PRANEŠIMAS ES teisingumo rezultatų suvestinė. Civilinės ir administracinės teisės sistemos valstybėse narėse

5.12.2013 - (2013/2117(INI))

Teisės reikalų komitetas
Pranešėjas: Tadeusz Zwiefka

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

ES teisingumo rezultatų suvestinė. Civilinės ir administracinės teisės sistemos valstybėse narėse

(2013/2117(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 27 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES teisingumo rezultatų suvestinė. Veiksmingo teisingumo ir plėtros skatinimo priemonė“(COM(2013) 0160),

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos Veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ) dukart per metus rengiamas Europos teismų sistemų vertinimo ataskaitas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir į 119 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A7-0442/2013),

A. kadangi Komisija parengė ES teisingumo rezultatų suvestinę – lyginamąją neįpareigojamo pobūdžio priemonę, kurios tikslas – įvertinti nacionalinių teisingumo sistemų veiksmingumą siekiant geriau apibrėžti teisingumo politiką ir kurios akiratis pirmiausia apima teisingumo sistemų, kuriomis būtų prisidėta prie verslo ir investicijų klimato Sąjungoje gerinimo, kriterijus;

B.  kadangi ES teisingumo rezultatų suvestinėje naudojant konkrečius rodiklius lyginamos nacionalinės teisingumo sistemos, tačiau nepateikiamas bendras nacionalinių teisingumo sistemų klasifikavimas;

C. kadangi 2013 m. teisingumo rezultatų suvestinėje dėmesys išimtinai skiriamas civiliniam, komerciniam ir administraciniam teisingumui;

D. kadangi neįpareigojamo pobūdžio lyginamosios analizės privalumas yra tai, kad įvardijama, kas patobulinta ir kur atsiliekama, ir siekiama keistis geriausia praktika visoje Sąjungoje kartu paliekant nacionalinių teisės ir teismų sistemų autonomiją neliestą;

1.  su dideliu susidomėjimu atkreipia dėmesį į ES teisingumo rezultatų suvestinę; ragina Komisiją toliau įgyvendinti šią iniciatyvą remiantis Sutartimis ir konsultuojantis su valstybėmis narėmis ir kartu atsižvelgti į būtinybę vengti nereikalingo savo ir kitų institucijų darbo dubliavimosi;

2.  remia tikslą keistis geriausia praktika siekiant užtikrinti veiksmingą ir nepriklausomą teisingumo sistemą, kuria būtų prisidėta prie ekonomikos augimo Europoje ir būtų skatinamas konkurencingumas; pabrėžia, kad taikant veiksmingą ir patikimą teisingumo sistemą įmonėms teikiamos paskatos vystytis ir investuoti nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis;

3.  atkreipia dėmesį į lyginamosios analizės teismų srityje svarbą tarpvalstybiniam tarpusavio pasitikėjimui, veiksmingam teisingumo institucijų tarpusavio bendradarbiavimui, taip pat bendros teisminės erdvės ir Europos teismų kultūros kūrimui;

4.  mano, kad bet koks nacionalinių teisingumo sistemų lyginimas, ypač atsižvelgiant į jų ankstesnę padėtį, turi būti grindžiamas objektyviais kriterijais arba objektyviai surinktais, palygintais ir išanalizuotais įrodymais; pažymi, kad svarbu įvertinti teisingumo sistemų kaip visumos veiklą neatskiriant jų nuo valstybių narių socialinės, istorinės ir ekonominės padėties arba nuo konstitucinių tradicijų, kurių pagrindu jos formavosi; pabrėžia, kad svarbu į valstybes nares žiūrėti nešališkai ir taip užtikrinti vienodą požiūrį į visas valstybes nares vertinant jų teisingumo sistemas;

5.  ragina Komisiją siūlomą metodą aptarti iš anksto, taikant skaidrią procedūrą ir įtraukiant valstybes nares;

6.  pažymi, kad prieš renkant informaciją apie nacionalines teisingumo sistemas turi būti nustatyti lyginamieji standartai, kad būtų užtikrintas bendras metodikos ir rodiklių suvokimas;

7.  giria Komisiją už pastangas pateikti duomenis, kuriuos būtų įmanoma įvertinti; vis dėlto pažymi, kad kai kuriuos tikslus, pvz., teisingumo kokybę ir nešališkumą, labai sunku vertinti objektyviai;

8.  pažymi, kad teisingumo sistemos veiksmingumas negali būti vertinamas naudojant vien statistiškai įvertinamus parametrus, priešingai, turėtų būti atsižvelgta ir į struktūrinį savitumą bei skirtingas socialines tradicijas valstybėse narėse; šiuo požiūriu ragina Komisiją renkant duomenis ir nustatant lyginamuosius standartus ateityje labiau atsižvelgti į nacionalinių teismų sistemų skirtumus;

9.  ragina Komisiją vienodai atsižvelgti į monistinę ir dualistinę sistemas bendrovių teisės srityje;

10. ragina valstybes nares atidžiai išnagrinėti 2013 m. teisingumo rezultatų suvestinės išvadas ir nuspręsti, ar į jas būtina atsižvelgti savo atitinkamoms civilinio, komercinio ir administracinio teisingumo sistemoms organizuoti ir jų pažangai užtikrinti;

11. ragina valstybes nares rinkti aktualius duomenis, susijusius su tokiais klausimais, kaip procesinių veiksmų, tarpininkavimo bylų ir vykdymo procedūrų sąnaudos; apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės nepateikė teisingumo rezultatų suvestinėje nurodytų tam tikrų kategorijų duomenų; tačiau yra įsitikinęs, kad Komisija turėjo skirti atvejus, kai duomenys nebuvo prieinami, ir atvejus, kai rodikliai nebuvo atskiroms valstybėms narėms aktualūs arba joms taikytini;

12. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti nacionalinių teismų sistemų tarpusavio supratimą ir bendradarbiavimą, taip pat ir naudojantis kontaktinių teisėjų tinklais;

13. ragina didesnę svarbą teikti teisėjams, teismų darbuotojams ir kitiems teisininkams skirtoms mokymo programoms, ypač Europos Sąjungos ir lyginamosios teisės srityse; pabrėžia, kad kalbų mokymo būtinybė – esminė teisės studijų dalis;

14. pažymi, kad norėtų gauti duomenis apie tarpvalstybines bylas, kurios dažnai sudėtingesnės nei išimtinai šalies vidaus bylos ir parodo kliūtis, su kuriomis ES piliečiai susiduria naudodamiesi savo teisėmis, susijusiomis su ES bendrąja rinka, ypač taikant ES teisę;

15. atkreipia dėmesį į tai, kad alternatyvus ginčų sprendimas svarbus visoms suinteresuotosiomis šalims, nes taip mažinama teismų sistemų našta ir taupomi pinigai;

16. prašo Komisijos kitą kartą imantis šio pobūdžio veiklos išnagrinėti tarpvalstybinio tarpininkavimo procedūras; ragina valstybes nares aktyviai skatinti tarpininkavimo procedūras, ypač atsižvelgiant į ES lygmeniu reglamentuojamus komercinius ir šeimos klausimus (kaip daroma taikant reglamentus „Roma III“ ir „Briuselis II“);

17. pabrėžia, kad valstybėse narėse esama didžiulių skirtumų, susijusių su informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sistemų vystymu; pažymi, kad naudojantis naujomis technologijomis galima veiksmingai prisidėti prie teisminių procedūrų išlaidų mažinimo ir pagreitinimo, pirmiausia naudojantis kompiuterizuotomis taikomomis programomis, taip pat bylų tvarkymo ir komunikacijos priemonėmis;

18. pažymi, kad ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūras galima greičiau vykdyti ir neginčytinus ieškinius greičiau nagrinėti naudojant IRT priemones;

19. atkreipia dėmesį į CEPEJ vaidmenį renkant ir pateikiant svarbius duomenis nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis; mano, kad ES institucijos turėtų siekti bendradarbiauti su CEPEJ, kadangi taip užtikrinamas puikus geriausios praktikos mainų pagrindas, ir kad būtina vengti dubliavimosi;

20. primena, kad Europos teisminis tinklas civilinėse ir komercinėse bylose ir e. teisingumo portalas atlieka vadovaujamą vaidmenį suteikiant ES piliečiams lengvesnę prieigą prie žinių apie Europos, taip pat nacionalinę civilinę ir komercinę teisę;

21. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

AIŠKINAMOJI DALIS

Šis pranešimas savo iniciatyva parengtas atsižvelgiant į Komisijos 2013 m. ES teisingumo rezultatų suvestinę. Pažymėtina, kad šiame pranešime dėmesys skiriamas tik civilinei, komercinei ir administracinei teisei – šiose srityse teismų sistema itin svarbi ekonomikos atsigavimui.

Gerinti teismų sistemų kokybę, nepriklausomumą ir veiksmingumą – svarbus ES ir nacionaliniu lygmenimis įgyvendinamos viešosios politikos tikslas. Nacionalinės teisingumo sistemos atlieka esminį vaidmenį atkuriant pasitikėjimą ir užtikrinant grįžimą prie augimo.

2013 m. metinėje augimo apžvalgoje Komisija pabrėžė, jog svarbu gerinti nacionalinių teismų sistemų kokybę, nepriklausomumą ir veiksmingumą ir užtikrinti, kad ieškiniai būtų išnagrinėjami per tinkamą laiką; kartu turi būti skatinama naudoti alternatyvaus ginčų sprendimo priemones. Taip turėtų sumažėti įmonių išlaidos ir padidėti valstybių narių patrauklumas užsienio investuotojams. Metinė augimo apžvalga parodė, kad būtina atidžiai vertinti ir sistemingai peržiūrėti visose valstybėse narėse taikomas teismų sistemas visapusiškai atsižvelgiant į skirtingas nacionalines teisės tradicijas.

Veiksminga ir nepriklausoma teismų sistema taip pat prisidedama prie pasitikėjimo ir stabilumo. Nuspėjami, laiku priimami ir įvykdomi teisingumo sprendimai – svarbūs patrauklios verslo aplinkos komponentai. Teisminių institucijų veiklos trūkumai pakerta piliečių ir įmonių pasitikėjimą jomis, ypač šiais ekonominės, socialinės ir finansinės krizės laikais.

2012 m. buvo išanalizuotas teisingumo administravimas valstybėse narėse; tuo remdamasi Komisija pateikė konkrečias rekomendacijas dėl kai kurių valstybių narių teismų sistemos. Buvo pasakyta, kad šios valstybės narės susiduria su ypatingais sunkumais, pirmiausia teismo proceso valdymo ir teisminių institucijų organizacijos srityse.

Veiksmingos teisingumo sistemos prieinamumas taip pat nepaprastai svarbus ES teisės veiksmingumui užtikrinti: kaskart, kai nacionalinis teismas taiko ES teisę, jis veikia kaip Sąjungos teismas. Todėl itin svarbu užtikrinti bendruosius standartus, nes teismai turi suteikti veiksmingas teismines teisių gynimo priemones bet kuriam asmeniui, dėl kurio teisių kyla klausimas ES teisės pagrindu.

Kad ir kokia būtų nacionalinių teismų sistemų teisinė tradicija, baziniai veiksmingos teismų sistemos kriterijai turi būti šie: bylos turi būti išsprendžiamos laiku, teismas turi būti nepriklausomas, teisingumo paslaugos turi būti įperkamos ir teismų sistema turi būti be vargo prieinama. Tai ES teisingumo rezultatų suvestinės kontekstas.

Pranešėjas teigiamai vertina tikslą užtikrinti veiksmingas, nepriklausomas teisingumo sistemas, kuriomis būtų galima prisidėti prie ekonomikos augimo ir konkurencingumo skatinimo, valstybėse narėse. Taigi Komisija sveikintina už šią iniciatyvą.

Vis dėlto tenka pateikti dar keletą pastabų. Kai kurias vertybes, pvz., teismų nepriklausomumą, įvertinti sunku. Nepaisant to, būtina mėginti įvertinti, ar tos vertybės valstybėse narėse gerbiamos.

Be to, svarbu pabrėžti, kad rezultatų suvestinės išvados turėtų atitikti tam tikrus esminius kriterijus, pvz., vienodą požiūrį į valstybes nares, objektyvumą ir duomenų palyginamumą. Siekiant užtikrinti vienodą požiūrį, galėtų būti sukurti bendri ES duomenų teikimo standartai. Į nacionalinių teisingumo sistemų vertinimo rengimą turėtų būti įtrauktos ir ES įstaigos bei institucijos.

Maža to, ypatingas dėmesys turėtų būti atkreiptas į veiksmingą bylų, kurioms būdingas tarpvalstybinis aspektas, nagrinėjimą. Tokios bylos paprastai sudėtingesnės negu išimtinai šalies vidaus bylos, tačiau apie tai trūksta duomenų. Itin svarbu, kad šiuo klausimu būtų rengiami teisiniai mokymai ES ir lyginamosios teisės srityse; taip pat svarbu užtikrinti tarpusavio supratimą ir, savo ruožtu, tarpusavio pasitikėjimą.

Pagaliau, atsižvelgdamas į tai, pranešėjas norėtų pasveikinti sėkmingai atlikus šią užduotį ir paraginti toliau įgyvendinti šią veiklą laikantis Sutarčių.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	26.11.2013
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	15 6 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Raffaele Baldassarre, Sebastian Valentin Bodu, Françoise Castex, Christian Engström, Marielle Gallo, Giuseppe Gargani, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Klaus-Heiner Lehne, Antonio López-Istúriz White, Antonio Masip Hidalgo, Jiří Maštálka, Evelyn Regner, Francesco Enrico Speroni, Dimitar Stoyanov, Alexandra Thein, Cecilia Wikström, Tadeusz Zwiefka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Eduard-Raul Hellvig, Eva Lichtenberger, Dagmar Roth-Behrendt, József Szájer, Axel Voss