistus iš ES ir ne ES šalių; mano, kad atsižvelgiant į šią pridėtinę vertę kultūros ir kūrybos sektorius reikėtų stipriai remti būsimo ES biudžeto lėšomis ir pagal nacionalinių ir regioninių programavimo dokumentus, parengtus 2014–2020 m. laikotarpiui, nes šie sektoriai sudaro daug ekonominių galimybių;

8.  pabrėžia nuo ankstyvos vaikystės kūrybingumą skatinančių ugdymo programų ir meninio ir kultūrinio švietimo stiprinimo skatinant susidomėjimą kūrybos pramonės veikla ir produktais pradinio ir vidurinio ugdymo etapais svarbą; pažymi, kad šiame procese, kurį plėtojant kultūra ir kūrybiškumas vertinami kaip neatskiriama regionų ir miestų plėtros dalis, svarbų ugdymo ir kultūrinį vaidmenį turėtų atlikti vietos ir regioninės valdžios institucijos, nes jos yra dažnai atsakingos už ikimokyklinį ir pradinį ugdymą; pabrėžia suaugusiems skirto neformaliojo mokymo ugdant gebėjimus prisitaikyti prie nuolat kintančios darbo rinkos svarbą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	30.5.2013
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	41 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Luís Paulo Alves, Jean-Jacob Bicep, John Bufton, Nikos Chrysogelos, Francesco De Angelis, Danuta Maria Hübner, Filiz Hakaeva Hyusmenova, Vincenzo Iovine, María Irigoyen Pérez, Seán Kelly, Mojca Kleva Kekuš, Constanze Angela Krehl, Petru Constantin Luhan, Iosif Matula, Erminia Mazzoni, Ana Miranda, Jens Nilsson, Jan Olbrycht, Wojciech Michał Olejniczak, Markus Pieper, Tomasz Piotr Poręba, Georgios Stavrakakis, Csanád Szegedi, Nuno Teixeira, Lambert van Nistelrooij, Oldřich Vlasák, Kerstin Westphal, Hermann Winkler, Joachim Zeller, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Martina Anderson, Vasilica Viorica Dăncilă, Karin Kadenbach, Lena Kolarska-Bobińska, Elisabeth Schroedter, Patrice Tirolien, Evžen Tošenovský, Manfred Weber, Iuliu Winkler
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Albert Deß, Takis Hadjigeorgiou, Katarína Neveďalová

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	18.6.2013
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	24 0 4
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Zoltán Bagó, Lothar Bisky, Piotr Borys, Jean-Marie Cavada, Silvia Costa, Santiago Fisas Ayxela, Mary Honeyball, Petra Kammerevert, Emma McClarkin, Emilio Menéndez del Valle, Marek Henryk Migalski, Katarína Neveďalová, Doris Pack, Chrysoula Paliadeli, Monika Panayotova, Marie-Thérèse Sanchez-Schmid, Marietje Schaake, Marco Scurria, Hannu Takkula, László Tőkés, Helga Trüpel, Sabine Verheyen, Milan Zver
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	François Alfonsi, Liam Aylward, Ivo Belet, Nadja Hirsch, Iosif Matula, Georgios Papanikolaou, Kay Swinburne, Inês Cristina Zuber