Procedūra : 2013/2063(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0353/2013

Pateikti tekstai :

A7-0353/2013

Debatai :

Balsavimas :

PV 10/12/2013 - 7.17

Priimti tekstai :

P7_TA(2013)0535

PRANEŠIMAS     
PDF 346kWORD 276k
2013 m. spalio 24 d.
PE 506.114v02-00 A7-0353/2013

dėl debesijos kompiuterijos galimybių naudojimo Europoje

(2013/2063(INI))

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

Pranešėja: Pilar del Castillo Vera

Nuomonės referentės (*):

Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Teisės reikalų komitetas

Judith Sargentini, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas

(*) Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ
 Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ
 Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl debesijos kompiuterijos galimybių naudojimo Europoje

(2013/2063(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 27 d. Komisijos komunikatą „Nuotolinės kompiuterijos galimybių naudojimas Europoje“ (COM(2012) 0529) ir pridėtą darbinį dokumentą,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2010) 0245),

–   atsižvelgdamas į savo rezoliuciją dėl naujos Europos skaitmeninės darbotvarkės „2015.eu“(1),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 243/2012/ES, kuriuo nustatoma daugiametė radijo spektro politikos programa,

–   atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 25 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (COM(2012) 0011),

–   atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 19 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė (COM(2011) 0665),

–   atsižvelgdamas į 1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo,

–   atsižvelgdamas į Europos telekomunikacijų standartų instituto (angl. ETSI) debesijos kompiuterijos standartų kartografavimo veiklą,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB,

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 99/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų(2),

–   atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(3),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės prekybos, teisinių aspektų vidaus rinkoje(4),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo(5),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Teisės reikalų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A7–0353/2013),

A. kadangi įvairios nuotolinės kompiuterijos paslaugos, dabar vadinamos debesijos kompiuterija, nėra naujos, debesijos kompiuterijos mastas, rezultatai ir turinys yra didelė informacinių ir ryšių technologijų (IRT) pažanga;

B.  kadangi pastaraisiais metais debesijos kompiuterija vis dėlto sulaukė dėmesio dėl sukurtų naujų ir novatoriškų didelio masto verslo modelių, didelio debesijos kompiuterijos paslaugų pardavėjų spaudimo, technologinių inovacijų ir didesnių kompiuterijos galimybių, mažesnių kainų ir didelės spartos ryšių, taip pat dėl galimos ekonominės naudos ir didesnio veiksmingumo, taip pat energijos vartojimo srityje, kurie siūlomi įvairiems debesijos kompiuterijos paslaugų naudotojams;

C. kadangi debesijos kompiuterijos paslaugų plėtotė retai gyvenamose ir atokiose vietovėse gali prisidėti mažinant jų atotrūkį, kartu tai kelia rimtų problemų dėl reikalingos infrastruktūros trūkumo;

D. kadangi debesijos kompiuterijos paslaugų pardavėjų gaunamą naudą sudaro, pvz., paslaugų mokesčiai, piniginė neišnaudotų ir perteklinių kompiuterijos išteklių išraiška, masto ekonomija, galimybė suburti klientų ratą (vad. prisirišimo efektas) ir pakartotinis naudotojų informacijos, pvz., reklamų, panaudojimas, deramai atsižvelgiant į asmens duomenų privatumo ir apsaugos reikalavimus; kadangi susaistymo poveikis gali pakenkti konkurencijai, tačiau to galima išvengti taikant pagrįstas standartizavimo priemones ir įtvirtinant skaidresnius intelektinės nuosavybės licencijavimo susitarimus;

E.  kadangi debesijos kompiuterijos paslaugų naudotojų gaunamą naudą sudaro galimai mažesnės kainos, visur esanti prieiga, patogumas, patikimumas, kintamumas ir saugumas;

F.  kadangi debesijos kompiuterija taip pat kelia riziką vartotojams, ypač kalbant apie neskelbtinus duomenis, ir vartotojai turi apie tai žinoti; kadangi tvarkant duomenis konkrečioje šalyje esančiuose debesijos kompiuterijos serveriuose, tos šalies valdžios institucijos turi prieigą prie tų duomenų; kadangi Komisija turėtų į tai atsižvelgti teikiant pasiūlymus ir rekomendacijas dėl debesijos kompiuterijos paslaugų;

G. kadangi naudodamiesi debesijos kompiuterijos paslaugomis naudotojai privalo perduoti informaciją debesijos kompiuterijos saugyklų paslaugų teikėjams, trečiajai šaliai, kyla klausimų, susijusių su nuolatine atskirų naudotojų informacijos kontrole ir prieiga prie jos bei jos apsauga nuo paties paslaugų teikėjo, kitų tų pačių paslaugų naudotojų ir kitų šalių; kadangi tam tikrus šios problemos aspektus būtų galima pašalinti skatinant paslaugas, kuriomis naudodamasis tik pats naudotojas turėtų priemones prisijungti prie saugomos informacijos, o debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai prie šios informacijos negalėtų prisijungti;

H. kadangi padidėjęs naudojimasis deebsijos kompiuterijos paslaugomis, kurias teikia ribotas skaičius stambių teikėjų, reiškia, kad tų teikėjų rankose sutelkiami didesni informacijos kiekiai ir taip padidinamas jų veiksmingumas, tačiau taip pat didinamas milžiniško informacijos kiekio praradimo, centralizuotų neatsparių punktų, galinčių pakenkti interneto stabilumui, ir trečiųjų šalių prieigos prie informacijos pavojus;

I.   kadangi turėtų būti aiškiai nustatytos visų į debesijos kompiuterijos paslaugas įtrauktų subjektų pareigos ir atsakomybė, ypač kiek jos susijusios su saugumu ir duomenų apsaugos reikalavimų laikymusi;

J.   kadangi debesijos kompiuterijos paslaugų rinką atrodo suskirstyta į naudotojų ir verslo linijas;

K. kadangi standartinės debesijos kompiuterijos paslaugos, atitinkančios konkrečius naudotojo poreikius, verslo klientams gali būti patrauklios kapitalo sąnaudų keitimo veiklos sąnaudomis ir papildomų saugojimo ir tvarkymo pajėgumų greito prieinamumo ir naudojimo masto keitimo priemonės;

L.  kadangi tai, kad įvairių vartotojų prietaisų operacinių sistemų teikėjai, naudodami gamintojų numatytąsias nuostatas ir kt., vis labiau skatina vartotojus naudotis jų pačių teikiamomis debesijos kompiuterijos paslaugomis, naudotojams reiškia, kad tie paslaugų teikėjai kuria „pririštų“ klientų ratą ir kaupia jų informaciją;

M. kadangi naudojimasis viešojo sektoriaus išorinėmis debesijos kompiuterijos paslaugomis turi būti kruopščiai apsvarstytas, atsižvelgiant į didesnį pavojų, susijusį su informacija apie piliečius, ir į užtikrintų viešųjų paslaugų funkcijų vykdymą;

N. kadangi iš saugumo perspektyvos debesijos kompiuterijos paslaugų įdiegimas reiškia, kad atsakomybė už kiekvienam naudotojui priklausančios informacijos saugumo priežiūrą iš paslaugos naudotojo perduodama paslaugos teikėjui, todėl kyla poreikis užtikrinti, kad paslaugų teikėjai turėtų teisines galimybes suteikti saugius ir atsparius ryšių sprendimus;

O. kadangi plėtojant debesijos kompiuterijos paslaugas padidės perduodamų duomenų apimtys, juostos pločio paklausa, didesnio įkėlimo greičio ir lengviau prieinamo plačiajuosčio ryšio poreikis;

P.  kadangi Europos skaitmeninės darbotvarkės tikslų, ypač plačiajuosčio ryšio ir prieigos visiems, tarpvalstybinių viešųjų paslaugų ir mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslų siekimas yra reikiamas žingsnis, jeigu ES visiškai pasiruošusi pasinaudoti debesijos kompiuterijos paslaugų nauda;

Q. kadangi pastaruoju metu buvo tam tikrų įvykių, susijusių su saugumo pažeidimais, ypač PRISM šnipinėjimo skandalu;

R.  kadangi Europos teritorijoje trūksta serverių saugyklų;

S.  kadangi bendroji skaitmeninė rinka yra vienas iš svarbiausių veiksnių siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, kuris labai prisidėtų prie Bendrosios rinkos akto tikslų įgyvendinimo pastangų ir atsakytų į ekonominės ir finansinės krizės poveikį ES;

T.  kadangi visos ES aprūpinimas plačiajuosčiu ryšiu, visuotinė ir vienoda visų piliečių prieiga prie interneto paslaugų ir tinklo neutralumo užtikrinimas yra būtinos Europos debesijos kompiuterijos sistemos raidos sąlygos;

U. kadangi Europos infrastruktūros tinklų priemonė yra viena iš plačiajuosčio ryšio (tinklo) naudojimo Europoje didinimo priemonių;

V. kadangi debesijos kompiuterija turėtų skatinti MVĮ integraciją, nes mažinamos patekimo į rinką kliūtys (pvz., mažinamos IT infrastruktūros sąnaudos);

W. kadangi Europos debesijos kompiuterijos sistemai būtina užtikrinti ES duomenų apsaugos teisinių standartų taikymą;

X. kadangi debesijos kompiuterijos plėtra turėtų padėti skatinti kūrybingumą tiek teisių turėtojų, tiek naudotojų naudai; kadangi, be to, vykdant šį procesą turėtų būti išvengta bendrosios rinkos iškraipymų, o vartotojų ir verslo pasitikėjimas debesijos kompiuterija turėtų būti paskatintas;

Bendrosios nuostatos

1.  teigiamai vertina Komisijos komunikatą dėl debesijos kompiuterijos galimybių panaudojimo Europoje ir pritaria Komisijos užmojui sukurti nuoseklų požiūrį į debesijos kompiuterijos paslaugas, tačiau mano, jog siekiant strategijoje nustatytų ambicingų tikslų teisėkūros priemonė būtų tinkamesnė atsižvelgus į tam tikrus aspektus;

2.  pabrėžia, kad politikos priemonės, kuriomis užtikrinama didelio pajėgumo ir saugi ryšių infrastruktūra, yra svarbus visų paslaugų, pagrįstų ryšiais, įskaitant debesijos kompiuterijos paslaugas, aspektas, tačiau pabrėžia, kad dėl riboto Europos infrastruktūros tinklų priemonės biudžeto paramą plačiajuosčiam ryšiui diegti reikia papildyti pagal kitas Sąjungos programas ir iniciatyvas, įskaitant Europos struktūrinius ir investicijų fondus, teikiama pagalba;

3.  pabrėžia, kad debesijos kompiuterijos paslaugomis turi būti užtikrintas saugumas ir patikimumas, atitinkantys didesnį pavojų, kylantį dėl riboto skaičiaus paslaugų teikėjų rankose sutelktų duomenų ir informacijos;

4.  pabrėžia, kad Sąjungos teisės aktai turėtų būti neutralūs ir neturėtų būti priimti tam, kad padėtų ar kliudytų bet kokiam teisėtam verslo modeliui ar paslaugai, išskyrus dėl įtikinamų viešojo intereso priežasčių;

5.  pabrėžia, kad debesijos kompiuterijos strategija turėtų apimti šalutinius aspektus, pvz., energijos suvartojimą duomenų centruose ir atitinkamus aplinkosaugos klausimus;

6.  pabrėžia, kad prieiga prie duomenų naudojantis bet kokiu prie interneto prijungtu prietaisu, suteikia ypač dideles galimybes;

7.  pabrėžia, kad ES akivaizdžiai suinteresuota savo teritorijoje turėti daugiau serverių saugyklų dėl dviejų priežasčių – pramonės politikos, kuria vadovaujantis būtų galima sukurti geresnę sąveiką su Skaitmeninės darbotvarkės naujos kartos prieigos diegimo tikslais, ir Sąjungos duomenų apsaugos srityje tai skatintų pasitikėjimą, užtikrinant ES savarankišką serverių valdymą;

8.  atkreipia ypatingą dėmesį į skaitmeninio visų piliečių raštingumo svarbą ir primygtinai ragina valstybes nares vystyti koncepcijas, kaip skatinti saugaus naudojimosi internetu, įskaitant debesijos kompiuteriją, paslaugas;

Debesija kaip augimo ir užimtumo skatinimo priemonė

9.  pabrėžia, kad atsižvelgiant į ekonominį debesijos potencialą didinant Europos konkurencingumą pasaulyje, debesija gali tapti veiksminga augimo ir užimtumo skatinimo priemone;

10. todėl pabrėžia, kad debesijos kompiuterijos paslaugų plėtotė nesant veikiančios arba pakankamos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros gali padidinti miesto ir kaimo vietovių skaitmeninį atotrūkį, o dėl to bus dar sunkiau pasiekti teritorinę sanglaudą ir regionų ekonomikos augimą;

11. pabrėžia, kad Sąjunga susiduria su iš visų pusių daromu spaudimu dėl BVP augimo tokiu metu, kai augimo skatinimo iš valstybinių lėšų mastą riboja aukšti skolos ir deficito lygiai, ir ragina ES institucijas ir valstybes nares sutelkti visus galimus augimo svertus; pažymi, kad debesijos kompiuterija gali tapti transformuojančia jėga visuose ekonomikos sektoriuose, tai ypač svarbu, pvz., sveikatos priežiūros, energetikos, viešųjų paslaugų ir švietimo sritims;

12. pabrėžia, kad nedarbas, įskaitant jaunimo ir ilgalaikį nedarbą, Europoje pasiekė nepriimtinai didelį mastą ir veikiausiai toks liks netolimoje ateityje, taip pat kad visais politiniais lygmenimis reikia imtis ryžtingų ir skubių veiksmų; pabrėžia, kad e. įgūdžių ugdymas ir skaitmeninio švietimo veiksmai debesijos kompiuterijos plėtojimo srityje savo ruožtu gali būti itin svarbūs siekiant išspręsti didėjančio nedarbo, visų pirma jaunų žmonių nedarbo, problemą;

13. pabrėžia, kad naudotojams reikia daugiau e. gebėjimų ir mokymo, kad būtų galima parodyti naudą, kurią gali duoti debesijos kompiuterija; primena, kad reikia sukurti daugiau kvalifikacijos schemų debesijos kompiuteriją valdantiems specialistams parengti;

14. pabrėžia, kad MVĮ yra svarbiausia ES ekonomikos dalis ir reikia, kad būtų imtasi daugiau veiksmų skatinant ES MVĮ konkurencingumą pasaulyje ir sudarant geriausias įmanomas sąlygas naujoms perspektyvioms technologijoms, tokioms kaip debesijos kompiuterija, kurios gali daryti didelę įtaką ES įmonių konkurencingumui, vystyti;

15. patvirtina debesijos kompiuterijos svarbą MVĮ, ypač įsisteigusioms ekonominių sunkumų patiriančiose arba nuošaliose ar atokiausiose vietovėse, kadangi tokiomis paslaugomis prisidedama prie MVĮ nustatytųjų išlaidų mažinimo, kai galima nuomotis kompiuterijos ir saugyklų pajėgumus, ir ragina Komisiją apsvarstyti tinkamą teisinį pagrindą, kad MVĮ, galėtų sparčiau augti ir didinti našumą, nes MVĮ gali būti naudinga mažinti išankstines išlaidas ir turėti daugiau galimybių naudotis analitinėmis priemonėmis;

16. ragina Komisiją ir valstybes nares visų pirma informaciją apie debesijos kompiuterijos teikiamas ekonomines galimybes teikti MVĮ;

17. atkreipia dėmesį į tai, kad ES turi pasinaudoti tuo, jog ši technologija yra santykinai ankstyvame raidos etape, ir privalo dėti pastangas ją vystant, kad būtų galima pasinaudoti masto ekonomija, kurią ši technologija, kaip tikimasi, sukurs, ir taip atgaivins Sąjungos ekonomiką, ypač IRT sektoriuje;

ES rinka ir debesija

18. pabrėžia, kad vidaus rinka turėtų išlikti atvira visiems paslaugų teikėjams, kurie laikosi Sąjungos teisės, kadangi laisvas pasaulinis paslaugų ir informacijos srautas didina Sąjungos pramonės konkurencingumą ir galimybes ir yra naudingas Sąjungos piliečiams;

19. apgailestauja dėl masinės, visuotinės ir nepagrįstos vyriausybės prieigos prie informacijos, susijusios su Sąjungos naudotojais trečiųjų šalių debesijos tinkluose, ženklų ir ragina debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjus skaidriai nurodyti, kaip jie valdo informaciją, kurią vartotojai jiems pateikia naudodamiesi debesijos kompiuterijos paslaugomis;

20. primygtinai teigia, kad siekdama užkirsti kelią pavojui, kylančiam dėl to, kad informacija tiesiogiai ar netiesiogiai prieinama užsienio vyriausybėms, kurioms, remiantis Sąjungos teisės aktais, prieiga nėra leidžiama, Komisija privalo:

i)   užtikrinti, kad naudotojams būtų žinomas šis pavojus, taip pat remiant Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrą (ENISA), kuriančią Universaliųjų paslaugų direktyvoje numatytą viešojo intereso informacijos platformą, ir

ii) remti technologijų, pvz., šifravimo ir anonimiškumo užtikrinimo, kuriomis naudotojams suteikiama galimybė paprastai apsaugoti savo informaciją, mokslinius tyrimus ir komercinį diegimą arba viešuosius pirkimus;

iii) įtraukti ENISA į iniciatyvas tikrinti ES vartotojams, ypač viešajam sektoriui, teikiamų debesijos kompiuterijos paslaugų būtinuosius saugumo ir privatumo standartus;

21. palankiai vertina Komisijos ketinimą sukurti visos ES mastu taikomą sertifikavimo sistemą, kurioje būtų numatytos paskatos debesijos kompiuterijos paslaugų kūrėjams ir teikėjams už investavimą į geresnę privatumo apsaugą;

22. ragina Komisiją bendradarbiaujant su Sąjungos pramone ir kitais suinteresuotaisiais subjektais nustatyti sritis, kuriose konkretus Sąjungos metodas galėtų tapti itin patrauklus pasauliniu mastu;

23. pabrėžia konkurencingos ir skaidrios Sąjungos rinkos užtikrinimo svarbą, kad visiems Sąjungos naudotojams būtų teikiamos saugios, tvarios, įperkamos ir patikimos paslaugos; ragina parengti paprastą, skaidrų metodą saugumo trūkumams nustatyti, kad paslaugų teikėjai Europos rinkoje turėtų pakankamų ir tinkamų paskatų šiuos trūkumus taisyti;

24. pabrėžia, kad visi debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai, veikiantys Sąjungoje, turi konkuruoti vienodomis sąlygomis ir jiems turi būti taikomos vienodos taisyklės;

Viešieji pirkimai, novatoriškų sprendimų pirkimai ir debesija

25. pabrėžia, kad viešojo sektoriaus naudojimasis debesijos kompiuterijos paslaugomis gali sumažinti viešojo administravimo įstaigų sąnaudas ir piliečiams teikti veiksmingesnes paslaugas, o skaitmeninių svertų poveikis visiems ekonomikos sektoriams būtų itin naudingas; privatusis sektorius tomis debesijos kompiuterijos paslaugomis taip pat gali pasinaudoti novatoriškų sprendimų viešiesiems pirkimams;

26. ragina viešojo administravimo įstaigas apsvarstyti saugias, patikimas ir apsaugotas debesijos kompiuterijos paslaugas informacinių technologijų pirkimo srityje, taip pat pabrėžti atitinkamą jų atsakomybę, susijusią su informacijos, susijusios su piliečiais, apsauga, paslaugų prieinamumu ir nenutrūkstamumu;

27. ypač ragina Komisiją naudotis debesijos kompiuterijos paslaugomis, kai tai įmanoma, kad rodytų pavyzdį kitiems;

28. ragina Komisiją ir valstybes nares paspartinti Europos debesijos partnerystės darbą;

29. ragina Komisiją ir valstybes nares debesijos kompiuteriją paversti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programų prioritetu ir skatinti jos naudojimą tiek viešojo administravimo sektoriuje kaip inovacinį e. valdžios sprendimą siekiant naudos piliečiams, tiek privačiajame sektoriuje kaip inovacinę verslo vystymo priemonę;

30. pabrėžia, kad tais atvejais, kai norima naudotis debesijos paslaugomis, įskaitant teisėsaugos ir ES institucijas, valstybės narės turi skirti ypatingą dėmesį ir koordinuoti veiksmus tarpusavyje; primena, kad turi būti užtikrintas duomenų vientisumas ir saugumas ir apsisaugota nuo neteisėtos prieigos, įskaitant atvejus, kai šito be Sąjungos ar valstybės narės teise nustatyto teisinio pagrindo siekia užsienio vyriausybės ir jų žvalgybos tarnybos; pabrėžia, kad tai taikoma ir konkrečiai tam tikrų itin svarbių nevyriausybinių tarnybų duomenų tvarkymo veiklai, ypač specifinių kategorijų asmens duomenų tvarkymui, pvz., bankuose, draudimo bendrovėse, pensijų fonduose, mokyklose ir ligoninėse; be to, pabrėžia, kad visa tai, kas nurodyta pirmiau, itin svarbu perduodant duomenis (už Europos Sąjungos ribų tarp skirtingų jurisdikcijų); todėl laikosi nuomonės, kad valdžios institucijos, taip pat nevyriausybinės tarnybos ir privatusis sektorius, tvarkydami neskelbtinus duomenis ir informaciją, turėtų kuo labiau pasikliauti ES debesijos kompiuterijos paslaugomis, kol bus pradėtos taikyti patenkinamos pasaulinės duomenų apsaugos taisyklės, skirtos neskelbtinų duomenų ir viešų subjektų turimų duomenų bazių saugumui užtikrinti;

Standartai ir debesija

31. ragina Komisiją imtis lyderės vaidmens standartų ir specifikacijų, kuriais užtikrinamos privatumui tinkamos, patikimos, itin sąveikios, saugios ir efektyviai energiją vartojančios debesijos kompiuterijos paslaugos, skatinimo srityje – tai turi būti sudedamoji būsimos Europos pramonės politikos dalis; pabrėžia, kad duomenų patikimumas, saugumas ir apsauga reikalinga vartotojų pasitikėjimui ir konkurencingumui palaikyti;

32. pabrėžia, kad standartai grindžiami geriausios praktikos pavyzdžiais;

33. primygtinai teigia, kad siekiant didinti, o ne riboti konkurencingumą, tais standartais turėtų būti užtikrinamas paprastas ir visapusiškas debesijos kompiuterijos paslaugų duomenų ir pačių paslaugų perkeliamumas ir didelis sąveikumas;

34. pritaria standartų sudarymui, kuris patikėtas ETSI, ir pabrėžia tolesnės atviro ir skaidraus proceso priežiūros svarbą;

Naudotojai ir debesija

35. ragina Komisiją užtikrinti, kad vartotojų įrenginiai pagal gamyklinius nustatymus nebūtų prijungti prie debesijos kompiuterijos paslaugų ir nebūtų susieti su kuriuo nors konkrečiu debesijos kompiuterijos paslaugų teikėju;

36. ragina Komisiją užtikrinti, kad komerciniai telekomunikacijų operatorių ir debesijos paslaugų teikėjų susitarimai visiškai atitiktų ES konkurencijos teisę ir sudarytų galimybes vartotojams turėti visapusišką prieigą prie bet kokių debesijos paslaugų naudojantis bet kokio telekomunikacijų operatoriaus teikiama prieiga prie interneto;

37. primena Komisijai neišnaudotą prerogatyvą pagal Direktyvą 1999/5/EB (Radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių direktyva) reikalauti, kad įrangoje būtų įdiegta apsauga, sauganti naudotojų informaciją;

38. ragina Komisiją ir valstybes nares didinti vartotojų informuotumą apie visų rūšių riziką, susijusią su naudojimusi debesijos kompiuterijos paslaugomis;

39. ragina Komisiją užtikrinti, kad vartotojams, kurie skatinami naudotis debesijos kompiuterijos paslaugomis arba kuriems jos siūlomos kitais būdais, pirma būtų suteikta reikiama informacija pagrįstam sprendimui priimti, ypač kai tai susiję su jurisdikcija, kuriai priklauso šių debesijos kompiuterijos paslaugų saugyklose laikomi duomenys;

40. pabrėžia, kad pateiktoje informacijoje, be kita ko, turėtų būti nurodytas galutinis paslaugos teikėjas ir tai, kaip paslauga finansuojama; be to, pabrėžia, kad jeigu paslauga finansuojama naudojant naudotojų informaciją reklamos reikmėms arba suteikiant galimybę kitiems tai daryti, tai turėtų būti atskleista naudotojui;

41. pabrėžia, kad informacija turėtų būti pateikta standartizuotu, perkeliamu, lengvai suprantamu ir palyginamu formatu;

42. ragina Komisiją išnagrinėti tinkamas priemones, kaip nustatyti mažiausio priimtino lygio vartotojų teises, susijusias su debesijos kompiuterijos paslaugomis ir apimančias privatumą, duomenų laikymą trečiosiose šalyse, atsakomybę už duomenų praradimą ir kitus panašius aspektus, taip pat kitus vartotojams labai svarbius klausimus;

43. ragina Komisiją ir valstybes nares priimti konkrečias priemones, taikomas siekiant naudoti ir skatinti debesijos kompiuteriją ir susijusias su atvira prieiga bei atvirais švietimo ištekliais;

Intelektinė nuosavybė, civilinė teisė ir debesija

44. primygtinai ragina Komisiją imtis veiksmų ir papildomai suderinti valstybių narių įstatymus, siekiant išvengti painumo dėl jurisdikcijos ir suskaidymo, taip pat užtikrinti skaidrumą bendrojoje skaitmeninėje rinkoje;

45. ragina Komisiją persvarstyti kitus ES teisės aktus ir panaikinti spragas, susijusias su debesijos kompiuterija; ragina visų pirma aiškiau išdėstyti intelektinės nuosavybės teisių sistemą, persvarstyti Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą, Nesąžiningų sąlygų sutartyse direktyvą ir E. prekybos direktyvą, kurios yra svarbiausi ES teisės aktai, taikomi debesijos kompiuterijai;

46. ragina Komisiją nustatyti aiškius teisės aktus, susijusius su autorių teisių saugomu debesijos turiniu, visų pirma kalbant apie licencijavimo taisykles;

47. pripažįsta, kad tai, jog autorių teisių apsaugoti kūriniai, pradėti saugoti teikiant debesijos kompiuterijos paslaugas, neturėtų daryti neigiamo poveikio Europos teisių turėtojų teisei gauti teisingą atlyginimą ar kompensaciją už jų kūrinių naudojimą, tačiau kelia klausimą, ar šios paslaugos gali būti traktuojamos taip pat kaip tradicinės ir skaitmeninės laikmenos ir įrašymo įrenginiai;

48. ragina Komisiją išnagrinėti pagal autorių teisę saugomų kūrinių įvairių saugojimo teikiant debesijos kompiuterijos paslaugas būdų poveikį autorių teisių mokesčių sistemoms, tiksliau, kaip skiriami mokesčiai už asmeniniam naudojimui skirtas kopijas, gautas naudojantis debesijos kompiuterijos paslaugomis;

49. ragina Komisiją kartu su suinteresuotaisiais subjektais skatinti plėtoti decentralizuotas paslaugas, pagrįstas atvirojo kodo programine įranga, kurios padėtų suderinti visų debesijos paslaugų teikėjų praktiką ir sudarytų galimybes ES piliečiams perimti savo duomenų ir asmeninių pranešimų kontrolę, pavyzdžiui, tiesiogiai koduojant;

50. pabrėžia, kad dėl neaiškumų, susijusių su taikytina teise ir jurisdikcija, sutartys yra pagrindinės priemonės debesijos paslaugų teikėjų ir jų klientų santykiams reglamentuoti ir kad todėl akivaizdu, jog šioje srityje būtina parengti bendras ES gaires;

51. ragina Komisiją dirbti kartu su valstybėmis narėmis ir parengti geriausia ES praktika pagrįstus sutarčių pavyzdžius arba pavyzdines sutartis, kuriomis būtų užtikrintas visiškas skaidrumas ir kuriose visos sąlygos būtų pateiktos labai aiškiai;

52. ragina Komisiją kartu su suinteresuotaisiais subjektais sukurti savanoriškas paslaugų teikėjų saugumo sistemų sertifikavimo sistemas, kurios padėtų suderinti debesijos paslaugų teikėjų praktiką, o klientams – geriau žinoti, ko jiems tikėtis iš debesijos paslaugų teikėjų;

53. pabrėžia, kad dėl jurisdikcijos problemų mažai tikėtina, jog ES vartotojai praktiškai galėtų siekti, kad debesijos paslaugų teikėjai iš kitų jurisdikcijų atlygintų žalą; todėl ragina Komisiją vartotojų paslaugų srityje užtikrinti tinkamas žalos atlyginimo priemones, nes šiuo metu vartotojų ir debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų galios labai nelygios;

54. ragina Komisiją užtikrinti greitą Alternatyvaus ginčų sprendimo ir Elektroninio ginčų sprendimo mechanizmų įgyvendinimą, taip pat pasirūpinti, kad vartotojai turėtų tinkamas kolektyvinio žalos atlyginimo priemones, jeigu padaromi saugumo ir privatumo pažeidimai, taip pat priemones, skirtas apsiginti nuo neteisėtų debesijos paslaugų teikėjų sutarčių nuostatų;

55. apgailestauja, kad kol kas neparengtos veiksmingos teisių gynimo priemonės, kurias sutarčių pažeidimo atveju galėtų pasitelkti naudotojai;

56. ragina sutarties pasiūlyme vartotojus sistemingai informuoti apie asmens duomenų tvarkymo veiklą, taip pat ragina nustatyti, kad prieš keičiant sutarties sąlygas būtų privaloma gauti naudotojų sutikimą;

57. ragina Komisiją vykdant savo ekspertų grupių diskusijas numatyti, kad debesijos paslaugų teikėjai privalėtų į sutartis įtraukti tam tikras pagrindines nuostatas, kuriomis užtikrinama paslaugų kokybė, pvz., prievolė esant reikalui atnaujinti programinę ir aparatinę įrangą, nustatyti veiksmus, kurių imamasi praradus duomenis, laiką, kurio prireiktų problemai pašalinti, ir laikotarpį, per kurį debesijos paslaugų naudotojui paprašius šių paslaugų teikėjai galėtų pašalinti nepriimtiną turinį;

58. primena, kad tais atvejais, kai debesijos paslaugų teikėjas duomenis naudoja kitu, o ne paslaugų susitarime nustatytu tikslu arba juos perduoda ar naudoja sutarties sąlygų neatitinkančiu būdu, jis turėtų būti laikomas duomenų valdytoju, atsakingu už sutarties nesilaikymą ir padarytus pažeidimus;

59. pabrėžia, kad debesijos paslaugų susitarimuose turi būti aiškiai ir skaidriai išdėstytos šalių pareigos ir teisės, susijusios su debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų vykdoma duomenų tvarkymo veikla; pažymi, kad į sutartinius susitarimus negali būti įtraukiamas atsisakymas taikyti Sąjungos duomenų apsaugos teisės nuostatomis užtikrinamus saugiklius, teises ir apsaugą; primygtinai ragina Komisiją teikti pasiūlymus, kaip atkurti debesijos paslaugų teikėjų ir jų klientų interesų pusiausvyrą, susijusią su debesijos paslaugų sąlygomis, įskaitant nuostatas, kuriomis:

–  būtų užtikrinama apsauga tais atvejais, kai savavališkai nutraukiamas paslaugų teikimas ir ištrinami duomenys,

–  klientui būtų užtikrinta tinkama galimybė atkurti saugomus duomenis, jei paslaugos teikimas būtų nutrauktas ir (arba) duomenys būtų pašalinti,

–  debesijos paslaugų teikėjams būtų parengtos aiškios gairės, susijusios su nesudėtingu jų klientų migravimu prie kitų paslaugų;

60. pabrėžia, kad debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjo vaidmuo pagal dabartinius Sąjungos teisės aktus turi būti nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, nes paslaugų teikėjai gali būti ir duomenų tvarkytojai, ir duomenų valdytojai; ragina tobulinti sąlygas visiems vartotojams: parengti tarptautinius geriausios praktikos sutarčių modelius ir paaiškinti, kur paslaugų teikėjui saugoti duomenis ES ir pagal kurios srities teisės nuostatas;

61. pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas atvejams, kai dėl neproporcingos kliento ir debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjo tarpusavio sutartinės padėties klientas verčiamas sudaryti sutartinius susitarimus, kuriais primetamos standartinės paslaugos ir sutartis pasirašyti, kurioje paslaugų teikėjas apibrėžia tvarkymo tikslus, sąlygas ir priemones(6); pabrėžia, kad tokiomis aplinkybėmis debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjas turėtų būti laikomas duomenų valdytoju ir tapti solidariai atsakingu kartu su klientu;

Duomenų apsauga, pagrindinės teisės, teisėsauga ir debesijos kompiuterija

62. laikosi nuomonės, kad prieiga prie saugaus interneto yra kiekvieno piliečio pagrindinė teisė ir kad šiuo aspektu debesijos kompiuterija toliau atliks svarbų vaidmenį; todėl pakartoja savo raginimą Komisijai ir Tarybai vienareikšmiškai pripažinti skaitmenines laisves pagrindinėmis teisėmis ir būtinomis prielaidomis naudotis visuotinėmis žmogaus teisėmis;

63. pakartoja, kad paprastai duomenų apsaugos lygis debesijos kompiuterijos aplinkoje neturi būti žemesnis negu reikalaujama bet kuriomis kitomis duomenų tvarkymo aplinkybėmis;

64. pabrėžia, kad Sąjungos duomenų apsaugos teisė nuostatos – kadangi jos technologiniu požiūriu neutralios – jau dabar visapusiškai taikomos ES teikiamoms debesijos kompiuterijos paslaugoms ir todėl jų turi būti visapusiškai paisoma; pabrėžia, kad turėtų būti atsižvelgta į 29 straipsnio darbo grupės nuomonę debesijos kompiuterijos klausimu(7), nes joje pateikiamos aiškios gairės, kaip teikiant debesijos kompiuterijos paslaugas turėtų būti taikomi Sąjungos duomenų apsaugos teisės principai ir taisyklės, pvz., valdytojo / tvarkytojo sampratos, tikslų apribojimo ir proporcingumo principai, nuostatos dėl duomenų vientisumo ir saugumo, naudojimosi subrangovų paslaugomis, atsakomybės paskirstymo, duomenų pažeidimo ir tarptautinio perdavimo; pabrėžia, kad šiuo metu peržiūrint Sąjungos duomenų apsaugos teisinę sistemą būtina užpildyti visas apsaugos debesijos kompiuterijos srityje spragas remiantis tolesnėmis Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno ir 29 straipsnio darbo grupės gairėmis;

65. primena, kad didžiulį susirūpinimą jam sukėlė neseniai atskleista informacija apie JAV nacionalinio saugumo agentūros sekimo programas ir apie panašias įvairių valstybių narių žvalgybos tarnybų naudojamas programas, ir pripažįsta, kad, jei iki šiol gauta informacija pasitvirtintų, tai reikštų, kad naudojant šias programas buvo šiurkščiai pažeista pagrindinė ES piliečių ir gyventojų teisė į privatumą ir duomenų apsaugą, taip pat teisė į privatų ir šeimos gyvenimą, ryšio konfidencialumą, nekaltybės prezumpciją, žodžio laisvę, informacijos laisvę ir laisvę užsiimti verslu;

66. pakartoja, kad didžiulį susirūpinimą jam kelia privalomas tiesioginis pagal debesijos kompiuterijos susitarimus tvarkomų ES asmens duomenų ir informacijos atskleidimas trečiųjų valstybių institucijoms, kurį debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai vykdo atsižvelgdami į trečiųjų valstybių įstatymus arba naudodamiesi trečiosiose valstybėse esančiais serveriais, taip pat tiesioginė nuotolinė prieiga prie trečiųjų valstybių teisėsaugos institucijų ir žvalgybos tarnybų tvarkomų asmens duomenų ir informacijos;

67. apgailestauja, kad tokia prieiga paprastai suteikiama trečiųjų valstybių institucijoms tiesiogiai taikant savo teisines normas – nesiremiant nustatytomis tarptautinėmis teisinio bendradarbiavimo priemonėmis, pvz., savitarpio teisinės pagalbos susitarimais arba kitokios formos teisminio bendradarbiavimo priemonėmis;

68. pabrėžia, kad tokia praktika kelia pasitikėjimo ne ES debesijos kompiuterijos ir interneto paslaugų teikėjais, taip pat tarptautinių teisinio ir teisminio bendradarbiavimo priemonių netaikančiomis trečiosiomis valstybėmis klausimų;

69. tikisi, kad Komisija ir Taryba imsis tokių priemonių, kurios būtinos šiai padėčiai išspręsti ir užtikrinti, kad būtų gerbiamos ES piliečių pagrindinės teisės;

70. primena, kad visos paslaugas ES teikiančios bendrovės be išimties turi laikytis ES teisės ir prisiimti atsakomybę už bet kokį jos pažeidimą;

71. pabrėžia, kad į trečiosios valstybės jurisdikciją patenkantys debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai turėtų pateikti ES esantiems vartotojams aiškų ir gerai atpažįstamą įspėjimą, jog įmanoma, kad jų asmens duomenis slaptu pavedimu ar įsakymu gali stebėti trečiosios valstybės žvalgyba ir teisėsaugos institucijos, ir, kai taikytina, turi būti prašoma aiškaus duomenų subjekto pritarimo tvarkyti asmens duomenis;

72. primygtinai ragina Komisiją derantis dėl tarptautinių susitarimų, apimančių asmens duomenų tvarkymą, ypatingą dėmesį skirti pavojams ir problemoms, kurių dėl debesijos kompiuterijos kyla pagrindinių teisių srityje, ypač kai tai susiję (tačiau ne tik) su teise į privatų gyvenimą ir į asmens duomenų apsaugą, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose; be to, primygtinai ragina Komisiją atsižvelgti į derybų partnerio vidaus taisykles, kuriomis reglamentuojama teisėsaugos institucijų ir žvalgybos tarnybų prieiga prie asmens duomenų, tvarkomų naudojantis debesijos kompiuterijos paslaugomis, ir pirmiausia reikalauti, kad tokia prieiga teisėsaugos institucijoms ir žvalgybos tarnyboms būtų suteikiama tik visapusiškai paisant tinkamo teisinio proceso ir remiantis nedviprasmišku teisiniu pagrindu, taip pat kelti reikalavimą paaiškinti konkrečias prieigos sąlygas, tokios prieigos gavimo tikslą, perduodant duomenis taikomas saugumo priemones ir asmens teises bei priežiūros ir veiksmingo teisių gynimo mechanizmo taisykles;

73. pabrėžia, jog didelį susirūpinimą jam kelia Europos Tarybos Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų komiteto atliekamas darbas siekiant parengti papildomą protokolą 2001 m. lapkričio 23 d. Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų 32 straipsniui „Tarptautinė laikomųjų kompiuterių duomenų prieiga gavus sutikimą arba esant viešajai prieigai“(8) aiškinti, kad būtų palengvintas veiksmingas jo taikymas ir įgyvendinimas atsižvelgiant į teisinius, politinius ir technologinius pokyčius; atsižvelgdamas į būsimą Europos Tarybos Ministrų Komiteto svarstymą ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų 32 straipsnio nuostatos ir jo aiškinimas valstybėse narėse atitiktų pagrindines teises, įskaitant teisę į duomenų apsaugą, ir pirmiausia nuostatas dėl tarpvalstybinių asmens duomenų srautų, kaip nustatyta ES pagrindinių teisių chartijoje, ES duomenų apsaugos acquis, Europos žmogaus teisių konvencijoje ir Europos Tarybos konvencijoje dėl asmenų apsaugos automatiškai tvarkant asmens duomenis (Konvencija Nr. 108) – šie dokumentai teisiškai privalomi valstybėms narėms; ragina Komisiją ir valstybes nares ryžtingai atmesti bet kokią priemonę, dėl kurios šių teisių užtikrinimui kiltų pavojus; reiškia susirūpinimą dėl to, kad pritarus tokiam papildomam protokolui, jį įgyvendinant būtų atvertas kelias nevaržomai teisėsaugos institucijų prieigai prie kitose jurisdikcijose esančių serverių ir kompiuterinių sistemų nesiremiant savitarpio teisinės pagalbos susitarimais ir kitomis teisminio bendradarbiavimo priemonėmis, kurios taikomos siekiant užtikrinti asmens pagrindines teises, įskaitant teisę į duomenų apsaugą ir į tinkamą procesą;

74. pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas MVĮ, kurios vis labiau naudoja deebsijos kompiuterijos technologiją asmens duomenims tvarkyti ir kurios ne visada gali turėti išteklių arba techninių žinių, reikalingų saugumo problemoms tinkamai spręsti;

75. pabrėžia, kad duomenų valdytojo ar tvarkytojo kvalifikacija turi tinkamu būdu atspindėti faktinį jo turimos tvarkymo priemonių kontrolės lygį, kad būtų aiškiai paskirstyta atsakomybė už asmens duomenų apsaugą naudojant debesijos kompiuteriją;

76. pabrėžia, kad debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai, tvarkydami asmens duomenis, turi visapusiškai atsižvelgti į visus pagal ES duomenų apsaugos teisę nustatytus principus, pvz., į sąžiningumo ir teisėtumo, tikslų apribojimo, proporcingumo, tikslumo ir ribotų duomenų saugojimo laikotarpių principus;

77. atkreipia dėmesį į veiksmingų, proporcingų ir atgrasomų administracinių sankcijų, kurios galėtų būti taikomos ES duomenų apsaugos standartų neatitinkančių debesijos kompiuterijos paslaugų atžvilgiu, svarbą;

78. pabrėžia, kad, norint apibrėžti tinkamiausias įgyvendinti apsaugos priemones, ad hoc pagrindu turi būti įvertintas kiekvienos debesijos kompiuterijos paslaugos poveikis duomenų apsaugai;

79. pabrėžia, kad Europos debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjas visada turėtų laikytis ES duomenų apsaugos teisės nuostatų, net jei tai prieštarautų trečiojoje valstybėje įsisteigusio kliento ar duomenų valdytojo nurodymams arba duomenų subjektai gyvena (tik) trečiosiose valstybėse;

80. pabrėžia, kad dėl debesijos kompiuterijos kylančias problemas būtina spręsti tarptautiniu lygmeniu, ypač kai tai susiję su valdžios žvalgybos vykdomu sekimu ir su reikiamomis apsaugos priemonėmis;

81. pabrėžia, kad ES piliečiams, kuriuos žvalgybos tikslais seka trečiųjų valstybių institucijos, turėtų būti prieinamos bent tokios pat apsaugos ir teisių gynimo priemonės, kokiomis naudojasi atitinkamos trečiosios valstybės piliečiai;

82. apgailestauja dėl požiūrio Komisijos komunikate, t. y., kad jame nepaminėti su debesijos kompiuterija susiję pavojai ir iššūkiai, ir ragina Komisiją tęsti savo darbą debesijos kompiuterijos srityje ir parengti labiau holistinį komunikatą dėl debesijos kompiuterijos, kuriame būtų atsižvelgta į visų suinteresuotųjų šalių interesus ir į kurį šalia standartinės nuorodos į pagrindinių teisių apsaugą ir duomenų apsaugos reikalavimų laikymąsi būtų įtraukta bent:

–  gairės visapusiškam ES pagrindinių teisių laikymuisi ir įpareigojimų duomenų apsaugos srityje vykdymui užtikrinti,

–  ribojamosios sąlygos, kuriomis debesijos duomenys gali ar negali būti prieinami teisėsaugos tikslais, vadovaujantis ES pagrindinių teisių chartija ir ES teisės nuostatomis,

–  apsaugos nuo neteisėtos užsienio ir šalies vidaus subjektų prieigos priemonės, pvz., iš dalies pakeičiant pirkimų reikalavimus ir taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2271/96(9), kad būtų galima neutralizuoti užsienio valstybių įstatymus, galinčius lemti masinius neteisėtus ES piliečių ir gyventojų debesijos duomenų perdavimus,

–  pasiūlymai, kaip apibrėžti asmens duomenų perdavimą ir kaip atnaujinti standartines sutarčių sąlygas, kurios pritaikytos prie debesijos aplinkos, nes debesijos kompiuterija dažnai susijusi su masiniais duomenų srautais iš debesijos klientų į debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų serverius ir duomenų centrus – tai apima daug įvairių šalių ir kerta ES ir jai nepriklausančių valstybių sienas,

83. ragina Komisiją įvertinti, ar tikslinga persvarstyti ES ir JAV saugumo garantijų susitarimą (angl. Safe Harbour Agreement), siekiant pritaikyti jį prie technologijų pokyčių, ypač su debesijos kompiuterija susijusiais aspektais;

84. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

Priimti tekstai, P7_TA(2010)0133.

(2)

OL L 171, 2000 7 7, p. 12.

(3)

OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(4)

OL L 178, 2000 7 17, p. 1.

(5)

OL L 167, 2001 6 22, p. 10.

(6)

Ypač kai debesijos kompiuterijos paslaugomis naudojasi vartotojai ir MVĮ.

(7)

Nuomonę Nr. 5/2012 (WP 196) galima rasti adresu http://ec.europa.eu/justice/data-protection/article-29/documentation/opinion-recommendation/index_en.htm#h2-1

(8)

http://www.coe.int/t/dghl/cooperation/economiccrime/Source/Cybercrime/TCY/TCY%202013/T CY(2013)14transb_elements_protocol_V2.pdf http://www.coe.int/t/DGHL/cooperation/economiccrime/cybercrime/default_en.asp

(9)

1996 m. lapkričio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2271/96, skirtas apsaugai nuo trečiosios šalies priimtų teisės aktų eksteritorialaus taikymo poveikio ir tuo grindžiamų ar iš to kylančių veiksmų užtikrinti (OL L 309, 1996 11 29, p. 1–6; URL: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:31996R2271:LT:HTML).


AIŠKINAMOJI DALIS

Visame pasaulyje įmonės vis labiau suvokia, kad naudodamos geriausių rezultatų duodančias verslo priemones ir (arba) gerokai padidindamos infrastruktūros išteklius prieinamomis kainomis jos gali smarkiai pagerinti našumą. Šiuo atžvilgiu, remiantis Komisijos skaičiavimais, 2014 m. debesijos pajamos gali siekti 148,8 mlrd. EUR, o 60 proc. serverių darbo krūvio bus virtualus.

Ekonominės ir komercinės debesijos perspektyvos neabejotinai didelės ir jos plėtrai numatytas verslo planas, kuris konkrečiai reiškia, kad Europai įsikišus arba neįsikišus debesijos kompiuterija toliau bus vienaip ar kitaip vystoma.

Praeityje Sąjungos institucijos ėmėsi nedidelių pritariamųjų veiksmų, pvz., kai Europos Komisija paskelbė 2010 m. komunikatą „Europos viešųjų paslaugų sąveikumo užtikrinimas“ ir ENISA – pranešimą apie pagrindinius su debesijos kompiuterija susijusius saugumo klausimus.

Dėl to pritariama Komisijos debesijos kompiuterijos strategijos pristatymui. Vis dėlto neturėtume pamiršti, kad kurdami bet kokią strateginę veiksmų programą, ypač šią būsimą debesijos kompiuterijos strategiją, turime stengtis ir laikytis horizontalaus požiūrio ir nelaikyti jokių aplinkybių, kurios, atrodytų, nedaro tiesioginio poveikio jos vystymui, savaime suprantamomis.

Taigi labai svarbi infrastruktūros politika, būtini stiprūs fiksuoto ir mobiliojo ryšio tinklai, kad būtų pasinaudota visomis debesijos kompiuterijos galimybėmis, taip pat pranešėja apgailestauja, kad Europos infrastruktūros tinklų priemonės komunikatas ir ypač siūlomas reglamentas dėl transeuropinių telekomunikacijų tinklų įgyvendinimo gairių, kurie yra pritariamieji veiksmai, galintys padidinti labai reikalingas investicijas į plačiajuosčio ryšio tinklus Europoje, negalės tinkamai veikti, jeigu jiems nebus teikiami reikiami finansiniai ištekliai.

Kita vertus, dėl svarbaus komercinio debesijos sistemų pobūdžio būsima strategija turi būti sprendžiami įvairūs aspektai: nuo technologinių klausimų, susijusių su debesijos sistemų vystymu, valdymu ir kintamuoju mastu, atsižvelgiant į visų IRT plėtros poreikių lankstumą, kad sprendžiant standartizacijos klausimus nebūtų kliudoma inovacijoms, iki netechninių klausimų, pvz., teisinių aspektų, susijusių su duomenų privatumu ir saugumu, kurie yra didelė kliūtis, trukdanti plačiai naudotis debesijos infrastruktūromis.

Kalbant apie šiuos paskutinius aspektus, šiuo metu Parlamente svarstomai pasiūlytai duomenų apsaugos reglamentavimo sistemai pritariama dėl to, kad skubiai reikia pritaikyti 1995 m. sistemą skaitmeninei visuomenei, kaip reikalaujama Parlamento pranešime savo iniciatyva dėl skaitmeninės Europos darbotvarkės. Vis dėlto būtina, kad galutinis rezultatas netrukdytų vystyti naujų ir modernių debesijos kompiuterijos paslaugų ir kad būtų skatinamas jų naudojimas. Atsižvelgiant į tai, svarbu, kad duomenų apsaugos sistema būtų nustatytos aiškios duomenų valdytojo ir tvarkytojo vaidmenų ir atsakomybės ribos. Be to, taip pat pritariama neseniai pasiūlytai direktyvai dėl tinklų ir informacijos saugumo.

Tai yra svarbiausi aspektai. Negalime pamiršti, kad debesija dėl užsakomojo pobūdžio mūsų suvokiamam saugumui ir duomenų apsaugai suteikia papildomo nesaugumo. Šiuo atžvilgiu Pasaulio ekonomikos forumas pažymėjo, kad 90 proc. debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų ir naudotojų mano, kad privatumas yra „labai didelė“ plataus debesijos kompiuterijos naudojimo kliūtis.

Be to, Europa turėtų skatinti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą debesijos kompiuterijos srityje. Puikus Europos pagrindinių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros aspektų pagrindas, pvz., GRIDs ir į paslaugas orientuota architektūra, ES gali suteikti konkurencinį pranašumą. Todėl iniciatyva „Horizontas 2020“ turėtų atlikti svarbų vaidmenį.

Atsižvelgiant į konkrečias Komisijos komunikato veiklos gaires, galima pabrėžti tai, kas nurodyta toliau.

1. Standartų įvairovės problemos sprendimas

Tai yra svarbiausias aspektas. Galiausiai, naudotojai turi turėti galimybę greitai ir saugiai pakeisti debesijos kompiuterijos paslaugų teikėją. Kitaip tariant, reikalingas visiškas perkeliamumas, didelis sąveikumas ir atviros specifikacijos. Reikia dėti pastangas, kad būtų panaikintas naudotojų susaistymas. Taip pat šiuo atžvilgiu ETSI patikėtas esamų standartų planavimas yra puiki pradžia. Tačiau reikia užtikrinti, kad šis procesas būtų kuo atviresnis ir skaidresnis. Taip pat pranešėja mano, kad debesijos kompiuterijos standartai iš esmės yra pasaulinio pobūdžio, ir joks pasaulio regionas negali atskirai vykdyti pasaulyje taikomų standartų. Europa turi skirti dėmesį MVĮ ir naudotojų galimybių didinimui pasaulio rinkoje. Mums reikia standartų, kurie galėtų tapti pasauliniais standartais.

Be to, ENISA taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį ir pranešėja pritaria tam, kad ji turėtų padėti vystyti savanoriškas debesijos kompiuterijos sertifikavimo sistemas ES, laikydamasi tokių sistemų sąrašo parengimo komunikate nustatyto 2014 m. termino.

2. Saugios ir sąžiningos sutarčių sąlygos

Nepaisant to, kad bendroji Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisė susijusi su naudotojų ir mažų įmonių „skaitmeninio turinio“ sutartimis, gali būti reikalinga priemonė kitiems aspektams, ypač duomenų vietos ir perdavimo aspektams, spręsti. Reikėtų atkreipti dėmesį į 29 straipsnio darbo grupės nuomones ir bendrąją sutarčių terminiją.

Šio pagrindinio veiksmo principas vis dėlto turėtų būti tas, kad debesija siūlo įvairias paslaugas ir verslo modelius „Negali būti visiems tinkamo sprendimo.“ Todėl nustatant saugias ir sąžiningas sutarčių sąlygas akivaizdu, kad įmonių ir naudotojų sutartys yra iš esmės kitokios nei sutartys tarp įmonių. Taip pat problemos, su kuriomis susiduria viešojo administravimo įstaigos, kurios naudojasi debesijos kompiuterijos paslaugomis, labai skiriasi nuo problemų, su kuriomis susiduria naudotojai. Kitaip tariant, skirtingos debesijos kompiuterijos paslaugos atitinka skirtingus poreikius ir kelia skirtingas problemas. Vis dėlto sutarčių teisė turėtų apimti visus aspektus.

3. Per Europos debesijos partnerystę skatinamas viešojo sektoriaus pirmavimas

Pranešėja mano, kad viešasis sektorius, įskaitant pačią Komisiją, turi imtis iniciatyvos. To reikia ne tik dėl didesnio veiksmingumo, kuris gali būti pasiektas prieinamomis kainomis užtikrinant paprastą prieigą prie našiausių verslo įrenginių ir technologijų, bet ir dėl to, kad piliečiai galėtų pasinaudoti veiksmingesnėmis ir naujoviškesnėmis viešosiomis paslaugomis. Pavyzdžiui, perspektyvos, susijusios su elektroninėmis sveikatos, švietimo ir transporto paslaugomis, yra milžiniškos.

Debesijos partnerystė yra tinkama priemonė, vis dėlto reikėtų veikti sparčiau. Skubiai reikia geresnio koordinavimo ir išvengti didelio pavojaus, kad netolimoje ateityje viešųjų paslaugų rinka bus dar labiau susiskaldžiusi, kaip elektroninės atpažinties technologijos atveju, kai valstybėms narėms pradėjus kurti skirtingas nacionalines sistemas nevyko joks realus koordinavimas.

Pranešėja mano, kad siekiant visapusiškai pasinaudoti debesijos technologija ir padidinti išteklių naudojimą, viešasis sektorius dėl savo dydžio ir egzistavimo beveik visuose Europos sektoriuose turėtų tapti varomąja jėga. Turime primygtinai reikalauti, kad viešojo administravimo įstaigos atliktų „skaitmeninį perėjimą“ ir iš karto aktyviai pradėtų koordinuoti savo iniciatyvas.

Taip pat Europos institucijos neatidėliodamos turėtų pradėti vertinti debesijos technologijos siūlomas galimybes ir keliamas problemas. Dėl daugelio sudėtingų klausimų, į kuriuos turi būti atsakyta (biudžeto struktūriniai apribojimai, galimos rinkos plėtros spragos, vidinės apsaugos aspektų išaiškinimas ir kt.), institucijos turi parengti Europos institucijų strategiją.

Debesijos kompiuterija ir bendroji skaitmeninė rinka

Visapusiška debesijos kompiuterijos plėtra yra strategiškai svarbi kuriant bendrąją skaitmeninę rinką. Tuo atžvilgiu debesijos kompiuterijos strategija susijusi su daugeliu aspektų, kurie daro poveikį didesnės konvergencijos ir, galiausiai, suderinimo poreikiui, kad būtų pašalintos visos esamos kliūtys, pvz., susijusios su plačiajuosčio ryšio išdėstymu, spektro paskirstymu, naudotojų apsauga, intelektinės nuosavybės teise, duomenų apsauga, konkrečiu produktų reglamentavimu ir mokėjimų sandoriais.

Todėl Europos debesijos vystymas turi išimtinę galimybę tapti galinga bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimo paspartinimo priemone.


Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ (23.9.2013)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

Debesijos kompiuterijos galimybių naudojimas Europoje

(2013/2063(INI))

Nuomonės referentė (*): Lidia Joanna Geringer de Oedenberg

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Nuomonės referentė palankiai vertina Komisijos komunikatą, tačiau mano, kad siekiant užtikrinti būsimų teisės aktų veiksmingumą reikėtų paraginti Komisiją sugriežtinti kai kurias nuostatas ir įvertinti problemą atsižvelgiant į visus kitus teisės aktus, kurie gali padėti panaikinti kliūtis ir išnaudoti visas galimybes.

Debesijos kompiuterija teikia daugybę galimybių ir turėtų būti naudinga verslui, piliečiams ir viešajam sektoriui(1), tačiau kadangi tai yra naujas tinklo kompiuterijos modelis, ji kelia tam tikrų teisinių ir sutartinių grėsmių. Tarp kitų susirūpinimą keliančių dalykų, pvz., saugumo ar tiekėjų susaistymo, ir paslaugų teikėjai, ir naudotojai smarkiai susirūpinę dėl nepakankamos standartizacijos, nes jos reikėtų siekiant kurti Europos bendrąją rinką, taip pat dėl atitinkamų teisės aktų įvairovės Europoje, šiuo metu neaiškių sutarčių nuostatų ir akivaizdaus intelektinės nuosavybės teises (INT) reglamentuojančių taisyklių trūkumo.

Iš neseniai atliktų mokslinių tyrimų matyti, kad 48 proc. viešojo ir privačiojo sektoriaus vadovų žino, jog debesijos kompiuterijos diegimas gali paspartinti ir palengvinti jų darbą. Tačiau daugiau nei pusė jų nėra nustatę jokių procedūrų verslo rizikai, pvz., tapatybės vagystėms sumažinti.

Didžiausią grėsmę kelia vadinamieji „vidaus darbuotojai“ (angl. insiders), dirbantys debesijos paslaugas teikiančiose tarnybose ir turintys prieigą prie klientų duomenų, taip pat kiti paslaugų teikėjo debesijos nuomininkai, visų pirma sutrikus atskyrimo mechanizmų veiklai.

ES bendra skaitmeninė rinka tebėra suskaidyta dėl valstybėse narėse taikomos skirtingos teisinės tvarkos, o intelektinės nuosavybės teisė (INT) buvo šiek tiek suderinta dėl Autorių teisių direktyvos. Todėl reikėtų imtis veiksmų, kad būtų išspręstas klausimas dėl debesijos paslaugų, priklausančių nuo vienodos valstybių narių INT tvarkos. Pasiūlymais dėl kolektyvinių teisių valdymo ir tuščios laikmenos mokesčio reikia atsižvelgti į naujų technologijų, visų pirma debesijos kompiuterijos paslaugų raidą, ir patikslinti INT užtikrinimo skaitmeninėje aplinkoje taisykles.

Remiantis Komisijos neseniai vykdyta vieša konsultacija dėl debesijos kompiuterijos, 90 proc. atvejų respondentams teisinė tvarka buvo neaiški. Suinteresuotieji subjektai paprastai painioja teises ir pareigas tarptautinės debesijos kompiuterijos atvejais, visų pirma kalbant apie atsakomybės ir jurisdikcijos klausimus. Kadangi ir vidaus rinka yra suskaldyta, būtina toliau derinti valstybių narių įstatymus, visų pirma naikinant taikytinų ES teisės aktų, konkrečiai – Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos ir Nesąžiningų sutarčių sąlygų direktyvos – spragas ir trūkumus, susijusius su vartotojų apsauga, ir E. prekybos direktyvos trūkumus, susijusius su atleidimu nuo tuščios laikmenos mokesčių.

Vartotojai ir MVĮ, norintys naudotis viešosios debesijos paslaugomis, dažnai susiduria su sutartimis, grindžiamomis principu „sutik su esamomis sąlygomis arba paslauga nebus teikiama“, paprastai pasirašomomis pažymėjus tam skirtą langelį. Todėl Komisija kartu su valstybėmis narėmis turėtų apsvarstyti galimybę nustatyti aiškesnes taisykles arba pavyzdines sutartis. Reikalingos gairės ir standartizuotų pavyzdinių sutarčių sistemos, kuriomis būtų nustatytos pagrindinės sąlygos, svarbios naudotojams, ir kartu didinamas skaidrumas.

Be to, debesijos paslaugų naudotojai turėtų gebėti įvertinti bet kokį debesijos paslaugos pasiūlymą pagal standartizuotas procedūras, susijusias su paslaugos teikėjo užtikrinamu saugumu ir garantijomis, vadinamaisiais susitarimais dėl paslaugų lygio (angl. SLA). Todėl Europoje reikėtų įgyvendinti savanorišką sertifikavimo sistemą, kad naudotojai galėtų paprastai įvertinti ir palyginti standartų laikymosi lygį, debesijos paslaugų suderinamumą ir saugumo sistemas, atsižvelgiant į su šiais aspektais susijusius skirtumus, atsiradusius trijuose skirtinguose paslaugos lygmenyse: infrastruktūra kaip paslauga (angl. IaaS), platforma kaip paslauga (angl. PaaS) ir programinė įranga kaip paslauga (angl. SaaS). Pirmasis atvejis susijęs su saugumo įranga, tiekimo linijomis, duomenimis ir kt. Antruoju atveju atsakomybė už saugumą iš esmės tenka klientui, kuris turėtų tinkamai apsaugoti savo duomenis. Trečiuoju atveju atsakomybė tenka paslaugų teikėjui.

Būtina užtikrinti tinkamas žalos atlyginimo priemones naudotojams, kalbant apie debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjus, visų pirma vartotojų aptarnavimo srityje. Mažai tikėtina, kad dėl jurisdikcijos keliamų problemų Europos vartotojai šiuo metu galėtų išsireikalauti žalos atlyginimą iš paslaugų teikėjo. Todėl Komisija turėtų paspartinti alternatyvaus ir internetinio ginčų sprendimo mechanizmo bei kolektyvinio žalos mechanizmo įgyvendinimą, kad būtų lengviau spręsti šios srities konfliktus, su kuriais susiduria naudotojai, nedarant pernelyg didelio papildomo spaudimo nacionaliniams teismams.

PASIŪLYMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primygtinai ragina Komisiją imtis veiksmų ir papildomai suderinti valstybių narių įstatymus, siekiant išvengti painumo dėl jurisdikcijos ir suskaidymo, taip pat užtikrinti skaidrumą bendrojoje skaitmeninėje rinkoje;

2.  pažymi, kad, siekiant užtikrinti konkurencingą Europos aplinką, didinti inovacijas ir skatinti augimą, reikia skubiai patvirtinti aiškius ir vienodus Europos Sąjungos debesijos kompiuterijos teisės aktus;

3.  ragina Komisiją persvarstyti kitus ES teisės aktus ir panaikinti spragas, susijusias su debesijos kompiuterija; ragina visų pirma aiškiau išdėstyti intelektinės nuosavybės teisių sistemą, persvarstyti Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą, Nesąžiningų sąlygų sutartyse direktyvą ir E. prekybos direktyvą, kurios yra svarbiausi ES teisės aktai, taikomi debesijos kompiuterijai;

4.  pažymi, kaip svarbu svarstyti debesijos kompiuterijos teisinį pagrindą atsižvelgiant į dabartinę ES duomenų apsaugos taisyklių peržiūrą, taip užtikrinant aiškiais asmens duomenų tvarkymo taisykles; pažymi, kad labai svarbu, jog šie duomenys laisvai judėtų saugioje teisinėje aplinkose, taigi būtų didesnis duomenų sąveikumas ir – dar svarbiau – didesnis naudotojų pasitikėjimas;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad teisė į privatumą yra pagrindinė teisė, todėl plėtojant naujas debesijos kompiuterijos paslaugas turi būti užtikrinama aukšto lygio asmens duomenų apsauga, atitinkanti sąjungos pagrindines teises ir laisves;

6.  ragina sukurti Europos ženklą, dėl kurio perduodant ES piliečių asmens duomenis trečiosioms šalims būtų užtikrinta, kad atitinkamos įmonės ir trečiosios šalys laikytųsi Sąjungos teisės ir pagrindinės privatumo apsaugos teisės;

7.  ragina Komisiją įgyvendinti būtinus veiksmus ir skatinti privačių veiklos vykdytojų bendradarbiavimą, siekiant plėtoti ES debesijos kompiuteriją, atitinkančią Sąjungos principus ir vertybes;

8.  ragina Komisiją nustatyti aiškius teisės aktus, susijusius su autorių teisių saugoma informacija, esančia debesijoje, visų pirma kalbant apie licencijavimo taisykles;

9.  pripažįsta, kad tai, jog autorių teisių apsaugoti kūriniai, pradėti saugoti teikiant debesijos kompiuterijos paslaugas, neturėtų daryti neigiamo poveikio Europos teisių turėtojų teisei gauti teisingą atlyginimą ar kompensaciją už jų kūrinių naudojimą, tačiau kelia klausimą, ar šios paslaugos gali būti traktuojamos taip pat kaip tradicinės ir skaitmeninės laikmenos ir įrašymo įrenginiai;

10. ragina Komisiją įvertinti pagal autorių teisę saugomų kūrinių įvairių saugojimo teikiant debesijos kompiuterijos paslaugas būdų poveikį autorių teisių mokesčių sistemoms, tiksliau, kaip skiriami mokesčiai už asmeniniam naudojimui skirtas kopijas gautas naudojantis debesijos kompiuterijos paslaugomis;

11. pabrėžia, kad dėl neaiškumų, susijusių su taikytina teise ir jurisdikcija, sutartys yra pagrindinės priemonės debesijos paslaugų teikėjų ir jų klientų santykiams reglamentuoti ir kad todėl akivaizdu, jog šioje srityje būtina parengti bendras Europos gaires;

12. ragina Komisiją dirbti kartu su valstybėmis narėmis ir parengti geriausia Europos patirtimi pagrįstus sutarčių pavyzdžius arba „pavyzdines sutartis“, kuriomis būtų užtikrintas visiškas skaidrumas, visas sąlygas nustatant labai aiškia forma;

13. pabrėžia debesijos kompiuterijos svarbą MVĮ, ypač įsisteigusioms ekonominių sunkumų patiriančiose arba nuošaliose ar atokiausiose vietovėse, ir ragina Komisiją apsvarstyti tinkamą teisinį pagrindą, kad MVĮ, galėtų sparčiau augti ir didinti našumą, nes MVĮ gali būti naudinga mažinti išankstines išlaidas ir turėti daugiau galimybių naudotis analizės priemonėmis;

14. ragina Komisiją kartu su suinteresuotaisiais subjektais sukurti savanoriškas paslaugų teikėjų saugumo sistemų sertifikavimo sistemas, kurios padėtų suderinti debesijos paslaugų teikėjų praktiką, o klientams – geriau žinoti, ko jiems tikėtis iš debesijos paslaugų teikėjų;

15. ragina Komisiją kartu su suinteresuotaisiais asmenimis skatinti plėtoti decentralizuotas paslaugas, pagrįstas atvirojo kodo programine įranga, kurios padėtų suderinti visų debesijos paslaugų teikėjų praktiką ir sudarytų galimybes ES piliečiams perimti savo duomenų ir asmeninių pranešimų kontrolę, pavyzdžiui, tiesiogiai koduojant;

16. pabrėžia, kad dėl jurisdikcijos problemų mažai tikėtina, jog Europos vartotojai praktiškai galėtų siekti, kad debesijos paslaugų teikėjai iš kitų jurisdikcijų atlygintų žalą; todėl ragina Komisiją vartotojų paslaugų srityje užtikrinti tinkamas žalos atlyginimo priemones, nes šiuo metu vartotojų ir debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų galios labai nelygios;

17. ragina Komisiją užtikrinti greitą Alternatyvaus ginčų sprendimo ir Elektroninio ginčų sprendimo mechanizmų įgyvendinimą, taip pat pasirūpinti, kad vartotojai turėtų tinkamas kolektyvinio žalos atlyginimo priemones, jeigu padaromi saugumo ir privatumo pažeidimai, taip pat priemones, skirtas apsiginti nuo neteisėtų debesijos paslaugų teikėjų sutarčių nuostatų.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

17.9.2013

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

23

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Raffaele Baldassarre, Luigi Berlinguer, Sebastian Valentin Bodu, Françoise Castex, Christian Engström, Marielle Gallo, Giuseppe Gargani, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Sajjad Karim, Klaus-Heiner Lehne, Antonio López-Istúriz White, Antonio Masip Hidalgo, Jiří Maštálka, Alajos Mészáros, Bernhard Rapkay, Evelyn Regner, Francesco Enrico Speroni, Dimitar Stoyanov, Alexandra Thein, Cecilia Wikström, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Eva Lichtenberger, Angelika Niebler, József Szájer, Axel Voss

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Olle Schmidt

(1)

Tikimasi, kad pasaulinė rinka smarkiai didės nuo 21,5 mlrd. JAV dolerių 2010 m. iki 73 mlrd. JAV dolerių 2015 m.; numatoma, kad debesijos kompiuterija padidins Europos penkių didžiausių valstybių BVP 1–2 proc.; tikimasi, kad dėl debesijos kompiuterijos iki 2014 m. pasaulyje atsiras 11,3 mlrd. papildomų darbo vietų (pasauliniai duomenys iš International Data Corporation (IDC), pagrįsti regioninių debesijos kompiuterijos paslaugų IT įmonių 2011–2015 m. prognozėmis, taip pat Federico Etro straipsniu „The Economics of Cloud Computing“, 2011.


Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ (19.9.2013)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl nuotolinės kompiuterijos galimybių naudojimo Europoje

(2013/2063(INI))

Nuomonės referentė(*): Judith Sargentini

(*)       Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pakartoja, kad šalia nuotolinės kompiuterijos potencialo ir naudos įmonėms, piliečiams, viešajam sektoriui ir aplinkai, ypač mažesnių sąnaudų požiūriu, esama ir didelės su ja susijusios rizikos ir problemų, pirmiausia susijusių su pagrindinėmis teisėmis (įskaitant teisę į privatumą ir duomenų apsaugą) ir vis didesniu poveikiu sutrikimų atvejais – nesvarbu, ar juos lemia blogas veikimas, ar aplaidumas, ar nusikalstama veikla, ar priešiški kitos valstybės veiksmai;

2.  laikosi nuomonės, kad prieiga prie saugaus interneto yra kiekvieno piliečio pagrindinė teisė ir kad šiuo aspektu nuotolinė kompiuterija toliau atliks svarbų vaidmenį; todėl pakartoja savo raginimą Komisijai ir Tarybai vienareikšmiškai pripažinti skaitmenines laisves pagrindinėmis teisėmis ir būtinomis prielaidomis naudotis visuotinėmis žmogaus teisėmis;

3.  pakartoja, kad paprastai duomenų apsaugos lygis nuotolinės kompiuterijos aplinkoje neturi būti žemesnis negu reikalaujama bet kuriomis kitomis duomenų tvarkymo aplinkybėmis;

4.  pabrėžia, kad Sąjungos duomenų apsaugos teisė nuostatos – kadangi jos technologiniu požiūriu neutralios – jau dabar visapusiškai taikomos ES teikiamoms nuotolinės kompiuterijos paslaugoms ir todėl jų turi būti visapusiškai paisoma; pabrėžia, kad turėtų būti atsižvelgta į 29 straipsnio darbo grupės nuomonę nuotolinės kompiuterijos klausimu(1), nes joje pateikiamos aiškios gairės, kaip teikiant nuotolinės kompiuterijos paslaugas turėtų būti taikomi Sąjungos duomenų apsaugos teisės principai ir taisyklės, pvz., valdytojo / tvarkytojo sampratos, tikslų apribojimo ir proporcingumo principai, nuostatos dėl duomenų vientisumo ir saugumo, naudojimosi subrangovų paslaugomis, atsakomybės paskirstymo, duomenų pažeidimo ir tarptautinio perdavimo; pabrėžia, kad šiuo metu peržiūrint Sąjungos duomenų apsaugos teisinę sistemą būtina užpildyti visas apsaugos nuotolinės kompiuterijos srityje spragas remiantis tolesnėmis Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) ir 29 straipsnio darbo grupės gairėmis; mano, kad ne visa neskelbtina informacija yra asmens duomenys, ir todėl primygtinai ragina Komisiją pasiūlyti neasmeninių neskelbtinų duomenų apsaugos nuotolinės kompiuterijos kontekste gaires, ypač kai tai susiję su vyriausybiniais duomenimis ir tokių organizacijų, kaip bankai, draudimo bendrovės, pensijų fondai, mokyklos ir ligoninės, duomenimis;

5.  primena, kad tais atvejais, kai nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėjas duomenis naudoja kitu, o ne paslaugų susitarime nustatytu tikslu arba juos perduoda ar naudoja sutarties sąlygų neatitinkančiu būdu, jis turėtų būti laikomas duomenų valdytoju, atsakingu už sutarties nesilaikymą ir padarytus pažeidimus;

6.  pabrėžia, kad nuotolinės kompiuterijos paslaugų susitarimuose turi būti aiškiai ir skaidriai išdėstytos šalių pareigos ir teisės, susijusios su nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėjų vykdoma duomenų tvarkymo veikla; į sutartinius susitarimus negali būti įtraukiamas atsisakymas taikyti Sąjungos duomenų apsaugos teisės nuostatomis užtikrinamus saugiklius, teises ir apsaugą; primygtinai ragina Komisiją teikti pasiūlymus, kaip atkurti nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėjų ir jų klientų interesų pusiausvyrą, susijusią su nuotolinės kompiuterijos paslaugų sąlygomis, įskaitant nuostatas, kuriomis:

–  būtų užtikrinama apsauga tais atvejais, kai savavališkai nutraukiamas paslaugų teikimas ir ištrinami duomenys,

–  klientui būtų užtikrinta tinkama galimybė atkurti saugomus duomenis, jei paslaugos teikimas būtų nutrauktas ir (arba) duomenys būtų pašalinti,

–  nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėjams būtų parengtos aiškios gairės, susijusios su nesudėtingu jų klientų migravimu prie kitų paslaugų;

7.  pabrėžia, kad nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėjo vaidmuo pagal dabartinius Sąjungos teisės aktus turi būti nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, nes paslaugų teikėjai gali būti ir duomenų tvarkytojai, ir duomenų valdytojai; ragina tobulinti sąlygas visiems vartotojams: parengti tarptautinius geriausios praktikos sutarčių modelius ir paaiškinti, kur paslaugų teikėjui saugoti duomenis ES ir pagal kurios srities teisės nuostatas;

8.  pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas atvejams, kai dėl neproporcingos kliento ir nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėjo tarpusavio sutartinės padėties klientas verčiamas sudaryti sutartinius susitarimus, kuriais primetamos standartinės paslaugos ir sutartis pasirašyti, kurioje paslaugų teikėjas apibrėžia tvarkymo tikslus, sąlygas ir priemones(2); pabrėžia, kad tokiomis aplinkybėmis nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėjas turėtų būti laikomas duomenų valdytoju ir tapti solidariai atsakingu kartu su klientu;

9.  pabrėžia, kad atvejams, kai norima naudotis nuotolinės kompiuterijos paslaugomis, įskaitant teisėsaugos ir ES institucijose, valstybės narės turi skirti ypatingą dėmesį ir koordinuoti veiksmus tarpusavyje; primena, kad turi būti užtikrintas duomenų vientisumas ir saugumas ir apsisaugota nuo neteisėtos prieigos, įskaitant atvejus, kai šito be Sąjungos ar valstybės narės teise nustatyto teisinio pagrindo siekia užsienio vyriausybės ir jų žvalgybos tarnybos; pabrėžia, kad tai taikoma ir konkrečiai tam tikrų itin svarbių nevyriausybinių tarnybų duomenų tvarkymo veiklai, ypač specifinių kategorijų asmens duomenų tvarkymui, pvz., bankuose, draudimo bendrovėse, pensijų fonduose, mokyklose ir ligoninėse; primygtinai ragina Komisiją parengti gaires, kuriomis šios organizacijos vadovautųsi naudodamosi nuotolinės kompiuterijos paslaugomis savo duomenims tvarkyti, perduoti ar saugoti, įskaitant atvirųjų standartų priėmimą siekiant išvengti pardavėjų monopolio ir pirmenybę atvirojo kodo programinei įrangai, kad būtų pagerintas naudojamų paslaugų skaidrumas ir atskaitomybė už jas; be to, pabrėžia, kad visa tai, kas nurodyta pirmiau, itin svarbu perduodant duomenis (už Europos Sąjungos ribų tarp skirtingų jurisdikcijų); todėl laikosi nuomonės, kad valdžios institucijos, taip pat nevyriausybinės tarnybos ir privatusis sektorius, tvarkydami neskelbtinus duomenis ir informaciją, turėtų kuo labiau pasikliauti ES nuotolinės kompiuterijos paslaugomis, kol bus pradėtos taikyti patenkinamos pasaulinės duomenų apsaugos taisyklės, skirtos neskelbtinų duomenų ir viešų subjektų turimų duomenų bazių saugumui užtikrinti;

10. primena, kad didžiulį susirūpinimą jam sukėlė neseniai atskleista informacija apie JAV nacionalinio saugumo agentūros sekimo programas ir apie panašias įvairių valstybių narių žvalgybos tarnybų naudojamas programas, ir pripažįsta, kad, jei iki šiol gauta informacija pasitvirtintų, tai reikštų, kad naudojant šias programas buvo šiurkščiai pažeista pagrindinė ES piliečių ir gyventojų teisė į privatumą ir duomenų apsaugą, taip pat teisė į privatų ir šeimos gyvenimą, ryšio konfidencialumą, nekaltybės prezumpciją, žodžio laisvę, informacijos laisvę ir laisvę užsiimti verslu;

11. pakartoja, kad didžiulį susirūpinimą jam kelia privalomas tiesioginis pagal nuotolinės kompiuterijos susitarimus tvarkomų ES asmens duomenų ir informacijos atskleidimas trečiųjų valstybių institucijoms, kurį nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėjai vykdo atsižvelgdami į trečiųjų valstybių įstatymus arba naudodamiesi trečiosiose valstybėse esančiais serveriais, taip pat tiesioginė nuotolinė prieiga prie trečiųjų valstybių teisėsaugos institucijų ir žvalgybos tarnybų tvarkomų asmens duomenų ir informacijos;

12. apgailestauja, kad tokia prieiga paprastai suteikiama trečiųjų valstybių institucijoms tiesiogiai taikant savo teisines normas – nesiremiant nustatytomis tarptautinėmis teisinio bendradarbiavimo priemonėmis, pvz., savitarpio teisinės pagalbos susitarimais arba kitokios formos teisminio bendradarbiavimo priemonėmis;

13. pabrėžia, kad tokia praktika kelia pasitikėjimo ne ES nuotolinės kompiuterijos ir interneto paslaugų teikėjais, taip pat tarptautinių teisinio ir teisminio bendradarbiavimo priemonių netaikančiomis trečiosiomis valstybėmis klausimų;

14. tikisi, kad Komisija ir Taryba imsis tokių priemonių, kurios būtinos šiai padėčiai išspręsti ir užtikrinti, kad būtų gerbiamos ES piliečių pagrindinės teisės;

15. primena, kad visos paslaugas ES teikiančios bendrovės be išimties turi laikytis ES teisės ir prisiimti atsakomybę už bet kokį jos pažeidimą;

16. pabrėžia, kad į trečiosios valstybės jurisdikciją patenkantys nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėjai turėtų pateikti ES esantiems vartotojams aiškų ir gerai atpažįstamą įspėjimą, jog įmanoma, kad jų asmens duomenis slaptu pavedimu ar įsakymu gali stebėti trečiosios valstybės žvalgyba ir teisėsaugos institucijos, ir, kai taikytina, turi būti prašoma aiškaus duomenų subjekto pritarimo tvarkyti asmens duomenis;

17. primygtinai ragina Komisiją derantis dėl tarptautinių susitarimų, apimančių asmens duomenų tvarkymą, ypatingą dėmesį skirti pavojams ir problemoms, kurių dėl nuotolinės kompiuterijos kyla pagrindinių teisių srityje, ypač kai tai susiję (tačiau ne tik) su teise į privatų gyvenimą ir į asmens duomenų apsaugą, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose; be to, primygtinai ragina Komisiją atsižvelgti į derybų partnerio vidaus taisykles, kuriomis reglamentuojama teisėsaugos institucijų ir žvalgybos tarnybų prieiga prie asmens duomenų, tvarkomų naudojantis nuotolinės kompiuterijos paslaugomis, ir pirmiausia reikalauti, kad tokia prieiga teisėsaugos institucijoms ir žvalgybos tarnyboms būtų suteikiama tik visapusiškai paisant tinkamo teisinio proceso ir remiantis nedviprasmišku teisiniu pagrindu, taip pat kelti reikalavimą paaiškinti konkrečias prieigos sąlygas, tokios prieigos gavimo tikslą, perduodant duomenis taikomas saugumo priemones ir asmens teises bei priežiūros ir veiksmingo teisių gynimo mechanizmo taisykles;

18. pabrėžia, jog didelį susirūpinimą jam kelia Europos Tarybos Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų komiteto atliekamas darbas siekiant parengti papildomą protokolą 2001 m. lapkričio 23 d. Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų 32 straipsniui „Tarptautinė laikomųjų kompiuterių duomenų prieiga gavus sutikimą arba esant viešajai prieigai“(3) aiškinti, kad būtų palengvintas veiksmingas jo taikymas ir įgyvendinimas atsižvelgiant į teisinius, politinius ir technologinius pokyčius; atsižvelgdamas į būsimą Europos Tarybos Ministrų Komiteto svarstymą ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų 32 straipsnio nuostatos ir jo aiškinimas valstybėse narėse atitiktų pagrindines teises, įskaitant teisę į duomenų apsaugą, ir pirmiausia nuostatas dėl tarpvalstybinių asmens duomenų srautų, kaip nustatyta ES pagrindinių teisių chartijoje, ES duomenų apsaugos acquis, Europos žmogaus teisių konvencijoje ir Europos Tarybos konvencijoje dėl asmenų apsaugos automatiškai tvarkant asmens duomenis (Konvencija Nr. 108) – šie dokumentai teisiškai privalomi valstybės narėms; ragina Komisiją ir valstybes nares ryžtingai atmesti bet kokią priemonę, dėl kurios šių teisių užtikrinimui kiltų pavojus; reiškia susirūpinimą dėl to, kad pritarus tokiam papildomam protokolui, jį įgyvendinant būtų atvertas kelias nevaržomai teisėsaugos institucijų prieigai prie kitose jurisdikcijose esančių serverių ir kompiuterinių sistemų nesiremiant savitarpio teisinės pagalbos susitarimais ir kitomis teisminio bendradarbiavimo priemonėmis, kurios taikomos siekiant užtikrinti asmens pagrindines teises, įskaitant teisę į duomenų apsaugą ir į tinkamą procesą;

19. pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios vis labiau naudoja nuotolinės kompiuterijos technologiją asmens duomenims tvarkyti ir kurios ne visada gali turėti išteklių arba techninių žinių, reikalingų saugumo problemoms tinkamai spręsti;

20. pabrėžia, kad duomenų valdytojo ar tvarkytojo kvalifikacija turi tinkamai atspindėti faktinį jo turimos tvarkymo priemonių kontrolės lygį, kad būtų aiškiai paskirstyta atsakomybė už asmens duomenų apsaugą naudojant nuotolinę kompiuteriją;

21. atkreipia ypatingą dėmesį į skaitmeninio visų piliečių raštingumo svarbą ir primygtinai ragina valstybes nares vystyti koncepcijas, kaip skatinti saugaus naudojimosi internetu, įskaitant nuotolinę kompiuteriją, paslaugas;

22. pabrėžia, kad nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėjai, tvarkydami asmens duomenis, turi visapusiškai atsižvelgti į visus pagal ES duomenų apsaugos teisę nustatytus principus, pvz., į sąžiningumo ir teisėtumo, tikslų apribojimo, proporcingumo, tikslumo ir ribotų duomenų saugojimo laikotarpių principus;

23. atkreipia dėmesį į veiksmingų, proporcingų ir atgrasomų administracinių sankcijų, kurios galėtų būti taikomos ES duomenų apsaugos standartų neatitinkančių nuotolinės kompiuterijos paslaugų atžvilgiu, svarbą;

24. pabrėžia, kad, norint apibrėžti tinkamiausias įgyvendinti apsaugos priemones, ad hoc pagrindu turi būti įvertintas kiekvienos nuotolinės kompiuterijos paslaugos poveikis duomenų apsaugai;

25. pabrėžia, kad Europos nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėjas visada turėtų laikytis ES duomenų apsaugos teisės nuostatų, net jei tai prieštarautų trečiojoje valstybėje įsisteigusio kliento ar duomenų valdytojo nurodymams arba duomenų subjektai gyvena (tik) trečiosiose valstybėse;

26. pabrėžia, kad dėl nuotolinės kompiuterijos kylančias problemas būtina spręsti tarptautiniu lygmeniu, ypač kai tai susiję su valdžios žvalgybos vykdomu sekimu ir su reikiamomis apsaugos priemonėmis;

27. pabrėžia, kad ES piliečiams, kuriuos žvalgybos tikslais seka trečiųjų valstybių institucijos, turėtų būti prieinamos bent tokios pat apsaugos ir teisių gynimo priemonės, kokiomis naudojasi atitinkamos trečiosios valstybės piliečiai;

28. apgailestauja dėl požiūrio Komisijos komunikate, t. y., kad jame nepaminėti su nuotoline kompiuterija susiję pavojai ir iššūkiai, ir ragina Komisiją tęsti savo darbą nuotolinės kompiuterijos srityje ir parengti labiau holistinį komunikatą dėl nuotolinės kompiuterijos, kuriame būtų atsižvelgta į visų suinteresuotųjų šalių interesus ir į kurį šalia standartinės nuorodos į pagrindinių teisių apsaugą ir duomenų apsaugos reikalavimų laikymąsi būtų įtraukta bent:

–  gairės visapusiškam ES pagrindinių teisių laikymuisi ir įpareigojimų duomenų apsaugos srityje vykdymui užtikrinti,

–  ribojamosios sąlygos, kuriomis nuotoliniai duomenys gali ar negali būti prieinami teisėsaugos tikslais, vadovaujantis ES pagrindinių teisių chartija ir ES teisės nuostatomis,

–  apsaugos nuo neteisėtos užsienio ir šalies vidaus subjektų prieigos priemonės, pvz., iš dalies pakeičiant pirkimų reikalavimus ir taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2271/96(4), kad būtų galima neutralizuoti užsienio valstybių įstatymus, galinčius lemti masinius neteisėtus ES piliečių ir gyventojų nuotolinių duomenų perdavimus,

–  pasiūlymai tinklo ir paslaugų neutralumui užtikrinti siekiant apsisaugoti nuo komerciškai motyvuotos diskriminacijos tam tikrų nuotolinės kompiuterijos paslaugų atžvilgiu,

–  pasiūlymai siekiant užtikrinti, kad dėl veiksmų prieš neteisėtą turinį nenukentėtų prieiga prie teisinio turinio,

–  pasiūlymai, kaip apibrėžti asmens duomenų perdavimą ir kaip atnaujinti standartines sutarčių sąlygas, kurios pritaikytos prie nuotolinės aplinkos, nes nuotolinė kompiuterija dažnai susijusi su masiniais duomenų srautais iš nuotolinių klientų į nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėjų serverius ir duomenų centrus – tai apima daug įvairių šalių ir kerta ES ir jai nepriklausančių valstybių sienas,

–  priemonės esamo pusiausvyros nuotolinės kompiuterijos paslaugų rinkoje tarp paslaugų teikėjų ir daugumos jų paslaugų vartotojų nebuvimo klausimui spręsti,

–  priemonės moksliniams tyrimams, susijusiems su tuo, kaip dabartinės ES teisės aktų sistemos ir tarptautiniai susitarimai atitinka nuotolinės kompiuterijos paslaugų scenarijus, įvertinant ekonominį ir aplinkosauginį nuotolinės kompiuterijos poveikį, kadangi iki šiol parengta nedaug studijų šiais aspektais.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

18.9.2013

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

43

3

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Philipp Albrecht, Roberta Angelilli, Edit Bauer, Rita Borsellino, Emine Bozkurt, Arkadiusz Tomasz Bratkowski, Salvatore Caronna, Philip Claeys, Carlos Coelho, Ioan Enciu, Cornelia Ernst, Tanja Fajon, Hélène Flautre, Kinga Gál, Kinga Göncz, Sylvie Guillaume, Ágnes Hankiss, Anna Hedh, Salvatore Iacolino, Sophia in ‘t Veld, Lívia Járóka, Timothy Kirkhope, Juan Fernando López Aguilar, Svetoslav Hristov Malinov, Clemente Mastella, Véronique Mathieu Houillon, Claude Moraes, Georgios Papanikolaou, Carmen Romero López, Judith Sargentini, Birgit Sippel, Csaba Sógor, Renate Sommer, Rui Tavares, Nils Torvalds, Wim van de Camp, Axel Voss, Renate Weber, Josef Weidenholzer, Tatjana Ždanoka, Auke Zijlstra

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Alexander Alvaro, Cornelis de Jong, Mariya Gabriel, Marian-Jean Marinescu, Salvador Sedó i Alabart, Janusz Wojciechowski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Nuno Teixeira

(1)

Nuomonę Nr. 5/2012 (WP 196) galima rasti adresu http://ec.europa.eu/justice/data-protection/article-29/documentation/opinion-recommendation/index_en.htm#h2-1

(2)

Ypač kai nuotolinės kompiuterijos paslaugomis naudojasi vartotojai ir MVĮ.

(3)

http://www.coe.int/t/dghl/cooperation/economiccrime/Source/Cybercrime/TCY/TCY%202013/T CY(2013)14transb_elements_protocol_V2.pdf; http://www.coe.int/t/DGHL/cooperation/economiccrime/cybercrime/default_en.asp.

(4)

1996 m. lapkričio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2271/96, skirtas apsaugai nuo trečiosios šalies priimtų teisės aktų eksteritorialaus taikymo poveikio ir tuo grindžiamų ar iš to kylančių veiksmų užtikrinti (OL L 309, 1996 11 29, p. 1–6; tinklalapis: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:31996R2271:LT:HTML).


Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (4.6.2013)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl debesijos kompiuterijos galimybių naudojimo Europoje

(2013/2063(INI))

Nuomonės referentė: Sabine Verheyen

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–   atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB(1),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 99/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų(2),

–   atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(3),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje(4),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo(5),

A. kadangi bendroji skaitmeninė rinka yra vienas iš svarbiausių veiksnių siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, stipriai paskatinant Bendrosios rinkos akto tikslų įgyvendinimą ir reaguojant į ekonominės ir finansinės krizės poveikį ES;

B.  kadangi visos ES aprūpinimas plačiajuosčiu ryšiu, visuotinė ir vienoda visų piliečių prieiga prie interneto paslaugų ir tinklo neutralumo užtikrinimas yra būtinos Europos debesijos sistemos raidos sąlygos;

C. kadangi Europos infrastruktūros tinklų priemonė yra viena iš plačiajuosčio ryšio (tinklo) naudojimo Europoje didinimo priemonių;

D. kadangi debesijos technologija yra naudinga taupant lėšas, kuriant naujas darbo vietas ir atveriant naujas verslo galimybes, užtikrinant lankstumą (suderinant duomenų saugojimo pajėgumus ir poreikius) bei judumą (darbuotojų, įmonių ir piliečių), didinant konkurencingumą pasitelkiant potencialią masto ekonomiką ir išnaudojant naujų paslaugų inovacijų potencialą, galiausiai duodantį ekonominės naudos, ypač MVĮ (mažosioms ir vidutinėms įmonėms);

E.  kadangi debesijos kompiuterija turėtų skatinti MVĮ integraciją, nes mažinamos patekimo į rinką kliūtys (pvz., mažinamos IT infrastruktūros sąnaudos);

F.  kadangi Europos debesijos sistemai būtina užtikrinti Europos duomenų apsaugos teisinių standartų taikymą;

G. kadangi debesijos kompiuterijos plėtra turėtų padėti skatinti kūrybingumą tiek teisių turėtojų, tiek naudotojų naudai; kadangi, be to, vykdant šį procesą turėtų būti išvengta bendrosios rinkos iškraipymų, o vartotojų ir verslo pasitikėjimas debesijos kompiuterija turėtų būti paskatintas;

1.  pripažįsta, kad debesijos kompiuterija turi didelį ekonominį, socialinį ir kultūrinį potencialą, ir palankiai vertina Komisijos iniciatyvą pradėti įgyvendinti visapusišką debesijos strategiją, taip sprendžiant susijusius teisinius klausimus;

2.  pabrėžia, kad prieiga prie duomenų, esančių bet kokiame prie interneto prijungtame prietaise, suteikia ypač dideles galimybes;

3.  pabrėžia, kad ilgalaikiai strateginiai debesijos kompiuterijos aspektai turėtų būti visapusiškai pripažinti ir jie turėtų būti remiami kaip galimybė atgaivinti Europos ekonomiką (pvz., integruojant mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, debesijos technologiją naudojant pramonėje);

4.  vis dėlto pabrėžia, kad reikia spręsti su debesijos kompiuterija susijusias problemas, padedant įmonėms rasti, pasirinkti ir praktiškai įgyvendinti debesijos sprendimus, kurie būtų pritaikyti jų poreikiams, ir remiant prieigos prie sparčiojo plačiajuosčio ryšio interneto plėtrą;

5.  pabrėžia, kad baimė, jog naudotojas praras savo duomenų kontrolę ir duomenų perkėlimas į išorę sukurs priklausomybę nuo išorės paslaugų teikėjų gali sumažinti naudotojų pasitikėjimą debesijos kompiuterija; dėl to pabrėžia, kad turi būti kruopščiai užtikrinama duomenų apsauga, kad būtų sukurtas ir išsaugotas viešųjų ir privačių naudotojų pasitikėjimas debesijos kompiuterija;

6.  ypač pabrėžia poreikį užtikrinti deramą neskelbtinų duomenų, pvz., susijusių su sveikata, apsaugą;

7.  mano, kad duomenų perkeliamumo, nepažeidimo, konfidencialumo, prieinamumo bei grąžinimo ir paslaugų, platformų bei infrastruktūros sąveikos užtikrinimas yra didelis iššūkis, nes visa tai yra labai svarbu siekiant skatinti inovacijas ir konkurenciją; ragina Komisiją užtikrinti, kad debesijos paslaugų teikėjai nesusaistytų naudotojų su savo teikiamomis paslaugomis ir kad naudotojai galėtų visiškai kontroliuoti savo duomenis ir pateikę prašymą galėtų nedelsiant nemokamai ir neprarasdami duomenų pereiti pas kitus paslaugų teikėjus; mano, kad šių iššūkių sprendimas yra būtinas siekiant sukurti vartotojų, verslo ir viešojo sektoriaus pasitikėjimą debesijos kompiuterija grindžiamomis paslaugomis ir pasinaudoti visomis jų teikiamomis galimybėmis;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES turi pasinaudoti tuo, jog ši technologija yra santykinai ankstyvame raidos etape, ir dėti pastangas ją vystant, kad būtų galima pasinaudoti masto ekonomija, kurią ši technologija, kaip tikimasi, sukurs, ir taip atgaivinti ekonomiką, ypač IRT sektoriuje;

9.  pabrėžia debesijos kompiuterijos svarbą MVĮ, ypač įsisteigusioms ekonominių sunkumų patiriančiose šalyse arba nuošaliose ar atokiausiose vietovėse, nes tai yra priemonė MVĮ izoliuotumui panaikinti ir konkurencingumui didinti, taip pat pabrėžia jos svarbą viešosios valdžios institucijoms, kurioms debesijos kompiuterija sudaro galimybes padidinti teikiamų paslaugų efektyvumą bei lankstumą ir sumažinti sąnaudas bei administracinę naštą;

10. apgailestauja, kad debesijos kompiuterijos srityje dėl skirtingų teisinių nuostatų bendroji skaitmeninė rinka yra susiskaidžiusi, o sandorių išlaidos debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjams ir naudotojams – didelės;

11. todėl ragina Komisiją pasiūlyti teisinių priemonių skaidrumo reikalavimų srityje ir užkirsti kelią piktnaudžiavimo ir nesąžiningai praktikai; be to, ragina Komisiją ir valstybes narės užtikrinti, kad visoje ES vartotojų acquis debesijos kompiuterijos paslaugoms būtų taikomas visapusiškai ir vienodai;

12. palankiai vertina Komisijos veiksmus kuriant visoje ES taikytinas standartines sutarties sąlygas, kai atsižvelgiama į nacionalines rekomendacijas ir geriausios praktikos pavyzdžius, nes didelis paslaugų saugumas ir debesijos paslaugų naudotojų ir teikėjų teisinis tikrumas yra svarbūs siekiant toliau stiprinti debesijos kompiuterijos paslaugų raidą; vis dėlto mano, kad tai neturėtų kliudyti rinkai plėtoti debesijos paslaugas reaguojant į vartotojų, verslo ar valdžios institucijų poreikius;

13. apgailestauja dėl valstybių narių pasiūlymo būsimoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) 8,2 mlrd. eurų sumažinti asignavimus Europos infrastruktūros tinklų priemonei;

14. ragina Komisiją užtikrinti technologinio nešališkumo politiką, kurią palaikytų atviri ir sąveikūs standartai, kad būtų maksimaliai padidinta konkurencija ir vartotojų pasirinkimo galimybės;

15. palankiai vertina Komisijos ketinimą sukurti visos ES mastu taikomą sertifikavimo sistemą, kurioje būtų numatytos paskatos debesijos kompiuterijos paslaugų kūrėjams ir teikėjams už investavimą į geresnę privatumo apsaugą;

16. pabrėžia, kad naudotojai nebūtinai žino, kad jų naudojamos paslaugos priklauso nuo debesijos kompiuterijos; todėl primygtinai ragina geriau informuoti naudotojus apie jų duomenų tvarkymą, ypač apie tai, kas, kur ir kaip tvarko jų duomenis;

17. pabrėžia tai, kad viešasis sektorius atlieka pagrindinį vaidmenį plėtojant debesijos kompiuteriją; palankiai vertina tai, kad įsteigta Europos debesijos partnerystė, taip pat po pirmojo jos valdančiosios tarybos posėdžio priimtas išvadas; pabrėžia, kad reikia parengti visos ES ir nacionalines rekomendacijas ir numatyti geriausią praktiką, susijusią su viešųjų IT paslaugų pavertimu nuotolinės kompiuterijos paslaugomis, kartu užtikrinant labai didelį informuotumą saugumo klausimais, ypač susijusiais su asmens duomenimis;

18. ragina Komisiją priimti standartines sutartines nuostatas arba privalomas bendrovių taisykles ir taip užtikrinti, kad perduodant bet kokius ES debesijos naudotojų asmens duomenis trečiosioms šalims būtų vadovaujamasi griežtomis apsaugos užtikrinimo priemonėmis ir sąlygomis, laikantis ES duomenų apsaugos teisės aktų;

19. ragina Komisiją įvertinti, ar tikslinga persvarstyti ES ir JAV saugumo garantijų susitarimą (angl. Safe Harbour Agreement), siekiant pritaikyti jį prie technologijų pokyčių, ypač su debesijos kompiuterija susijusiais aspektais;

20. pabrėžia, kad teikiant ir naudojant debesijos kompiuterijos paslaugas kyla klausimas dėl taikytinos teisės ir dėl visų suinteresuotųjų subjektų atsakomybės už ES duomenų apsaugos teisės aktų įgyvendinimą, ypač susijusį su ES naudotojų duomenimis, kuriuos naudodamos debesijos kompiuterijos technologijas saugo trečiųjų šalių įmonės; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visada, kai ES gyventojo asmens duomenys perduodami trečiojoje šalyje įsteigtam debesijos paslaugų teikėjui ir kai jis juos tvarko, tai būtų atliekama vadovaujantis ES duomenų apsaugos teisės aktais; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad ES gyvenantys debesijos paslaugų naudotojai būtų informuojami, kai šių paslaugų teikėjai perduoda jų duomenis trečiųjų šalių teisėsaugos institucijoms; ypač pabrėžia savo susirūpinimą dėl būsimų prekybos susitarimų, apimančių duomenų apsaugą, dėl interneto paslaugų tiekėjų atsakomybės;

21. ragina Komisiją ir valstybes nares supaprastinti teisėtą tarpvalstybinę prieigą prie debesijos išteklių turinio ir paslaugų ir apsvarstyti galimybę nustatyti lankstesnes licencijavimo sistemas; siūlo Komisijai, vykdant su autorių teisėmis susijusių teisės aktų persvarstymą, priimti konkrečius pasiūlymus, kuriais būtų siekiama užtikrinti, kad būsimas taikytinas režimas skatintų debesijos kompiuterijos ir inovacijų platinimą ir sklaidą;

22. ragina Komisiją užtikrinti, kad komerciniai telekomunikacijų operatorių ir debesijos paslaugų teikėjų susitarimai visiškai atitiktų ES konkurencijos teisę ir sudarytų galimybes vartotojams turėti visapusišką prieigą prie bet kokių debesijos paslaugų naudojantis bet kokio telekomunikacijų operatoriaus teikiama prieiga prie interneto;

23. atkreipia Komisijos dėmesį į didelę strateginę duomenų centrų (buvimo) vietos reikšmę ir galimą tokios ne ES teritorijoje esančios vietos poveikį, ypač susijusį su neskelbtinų arba viešųjų institucijų duomenų saugojimu;

24. ragina Komisiją ir valstybes nares debesijos kompiuteriją paversti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programų prioritetu ir skatinti jos naudojimą tiek viešojo administravimo sektoriuje kaip inovacinį e. valdžios sprendimą siekiant naudos piliečiams, tiek privačiajame sektoriuje kaip inovacinę verslo vystymo priemonę;

25. ragina Komisiją reguliariai konsultuotis su vartotojų organizacijomis bei verslu ir deramai atsižvelgti į jų nuomonę, ypač debesijos kompiuterijos paslaugų sutartinių standartų nustatymo klausimu, taip pat reguliariai teikti ataskaitas Europos Parlamentui apie ekspertų grupės diskusijas ir išvadas;

26. ragina Komisiją ir valstybes nares visų pirma informaciją apie debesijos kompiuterijos teikiamas ekonomines galimybes teikti MVĮ;

27. ragina Komisiją pasiūlyti priemones dėl autorių teisių mokesčių, kuriais skatinamos inovacijos ir kūrybingumas tiek teisių turėtojų, tiek naudotojų naudai, ir kuriais užtikrinama, kad skaitmeninis turinys, kuriam taikomos paslaugų teikėjo ir teisių turėtojo licencijos sutartys ir kurį teisėtai įsigijo privatūs asmenys ar įmonės (tinkamai atsižvelgiant į visus apribojimus, susijusius su naudojimu verslo tikslais), nebūtų toliau apmokestinamas dėl to, kad paslaugų teikėjas jį į debesijos serverius arba jį juose saugo, jei teisių turėtojams buvo iš tikrųjų atlyginta;

28. atkreipia dėmesį į techninę problemą – tvarkant duomenis konkrečioje šalyje esančiuose debesijos serveriuose, tos šalies valdžios institucijos, įskaitant saugumo tarnybas, turi prieigą prie duomenų; pažymi, kad tai turi pasekmių, susijusių su pramoniniu šnipinėjimu; prašo Komisijos atsižvelgti į tai teikiant pasiūlymus ir rekomendacijas dėl debesijos kompiuterijos paslaugų;

29. ragina Komisiją vykdant savo ekspertų grupių diskusijas numatyti, kad debesijos paslaugų teikėjai privalėtų į sutartis įtraukti tam tikras pagrindines nuostatas, kuriomis užtikrinama paslaugų kokybė, pvz., prievolė esant reikalui atnaujinti programinę ir aparatinę įrangą, nustatyti veiksmus, kurių imamasi praradus duomenis, laiką, kurio prireiktų problemai pašalinti, ir laikotarpį, per kurį debesijos paslaugų naudotojui paprašius šių paslaugų teikėjai galėtų pašalinti nepriimtiną turinį;

30. ragina Komisiją ir valstybes nares priimti konkrečias priemones, taikomas siekiant naudoti ir skatinti debesijos kompiuteriją ir susijusias su atvira prieiga bei atvirais švietimo ištekliais;

31. ragina Komisiją ištirti ir nustatyti geriausius atskirų valstybių narių praktikos pavyzdžius, susijusius su galimybe sutaupyti viešųjų lėšų viešajame sektoriuje naudojant debesijos kompiuteriją, ypač taikant naujus viešųjų pirkimų modelius.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

30.5.2013

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

33

0

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Claudette Abela Baldacchino, Pablo Arias Echeverría, Adam Bielan, Preslav Borissov, Jorgo Chatzimarkakis, Birgit Collin-Langen, Lara Comi, Anna Maria Corazza Bildt, Cornelis de Jong, Vicente Miguel Garcés Ramón, Evelyne Gebhardt, Małgorzata Handzlik, Stanimir Ilchev, Sandra Kalniete, Edvard Kožušník, Toine Manders, Hans-Peter Mayer, Sirpa Pietikäinen, Phil Prendergast, Mitro Repo, Zuzana Roithová, Heide Rühle, Christel Schaldemose, Catherine Stihler, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Barbara Weiler

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Jürgen Creutzmann, Ashley Fox, Ildikó Gáll-Pelcz, Anna Hedh, Roberta Metsola, Marc Tarabella, Kyriacos Triantaphyllides, Sabine Verheyen, Josef Weidenholzer

(1)

OL L 304, 2011 11 22, p. 64.

(2)

OL L 171, 1999 7 7, p. 12.

(3)

OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(4)

OL L 178, 2000 7 17, p. 1.

(5)

OL L 167, 2001 6 22, p. 10.


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

14.10.2013

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

41

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Amelia Andersdotter, Josefa Andrés Barea, Jean-Pierre Audy, Ivo Belet, Jan Březina, Reinhard Bütikofer, Maria Da Graça Carvalho, Giles Chichester, Jürgen Creutzmann, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, Vicky Ford, Adam Gierek, Norbert Glante, Fiona Hall, Edit Herczog, Romana Jordan, Philippe Lamberts, Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz, Marisa Matias, Angelika Niebler, Jaroslav Paška, Vittorio Prodi, Herbert Reul, Jens Rohde, Paul Rübig, Salvador Sedó i Alabart, Francisco Sosa Wagner, Evžen Tošenovský, Ioannis A. Tsoukalas, Claude Turmes, Marita Ulvskog, Alejo Vidal-Quadras

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Antonio Cancian, Rachida Dati, Ioan Enciu, Françoise Grossetête, Roger Helmer, Jolanta Emilia Hibner, Werner Langen, Zofija Mazej Kukovič, Alajos Mészáros

Atnaujinta: 2013 m. gruodžio 2 d.Teisinis pranešimas